Kauno apylinkės teismo sprendimas

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas Romaldas Šuliokas, sekretoriaujant Audronei Palaimienei,

dalyvaujant ieškovams J. M., B. U., ieškovų atstovei advokatei Dovilė Baniulei, advokato padėjėjai Danguolei Andrijauskienei, atsakovei D. B., tretiesiems asmenims L. R., S. U., J. U., atsakovės ir trečiųjų asmenų atstovei advokatei Karinai Račkauskienei, ekspertei Valdonei Matonienei,

uždarame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. M. ir B. U. ieškinį atsakovei D. B., tretiesiems asmenims A. U., L. R., S. U., J. U., notarei R. B., notarei R. I. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Sprendžiant klausimą, galėjo ar negalėjo asmuo, sudarydamas testamentą suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, būtina atsižvelgti į asmens būseną (jo sveikatą, psichikos būklę ir kitas svarbias aplinkybes) ir į sudaryto sandorio turinį (jo naudingumą, pagrįstumą, protingumą ir kita).

Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 84TPK-118/2014 (III t. b.l. 3-8) pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės išvadoje nurodoma, kad A. U. 2006-10-30 lankėsi pas gydytoją- nakties metu mato peles, labai išsigąsta, užeina galūnių tampymas, Daugiau apie psichinę būseną neaprašyta, dgn: Senatvinė demencija, skirtas gydymas. 2007-01-16 dar kartą diagnozuota senatvinė demencija, miego sutrikimai (iš sesers pasakojimo apie sutrikusią orientaciją), po to persikėlė gyventi pas dukrą D į (duomenys neskelbtini) ir prisiregistravo (duomenys neskelbtini) poliklinikoje 2007-03-26. Nuo pirmos dienos skundėsi galvos svaigimu, silpnumu. Rombergo pozoje nestabilus, širdies tonai ritmiški. 2009-09-27 kviesta GMP, tiriamasis stacionarizuotas į (duomenys neskelbtini) apskrities ligoninę (2009-09-27/10-07), dėl tulžies pūslės akmenligės, skrandžio uždegimo, gleivinės atrofijos. Parkinsono sindromas. Išeminė širdies ir smegenų liga. Lėtinė galvos smegenų išemija. Siginoidinės žarnos ... Konsultuotas chirurgo-operacinis gydymas šiuo metu neindikuotinas. 2009-10-25/11-04 gydytas universiteto klinikų chirurgijos skyriuje. Gydytas konservatyviai, paciento apžiūroje pažymėta, kad kontaktas apsunktinas. 2009-11-12 konsultuotas klinikų konsultacinėje poliklinikoje pas urologą, specialistas diagnozavo prostatos išvešėjimą. Tą pačią dieną sūnus J nuvežė A. U. pas notarę ir sudarė testamentą, kuriuo visą turtą paliko vienam iš 6 vaikų - D. B. (ir įgaliojimą pinigams). 2010-12-08 tiriamasis buvo konsultuotas psichiatro (kortelė nepateikta). Pagal konsultacijos metu nustatytą diagnozę, buvo ruošiami dokumentai j NDNT ir 2010-12-20 komisija nustato A. U. spec poreikius (pagalba). Pateiktuose medicininiuose dokumentuose atlikti TPE nėra nei žodžio ((duomenys neskelbtini) poliklinika). Apie blogą psichinę būseną iki 2011-12-22, kada buvo aprašytas apsunkintas kontaktas, sauskelnės buvo rašomos pagal TLK kodą R-32, iki 2012-11-09, kai pirmą kartą į diagnozes (TLK kodas) buvo įrašyta F 01. Kraujagyslinė demencija (?). (Nevaikšto, nekontroliuoja mažojo dubens organo veiklos. Namiškiai skundžiasi, kad viską pamiršta, dezorientuotas neramus. F 027/a neurologas, psichiatras į namus). Psichiatras