- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-15
- Bylos Nr.
- 2S-422-102/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00183-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualdas Januška
- Ieškovas
- J. M., B. U.
- Atsakovas
- D. B.
- Trečiasis asmuo
- A. U., L. R., S. U., J. U., Kauno miesto 17-ojo notaro biuro notarei Rasai Inokaitienei, Anykščių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Romualdas Januška apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovų J. M. ir B. U. atskirąjį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje 2-292-9130/2013 pagal ieškovų J. M. ir B. U. ieškinį atsakovei D. B., tretiesiems asmenims A. U., L. R., S. U., J. U., Kauno miesto 17-ojo notaro biuro notarei Rasai Inokaitienei ir Anykščių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarei Rimutei Bučinskienei dėl testamento pripažinimo negaliojančiu,
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai J. M. ir B. U. Anykščių rajono apylinkės teismui pateiktu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu A. U., mirusio 2012 m. gruodžio 6 d., testamentą, patvirtintą Kauno miesto 17-ojo notaro biuro notarės Rasos Inokaitienės 2009 m. lapkričio 12 d. Nurodė, kad jų tėvo A. U. deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) savivaldybė. Po savo tėvo mirties jie sužinojo, kad tėvas testamentu visą savo turtą paliko atsakovei - dukrai D. B., gyvenančiai (duomenys neskelbtini) A. U. nuo 2009 m. rugsėjo mėn. gyveno pas atsakovę. Testamento sudarymo metu testatorius buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, todėl jo sudarytas testamentas turi būti pripažintinas negaliojančiu.
Žemesnės instancijos teismas
Anykščių rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 11 d. nutartimi civilinę bylą kaip neteismingą Anykščių rajono apylinkės teismui perdavė nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Teismas konstatavo, kad ieškinys Anykščių rajono apylinkės teisme priimtas 2013 m. kovo 6 d. CPK 29 str. nustatyta, kad pagal bendrąjį teismingumą ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Atsakovės D. B. gyvenamoji vieta yra Kauno mieste. Todėl civilinė byla pagal ieškovų J. M. ir B. U. ieškinį atsakovei D. B. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu Anykščių rajono apylinkės teismui neteisminga. Kadangi teismingumo taisyklių pažeidimas paaiškėjo jau iškėlus civilinę bylą, vadovaujantis CPK 34 str. 2 d. 4 p., byla perduodama nagrinėti pagal teismingumą Kauno apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra atsakovės gyvenamoji vieta.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovai prašo Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartį panaikinti. Nurodo, kad su nutartimi nesutinka, nes byla turi būti nagrinėjama pagal išimtinio teismingumo taisykles. CPK 31 str. 1 d. nustatyta, kad ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamajam daiktui panaikinimo, teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui. Ieškovai ieškiniu ginčija savo tėvo A. U. sudarytą testamentą, kuriuo jis turtines teises, pinigus ir vertybinius popierius, nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ir visą kitą turtą, kuris mirties dieną jam priklausys, paliko atsakovei D. B.. Pagrindinę A. U. palikimo dalį sudaro nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas su priklausiniais ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini). Ieškinys pareikštas dėl daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus. Kadangi ieškovai siekia apginti savo pažeistas daiktines (nuosavybės) teises į nekilnojamąjį turtą, byla turi būti nagrinėjama pagal CPK 31 straipsnio 1 dalyje nustatytas išimtinio teismingumo taisykles. Analogiškos pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo nutartis civ. byloje Nr. 2S-1741-450/2011; Klaipėdos apygardos teismo nutartis civ. byloje Nr. 2S-856-513/2012). Aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, peržiūrėdami pirmosios instancijos sprendimus, privalo vadovautis tais pačiais teisiniais kriterijais.
