- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-01
- Bylos Nr.
- 2A-1418-273/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00183-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis, Izolda Nėnienė, Dalė Burdulienė
- Ieškovas
- J. M., B. U.
- Atsakovas
- D. B.
- Trečiasis asmuo
- A. U., L. R., S. U., J. U., notarei R
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės, Raimondo Buzelio ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi ieškovų J. M. ir B. U. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-11-217/2015 pagal ieškovų J. M. ir B. U. ieškinį atsakovei D. B., tretiesiems asmenims A. U., L. R., S. U., J. U., notarei R. B., notarei R. I. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai kreipėsi į Jonavos rajono apylinkės teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti negaliojančiu A. U., testamentą, patvirtintą 2009 m. lapkričio 12 d. Kauno m. 17-ojo notaro biuro notarės R. I., priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 3-8).
Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) miręs ieškovų, atsakovės ir trečiųjų asmenų - L. R., S. U. ir J. U. tėvas bei trečiojo asmens A. U. sutuoktinis A. U. testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko atsakovei, sudarė tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar juos valdyti, negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų pasekmių, kad palikdamas visą savo turtą atsakovei, tokiu būdu atimdamas paveldėjimo teisę ne tik iš savo sutuoktinės, bet ir kitų vaikų, nors niekada tokių ketinimų neturėjo. Nurodė, kad ieškovų tėvas nuo 2009 m. sirgo cerebrovaskuline liga bei encefalopatija – sergant šiomis ligomis sutrinka smegenų veikla, pakinta psichinė būklė, prarandama atmintis, žmogus jaučiasi apsvaigęs, sutrinka judesių koordinacija ir pan. Mano, kad testamentą surašė prieš savo valią, apgyvendintas jam svetimame mieste pas atsakovę, kurios priežiūroje buvo ir nuo kurios priklausė, kad jis nesuprato pasirašomo testamento, jo turinio esmės ir buvo atsakovės apgautas.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į ieškinį (t. 1, b. l. 49-53) prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą nurodė, kad tėvas pas atsakovę apsigyveno 2006 m., atsakovė tėvą prižiūrėjo iki mirties ir jį palaidojo, ieškovai neįrodė, kad testamento sudarymo metu A. U. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų pasekmių. Tėvas sveikatos problemų, dėl kurių nesuprastų savo veiksmų reikšmė ir jų pasekmių neturėjo.
Tretieji asmenys prašė ieškovų ieškinį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Jonavos rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 12 d. sprendimu (t. 3, b. l. 74-87) ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovų solidariai atsakovei 434,43 € išlaidoms advokato pagalbai apmokėti, po 52,42 € valstybei išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu apmokėti. Teismas, įvertinęs liudytojų parodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, teismo paskirtos ekspertizės aktą ir eksperto paraiškinimus padarė išvadą, kad byloje surinkti įrodymai neleidžia daryti neginčijamą išvadą, kad sudarydamas testamentą, patvirtintą 2009 m. lapkričio 12 d., A. U. