Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Elena Pauliukienė, sekretoriaujant Salomėjai Paulauskienei, dalyvaujant vertėjai Ritai Štirvydaitei, ieškovei L. I., ieškovės atstovei – advokatei Svietlanai Baracevičienei, atsakovui A. I., institucijos, ginančios vaikų interesus, atstovei Zitai Žilienei, žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės L. I. ieškinį atsakovui A. I., institucijai, teikiančiai išvadą, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl santuokos įrašo panaikinimo, vaiko gyvenamosios vietos ir jo išlaikymo bei atsakovo A. I. priešinį ieškinį ieškovei L. I., institucijai, teikiančiai išvadą, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl santuokos įrašo panaikinimo, vaiko gyvenamosios vietos, jo išlaikymo ir bendravimo tvarkos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti 2010-10-21 įrašą Nr. 466 apie santuokos metrikų knygoje įrašytą santuoką tarp L. I., gimusios (duomenys neskelbtini) ir A. I., gimusio (duomenys neskelbtini), sudarytą 2010-10-17 Lietuvos musulmonų sunitų dvasiniame centre – Muftiate; sugrąžinti ikisantuokinę pavardę „H.“; nustatyti nepilnamečio sūnaus D. I., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ja; priteisti iš atsakovo nuo 2011-07-01 nepilnamečiui vaikui išlaikyti kas mėnesį po 500,00 Lt periodinių išmokų iki jo pilnametystės; priteisti iš atsakovo kas mėnesį po 200 Lt ieškovės išlaikymui iki vaikui sueis 3 metai amžiaus bei priteisti iš jo ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas su ieškinio reikalavimais iš dalies sutiko, bet prašė patenkinti priešieškinį. Pripažino, jog šeima yra iširusi, bet nesutinka, kad dėl jo kaltės. Čia įžvelgia ieškovės kaltę, nes ji paliko šeimą ir išėjo gyventi pas tėvus. Šeimą, jeigu gyvena kartu, privalo išlaikyti vyras. Kadangi ji išėjo savo noru, ją toliau turi išlaikyti jos šeima. Jeigu ji toliau būtų jo žmona, pagal jų įstatymus išlaikymas tektų jam. Aišku, kad sūnaus išlaikymui jis skirs lėšas, bet po santuokos nutraukimo, jis žmonos nebeprivalo išlaikyti. Dėl šeimos iširimo jis nėra kaltas ir nenori, kad žmona gyventų atskirai. Patikino, jog po darbo laiku grįždavo namo ir stengėsi rodyti ieškovei dėmesį. Nurodė, kad ja ypač rūpindavosi, bet kiekvieną dieną negalėjo jos vestis į restoraną ar barą. Netiesa, kad yra paėmęs kreditą ir pinigus išsiuntęs motinai į (duomenys neskelbtini). Šie pinigai buvo išnaudoti vestuvių pokyliui, todėl kas mėnesį atiduoda 270 Lt paskolos grąžinimui. Kai gyveno kartu, jis pirkdavo šeimai maistą, išlaikė nuomojamą būstą bei savaitei žmonai duodavo po 40 Lt, o gyvenant atskirai – nustojo nuomotis butą (duomenys neskelbtini), bet pervesdavo į jos sąskaitą po 60-70 Lt, o nuo rugsėjo – 280, 300 litų, todėl