neatėjo į namus. Mirė tiriamasis 2012-12-06 dėl plaučių uždegimo, sepsio, prostatos hiperplazijos. Remiantis civilinėje byloje esančia (duomenys neskelbtini) Psichikos sveikatos centro vadovės S. S. raštu (II t. b.l. 112 psl.), buvo užprašyta A. U. asmens byla iš NDNT (duomenys neskelbtini) skyriaus, nes psichiatrinė asmens sveikatos istorija nerasta. Tiek psichiatro siuntime į NDNT, tiek spec. poreikių nustatymo akte yra fiksuota, kad diagnozė Nepatikslinta demencija nustatyta 2012-12-08. Surinktoje iš artimųjų anamnezėje paaiškėja, kad A. U. prieš 4 metus pradėjo blogėti atmintis ir orientacija, o ypač grubūs pakitimai apie 2 metai. Tai yra, kai buvo surašomas testamentas ir įgaliojimas grubūs pakitimai neaišku ar buvo. Tos konsultacijos metu nustatytas MMSE, kuris lygus 8 balai (sunkus pažintinių funkcijų sutrikimas). Demencija - progresuojantis sutrikimas, jo metu dažniausiai palaipsniui mažėja gebėjimas mąstyti, atmintis, orientacija, suvokimas, skaičiavimo įgūdžiai, sugebėjimas mokytis, kalba, protavimas - tai išvada galvos smegenų aukštesniųjų smegenų žievės pakenkimo. Pirmieji demencijos požymiai nustatyti 2006/2007 m.m. dar (duomenys neskelbtini). Tai galima traktuoti ir kaip demencijos pradžią ir kaip delyrinius intarpus. Negalima pasakyti, nuo kada padėjo trikti kognityvinės funkcijos, bet kad tai įvyko ne staiga, tai rodo nebuvimas jokios organinės ūmios patologijos smegenyse. 2009-10-25/11-04 jo stacionarizacijos metu aprašant psichiatro apžiūrą, rašoma „sąmoningas, orientuotas, apsunkinto kontakto“, antrą kartą apsunkintas kontaktas konstatuojamas 2011-12-22 (ambulatoriškai). Daugiau, nei vienu, nei kitu atvejui papildomos informacijos nėra. Kontaktas su tiriamuoju skiriamas į verbalinį (žodinį, kalbinį) ir neverbalinį (akių, kūno kalba).Geras kontaktas, tai lengvai pravedamas pokalbis, kada abu pašnekovai noriai, aktyviai viską pasipasakoja, o kai atsako tik į užduotus klausimus- vadinamas formalus kontaktas. Kada asmuo nenori pasakoti savo išgyvenimų, arba negali dėl mąstymo sutrikimų ar dėl somatinės ligos-tada sakoma, kad yra blogas kontaktas. Kontaktas psichiatrijoje - pagrindinis interviu momentas, bet tai nėra specifinis psichikos ligoms būdingas simptomas, jis gali apimti ir kitus sutrikimus (ligas), diagnozavimui reikia žinoti žymiai platesnę pakenkimų paletę. Taigi pirmieji psichikos sutrikimai atsirado dar gyvenant (duomenys neskelbtini) rajone (diagnozuota Senatvinė demencija 2006/2007 m.), tačiau psichiatrinė asmens sveikatos istorija dingusi. Aišku, kad 2012-12-08 tiriamąjį konsultavo psichiatras, nustatyta dgn: Nepatikslinta demencija. F 03. Anamnezė, kurią suteikė artimieji, kalba, kad psichikos sutrikimai atsirado prieš 4 metus, o ypač grubūs- prieš 2 metus. Tačiau kadangi nėra pateikta dokumentacija, negalimas teigti, kad testamento sudarymo metu A. U. pilnai suprato savo veiksmus ir galėjo juos valdyti. Negalima teigti ir priešingai, nes neaišku, kokiu greičiu vystėsi demencija, koks buvo išeities taškas, nuo kurio skaičiuoja pažintinių funkcijų blogėjimą (MMSE nedarytas). Todėl atsakyti konkrečiai negalima, ar A. U., testamento sudarymo metu suprato savo veiksmus ir pilnai galėjo išreikšti savo valią.