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Iš medicininiai dokumentų teismas nustatė, kad A. U. 2009 m. rugsėjo 27 d. sirgo tik tulžies pūslės akmenlige, gastritu, prostatos ligomis, bloga klausa, kurios negalėjo turėti jokios įtakos jo psichinei būklei. Ekspertė patvirtino, kad šioms ligoms gydyti visi skirti A. U. medikamentai negalėjo turėti įtakos gebėjimui suprasti savo veiksmų esmę ir gebėjimui juos valdyti (iki testamento sudarymo dienos). Teismas nenustatė, kad testatorius klydo dėl sudaromo ir patvirtinto testamento, kadangi pats išreiškė valią, nurodė testamentinį įpėdinį, asmeniniu parašu pasirašė testamente, jo veiksnumas nebuvo apribotas, jis nesirgo tokiomis ligomis, dėl kurių negalėtų suprasti savo veiksmų reikšmės ar juos valdyti. Testatorius A. U. buvo apsisprendęs pas ką gyventi senatvėje, pasirinko atsakovę, kuri jį prižiūrėjo ir rūpinosi juo, dėl to savo dukrai atsakovei laisva valia, testamentu paliko savo turtą, testatoriaus suklydimo dėl testamento sudarymo, dėl testamentinio įpėdinio pasirinkimo nebuvo, tai jo valia. Teismas pažymėjo, kad testamentą ginčyti CK 1.89 straipsnio pagrindu yra suteikta tik testamentą sudariusiam asmeniui ar jo teisių perėmėjams. Teismas nenustatė, kad yra pagrindas pripažinti testamentą negaliojančiu vadovaujantis CK 1.91 straipsniu, teismo ištirti įrodymai nepatvirtino, kad atsakovė abu savo tėvus laikė pas save per prievartą. Testamentas buvo sudarytas notarine tvarka, testamente A. U. pareiškė, kad testamentą sudaro laisva valia, be prievartos ir suklydimo, testamentas notaro garsiai perskaitytas, testatoriaus suprastas ir kaip atitinkantis jo valią, jo paties pasirašytas. Notarei R. I., tvirtinusiai testamentą nekilo abejonių dėl A. U. neveiksnumo, testamentą pasirašė pats testatorius, o ne kitas asmuo, jei testatorius to negalėtų pats padaryti. Teismas konstatavo, kad ginčijamas testamentas visiškai atitiko palikėjo valią ir jo interesus testatorius A. U. testamento sudarymo metu buvo socialiai orientuotas, pats suformavo savo valią bei ją išreiškė, jo valia išreikšta asmeniškai ir laisvai, be prievartos ir suklydimo, tinkamai įforminta notarine tvarka, todėl ieškovų ieškinys turi būti atmestas jo neįrodžius.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniame skunde (t. 3, b. l. 92-97) ieškovai prašė panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:
1. Teismas netinkamai vertino bylos įrodymus, atsakovės pusėje esančių trečiųjų asmenų parodymams suteikdamas didesnę įrodomąją galią. Priešingai, nei konstatavo teismas, teismo psichiatrijos ekspertizė patvirtino, kad A. U. testamento sudarymo dieną galėjo sirgti psichikos sutrikimu- nepatikslinta demencija, o tai galėjo įtakoti nesuprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Aplinkybė, kad A. U. sirgo cerebrovaskuline liga bei encefalopatija, t.y. sergant šiomis ligomis sutrinka smegenų veikla, pakinta psichinė būklė, prarandama atmintis, žmogus jaučiasi apsvaigęs, sutrinka judesių koordinacija, patvirtinta įraše Dainavos PSPC asmens sveikatos istorijoje, padarytame 2007 m. kovo 7 d. vizito į namus metu. 2010 m. gruodžio 8 d. psichiatro užfiksuota, kad ypač grubūs A. U. sveikatos pakitimai atsirado prieš dvejus metus, kas rodo, jog testatoriaus būklė nuo 2006 metų iki jo mirties ne gerėjo, o blogėjo. Ekspertė taip pat patvirtino, kad esant vidutiniam ir sunkiam pažintinių funkcijų sutrikimui asmuo negali išreikšti savo valios. Kada A. U. sveikata silpna, patvirtino ir pati atsakovė;
2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad testatorius pas atsakovę apsigyveno nuo 2006 m. Byloje surinkti medicininiai dokumentai, patvirtina, kad dar 2006 m. spalio 16 d. ir 2007 m. sausio 16 d. A. U. gydėsi ir gyveno Anykščiuose. Iš atsakovės pateiktų dokumentų matyti, kad A. U. pas gydytojus Kaune pradėjo lankytis tik nuo 2007 m. kovo 27 d. iki 2007 m. gegužės 2 d. Nuo 2007 m. gegužės 2 d. iki pat 2009 m. rugsėjo A. U. pas gydytojus Kaune nesilankė. Ši aplinkybė patvirtina, kad A. U. pas gydytojus buvo nuvežtas į Kauną 2009 m. rudenį ir nebeparvežtas į namus. A. U. deklaruota gyvenamoji vieta iki mirties buvo (duomenys neskelbtini) ;