teigti, kad visiškai nutraukė lėšų teikimą šeimai, negalima. Patvirtino, jog bendro dalintino turto su ieškove neužgyveno. Nurodė, kad pirmąją santuoką nutraukė ne tik tam, kad susituoktų su ieškove, bet ir dėl to, kad jau apie metus laiko su pirmąja žmona gyveno atskirai ir bendro šeimos ūkio nebevedė. Tokiu būdu, su ieškove bendrą šeimos ūkį vedė nuo spalio mėnesio iki liepos mėnesio. Turi pastovų ir papildomą darbą, todėl nekyla grėsmė dėl leidimo gyventi Lietuvoje pasibaigimo. Be to, 2008 metais buvo leista įregistruoti savo įmonę ir Lietuvos įstatymai, jam kaip steigėjui, suteikė teisę gyventi šalyje dar ir dėl įregistruotos įmonės. Esant šalyje krizei, įmonės veikla 5 metams sustabdyta, todėl susirado kitą darbą. Ieškovės kaltinimai dėl vaiko atėmimo ar grėsmės jį pagrobti liko neįrodyti, kadangi visiškai nesiruošia bėgti iš Lietuvos. Dėl sūnaus liks gyventi Lietuvoje, nes labai jį myli. Kadangi ieškovė kliudo bendrauti su vaiku, prašo patenkinti priešieškinyje numatytą bendravimo tvarką, nes taip pat nori dalyvauti sūnaus auklėjime, išmokyti savos kalbos ir papročių. Ieškovė neleidžia vaiko šnekinti kita (duomenys neskelbtini) kalba, o liepia kalbėti tiktai lietuviškai arba rusiškai. Paaiškino, kad vaikui nežinant jo gimtosios šalies kalbos, kultūros ir papročių, bus sunku ateityje bendrauti su jo giminėmis. Dėl šios priežasties norėtų pasiimti vaiką kuo ilgiau pas save. Mano, jog puikiausiai galėtų 2 dienas per savaitę sūnumi pasirūpinti, nes gydytojų yra nurodyta ką gali 10 mėnesių vaikas valgyti, o kaip pagaminti nusipirktus produktus, - susižinos parduotuvėse. Be to, pati vaiko mama, būdama su vaiku 5 dienas per savaitę, galėtų suteikti jam daugiau žinių apie vaiką, maitinimą, sveikatą ir jo įpročius. Tuo tarpu, jam paskambinus telefonu, apie sūnų jam nėra teikiama jokia informacija. Nesutinka, jog būtų priteista ieškovei jos prašoma suma jai pačiai išlaikyti. Pažymėjo, jog iki šiol šeimai skyrė tiek, kiek galėjo, o sūnui ateityje dvi dienas svečiuojantis pas jį, taip pat reikės skirti lėšas, maitinti, rengti, rūpintis sūnaus sveikata ir pramogomis. Tačiau nemano, kad reikėjo skaičiuoti sumas, kurias duodavo vaikui ar ieškovei. Norint patenkinti ieškovės reikalavimus, nepakaks jo gaunamo darbo užmokesčio, nes dar turi likti ir jo pragyvenimui bei nuomai už butą susimokėti. Sutinka sūnui skirti kas mėnesį po 500 Lt, bet ieškovei išlaikyti – ne. Gal būt, galėtų draugiškai sumokėti už ieškovės mokslą. Mano, jog ieškovė turėtų eiti dirbti ir gyventi taupiau. Ieškovė palikdama jį, kaip savo vyrą, bei televizijoje minėdama jo vardą, įžeidė jo savigarbą ir sugadino gyvenimą. Prašo priešieškinį visiškai patenkinti, o ieškinį tenkinti tik tose dalyse, kur jis sutinka.

