- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-30
- Bylos Nr.
- e2A-808-340/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11405-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Braždienė, Virginijus Kairevičius, Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- AAA „BTA Baltic Insurance Company“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Firma VITI“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Loretos Braždienės, Virginijaus Kairevičiaus ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo AAA „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Firma VITI“ ieškinį atsakovui AAA „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje dėl ieškinio senaties terminų taikymo ir įkeitimo (hipotekos) pripažinimo pasibaigusiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Firma VITI“ ieškiniu prašo teismo: 1) taikyti ieškinio senatį atsakovo AAA „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje reikalavimams ieškovei UAB „Firma VITI“, kylantiems iš laidavimo draudimo teisinių santykių pagal 2016-06-22 Sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo sutartį Nr. SĮLD 109045; 2) taikyti ieškinio senatį atsakovo AAA „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje reikalavimams, kylantiems iš 2016-05-12 sutartinio hipotekos sandorio, sudaryto tarp UAB „Firma VITI“ ir AAA „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje; 3) pripažinti hipoteką, kurios identifikavimo Nr. 20120160028850 su visais jos pakeitimais, pagal kurią yra įkeistas UAB „Firma VITI“ priklausantis nekilnojamasis turtas – t. y. negyvenamosios patalpos, esančioms (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pasibaigusia; 4) priteisti ieškovei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ir atsakovas 2016-05-09 pasirašė susitarimą „Dėl hipotekos užtikrinant prievolės grąžinti draudimo išmokas įvykdymo“ (toliau – Susitarimas). Šis Susitarimas buvo sudarytas, kadangi ieškovei tuo metu buvo reikalinga, kad atsakovas sutiktų sudaryti sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo sutartį padidintam 134 130 Eur limitui, o atsakovas sutiko sudaryti padidintą laidavimo draudimo sutartį tik jeigu ieškovė galimus atsakovo nuostolius užtikrins įkeičiant jai priklausantį turtą. Susitarė, kad ieškovė galimų atsakovo nuostolių padengimui užtikrinti atsakovo naudai įkeičia jai nuosavybės teise priklausančias administracines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Susitarimo 1 punktas). Susitarimo 4 punkte šalys susitarė, kad įkeisto turto hipoteka galios iki 2018-01-31, jeigu per tą laiką naudos gavėjas atsakovui pagal draudimo sutartis nepareikš pretenzijų. 2016-05-09 Susitarimo pagrindu ieškovė ir atsakovas Vilniaus miesto 10-ajame notarų biure pasirašė sutartinės hipotekos sandorį. Hipoteka buvo įregistruota hipotekos registre, identifikavimo kodas Nr. 20120160028850. Pasirašius susitarimą ir įregistravus hipoteką, atsakovas sudarė su ieškove 2016-06-22 Sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo sutartį Nr. SĮLD109045 (draudimo suma 23 845,40 Eur). Naudos gavėja UAB „Vilniaus vandenys“ 2016-09-23 pateikė atsakovui reikalavimą išmokėti garantuotą 23 845,40 Eur sumą pagal atlikimo užtikrinimo laidavimo raštą (2016-06-22 serija SĮLD Nr. 109045). Atsakovas 2016-10-03 priėmė sprendimą draudimo išmokos naudos gavėjai UAB „Vilniaus vandenys“ nemokėti. 2017-06-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-14751-534/2017 teismas priteisė atsakovui 21 461,40 Eur draudimo išmoką, 544,83 Eur delspinigių, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos draudimo išmokos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017-02-27 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1545 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas, įsiteisėjus 2017-06-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimui, ieškovei nepateikė pretenzijos – reikalavimo regreso tvarka grąžinti išmokėtos draudimo išmokos sumos. Tuo pagrindu, ieškovė pagrįstai tikėjo, kad atsakovas galimai atsisakė savo reikalavimo teisių į ieškovę, kylančių iš laidavimo draudimo. Ieškovė 2023-07-19 pateikė atsakovui prašymą dėl hipotekos išregistravimo. Atsakovas prašymą tenkinti atsisakė. Ieškovę ir atsakovą sieja laidavimo draudimo teisiniai santykiai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (CK 1.127 straipsnio 4 dalis). Atsakovas 2023-07-27 pateiktoje pretenzijoje nurodė, kad draudimo išmoką pagal laidavimo draudimo sutartį naudos gavėjai UAB „Vilniaus vandenys“ sumokėjo 2019-02-11. Taigi ieškinio senaties termino eiga prasidėjo nuo draudimo išmokos išmokėjimo – 2019-02-11.