3. Byloje yra surinkti patikimi ir pakankami įrodymai, kurių visetas tik patvirtina faktą, jog ginčijamo testamento pasirašymo metu testatorius A. U. dėl savo psichinės sveikatos būklės, amžiaus, kurtumo nesuvokė savo veiksmų reikšmės ir pasekmių, todėl 2009 m. lapkričio 12 d. jo sudarytas testamentas kaip prieštaraujantis imperatyvioms teisės normoms turėtų būti pripažintinas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento;
4. A. U. dėl savo sveikatos būklės, dėl savo kurtumo, 88 m. amžiaus, buvo priklausomas nuo kitų asmenų valios galėjo būti suklaidintas ir apgautas dėl testamento sudarymo. Testatorius buvo prieš jo valią apgyvendintas atsakovės namuose ir privalėjo paklusti tuose namuose įvestai tvarkai. Liudytoja R. R. teisme patvirtino faktą, kad A. U., jau gyvenęs Kaune pas dukrą, labai laukdavo, kada atvažiuos jo sūnus ieškovas. Teismas nevertino atsakovės ir trečiųjų asmenų paaiškinimų nenuoseklumo ir prieštaringumo. Atsakovė nurodė, kad testatorius girdėjo ir su aparatu, ir be aparato, nors paskui teigė, kad iš prigimties jis kurčias. Teismas nevertino įrodymų, kad testamento sudaryti A. U. niekada neketino;
5. Teismas nesiaiškino aplinkybės, kad apie šį testamentą nežinojo ir galima teigti iki šiol nežino mirusiojo sutuoktinė A. U..
6. Faktą, kad A. U. buvo suklaidintas ir apgautas patvirtina ir tai, kad tą pačią dieną jis lankėsi pas gydytojus konsultacijai po operacijos ir tą pačią dieną pasirašė du dokumentus: įgaliojimą, suteikiantį teisę atsakovei naudotis ir disponuoti jam priklausančiomis lėšomis ir testamentą.
7. Teismas nepagrįstai nevertino Anykščių rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus 2013 m. vasario 28 d. pažymos dėl apsilankymo pas U., Kauno miesto savivaldybės administracijos socialinių paslaugų skyriaus 2013 m. kovo 1 d. pažymos Nr. 63-4-36 dėl apsilankymo pas A. U. ir 2013 m. kovo 25 d. pažymos dėl A. U. šie įrodymai paneigia teismo išvadą, kad A. U. ir A. U. savo noru apsigyveno pas atsakovę ir kad A. U. pats suformavo savo valią laisvai, be prievartos ir suklydimo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė (t. 3, b. l. 109-115) prašė apeliacinio skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
1. Apeliantai neįrodė, kad A. U. nuo 2006 metų pabaigos negyveno pas atsakovę. Tai, kad A. U. nesilankė poliklinikoje laikotarpiu nuo 2007 iki 2009 metų nepaneigia aplinkybės, kad jis negyveno tuo laikotarpiu pas atsakovę. Anykščių PSPC yra 2007 m. sausio 16 d. įrašas, tačiau jame nurodyta, kad pas gydytoją lankėsi ne pats A. U., o jo dukra. Ieškovų teiginiai, kad A. U. ketverius metus gyveno vienas, atskirai nuo sutuoktinės, nors buvo prirašytas prie Kauno gydymo įstaigos, esančios atsakovės gyvenamajame rajone, yra visiškai neįrodytos;
2. Ieškovai įrodinėjo, kad jiems nebuvo leidžiama bendrauti su tėvais, kad atsakovė prievarta juos laikė pas save. Šios aplinkybės yra paneigtos įsiteisėjusia Anykščių rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-521-913/2013, kurioje konstatuota, kad ieškovė J. M. nevykdė jos kaip rūpintojos pareigų nuo 2005 metų, o jos teiginiai, kad jai buvo trukdoma tą daryti atmesti kaip neįrodyti;