Institucijos, ginančios vaikų interesus, atstovė palaikė ieškovės pusę. Nesant tarp tėvų ginčo, pritaria ieškovės reikalavimui dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su motina. Pastebėjo, jog santuokos tarp šalių išsaugoti nebėra jokių galimybių, todėl ji teisiškai turi būti nutraukta. Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui, šioje nagrinėjamoje byloje sudėtinga, nes iš šalių abstrakčių teiginių matyti, kad ieškovės ir atsakovo materialinė būklė yra visiškai skirtingos. Vaiko motina neturi išsimokslinimo, darbinių įgūdžių, augina 10 mėnesių kūdikį, todėl įsidarbinimo galimybė yra ypač ribota. Pastebėjo, jog atsakovas apie savo materialinę pusę kalbėjo sistematiškai netolygiai. Kai kalbama apie vaiko išlaikymą – gauna nedideles pajamas, kai kalbama apie jo, kaip užsieniečio, pragyvenimo lygį apskritai Lietuvoje, tai lėšų netrūksta. Pažymėjo, jog visi vaikai, atižvelgiant į jų amžių, sveikatą ir poreikius, turi būti vienodai abiejų tėvų išlaikomi. Rekomenduoja tėvams vaiką liečiančius klausimus aptarti ir išspręsti taikiai. Pažymėjo, jog ieškovės reikalaujamas 500 Lt vaikui išlaikymas iš tėvo, šiuo laikmečiu, yra visiškai nedidelis. Taip pat turi būti priteistas 200 Lt išlaikymas ir šalių sūnaus motinai išlaikyti, nes ji siekia įsigyti specialybę bei pastoviai, iki sūnus galės lankyti ugdymo įstaigą, rūpinasi vaiku. Pažymėjo, jog šiuo atveju ieškovės tėvai, materialiai remdami dukterį, sprendžia ne tik savo dukters, bet ir vaikaičio likimą. Jeigu vaiko tėvas materialiai paremtų ir sūnaus motiną, ji turėtų didesnę galimybę būti savarankiškesne, gal būt, net apsigyventi su vaiku atskirai nuo savo tėvų. Mano, jog atsakovo bendravimas su šia šeima nebus lengvas. Atsakovas, norėdamas pasimatyti su sūnumi, turėtų parodyti labai daug tolerancijos. Tuo pačiu pastebėjo, jog atsakovas, teismo posėdyje atsakydamas į klausimus dėl vaikų auginimo, neturi jokių įgūdžių rūpintis mažamečiu sūnumi ar žinių apie vaiko sveikatą, priežiūrą, jo maitinimą, todėl prašo teismo į tai atkreipti dėmesį ir priešieškinio dalį dėl atsakovo reikalaujamos bendravimo tvarkos netenkinti. Vaikas yra dar labai mažas keliauti du kartus per mėnesį į kitą už trijų šimtų kilometrų miestą ir atgal. Gal būt tokia galimybė atsiras, kai vaikui sueis 10 metų amžiaus. Mano, jog taip pat netikslinga nustatinėti vaiko su tėvu bendravimo tvarką kai jam sueis 7 metai ir daugiau amžiaus, nes faktinės šalių ir vaiko gyvenimo aplinkybės gali pasikeisti. Tiki, kad nurimus skyrybų aistroms, vaiko tėvai bendraus taikiai ir susitars dėl bendravimo su vaiku tvarkos be teismo pagalbos. Neteisinga, kad tėvas berniuką iš karto ilgesniam laikui paimtų iš žinomos mamos aplinkos. Yra įsitikinusi, kad toks tėvo elgesys vaikui sukeltų didžiulį stresą. Mano, kad šalių vaikui reikalingas pereinamasis laikotarpis. Teigė, kad per porą mėnesių tėtis turėtų įgusti susipažinti su vaiko sveikatos problemomis, slaugymu bei perprasti jo pagrindinius poreikius. Tiki, jog sūnui atsakovo namuose būtų suteiktos atitinkamos sąlygos bendrauti, pramogauti ar likti nakvynei, bet reikėtų palaukti iki vaikui sueis nors trys metukai amžiaus. Kadangi vaikas nuolat gyvena su motina, tėvo, kuris retai susitiks su juo, santykiai gali išdilti ir visiškai atšalti, todėl tikslinga suteikti ieškovui galimybę dažniau su sūnumi matytis. Berniukas turi būti ugdomas pagal savo amžių ir augti savo vaikiškame pasaulyje, todėl nevertėtų jam ant pečių uždėti suaugusių žmonių problemas. Tačiau esant dabartinei situacijai, siūlo nustatyti tokią bendravimo tvarką: atsakovui suteikti galimybę matytis su vaiku ieškovės gyvenamojoje vietoje kartą ar du kartus per mėnesį. Jei mama ekonominiu atžvilgiu bus labiau nepriklausoma nuo tėvų, gal tai įvyks ne ieškovės tėvų, o kituose namuose. Be to, neatmetama galimybė, kad apskritai nereikės jokios teismo nustatytos tvarkos, nes abu vaiko tėvai gali susitarti dėl sūnaus auklėjimo, bendravimo su juo ir papildomo jo išlaikymo geruoju.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinys iš dalies tenkintini.

Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, jog šalys 2010-10-17 susituokė Lietuvos musulmonų sunitų dvasiniame centre – Muftiate bei įrašas apie tai Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje atliktas 2010-10-21 (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (I tomas b. l. 7). Šalims santuokos metu (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje gimė sūnus D. I. (I tomas b. l. 8). Nekilnojamojo ir kilnojamojo registruotino dalintino turto sutuoktiniai neturi (I tomas b. l. 9-11). Ieškovė su sūnumi gyvena tėvų namuose (duomenys neskelbtini) (b.l.3-5), o atsakovas nuomojasi būstą (duomenys neskelbtini) (I tomas b.l.33-35, 51-56, 58, 104, 187), nors abu savo gyvenamąją vietą yra deklaravę esant (duomenys neskelbtini) (I tomas b.l. 12, 185, 186). Ieškovė nedirba, nes augina 10 mėnesių sūnų ir mokosi (duomenys neskelbtini) suaugusiųjų gimnazijos 4 – oje klasėje. Ateityje ketina mokytis toliau, siekti profesijos. L. I. iš valstybės negauna jokios paramos. Ieškovei, apart tėvų bei atsakovo, daugiau jokių asmenų, kurie galėtų jai su sūnumi materialiai padėti, ieškovės žodžiais, nėra (II tomas b.l.7-30). Atsakovas nuo 2007-05-08 dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „Transcom Worldwide Vilnius“ (buveinė Žirmūnų g. 139, Vilnius) veiklos skyriaus atstovu ir vidutiniškai, atskaičius mokesčiuus, į rankas gauna 1738,72 Lt (I tomas b.l.91). Šios bendrovės generalinė direktorė ir veiklos vadovė atsakovą charakterizuoja itin teigiamai (I tomas b.l.44, 59). Atsakovas 2010-05-27, t. y. ikisantuokos įrašo sudarymo, yra sudaręs su Swedbank, AB vartojimo kredito sutartį dėl 7200 Lt paskolos, kurią įsipareigojo grąžinti asmeniškai pats. Kredito grąžinimo terminas – 2013-05-12 (I tomas b.l.81-82). Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina atsakovo teiginius, jog su ieškove bendravo mobiliųjų telefonų pagalba (I tomas b.l.115-117), o faktinės bylos aplinkybės, - kad atsakovas atvykdavo susitikti su ieškove ir bendrauti su vaiku į (duomenys neskelbtini). Juridinių asmenų registro, išduoto 2008-10-28, registravimo pažymėjimo duomenimis yra atsakovas su kitu asmeniu įregistravęs tikrąją ūkinę bendriją „Euro star 786“ (I tomas b.l. 121). TŪB „Euro star 786“ 2008-11-20 akcininkų K. S. A. ir A. I. sprendimu vadovu paskirtas K. S. A. (I tomas b.l. 122-124). Duomenų apie bendrovės veiklą ir pelną byloje nėra. Atsakovo teigimu bendrovės veikla dėl ekonominės situacijos Lietuvos Respublikoje yra sustabdyta penkeriems metams.