Atsiliepimas
3. Atsakovas prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. UAB „Firma VITI“ kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą su kasaciniu skundu, kurį 2018-11-30 nutartimi atsisakė priimti. Tokiu būdu, ieškovė (draudėja) rodė suinteresuotumą, nors būdama trečiuoju asmeniu, kad draudimo bendrovė išmokos nemokėtų, suprasdama, kad visą išmoką reikės grąžinti. Atsakovas niekuomet neatsisakė savo teisės. Kai išmoka buvo naudos gavėjo grąžinta, sistemoje dingo ir regresinė informacija. Pasibaigus teismo procesui pagal UAB „Vilniaus vandenys“ ieškinį, draudimo bendrovė iš naujo išmokėjo išmoką, tačiau regresinė informaciją sistemoje dėl žmogiškos klaidos nebuvo atnaujinta. Iš tikrųjų draudimo bendrovė išmokėjo 25 974,24 Eur (ieškinio suma, bylinėjimosi išlaidas bei procesines palūkanas). 23 845,40 Eur yra pilna draudimo suma pagal sutartį Nr. SĮLD 109045. Ieškiniu UAB „Vilniaus vandenys“ iš tikro prašė priteisti 21 461,40 Eur, ką teismas ir padarė. Tiksli suma bus patikslinta, kai artimiausiu metu atsakovas kreipsis dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Ieškinio senaties klausimas negali būti nagrinėjamas šioje byloje. Šiuo atveju ginčas kyla ne iš draudimo teisinių santykių, o iš hipotekos teisinių santykių. Vadovaujantis 2016-05-09 Susitarimo 6 punktu, ieškovė įsipareigojo per 1 mėnesį nuo pretenzijos pateikimo dienos grąžinti atsakovui visą draudimo išmoką. Pretenzija pareikšta 2023-07-27 susitarimo ir hipotekos sandorio nepažeidžiant, o ieškovė turėtų, vykdydama susitarimą, draudimo išmoką grąžinti. Draudimo bendrovė išmoką išmokėjo jau po termino dėl teisminių ginčų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. sausio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Teismas nusprendė taikyti ieškinio senatį atsakovo AAA „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje reikalavimams ieškovei UAB „Firma VITI“ kylantiems iš laidavimo draudimo teisinių santykių pagal 2016-06-22 Sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo sutartį Nr. SĮLD 109045; taikyti ieškinio senatį atsakovo AAA „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje reikalavimams, kylantiems iš 2016-05-12 sutartinės hipotekos sandorio, sudaryto tarp UAB „Firma VITI“ ir AAA „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje; pripažinti hipoteką, kurios identifikavimo Nr. 20120160028850, su visais jos pakeitimais, pagal kurią yra įkeistas UAB „Firma VITI“ priklausantis nekilnojamasis turtas – negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pasibaigusia; priteisti iš atsakovo AAA „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, j.a.k. 300665654, ieškovei UAB „Firma VITI“, j.a.k. 21504240, 1992,84 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus devyniasdešimt du eurus 84 centus) bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad Susitarimas ir Hipotekos sandoris buvo sudaryti siekiant užtikrinti ieškovės prievolę atsakovei grąžinti draudimo išmokas pagal Laidavimo draudimo sutartį. Iš Susitarimo nuostatų teismas nustatė, kad ieškovei buvo reikalingos sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo sutartys padidintam 134 130 Eur limitui, o atsakovė sutiko sudaryti padidintą laidavimo draudimo sutartį ieškovei galimų atsakovės nuostolių padengimą užtikrinus įkeičiant jai priklausantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Remiantis Hipotekos sandorio specialiųjų sąlygų 7 punktu, hipoteka buvo užtikrinta būsima ieškovės prievolė dėl atitinkamų pinigų sumų sumokėjimo, kurios atsiradimo sąlygos numatytos Susitarime dėl hipotekos užtikrinant prievolės grąžinti draudimo išmokas įvykdymą.
6. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo, dėl to, kad šalis siejo laidavimo draudimo ir hipotekos teisiniai santykiai. Bylos duomenimis, prievolėms, kylančioms iš Laidavimo draudimo sutarties, užtikrinti, buvo sudarytas Sutartinės hipotekos sandoris. Teismas padarė išvadą, kad ieškovę ir atsakovą siejo pagrindinė prievolė, kylanti iš laidavimo draudimo teisinių santykių, ir papildoma (šalutinė) prievolė, kylanti iš hipotekos.
7. Teismo vertinimu, atsakovės teiginiai, kad hipoteka atsirado iš Susitarimo, kuris nėra draudimo teisinių santykių dalis, o atskiras susitarimas dėl būsimos skolos, stokoja pagrįstumo. Vien tai, kad Susitarimas ir Hipotekos sandoris sudaryti anksčiau nei Laidavimo draudimo sutartis, nėra pagrindas sutikti su atsakovo pozicija. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, įvertinęs šalių pasirašyto Susitarimo, Hipotekos sandorio, Laidavimo draudimo sutarties sąlygų turinį, aptartą praktiką dėl sutarčių aiškinimo taisyklių, atmestini atsakovės teiginiai, kad hipoteka atsirado ne iš Laidavimo draudimo sutarties. Toks aiškinimas neatitinka teisinio reguliavimo ir formuojamos teismų praktikos, bendrųjų sutarčių aiškinimo taisyklių bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų.
8. Teismas nurodė, kad konstatavus, kad tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė laidavimo draudimo teisiniai santykiai ir su jais susiję hipotekos teisiniai santykiai, ginčo teisiniams santykiams taikytinas CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas, taikomas iš draudimo teisinių santykių kylantiems reikalavimams.
9. Teismas nustatė, kad atsakovė draudimo išmoką pagal Laidavimo draudimo sutartį naudos gavėjui UAB „Vilniaus vandenys“ sumokėjo 2019 m. vasario 11 d. Taigi ieškinio senaties termino eiga prasidėjo nuo draudimo išmokos išmokėjimo – 2019 m. vasario 11 d. (CK 1.127 straipsnio 4 dalis). Vienerių metų ieškinio senaties terminas reikalauti šios išmokos iš ieškovės pasibaigė atitinkamai 2020 m. vasario 11 d. Atsakovas, 2018-08-24 įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-27 sprendimui, kuriuo iš atsakovo naudos gavėjui priteista draudimo išmoka, taip pat 2019 m. vasario 11 d. išmokėjus draudimo išmoką, iki 2023-07-27, t. y. kai atsakovas ieškovei pateikė pretenziją, ieškovei nereiškė reikalavimo regreso tvarka grąžinti išmokėtos draudimo išmokos sumos. Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad atsakovas žinodamas arba turėdamas žinoti, kad turi pareigą laiku ir tinkamai įgyvendinti savo teisę reikalauti regreso tvarka ieškovės grąžinti išmokėtą draudimo išmokos sumą, savo pažeistos teisės negynė.