Atsiliepimas
Atsakovė D. B. ir tretieji asmenys A. U., L. R., S. U., J. U. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo ieškovų atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovai ieškiniu ginčija tik testamentą, kuriuo atsakovė įgijo teisę paveldėti testatoriaus turtą, nereiškia reikalavimų į testatoriui priklausiusį nekilnojamąjį turtą, nes paveldėjimo teisės liudijimas dar neišduotas. Testamentas yra vienašalis sandoris, kuriuo testatorius išreiškia savo valią po mirties perduoti tam tikrą turtą, o ne turto perdavimo aktas. Įpėdinis tik įgyja teisę paveldėti testatoriaus turtą, tačiau turto neįgyja. Tokios pozicijos laikomasi ir pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civ. byloje Nr. 3K-264/2011). Be to, testatorius gyveno (duomenys neskelbtini) Iš sudaryto testamento matyti, kad testamento vykdymo vieta yra palikėjo gyvenamoji vieta. Todėl ir dėl šios priežasties byla turi būti nagrinėjama Kauno apylinkės teisme.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
CPK 29 str. nustatyta, kad ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Išimtinis teismingumas taikomas ieškiniams dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamajam daiktui panaikinimo (CPK 31 str. 1 d.). Byloje nustatyta, kad ieškovai Anykščių rajono apylinkės teismui 2013 m. kovo 5 d. pareiškė ieškinį atsakovei, gyvenančiai Kauno mieste, dėl 2012 m. gruodžio 6 d. mirusio tėvo A. U. 2009 m. lapkričio 12 d. testamento, kuriuo jis savo dukrai - atsakovei D. B. paliko visą savo turtą, pripažinimo negaliojančiu, nes, ieškovų teigimu, testamento sudarymo ir jo patvirtinimo metu tėvas negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Iš byloje pateikto VĮ Registrų centras pažymėjimo matyti, kad A. U. priklausė žemės sklypas su statiniais (duomenys neskelbtini) .Šioje byloje kilo ginčas dėl to, kur turi būti nagrinėjama byla dėl pripažinimo negaliojančiu testamento – ar pagal nekilnojamojo turto buvimo vietą, t. y. pagal išimtinio teismingumo taisykles (CPK 31 str.), ar pagal atsakovės gyvenamąją vietą (CPK 29 str.).
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovai šioje byloje pareikštu ieškiniu ginčija tik testamentą, kuriuo atsakovė įgijo teisę paveldėti testatoriaus turtą, tačiau ieškiniu nereiškia reikalavimų į testatoriui priklausiusius nekilnojamuosius daiktus ar kitą turtą. Atsakovė D. B. nuosavybės teisių į jokį testatoriui priklausiusį turtą dar nėra įgijusi, paveldėjimo teisės liudijimas testamento pagrindu neišduotas. Be to, neaišku, koks kitas paveldimas turtas liko po testatoriaus mirties. Todėl nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad ieškinys pareikštas dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą ir turi būti taikomas išimtinis teismingumas (CPK 31 str.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką dėl turtinių ir neturtinių reikalavimų tuo atveju, kai pareikštu ieškiniu neprašoma ieškovui priteisti lėšų ar kito turto, teismo sprendimu ieškovui nebūtų priteista lėšų, kito turto ar suteikta kitos turtinės naudos ir todėl jo turtinė padėtis nepasikeistų, o tiesioginių turtinių padarinių atsirastų tik atsakovui. Ginčas, kilęs ne dėl lėšų ar kito konkretaus turto priteisimo, nėra tiesiogiai susijęs su turtu, toks ieškinys kvalifikuotinas kaip neturtinis, o jo teismingumas nustatytinas pagal CPK 26, 27 straipsnių taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011).
Kadangi nagrinėjamoje byloje pareikštas neturtinis ieškinys dėl testamento – vienašalio sandorio - pripažinimo negaliojančiu, nekeliant reikalavimų dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą, ir nėra tiesiogiai susijęs su konkrečiu nekilnojamuoju turtu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byla teisminga pirmosios instancijos teismui pagal atsakovės gyvenamąją vietą CPK 29 str.). Atsakovė gyvena Kauno mieste, todėl byla teisminga Kauno apylinkės teismui. Ieškinys Anykščių rajono apylinkės teisme buvo priimtas pažeidus teismingumo taisykles. Todėl Anykščių rajono apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai perdavė bylą nagrinėti pagal teismingumą, atsižvelgiant į atsakovės gyvenamąją vietą, Kauno apylinkės teismui (CPK 34 str. 2 d. 4 p.).
Apeliantai atskirajame skunde, remdamiesi kitų apygardos teismų priimtomis nutartimis, nurodo, kad apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami analogiškas bylas apeliacine tvarka, privalo vadovautis tais pačiais kriterijais. Pažymėtina, kad teismų praktikos formavimas priskirtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kompetencijai. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylas apeliacine tvarka, vadovaujasi teisės aktais ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktika.
Pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylų teismingumą. Naikinti skundžiamą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutar i a:
Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.