3. Apeliantų pozicija, kad testatorius testamento sudarymo dieną sirgo liga, kuri neleidžia abejoti, kad jis negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyt, yra nepagrįsta. Ši liga testatoriui buvo diagnozuota tik 2010 m gruodžio 8 d., t.y. praėjus daugiau kaip metams po testamento sudarymo. MMSE testatoriui buvo atliktas 2010 m. gruodžio mėn. Ekspertė negalėjo paneigti, kad sunkus laipsnis galėjo išsivystyti per metus laiko. Sveikatos istorijoje esančio 2006 metų įrašo ekspertė nelaiko demencija, kadangi jis nediagnozuotas psichiatro, o vėliau jokių įrašų nėra. Ekspertė nurodė, kad šis įrašas yra tik epizodinis delyrinis intarpas, o ne liga demencija. Nuo 2007 metų iki 2010 m. gruodžio 8 d. A. U. nėra konstatuoti jokie psichikos sutrikimai. Ieškinyje ieškovai nenurodė, kad testatorius sirgo demencija. Jei nurodė, kad jis sirgo cerebrovaskuline liga bei encefalopatija;
4. Apeliacinio skundo argumentai dėl testamento negaliojimo CK 1.90 str., 1.91 str. pagrindais pagrįstai buvo atmesti kaip visiškai neįrodyti. Ieškovai neįrodė, kad A. U. prieš jo valią buvo apgyvendintas atsakovės namuose;
5. Byloje nėra jokių įrodymų, kad testamento sudarymo metu A. U. būtų neturėjęs klausos aparato, be to testamentas buvo surašytas raštu ir jis jį perskaitė. A. U. klausos aparatu naudojosi, šnekant labai garsiai su A. U. buvo galima susišnekėti ir be klausos aparato;
6. A. U. buvo žinoma apie testamentą, o apie tėvo mirtį atsakovė pranešė po trijų savaičių, nes motinai buvo labai pablogėjusi sveikata, todėl atsakovė bijojo, kad motina tuo metu tokios žinios galėtų neatlaikyti;
7. Apeliaciniame skunde ieškovai nenurodė, dėl kokių esminių sudaromo sandorio- testamento aplinkybių A. U. buvo suklaidintas. Apeliaciniame skunde pateikiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, kurių nepatvirtina jokie įrodymai byloje.
Atsiliepime į apeliacinį skundą (t. 3, b. l. 103-105) tretieji asmenys L. R., S. U., J. U. prašė apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad jiems buvo žinoma apie testamentą, kad atsakovė tėvų priežiūros naštą prisiėmė pati, todėl tėvai už gerą priežiūrą nusprendė patys palikti po mirties visą savo turtą atsakovei. Atsakovė viena rūpinosi tėvo laidotuvėmis. Nurodė, kad ieškovų veiksmai prieštarauja gerai moralei, todėl jų reikalavimai negali būti tenkinami.
Kitų trečiųjų asmenų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Byloje ginčijamas A. U. a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) sudarytas testamentas, kurį patvirtinto 2009 m. lapkričio 12 d. Kauno m. 17-ojo notaro biuro notarė R. I.. Testamentas ginčijamas Lietuvos Respublikos CK 1.89, 1.90, 1.91 straipsnių pagrindais.
Ieškovai prašė pripažinti negaliojančiu A. U., a.k. (duomenys neskelbtini) 2009 m. lapkričio 12 d. testamentą, kuriuo testatorius visą savo turtą paliko dukrai D. B. ir savo reikalavimą grindžia tuo, kad testatorius A. U. testamento surašymo metu nors ir buvo veiksnus, tačiau buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar juos valdyti. Testamento sudarymo metu A. U. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų pasekmių, t.y., kad testamentu visą savo turtą palieka tik vienai dukrai – atsakovei D. B., tokiu būdu atimdamas paveldėjimo teisę ne tik iš savo sutuoktinės, bet ir kitų vaikų, nors niekada tokių ketinimų neturėjo.
Pasisakydamas dėl CK 1.89 straipsnio aiškinimo ir taikymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir į sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kita). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, ir kt.).