10. Teismas konstatavo, kad atsakovas, pareiškęs ieškovei reikalavimą, užtikrintą hipoteka, regreso tvarka grąžinti išmokėtą draudimo išmoką 2023-07-27, praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą, kuris nagrinėjamu atveju pasibaigė 2020 m. vasario 11 d. Kadangi hipoteka ir jos galiojimas priklauso nuo hipoteka užtikrintos pagrindinės prievolės galiojimo, o pasibaigus pagrindiniam reikalavimui nustatytam ieškinio senaties terminui, pasibaigia ir papildomam reikalavimui - įkeitimui nustatytas ieškinio senaties terminas (CK 1.135 straipsnis, 4.170 straipsnio 4 dalis, 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktas), todėl, pasibaigus pagrindinio reikalavimo, užtikrinto hipoteka, ieškinio senaties terminui, ieškinio senaties terminas iš hipotekos, kaip papildomos prievolės, kylantiems reikalavimams laikytinas pasibaigusiu pasibaigus pagrindinio reikalavimo (kylančio iš laidavimo draudimo sutarties) ieškinio senaties terminui (CK 1.135 straipsnis).
11. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas, teikdamas prašymą atnaujinti ieškinio senaties terminą, nenurodė jokių aplinkybių, kurias įvertinus būtų pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą. Ginčas kilęs tarp juridinių asmenų, ieškovas yra draudimo teisinių santykių profesionalas, neabejotinai turintis patirties dalyvaujant procesuose išmokant draudimo išmokas ir reikalaujant grąžinti sumokėtas draudimo išmokas regreso tvarka. Juolab kad nagrinėjamu ginčo atveju draudimo išmoka naudos gavėjui išmokėta pasibaigus teisminiam procesui, kuris vyko ne tik pirmosios, bet ir apeliacinės instancijos teisme, buvo teikiamas ir kasacinis skundas. Draudimo išmoka išmokėta 2019-02-11, o reikalavimas ieškovei grąžinti draudimo išmoką pareikštas 2023-07-27, t. y. po beveik 3,5 metų pasibaigus ieškinio senaties terminui, ir tik ieškovei pateikus prašymą atsakovui išregistruoti hipoteką. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo spręsti, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atsakovo prašymo atnaujinti senaties terminą netenkino.
12. Teismas nusprendė, kad ieškovės reikalavimai taikyti ieškinio senatį atsakovo AAA „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje reikalavimams ieškovei UAB „Firma VITI“, kylantiems iš laidavimo draudimo teisinių santykių pagal 2016-06-22 Sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo sutartį Nr. SĮLD 109045, taip pat reikalavimams, kylantiems iš 2016-05-12 sutartinės hipotekos sandorio, sudaryto tarp UAB „Firma VITI“ ir AAA „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje, ir pripažinti, kad iš hipotekos prievolės atsakovės kylantys reikalavimai laikytini pasibaigusiais, yra pagrįsti, todėl teismas juos tenkino visiškai (CK 1.125 straipsnio 7 dalis, 1.135 straipsnis, 4.170 straipsnio 4 dalis, 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Apeliantas (atsakovas) AAA „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-01-12 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
13.1. Dėl to, kad tarp šalių buvo susiklostę laidavimo draudimo teisiniai santykiai ginčo nėra. Būtent pagal laidavimo draudimo sutartį buvo išmokėta draudimo išmoka Naudos gavėjui AB „Vilniaus vandenys“. Visgi, šiuo atveju ginčas nėra dėl to, pagal kokius santykius buvo išmokėta draudimo išmoka, nes bet kokia prievolė mokėti draudimo išmoką atsiranda draudimo sutarties pagrindu, todėl, atsiranda iš draudimo teisinių santykių. Ginčas yra iš to, kokiu teisiniu pagrindu draudimo išmoka turi būti grąžinta.
13.2. Hipoteka visgi buvo forminama ne draudimo išmokai užtikrinti, o užtikrinti draudimo išmokos grąžinimą. Tai yra dvi atskiros turtinės prievolės, kurių atsiradimo pagrindai, akivaizdžiai skirtingi. Prievolė mokėti draudimo išmoka atsiranda iš draudimo sutarties atsitikus draudžiamajam įvykiui (draudimo teisiniai santykiai), o prievolė grąžinti draudimo išmoką atsiranda draudimo išmokos pagrindu (sutartiniai santykiai dėl skolos grąžinimo). Tai yra atskira turtinė prievolė atsiradusi iš susitarimo, kuriam užtikrinti buvo sudarytas hipotekos sandoris.
13.3. CK 6.989 str. numato, kad draudimo sutartis turi būti rašytinės formos, o jos sudarymą patvirtina draudimo liudijimas (polisas). Kol nėra poliso ir pasirašytos draudimo sutarties, tol nėra ir tų draudimo teisinių santykių. 2016-05-09 susitarimo savo prasme, reikšme ir prigimtimi niekaip negalima prilyginti draudimo sutarčiai ar draudimo teisiniams santykiams. Draudimo sutartį sudaro dokumentų visetas: sutartis, polisas, šiuo atveju ir laidavimo draudimo raštas, draudimo Taisyklės, prašymas sudaryti laidavimo draudimo sutartį, jei toks būtų. Bet ne susitarimas dėl hipotekos, pagal kurį sudaroma hipoteka, bei draudėjas (ieškovas) įpareigojamas grąžinti draudimo išmoką per 30 dienų nuo išmokos išmokėjimo pagal būsimą draudimo sutartį. Susitarimu šalys susitarė dėl būsimos skolos grąžinimo sąlygų (jei tokia atsirastų), o ne dėl išmokos mokėjimo sąlygų, kas yra jau draudimo santykių dalis.
