Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 2A-1598-163/2012

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2012-10-26
Bylos Nr.: 2A-1598-163/2012
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-11833-2011-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Erika Misiūnienė, Audrius Saulėnas, Alona Romanovienė
Ieškovas: L. I.
Atsakovas: A. I.

Pranešėja A. Romanovienė Civilinė byla Nr. 2A-1598-163/2012Teisėja E. Pauliukienė (Proceso Nr. 2-06-3-11833-2011-1)

Procesinio sprendimo kategorijos (S) 110.1; 121.21.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. spalio 26 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alonos Romanovienės (pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės, Audriaus Saulėno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės L. I. ir atsakovo A. I. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. I. ieškinį atsakovui A. I., išvadą teikiančiai institucijai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl santuokos įrašo panaikinimo, vaiko gyvenamosios vietos ir jo išlaikymo bei atsakovo A. I. priešinį ieškinį ieškovei L. I., išvadą teikiančiai institucijai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl santuokos įrašo panaikinimo, vaiko gyvenamosios vietos, jo išlaikymo ir bendravimo tvarkos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti (duomenys neskelbtini) įrašą Nr. 466 apie santuokos metrikų knygoje įrašytą santuoką tarp L. I., gimusios (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje ir A. I., gimusio (duomenys neskelbtini) Pakistane, sudarytą (duomenys neskelbtini) Lietuvos musulmonų sunitų dvasiniame centre – Muftiate; sugrąžinti ikisantuokinę pavardę „H.“; nustatyti nepilnamečio sūnaus D. I., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ja; priteisti iš atsakovo nuo 2011-07-01 nepilnamečiui vaikui išlaikyti kas mėnesį po 500,00 Lt periodinių išmokų iki jo pilnametystės; priteisti iš atsakovo kas mėnesį po 200 Lt ieškovės išlaikymui iki vaikui sueis 3 metai amžiaus bei priteisti iš jo visas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas priešiniu ieškiniu prašo nenustatyti termino susitaikymui bei panaikinti Vilniaus miesto CMS (duomenys neskelbtini) padarytą įrašą Nr. 4496 dėl santuokos sukūrimo tarp L. I. ir A. I., pripažįstant, kad santuoka iširo dėl ieškovės L. I. kaltės; nustatyti nepilnamečio sūnaus D. I., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su vaiko motina (ieškove); priteisti iš jo nepilnamečiui vaikui išlaikyti kas mėnesį po 300 Lt periodinių išmokų iki jo pilnametystės, paskiriant šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ieškovę; po santuokos nutraukimo išlaikymo iš ieškovės nereikalauja, o ieškovei išlaikymas iš jo nepriteistinas; patvirtinti tokią bendravimo su vaiku tvarką: kiekvieno mėnesio, kiekvieną savaitgalį, pasiimant penktadienį 15.00 val. (tuo atveju, jei penktadienis yra nedarbo diena – 10.00 val.) ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 16.00 val.; sūnui pradėjus lankyti mokslo įstaigą, laikotarpiu nuo rugsėjo 1 d. iki gegužės 31 d. kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį, pasiimant penktadienį po pamokų (tuo atveju, jei penktadienis yra nedarbo diena – 10.00 val.), o grąžinant į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 16.00 val.; sūnui pradėjus lankyti mokslo įstaigą, kiekvienos savaitės darbo dieną atsakovui leidžiama bendrauti su sūnumi 3 val., neišvežant jo į savo gyvenamąją vietą; sūnui pradėjus lankyti mokslo įstaigą, laikotarpiu nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 1 d., t. y. vasaros atostogų laiku, šešioms savaitėms pagal iš anksto, t. y. iki gegužės 1 d. raštu suderinus vaiko pasiėmimo ir grąžinimo laiką bei vietą; sūnui pradėjus lankyti mokslo įstaigą, kitų mokslo metų atostogų laiku, pirmai pusei atostogų laiko pagal iš anksto, t. y. prieš mėnesį raštu suderintą vaiko pasiėmimo ir grąžinimo laiką bei vietą; krikščioniškų švenčių dienomis (šv. Velykų ir šv. Kalėdų) ir kitokių švenčių (Naujųjų Metų, Žolinės ir t.t.) antrą dieną nuo 10 val., grąžinant jį kitos dienos 10.00 val. į jo gyvenamąją vietą; musulmoniškų švenčių dienomis, pranešus raštu ieškovei apie tai prieš mėnesį.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 13 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Panaikino Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) santuokos metrikų knygoje įrašytą įrašą Nr. 4496 dėl santuokos, įregistruotos (duomenys neskelbtini) Lietuvos musulmonų sunitų dvasiniame centre - Muftiate, tarp A. I. ir L. I., dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos įrašo panaikinimo ieškovei grąžino ikisantuokinę pavardę – H.; nustatė nepilnamečio sūnaus D. I. gyvenamąją vietą su jo motina L. I. (H.); priteisė iš A. I. nepilnamečio sūnaus D. I. (D. I.) išlaikymui nuo 2011-07-01 kas mėnesį po 500 Lt periodinių išmokų iki jo pilnametystės, indeksuojant, atsižvelgus į infliaciją, kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant uzufrukto teise L. I. (H.) nepilnamečio sūnaus D. I. turto ir lėšų tvarkytoja. Priteisto iš A. I. nepilnamečio sūnaus D. I. išlaikymo išieškojimą vykdyti taip: nuo 2011-07-01 iki 2012-03-31 iš atsakovo sūnui išieškoti 2 061 Lt įsiskolinimą, o nuo 2012-04-01 – kas mėnesį po 500 Lt iki D. I. pilnametystės; priteisė iš A. I. nuo 2011 m. rugsėjo 6 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. kas mėnesį po 200 Lt paramą ieškovės L. I. (H.) išlaikymui; priteisė iš A. I. 605 Lt bylinėjimosi išlaidų L. I. (H.) ir 313,83 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Žyminį mokestį sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos, į.k. 188659752, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, AB, nurodant įmokos kodą „5660“ ir pateikti įrodymus (mokėjimo kvitą) prie šios civilinės bylos; nustatė biologinio tėvo A. I. bendravimo su sūnumi D. I. (D. I.) tokią tvarką: nustatė vaiko tėvui šešių mėnesių pereinamąjį su sūnumi bendravimo terminą, išskirtinai lankant vaiką L. I. (H.) gyvenamojoje vietoje ne mažiau, kaip tris valandas, laiką suderinus (telefonu, raštu ar kitomis priemonėmis) prieš 2-3 dienas; praėjus šešių mėnesių pereinamajam laikotarpiui, atsižvelgus į