Nustatyta, kad atsakydama į ekspertizės klausimus, ekspertė akcentavo, kad A. U. sirgo psichikos sutrikimu Nepatikslinta demencija, kuris diagnozuotas 2012-12-08. Apie buvusią psichikos būseną testamento sudarymo metu, duoti kategoriškos išvados negali, nes psichiatrinės asmens sveikatos istorijos nėra pateikta, o diagnozuotas psichikos sutrikimas progredientinio pobūdžio, diagnozavimo metu konstatuotas sunkus pažinimo funkcijų pažeidimas (MMSE-8), nėra įrodymų, kada jis prasidėjo, kaip vystėsi. A. U. ligai prašviesėjimo periodai nėra būdingi. Ieškovų išvardinti sutrikimai negalėjo turėti įtakos į A. U. psichinę būseną, visi nurodyti vaistai negalėjo turėti įtakos į jo valios išreiškimą. Tačiau, apart to, A. U. sirgo nepatikslinta demencija. Šio progresuojančio sutrikimo pradžia neaiški, todėl galutinės išvados duoti negali, gali duoti tik prielaidinę išvadą, kad A. U. galėjo sirgti testamento sudarymo metu psichikos sutrikimu ir galėjo negalėti suvokti savo veiksmų ir jų valdyti. Nepatikslinta demencija, kuri diagnozuota 2012-12-06, turi įtakos į gebėjimą suprasto savo veiksmus ir juos valdyti, bet kategoriškai negali teikti išvados, kad 2009-11-12 testamento sudarymo metu jo psichikos kognityvinės funkcijos buvo tiek pažeistos, kad siekė vidutinį ar sunkų pakenkimo lygį (t.y. demenciją). Ekspertė Valdonė Matonienė, apklausta teismo posėdyje, taip pat patvirtino, kad žmogus, esant vidutiniam sutrikimui, gali išreikšti savo nuomonę. Visi skirti A. U. medikamentai negalėjo turėti įtakos gebėjimui suprasti savo veiksmų esmę ir gebėjimui juos valdyti (iki testamento sudarymo dienos). Konkrečios išvados apie A. U. gebėjimą suprasti ir valdyti savo veiksmus testamento sudarymo dieną negali duoti, nes trūksta medicininės informacijos apie nepatikslintos demencijos vystymąsi. Gali duoti tik prielaidinę išvadą, kad A. U. galėjo sirgti psichikos sutrikimu Nepatikslinta demencija, o tai galėjo įtakoti nesuprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti.

Teismas konstatuoja, jog ekspertė negalėjo tiksliai atsakyti, kokia buvo A. U. sveikatos būklė 2009-11-12. Ištirtais įrodymais nustatoma, kad A. U. psichinė sveikata buvo normali, jis galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Ekspertė Valdonė Matonienė, apklausta teismo posėdyje, išaiškino duotą išvadą, paaiškino, kad 2010-12-08 nepatikslinta demencija vieną kartą diagnozuota. Esant demencijai, kiek pažeistos smegenų funkcijos, skirstoma į 3 laipsnius: jei nustatoma nuo 0 iki 10 balų – tai labai sunkus sutrikimas, nuo 10 iki 20 – vidutinio sunkumo, nuo 21-25 lengvas sutrikimas, virš 25 – nėra jokio sutrikimo. Priklauso nuo ligos eigos. 2008-12-08 nebuvo atliktas tyrimas, negalima laikyti atskaitos tašku dėl demencijos, trūksta įrašų medicininiuose dokumentuose, paciento atminties sutrikimai nerodo demencijos. Vienas sakinys negali reikšti demencijos. Demencijos sindromas susideda iš daug simptomų. Koks balas galėjo būti testamento surašymo metu, nežino, 2010 m. buvo konsultacija pas psichiatrą, nustatyti 8 balai, 2009 m. negalėjo būti prastesnis. Su 8 balais gal ir negalėtų išreikšti valios, su lengvu balu gali išreikšti. 2006 m. nebuvo psichiatro įrašo, Parkinsono liga suvokimui nedaro jokios įtakos, demencija gali vystytis greta, prie demencijos prisideda visos kitos ligos. Širdies išeminė liga ir smegenų išeminė liga niekaip neįtakoja valios. Dėl temperatūros ir skausmų galėjo būti apsunkintas kontaktas. Apsunkintas kontaktas nereiškia, kad tai yra demencija. Jei žmogus gali atsakyti į klausimą, įrašoma, kad sąmoningas ir orientuotas, esant demencijai prašviesėjimų nebūna. Sunkaus laipsnio demencija gali išsivystyti per metus laiko, todėl paneigti negali. Mažiau balų A. U. galėjo surinkti dėl kurtumo ir blogo regėjimo. Ištirtais įrodymais, šalių paaiškinimais, liudytojų V. K., S. B., H. U. parodymais A. U. galėjo išreikšti valią, pats pasirinko, kad senatvėje gyvens pas dukrą D. B., kur gyveno nuo 2006 m. iki mirties, ir kur šiuo metu gyvena ieškovų J. M., B. U., D. B., L. R., S. U., J. U. mama A. U.. Teismo psichiatrė V.Matonienė nepatvirtino, kad A. U. testamento sudarymo metu sirgo psichikos sutrikimu. Netikėti ekspertės parodymais teismas neturi pagrindo, ji savo srities profesionalė, jos suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, ji yra prisiekusi sakyti tiesą. Taigi neįrodyta, kad testamento sudarymo dieną testatorius buvo neveiksnus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2010). 2010-10-25 –2010-11-04 išrašas iš medicininės kortelės patvirtina, kad A. U. sąmoningas, orientuotas, tik apsunkintas bendravimas, tai nėra demencijos požymis. Tretieji asmenys patvirtino, kad tėvas visą savo turtą, kuris jam priklausė, norėjo palikti atsakovei, liudytojai taip pat parodė, kad A. U. suprato savo veiksmus, tik prastokai retkarčiais girdėjo, dėl to naudojosi klausos aparatu.