13.4. Šalys susitarė dėl būsimos skolos padengimo iš anksto, prieš sudarant draudimo sutartį. Nėra jokių teisinių priežasčių, pabloginti kreditoriaus padėtį ieškinio senaties teisinio instituto prasme dėl to, kad jis iš anksto užsitikrino nuostolių atlyginimą, lyginant su tuo, kad tai padaryta po to. Būtent tai prieštarautų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams (CK 1.5 str.). Nėra teisinio skirtumo, ar šalys sutaria mokėti dalimis, ar per vieną kartą, ar yra užtikrinimo priemonės ar nėra. Tačiau pagal teismo aiškinimo išeitų, kad sutartis dėl skolos grąžinimo, kuri sudaroma iki draudimo santykių pradžios, yra draudimo santykių dalis, o sutartis dėl skolos grąžinimo, kuri sudaroma po draudimo santykių pradžios, nebėra draudimo santykių dalis. Toks aiškinimas prieštarautų bet kokiai teisinei logikai.
13.5. 2016-05-09 susitarimu dėl hipotekos užtikrinant draudimo išmokos grąžinimą sudarymo metu niekas nebuvo apdrausta, todėl ir negalima taikyti ieškinio senaties nuostatų, kurios yra skirtos iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. Reikalavimas atsirado iš 2016-05-09 susitarimo, o ne iš draudimo sutarties SĮLD 109045 ar kokios kitos draudimo sutarties. 2016-05-09 susitarimas yra skirtas išmokos grąžinimui (skolos grąžinimui) jeigu išmoka būtų išmokėta pagal bet kurią draudimo sutartį, nesiejant su SĮLD 109045 ar kita draudimo sutartimi.
13.6. Ieškinio senatis atsakovo atžvilgiu negali būti taikoma (ir atitinkamai hipoteka negali būti pripažinta pasibaigusia), kadangi taikytinas bendrasis ieškinio senaties terminas (10 metų), o ne sutrumpintas 1 metų ieškinio senaties terminas. O 10 metų senaties termino atsakovas nėra praleidęs, kadangi draudimo išmoka išmokėta 2019-02-11.
Atsiliepimas
14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ apeliacinio skundo netenkinti; priteisti ieškovės UAB „Firma Viti“ naudai bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:
14.1. Atsakovė apeliaciniame skunde pati nurodo, kad nėra ginčo, jog tarp šalių buvo susiklostę laidavimo draudimo teisiniai santykiai ir jų pagrindu naudos gavėjui buvo išmokėta draudimo išmoka. Keistas atsakovo motyvas, kad, anot jos, yra ginčas, kokiu teisiniu pagrindu draudimo išmoka turi būti grąžinta. Atsakovas, vykdydamas draudimo veiklą, geriau nei bet kas kitas žino ir supranta, kad teisės aktuose yra įtvirtinta draudiko teisė išieškoti sumokėtą draudimo išmoką iš atsakingo už žalą padariusio asmens (subrogacijos arba regreso teisė).
14.2. Atsakovas apeliaciniame skunde klaidingai nurodo, kad 2016-05-16 susitarime šalys iš anksto susitarė dėl būsimos skolos padengimo. Atsakovas neteisingai supranta ir aiškina 2016-05-16 susitarimo turinį, jo sudarymo aplinkybes ir šalių tikslus jį pasirašant. Šis susitarimas yra ikisutartinis draudiko ir draudėjo (šiuo atveju ieškovės ir atsakovo) susitarimas, kuriuo draudikas prieš sudarydamas laidavimo draudimo sutartį susitarė su draudėju dėl draudėjo įsipareigojimų pagal būsimą laidavimo draudimo sutartį tinkamo įvykdymo užtikrinimo (turto įkeitimo). Atsakovas iškėlė ieškovei sąlygą, kad padidintos sumos laidavimo draudimas bus ieškovei išduotas tik tokiu atveju, jeigu ieškovė turto įkeitimu užtikrins galimai būsimų atsakovės nuostolių įvykdymą, t. y. hipoteka užtikrins atsakovės regreso tvarka galimo įgyti reikalavimo teisės į ieškovę įvykdymą. Taigi, 2016-05-16 susitarimas šalių buvo pasirašytas su tikslu, kad sudaryti laidavimo draudimo sutartį ir iki jos sudarymo susitarti šios sutarties sąlygas. 2016-05-16 susitarime šalys aiškiai susitarė dėl būsimų laidavimo draudimo sąlygų: a)sudaryti laidavimo draudimo sutartį 134 130 Eur sumai b) įkeisti ieškovės turtą atsakovo naudai, užtikrinant galimų nuostolių padengimą, kylančių iš laidavimo draudimo sutarties. Taigi, neabejotina, kad 2016-05-16 susitarimas yra tiesiogiai susijęs su 2016-06-22 Sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo sutartimi Nr. SĮLD 109045 ir šis susitarimas yra ir turi būti laikomas kaip išankstinis (ikisutartinis) šalių susitarimas dėl būsimos laidavimo draudimo sutarties sąlygų.
