- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-03-12
- Bylos Nr.
- 2-11-217/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romaldas Šuliokas
- Ieškovas
- J. M., B. U.
- Atsakovas
- D. B.
- Trečiasis asmuo
- L. R., S. U., J. U., A. U., notarei R
- Advokatai
- Karina Račkauskienė, Valteris Alekna, Danguolė Andrijauskienė, Dovilė Baniulė
Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas Romaldas Šuliokas, sekretoriaujant Audronei Palaimienei,
dalyvaujant ieškovams J. M., B. U., ieškovų atstovei advokatei Dovilė Baniulei, advokato padėjėjai Danguolei Andrijauskienei, atsakovei D. B., tretiesiems asmenims L. R., S. U., J. U., atsakovės ir trečiųjų asmenų atstovei advokatei Karinai Račkauskienei, ekspertei Valdonei Matonienei,
uždarame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. M. ir B. U. ieškinį atsakovei D. B., tretiesiems asmenims A. U., L. R., S. U., J. U., notarei R. B., notarei R. I. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai J. M. ir B. U. teismo posėdyje ieškinį palaikė, prašė pripažinti negaliojančiu A. U., a.k. (duomenys neskelbtini) testamentą, patvirtintą 2009 m. lapkričio 12 d. (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės R. I., priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012 m. gruodžio 6 d. mirė jų, atsakovės D. B. ir trečiųjų asmenų - L. R., S. U. ir J. U. tėvas bei trečiojo asmens A. U. sutuoktinis A. U.. Po tėvo mirties ieškovai J. M. ir B. U. sužinojo, jog tėvas 2009 m. lapkričio 12 d. testamentu, patvirtintu (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės R. I., turtines teises, pinigus ir vertybinius popierius, nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ir visą kitą turtą, kuris mirties dieną jam priklausys, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko atsakovei D. B.. Nurodo, kad tėvui dar prieš testamento sudarymą buvo diagnozuotas smegenų kraujotakos sutrikimas bei sutrikusi smegenų veikla, todėl mano, kad testamento sudarymo metu tėvas, nors ir buvo veiksnus, tačiau buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar juos valdyti, negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų pasekmių, t.y., kad testamentu visą savo turtą palieka tik vienai dukrai - atsakovei, tokiu būdu atimdamas paveldėjimo teisę ne tik iš savo sutuoktinės, bet ir kitų vaikų, nors niekada tokių ketinimų neturėjo. Nurodo, kad tėvas testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų padarinių, nes nuo 2009 m. sirgo cerebrovaskuline liga bei encefalopatija – sergant šiomis ligomis sutrinka smegenų veikla, pakinta psichinė būklė, prarandama atmintis, žmogus jaučiasi apsvaigęs, sutrinka judesių koordinacija ir pan., turėjo klausos sutrikimų, tačiau jam skirtu klausos aparatu nesinaudojo, buvo senyvo amžiaus - 88 metų ir sirgo kitomis ligomis - dėl tulžies pūslies akmenligės ir gastrito 2009 m. rugsėjo 27 d. - spalio 7 d. buvo gydomas KAL gastroenterologijos skyriuje bei 2009 m. spalio 25 d. - lapkričio 4 d. KMUK chirurgijos skyriuje. Testamentu A. U. visą jam priklausiusį turtą paliko atsakovei, mano, kad toks A. U. sprendimas yra visiškai nepagrįstas, nes tėvas visą savo gyvenimą vienodai mylėjo visus šešis vaikus bei visus vienodai auklėjo, visiems vienodai padėjo, nei vieno neišskyrė. Be to, tokiu sprendimu jis be palikimo paliko ne tik likusius penkis vaikus, bet ir jį pergyvenusią sutuoktinę A. U., su kuria visą laiką gyveno namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini)., ir kuriuos ginčijamu testamentu paliko atsakovei. A. U. nuo 2009 m. rugsėjo mėnesio atsakovės iniciatyva ir prieš savo valią buvo apgyvendintas (duomenys neskelbtini) pas atsakovę, manydamas, jog į (duomenys neskelbtini) atvyko tik trumpam pas gydytojus. Be to, testamentas sudarytas praėjus vos dviems mėnesiams nuo A. U. apsigyvenimo pas atsakovę (duomenys neskelbtini). Testamento sudarymo dieną 2009 m. lapkričio 12 d. A. U. buvo ir konsultuojamas (duomenys neskelbtini) medicinos universiteto klinikose, ir pasirašė ginčijamą testamentą (duomenys neskelbtini) notaro biure. Mano, kad testamentą surašė prieš savo valią, apgyvendintas jam svetimame mieste pas atsakovę, kurios priežiūroje buvo ir nuo kurios priklausė, kad jis nesuprato pasirašomo testamento, jo turinio esmės ir buvo atsakovės apgautas, todėl mano, kad 2009 m. lapkričio 12 d. A. U. sudarytas testamentas sudarytas iš esmės suklydus ir turintis valios trūkumų, todėl turi būti pripažintas negaliojančiu. A. U. prieš jo valią buvo apgyvendintas pas atsakovę, jam buvo diagnozuotas kurtumas, dėl to jis galėjo suklysto pas notarą. Jis sudaryti testamento niekada neketino, ieškovai apie testamentą sužinojo tik po tėvo mirties. Mama A. U. ir dabar nežino apie testamentą, atsakovė jai net neleido sakyti, kad tėvas mirė, nežino ir apie vykstantį teisminį procesą. Gal A. U. buvo priverstas pasirašyti testamentą. Dėl savo fizinės sveikatos jis surašė įgaliojimą atsakovei. Prašė ieškinį tenkinti pilnai.
Atsiliepimas
Atsakovė D. B. teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti, atsiliepime (I t. b.l. 49-53) nurodė, kad neteisingi ieškovų teiginiai, kad tėtis pas ją apsigyveno tik nuo 2009 m., kai ir buvo sudarytas testamentas, tėtis pas ją apsigyveno 2006 metų pabaigoje, buvo prirašytas prie (duomenys neskelbtini) poliklinikos pas šeimos gydytoją. Kartu gyveno ir tretysis asmuo mama S. U., per visas vasaros atostogas 2007-2009 metais tėtį su mama veždavo į kaimą, kur būdavo apie mėnesį laiko. Tik pablogėjus mamos sveikatai taip toli važiuoti jau nebegalėdavo, 2010-2012 metais vasaros laikotarpiu apie 1-2 mėnesius tėvai būdavo pas seserį L. R. bei po 2-3 mėnesius pas seserį S sodyboje. Nuo tada tėvai buvo prižiūrimi ir globojami. Gyvendami su tėvu kartu, vedė bendrą ūkį. 2009-11-12 tėtis išdavė įgaliojimą disponuoti jo pinigais, todėl nuo sąskaitos nuimdavo pinigus, pervestus iš SODROS. Tėčio prašymu pirkdavo jam maistą, vaistus, drabužius, jis ja pasitikėjo. Apie 200-300 Lt kas mėnesį tėčiui duodavo grynais pinigais, kuriuos jis laike pas save ir leido savo nuožiūra, duodavo juos anūkams - R, I, dukrai J. Tėčiui pasakydavo, kam dar reikia papildomai pinigų ir jis duodavo. 2007-2012 m. nuveždavo pinigų broliui B, kad jis tėvelio sodyboje (duomenys neskelbtini)., nupjautų pievas, sumokėtų už elektrą, dujas, į metus tam skirdavo apie 700-800 Lt. 2012 m. liepos mėnesį brolis B paskambino ir pasakė, kad įlūžo namo lubos, prakiuro stogas, todėl tėtis padavė 1000 Lt, kuriuos nuvežė broliui, kad šis paremontuotų tėvelio sodybą. Tėtį visada per motinos dieną, visus Šventus taip pat veždavo į kaimą, kur jis susitikdavo su savo broliais A, J ant savo tėvų kapų, paruošdavo vaišių stalą, visi būdavo laimingi, tai tik įrodo, kad tėtis pasitikėjo, todėl ir sprendimą dėl testamento tėtis priėmė be jokios prievartos ar apgaulės. Tėtis su mama dažnai sakydavo, kad jie surašys testamentą, kuriuo viską jai paliks, kadangi D. B. juos senatvėje, rūpinai jais, o jiems numirus - palaidos juos ir pastatys paminklą. Apie tėvų tokius ketinimus žinojo seserys S, L bei brolis J ir tam jie neprieštaravo. Ieškovų teiginiai, kad tėvas visus vaikus mylėjo vienodai ir niekada neketino iš jų išskirti kažkurio vieno, yra neteisingi. Tėvas testamentu savo turtą paliko jai ne todėl, kad ją mylėjo labiau už kitus savo vaikus, o todėl, kad prižiūrėjo juos senatvėje. Tėčiui mirus, ji palaidojo jį, kaip buvo sutarę, niekas iš brolių ar seserų prie to neprisidėjo. Ieškovai nurodo, kad testamento sudarymo metu A. U. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų pasekmių, t.y. kad testamentu visą savo turtą palieka tik vienai dukrai - atsakovei, tokiu būdu atimdamas paveldėjimo teisę ne tik iš savo sutuoktinės, bet ir kitų vaikų, nors niekada tokių ketinimų neturėjo. Nurodo, kad ieškovų pateiktas išrašas iš medicininių dokumentų, kaip tik prieštarauja ieškovų teiginiams, kad tėtis dėl savo sveikatos būklės negalėjo suprasti savo veiksmų esmės. Šis išrašas išduotas 2013-02-04, ir jame nurodytos diagnozės, kuriomis remiasi ieškovai, yra būtent šios pažymos išdavimo, o ne testamento surašymo dienai. Tėtis testamentą surašė 2009-11-12, šiame išraše matyti, kad nuo 2009-09-27 tėtis sirgo tik tulžies pūslės akmenlige, gastritu, prostatos ligomis, kurios negalėjo turėti jokios įtakos tėčio psichinei būklei. Abu ieškovai puikiai žino, kad tėtis iki pat mirties išliko šviesaus proto, nors ir silpnos sveikatos. Abu ieškovai atvažiuodavo aplankyti tėčio, jie kalbėdavosi apie viską, tėtis jų daug klausinėdavo apie savo kaimą, apie kaimynus. Išrašas iš medicininių dokumentų įrodo, kad tėvas tik 2010-12-08 (t.y. praėjus daugiau nei metams laiko po testamento sudarymo), buvo nukreiptas dėl specialiųjų poreikių nustatymo dėl galvos smegenų kraujotakos sutrikimų bei širdies nepakankamumo. Mano, kad ieškovai neįrodė, kad 2009 m. lapkričio 12 d. A. U. sudarytas testamentas buvo iš esmės suklydus ir turintis valios trūkumų, nes A. U. savo paskutinę valią išreiškė būdamas aiškaus proto, suvokdamas savo veiksmų esmę ir išreikšdamas tikrąją savo valią. Sudarant testamentą tėtis buvo šviesaus proto, atsakė į visus notarės R. I. klausimus, tėtis pas ją gyveno 6 metus, mama jau 10 metų ant patalo, abu gulintys ligoniai. Per 10 metų mama nebuvo jokiuose globos namuose, ieškovai ją šmeižia. Mamai apie tėčio mirtį pasakė po mėnesio, nes tuo metu buvo labai bloga jos sveikata. Palaidojo neprašydama iš ieškovų ir trečiųjų asmenų pinigų. Prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, paaiškino, kad A. U. visą savo turtą pageidavo palikti ir paliko tam, kas juos prižiūrėjo. A. U. pas dukrą gyveno nuo 2006 m., nuo 2005 m. pas ją gyveno mama, kiti vaikai sprendė klausimą, kur geriau apsigyventi tėčiui, tėtis pareiškė norą gyventi su sutuoktine pas atsakovę D. B.. Tai patvirtina 2007-03-27 išrašas iš (duomenys neskelbtini) poliklinikos, kad prisirašė pas gydytoją. Liudytoja S. B. buvo samdoma prižiūrėti tėvus. Tėvas paliko turtą tam vaikui, kuris rūpinosi. Iš šešių vaikų pareigą rūpintis tėvais atliko viena atsakovė. Ieškovai neįrodė, kad testatorius buvo neveiksnus, testamentas oficialus dokumentas, sudarytas pas notarę, kuri įsitikino jo veiksnumu. Ieškovai ieškinyje nenurodė, kad testatorius sirgo demencija, pats B. U. tik nuolat kartoja, kad tėvas buvo neveiksnus, bet pats pripažino, kad 2009 m. tėvas atliko sandorius.
Tretieji asmenys atsakovo pusėje A. U., L. R., S. U., J. U. prašė ieškovų ieškinį atmesti.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo A. U. atsiliepime (I t. b.l. 34-36) nurodė, kad jos vyras A. U. laisva valia ir nieko neverčiamas, puikiai suvokdamas tai, ką daro, surašė šį testamentą. Ji kartu su juo taip nusprendė. Pas dukrą D. B. (atsakovę) gyvena jau 8 metus, paprašė, kad prižiūrėtų, nes yra 1-os grupės invalidė (po patirto insulto), yra aiškaus proto, tik pati savęs negali apsitarnauti. Begyvenant pas dukrą, po metų atvažiavo ir jos vyras, jį atvežė dukra S su vyru H. Abu su vyru visada buvo patenkinti tuo, kaip jais rūpinosi atsakovė. Buvo gerai prižiūrėti, viskuo aprūpinti. Kai dukra D dirbdavo, atvažiuodavo dukros L, S, anūkai, kartais D pasamdydavo kaimynę. Vasaros laikotarpiu apie 1-2 mėnesius būdavo pas dukrą L. R., bei po 2-3 mėnesius pas dukrą S sodyboje, norėdavo, kad D nors kiek pailsėtų. Prašydavo, kad nors trumpam pas save pasiimtų ir dukra J, bet ji tik numodavo ranka, jog neturi tam laiko, jai reikia sodą prižiūrėti, braškes auginti, pas ją namuose švaru ir gražu, todėl tik trukdytų. Be to, ir aplankydavo ji labai retai. Sūnus B taip pat niekada jos su tėvu nepasiėmė pas save į namus, B vis tvirtindavo, kad jis užsiėmęs, yra miškininkas, pjauna medžius, pardavinėja žmonėms malkas, jis lankydavo ją ir tėvuką dar rečiau, atvažiuodavo tik kokį kartą į metus. Sūnus J su marčia B dažnai atvažiuodavo aplankyti jos su tėvuku. Ji su vyru A. U. turėjo daug laiko aptarti, kam paliks savo turtą, užaugino šešis vaikus, visiems davė po lygiai, visi nusipirko butus, sūnui B net namą pasistatyti padėjo, jam daugiausiai davė pinigų, galvojo, kad pas jį ir gyvens senatvėje, tačiau jis nepriėmė. Tik viena dukra D priglaudė senatvėje, pas ją gyvena iki šiol. Gyvenant pas dukrą nieko netrūko. Vyras A nusprendė parašyti testamentą dukrai D, tikėdamasis, kad ji palaidos, pastatys paminklą, prižiūrės kapus. Apie tai, kad viską paliks D, ne kartą kalbėjosi ir su kitais savo vaikais - S, L, J, kurie dažnai pas lankydavosi, jie tam neprieštaravo. Sūnaus J tėvas paprašė, kad nuvežtų jį pas notarę, iš kurios grįžo laimingas. Vyras iki pat mirties išliko šviesaus ir aiškaus proto, nesirgo jokiomis ligomis, kurios jam trukdytų blaiviai mąstyti, tuo labiau testamento sudarymu metu - 2009 metais, todėl prašo ieškinį atmesti.
Trečiasis asmuo L. R. atsiliepime (I t. b.l. 40-42) nurodė, kad ieškovų teiginys, kad tėtis visą gyvenimą pragyveno (duomenys neskelbtini), kad pats savim rūpinosi ir tik 2009 metais rugsėjo mėnesį atsakovės iniciatyva ir prieš savo valią buvo apgyvendintas pas ją, yra visiškai melagingas. Tėtis pas jų seserį D atvyko gyventi 2006 metų gruodį. Pas ją nuo 2005 metų jau gyveno mama, kuria sesuo rūpinosi, nes mama po patirto insulto pati savimi pasirūpinti jau nebegalėjo. Kadangi atsakovė D yra dirbanti, tada, kai ji dirbdavo savo abiem tėvais rūpindavosi ji, L, jos dukra I, sesuo S, o jei nei viena negalėdavo, sesuo samdydavo svetimą žmogų. Niekada tėvai nebuvo paliekami vieni. Tėtis ir mama visą laiką gyveno pas seserį D (duomenys neskelbtini) nors ir sesuo, ir ji prašydavo, kad brolis B paimtų nors trumpam tėvus pas save ir duotų pailsėti, jis visada atsisakydavo, sakydamas, kad gali juos nuvežti tik į slaugos ligoninę. Sesuo J taip pat atsisakydavo priimti tėvus pas save, sakydama, kad pas ją švaru ir gražu, todėl seniems tėvams čia ne vieta, jai reikia prižiūrėti sodą, auginti braškes, todėl neturi laiko rūpintis tėvais. Atsakovės dviejų kambarių bute užteko vietos ir jai su dukra, ir abiems tėvams, tuo tarpu ieškovas B. U., nors ir gyvena nuosavame name, jame vietos tėvams nesurado. Taip pat neatsirado tėvams vietos ir sesers J trijų kambarių bute. Kadangi tėvai buvo patenkinti gyvenimu pas atsakovę, jie buvo viskuo aprūpinti ir laimingi, tai tėtis dažnai minėdavo, kad jis nori visą savo turtą užrašyti atsakovei. Sakydavo, kad D pasitiki, žino, kad ji iki mirties jį prižiūrės, paskui palaidos. Tokiam tėvo sprendimui pritarė ir ji. Tuo tarpu ieškovai, tiek M. J., tiek U. B., tėvais nesirūpino, nesidomėjo jų gyvenimu, atvažiuodavo jų aplankyti itin retai, per šešerius metus (duomenys neskelbtini), tėvus aplankė tik keletą kartų, nors B dažnai lankydavosi (duomenys neskelbtini), o sesuo J (duomenys neskelbtini) ir gyveno. Ieškovų teiginiai, kad tėvas sudarant testamentą, buvo tokios sveikatos būklės, kad negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, yra niekuo nepagrįsti. 2009 metais tėčiui nebuvo diagnozuota nei senatvinė demencija, nei Alzhaimerio liga, dėl kurių jam būtų aptemęs protas. Tėtis sirgo tik akmenlige, prostatos ligomis, žinoma, jau buvo silpna ir jo širdis, bet iki pat savo mirties jis išliko aiškaus proto. Tai gali paliudyti visi žmonės, bendravę su juo. Neteisingi ieškovų kaltinimai, kad tėtis testamentą sudarė apgaulės įtakoje. Apie, tai, kad savo turtą po mirties jis ketina palikti savo dukrai D, nes ši juo rūpinasi senatvėje, žinojo visi vaikai ir pritarė tokiai tėčio valiai. Jos manymu, ieškovų reikalavimas pripažinti tėčio sudarytą testamentą negaliojančiu yra visiškai niekuo nepagrįstas ir turi būti atmestas. Tėtis testamentą sudarė laisva valia, niekieno neverčiamas, neapgaudinėjamas, puikiai suvokdamas tai, ką daro.