vaiko sveikatą, poreikius ir interesus, iš anksto, t. y. prieš savaitę suderinus visas galimas aplinkybes su L. I. (H.), suteikti A. I. teisę pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio šeštadienį nuo 9.00 val. paimti sūnų D. I. iš motinos L. I. (H.) gyvenamosios vietos ir grąžinti vaiką iki 17.00 val. sekmadienį; prieš mėnesį pranešus L. I. (H.) pasiimti sūnų vasarą 2 savaitėms vaiko tėvo A. I. atostogų metu, nevaržomai vykti su sūnumi D. I. į kitą miestą; bendrauti su sūnumi visomis ryšio priemonėmis; pasiimti vaiką per vieną iš didžiųjų metų švenčių (šv. Kalėdas ar šv. Velykas) pasirinktinai, taip pat iš anksto – prieš mėnesį pranešus ieškovei, - musulmoniškų švenčių dienomis; lankytis sūnaus ugdymo įstaigose ir domėtis jo lavinimo ir mokymosi procesu, o vaiko motina privalo berniuko tėvui teikti informaciją apie vaiką – apie sūnaus sveikatą, lavinimą, gyvenamosios vietos ar papildomo ugdymo pasikeitimus. Šalims, prieš mėnesį pranešus vieni kitiems ir priėjus vieningos nuomonės, išlieka galimybė gera valia pasikeisti teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką. Įsiteisėjus šiam sprendimui, panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-09-08 nutartimi Nr. N2-13672-122 atsakovui A. I. taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Kitas ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dalis atmetė. Nurodė, kad ieškovė teigė, o atsakovas nepaneigė, jog materialinė jo būklė yra ženkliai geresnė, negu pateikė įrodymus teismui, nes verčiasi papildomais uždarbiais, todėl gali materialiai padėti išlaikyti savo nepilnametį vaiką bei paremti besimokinančią ir prižiūrinčią mažametį šalių kūdikį ieškovę. Nurodė, kad objektyviai įvertinus nepilnamečio D. I. sveikatos būklę, poreikius ir ieškovės galimybes, teismo įsitikinimu, šiuo laikmečiu 500 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų išlaikymo dydis yra laikomas realiu ir pagrįstu bei yra pakankamas, kad būtų užtikrinamas minimalus vaiko vystymasis, t. y. priteistinas nepilnamečio vaiko išlaikymas nuo prašomo momento, nes šalys neteko galimybės gyventi viename būste ir bendrai rūpintis nepilnamečiu sūnumi. Nurodė, kad bylos faktinė medžiaga pagrindžia, kad atsakovas nuoširdžiai stengėsi susigrąžinti šeimą, nori bendrauti su sūnumi, jo motina, giminėmis ir apgailestauja, kad po santuokos sudarymo nepateisino ieškovės lūkesčių dėl ypač didelės materialinės gerovės. Taigi, teigti, kad šalių šeima iširo tik dėl atsakovo kaltės, nėra pagrindo. Teismas padarė išvadą, kad ieškovei, iki susiras darbą, yra reikalinga parama, o atsakovas privalo teikti vaiko motinai lėšas, nes ji jokio asmeninio turto ar santaupų neturi, yra nedarbinga, nes mokosi ir augina mažametį vaiką. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad D. I. yra mažametis, nekalba, todėl negalėtų tėvui žodžiais išreikšti savo poreikių, todėl atsakovo reikalavimas leisti jam nedelsiant sūnų pasiimti jo nurodyta tvarka, netenkintinas. Teismas padarė išvadą, jog nenustačius teismui pereinamojo laikotarpio - priprasti sūnui prie tėvo, pažeistų vaiko teises į jo amžiui tinkamas bendravimo, ugdymo, sveikatos ir saugias gyvenimo sąlygas. Teismas taip pat nurodė, kad akivaizdu, kad per partnerių gyvenimą atskirai, ieškovė, kaip vaiko mama, geriau žino sūnaus poreikius, nes kasdien juos tenkina. Todėl nustatytinas ieškovui šešių mėnesių pereinamasis su vaiku bendravimo terminas, kad jis, siekdamas ilgesnio (be motinos tarpininkavimo) bendravimo su sūnumi, galėtų palaipsniui prisipratinti vaiką, išeinant vieniems pasivaikščioti, apsipirkti, o lankant ugdymo įstaigą - paimti jį iš darželio ir pan., perprasti vaiko dienotvarkę, suvokti kūdikio „kalbą“, jo poreikių patenkinimą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė L. I. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. I. tvarkos nustatymo pakeisti, nustatant vaiko tėvui pereinamąjį su sūnumi bendravimo terminą, išskirtinai lankant vaiką L. I. (H.) gyvenamojoje vietoje iki D. I. sueis septyneri metai, o pasibaigus pereinamajam laikotarpiui A. I. suteikiama teisė nevaržomai vykti su sūnumi D. I. į kitą miestą Lietuvos Respublikos teritorijoje bei uždraudžiant A. I. išvežti sūnų D. I. už Lietuvos Respublikos ribų be D. I. motinos L. I. (H.) sutikimo. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė teisės normas, pažeidė Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos, LR CK bei Teismų praktikoje įtvirtintą šeimos teisės principą- - prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos gynimo principą. Nurodo, kad nesutinka su teismo nustatyta bendravimo tvarka kaip visiškai neatitinkančia mažamečio vaiko poreikių ir pažeidžiančia vaiko interesus. Nurodo, kad bylą nagrinėjantis teismas visiškai neatsižvelgė, jog po šešių mėnesių D. I. bus tik pusantrų metų kūdikis, kuriam jo išvežimas iš įprastos namų aplinkos ir atitraukimas nuo motinos, keliaujant apie 8 valandas per 2 paras su mažai pažįstamu žmogumi būtų didelis stresas. Mano, kad teismas pasirinko atsakovo, kaip vaiko tėvo, o ne paties mažamečio vaiko interesų prioritetu. Teigia, kad nustatomo būtent tokios trukmės pereinamojo laikotarpio teismas niekaip nemotyvavo ir neatsižvelgė į vaiko teises ginančios institucijos išvadas ir rekomendacijas dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Mano, kad nenustačius nurodomos trukmės pereinamojo laikotarpio vaikui po truputį priprasti prie tėvo, būtų šiurkščiai pažeistos vaiko teisės į jo amžiui tinkamas bendravimo, ugdymo, sveikatos, komfortabilios ir saugios gyvenamosios aplinkos sąlygas. Teigia, kad atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atsakovo tautybę ir gyvenimo Lietuvoje trukmę, tvirtų šeiminių ir socialinių atsakovo ryšių Lietuvoje nebuvimą, aplinkybę, kad atsakovas neturi leidimo nuolat gyventi Lietuvoje, tokia teismo sprendimo formuluotė yra pernelyg abstrakti ir sudaranti prielaidas galimam atsakovo piktnaudžiavimui savo teisėmis. Mano, kad teismo sprendime nurodyta atsakovo teisė apribotina teise nevaržomai vykti su sūnumi į kitą miestą Lietuvos Respublikos teritorijoje bei atitinkamai papildytina sąlyga, jog atsakovas neturi teisės be ieškovės sutikimo išvežti sūnaus iš Lietuvos Respublikos.