14.3. 2016-05-16 susitarimo pagrindu ieškovė prisiėmė įsipareigojimą ir pasirašė su ieškove hipotekos sandorį, o atsakovas įsipareigojo ir po mėnesio pasirašė su ieškove laidavimo draudimo sutartį 134 130 Eur sumai. Pažymėtina, kad šalių susitarimas dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo yra galima sudaryti bet kurioje sutartinių teisinių santykių dalyje, t. y. iki sutarties sudarymo, sutarties sudarymo metu ar sutarties vykdymo metu. Šiuo atveju atsakovas, kaip draudikas, pageidavo, kad ieškovė prievolių įvydymą užtikrintų dar prieš pagrindinės prievolės atsiradimą. Būtent šiuo tikslu šalims kilo būtinybė pasirašyti 2016-05-16 susitarimą ir juo susitarti, ką kiekviena iš šalių įsipareigoja padaryti (ieškovė – įkeisti turtą, atsakovas – sudaryti laidavimo draudimo sutartį).
14.4. 2016-05-16 Susitarimo sudarymo aplinkybės, tikslai ir šalių elgesys po šio susitarimo neabejotinai rodo, kad šis susitarimas yra tiesiogiai susijęs su tarp šalių pasirašyta laidavimo draudimo sutartimi. Tai yra ikisutartinis laidavimo draudimo teisinių santykių susitarimas dėl šalutinės prievolės – hipotekos.
14.5. Iš laidavimo draudimo teisinių santykių kildinamiems reikalavimams taikomas CK 1.125 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Jeigu atsakovas turėjo tikslą ir norėjo įgyvendinti savo teises subrogacijos tvarka iš ieškovės išsiieškoti naudos gavėjui išmokėtą draudimo išmoką, ji turėjo pareigą šią savo teisę įgyvendinti tinkamai ir laiku, t. y. per ieškinio senaties terminą. Atsakovas šį terminą praleido 3,5 metus. Kadangi hipoteka ir jos galiojimas priklauso nuo hipoteka užtikrintos pagrindinės prievolės galiojimo, pasibaigus pagrindiniam reikalavimui nustatytam ieškinio senaties terminui, pasibaigia ir papildomam reikalavimui – įkeitimui nustatytas ieškinio senaties terminas (CK 1.135 straipsnis, 4.170 straipsnio 4 dalis, 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje byloje yra priimtas teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
16. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 2–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl bylos aplinkybių
17. Bylos duomenimis, ieškovė ir atsakovas 2016-05-09 pasirašė susitarimą „Dėl hipotekos užtikrinant prievolės grąžinti draudimo išmokas įvykdymo“ (toliau – Susitarimas). Susitarimu Draudikas (AAS „BTA Baltic Insurance Company“) ir Draudėjas (AB firma „VITI“) konstatavo, kad draudėjui buvo reikalinga, kad draudikas sutiktų sudaryti sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo sutartį padidintam 134 130 Eur limitui, o draudėjas galimų draudiko nuostolių užtikrinimui įkeitė draudiko naudai draudėjui nuosavybės teise priklausančias administracines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Susitarimo 1 punktas). Susitarimo 4 punkte šalys susitarė, kad įkeisto turto hipoteka galios iki 2018-01-31, jeigu per tą laiką naudos gavėjas atsakovui pagal draudimo sutartis nepareikš pretenzijų.
18. 2016-05-09 ieškovė ir atsakovas Vilniaus miesto 10-ajame notarų biure pasirašė sutartinės hipotekos sandorį. Hipoteka buvo įregistruota hipotekos registre, identifikavimo kodas Nr. 20120160028850. Pasirašius susitarimą ir įregistravus hipoteką, 2016-06-22 ieškovė, atsakovas ir naudos gavėjas UAB „Vilniaus vandenys“ sudarė Sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo sutartį Nr. SĮLD109045 (draudimo suma: 23 845,40 Eur).
19. Naudos gavėja UAB „Vilniaus vandenys“ 2016-09-23 pateikė atsakovui reikalavimą išmokėti garantuotą 23 845,40 Eur sumą pagal atlikimo užtikrinimo laidavimo raštą (2016-06-22 serija SĮLD Nr. 109045); atsakovas priėmė sprendimą draudimo išmokos nemokėti. 2017-06-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-14751-534/2017 teismas priteisė atsakovui 21 461,40 Eur draudimo išmoką, 544,83 Eur delspinigių, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos draudimo išmokos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017-02-27 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1545 Eur bylinėjimosi išlaidas, tačiau 2018-08-24 įsiteisėjus teismo sprendimui atsakovas ieškovei nepateikė pretenzijos – reikalavimo regreso tvarka grąžinti išmokėtos draudimo išmokos sumos.
20. Ieškovė 2023-07-19 pateikė atsakovui prašymą dėl hipotekos išregistravimo. Atsakovas prašymą tenkinti atsisakė.
21. Atsakovas 2023-07-27 pateikė pretenziją ieškovei, kuria pareikalavo regreso tvarka gražinti sumokėtą draudimo išmoką; nurodė, kad draudimo išmoką pagal laidavimo draudimo sutartį naudos gavėjai UAB „Vilniaus vandenys“ sumokėjo 2019-02-11.
22. Ieškovė, laikydama, kad šalis sieja laidavimo draudimo teisiniai santykiai, kreipėsi su ieškiniu, kuriuo prašė taikyti sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 7 d.); nurodė, kad ieškinio senaties termino eiga prasidėjo nuo draudimo išmokos išmokėjimo – 2019-02-11.