Trečiasis asmuo S. U. teismo posėdyje ir atsiliepime (I t. b.l. 43-45) nurodė, kad nuo 2005 metų rudens, susirgus mamai, tėtis A. U. liko gyventi kaime, nes taip norėjo jis pats. Kadangi buvo vaikštantis ir galintis nueiti apsipirkti maisto į parduotuvę, jis atsisakė važiuoti gyventi į (duomenys neskelbtini) pas vaikus. Ji ir kiti vaikai lankydavo tėtį kaime, stengėsi, kad jam nieko netrūktų, atvažiavę jį apskalbdavo ir aptvarkydavo namus. Visada palaikė su juo ryšį, nes jis turėjo laidinį telefoną. Visi žinojo, kad jam labai sunku vienam gyventi kaime, nes nemokėjo pats gamintis maisto. Todėl nuo 2005 m. rudens, visiems susitarus, jos geras pažįstamas M. K. sutiko pagyventi kaime pas jų tėtį ir jam padėti. Šis žmogus pas jį pragyveno iki pavasario, kadangi abi seserys - D ir J augino braškes kaime, tai jau nuo ankstaus pavasario dažnai lankydavosi kaime ir pasirūpindavo tėčiu, sesuo D vasaros atostogų metu į kaimą atsiveždavo ir mamą. 2006 m. gruodžio mėnesį brolis B, gyvenantis (duomenys neskelbtini), užvažiavęs į kaimą aplankyti tėčio, rado jį sunkiai sergantį. Tuomet paskambino seseriai D. B. ir pranešė apie tai, ji greitai išvažiuoti negalėjo, kadangi jai reikėjo prižiūrėti mamą, todėl paskambino jai. Nuvažiavus su vyru tą patį vakarą pas tėtį, rado apgailėtiną vaizdą - namuose buvo labai šalta ir drėgna, nes nebuvo pakurta krosnis. Tėtis gulėjo lovoje prisirengęs, su kepure ir veltiniais. Nesupranta, kodėl brolis atvažiavęs pas tėtį ir radęs jį tokios būklės juo nepasirūpino, neužkūrė krosnies, nepamaitino, neiškvietė medikų, o tik paskambinęs seseriai išvažiavo ir paliko jį vieną. Atvykus, tėtis pradėjo verkti ir prašyti jį gelbėti, nepalikti vieno, skundėsi kad jam šalta ir nepamena kada yra valgęs, tik gėrė karštą vandenį, kad nors kiek sušiltų. Šaldytuve rado tik supelijusios dešros galiuką ir sugedusios silkės, iš tėčio išvaizdos matėsi, kad jis labai išsekęs. Tą patį vakarą parsivežė tėtį pas save namo į (duomenys neskelbtini). Kai tėtis sustiprėjo, pats pasiprašė pas D. B., kadangi ten jau gyveno mama A. U.. Sesuo D. B. neatsisakė ir nuo 2006 metų gruodžio mėnesio iki pat savo mirties tėtis gyveno pas ją. Abiems tėvams būti kartu buvo daug ramiau ir smagiau. Lankydama tėvus, matė juos laimingus ir prižiūrėtus, už tai dėkinga seseriai D. B.. Pagyvenę porą metų pas D. B., abu tėvai nusprendė jai užrašyti savo turtą. 2009 m. lapkričio mėnesį, tėčiui paprašius, brolis J nuvežė jį į notarų biurą, kur tėtis surašė testamentą. Ji tokiam testamentui pritarė, nes nematė jokių tėvo protinių sutrikimų, tėtis mąstė visiškai protingai. Ieškovai ginčija šį testamentą, nors patys visiškai neprižiūrėjo nei tėvo, nei mamos. Sesuo L labai daug prisidėjo prie tėvų priežiūros, bet ji taip pat žinojo apie tėvo valią ir neprieštaravo. Ji pati pastaraisiais metais po 2-3 mėnesius pasiimdavo tėvus pas save, nes matė, jog seseriai D labai sunku. Kiekvienais metais prašė sesers J bei brolio B, kad ir jie nors trumpam pasiimtų tėvus pas save, bet jie griežtai atsisakydavo, dėl to ištisus 8 metus tarp seserų ir brolių kildavo nesutarimai. Tėčiui mirus, visomis laidotuvių išlaidomis pasirūpino sesuo D, ji iš kitų vaikų nepaėmė nei lito, kalbėjo, jog pavasarį tvarkys kapus. Skaudu, kad ieškovai sesuo juodina tėvo atminimą, vadindami jį psichiškai nesveiku žmogumi, kuris negalėjo suvokti ką daro. Be to, brolis B. U. pats pritarė tėvo sprendimui viską palikti seseriai D. B., tik praėjus porai mėnesių po tėvo mirties, kažkodėl apsigalvojo. Nors abu ieškovai ginčija testamentą, t.y. tėvelio valią, pretenduoja į tėvų užgyventą turtą, tačiau po tėčio mirties nė karto net nepasiteiravo apie mamos A. U. sveikatą. Mano, kad tėtis testamentą sudarė laisva valia, niekieno neverčiamas, neapgaudinėjamas, puikiai suvokdamas tai, ką daro, visi vaikai jau seniai tai žinojo ir niekas neprieštaravo, todėl prašo ieškinį atmesti.
Trečiasis asmuo J. U. teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti, atsiliepime (I t. b.l. 46-48) ir teismo posėdyje nurodė, kad 2006 metais, prieš Kalėdas jis apsilankė pas seserį D. B., norėdamas aplankyti ten gyvenančią savo mamą A. U., tačiau rado ir tėvelį A. U.. Tėvas pasakė, kad gyventi kaime vienas daugiau nebenori, išsiaiškino, kad jį iš kaimo į (duomenys neskelbtini) atvežė sesuo S su vyru. Tėtį rado geros sveikatos, prižiūrėtą ir patenkintą, jis džiaugėsi, kad būna pas D. B.. Tėvams gyvenant pas D. B., abu tėvai nusprendė, kad už gerą priežiūrą visą savo turtą po mirties paliks D. B., todėl tėvui A. U. paprašius, pats nuvežė tėvą A. U. pas notarą, kur tėvas išreiškė savo valią. Tėvas, priimdamas šį sprendimą, puikiai suvokė ką daro. Ieškovų teiginiai, kad tėvas sudarant testamentą, buvo tokios sveikatos būklės, kad negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, yra niekuo nepagrįsti. Tėtis sirgo tik akmenlige, prostatos ligomis, buvo silpna ir jo širdis, bet iki pat savo mirties jis išliko aiškaus proto. Neteisingi ieškovų kaltinimai, kad tėtis testamentą sudarė apgaulės įtakoje. Apie, tai, kad savo turtą po mirties jis ketina palikti savo dukrai D. B., nes ši tėvu rūpinosi senatvėje, žinojo visi vaikai ir pritarė tokiai tėčio valiai. Mano, kad niekas neabejojo, jog tėvas A. U. buvo tokios sveikatos, kad puikiai suvokė savo veiksmus, o savo turtą užrašė dukrai D. B. todėl, kad užsitikrintų savo ramią senatvę. Tėtis A. U. testamentą sudarė laisva valia, niekieno neverčiamas, neapgaudinėjamas, puikiai suvokdamas tai, ką daro, apie tai J. U. pats žinojo iš tėvo, pritarė tokiai tėvo valiai, pats vežė tėvą A. U., kur tėvas A. U. surašė testamentą, todėl prašo ieškinį atmesti.