Ekspertų išvada yra vienas iš bylos įrodymų, kurią teismas privalo įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu įrodymų viseto ištyrimu (CPK 218 str.). Pagal ekspertų atsakymų į teismo pateiktus paskiriant ekspertizę klausimus pobūdį, eksperto išvada gali būti kategoriška, tikėtina arba ekspertas gali neatsakyti į teismo iškeltus klausimus, jei jam trūksta tyrimui pateiktos medžiagos arba jo žinių lygis neleidžia duoti atsakymą. Asmens nesugebėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, turi būti įrodinėjamas teismo psichiatrijos ekspertizės išvados duomenimis ir kitomis CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau pažymėtina, kad šių įrodinėjimo priemonių visuma turi suformuoti neabejotiną (o ne tikėtiną) išvadą, kad asmuo, ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, dėl kurios negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.
Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 84TPK-118/2014 (III t. b.l. 3-8) pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės išvadoje nurodoma, kad A. U. 2006-10-30 lankėsi pas gydytoją- nakties metu mato peles, labai išsigąsta, užeina galūnių tampymas, Daugiau apie psichinę būseną neaprašyta, dgn: Senatvinė demencija, skirtas gydymas. 2007-01-16 dar kartą diagnozuota senatvinė demencija, miego sutrikimai (iš sesers pasakojimo apie sutrikusią orientaciją), po to persikėlė gyventi pas dukrą Danguolę į Kauną ir prisiregistravo Dainavos poliklinikoje 2007-03-26. Nuo pirmos dienos skundėsi galvos svaigimu, silpnumu. Rombergo pozoje nestabilus, širdies tonai ritmiški. 2009-09-27 kviesta GMP, tiriamasis stacionarizuotas į Kauno apskrities ligoninę (2009-09-27/10-07), dėl tulžies pūslės akmenligės, skrandžio uždegimo, gleivinės atrofijos. Parkinsono sindromas. Išeminė širdies ir smegenų liga. Lėtinė galvos smegenų išemija. Siginoidinės žarnos ... Konsultuotas chirurgo-operacinis gydymas šiuo metu neindikuotinas. 2009-10-25/11-04 gydytas universiteto klinikų chirurgijos skyriuje. Gydytas konservatyviai, paciento apžiūroje pažymėta, kad kontaktas apsunktinas. 2009-11-12 konsultuotas klinikų konsultacinėje poliklinikoje pas urologą, specialistas diagnozavo prostatos išvešėjimą. Tą pačią dieną sūnus J. nuvežė A. U. pas notarę ir sudarė testamentą, kuriuo visą turtą paliko vienam iš 6 vaikų - D. B. (ir įgaliojimą pinigams). 2010-12-08 tiriamasis buvo konsultuotas psichiatro (kortelė nepateikta). Pagal konsultacijos metu nustatytą diagnozę, buvo ruošiami dokumentai j NDNT ir 2010-12-20 komisija nustato A. U. spec poreikius (pagalba). Pateiktuose medicininiuose dokumentuose atlikti TPE nėra nei žodžio (Dainavos poliklinika). Apie blogą psichinę būseną iki 2011-12-22, kada buvo aprašytas apsunkintas kontaktas, sauskelnės buvo rašomos pagal TLK kodą R-32, iki 2012-11-09, kai pirmą kartą į diagnozes (TLK kodas) buvo įrašyta F 01. Kraujagyslinė demencija (?). (Nevaikšto, nekontroliuoja mažojo dubens organo veiklos. Namiškiai skundžiasi, kad viską pamiršta, dezorientuotas neramus. F 027/a neurologas, psichiatras į namus). Psichiatras neatėjo į namus. Mirė tiriamasis 