Teismo vertinimu, ekspertizės akte nėra konkrečių išvadų, patvirtinančių priežastinį ryšį tarp A. U. ligos ir jo galimo visiško neveiksnumo, dėl ko testatorius galėjo nesuprasti savo veiksmų reikšmės sudarant ginčijamą testamentą, kadangi, neaišku kokiu momentu liga buvo taip išsivysčiusi, kad testatorius prarado gebėjimus suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, koks galėjo būti neveiksnumo laipsnis ir pan.

Atsakovės, trečiųjų asmenų, liudytojų S. B. ir H. U. ir ekspertės parodymai teisme leidžia manyti, kad testatoriaus psichiniai gebėjimai nebuvo sutrikę taip, kad jis negalėtų suprasti savo veiksmų ir juos valdyti. todėl teismas sprendžia, kad byloje nenustatyta, kad testamente išreikšta testatoriaus valia neatitiko jo tikrosios valios, kuri formavosi nuo 2006 m. jam apsisprendus gyventi kartu su savo žmona A. U. pas dukrą D. B., kuri nusenusiais ir pagalbos reikalingais tėvais rūpinosi ir juos prižiūrėjo.

Medicininiai dokumentai patvirtina ir atsakovės bei trečiųjų asmenų parodymais nustatyta, kad A. U. 2009-09-27 sirgo tik tulžies pūslės akmenlige, gastritu, prostatos ligomis, bloga klausa, kurios negalėjo turėti jokios įtakos A. U. psichinei būklei. Ekspertė patvirtino, kad šioms ligoms gydyti visi skirti A. U. medikamentai negalėjo turėti įtakos gebėjimui suprasti savo veiksmų esmę ir gebėjimui juos valdyti (iki testamento sudarymo dienos).

Apie, tai, kad savo turtą po mirties A. U. ketina palikti savo dukrai D. B., nes ši juo rūpinasi senatvėje tėvais, žinojo ir pritarė tokiai tėčio valiai visi tretieji asmenys. Testatorius A. U. suvokdamas savo veiksmus, jų reikšmę, ir galėdamas juos valdyti (duomenys neskelbtini) notarų biuro patalpose adresu (duomenys neskelbtini), išreiškė savo valią sudarydamas testamentą dukros D. B. naudai ir patvirtindamas asmeniniu parašu, savo turtą testamentu paliko dukrai D. B.. Notarė R. I. patikrino testatoriaus veiksnumą, jo veiksnumas nebuvo apribotas, testatoriui CK 5.20 str. turinys išaiškintas. Atsakovė ir tretieji asmenys patvirtino, kad tėtis testamentą sudarė laisva valia, niekieno neverčiamas, neapgaudinėjamas, puikiai suvokdamas tai, ką daro.