Tretieji asmenys notarė R. B. ir notarė R. I. į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti notarėms nedalyvaujant. Atsiliepimų į ieškovų ieškinį nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Liudytoja V. K. parodė, kad A. U. pažinojo, jis kaimynas. Apie A. U. testamentą nieko nežino, pažįstama su juo nuo 1968 metų. Apie šią šeimą gali pasakyti, kad žmonės buvo gana geri, darbštūs, tarp savęs sutiko, o dabar kažkas atsitiko. Nukaršino A. U. (duomenys neskelbtini), D. B. prižiūrėjo. Paskutinį kartą, kai matė A. U., jam skaudėjo kojas. Ją A. U. pažindavo. Nežino, kokiom ligom jis sirgo, mažai kalbėdavo su ja apie tai, daugiausia apie gyvulius kalbėdavo, kalbų apie turtus negirdėjo. A. U. apie savo vaikus kalbėdavo, vadindavo mažybiniais vardais. Sodybą tvarkydavo D. B.. Dėl kilusio gaisro sodyboje nežino gaisro priežasties.
Liudytoja R. R. parodė, kad su A. U. pažįstami nuo 1999-2000 metų. Dirbo drauge su B. U.. Apie testamentą sužinojo po A. U. mirties. Vieną testamentą žinojo - buvo parašytas B. U. disponuoti mišku. Iki mirties A. U. gyveno (duomenys neskelbtini). Su B. U. pati važiuodavo gana dažnai kartu į (duomenys neskelbtini), tai B vis užbėgdavo aplankyti tėvų. B pasakojo, kad tėvas jau apsirengęs laukdavo prie durų ir prašydavo B vežti į namus, pati to nematė, B. U. tai pasakojo. B. U. negirdėdavo ką jam sakydavo, pats kalbėjo ką norėjo. Sakydavo, kad turi vieną vaiką – B. U., nes kiti vaikai atvažiuoja tik tada, kai reikia pinigų, ar kai skersdavo kiaulę.
Liudytoja S. B. parodė, kad testatorių A. U. pažinojo, kartais padėdavo atsakovei D. B. A. U. ir jo sutuoktinę A. U. prižiūrėti. Apie testamento sudarymą nieko nežinojo. Su A. U. per dienas kalbėdavosi apie šeimą, vaikus. Jis sakydavo, kad „turi 6“, ačiū Dievui, kad D. B. gera, prižiūri. A. U. pas dukrą D buvo nuo 2006 metų iki 2010 metų. Pats apsirengdavo, nusiskusdavo barzdą, viską žinodavo, kur jo daiktai yra. Apie politiką mėgdavo kalbėti, klausydavo radijo, kad brangu viskas, pasakodavo, ką galima buvo nupirkti už litus prie Smetonos ir ką dabar. Klausydavo muzikos, apie viską labai normaliai bendraudavo. Kalbėdavo garsiai, su aparatu gerai girdėdavo, tik skųsdavosi, kad labai čirškia. Sakydavo, kad labiausiai pasitiki D. B., pasakė, kur jį palaidoti kokį paminklą pastatyti, D. B. viską padarys, ko nori, žmona irgi pritarė. Sakė daug padėdavo visiems vaikams, o dabar turi atsilyginti D. B., nes jaučiasi labai gerai prižiūrėtas. Kiek pati buvo, kiti vaikai nebuvo apsilankę, tėvai ilgėdavosi kitų vaikų. Vieną kartą apsilankė viena dukra, barėsi. Močiutė pradėjo verkti, o tėvas liepė nebarti mamos. Vartojo vaistus, kurie buvo jam palikti, atskirdavo, kad tai jo vaistai, o kiti mamos. A. U. išeidavo į kiemą ir pats pareidavo, žinodavo kelią, pasakydavo, kad išeina, liepdavo nepergyvent, nes tuoj grįš. Į kišenę įdėti raštelį su adresu nereikėdavo, nes rasdavo kelią atgal.2006 m jau buvo abu tėvai pas D. B..
Liudytojas H. U. teismo posėdyje parodė, kad jis yra U žentas, vedęs jų dukrą S, su A. U. santykiai buvo labai geri, jaučiasi kaip taikdarys tarp abiejų šalių, nes mato vykstantį konfliktą. Apie testamentą nelabai ką ir žinojo, tėvas gyveno pas D. B.. Nuvažiavęs su žmona S. U. į kaimą ir pamatė klaikų vaizdą – tėvas A. U. išsekęs, troboje šalta, kur gyveno vienas (duomenys neskelbtini). Atsivežė pas save tėvą į (duomenys neskelbtini), tėvas atsigavo. Tėvas A. U. pats pasirinko gyventi pas D. B. „ten, kur žmona gyvena“. D. B. ir prižiūrėjo tėvą iki mirties labai sąžiningai, tėvai buvo labai patenkinti. Į kaimą važiuodavo gal iki 2009 metų vasaros. Daugiau nebenorėdavo važiuoti, o pas S norėjo, nes ten geras oras, miškas ir namai su patogumais. Apie testamento sudarymą nieko nežinojo iki A. U. mirties. Sveikata tėvuko A. U. buvo nebloga, visada trise sėdėdavo, bendraudavo, prisimindavo praeitį. 2009 m. taip pat bendraudavo, juokaudavo, jo sveikata blogėjo 1,5 metų iki mirties.
Ekspertė Valdonė Matonienė teismo posėdyje išaiškino ekspertizės išvadą, parodė, kad negali duoti galutinės išvados, ar A. U. suprato savo veiksmus testamento sudarymo metu, negali tvirtinti, kad jis sirgo psichikos sutrikimu, niekur neužfiksuota, kad sirgo demencija 2009 m. 2006 m. gale, 2007 sausio mėn. (duomenys neskelbtini) parašyta ,,senatvinė demencija“. Užfiksuota delyrinė būsena iš giminaičių žodžių. Negali išreikšti savo valios, nes galimai nesiorientuoja laike, erdvėje, savyje, negalėtų būti atsakingas už savo veiksmus. Medikamentai esminio poveikio neturėjo, jis naudojo vaistus nuo prostatos, raminančius, nuo tulžies akmenligės, bet jie trumpalaikio veikimo. 2010-12-08 nepatikslinta demencija vieną kartą diagnozuota. Esant demencijai, kiek pažeistos smegenų funkcijos, skirstoma į 3 laipsnius: jei nustatoma nuo 0 iki 10 balų – tai labai sunkus sutrikimas, nuo 10 iki 20 – vidutinio sunkumo, nuo 21-25 lengvas sutrikimas, virš 25 – nėra jokio sutrikimo. Priklauso nuo ligos eigos. 2008-12-08 nebuvo atliktas tyrimas, negalima laikyti atskaitos tašku, trūksta įrašų medicininiuose dokumentuose, paciento atminties sutrikimai nerodo demencijos. Vienas sakinys negali reikšti demencijos. Demencijos sindromas susideda iš daug simptomų. Koks balas galėjo būti testamento surašymo metu, nežino, 2010 m. buvo konsultacija pas psichiatrą, nustatyti 8 balai, 2009 m. negalėjo būti prastesnis. Su 8 balais gal ir negalėtų išreikšti valios, su lengvu balu gali išreikšti. 2006 m. nebuvo psichiatro įrašo, Parkinsono liga suvokimui nedaro jokios įtakos, demencija gali vystytis greta, prie demencijos prisideda visos kitos ligos. Širdies išeminė liga ir smegenų išeminė liga niekaip neįtakoja valios. Dėl temperatūros ir skausmų galėjo būti apsunkintas kontaktas. Apsunkintas kontaktas nereiškia, kad tai yra demencija. Jei žmogus gali atsakyti į klausimą, įrašoma, kad sąmoningas ir orientuotas, esant demencijai prašviesėjimų nebūna. Sunkaus laipsnio demencija gali išsivystyti per metus laiko, todėl paneigti negali. Mažiau balų A. U. galėjo surinkti dėl kurtumo ir blogo regėjimo.