Šalių sūnus D. I., gimęs (duomenys neskelbtini), nuo pat gimimo turi sveikatos problemų R62.8; L20.9; Q21.1 (I tomas b.l.127-128). Ieškovei ir mažamečiui jos sūnui Klaipėdoje sudarytos normalios gyvenimo sąlygos (I tomas b.l. 139-140). Ieškovę nuolat materialiai remia jos tėvai (I tomas b.l.148-163). Atsakovas nuo 2011 m. gegužės mėnesio iki 2012 m. kovo mėnesio imtinai ieškovei pervedė 2985 Lt, t. y. vidutiniškai (2985 Lt : 11 mėn.) per mėnesį po 271,36 Lt (suapvalinus – 271 Lt) vaiko išlaikymui (I tomas b.l. 60-80,164, 166).

Teismas, ieškovės prašymu, 2011-09-08 nutartimi uždraudė atsakovui išvežti sūnų iš Lietuvos Respublikos (I tomas b.l.19-21). Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2011-09-27 raštu teismui pranešė, jog (duomenys neskelbtini) pilietis A. I. kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybą su prašymu išduoti Lietuvos Respublikos piliečio pasą jo sūnui D. I. Prašymas dėl šios nagrinėjamos bylos nebuvo patenkintas (I tomas b.l. 30).

Iš bylos faktinių aplinkybių nustatyta, jog šalys gyvena atskirai. Byloje esanti medžiaga pagrindžia, kad šalių nepilnametis sūnus nuo faktinio šeimos iširimo momento gyvena kartu su motina. Nustatyta, kad atsakovė, nors ir neturėdama nuosavybės teise nekilnojamojo turto, stengiasi visais įmanomais būdais gerinti savo ir sūnaus gyvenimo sąlygas, rūpinasi jo auklėjimu, gerove ir saugumu. Nustatyta, kad ji gali ir nori skirti visą savo laiką sūnaus priežiūrai, auklėjimui ir ugdymui. Nagrinėjamoje byloje, pirmiausiai atsižvelgiant į teisėtus vaiko interesus, kad būtų jam sudarytos pastovios sąlygos augti, vystytis bei tobulėti, kad užaugtų humanišku bei doru visuomenės nariu, yra tikslinga nustatyti nepilnamečio šalių sūnaus gyvenamąją vietą su jo motina – ieškove. Vaiko tėvas tam neprieštarauja (Civilinio kodekso 3.59 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų 1996-03-14 įstatymas Nr. I-1234).

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo

Iš faktinių bylos aplinkybių, šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų nustatyta, kad atsakovas nėra ligotas, dirba ir yra gerbiamas darbdavių bei gauna pastovias pajamas. Vadinasi, jam esant darbingo amžiaus, ir nesant duomenų apie jo ligą, taigi esant veiksniam ir atsakingam savo kaip esamų ir būsimų vaikų tėvo įsipareigojimams, privalo ne tik dabar, bet ir ateityje rūpintis vaikais, juos auklėti, globoti, jiems atstovauti, ginti jų teises ir teisėtus interesus. Tėvai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti humaniškais ir dorais žmonėmis. Abu tėvai vienodai privalo rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti bei aprūpinti gyvenamuoju būstu (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų 1996-03-14 įstatymo Nr.I-1234 3, 21 straipsniai).

Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Nustatyta, kad šalių materialinė būklė ypač skirtinga, todėl atsakovo priešiniame ieškinyje siūloma 300 Lt suma sūnaus išlaikymui žymiai pablogintų nepilnamečio sūnaus poreikių patenkinimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004-04-26 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004 yra nurodęs, kad orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo. Atsakovas teismo posėdyje pripažino, jog vaikui galėtų skirti 500 Lt kas mėnesį. Tokiu būdu, objektyviai įvertinus nepilnamečio D. I. sveikatos būklę, poreikius ir ieškovės galimybes, teismo įsitikinimu, šiuo laikmečiu 500 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų išlaikymo dydis yra laikomas realiu ir pagrįstu bei yra pakankamas, kad būtų užtikrinamas minimalus vaiko vystymasis, t. y. priteistinas nepilnamečio vaiko išlaikymas nuo prašomo momento, nes šalys neteko galimybės gyventi viename būste ir bendrai rūpintis nepilnamečiu sūnumi (Civilinio kodekso 3.192, 3.196 straipsniai). Įvertinant tai, kad atsakovas iš dalies teikė nepilnamečiui sūnui išlaikymą po 271,36 Lt, todėl nuo 2011-07-01 iki 2012-04-01 išieškotinas tik jo įsiskolinimas (271,00 Lt x 9 mėn. = 2061,00 Lt). Kadangi nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (vienu iš tėvų), sūnaus turtą (iki pilnametytės) uzufrukto teise privalės tvarkyti jo motina (Civilinio kodekso 3.190, 3.192, 3.195, 3.196, 3.203 straipsniai).