Apeliaciniu skundu atsakovas A. I. prašo: panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-13 sprendimą dalį dėl 200 Lt išlaikymo ieškovei priteisimo; panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-13 sprendimo dalį ir toje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti iš jo sūnaus išlaikymui po 400 Lt periodinių išmokų, mokamų iki pilnametystės, indeksuojant, atsižvelgiant į infliaciją, kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant uzufrukto teise L. I. (H.) nepilnamečio sūnaus D. I. turto ir lėšų tvarkytoja; priteistą išlaikymo išieškojimą vykdyti taip: nuo 2011-07-01 iki 2012-03-31 iš atsakovo sūnui išieškoti 1 761 Lt įsiskolinimo, o nuo 2012-04-01 kas mėnesį po 400 Lt iki D. I. pilnametystės.; panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-13 sprendimo dalį ir nustatyti tokią bendravimo su sūnumi tvarką, netaikant šešių mėnesių pereinamojo su sūnumi bendravimo termino: kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį, pasiimant penktadienį 15.00 val. (tuo atveju, jei penktadienis yra nedarbo diena – 10.00 val.) ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 16.00 val.; sūnui pradėjus lankyti mokslo įstaigą, laikotarpiu nuo rugsėjo 1 d. iki gegužės 31 d. kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį, pasiimant penktadienį po pamokų (tuo atveju, jei penktadienis yra nedarbo diena – 10.00 val.), o grąžinant į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 16.00 val.; sūnui pradėjus lankyti mokslo įstaigą, kiekvienos savaitės darbo dieną atsakovui leidžiama bendrauti su sūnumi 3 val., neišvežant jo į savo gyvenamąją vietą; sūnui pradėjus lankyti mokslo įstaigą, laikotarpiu nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 1 d., t. y. vasaros atostogų laiku, šešioms savaitėms pagal iš anksto, t. y. iki gegužės 1 d. raštu suderinus vaiko pasiėmimo ir grąžinimo laiką bei vietą; sūnui pradėjus lankyti mokslo įstaigą, kitų mokslo metu atostogų laiku, pirmai puse atostogų laiko pagal iš anksto, t. y. prieš mėnesį raštu suderinus vaiko pasiėmimo ir grąžinimo laiką bei vietą; krikščioniškų švenčių dienomis (šv. Velykų ir šv. Kalėdų) ir kitokių švenčių (Naujųjų Metų, Žolinės ir t.t.) antrą dieną nuo 10 val., grąžinant jį kitos dienos 10.00 val. į jo gyvenamąją vietą; musulmoniškų švenčių dienomis, pranešus raštu ieškovei apie tai prieš mėnesį. Nurodo, kad teismo nustatyta bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka yra neproporcingai sureguliuota abiejų tėvų atžvilgiu, nekonkreti ir pažeidžianti jo, kaip tėvo, teises. Mano, kad tikslingiau būtų patvirtinti jo siūlomą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką bei netaikyti 6 mėnesių pereinamojo bendravimo su sūnumi termino. Nurodo, kad beveik metus laiko jam ribojama bendravimo su sūnumi galimybė, jo bendravimo įgūdžiai su sūnumi ne tik kad netobulės, bet nutrūks artimas bendravimas, vaikas nuo jo atpras, bus pakenkta vaiko, turinčio teisę bendrauti su abiem tėvais, interesams. Mano, kad nepagrįstai priteistas išlaikymas ieškovės mokslams. Laikas, skirtas mokslui, kai ji negali prižiūrėti vaiko, galėtų būti įvertintas išlaidomis, skirtomis auklės darbo apmokėjimui, reikalaujant didesnio išlaikymo, tačiau ieškovė tokio reikalavimo nepateikė. Be to, ieškovė nepateikė jokių išlaidas mokslams patvirtinančių dokumentų. Taip pat nurodo, kad priteisdamas ieškovei išlaikymą teismas neargumentavo išlaikymo mokėjimo termino pabaigos, todėl nesuprantama su kuo jis siejamas. Nurodo, kad tam tikrą laiką ir jis bus su vaiku, tuo metu išlaikys jis vaiką pats, todėl mano, kad iš jo priteista per didelė 500 Lt suma. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskaičiavo išlaikymo įsiskolinimą, teigia, kad jo įsiskolinimo suma yra 1 761 Lt. Mano, kad teismo sprendimas buvo priimtas pažeidžiant jo procesinę teisę turėti savo atstovą – jis prašė atidėti bylos nagrinėjimą, nes neturi atstovo, tačiau jo prašymas buvo atmestas, o jis, kaip užsienietis, neturintis teisinių žinių, buvo priverstas ginti savo interesus byloje, kurioje kita šalis turėjo savo atstovą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškovės L. I. apeliacinį skundą atsakovas A. I. prašo ieškovės skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovė neįrodė, jog jo bendravimas su sūnumi pažeistų vaiko teises į jo amžiui tinkamas bendravimo, gydymo, sveikatos ir saugios gyvenamosios aplinkos sąlygas. Teigia, kad dirba ir gauna pakankamai pajamų, kad galėtų vaikui suteikti tinkamas gyvenimo sąlygas. Teigia, kad gerai kalba lietuvių kalba, todėl jo ir sūnaus bendravimui negali trukdyti kalbos barjeras. Taip pat nurodo, kad jo šeimyniniai ir socialiniai ryšiai yra susiformavę, nes čia turi sūnų, darbą ir verslą, taip pat turi ir leidimą nuolat gyventi Lietuvoje.

