- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-13
- Bylos Nr.
- e2A-1714-661/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30656-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Ieškovas
- ADB „Compensa Vienna Insurance Group“
- Atsakovas
- UAB „Mano Būstas Vilnius“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Barkauskas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) UAB „Mano Būstas Vilnius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei UAB „Mano Būstas Vilnius“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių žalos, atsiradusios dėl buto užliejimo, atlyginimą, taip pat proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimo aiškinimo ir taikymo.
Šalies argumentai
2. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 667,05 Eur žalos atlyginimo. Nurodo, kad Gyventojų turto draudimo sutartimi Nr. 19056/9054990 su draudiku buvo sudaryta turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuris buvo užlietas dėl sprogusio vamzdžio name, draudimo sutartis. Gyvenamas namas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, yra administruojamas UAB „Mano Būstas Vilnius“. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės jos išmokėtą draudimo išmoką, kurią sudaro 667,05 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir laikėsi pozicijos, jog ieškovė neįrodė visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų atsakovės veiksmuose. Ieškovė išvadą apie įvykio priežastis galimai padarė remdamasi išimtinai draudėjo darbuotojų ar nukentėjusiosios paaiškinimais, tačiau jie nelaikytini specialistais/ekspertais, turinčiais atitinkamą inžinerinį išsilavinimą, kitų specifinių žinių, įgalinčių juos daryti atitinkamas išvadas. Iš bylos medžiagos nėra žinoma, kad draudikui atliekant draudiminio įvykio aplinkybių tyrimą, ar nustatant žalos dydį, būtų dalyvavę atsakovės specialistai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 18 d. nusprendė ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovės UAB „Mano Būstas Vilnius“, ieškovei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 658,90 Eur žalos atlyginimo ir 15 Eur žyminio mokesčio.
5. Teismas sprendė, kad pateikti rašytiniai įrodymai (pranešimas apie įvykį, turto apžiūros aktas, turto žalos įvertinimo skaičiuotė, trūkusio vamzdžio, dėl kurio buvo užlieti butai nuo šešto iki pirmo aukšto, atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas) sąlygoja išvadą, kad ieškovė išmokėjo draudimo išmoką dėl apdrausto buto patalpoms padarytos žalos, nes dėl užpylimo buvo apgadintos sienos, lubos ir grindys. Atliktų darbų bute, esančiame (duomenys neskelbtini), priėmimo-perdavimo akte nurodyta, kad trūko vamzdis, t. y. trūko karšto vandens ventilis prieš apskaitą. Teismas konstatavo, kad trūkęs karšto vandens ventilis prieš apskaitą priklauso namo bendrojo naudojimo įrangai (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1149-640/2018, 21 punktas, CK 4.82 straipsnis, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalis). Atsakovė nepateikė įrodymų, kada paskutinį kartą buvo apžiūrėtas karšto vandens vamzdynas, kokia jo būklė, nepateikė duomenų, ar jis keistas nuo namo pastatymo, ar remontuotas ir pan. Todėl teismas įvertinęs, kad ieškovei pateikus įrodymus dėl žalos fakto, vietos ir priežasties, įrodinėjimo pareiga buvo permesta atsakovei, ir atsakovė, kuriai tenka vykdyti įstatymu nustatytas pareigas tinkamai rūpintis administruojamu turtu, neįrodė, kad ji rūpinosi bendrojo naudojimo karšto vandens vamzdynais tinkamai (CPK 12, 178, 179 straipsniai).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
6. Apeliantė (atsakovė) UAB „Mano Būstas Vilnius“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
7. Apeliantė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai įvertino įrodymus. Apeliantės manymu, namo vamzdynai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šio namo butų savininkams. Apeliantei (atsakovei) bet kokiu atveju, nebuvo perduotos visos namo bendraturčių teisės ir pareigos dėl bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir atsakomybė už šių pareigų vykdymą negali būti išimtinai perkeliama atsakovei. Atsakovė vienasmeniškai neturi teisės priimti sprendimų dėl remonto darbų atlikimo ir apmokėjimo už juos, tam yra būtinas gyventojų sprendimas. Byloje nėra pakankamai įrodymų, kurie pagrįstų aplietam butui padarytos žalos dydį, nes nepateiktos nuotraukos, vaizdo įrašai kaip atrodė patalpos iki vandentiekio avarijos. Ieškovė privalo pašalinti abejones dėl žalos dydžio ir pateikti objektyvią informaciją apie patalpos ir joje buvusių objektų būklę prieš ir po apliejimo. Priešingu atveju būtų pažeistas kompensacinis žalos atlyginimo principas ir sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti. Be to, iš ieškovės pateiktų nuotraukų neįmanoma tiksliai įvertinti žalos dydį ir ar išvis žala buvo padaryta.