Ieškovai grindė ieškinio reikalavimus ir kitais pagrindais, nurodė, kad A. U. atsakovės D. B. iniciatyva ir prieš savo valią buvo apgyvendintas Kaune pas atsakovę D. B., ten prievarta buvo laikomas, ir negalėjo išreikšti tikros savo valios.

Ieškovai remiasi CK 1.90 str., dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu. Iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį; suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Suklydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu klydo abi šalys arba vieną šalį suklaidino kita šalis, neturėdama tikslo apgauti, taip pat kai viena šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad kita šalis suklydo, o reikalavimas, kad suklydusi šalis įvykdytų sutartį, prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ar protingumo principams. Suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti. Dėl šalies valios išraiškos ar jos perdavimo įvykusi klaida laikoma valią išreiškusios šalies suklydimu. Pateiktais įrodymais nenustatyta, kad testatorius klydo dėl sudaromo ir patvirtinto testamento, pats išreiškė valią, nurodė testamentinį įpėdinį, asmeniniu parašu pasirašė testamente, jo veiksnumas nebuvo apribotas, jis nesirgo tokiomis ligomis, dėl kurių negalėtų suprasti savo veiksmų reikšmės ar juos valdyti (CK1.89 str.), teismas atsižvelgia į bylos aplinkybę, kad testatorius A. U. buvo apsisprendęs pas ką gyventi senatvėje, pasirinko dukrą D. B., kuri jį prižiūrėjo ir rūpinosi juo, dėl to dukrai D. B. laisva valia, testamentu paliko savo turtą, testatoriaus suklydimo dėl testamento sudarymo, dėl testamentinio įpėdinio pasirinkimo nebuvo, tai jo valia; pažymėtina, kad testamentą ginčyti CK 1.89 str . pagrindu suteikta įstatymo leidėjo tik testamentą sudariusiam asmeniui ar jo teisių perėmėjams, ieškinys jo neįrodžius šioje dalyje atmestinas. Pasisakydamas dėl CK 1.89 straipsnio aiškinimo ir taikymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir į sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kita). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009).

Taip pat ieškovai rėmėsi CK 1.91 str. (dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį), nurodydami, kad A. U. prievarta buvo išvežtas ir laikomas (duomenys neskelbtini) pas D. B., kad testamentą sudarė suklydimo įtakoje, dėl apgaulės, nesuprasdamas, ką pasirašo, kad jo valia buvo palikti turtą visiems vaikams, o ne vienai atsakovei D. B., niekada neketino sudaryti tokio testamento, kad testamentas turi valios trūkumų; atsakovės, trečiųjų asmenų paaiškinimais, ta aplinkybe, kad testamentas buvo sudarytas pas notarą, patvirtintas notaro, asmeniškais pasirašytas testatoriaus, paneigia nurodytas aplinkybes, testatorius A. U. suvokdamas savo veiksmus, jų reikšmę, ir galėdamas juos valdyti (duomenys neskelbtini) notarų biuro patalpose adresu (duomenys neskelbtini), išreiškė savo valią sudarydamas testamentą dukros D. B. naudai ir patvirtindamas asmeniniu parašu, savo turtą paliko dukrai. Notarė R. I. įsitikino testatoriaus veiksnumu, testatoriui CK 5.20 str. turinys išaiškintas. Atsakovė ir tretieji asmenys patvirtino, kad tėtis A. U. testamentą sudarė laisva valia, niekieno neverčiamas, neapgaudinėjamas, puikiai suvokdamas tai, ką daro. Jis pas dukrą D. B. išvyko gyventi savo valia, kur gyveno ir buvo prižiūrimas, ten gyveno ir jo sutuoktinė A. U., kur gyvena ir šiuo metu pas atsakovę D. B. ir yra prižiūrima. Ištirti įrodymai nepatvirtina, kad atsakovė D. B. per prievartą laikė tėvus pas save ir juos prižiūrėjo.

Kasacinis teismas bylose dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais yra konstatavęs, kad testamento atveju itin reikšmingas sandorio elementas – testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valią. Nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai, atsižvelgdami į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta palikėjo valia atitinka jo tikrąją valią, nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-443/2010; 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. G. v. I. Ž.-D., bylos Nr. 3K-3-453/2012).