Atsiliepime į atsakovo A. I. apeliacinį skundą ieškovė L. I. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad nesutinka su ieškovo prašoma nustatyti bendravimu su vaiku tvarka, prašo teismo nustatyti jos apeliaciniame skunde nurodytą bendravimo tvarką. Nurodo, kad teismas priteisdamas jai išlaikymą nenukrypo nuo Civilinio kodekso normų. Nurodo, kad teismas pagrįstai priteisė vaikui išlaikymą po 500 Lt kas dėmesį, nes tinkamai įvertino vaiko sveikatos būklę, poreikius, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį. Mano, kad nėra pagrindo mažinti sprendimu priteistą iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimo dydį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamojoje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, be to atsakovas nesutinka su priteista išlaikymo sūnui suma bei su priteista parama ieškovei. Sprendžiamo šalių ginčo santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Dėl faktinių bylos aplinkybių.

I. L. I. (H.) susituokė (duomenys neskelbtini)., įrašas apie tai santuokos metrikų knygoje įrašytas (duomenys neskelbtini) Santuokos registracijos vieta Lietuvos musulmonų sunitų dvasinis centras-Muftiatas, Vilniaus miesto CM skyrius. Santuokos metu šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. I.. Santuokos metu šalys jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo registruotino turto neįgijo. 2011 m. birželio mėnesį ieškovė su vaiku apsigyveno pas savo tėvus (duomenys neskelbtini), nuo to laiko ieškovė su atsakovu kartu negyvena. Atsakovas, kartu su kita šeima, nuomojasi butą (duomenys neskelbtini). Ieškovė šiuo metu nedirba, augina vaiką, 2012 m. baigė (duomenys neskelbtini), ketina mokytis toliau, įsigyti profesiją. Atsakovas nuo 2007-05-08 dirba (duomenys neskelbtini)“, atlyginimo vidurkis, atskaičius mokesčius 1738,72 Lt; 2008-10-28 kartu su kitu asmeniu įregistravęs (duomenys neskelbtini).

Dėl išlaikymo vaikui ir paramos sutuoktinei priteisimo.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-13 sprendimo dalį, kuria teismas priteisė iš atsakovo A. I. nepilnamečio sūnaus D. I. (D. I.) išlaikymui nuo 2011-07-01 kas mėnesį po 500 Lt periodinių išmokų iki jo pilnametystės, indeksuojant, atsižvelgus į infliaciją, kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant uzufrukto teise L. I. (H.) nepilnamečio sūnaus D. I. turto ir lėšų tvarkytoja; priteisto iš A. I. nepilnamečio sūnaus D. I. išlaikymo išieškojimą vykdymą nustatė taip: nuo 2011-07-01 iki 2012-03-31 iš atsakovo sūnui išieškoti 2 061 Lt įsiskolinimą, o nuo 2012-04-01 – kas mėnesį po 500 Lt iki D. I. pilnametystės, ir toje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti iš jo sūnaus išlaikymui po 400 Lt periodinių išmokų, mokamų iki pilnametystės, indeksuojant, atsižvelgiant į infliaciją, kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant uzufrukto teise L. I. (H.) nepilnamečio sūnaus D. I. turto ir lėšų tvarkytoja; priteistą išlaikymo išieškojimą vykdyti taip: nuo 2011-07-01 iki 2012-03-31 iš atsakovo sūnui išieškoti 1 761 Lt įsiskolinimo, o nuo 2012-04-01 kas mėnesį po 400 Lt iki D. I. pilnametystės. Iš esmės atsakovas nesutinka su priteista išlaikymo 500 Lt. suma ir prašo priteisto išlaikymo sumą sumažinti iki 400 Lt. Be to atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-13 sprendimo dalį dėl 200 Lt išlaikymo ieškovei priteisimo;