2012-12-06 dėl plaučių uždegimo, sepsio, prostatos hiperplazijos. Remiantis civilinėje byloje esančia D. P. sveikatos centro vadovės S. S. raštu (II t. b.l. 112 psl.), buvo užprašyta A. U. asmens byla iš NDNT Kauno 6-ojo skyriaus, nes psichiatrinė asmens sveikatos istorija nerasta. Tiek psichiatro siuntime į NDNT, tiek spec. poreikių nustatymo akte yra fiksuota, kad diagnozė Nepatikslinta demencija nustatyta 2012-12-08. Surinktoje iš artimųjų anamnezėje paaiškėja, kad A. U. prieš 4 metus pradėjo blogėti atmintis ir orientacija, o ypač grubūs pakitimai apie 2 metai. Tai yra, kai buvo surašomas testamentas ir įgaliojimas grubūs pakitimai neaišku ar buvo. Tos konsultacijos metu nustatytas MMSE, kuris lygus 8 balai (sunkus pažintinių funkcijų sutrikimas). Demencija - progresuojantis sutrikimas, jo metu dažniausiai palaipsniui mažėja gebėjimas mąstyti, atmintis, orientacija, suvokimas, skaičiavimo įgūdžiai, sugebėjimas mokytis, kalba, protavimas - tai išvada galvos smegenų aukštesniųjų smegenų žievės pakenkimo. Pirmieji demencijos požymiai nustatyti 2006/2007 m.m. dar Anykščiuose. Tai galima traktuoti ir kaip demencijos pradžią ir kaip delyrinius intarpus. Negalima pasakyti, nuo kada padėjo trikti kognityvinės funkcijos, bet kad tai įvyko ne staiga, tai rodo nebuvimas jokios organinės ūmios patologijos smegenyse. 2009-10-25/11-04 jo stacionarizacijos metu aprašant psichiatro apžiūrą, rašoma „sąmoningas, orientuotas, apsunkinto kontakto“, antrą kartą apsunkintas kontaktas konstatuojamas 2011-12-22 (ambulatoriškai). Daugiau, nei vienu, nei kitu atvejui papildomos informacijos nėra. Kontaktas su tiriamuoju skiriamas į verbalinį (žodinį, kalbinį) ir neverbalinį (akių, kūno kalba). Geras kontaktas, tai lengvai pravedamas pokalbis, kada abu pašnekovai noriai, aktyviai viską pasipasakoja, o kai atsako tik į užduotus klausimus- vadinamas formalus kontaktas. Kada asmuo nenori pasakoti savo išgyvenimų, arba negali dėl mąstymo sutrikimų ar dėl somatinės ligos-tada sakoma, kad yra blogas kontaktas. Kontaktas psichiatrijoje - pagrindinis interviu momentas, bet tai nėra specifinis psichikos ligoms būdingas simptomas, jis gali apimti ir kitus sutrikimus (ligas), diagnozavimui reikia žinoti žymiai platesnę pakenkimų paletę. Taigi pirmieji psichikos sutrikimai atsirado dar gyvenant Anykščių rajone (diagnozuota Senatvinė demencija 2006/2007 m.), tačiau psichiatrinė asmens sveikatos istorija dingusi. Aišku, kad 2012-12-08 tiriamąjį konsultavo psichiatras, nustatyta dgn: Nepatikslinta demencija. F 03. Anamnezė, kurią suteikė artimieji, kalba, kad psichikos sutrikimai atsirado prieš 4 metus, o ypač grubūs- prieš 2 metus. Tačiau kadangi nėra pateikta dokumentacija, negalima teigti, kad testamento sudarymo metu A. U. pilnai suprato savo veiksmus ir galėjo juos valdyti. Negalima teigti ir priešingai, nes neaišku, kokiu greičiu vystėsi demencija, koks buvo išeities taškas, nuo kurio skaičiuoja pažintinių funkcijų blogėjimą (MMSE nedarytas). Todėl atsakyti konkrečiai negalima, ar A. U., testamento sudarymo metu suprato savo veiksmus ir pilnai galėjo išreikšti savo valią.