Civilinėje byloje esančiais rašytiniais parodymais bei šalių ir liudytojų paaiškinimais nustatyta, kad 2012 m. gruodžio 6 d. mirė A. U. (mirties liudijimas AA Nr. 676052, I t. b. l. 10), kuris buvo ieškovų J. M. (gimimo liudijimas AA Nr. 197124, 1975-06-27 santuokos sudarymo akto įrašas Nr. 100, I t. b.l. 14-15) ir B. U. (gimimo liudijimas ?? No. 223319, sutuoktuvių akto įrašo Nr. 23 (I t. b.l. 16, 17), atsakovės D. B. (gimimo liudijimas VI-?? No. 371960, 2013-10-28 pažyma apie sudarytą santuoką Nr.1168, ištuokos liudijimas II-?? No. 337800 (I t. b.l. 61, 62, 63) ir trečiųjų asmenų tėvas. A. U. 2009 m. lapkričio 12 d. testamentu, patvirtintu (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės R. I., notarinio registro Nr. RI-7023, savo mirties atveju sudarė testamentą, kuriuo turtines teises, pinigus ir vertybinius popierius, nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ir visą kitą turtą, kuris mirties dieną jam priklausys, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko D. B. (I t. b. l. 12-13). 2013-02-04 išrašu iš medicininių dokumentų (I t. b.l. 18) ieškovai įrodinėja, kad A. U. sirgo cerebrovaskuline liga bei encefalopatija – sergant šiomis ligomis sutrinka smegenų veikla, pakinta psichinė būklė, prarandama atmintis, žmogus jaučiasi apsvaigęs, sutrinka judesių koordinacija ir pan. Ieškovai su pareiškimais (I t. b.l. 19, 20) apie palikimo priėmimą kreipėsi į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės 1-ąjį notarų biurą, kuriuose nurodė, kad jiems yra žinoma apie A. U. 2009-11-12 (duomenys neskelbtini) notarų biure sudarytą testamentą, kuriame nurodyta, kad visą turtą paveldi jo dukra D. B., taip pat žino, kad turtą galės paveldėti tik nuginčijus šį testamentą. VĮ „Registrų centras“ pažymėjimu apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre (I t. b.l. 80-82) nustatyta, kad A. U. nuosavybės teise priklausė žemės sklypas su statiniais, esantys adresu (duomenys neskelbtini)
(duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro 2013-01-22 liudijimu (I t. b.l. 165) nustatyta, kad po A. U. palikimą priėmė D. B., paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2013-07-26 nutartimi (I t. b.l. 166-172) nustatyta, kad ieškovė J. M. nušalinta nuo mamos A. U. rūpintojos pareigų, kuri buvo paskirta 2005-11-04 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo nutartimi, ta pat nutartimi nustatyta ir rūpyba A. U., naujai teismo nutartimi A. U. rūpintoja paskirta D. B.. 2009-11-12 įgaliojimas (I t. b.l. 54-55) patvirtina, kad A. U. įgaliojo savo dukrą D. B. valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiomis piniginėmis lėšomis, esančiomis nurodytose Swedbank, AB banko sąskaitose <...> sudaryti, pratęsti ir/arba nutraukti sutartis, gauti ir įnešti pinigus, uždaryti sąskaitas, atlikti visas bankines operacijas, atstovauti banke, gauti ir pateikti reikiamus dokumentus, jo vardu rašyti pareiškimus ir prašymus, už jį pasirašyti ir atlikti visus kitus veiksmus, neišvardintus įgaliojime, bet būtinus veiksmams, susijusiems su šias pavedimais. Mokėjo mokestį už žemę (I t. b.l. 58, 59), mokėjo už laidotuves D. B. (I t. b.l. 60).
Ieškovai ieškinio argumentus grindė (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus 2013-02-28 pažyma dėl apsilankymo pas A. U. (I t. b.l. 160-161), (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos socialinių paslaugų skyriaus 2013-03-01 pažyma Nr. 63-4-36 dėl apsilankymo pas A. U. ir 2013-03-25 pažyma dėl A. U. (I t. b.l. 162-163, 164), tačiau šie įrodymai esminės reikšmės priimant teismo sprendimą neturėjo.
(duomenys neskelbtini) rajono PK kriminalinės policijos 2013-06-26 nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (II t. b.l. 84) nustatyta, kad D. B. kreipėsi į PK, kad ieškovas, sužinojęs, jog miręs tėvas A. U. pagal testamentą turtą paliko jai, vyko žodinis konfliktas, tai ikiteisminio tyrimo metu paliudijo ir ieškovė, tačiau dėl grasinimo duomenys nepasitvirtino. Išrašas iš medicininių apie A. U. sveikatą patvirtina pablogėjusią klausą, apsunkintą šlapinimąsi (II t. b.l. 88). VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos 2014-05-20 informacija (II t. b.l. 112) nustatyta, kad A. U. buvo konsultuotas gydytojo psichiatro 2010-12-08, nustatyta diagnozė: nepatikslinta demencija, pagal šią diagnozę buvo sutvarkyti dokumentai specialiųjų poreikių nustatymui į NDNT, psichiatrinė asmens sveikatos istorija nerasta. VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono psichikos sveikatos centras 2014-05-19 informacija (II t. b.l. 113) nustatyta, kad duomenų apie A. U. gydimąsi (duomenys neskelbtini) rajono psichikos sveikatos centre neturi, nes A. U. nuo 2007-03-26 iš (duomenys neskelbtini) rajono gydymosi įstaigų išsirašęs. Pateikti išrašai iš VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos patvirtina, kad nuo 2007-03-27 A. U. prisirašęs pas gydytojus šioje įstaigoje (III t. b.l. 53-55). LSMU ligoninės (duomenys neskelbtini) klinikų A. U. gydymo stacionare ligos istorija, asmens sveikatos istorijos, 2010-12-14 senatvės pensijos amžių sukakusių asmenų siuntimas į neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, 2010-12-20 bendro pirminio specialiųjų poreikių vertinimo aktas, 2010-12-08 protinės būklės mini tyrimas MMSE, 2010-12-08 savarankiškumo įvertinimo BARTHEL indeksu (II t. voke).
Ieškovai prašo pripažinti negaliojančiu A. U., a.k. (duomenys neskelbtini) 2009 m. lapkričio 12 d. testamentą, kuriuo testatorius visą savo turtą paliko dukrai D. B. ir savo reikalavimą grindžia tuo, kad testatorius A. U. testamento surašymo metu nors ir buvo veiksnus, tačiau buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar juos valdyti. Testamento sudarymo metu A. U. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų pasekmių, t.y., kad testamentu visą savo turtą palieka tik vienai dukrai – atsakovei D. B., tokiu būdu atimdamas paveldėjimo teisę ne tik iš savo sutuoktinės, bet ir kitų vaikų, nors niekada tokių ketinimų neturėjo. Tai, kad A. U. Testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų padarinių įrodinėja VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos išduotu išrašu iš medicininių dokumentų, kuriame nurodyta, jog A. U. nuo 2009 m. sirgo cerebrovaskuline liga bei encefalopatija – sergant šiomis ligomis sutrinka smegenų veikla, pakinta psichinė būklė, prarandama atmintis, žmogus jaučiasi apsvaigęs, sutrinka judesių koordinacija ir pan. Testamento sudarymo metu A. U. turėjo klausos sutrikimų, tačiau jam skirtu klausos aparatu nesinaudojo, buvo senyvo amžiaus - 88 metų ir sirgo kitomis ligomis - dėl tulžies pūslies akmenligės ir gastrito 2009 m. rugsėjo 27 d. - spalio 7 d. buvo gydomas KAL gastroenterologijos skyriuje bei 2009 m. spalio 25 d. - lapkričio 4 d. KMUK chirurgijos skyriuje.
Asmens būseną gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė. CPK 185 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienodas visų įrodymų teisinės galios principas, reiškiantis, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Eksperto išvada tokioms išimtims nepriskirtina. Ji teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 str.). Dėl ekspertizės akto, kaip įrodymų šaltinio, įvertinimo kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios, todėl kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, gali būti atmetami. Nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto išvada turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles, kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; ir kt.). Nesutikimo su eksperto išvada ar abejojimo jos patikimumu priežasčių gali būti įvairių: išvados neišsamumas, neaiškumas, tam tikrų reikšmingų faktorių neįvertinimas, prieštaravimas kitai ekspertizės išvadai ar kitiems byloje esantiems leistiniems įrodymams, faktų, keliančių abejonių eksperto nešališkumu, kvalifikacija ar kompetencija, paaiškėjimas ir kt. Tokiu atveju teismas gali arba atitinkamas išvadas daryti kitų pakankamų įrodymų pagrindu, arba skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2011; 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2011; kt.).
Sprendžiant klausimą, galėjo ar negalėjo asmuo, sudarydamas testamentą suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, būtina atsižvelgti į asmens būseną (jo sveikatą, psichikos būklę ir kitas svarbias aplinkybes) ir į sudaryto sandorio turinį (jo naudingumą, pagrįstumą, protingumą ir kita).
Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 84TPK-118/2014 (III t. b.l. 3-8) pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės išvadoje nurodoma, kad A. U. 2006-10-30 lankėsi pas gydytoją- nakties metu mato peles, labai išsigąsta, užeina galūnių tampymas, Daugiau apie psichinę būseną neaprašyta, dgn: Senatvinė demencija, skirtas gydymas. 2007-01-16 dar kartą diagnozuota senatvinė demencija, miego sutrikimai (iš sesers pasakojimo apie sutrikusią orientaciją), po to persikėlė gyventi pas dukrą D į (duomenys neskelbtini) ir prisiregistravo (duomenys neskelbtini) poliklinikoje 2007-03-26. Nuo pirmos dienos skundėsi galvos svaigimu, silpnumu. Rombergo pozoje nestabilus, širdies tonai ritmiški. 2009-09-27 kviesta GMP, tiriamasis stacionarizuotas į (duomenys neskelbtini) apskrities ligoninę (2009-09-27/10-07), dėl tulžies pūslės akmenligės, skrandžio uždegimo, gleivinės atrofijos. Parkinsono sindromas. Išeminė širdies ir smegenų liga. Lėtinė galvos smegenų išemija. Siginoidinės žarnos ... Konsultuotas chirurgo-operacinis gydymas šiuo metu neindikuotinas. 2009-10-25/11-04 gydytas universiteto klinikų chirurgijos skyriuje. Gydytas konservatyviai, paciento apžiūroje pažymėta, kad kontaktas apsunktinas. 2009-11-12 konsultuotas klinikų konsultacinėje poliklinikoje pas urologą, specialistas diagnozavo prostatos išvešėjimą. Tą pačią dieną sūnus J nuvežė A. U. pas notarę ir sudarė testamentą, kuriuo visą turtą paliko vienam iš 6 vaikų - D. B. (ir įgaliojimą pinigams). 2010-12-08 tiriamasis buvo konsultuotas psichiatro (kortelė nepateikta). Pagal konsultacijos metu nustatytą diagnozę, buvo ruošiami dokumentai j NDNT ir 2010-12-20 komisija nustato A. U. spec poreikius (pagalba). Pateiktuose medicininiuose dokumentuose atlikti TPE nėra nei žodžio ((duomenys neskelbtini) poliklinika). Apie blogą psichinę būseną iki 2011-12-22, kada buvo aprašytas apsunkintas kontaktas, sauskelnės buvo rašomos pagal TLK kodą R-32, iki 2012-11-09, kai pirmą kartą į diagnozes (TLK kodas) buvo įrašyta F 01. Kraujagyslinė demencija (?). (Nevaikšto, nekontroliuoja mažojo dubens organo veiklos. Namiškiai skundžiasi, kad viską pamiršta, dezorientuotas neramus. F 027/a neurologas, psichiatras į namus). Psichiatras neatėjo į namus. Mirė tiriamasis 2012-12-06 dėl plaučių uždegimo, sepsio, prostatos hiperplazijos. Remiantis civilinėje byloje esančia (duomenys neskelbtini) Psichikos sveikatos centro vadovės S. S. raštu (II t. b.l. 112 psl.), buvo užprašyta A. U. asmens byla iš NDNT (duomenys neskelbtini) skyriaus, nes psichiatrinė asmens sveikatos istorija nerasta. Tiek psichiatro siuntime į NDNT, tiek spec. poreikių nustatymo akte yra fiksuota, kad diagnozė Nepatikslinta demencija nustatyta 2012-12-08. Surinktoje iš artimųjų anamnezėje paaiškėja, kad A. U. prieš 4 metus pradėjo blogėti atmintis ir orientacija, o ypač grubūs pakitimai apie 2 metai. Tai yra, kai buvo surašomas testamentas ir įgaliojimas grubūs pakitimai neaišku ar buvo. Tos konsultacijos metu nustatytas MMSE, kuris lygus 8 balai (sunkus pažintinių funkcijų sutrikimas). Demencija - progresuojantis sutrikimas, jo metu dažniausiai palaipsniui mažėja gebėjimas mąstyti, atmintis, orientacija, suvokimas, skaičiavimo įgūdžiai, sugebėjimas mokytis, kalba, protavimas - tai išvada galvos smegenų aukštesniųjų smegenų žievės pakenkimo. Pirmieji demencijos požymiai nustatyti 2006/2007 m.m. dar (duomenys neskelbtini). Tai galima traktuoti ir kaip demencijos pradžią ir kaip delyrinius intarpus. Negalima pasakyti, nuo kada padėjo trikti kognityvinės funkcijos, bet kad tai įvyko ne staiga, tai rodo nebuvimas jokios organinės ūmios patologijos smegenyse. 2009-10-25/11-04 jo stacionarizacijos metu aprašant psichiatro apžiūrą, rašoma „sąmoningas, orientuotas, apsunkinto kontakto“, antrą kartą apsunkintas kontaktas konstatuojamas 2011-12-22 (ambulatoriškai). Daugiau, nei vienu, nei kitu atvejui papildomos informacijos nėra. Kontaktas su tiriamuoju skiriamas į verbalinį (žodinį, kalbinį) ir neverbalinį (akių, kūno kalba).Geras kontaktas, tai lengvai pravedamas pokalbis, kada abu pašnekovai noriai, aktyviai viską pasipasakoja, o kai atsako tik į užduotus klausimus- vadinamas formalus kontaktas. Kada asmuo nenori pasakoti savo išgyvenimų, arba negali dėl mąstymo sutrikimų ar dėl somatinės ligos-tada sakoma, kad yra blogas kontaktas. Kontaktas psichiatrijoje - pagrindinis interviu momentas, bet tai nėra specifinis psichikos ligoms būdingas simptomas, jis gali apimti ir kitus sutrikimus (ligas), diagnozavimui reikia žinoti žymiai platesnę pakenkimų paletę. Taigi pirmieji psichikos sutrikimai atsirado dar gyvenant (duomenys neskelbtini) rajone (diagnozuota Senatvinė demencija 2006/2007 m.), tačiau psichiatrinė asmens sveikatos istorija dingusi. Aišku, kad 2012-12-08 tiriamąjį konsultavo psichiatras, nustatyta dgn: Nepatikslinta demencija. F 03. Anamnezė, kurią suteikė artimieji, kalba, kad psichikos sutrikimai atsirado prieš 4 metus, o ypač grubūs- prieš 2 metus. Tačiau kadangi nėra pateikta dokumentacija, negalimas teigti, kad testamento sudarymo metu A. U. pilnai suprato savo veiksmus ir galėjo juos valdyti. Negalima teigti ir priešingai, nes neaišku, kokiu greičiu vystėsi demencija, koks buvo išeities taškas, nuo kurio skaičiuoja pažintinių funkcijų blogėjimą (MMSE nedarytas). Todėl atsakyti konkrečiai negalima, ar A. U., testamento sudarymo metu suprato savo veiksmus ir pilnai galėjo išreikšti savo valią.
Nustatyta, kad atsakydama į ekspertizės klausimus, ekspertė akcentavo, kad A. U. sirgo psichikos sutrikimu Nepatikslinta demencija, kuris diagnozuotas 2012-12-08. Apie buvusią psichikos būseną testamento sudarymo metu, duoti kategoriškos išvados negali, nes psichiatrinės asmens sveikatos istorijos nėra pateikta, o diagnozuotas psichikos sutrikimas progredientinio pobūdžio, diagnozavimo metu konstatuotas sunkus pažinimo funkcijų pažeidimas (MMSE-8), nėra įrodymų, kada jis prasidėjo, kaip vystėsi. A. U. ligai prašviesėjimo periodai nėra būdingi. Ieškovų išvardinti sutrikimai negalėjo turėti įtakos į A. U. psichinę būseną, visi nurodyti vaistai negalėjo turėti įtakos į jo valios išreiškimą. Tačiau, apart to, A. U. sirgo nepatikslinta demencija. Šio progresuojančio sutrikimo pradžia neaiški, todėl galutinės išvados duoti negali, gali duoti tik prielaidinę išvadą, kad A. U. galėjo sirgti testamento sudarymo metu psichikos sutrikimu ir galėjo negalėti suvokti savo veiksmų ir jų valdyti. Nepatikslinta demencija, kuri diagnozuota 2012-12-06, turi įtakos į gebėjimą suprasto savo veiksmus ir juos valdyti, bet kategoriškai negali teikti išvados, kad 2009-11-12 testamento sudarymo metu jo psichikos kognityvinės funkcijos buvo tiek pažeistos, kad siekė vidutinį ar sunkų pakenkimo lygį (t.y. demenciją). Ekspertė Valdonė Matonienė, apklausta teismo posėdyje, taip pat patvirtino, kad žmogus, esant vidutiniam sutrikimui, gali išreikšti savo nuomonę. Visi skirti A. U. medikamentai negalėjo turėti įtakos gebėjimui suprasti savo veiksmų esmę ir gebėjimui juos valdyti (iki testamento sudarymo dienos). Konkrečios išvados apie A. U. gebėjimą suprasti ir valdyti savo veiksmus testamento sudarymo dieną negali duoti, nes trūksta medicininės informacijos apie nepatikslintos demencijos vystymąsi. Gali duoti tik prielaidinę išvadą, kad A. U. galėjo sirgti psichikos sutrikimu Nepatikslinta demencija, o tai galėjo įtakoti nesuprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti.