Pagal Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnį pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo raidai (dvasiniam, fiziniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi) užtikrinti. Vaiko teisė į jo raidai būtinas gyvenimo sąlygas, be kita ko, apima vaiko teisę į materialinį aprūpinimą, kurią atitinka jo tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas normalioms, vaiko raidą užtikrinančioms, jo gyvenimo sąlygoms: būstui, maitinimui, aprangai, sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms. Kadangi tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams (CK 3.156 str.), tai jų pareiga išlaikyti vaikus taip pat lygi, ir jie abu privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo. Tėvų turtinės galimybės išlaikyti vaikus gali būti nevienodos (skirtis jų gaunamos pajamos ir kt.). Dėl to CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinta, kad abu tėvai išlaikymą vaikui privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Didesnes pajamas gaunantis tėvas turi prisiimti ir didesnę dalį vaikui išlaikyti reikalingų išlaidų. Kuriam nors iš tėvų pareiškus ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, išlaikymo dydis apskaičiuojamas ne tik pagal jo, bet ir pagal vaiko kito iš tėvų gaunamas pajamas, kartu įvertinant tai, kad šiam, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta. Svarbiausia, kad vaikui priteisiamo išlaikymo sumos ir kito tėvo, su kuriuo vaikas lieka gyventi, gaunamų pajamų pakaktų normaliai vaiko raidai ir ugdymui užtikrinti.

CK 3.192 straipsnio 2 dalies nuostata dėl išlaikymo dydžio proporcingumo nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai reiškia, kad vaikų išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jų tėvų galimybių. Šioje įstatymo nuostatoje išlaikymo dydis tiesiogiai nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai, kuriais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju.

Vienas jų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, amžius. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymą, yra pažymėjęs, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kad turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, jo gabumams lavinti, žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).

Išlaikymo dydį taip pat lemia tėvų turtinė padėtis, t. y. vaiko išlaikymui negali būti priteista daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami bylas dėl išlaikymo, privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį bei vertinti ją, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Pagal kasacinio teismo suformuotą teismų praktiką, orientacinis nepilnamečio vaiko išlaikymo kriterijus yra viena minimali mėnesinė alga. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad vaikas gyvena su ieškove, jos tėvų bute. Ieškovė šiuo metu nedirba, nes prižiūri vaiką ir mokosi, jokių socialinių išmokų ji negauna, praktiškai vaiką ir ją pačią išlaiko jos tėvai. Ieškovės galimybės dirbti šiuo metu yra labai ribotos, nes augina vaiką, kuriam tik pusantrų metukų, be to ji neturi jokio specialaus išsilavinimo ar profesijos. Tam, kad ateityje galėtų susirasti darbą, ieškovė dar turės mokytis ir įsigyti profesiją. Pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuota, ir to šalys neginčija, kad atsakovas vaikui per mėnesį teikdavo 271 Lt. išlaikymą Atsakovas yra jaunas, sveikas, darbingas vyras. Byloje pateikti įrodymai, kad jis nuo 2007-05-08 dirba UAB „Transcom Worldwide Vilnius“, atlyginimo vidurkis, atskaičius mokesčius 1738,72 Lt. Tai yra pakankamai gerai apmokamas darbas. Teismo posėdžio, kuris vyko 2012-03-28, metu atsakovas, atsakydamas į teisėjos klausimus nurodė, kad jis dirba pagal dvi darbo sutartis, todėl kolegija daro išvadą, kad atsakovo pateikti duomenys apie gaunamą atlyginimą nėra tikslūs, faktiškai atsakovo pajamos yra didesnės. Be to atsakovas, kartu su kitu asmeniu, turi įregistravęs tikrąją ūkinę bendriją. Nors, kaip teigia atsakovas, šiuo metu šios įmonės veikla sustabdyta, tačiau ji bet kada gali pradėti veiklą ir gauti pajamas. Prieš sudarydamas santuoką atsakovas yra paėmęs 7 200 Lt vartojimo kreditą, už kurį atsakovas iki 2013-05-12 turi mokėti kas mėnesį po 263 litus, tai nėra didelė suma. Šalių sūnui šiuo metu pusantrų metukų, bet augant jo poreikiai didėja, be to jis turi sveikatos problemų, o gydymo išlaidos yra brangios. Ieškovė viena rūpinasi sūnaus būtinųjų poreikių tenkinimu (būstu, maistu, apranga, higiena, sveiktos priežiūra ir kt.), jo laisvalaikiu, poilsiu bei ugdymu. Pagal šioje byloje esančius duomenis ir nustatytus faktus, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu ir iš atsakovo priteistu 500 Lt. kas mėnesį mokomų periodinių išmokų išlaikymo sūnui dydžiu ir mano, kad jo mažinti nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas netinkamai vykdė išlaikymo pareigą, todėl pagrįstai priteisė išlaikymo įsiskolinimą. Pirmosios instancijos teismas, teisingai nustatęs išlaikymo sumą bei tai, kad atsakovas sūnaus išlaikymui pervesdavo kas mėnesį vidutiniškai tik po 271 Lt., teisingai apskaičiavo ir priteisė įsiskolinimo sumą 2 061,00 Lt., tik motyvuojamojoje dalyje aiškindamas kaip susidarė minėta suma klaidingai nurodė, kad ji gavosi 271,00 Lt. dauginant iš 9 mėnesių, nors turėjo būti 229 Lt. (500 Lt. minus 271 Lt. lygu 229 Lt.) dauginami iš 9 mėnesių ir tai sudaro 2 061 Lt., o ne 1 761 Lt kaip apeliaciniame skunde nurodo atsakovas.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliaciniu skundu atsakovas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria iš jo priteista nuo 2011-09-6 iki 2012-12-31 kas mėnesį po 200 Lt. parama ieškovei L. I. (H.). Savo nesutikimą jis motyvuoja tuo, kad ieškovė yra darbingo amžiaus ir neturi sveikatos problemų, nepateikė jokių išlaidas mokslams patvirtinančių dokumentų, teismas neargumentavo paramos termino pabaigos, todėl neaišku su kuo jis siejamas.