Žemesnės instancijos teismas
23. Bylą nagrinėjančio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi ieškovės prašymu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas atsakovui AAA „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje išsiimti vykdomąjį įrašą ir pradėti priverstinio skolos išieškojimo veiksmus pagal 2016 m. gegužės 12 d. sutartinės hipotekos sandorį, identifikavimo Nr. 20120160028850, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nagrinėjamoje byloje. Vilniaus apygardos teismas 2023-10-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2375-779/2023 teismo nutartį paliko nepakeistą.
24. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino; atsakovas su teismo sprendimu nesutiko, kreipėsi su apeliaciniu skundu.
25. Apeliacijos objektas – šalių teisinių santykių vertinimas ir sutrumpinto ieškinio senaties termino, numatyto CK 1.125 straipsnio 7 d., (ne)taikymas.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
26. CK 1.124 straipsnis nustato, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Taigi ieškinio senaties sampratą aiškinanti norma nustato, kad tai terminas, per kurį kreditorius, nenorėdamas neigiamų padarinių tuo atveju, jei skolininkas prašys taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), privalo kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Ieškinio senatį reglamentuojančios teisės normos vienareikšmiškai įtvirtina ieškinio senaties taikymą teisminiame procese.
27. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad įprastai ieškinio senatis taikoma, kai kreditorius pareiškia skolininkui ieškinį ir skolininkas, gindamasis nuo pareikštų reikalavimų, prašo taikyti ieškinio senaties terminą. Tuo atveju, kai teisinis reglamentavimas nustato kreditoriui teisę išieškoti iš skolininko pinigines prievoles ne teismine tvarka (nagrinėjamu atveju – pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą ir pagal hipotekos teisėjo nutartį dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto), skolininkas, gavęs kreditoriaus reikalavimą sumokėti skolą gera valia ar notaro atliktą vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo, turi teisę ginti pažeistas teises pareikšdamas kreditoriui savarankišką ieškinį dėl ieškinio senaties terminų taikymo. Teismai, nagrinėdami skolininko ieškinį, turi vadovautis ieškinio senatį reglamentuojančiomis normomis, taip pat kaip ir nagrinėdami kreditoriaus ieškinį, kai skolininkas prašo taikyti ieškinio senatį. Taigi CK normomis nustatytas ieškinio senaties teisinis reglamentavimas nevaržo skolininko teisių, nes jis pats turi savarankišką teisę, remdamasis ieškinio senaties normomis, ginti pažeistas teises teisme, pareikšdamas ieškinį dėl senaties normų taikymo kreditoriaus skaičiuojamiems bei ne teismine tvarka reiškiamiems ir (ar) privestinai vykdomiems reikalavimams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-219/2017 49, 50 punktus).
28. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad įprastai ieškinio senatis taikoma, kai kreditorius pareiškia skolininkui ieškinį ir skolininkas, gindamasis nuo pareikštų reikalavimų, prašo taikyti ieškinio senatį. Tačiau tuo atveju, kai teisinis reglamentavimas nustato kreditoriui teisę išieškoti iš skolininko pinigines prievoles ne teismine tvarka, skolininkas turi savarankišką teisę, remdamasis ieškinio senaties normomis, ginti pažeistas teises teisme, pareikšdamas ieškinį dėl senaties normų taikymo kreditoriaus ne teismine tvarka reiškiamiems ir (ar) priverstinai vykdomiems reikalavimams. Teismai, nagrinėdami skolininko ieškinį, turi vadovautis ieškinio senatį reglamentuojančiomis normomis, taip pat kaip ir nagrinėdami kreditoriaus ieškinį, kai skolininkas prašo taikyti ieškinio senatį. Kitoks ieškinio senaties normų aiškinimas pažeistų sutarties šalių teisėtų interesų pusiausvyrą ir skolininko teisę į teisminę pažeistų teisių gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336-701/2021, 34 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
29. Nagrinėjamu atveju ginčijamu teismo sprendimu buvo patenkintas ieškovės reikalavimas dėl ieškinio senaties taikymo; nėra ginčo, kad nagrinėjamu atveju atsakovas turi teisę išieškoti iš ieškovės piniginę prievolę pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą ir pagal hipotekos teisėjo nutartį dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto, tačiau pritaikius laikinąsias apaugos priemones apsaugos priemones atsakovui uždrausta atlikti veiksimus, nukreiptus į prievoles išieškojimą neteismine tvarka, t. y. ieškovė turėjo savarankišką teisę, remdamasi ieškinio senaties normomis, ginti pažeistas teises teisme, pareikšdama ieškinį dėl senaties normų taikymo kreditoriaus neteismine tvarka reiškiamiems ir (ar) priverstinai vykdomiems reikalavimams.
30. Apeliacijos dalykas – šalių teisinių santykių kvalifikavimas ir ar šalių teisiniams santykiams taikytinas bendras (10 m.) ar sutrumpintas vienerių ieškinio senaties terminas, taikomas iš draudimo teisinių santykių kylantiems reikalavimams.
31. Apeliantas savo skundą grindžia iš esmės tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių sudarytą Susitarimą, dėl to netinkamai aiškino ir taikė teisės normas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė teigė, kad ginčo šalis siejo laidavimo draudimo ir hipotekos teisniai santykiai, pagrindinė šalis siejanti prievolė kyla iš laidavimo draudimo teisinių santykių; atsakovas bylos nagrinėjimo metu nuosekliai aiškino, kad hipoteka buvo užtikrintos prievolės ne pagal laidavimo draudimo sutartį, bet sutartinės prievolės iš 2016-05-09 Susitarimo, todėl šalių teisiniams santykiams taikytinas ne vienerių metų ieškinio senaties terminas, taikomas iš draudimo teisinių santykių kylantiems reikalavimams (CK 1.125 straipsnio 1 dalis), tačiau bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, kuris nagrinėjamu atveju, nėra praleistas. Teismas iš esmės pritarė ieškovės pozicijai.