Ekspertizės išvadoje nustatyta, kad A. U. sirgo psichikos sutrikimu Nepatikslinta demencija, kuris diagnozuotas 2012-12-08, tačiau ekspertė V. M., apklausta teismo posėdyje, išaiškino duotą išvadą ir patvirtino, kad A. U. nepatikslinta demensija buvo diagnozuota 2010-12-08, kas matosi iš aprašytos medicininės dokumentacijos ir nepatvirtino, kad A. U. testamento sudarymo metu sirgo psichikos sutrikimu. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodyta, kad apie buvusią A. U. psichikos būseną testamento sudarymo metu, duoti kategoriškos išvados negali, nes psichiatrinės asmens sveikatos istorijos nėra pateikta, o diagnozuotas psichikos sutrikimas progredientinio pobūdžio, diagnozavimo metu konstatuotas sunkus pažinimo funkcijų pažeidimas (MMSE-8), neaišku, kada jis prasidėjo, kaip vystėsi. A. U. ligai prašviesėjimo periodai nėra būdingi. Ieškovų išvardinti sutrikimai negalėjo turėti įtakos į A. U. psichinę būseną, visi nurodyti vaistai negalėjo turėti įtakos į jo valios išreiškimą. Tačiau, apart to, A. U. sirgo nepatikslinta demencija. Šio progresuojančio sutrikimo pradžia neaiški, todėl galutinės išvados duoti negali, gali duoti tik prielaidinę išvadą, kad A. U. galėjo sirgti testamento sudarymo metu psichikos sutrikimu ir galėjo negalėti suvokti savo veiksmų ir jų valdyti. Nepatikslinta demencija turi įtakos į gebėjimą suprasto savo veiksmus ir juos valdyti, bet kategoriškai negali teikti išvados, kad 2009-11-12 testamento sudarymo metu jo psichikos kognityvinės funkcijos buvo tiek pažeistos, kad siekė vidutinį ar sunkų pakenkimo lygį (t.y. demenciją).
Iš šalių paaiškinimų, liudytojų V. K., S. B., H. U. parodymų teismas padarė išvadą, kad A. U. galėjo išreikšti savo valią, pats pasirinko, kad senatvėje gyvens pas dukrą D. B., kur gyveno nuo 2006 m. iki mirties, ir kur šiuo metu gyvena ieškovų J. M., B. U., atsakovės D. B., trečiųjų asmenų L. R., S. U., J. U. mama A. U.. Tretieji asmenys patvirtino, kad tėvas visą savo turtą, kuris jam priklausė, norėjo palikti atsakovei, liudytojai taip pat parodė, kad A. U. suprato savo veiksmus, tik prastokai retkarčiais girdėjo, dėl to naudojosi klausos aparatu.
Atsakovės, trečiųjų asmenų, liudytojų S. B. ir H. U. parodymais, teismo psichiatrijos ekspertizės išvada ir ekspertės parodymais pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad testatoriaus psichiniai gebėjimai nebuvo sutrikę taip, kad jis negalėtų suprasti savo veiksmų ir juos valdyti, todėl teismas sprendė, kad byloje nenustatyta, kad testamente išreikšta testatoriaus valia neatitiko jo tikrosios valios, kuri formavosi nuo 2006 m. jam apsisprendus gyventi kartu su savo žmona A. U. pas dukrą D. B., kuri nusenusiais ir pagalbos reikalingais tėvais rūpinosi ir juos prižiūrėjo.
Apie, tai, kad savo turtą po mirties A. U. ketina palikti savo dukrai D. B., nes ši juo rūpinasi senatvėje, žinojo ir pritarė tokiai tėčio valiai tretieji asmenys. Testatorius A. U. suvokdamas savo veiksmus, jų reikšmę, ir galėdamas juos valdyti Kauno m. 17-ojo notarų biuro patalpose adresu kaunas, Laisvės al. 95/Gruodžio g.4, išreiškė savo valią sudarydamas testamentą dukros D. B. naudai ir patvirtindamas asmeniniu parašu, savo turtą testamentu paliko dukrai D. B.. Notarė R. I. patikrino testatoriaus veiksnumą, jo veiksnumas nebuvo apribotas, testatoriui CK 5.20 str. turinys išaiškintas. Atsakovė ir tretieji asmenys patvirtino, kad tėtis testamentą sudarė laisva valia, niekieno neverčiamas, neapgaudinėjamas, puikiai suvokdamas tai, ką daro.