CK 3.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta sutuoktinio teisė reikalauti priteisti jam iš kito sutuoktinio išlaikymą. Ši teisė siejama su prašančiojo priteisti išlaikymą sutuoktinio turtine padėtimi. Tokios aplinkybės kaip sutuoktinio nedarbingumas, amžius ir kt. gali būti reikšmingos, sprendžiant apie sutuoktinio turtinę padėtį, siekiant nustatyti, ar išlaikymo prašantis sutuoktinis turi pakankamai turto ir pajamų, kad galėtų save išlaikyti. Taigi teisę į išlaikymą turi ir darbingas sutuoktinis, jeigu jo turtas ir gaunamos pajamos nepakankamos jo minimaliems poreikiams tenkinti.

Nagrinėjamojoje byloje ieškovė teisės į išlaikymą neįrodinėjo, o prašė teismo šią teisę pripažinti, nes kartu su ja lieka gyventi šalių mažametis sūnus. CK 3.72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką. Bendroji taisyklė yra ta, kad išlaikymo reikalingumą įrodinėja tas sutuoktinis, kuris jo prašo. Esant CK 3.72 straipsnio 2 dalies sąlygoms, įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė (onus probandi) keičiasi: prašantis išlaikymo sutuoktinis neįrodinėja išlaikymo reikalingumo, pripažįstama, kad jam reikalingas išlaikymas, jeigu sutuoktinis, iš kurio prašoma priteisti išlaikymą, neįrodo priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Vertinant priteistinas ar ne išlaikymas svarbu nustatyti tiek išlaikymo reikalingumas, tiek galimybė išlaikymą teikti. Ieškovė augina vaiką, kuriam šiuo metu tik pusantrų metų. Lietuvos Respublikos įstatymai dirbančiai motinai suteikia teisę pačiai auginti vaiką iki trijų metų amžiaus. Ieškovė nedirba ir negauna jokių socialinių išmokų, jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo registruotino turto neturi. Ieškovė negali savęs išlaikyti, jos minimalius poreikius šiuo metu patenkina jos tėvai, kurie suteikė ieškovei būstą, maitina, rengia ir kt. Atsakovas, kaip nurodyta aukščiau gauna pakankamai geras pajamas, priteistos paramos sutuoktiniui teikimas neatims iš jo galimybės patenkinti ir savo minimalius poreikius. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CK 3.72 straipsnio 2 dalį, teisingai sprendė, kad joje įtvirtinta prezumpcija nenuginčyta ir jos pagrindu privalu priteisti sutuoktinei išlaikymą. Ieškovė prašė priteisti jai iš atsakovo 200 litų periodinių mėnesinių išmokų nuo 2011-07-01 iki vaikui sueis treji metai. Pirmosios instancijos teismas šioje dalyje ieškinį tenkino iš dalies ir išlaikymą ieškovei priteisė nuo 2011-09-06, t. y. nuo ieškinio padavimo į teismą dienos iki 2012-12-31. Kolegijos nuomone išlaikymas ieškovei turėjo būti priteistas iki vaikui sueis treji metai, tačiau ieškovė šios sprendimo dalies neskundė, o bloginti atsakovo padėties nagrinėjant atsakovo apeliaciją teismas negali, todėl šioje dalyje paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Lietuvos Respublika 1995 m. liepos 3 d. ratifikavo Jungtinių tautų vaiko teisių konvenciją. Šios Konvencijos 3 straipsnis įpareigoja visas institucijas, taip pat ir teismus, veikti išimtinai vaiko interesais.

Nagrinėjamojoje byloje tarp šalių nebuvo ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tačiau tiek ieškovė, tiek atsakovas nesutiko su teismo nustatyta atsakovo bendravimo su sūnumi D. I. (D. I.) tvarka.

Pirmosios instancijos teismas nustatė tokią biologinio tėvo A. I. bendravimo su sūnumi D. I. (D. I.) tvarką: šešių mėnesių pereinamąjį su sūnumi bendravimo terminą, išskirtinai lankant vaiką L. I. (H.) gyvenamojoje vietoje ne mažiau, kaip tris valandas, laiką suderinus (telefonu, raštu ar kitomis priemonėmis) prieš 2-3 dienas; praėjus šešių mėnesių pereinamajam laikotarpiui, atsižvelgus į vaiko sveikatą, poreikius ir interesus, iš anksto, t. y. prieš savaitę suderinus visas galimas aplinkybes su L. I. (H.), suteikti A. I. teisę pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio šeštadienį nuo 9.00 val. paimti sūnų D. I. iš motinos L. I. (H.) gyvenamosios vietos ir grąžinti vaiką iki 17.00 val. sekmadienį; prieš mėnesį pranešus L. I. (H.) pasiimti sūnų vasarą 2 savaitėms vaiko tėvo A. I. atostogų metu, nevaržomai vykti su sūnumi D. I. į kitą miestą; bendrauti su sūnumi visomis ryšio priemonėmis; pasiimti vaiką per vieną iš didžiųjų metų švenčių (šv. Kalėdas ar šv. Velykas) pasirinktinai, taip pat iš anksto – prieš mėnesį pranešus ieškovei, - musulmoniškų švenčių dienomis; lankytis sūnaus ugdymo įstaigose ir domėtis jo lavinimo ir mokymosi procesu, o vaiko motina privalo berniuko tėvui teikti informaciją apie vaiką – apie sūnaus sveikatą, lavinimą, gyvenamosios vietos ar papildomo ugdymo pasikeitimus. Šalims, prieš mėnesį pranešus vieni kitiems ir priėjus vieningos nuomonės, išlieka galimybė gera valia pasikeisti teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką.

Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde prašo nustatyti vaiko tėvui pereinamąjį su sūnumi bendravimo terminą, išskirtinai lankant vaiką L. I. (H.) gyvenamojoje vietoje, iki D. I. sueis septyneri metai, o pasibaigus pereinamajam laikotarpiui A. I. suteikiama teisė nevaržomai vykti su sūnumi D. I. į kitą miestą Lietuvos Respublikos teritorijoje bei uždrausti A. I. išvežti sūnų D. I. už Lietuvos Respublikos ribų be D. I. motinos L. I. (H.) sutikimo.

Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka, prašo netaikyti šešių mėnesių pereinamojo laikotarpio ir nustatyti tokią bendravimo su sūnumi tvarką: kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį, pasiimant sūnų penktadienį 15.00 val. (tuo atveju, jei penktadienis yra nedarbo diena – 10.00 val.) ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 16.00 val.; sūnui pradėjus lankyti mokslo įstaigą, laikotarpiu nuo rugsėjo 1 d. iki gegužės 31 d. kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį, pasiimant penktadienį po pamokų (tuo atveju, jei penktadienis yra nedarbo diena – 10.00 val.), o grąžinant į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 16.00 val.; sūnui pradėjus lankyti mokslo įstaigą, kiekvienos savaitės darbo dieną atsakovui leidžiama bendrauti su sūnumi 3 val., neišvežant jo į savo gyvenamąją vietą; sūnui pradėjus lankyti mokslo įstaigą, laikotarpiu nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 1 d., t. y. vasaros atostogų laiku, šešioms savaitėms pagal iš anksto, t. y. iki gegužės 1 d. raštu suderinus vaiko pasiėmimo ir grąžinimo laiką bei vietą; sūnui pradėjus lankyti mokslo įstaigą, kitų mokslo metu atostogų laiku, pirmai puse atostogų laiko pagal iš anksto, t. y. prieš mėnesį raštu suderinus vaiko pasiėmimo ir grąžinimo laiką bei vietą; krikščioniškų švenčių dienomis (šv. Velykų ir šv. Kalėdų) ir kitokių švenčių (Naujųjų Metų, Žolinės ir t.t.) antrą dieną nuo 10 val., grąžinant jį kitos dienos 10.00 val. į jo gyvenamąją vietą; musulmoniškų švenčių dienomis, pranešus raštu ieškovei apie tai prieš mėnesį.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas biologinio tėvo bendravimo su vaiku tvarka, nesivadovavo išimtinai vaiko interesais.

Ieškovė su vaiku gyvena Klaipėdoje, atsakovas gyvena ir dirba (iš pateiktų įrodymų pilną darbo dieną) Vilniuje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, kad pereinamuoju laikotarpiu atsakovas lankyti sūnų Klaipėdoje galės tik savaitgaliais ar švenčių dienomis. Vaikui pusantrų metukų, tokio amžiaus vaikai dienos metu miega vieną ar du kartus, todėl pereinamuoju laiku bendravimui su biologiniu tėvu, atsižvelgiant į vaiko dienos režimą ir į tai, kad ieškovė su vaiku gyvena viename kambaryje dviejų kambarių bute, galima nustatyti 3 valandas per dieną. Geriausiu atveju per mėnesį atsakovas su sūnumi bendrautų 24-30 valandų. Todėl pirmosios instancijos teismo nustatytas šešių mėnesių pereinamasis laikotarpis yra aiškiai per trumpas laikas, kad pusantrų metų vaikas, iki tol gyvenęs tik su motina, galėtų priprasti prie biologinio tėvo ir jo atskirimas nuo motinos nesukeltų vaikui psichologinio šoko. Tačiau ieškovės prašomas nustatyti pereinamasis laikotarpis kol vaikui sukaks septyneri metai, taip pat neatitinka vaiko interesų, nes yra aiškiai per ilgas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pereinamasis laikotarpis turėtų būti prailgintas iki vaikui sukaks treji metai, nustatant, kad pereinamuoju laikotarpiu atsakovas turi teisę prieš 2-3 dienas suderinęs laiką (telefonu, raštu, elektroniniu paštu ir kt.) su ieškove, poilsio ir švenčių dienomis lankyti vaiką ieškovės L. I. (H.) gyvenamajame būste, jai pačiai dalyvaujant 3 valandas per dieną.

Laikotarpiu nuo trijų iki penkerių metų atsakovas galėtų bendrauti su vaiku ne tik L. I. gyvenamajame būste ir daugiau nei 3 valandas, tačiau vaiko gyvenamojoje vietovėje. Leisti atsakovui išvežti sūnų į savo gyvenamąją vietą pirmą ir trečią savaitgalį nuo penktadienio 10 ar 15 val. ir grąžinti motinai sekmadienį 16 val., kaip to prašo atsakovas, pažeistų tokio amžiaus vaiko interesus. Kelionė iš Klaipėdos į Vilnių užtrunka ilgiau kaip keturias valandas, ji mažamečiui vaikui yra varginanti, gali būti nesaugi, neigiamai atsiliepti jo sveikatai. Psichologų yra nustatyta, kad ankstyvoje vaikystėje vaiko atskirimas, kad ir kelioms dienoms, nuo mamos, namų aplinkos yra jam stresinė situacija, nukenčia vaiko psichologinė savijauta. Todėl kolegija sprendžia, kad nuo trejų iki penkerių metų atsakovas gali bendrauti su sūnumi pirmą ir trečią savaitgalius ieškovės gyvenamojoje vietovėje, neišvežant į kitą miestą, iki 5 valandų, laiką šalims suderinus prieš 2-3 dienas.