32. Apeliantas teigia, kad iš tikro ginčo esmė yra nurodyto 2016-05-19 Susitarimo, pagal kurį buvo įforminta hipoteka, kvalifikavime ir teisiniame vertinime. Apeliantas nurodo, kad byloje nėra ginčo, kad tarp šalių buvo susiklostę laidavimo draudimo teisiniai santykiai; būtent pagal laidavimo draudimo sutartį buvo išmokėta draudimo išmoka naudos gavėjui UAB „Vilniaus vandenys“. Tačiau, apelianto vertinimu, draudimo išmoka turi būti grąžinta ne laidavimo draudimo sutarties, bet 2016-05-09 Susitarimo pagrindu; hipoteka taip pat buvo forminama ne draudimo išmokai užtikrinti, bet užtikrinti draudimo išmokos grąžinimą pagal Susitarimą. Tarp šalių buvo dvi atskiros turtinės prievolės: prievolė mokėti draudimo išmoka naudos gavėjui, kuri atsiranda iš laidavimo draudimo sutarties atsitikus draudžiamajam įvykiui, ir prievolė grąžinti draudimo išmoką (sutartiniai santykiai pagal Susitarimą).
33. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad naudos gavėjui išmokėta draudimo išmoka turi būti grąžinta 2016-05-09 Susitarimo pagrindu. 2016-06-22 ieškovė, atsakovas ir naudos gavėjas UAB „Vilniaus vandenys“ sudarė trišalę Sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo sutartį Nr. SĮLD109045 (draudimo suma 23 845,40 Eur); šios sutarties neatskiriamoje dalyje „Susitarime dėl draudimo išmokos grąžinimo“ 3 punkte įtvirtintas Draudėjo ( ieškovės) įsipareigoja per 15 (penkiolika) dienų po Draudiko (atsakovo) pranešimo apie išmoką Naudos gavėjui išsiuntimo dienos grąžinti Draudikui jo išmokėtas pinigų sumas. Taigi, atsakovo 23 845,40 Eur finansinis reikalavimas ieškovei yra kilęs regreso tvarka iš laidavimo draudimo teisinių santykių išmokėjus laidavimo draudimo sumą naudos gavėjui. Atsakovo kaip draudiko regreso tvarka reikalavimo, kylančio iš laidavimo draudimo teisinių santykių, įvykdymo užtikrinimas buvo užtikrintas ieškovės turto įkeitimu, kuris buvo sudarytas dar iki laidavimo draudimo sutarties sudarymo.
34. Apeliantas nesutinka su teismo vertinimu, kad atsakovo pozicija, jog hipoteka atsirado iš Susitarimo, stokoja pagrįstumo. Apelianto vertinimu, nagrinėjamoje byloje reikšminga yra tai, kad laidavimo draudimo sutartis Nr. SĮLD109045 buvo sudaryta praėjus pusantro mėnesio (2016-06-22) po hipotekos sandorio (2016-05-09).
35. Apeliantas nurodo argumentus, kodėl šalių 2016-05-09 Susitarimas nelaikytinas draudimo sutartimi (CK 6.987, 6.989 straipsniai); apelianto vertinimu 2016-05-09 Susitarimu įtvirtinti tiesiog sutartiniai santykiai dėl skolos, nesusijusios su 2016-06-22 sudaryta laidavimo draudimo sutartimi, padengimo, kuriems taikomas 10 metų bendrasis ieškinio senaties terminas.
36. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra ginčo, kad šalių 2016-05-09 Susitarimas nėra draudimo sutartis ir dėl apelianto argumentų dėl CK 6.989 ir 6.987 straipsnių nuostatų netaikymo šalių 2016-05-09 Susitarimui nepasisako.
37. Vertinant 2016-05-09 Susitarimo turinį, pažymėtina, kad Susitarimo šalys įvardintos kaip Draudikas (AAS „BTA Baltic Insurance Company“ ir Draudėjas (AB firma „VITI“). Susitarime aiškiai nurodytas Susitarimo sudarymo tikslas; nurodyta, kad Draudėjui yra reikalingos sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo sutartys, o Draudikas įsipareigoja sudaryti tokias sutartis padidintam 134 130 Eur limitui su Draudėju už šalių sutartas draudimo įmokas esant Susitarime aptartomis sąlygomis (hipotekos sutarties sudarymas ir kt.). Tokiu būdu 2016-05-16 Susitarimu šalys aiškiai susitarė dėl būsimų laidavimo draudimo sąlygų: a) sudaryti laidavimo draudimo sutartį 134 130 Eur sumai b) įkeisti ieškovės turtą atsakovo naudai, užtikrinant galimų nuostolių padengimą, kylančių iš laidavimo draudimo sutarties. Pagal Susitarimo 5 punktą nustojus galioti Draudiko įsipareigojimams pagal minėtą laidavimo draudimo sutartį, Draudikas įsipareigoja atsisakyti hipotekos minėto turto atžvilgiu pagal Draudėjo prašymą.