2009 m. lapkričio 12 d. testamentą patvirtino (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarė R. I.. Notarė, būdama valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 str. 1 d.), privalo įsitikinti testatoriaus veiksnumu (Notariato įstatymo 31, 48 str.). Testamente A. U. pareiškė, kad testamentą sudaro laisva valia, be prievartos ir suklydimo, testamentas notaro garsiai perskaitytas, testatoriaus suprastas ir kaip atitinkantis jo valią, jo paties pasirašytas (I t. b.l. 12-13). Kaip matyti, notarei R. I. nekilo abejonių dėl A. U. neveiksnumo, testamentą pasirašė pats testatorius, o ne kitas asmuo, jei testatorius to negalėtų pats padaryti.

Kiekvienas fizinis asmuo, palikėjas turi teisę ir gali palikti visą savo turtą arba jo dalį vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybei, bei juridiniams asmenims (CK 5.19 str.), testamentą testatorius sudaro laisva valia be prievartos, suklydimo, įstatymo leidėjas numato, jog jei iš testamento turinio testatoriaus valia aiški, tai netgi neturi reikšmės testamento teksto klaidos, jei tokios būtų, ar netikslus asmenų įvardijimas, tai, kad kokio nors asmens ar daikto savybė ar padėtis pasikeitė ar išnyko (CK 5.18 str., testamento sudarymo sąlygos), surinkti byloje įrodymai, patvirtintas testamentas patvirtina bylos aplinkybes, jog sudarytame testamente išreikšta testatoriaus A. U. laisva valia.

Pažymėtina tai, kad siekiant nuginčyti testamentą, kaip sudarytą savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti ir jų valdyti asmens, turi būti nustatyta medicininių ir juridinių kriterijų sutaptis. Tam, kad būtų galima daryti išvadą, jog asmuo testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, yra būtina tai patvirtinanti įrodymų visuma, o nagrinėjamoje byloje įrodymų nepakanka tokiai išvadai padaryti. Priešingai, byloje nustatyta, kad ginčijamas testamentas visiškai atitiko palikėjo valią ir jo interesus. Įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Mirusiojo asmens testamente išreikšta valia turi būti ypač gerbtina, todėl testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik išskirtiniais atvejais. Šiuo atveju, teismas vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu bei LR CPK 185 str. 1 d. nustatytomis taisyklėmis, įvertinęs įrodymus byloje, laiko nustatytomis bylos aplinkybes, kad testatorius A. U. testamento sudarymo metu buvo socialiai orientuotas, pats suformavo savo valią bei ją išreiškė, jo valia išreikšta asmeniškai ir laisvai, be prievartos ir suklydimo, tinkamai įforminta notarine tvarka, todėl ieškovų ieškinys atmestinas jo neįrodžius.

LR CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Pagal pateiktus atsakovės D. B. rašytinius įrodymus, atsakovė už jai ir tretiesiems asmenims teiktą teisinę pagalbą advokato Valterio Aleknos ir A. M. kontorai sumokėjo 1500 Lt/434,43 Eur (I t. b. l. 64).

Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas priimtas atsakovų naudai bei į LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, įvertinusi pateiktus dokumentus, pagrindžiančius turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, atsakovei D. B. solidariai iš ieškovų priteisti atsakovės patirtas 1500 Lt/ 434,43 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą (LR CPK 88 str. 1d. 6 p.).

Byloje susidarė 104,85 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios priteistinos iš ieškovų po 52,42 Eur .

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovų J. M. ir B. U. ieškinį atsakovei D. B., tretiesiems asmenims A. U., L. R., S. U., J. U., notarei R. B., notarei R. I. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, atmesti.

Priteisti iš ieškovų J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir B. U., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), solidariai atsakovei D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 434,43 Eur (keturis šimtus trisdešimt keturis eurus 43 euro ct) už suteiktą advokato teisinę pagalbą.

Priteisti valstybei iš ieškovų J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir B. U., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), po 52,42 Eur (penkiasdešimt du eurus 42 euro ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (VMI prie LR finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaita Nr. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Jonavos rajono apylinkės teismą.