Nuo penkerių metų iki septynerių metų atsakovas, prieš savaitę laiko suderinęs su ieškove, galėtų vieną kartą per mėnesį išsivežti vaiką į savo gyvenamąją vietą, paėmęs vaiką šeštadienį nuo 10 val. ir grąžindamas sekmadienį 17 val. Dar vieną savaitgalį (nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 17 val. jis galėtų bendrauti su vaiku ieškovės gyvenamojoje vietovėje.

Sūnui pradėjus lankyti mokyklą suteikti A. I. teisę pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio šeštadienį nuo 9.00 val. paimti sūnų D. I. iš motinos L. I. (H.) gyvenamosios vietos ir grąžinti vaiką iki 17.00 val. sekmadienį; prieš mėnesį pranešus L. I. (H.) pasiimti sūnų vasarą 2 savaitėms vaiko tėvo A. I. atostogų metu, nevaržomai vykti su sūnumi D. I. į kitą miestą, tačiau be motinos sutikimo nevykti į užsienį; bendrauti su sūnumi visomis ryšio priemonėmis; iš anksto–prieš mėnesį pranešus ieškovei, pasiimti vaiką musulmoniškų švenčių dienomis.

Kolegija mano, kad toks bendravimas nepažeis vaiko interesų. Bendravimas nustatytas ne toks intensyvus kaip norėtų atsakovas, bet nustatant tokią tvarką kaip siūlo atsakovas, vaikas nesuprastų kur jo pastovi gyvenamoji vieta, blaškytus tarp abiejų tėvų, būtų pažeistas jo psichologinis stabilumas, nukentėtų vaiko interesai. Negalima sutikti su atsakovo argumentu, jog teismas pažeidė jo, kaip tėvo teises bendraujant su vaiku. CK 3.156 straipsnyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą vaikų atžvilgiu negalima suprasti vien kaip kasdieninę vaiko priežiūrą ar galimybę vienodą laiko tarpą bendrauti su vaiku. Tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu yra plačios – tai vaiko interesų atstovavimas, jo teisių gynimas, rūpinimasis sveikata, materialinių sąlygų vaikui augti, vystytis, mokytis sudarymas ir kt. Visi šie ir kiti vaiko auklėjimo klausimai turi būti sprendžiami abiejų tėvų, tai ir reiškia tėvų teisių ir pareigų lygiateisiškumo principo vaikų atžvilgiu įgyvendinimą. Šiame vaiko gyvenimo etape, jo raidai reikšmingiausias yra nuolatinis, nenutrūkstamas motinos ir vaiko bendravimas. Mažametį vaiką ir jo motiną sieją ypač stiprūs emociniai ryšiai, motina yra natūralus ir svarbiausias mažamečio vaiko socialinis partneris, todėl mažamečiam vaikui yra reikalinga didesnė motinos globa ir tai nėra asmenų lyčių lygybės prieš įstatymą principo pažeidimas, o tik geriau užtikrinami vaiko interesai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 144 straipsniu, Civilinio kodekso 3.65 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 13 d. sprendimą pakeisti ir nustatyti tokią atsakovo A. I. bendravimo su sūnumi D. I. bendravimo tvarką:

nustatyti vaiko tėvui pereinamąjį bendravimo su sūnumi terminą iki vaikui sukaks treji metai, nustatant, kad pereinamuoju laikotarpiu atsakovas turi teisę prieš 2-3 dienas suderinęs laiką (telefonu, raštu, elektroniniu paštu ir kt.) su ieškove L. I. (H.), poilsio ir švenčių dienomis lankyti vaiką ieškovės L. I. (H.) gyvenamajame būste, jai pačiai dalyvaujant, 3 valandas per dieną; nuo trejų iki penkerių metų atsakovas gali bendrauti su sūnumi pirmą ir trečią savaitgalius ieškovės gyvenamojoje vietovėje, neišvežant į kitą miestą, iki 5 valandų, laiką šalims suderinus prieš 2-3 dienas; nuo penkerių metų iki septynerių metų atsakovas, prieš savaitę laiko suderinęs datą su ieškove, gali vieną kartą per mėnesį išsivežti vaiką į savo gyvenamąją vietą, paėmęs vaiką šeštadienį nuo 10 val. ir grąžindamas sekmadienį 17 val. Dar vieną savaitgalį (nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 17 val.), suderinęs datą su ieškove, tėvas gali bendrauti su vaiku ieškovės gyvenamojoje vietovėje; D. I. pradėjus lankyti mokyklą suteikti A. I. teisę, suderinus su vaiko motina prieš 3 dienas, pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio šeštadienį nuo 9.00 val. paimti sūnų D. I. iš motinos L. I. (H.) gyvenamosios vietos ir grąžinti vaiką iki 17.00 val. sekmadienį; prieš mėnesį pranešus L. I. (H.) pasiimti sūnų vasarą 2 savaitėms vaiko tėvo A. I. atostogų metu, nevaržomai vykti su sūnumi D. I. į kitą miestą, tačiau be motinos sutikimo nevykti į užsienį; prieš mėnesį pranešus ieškovei, pasiimti vaiką musulmoniškų švenčių dienomis; atsakovui bendrauti su sūnumi visomis ryšio priemonėmis, lankytis sūnaus D. I. ugdymo įstaigose ir domėtis jo mokymosi ir lavinimosi procesu, sūnui sergant lankytis gydymosi įstaigose ir domėtis jo sveikata. L. I. (H.) privalo atsakovui teikti informaciją apie sūnų D. I. – apie jo lavinimą, sveikatą, gyvenamosios vietos, papildomo ugdymo pasikeitimus.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Erika MisiūnienėAlona RomanovienėAudrius Saulėnas