Byloje surinkti įrodymai neleidžia daryti neginčijamą išvadą, kad sudarydamas testamentą, patvirtintą 2009 m. lapkričio 12 d., A. U. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 str.). Testatoriaus A. U. sveikatos būklė buvo normali sudarant testamentą 2009-11-12, įrodymų, kad 2009-11-12 testamento sudarymo metu jo psichikos kognityvinės funkcijos buvo tiek pažeistos, kad siekė vidutinį ar sunkų pakenkimo lygį (t.y. demenciją, MMSE ir jis buvo tokios būsenos, kad negalėjo testamento sudarymo metu išreikšti savo valią),byloje nėra, priešingai, tik 2012-12-08 tiriamąjį konsultavo psichiatras, nustatyta dgn: Nepatikslinta demencija. F 03. Anamnezė, kurią suteikė artimieji, kalba, kad psichikos sutrikimai atsirado prieš 4 metus, o ypač grubūs - prieš 2 metus, tai teismo vertinimu būtų ne anksčiau, kaip 2010 metais, gi testamentas sudarytas 2009 m; remdamasis įrodymų visuma, teismas laiko nustatyta aplinkybe, kad sudarydamas testamentą, patvirtintą 2009 m. lapkričio 12 d., A. U. buvo veiksnus, suprato savo veiksmų reikšmę ir juos valdė, savo veiksmais galėjo įgyti civilines teises ir pareigas(CK 2.5 str.), dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės nebuvo pripažintas neveiksniu; kad A. U. savarankiškai įgyvendino civilines teises ir pareigas, nustatoma liudytojų V. K., S. B., H. U. parodymais, trečiųjų asmenų L. R., S. U., J. U. paaiškinimais. Liudytojų V. K., S. B., H. U. parodymais, su tokia testatoriaus valia, kuri buvo žinoma testatoriaus A. U. sutuoktinei A. U., sutiko ir pritarė sutuoktinė A. U., kuria ir šiuo metu rūpinasi ir prižiūri atsakovė D. B..
Ieškovai B. U. ir J. M. teigia, kad tėvas jo sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Visi keturi kiti (atsakovė D. B., ir tretieji asmenys L. R., S. U., J. U.) vaikai davė paaiškinimus, kad jų tėvas A. U. psichikos sutrikimais nesirgo, turėjo problemų tik su tulžies pūslės akmenlige, prostata, skrandžiu. J. U. patvirtino, kad žinojęs tėvo A. U. valią palikti turtą dukrai D. B., pats nuvežęs tėvą pas notarą, kur tėvas notaro akivaizdoje savarankiškai išreiškė valią ir testamentu paliko jam priklausantį turtą dukrai D. B.. Liudytojai teismo posėdžio metu pasiskirstė į 2 dalis: ieškovų kviesti liudytojai tvirtino, kad A. U. sirgo (V. K., R. R.), o atsakovės kviestieji (S. B. ir H. U.) priešingai, kad A. U. buvo šviesaus proto, malonus bendravime. Vykstant bylos nagrinėjimui, ieškovai pateikė rašytinius paaiškinimus (II t. 126-131), kuriais įrodinėja, kad vyko gaisras ūkiniuose pastatuose, kurį galimai sukėlė A. U. dėl savo ligos ir negalėjimo suvokti tai kas vyksta. Kad vyko gaisras patvirtina ir (duomenys neskelbtini) apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2014-01-08 raštas dėl kilusio gaisro, kuriuo nustatyta, kad 2003-01-04 apie 21.53 val. buvo gesintas gaisras ūkiniame pastate (III t. b.l. 52), tačiau trečiųjų asmenų paaiškinimais, gaisras galėjo kilti dėl pačios ieškovės J. M. numestos nuorūkos, o ne dėl testatoriaus A. U. sveikatos būklės ir negalėjimo teisingai įvertinti aplinkybes.
Teismas konstatuoja, jog ekspertė negalėjo tiksliai atsakyti, kokia buvo A. U. sveikatos būklė 2009-11-12. Ištirtais įrodymais nustatoma, kad A. U. psichinė sveikata buvo normali, jis galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Ekspertė Valdonė Matonienė, apklausta teismo posėdyje, išaiškino duotą išvadą, paaiškino, kad 2010-12-08 nepatikslinta demencija vieną kartą diagnozuota. Esant demencijai, kiek pažeistos smegenų funkcijos, skirstoma į 3 laipsnius: jei nustatoma nuo 0 iki 10 balų – tai labai sunkus sutrikimas, nuo 10 iki 20 – vidutinio sunkumo, nuo 21-25 lengvas sutrikimas, virš 25 – nėra jokio sutrikimo. Priklauso nuo ligos eigos. 2008-12-08 nebuvo atliktas tyrimas, negalima laikyti atskaitos tašku dėl demencijos, trūksta įrašų medicininiuose dokumentuose, paciento atminties sutrikimai nerodo demencijos. Vienas sakinys negali reikšti demencijos. Demencijos sindromas susideda iš daug simptomų. Koks balas galėjo būti testamento surašymo metu, nežino, 2010 m. buvo konsultacija pas psichiatrą, nustatyti 8 balai, 2009 m. negalėjo būti prastesnis. Su 8 balais gal ir negalėtų išreikšti valios, su lengvu balu gali išreikšti. 2006 m. nebuvo psichiatro įrašo, Parkinsono liga suvokimui nedaro jokios įtakos, demencija gali vystytis greta, prie demencijos prisideda visos kitos ligos. Širdies išeminė liga ir smegenų išeminė liga niekaip neįtakoja valios. Dėl temperatūros ir skausmų galėjo būti apsunkintas kontaktas. Apsunkintas kontaktas nereiškia, kad tai yra demencija. Jei žmogus gali atsakyti į klausimą, įrašoma, kad sąmoningas ir orientuotas, esant demencijai prašviesėjimų nebūna. Sunkaus laipsnio demencija gali išsivystyti per metus laiko, todėl paneigti negali. Mažiau balų A. U. galėjo surinkti dėl kurtumo ir blogo regėjimo. Ištirtais įrodymais, šalių paaiškinimais, liudytojų V. K., S. B., H. U. parodymais A. U. galėjo išreikšti valią, pats pasirinko, kad senatvėje gyvens pas dukrą D. B., kur gyveno nuo 2006 m. iki mirties, ir kur šiuo metu gyvena ieškovų J. M., B. U., D. B., L. R., S. U., J. U. mama A. U.. Teismo psichiatrė V.Matonienė nepatvirtino, kad A. U. testamento sudarymo metu sirgo psichikos sutrikimu. Netikėti ekspertės parodymais teismas neturi pagrindo, ji savo srities profesionalė, jos suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, ji yra prisiekusi sakyti tiesą. Taigi neįrodyta, kad testamento sudarymo dieną testatorius buvo neveiksnus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2010). 2010-10-25 –2010-11-04 išrašas iš medicininės kortelės patvirtina, kad A. U. sąmoningas, orientuotas, tik apsunkintas bendravimas, tai nėra demencijos požymis. Tretieji asmenys patvirtino, kad tėvas visą savo turtą, kuris jam priklausė, norėjo palikti atsakovei, liudytojai taip pat parodė, kad A. U. suprato savo veiksmus, tik prastokai retkarčiais girdėjo, dėl to naudojosi klausos aparatu.
Teismo vertinimu, ekspertizės akte nėra konkrečių išvadų, patvirtinančių priežastinį ryšį tarp A. U. ligos ir jo galimo visiško neveiksnumo, dėl ko testatorius galėjo nesuprasti savo veiksmų reikšmės sudarant ginčijamą testamentą, kadangi, neaišku kokiu momentu liga buvo taip išsivysčiusi, kad testatorius prarado gebėjimus suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, koks galėjo būti neveiksnumo laipsnis ir pan.
Atsakovės, trečiųjų asmenų, liudytojų S. B. ir H. U. ir ekspertės parodymai teisme leidžia manyti, kad testatoriaus psichiniai gebėjimai nebuvo sutrikę taip, kad jis negalėtų suprasti savo veiksmų ir juos valdyti. todėl teismas sprendžia, kad byloje nenustatyta, kad testamente išreikšta testatoriaus valia neatitiko jo tikrosios valios, kuri formavosi nuo 2006 m. jam apsisprendus gyventi kartu su savo žmona A. U. pas dukrą D. B., kuri nusenusiais ir pagalbos reikalingais tėvais rūpinosi ir juos prižiūrėjo.
Medicininiai dokumentai patvirtina ir atsakovės bei trečiųjų asmenų parodymais nustatyta, kad A. U. 2009-09-27 sirgo tik tulžies pūslės akmenlige, gastritu, prostatos ligomis, bloga klausa, kurios negalėjo turėti jokios įtakos A. U. psichinei būklei. Ekspertė patvirtino, kad šioms ligoms gydyti visi skirti A. U. medikamentai negalėjo turėti įtakos gebėjimui suprasti savo veiksmų esmę ir gebėjimui juos valdyti (iki testamento sudarymo dienos).