Atsiliepimas
8. Ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ pateiktu atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovė nurodė, kad apeliantė klaidina teismą, nes trūkusi detalė – ventilis, yra namo bendrojo naudojimo inžinierinėse sistemose ir už ją atsako ne buto savininkas, o namo administratorius, šiuo atveju atsakovė. Nagrinėjamu atveju, trūko karšto vandens ventilis iki apskaitos prietaiso (atsakovės parengta pažyma b. l. 58). (duomenys neskelbtini) bute buvo įrengtas ir sistemos apskaitos prietaisais (vandens skaitiklis), ir ventilis (įrengtas prieš skaitiklį); tam, kad būtų nustatyta (duomenys neskelbtini) buto savininko ir daugiabučio namo administratoriaus riba, reikia įvertinti, ar prieš vandens skaitiklį įrengtas ventilis tarnauja bendrosios namo inžinerinės sistemos reikmėms, ar tik (duomenys neskelbtini) buto reikmėms. Minėta atsakovės pažyma (b. l. 58) patvirtina, kad šiuo atveju ventilis tarnavo viso namo inžinierinės sistemos reikmėms, nes prieš remontą buvo atjungtas karštas vanduo visam namui, o po remonto, karšto vandens tiekimas buvo atnaujintas visam namui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
9. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo
10. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų), yra išaiškinta, kad yra būtina nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus atsakovo veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Asmens neteisėti veiksmai tokiu atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. K. ir kt. v. G. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-299/2008). Įrodinėjimo našta žalos atlyginimo dėl turto sugadinimo bylose tenka ieškovui, kuris turi pateikti įrodymus, patvirtinančius nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą.
11. Iš byloje esančių įrodymų (pranešimo apie įvykį, turto apžiūros akto, turto žalos įvertinimo skaičiuotės, trūkusio vamzdžio, dėl kurio buvo užlieti butai nuo šešto iki pirmo aukšto, atliktų remonto darbų priėmimo-perdavimo akto) darytina išvada, kad ieškovė pagrįstai išmokėjo draudimo išmoką dėl apdrausto buto patalpoms padarytos žalos, nes dėl užliejimo buvo apgadintos sienos, lubos ir grindys. Atliktų darbų bute, esančiame (duomenys neskelbtini), priėmimo-perdavimo akte nurodyta, kad trūko vamzdis, t. y. trūko karšto vandens ventilis prieš apskaitą, todėl sutiktina su ieškovės rašytiniuose paaiškinimuose išdėstyta pozicija, kad trūkęs karšto vandens ventilis prieš apskaitą priklauso namo bendrojo naudojimo įrangai (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1149-640/2018, 21 punktas, CK 4.82 straipsnis, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
12. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, apsiribojo tik formaliais teiginiais apie civilinės atsakomybės sąlygas, nes nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytą žalos kilimo lokalizaciją bei priežastį (t. y., kad užpylimo priežastis buvo trūkęs karšto vandens ventilis prieš apskaitą), nepateikė duomenų dėl bendrųjų konstrukcijų tinkamos priežiūros – kaip vykdo jai norminiais aktais priskirtą pareigą rūpintis administruojamu turtu, įskaitant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintus Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatus. Apeliantė nepateikė įrodymų, kada paskutinį kartą buvo apžiūrėtas karšto vandens vamzdynas, kokia jo būklė, nepateikė duomenų, ar jis keistas nuo namo pastatymo, ar remontuotas ir pan.
13. Ieškovei pateikus įrodymus dėl žalos atsiradimo fakto, kilimo vietos ir priežasties, atsakovė, kuri teisės aktų nustatyta tvarka privalo rūpintis administruojamu turtu, turėjo pateikti įrodymus, kad ji tinkamai rūpinosi bendrojo naudojimo karšto vandens vamzdynais (CPK 12, 178, 179 straipsniai), tačiau tokių įrodymų atsakovė nepateikė. Taigi apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą bei tinkamai įvertino įrodymus. Be to, apeliantė nurodė, kad ieškovės apskaičiuota žala yra per didelė, tačiau savo argumentų nepagrindė, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad draudimo išmokos dydis yra įrodytas ir nenuginčytas.
Dėl atsakomybės be kaltės taikymo
14. Nagrinėjamu atveju trūko karšto vandens ventilis iki apskaitos prietaiso (atsakovės parengta pažyma b.l. 58). (duomenys neskelbtini) bute, buvo įrengtas ir sistemos apskaitos prietaisais (vandens skaitiklis), ir ventilis (įrengtas prieš skaitiklį). Tam, kad būtų nustatyta, kur yra (duomenys neskelbtini) buto savininko ir daugiabučio namo administratoriaus atsakomybės riba, reikia įvertinti, ar prieš vandens skaitiklį įrengtas ventilis tarnauja bendrosios namo inžinerinės sistemos reikmėms, ar tik (duomenys neskelbtini) buto reikmėms. Minėta atsakovės pažyma (b.l. 58) patvirtina, kad šiuo atveju ventilis tarnavo viso namo inžinierinės sistemos reikmėms, nes prieš remontą buvo atjungtas karštas vanduo visam namui, o po remonto, karšto vandens tiekimas buvo atnaujintas visam namui.
15. Nustačius, kad avarija įvyko bendrojo naudojimo vamzdyne, taikytina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kiek tai yra susiję su teisės normomis, reglamentuojančiomis bendrojo naudojimo objektų ir (ar) bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos apibrėžimą, ir su jų priežiūra susijusiomis statinio valdytojo pareigomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009; 2013 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2013; 2014 m. sausio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014; 2014 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014). Pagal CK 6.266 straipsnio 1, 2 dalis už padarytą žalą atsakinga atsakovė, nes būtent ji netinkamai įgyvendino teises ir pareigas, susijusias su bendrojo naudojimo inžinerine įranga, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovės ieškovei priteisė žalos atlyginimą.
Dėl bylos baigties
16. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
17. Kiti apeliantės skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
18. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų, todėl jos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nutaria:
Apeliantės UAB „Mano Būstas Vilnius“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.