Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-10-26 · Civilinė byla Nr. e2S-2375-779/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2023-10-26Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-04-30Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-10-26
Bylos Nr.
e2S-2375-779/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-11405-2023-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Inga Staknienė
Atsakovas
AAS „BTA Baltic Insurance Company“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Firma VITI“
Kategorijos
  • 3.1.18.1.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.1.18.1.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.1.18.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-2375-779/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11405-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 26 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Firma VITI“ ieškinį atsakovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje dėl ieškinio senaties terminų taikymo ir įkeitimo (hipotekos) pripažinimo pasibaigusiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė pareiškė ieškinį, prašydama taikyti ieškinio senatį atsakovės reikalavimams ieškovei, kylantiems iš laidavimo draudimo teisinių santykių pagal (duomenys neskelbtini) Sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), taikyti ieškinio senatį atsakovės AAA „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje reikalavimams, kylantiems iš 2016 m. gegužės 12 d. sutartinio hipotekos sandorio, sudaryto tarp UAB „Firma VITI“ ir AAA „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, pripažinti hipoteką, kurios identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) su visais jos pakeitimais, pagal kurią yra įkeistas UAB „Firma VITI“ priklausantis nekilnojamasis turtas negyvenamosios patalpos, esančioms Švitrigailos g. 7, Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pasibaigusia.

Atsiliepimas

2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ketina kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo pagal tarp šalių pasirašytą sutartinės hipotekos sandorį.

Šalies argumentai

3. Ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis būtų sustabdytas vykdomojo rašto išdavimas pagal sutartinės hipotekos sandorį iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas.

4. Ieškovė prašyme nurodė, kad yra grėsmė, kadangi galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, t. y. ieškovės reikalavimas taikyti ieškinio senatis šalis siejantiems laidavimo draudimo ir sutartinės hipotekos teisiniams santykiams bei pripažinti hipotekos sandorį pasibaigusiu neteks reikšmės ir būsimas ieškovės atžvilgiu teigiamas teismo sprendimas bus beprasmis ir faktiškai neįgyvendinamas. Pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas, siekiant išvengti papildomų šios bylos šalių teisminių ginčų dėl neteisėtai išieškotų piniginių lėšų grąžinimo ir nuostolių atlyginimo. Akcentavo, kad atsakovei laikinai (iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos) uždraudus išsiimti vykdomąjį raštą ir pradėti priverstinio skolos išieškojimo veiksmus pagal hipotekos sandorį, nebus pažeista šalių interesų pusiausvyra, taikomos laikinosios apsaugos priemonės bus adekvačios ir proporcingos, atsižvelgiant į ginčo teisinį santykį ir šalių siekiamą rezultatą. Ieškovės nuomone, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė vienareikšmiai įgis pranašumą prieš ieškovę, nes ieškovei bus suvaržytos teisės reikalaujamam teisėtam tikslui pasiekti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir uždraudė atsakovei AAA „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje išsiimti vykdomąjį įrašą ir pradėti priverstinio skolos išieškojimo veiksmus pagal (duomenys neskelbtini) sutartinės hipotekos sandorį, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), iki kol įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.

6. Teismas nustatė, kad ieškinio reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti, sprendė, jog byloje nėra akivaizdžių duomenų, jog pagal ieškovės pareikštus reikalavimus ieškinys nėra net tikėtinai pagrįstas ir palankus ieškovei teismo sprendimas negalėtų būti priimtas.

7. Sprendė, kad atsižvelgiant į prašyme nurodytas aplinkybes, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra tiesiogiai susijusios su ieškinio reikalavimais. Teismas nustatė, kad ieškovei palankus teismo sprendimas būtų neįvykdomas, išieškojus iš jos pinigines lėšas pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą. Ieškovė siekia pripažinti hipotekos sandorį pasibaigusiu, todėl, įvertinęs ieškinio dalyką, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškinio tenkinimo atveju būtų neįmanomas ar labai apsunkintas ieškovei palankaus procesinio sprendimo įvykdymas, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nesukels tokių padarinių, kokie gali atsirasti teismui nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8. Atsakovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir panaikinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą atsakovės atžvilgiu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Atsiliepimas

8.1. Atsakovė mano, jog ieškinio senatis gali būti taikoma tik tos šalies atžvilgiu, kuriai yra reiškiamas reikalavimas. Ieškovei šiuo metu nėra reiškiamas toks reikalavimas, kadangi būtent ji ir yra ieškovė. Apskritai bet koks reikalavimas taikyti ieškinio senatį, nesant reikalavimo, yra neįmanomas, todėl vien šiuo aspektu ieškinys prima facie yra akivaizdžiai nepagrįstas.