38. Vertinant Susitarimo turinį, sprendžiama, kad 2016-05-16 Susitarimas buvo nukreiptas į 2016-06-22 Sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo sutarties Nr. SĮLD 109045 sudarymą; Susitarime įtvirtintos būsimos laidavimo draudimo sutarties sąlygos (hipotekos sudarymas ir kt.). Vykdant 2016-05-16 Susitarimą ieškovė prisiėmė įsipareigojimą ir pasirašė hipotekos sandorį, o atsakovė po mėnesio pasirašė su ieškove laidavimo draudimo sutartį 134 130 Eur sumai; esant tokioms bylos aplinkybėms, faktas, kad laidavimo draudimo sutartis buvo pasirašyta po 2016-05-09 Susitarimo, neįrodo apelianto pozicijos pagrįstumo.
39. Dėl išdėstyto nėra pagrindo vertinti šalių 2016-05-09 Susitarimą kaip šalių sutartį dėl kažkokios būsimos abstrakčios, nesusijusios su šalių draudimo santykiais pagal laidavimo draudimo sutartį, prievolės dėl skolos padengimo, kuriai užtikrinti 2016-05-09 buvo sudarytas hipotekos sandoris.
40. Teisėjų kolegija, įvertinusi 2016-05-09 Susitarimo ir 2016-06-22 laidavimo draudimo sutarties Nr. SĮLD109045 turinį, sprendžia, kad 2016-05-16 Susitarimas vertintinas kaip ikisutartinis laidavimo draudimo teisinių santykių susitarimas, kuriuo buvo susitarta dėl laidavimo draudimo sutarties sudarymo sąlygos – hipotekos sandorio sudarymo. Hipotekos sandoris buvo sudarytas tikslu užtiktini prievoles pagal laidavimo draudimo sutartį įvykdymui. Iš laidavimo draudimo teisinių santykių kildinamiems reikalavimams taikomas CK 1.125 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas vienerių metų ieškinio senaties terminas.
41. Apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo šalių teisnius santykius, susiformavusius 2019-05-09 Susitarimo pagrindu ir nepagrįstai atsisakė taikyti šalių santykiams bendrą 10 metų ieškinio senaties terminą, atmestinas, kaip nepagrįstas.
42. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Byloje nustatyta, kad atsakovė draudimo išmoką pagal Laidavimo draudimo sutartį naudos gavėjui UAB „Vilniaus vandenys“ sumokėjo 2019 m. vasario 11 d. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškinio senaties termino eiga prasidėjo nuo draudimo išmokos išmokėjimo – 2019 m. vasario 11 d. (CK 1.127 straipsnio 4 dalis), o vienerių metų ieškinio senaties terminas reikalauti šios išmokos iš ieškovės pasibaigė atitinkamai 2020 m. vasario 11 d.
43. Teismas konstatuoja, kad atsakovas, pareiškęs ieškovei reikalavimą, užtikrintą hipoteka, regreso tvarka grąžinti išmokėtą draudimo išmoką 2023-07-27, praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą, kuris nagrinėjamu atveju pasibaigė 2020 m. vasario 11 d.
44. Kadangi hipoteka ir jos galiojimas priklauso nuo hipoteka užtikrintos pagrindinės prievolės galiojimo, o pasibaigus pagrindiniam reikalavimui nustatytam ieškinio senaties terminui, pasibaigia ir papildomam reikalavimui – įkeitimui nustatytas ieškinio senaties terminas (CK 1.135 straipsnis, 4.170 straipsnio 4 dalis, 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktas), todėl, pasibaigus pagrindinio reikalavimo, užtikrinto hipoteka, ieškinio senaties terminui, ieškinio senaties terminas iš hipotekos, kaip papildomos prievolės, kylantiems reikalavimams laikytinas pasibaigusiu pasibaigus pagrindinio reikalavimo (kylančio iš laidavimo draudimo sutarties) ieškinio senaties terminui (CK 1.135 straipsnis).
45. Teismas taip pat konstatavo, kad pagal bylos faktines aplinkybes nėra pagrindo spręsti, kad ieškinio senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, atmetė atsakovo prašymą dėl senaties termino atnaujinimo.
46. Hipotekos pasibaigimo pagrindai yra išdėstyti CK 4.197 straipsnyje. Aptariamos nuostatos 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad hipoteka, be kita ko, pasibaigia, kai yra tinkamai įvykdytas skolinis įsipareigojimas arba hipoteka užtikrinta prievolė pasibaigia kitais hipotekos sandoryje ar įstatymuose nustatytais pagrindais. Svarbu tai, kad hipoteka ir jos galiojimas priklauso nuo hipoteka užtikrintos pagrindinės prievolės galiojimo (CK 4.170 straipsnio 4 dalis). Įkeitimo teisė tarnauja pagrindinei prievolei užtikrinti, todėl įkeitimo teisė (hipoteka) ir kitos papildomos (šalutinės) teisės, atsirandančios iš pradinės prievolės, gali pasibaigti, pasibaigus pagrindinei prievolei CK šeštosios knygos IX skyriuje išvardytais prievolių pabaigos pagrindais. Pripažinus, kad pasibaigė ieškinio senaties terminas pagrindiniam reikalavimui pareikšti, teismas pagrįstai pripažino hipoteką, kurios identifikavimo Nr. 20120160028850, su visais jos pakeitimais, pagal kurią yra įkeistas ieškovei priklausantis nekilnojamasis turtas – negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilnius, pasibaigusia.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
47. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės reikalavimą dėl ieškinio senaties taikymo ir hipotekos pripažinimo pasibaigusia, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio panaikinti ar pakeisti nėra pagrindo. Dėl to atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
48. Kiti apeliacinio skundo argumentai, nepaminėti nutartyje, nėra teisiškai reikšmingi teisingam šios bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
49. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas yra atmetamas, apelianto (atsakovo) bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Duomenų apie ieškovės išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atsakovo AAA „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.