Pažymėtina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnio 1 dalis). Pagrindas reikalauti keisti išlaikymo dydį gali būti vaiko poreikių pasikeitimas, vaiko tėvo (motinos) turtinės padėties pagerėjimas arba pablogėjimas.

Dėl bendrasantuokinio turto, šeimos iširimo kaltės ir sutuoktinės išlaikymo

Byloje esantys įrodymai ir nustatytos aplinkybės pagrindžia, jog ieškovė pergyvena dėl sūnaus būklės ir yra tiesiogiai paveikta atsakovo elgesio. Nesant pakankamai lėšų, ieškovės nerimas dėl sūnaus išlaikymo akivaizdus, nes iš atsakovo, kaip vaiko tėvo, nėra pakankamo dėmesio ir stabilumo teikiant materialinę pagalbą, todėl ieškovės šeimoje vyrauja liūdna nuotaika bei jaučiasi įtampa. Tačiau akivaizdu, kad ieškovė, sudarydama santuoką su atsakovu, jau turėjo patirties dėl gyvenimo su kitataučiu asmeniu bei buvo susipažinusi su kitos tautos papročiais. Iš faktinių bylos aplinkybių, šalių, jų atstovų, liudytojų parodymų, matyti, kad atsakovė dėl santuokos sudarymo ir jos iširimo buvo pati labai aktyvi. Kaip matyti, atsakovas, gyvendamas Lietuvoje stengiasi laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir nori, kad ieškovė taip pat jų laikytųsi. Bylos faktinė medžiaga pagrindžia, kad atsakovas nuoširdžiai stengėsi susigrąžinti šeimą, nori bendrauti su sūnumi, jo motina, giminėmis ir apgailestauja, kad po santuokos sudarymo nepateisino ieškovės lūkesčių dėl ypač didelės materialinės gerovės. Taigi, teigti, kad šalių šeima iširo tik dėl atsakovo kaltės, nėra pagrindo. Faktinės bylos aplinkybės pagrindžia, kad šalims pakartotinai susitaikyti nepavyko.

Vadinasi, pagal esamus įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus galima teigti, kad faktiškai šeima yra iširusi, šalys bendro šeimos ūkio nebeveda, negyvena santuokinio gyvenimo ir nėra duomenų, kad pradės gyventi. Ieškovė nepateikė svarių įrodymų dėl šeimos nestabilumo, esant tik atsakovo kaltei, o atsakovas, - kad stengiasi išsaugoti santuoką, todėl išanalizavus visapusiškai, objektyviai ir išsamiai visas bylos aplinkybes, darytina išvada, kad ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dalys, jog santuoka nutraukiama esant kito sutuoktinio kaltei, atmestinos, nes nustatyta, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Tokiu būdu, šalių reikalavimai iš dalies tenkintini: panaikintinas civilinės santuokos sudarymo įrašas dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.49, 3.53, 3.54, 3.59, 3.61 straipsniai). Ieškovei po santuokos įrašo panaikinimo paliktina ikisantuokinė pavardė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.69 straipsnio 1 dalis). Dalintino bendrosios jungtinės nuosavybės teise užgyvento nekilnojamojo turto šalys neturi.

Pagal Civilinio kodekso 3.109 straipsnį prievolės, kylančios iš sutuoktinių bendro turto tvarkymo ir šeimos poreikių tenkinimo, yra bendros sutuoktinių prievolės, vykdomos iš bendro jų turto. Tačiau, nustatyta, kad atsakovas yra iki santuokos sudaręs asmeninį sandorį, todėl ir prievolė - atsiskaityti Swedbank, AB lieka jam pačiam.