8.2. Atsakovės įsitikinimu, teismo nutartis, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, sudaro prielaidas nesąžiningam ieškovės elgesiui. Būtent atsakovė kreipėsi su pretenzija dėl išmokos grąžinimo, į kurią ieškovė nieko nėra atsakiusi, tačiau nedelsiant kreipėsi su ieškiniu, prašydama taikyti ieškinio senatį ir pripažinti hipoteką pasibaigusią, taikant ieškinio senatį. Logiškas ir teisingas procesas būtų, kreditoriaus įsitikinimu, kai skolininkas pagal hipotekos sandorį, jeigu pageidautų, galėtų skųsti vykdomųosius įrašus, atitinkamai prašydamas taikyti senatį ir naudodamas kitus argumentus, kurie tik jam atrodo tinkami.

Šalies argumentai

8.3. Ieškiniu prašoma taikyti senatį neegzistuojančiam ieškiniui, o teisė nenumato tokio instituto kaip prevencinė ieškinio senatis. Nepaisant to, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi nustatė, kad toks ieškinys yra galimas ir prima facie pagrįstas, priešingu atveju nebūtų taikęs laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau tokia nutartis sukurtų precendento neturinčią teisinę situaciją, kuri paneigtų ieškinio senaties esmę, reikšmę ir paskirtį.

Atsiliepimas

9. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo su atskiruoju skundu nesutiko. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Ieškovės nuomone, atskirojo skundo motyvai yra teisiškai nepagrįsti. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės užtikrina sąžiningą ir teisingą pusiausvyrą tarp abiejų šalių interesų ir jų taikymas šioje byloje iš esmės yra būtinas, norint išsaugoti tarp šalių status quo, kuris reikalingas, kad priimtas teismo sprendimas galėtų būti įgyvendintas.

9.2. Atsakovė tiek savo atsiliepime, tiek ir pateiktame atskirajame skunde dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės nurodo vieną pagrindinį motyvą – ieškovės atskiru ieškiniu pareikštas reikalavimas dėl ieškinio senaties taikymo negali būti nagrinėjamas, nes ieškinio senatis negali būti savarankišku ieškinio pagrindu. Tačiau teisę kreiptis atskiru ieškiniu su reikalavimu taikyti ieškinio senatį, yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis teismas, kuris formuoja teismų praktiką ir jo teisinių išaiškinimų yra privaloma laikytis žemesnės instancijos teismuose.

Šalies argumentai

9.3. Ieškovės nuomone, teismas pagrįstai nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės yra tiesiogiai susijusios su ieškinio reikalavimais ir jų nepritaikius, ieškovei palankus teismo sprendimas būtų neįvykdomas, jeigu atsakovė išsiieškotų pinigines lėšas pagal notaro išduotą vykdomąjį raštą. Ieškovė pareikštais reikalavimais siekia apginti savo teisę nemokėti atsakovei skolos ir uždrausti ieškoti skolą iš įkeisto hipoteka turto. Jeigu teismas nebūtų pritaikęs atsakovei laikinųjų apsaugos priemonių, tokiu atveju nebūtų užkirstas kelias pagal hipotekos sandorį išsiimti vykdomąjį raštą ir pradėti priverstinį išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto.

9.4. Teismas objektyviai įvertino, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei atsirastų neigiami padariniai jai palankaus teismo sprendimo atveju, o tuo tarpu jų taikymas iki bylos išnagrinėjimo pabaigos atsakovei nesukels tokių neigiamų pasekmių, kurios neproporcingai pažeistų šalių ekonomiškumo, proporcingumo ir interesų pusiausvyros principus. Nors atsakovė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turės nepatogumų, t. y. negalės iki bylos išnagrinėjimo pabaigos patenkinti savo turtinių interesų iš įkeisto turto, tačiau laikinųjų apsaugos priemonių tikslingumas šioje byloje yra svaresnis už vien tik atsakovės turtinius interesus.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

10. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant teisingai išspręsti klausimą, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgtina į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, byloje pareikštų reikalavimų pobūdį.

12. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Šios sąlygos yra kumuliacinės, o tai reiškia, bent vienai iš sąlygų neegzistuojant, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).

14. Teismo atliekamas prima facie (preliminarus) ieškinio vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, pavyzdžiui, kai ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba kai prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo. Preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, jis taip pat neturi prejudicinės galios bylą nagrinėjant iš esmės, nes ieškinio pagrįstumas bus įvertintas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017; 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015, 2012 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-727/2012 ir kt.).