Apeliantai B. U. ir J. M. teigia, kad tėvas testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Atsakovė D. B. ir tretieji asmenys L. R., S. U., J. U. davė paaiškinimus, kad jų tėvas A. U. psichikos sutrikimais nesirgo, turėjo problemų tik su tulžies pūslės akmenlige, prostata, skrandžiu. J. U. patvirtino, kad žinojęs tėvo A. U. valią palikti turtą dukrai D. B., pats nuvežęs tėvą pas notarą, kur tėvas notaro akivaizdoje savarankiškai išreiškė valią ir testamentu paliko jam priklausantį turtą dukrai D. B.. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas privalėjo savo išvadas grįsti ne tik atsakovės ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų S. B. ir H. U. parodymais, kuriems suteikė didesnę įrodomąją galią, bet juos vertinti su kitais įrodymais.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas įvertino į bylą pateiktus įrodymus. Iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matosi, kad pirmosios instancijos teismas išanalizavo ekspertizės aktą, ištyrė ligos istorijose užfiksuotus įrašus apie A. U. sveikatos būklę, savivaldybės institucijų išduotas pažymas, įvertino atsakovės, trečiųjų asmenų, liudytojų parodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad testatoriaus psichiniai gebėjimai nebuvo sutrikę taip, kad jis negalėtų suprasti savo veiksmų ir juos valdyti. Taip pat teismas pagrįstai sprendė, kad byloje nenustatyta, kad testamente išreikšta testatoriaus valia neatitiko jo tikrosios valios, kuri formavosi nuo 2006 m. jam apsisprendus gyventi kartu su savo žmona A. U. pas dukrą D. B.. Liudytojų V. K. ir R. R. parodymai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų.
Apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, kad testamentas turi būti pripažintas negaliojančiu ir CK 1.90 straipsnio ir 1.91 straipsnio pagrindais.
CK 1.90 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad iš esmės suklydus sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis.
Pateiktais įrodymais nenustatyta, kad testatorius klydo dėl sudaromo ir patvirtinto testamento. Teismas pagrįstai nustatė, kad pats testatorius išreiškė valią, nurodė testamentinį įpėdinį, asmeniniu parašu pasirašė testamente, jo veiksnumas nebuvo apribotas, jis nesirgo tokiomis ligomis, dėl kurių negalėtų suprasti savo veiksmų reikšmės ar juos valdyti (CK1.89 str.). Teismas taip pat pagrįstai atsižvelgė į nustatytą bylos aplinkybę, kad testatorius A. U. buvo apsisprendęs pas ką gyventi senatvėje, pasirinko dukrą D. B., kuri jį prižiūrėjo ir rūpinosi juo, dėl to dukrai D. B. laisva valia, testamentu paliko savo turtą, testatoriaus suklydimo dėl testamento sudarymo, dėl testamentinio įpėdinio pasirinkimo nebuvo, tai buvo jo valia.
CK 1.91 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį.
Apeliantų teiginiai, kad A. U. testamento niekada neketino sudaryti, nes vienodai mylėjo visus vaikus, kad ieškovai apie testamentą sužinojo tik po A. U. mirties, kad A. U. buvo suklaidintas ir apgautas, jam buvo daromas psichologinis spaudimas, neįrodo, kad A. U. buvo apgautas ir nepaneigia jau anksčiau aptartų bylos aplinkybių, kurių pagrindu pagrįstai konstatuota, kad A. U. sudarytame testamente buvo išreikšta jo valia.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas bei įvertino į bylą pateiktus įrodymus, dėl to priėmė pagrįstą ir teisėtą teismo sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Į bylą D. B. pateikė 2015 m. balandžio 30 d. pinigų priėmimo kvitą Serija LAT Nr. 779206, atstovavimo sutartį bei pažymą apie advokato išlaidų pagrindimą (t.3, b.l. 115-117), iš kurių matosi, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą turėjo 400 eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, todėl yra pagrindas iš apeliantų J. M. ir B. U. priteisti atsakovei D. B. jos turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš J. M. a.k. (duomenys neskelbtini) ir B. U. a.k. (duomenys neskelbtini) po 200 Eur (du šimtus eurų) D. B. a.k. (duomenys neskelbtini) turėtų advokato išlaidų apeliacinės instancijos teisme.