Konstatuotina, kad sutuoktinis, kuris dėl santuokos sudarymo ir bendrų šeimos interesų ar vaikų priežiūros negalėjo įgyti kvalifikacijos (baigti studijų), turi teisę reikalauti iš buvusio sutuoktinio atlyginti mokymosi baigimo ar savo perkvalifikavimo išlaidas (Civilinio kodekso 3.72 sdtraipsnio 3 dalis). Šioje byloje nustatyta, kad ieškovei atsakovas (duomenys neskelbtini) buvo sudaręs sąlygas tęsti mokslus. Ieškovė vidurinės mokyklos studijas (duomenys neskelbtini) nutraukė bei jas tęsia (duomenys neskelbtini). Tačiau nepateikė teismui įrodymų ir reikalavimo priteisti patirtas mokymosi išlaidas, kurias atsakovas gera valia sutinka apmokėti, todėl teismas neturi pagrindo šio klausimo spręsti (II tomas b.l.7-30).

Preziumuojama, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės. Taigi, šiuo atveju bylos medžiaga pagrindžia, kad ieškovei, iki susiras darbą, yra reikalinga parama, o atsakovas privalo teikti vaiko motinai lėšas, nes ji jokio asmeninio turto ar santaupų neturi, yra nedarbinga, nes mokosi ir augina mažametį vaiką. Darytina išvada, kad ieškovės prašoma suma nėra didelė, bet vaikui ir jai atsakovo teiktina suma ženkliai palengvintų ypač kuklų ieškovės pragyvenimo lygį bei leistų pagerinti šalių sūnaus sveikatos apsaugos, interesų ir poreikių patenkinimą, todėl ieškovės prašymas iš dalies tenkintinas, t. y. nuo ieškinio į teismą padavimo dienos iki šių metų pabaigos, priteistina iš atsakovo kas mėnesį ieškovei parama po 200 Lt (Civilinio kodekso 3.72 straipnio 2 dalis).

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvas, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.156 straipsnis). Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.170 straipsnio 1–3 dalys). Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai atlikdami šias pareigas turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Taip pat tėvai privalo sudaryti sąlygas savo vaikams mokytis iki įstatymuose nustatyto amžiaus bei visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu. Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.170 straipsnio 4 dalis).

Konstatuotina, jog teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 376 straipsnis). Šiuo atveju nepilnamečio D. I. bendravimo su tėvais tvarka nustatytina, išskirtinai atsižvelgiant į vaiko interesus bei poreikius, atmetant iš dalies abiejų šalių reikalavimus.

Išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, taip pat vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas konstatuoja, jog bendravimo tvarką būtina nustatyti, siekiant apsaugoti vaiko teises į šeimos ryšius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.161 straipsnio 3 dalis). Ginčo šalys dėl asmeninių nesutarimų neužtikrino savo sūnui teisės būti globojamam abiejų tėvų bendru sutarimu. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad D. I. yra mažametis, nekalba, todėl negalėtų tėvui žodžiais išreikšti savo poreikių, todėl atsakovo reikalavimas leisti jam nedelsiant sūnų pasiimti jo nurodyta tvarka, netenkintinas. Teismas daro išvadą, jog nenustačius teismui pereinamojo laikotarpio - priprasti sūnui prie tėvo, pažeistų vaiko teises į jo amžiui tinkamas bendravimo, ugdymo, sveikatos ir saugias gyvenimo sąlygas.

Akivaizdu, kad per partnerių gyvenimą atskirai, ieškovė, kaip vaiko mama, geriau žino sūnaus poreikius, nes kasdien juos tenkina. Todėl nustatytinas ieškovui šešių mėnesių pereinamasis su vaiku bendravimo terminas, kad jis, siekdamas ilgesnio (be motinos tarpininkavimo) bendravimo su sūnumi, galėtų palaipsniui prisipratinti vaiką, išeinant vieniems pasivaikščioti, apsipirkti, o lankant ugdymo įstaigą - paimti jį iš darželio ir pan., perprasti vaiko dienotvarkę, suvokti kūdikio „kalbą“, reiškiamą ašaromis, šypsniu ar mimikomis, ir derinti su vaiko motina, jo poreikių patenkinimą.