15. Nagrinėjamu atveju atsakovė atskirajame skunde nurodo, jog laikinosios apsaugos priemonės negalėjo būti taikomos, nes nėra pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – ieškinys yra prima face nepagrįstas, kadangi ieškovė prašo taikyti ieškinio senatį, tačiau jokių reikalavimų be senaties taikymo nėra pareikšta. Atsakovės vertinimu, įstatymas neįtvirtina galimybės taikyti ieškinio senatį ieškovės reikalavimu, kai atsakovas savarankiškų reikalavimų byloje nereiškia, ieškinio senatis gali būti taikoma tik tos šalies atžvilgiu, kuriai yra reiškiamas reikalavimas.

16. Pažymėtina, kad ginčo materialiojo teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, pagal savo procesinę padėtį byloje paprastai dalyvauja kaip atsakovas, kadangi ginčo materialiojo teisinio santykio šalis ir procesinių teisinių santykių šalis dažniausiai sutampa. Tačiau įstatymas ir kasacinio teismo praktika asmens teisę pareikšti reikalavimą taikyti ieškinio senatį sieja ne su procesine jo padėtimi, o su padėtimi materialiojo teisinio santykio, dėl kurio yra kilęs ginčas, atžvilgiu bei šio ginčo išsprendimo įtaka šio asmens teisėms ir pareigoms, t. y. tiesioginiu materialiuoju asmens suinteresuotumu bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-438-421/2017, 27, 29 punktai).

17. Tuo atveju, kai teisinis reglamentavimas nustato kreditoriui teisę išieškoti iš skolininko pinigines prievoles ne teismine tvarka, skolininkas turi savarankišką teisę, remdamasis ieškinio senaties normomis, ginti pažeistas teises teisme, pareikšdamas ieškinį dėl senaties normų taikymo kreditoriaus ne teismine tvarka reiškiamiems ir (ar) priverstinai vykdomiems reikalavimams. Teismai, nagrinėdami skolininko ieškinį, turi vadovautis ieškinio senatį reglamentuojančiomis normomis, taip pat kaip ir nagrinėdami kreditoriaus ieškinį, kai skolininkas prašo taikyti ieškinio senatį. Kitoks ieškinio senaties normų aiškinimas pažeistų sutarties šalių teisėtų interesų pusiausvyrą ir skolininko teisę į teisminę pažeistų teisių gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336-701/2021, 34 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

18. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo taikyti ieškinio senatį atsakovės AAA „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje reikalavimams ieškovei UAB „Firma VITI“ , kylantiems iš laidavimo draudimo teisinių santykių pagal (duomenys neskelbtini) Sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), taikyti ieškinio senatį atsakovės AAA „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje reikalavimams, kylantiems (duomenys neskelbtini) sutartinio hipotekos sandorio, sudaryto tarp UAB „Firma VITI“ ir AAA „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, pripažinti hipoteką, pagal kurią yra įkeistas UAB „Firma VITI“ priklausantis nekilnojamasis turtas, pasibaigusia. Įvertinus ieškinio reikalavimus, akivaizdu, jog ieškovė prašo taikyti ieškinio senatį, siekdama nemokėti atsakovei skolos ir uždrausti išieškoti skolą iš įkeisto hipoteka turto.

19. Įvertinus aukščiau išdėstytus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, daroma išvada, kad ieškovė turi teisę reikšti tokį ieškinį, koks yra pareikštas teisme. Be to, ieškinyje ieškovė aiškiai įvardino savo reikalavimus (ieškinio dalyką), paaiškino faktines aplinkybes ir pridėjo įrodymus (ieškinio pagrindas), jos vertinimu, pagrindžiančius ieškinio reikalavimus. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės ieškinys preliminariai pagrįstas, todėl pripažino, jog pirmoji sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra įrodyta. Skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tikrinantis apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas. Byloje nėra duomenų, jog ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas yra akivaizdžiai negalimas ir neatitinka formuojamos teismų praktikos, kaip teigia atsakovė.

20. Atkeiptinas dėmesys, jog įstatymas nereikalauja, kad, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, būtų įvertintas ieškinio pagrįstumas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, vertinamos kitos aplinkybės – grėsmė, jog ateityje galimai palankus ieškovui teismo sprendimas gali likti neįvykdytas, ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Todėl argumentai, susiję su ieškinio pagrįstumu, nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, yra teisiškai nereikšmingi. Ieškinio pagrįstumo klausimas vertinamas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės.

21. Nustačius, kad ieškovės ieškinys nėra prima facie nepagrįstas, vertintina, ar skundžiamos nutarties priėmimo metu egzistavo antroji būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomu.