Apie, tai, kad savo turtą po mirties A. U. ketina palikti savo dukrai D. B., nes ši juo rūpinasi senatvėje tėvais, žinojo ir pritarė tokiai tėčio valiai visi tretieji asmenys. Testatorius A. U. suvokdamas savo veiksmus, jų reikšmę, ir galėdamas juos valdyti (duomenys neskelbtini) notarų biuro patalpose adresu (duomenys neskelbtini), išreiškė savo valią sudarydamas testamentą dukros D. B. naudai ir patvirtindamas asmeniniu parašu, savo turtą testamentu paliko dukrai D. B.. Notarė R. I. patikrino testatoriaus veiksnumą, jo veiksnumas nebuvo apribotas, testatoriui CK 5.20 str. turinys išaiškintas. Atsakovė ir tretieji asmenys patvirtino, kad tėtis testamentą sudarė laisva valia, niekieno neverčiamas, neapgaudinėjamas, puikiai suvokdamas tai, ką daro.
Ieškovai grindė ieškinio reikalavimus ir kitais pagrindais, nurodė, kad A. U. atsakovės D. B. iniciatyva ir prieš savo valią buvo apgyvendintas Kaune pas atsakovę D. B., ten prievarta buvo laikomas, ir negalėjo išreikšti tikros savo valios.
Ieškovai remiasi CK 1.90 str., dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu. Iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį; suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Suklydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu klydo abi šalys arba vieną šalį suklaidino kita šalis, neturėdama tikslo apgauti, taip pat kai viena šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad kita šalis suklydo, o reikalavimas, kad suklydusi šalis įvykdytų sutartį, prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ar protingumo principams. Suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti. Dėl šalies valios išraiškos ar jos perdavimo įvykusi klaida laikoma valią išreiškusios šalies suklydimu. Pateiktais įrodymais nenustatyta, kad testatorius klydo dėl sudaromo ir patvirtinto testamento, pats išreiškė valią, nurodė testamentinį įpėdinį, asmeniniu parašu pasirašė testamente, jo veiksnumas nebuvo apribotas, jis nesirgo tokiomis ligomis, dėl kurių negalėtų suprasti savo veiksmų reikšmės ar juos valdyti (CK1.89 str.), teismas atsižvelgia į bylos aplinkybę, kad testatorius A. U. buvo apsisprendęs pas ką gyventi senatvėje, pasirinko dukrą D. B., kuri jį prižiūrėjo ir rūpinosi juo, dėl to dukrai D. B. laisva valia, testamentu paliko savo turtą, testatoriaus suklydimo dėl testamento sudarymo, dėl testamentinio įpėdinio pasirinkimo nebuvo, tai jo valia; pažymėtina, kad testamentą ginčyti CK 1.89 str . pagrindu suteikta įstatymo leidėjo tik testamentą sudariusiam asmeniui ar jo teisių perėmėjams, ieškinys jo neįrodžius šioje dalyje atmestinas. Pasisakydamas dėl CK 1.89 straipsnio aiškinimo ir taikymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir į sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kita). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009).
Taip pat ieškovai rėmėsi CK 1.91 str. (dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį), nurodydami, kad A. U. prievarta buvo išvežtas ir laikomas (duomenys neskelbtini) pas D. B., kad testamentą sudarė suklydimo įtakoje, dėl apgaulės, nesuprasdamas, ką pasirašo, kad jo valia buvo palikti turtą visiems vaikams, o ne vienai atsakovei D. B., niekada neketino sudaryti tokio testamento, kad testamentas turi valios trūkumų; atsakovės, trečiųjų asmenų paaiškinimais, ta aplinkybe, kad testamentas buvo sudarytas pas notarą, patvirtintas notaro, asmeniškais pasirašytas testatoriaus, paneigia nurodytas aplinkybes, testatorius A. U. suvokdamas savo veiksmus, jų reikšmę, ir galėdamas juos valdyti (duomenys neskelbtini) notarų biuro patalpose adresu (duomenys neskelbtini), išreiškė savo valią sudarydamas testamentą dukros D. B. naudai ir patvirtindamas asmeniniu parašu, savo turtą paliko dukrai. Notarė R. I. įsitikino testatoriaus veiksnumu, testatoriui CK 5.20 str. turinys išaiškintas. Atsakovė ir tretieji asmenys patvirtino, kad tėtis A. U. testamentą sudarė laisva valia, niekieno neverčiamas, neapgaudinėjamas, puikiai suvokdamas tai, ką daro. Jis pas dukrą D. B. išvyko gyventi savo valia, kur gyveno ir buvo prižiūrimas, ten gyveno ir jo sutuoktinė A. U., kur gyvena ir šiuo metu pas atsakovę D. B. ir yra prižiūrima. Ištirti įrodymai nepatvirtina, kad atsakovė D. B. per prievartą laikė tėvus pas save ir juos prižiūrėjo.
Kasacinis teismas bylose dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais yra konstatavęs, kad testamento atveju itin reikšmingas sandorio elementas – testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valią. Nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai, atsižvelgdami į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta palikėjo valia atitinka jo tikrąją valią, nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-443/2010; 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. G. v. I. Ž.-D., bylos Nr. 3K-3-453/2012).
2009 m. lapkričio 12 d. testamentą patvirtino (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarė R. I.. Notarė, būdama valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 str. 1 d.), privalo įsitikinti testatoriaus veiksnumu (Notariato įstatymo 31, 48 str.). Testamente A. U. pareiškė, kad testamentą sudaro laisva valia, be prievartos ir suklydimo, testamentas notaro garsiai perskaitytas, testatoriaus suprastas ir kaip atitinkantis jo valią, jo paties pasirašytas (I t. b.l. 12-13). Kaip matyti, notarei R. I. nekilo abejonių dėl A. U. neveiksnumo, testamentą pasirašė pats testatorius, o ne kitas asmuo, jei testatorius to negalėtų pats padaryti.
Kiekvienas fizinis asmuo, palikėjas turi teisę ir gali palikti visą savo turtą arba jo dalį vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybei, bei juridiniams asmenims (CK 5.19 str.), testamentą testatorius sudaro laisva valia be prievartos, suklydimo, įstatymo leidėjas numato, jog jei iš testamento turinio testatoriaus valia aiški, tai netgi neturi reikšmės testamento teksto klaidos, jei tokios būtų, ar netikslus asmenų įvardijimas, tai, kad kokio nors asmens ar daikto savybė ar padėtis pasikeitė ar išnyko (CK 5.18 str., testamento sudarymo sąlygos), surinkti byloje įrodymai, patvirtintas testamentas patvirtina bylos aplinkybes, jog sudarytame testamente išreikšta testatoriaus A. U. laisva valia.
Pažymėtina tai, kad siekiant nuginčyti testamentą, kaip sudarytą savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti ir jų valdyti asmens, turi būti nustatyta medicininių ir juridinių kriterijų sutaptis. Tam, kad būtų galima daryti išvadą, jog asmuo testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, yra būtina tai patvirtinanti įrodymų visuma, o nagrinėjamoje byloje įrodymų nepakanka tokiai išvadai padaryti. Priešingai, byloje nustatyta, kad ginčijamas testamentas visiškai atitiko palikėjo valią ir jo interesus. Įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Mirusiojo asmens testamente išreikšta valia turi būti ypač gerbtina, todėl testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik išskirtiniais atvejais. Šiuo atveju, teismas vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu bei LR CPK 185 str. 1 d. nustatytomis taisyklėmis, įvertinęs įrodymus byloje, laiko nustatytomis bylos aplinkybes, kad testatorius A. U. testamento sudarymo metu buvo socialiai orientuotas, pats suformavo savo valią bei ją išreiškė, jo valia išreikšta asmeniškai ir laisvai, be prievartos ir suklydimo, tinkamai įforminta notarine tvarka, todėl ieškovų ieškinys atmestinas jo neįrodžius.
LR CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Pagal pateiktus atsakovės D. B. rašytinius įrodymus, atsakovė už jai ir tretiesiems asmenims teiktą teisinę pagalbą advokato Valterio Aleknos ir A. M. kontorai sumokėjo 1500 Lt/434,43 Eur (I t. b. l. 64).
Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas priimtas atsakovų naudai bei į LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, įvertinusi pateiktus dokumentus, pagrindžiančius turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, atsakovei D. B. solidariai iš ieškovų priteisti atsakovės patirtas 1500 Lt/ 434,43 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą (LR CPK 88 str. 1d. 6 p.).
Byloje susidarė 104,85 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios priteistinos iš ieškovų po 52,42 Eur .
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovų J. M. ir B. U. ieškinį atsakovei D. B., tretiesiems asmenims A. U., L. R., S. U., J. U., notarei R. B., notarei R. I. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, atmesti.
Priteisti iš ieškovų J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir B. U., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), solidariai atsakovei D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 434,43 Eur (keturis šimtus trisdešimt keturis eurus 43 euro ct) už suteiktą advokato teisinę pagalbą.
Priteisti valstybei iš ieškovų J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir B. U., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), po 52,42 Eur (penkiasdešimt du eurus 42 euro ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (VMI prie LR finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaita Nr. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Jonavos rajono apylinkės teismą.