22. Teismų praktikoje suformuota teisės aiškinimo ir taikymo taisyklė, pagal kurią laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui – neturi būti aiškinama vien kaip būtinumas užtikrinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies įgyvendinimą. Teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ne tik tada, kai nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių nepavyktų įgyvendinti sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuoto imperatyvo, bet ir tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 15 d. Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2).

23. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti. Teisės normos negali išimtinai ginti tik vienos šalies, pareiškusios galimus pagrįstus reikalavimus, kurių įvykdymo užtikrinimą garantuoja įstatymo normos, teises, ignoruodamos kitos šalies priešingus interesus.

24. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas įrodinėjamas ir sprendžiamas atskirai nuo pačios bylos įrodinėjimo dalyko. Asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą ir konkrečios priemonės taikymo būtinumą.

25. Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas taikė ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą bei užtikrinti status quo išsaugojimą, kadangi nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškinio tenkinimo atveju būtų neįmanomas ar labai apsunkintas ieškovei palankaus procesinio sprendimo įvykdymas. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokioms išvadoms.

26. Ieškovė prašo iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdomojo rašto (įrašo) išdavimą atsakovei ir išieškojimą pagal sutartinės hipotekos sandorį. Ieškiniu prašo taikyti ieškinio senatį atsakovės AAA „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje reikalavimams ieškovei UAB „Firma VITI“ , kylantiems iš laidavimo draudimo teisinių santykių pagal (duomenys neskelbtini) Sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), taikyti ieškinio senatį atsakovės AAA „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje reikalavimams, kylantiems iš (duomenys neskelbtini) sutartinio hipotekos sandorio, sudaryto tarp UAB „Firma VITI“ ir AAA „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, pripažinti hipoteką, pagal kurią yra įkeistas UAB „Firma VITI“ priklausantis nekilnojamasis turtas, pasibaigusia. Tuo tarpu atsakovė atsiliepimu į ieškinį su juo nesutinka, nurodo, jog ketina kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Kadangi ieškovė ieškiniu siekia, remdamasi ieškinio senaties institutu, išvengti skolos mokėjimo atsakovei ir uždrausti skolą išieškoti iš įkeisto hipoteka turto, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei palankus teismo sprendimas būtų neįvykdomas arba jo vykdymas apsunkintas išieškojus iš ieškovės pinigines lėšas pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą. Be to, iki teismo sprendimo priėmimo dienos atsakovei turint galimybę įgyvendinti priverstinio išieškojimo veiksmus iš hipoteka įkeisto turto, ieškovės šioje byloje reikalavimai taptų neįgyvendinami, atsakovei priverstinai išieškojus skolą. Tokiu atveju hipotekos sandoris būtų pasibaigęs, tinkamai įvykdžius skolinį įsipareigojimą, todėl ieškovės reikalavimai negalėtų būti patenkinti ir būsimas ieškovės atžvilgiu teigiamas teismo sprendimas būtų faktiškai neįgyvendinamas. Įvertinus nurodytas aplinkybes daroma išvada, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės akivaizdžiai susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais.

27. Nagrinėjamoje byloje būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atitinkamus ribojimus – išsiimti vykdomąjį raštą ir pradėti vykdymo veiksmus iš hipoteka įkeisto ieškovės turto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, lėmė poreikis išsaugoti ginčo objektą, nes įvykdžius priverstinio išsiieškojimo veiksmus iš hipoteką įkeisto turto, pats reikalavimas neturėtų prasmės ir negalėtų būti įgyvendinamas. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių nebūtų užtikrinta ieškovės ir atsakovės interesų pusiausvyra, todėl nebūtų pasiekti įstatymu deklaruojami laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo tikslai. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama kaip prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą) ir kartu nesukelianti didelių suvaržymų asmeniui, kurio atžvilgiu ji yra taikoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017).

28. Minėtų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeidžia ekonomiškumo principo bei šalių interesų pusiausvyros principo, nes nesukels atsakovei neigiamų padarinių, bent jau tokio dydžio, kokie atsirastų teismui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Dėl to daroma išvada, kad laikinosios apsaugos priemonės neriboja atsakovės teisių daugiau negu būtina užkirsti kelią ieškovės interesų pažeidimui ginčo nagrinėjimo teisme metu.

29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, sprendžia, kad ieškovė įrodė grėsmės jai tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo tikimybę, todėl buvo pagrindas taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Tuo tarpu atsakovė su atskiruoju skundu nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių teiginius, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, nepaneigė teismo išvados, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo šioje byloje įvykdymas gali pasunkėti (CPK 178, 185 straipsniai, 144 straipsnio 1 dalis).

30. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių institutą reglamentuojančias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Inga Staknienė