Išnagrinėjus išsamiai, objektyviai ir visapusiškai visas bylos aplinkybes ir įrodymus, atsižvelgus į šalių paaiškinimus, liudytoojų parodymus ieškinys ir priešieškinys dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tenkintini iš dalies: nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatytina ieškovo bendravimo su vaiku tokia tvarka: nustatytinas ieškovui šešių mėnesių pereinamasis su vaiku bendravimo terminas, išskirtinai lankant vaiką ieškovės gyvenamojoje vietoje, laiką suderinus (telefonu, raštu ar kitomis priemonėmis) prieš 2-3 dienas; praėjus šešių mėnesių pereinamajam laikotarpiui, atsižvelgus į vaiko sveikatą, poreikius ir interesus, suteikti ieškovui teisę pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio šeštadienį nuo 9.00 val. paimti sūnų iš motinos gyvenamosios vietos ir grąžinti vaiką iki 17.00 val. sekmadienį; pasiimti sūnų vasarą dviems savaitėms ieškovo atostogų metu, nevaržomai vykti su vaiku į kitą miestą; bendrauti su sūnumi visomis ryšio priemonėmis; pasiimti vaiką per vieną iš didžiųjų metų švenčių (šv. Kalėdas ar šv. Velykas) pasirinktinai, taip pat iš anksto – prieš mėnesį pranešus ieškovei, - musulmoniškų švenčių dienomis; lankytis sūnaus ugdymo įstaigose ir domėtis jo lavinimo ir mokymosi procesu, o atsakovė privalo ieškovui teikti informaciją apie vaiką – apie sūnaus sveikatą, lavinimą, gyvenamosios vietos, papildomo ugdymo pasikeitimus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 3 dalis). Nustačius tokią vaiko ir tėvo bendravimo tvarką, būtų užtikrinta, stiprinant giminystės ryšius, vaiko teisė bendrauti su tėvu. Taip pat išlieka galimybė šalims dėl bendravimo su vaiku kitos tvarkos susitarti gera valia (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.161 straipsnio 3 dalis, 3.172, 3.176 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingi patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės sumokėjo 139,10 Lt dydžio žyminį mokestį, todėl, santuoką nutraukiant dėl abiejų sutuoktinių kaltės, iš atsakovo priteistina 69,55 Lt žyminio mokesčio ieškovei. Atsakovas, paduodamas priešinį ieškinį, už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės sumokėjo 139,10 Lt dydžio žyminį mokestį, todėl, santuoką nutraukiant dėl abiejų sutuoktinių kaltės, iš ieškovės priteistina 69,55 Lt žyminio mokesčio atsakovui. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms ir įrodymams, patirtos išlaidos dėl žyminio mokesčio šalims užskaitomos, todėl vienas kitam nepriteistinos.

Žyminis mokestis valstybei už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui, įsiskolinimo ir paramos priteisimo, t. y. 313,83 Lt (2061,00 Lt įsiskolinimas x 3% = 61,83 Lt; 500 Lt vaiko išlaikymas Lt x 12 mėn. = 6000,00 Lt x 3 procentai žym. mok. = 180,00 Lt ir 200 Lt ieškovės išlaikymas x 12 mėn. = 2400 Lt x 3 procentai žym.mok. = 72,00 Lt) priteistinas iš atsakovo, nes ieškovė įstatymu nuo šio mokesčio yra atleista (Civilinio proceso kodekso 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos (1210,00 Lt už teisinę advokato pagalbą) paskirstomos šalims po lygiai, t. y. po 605 Lt. Atsakovas patirtų bylinėjimosi išlaidų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepagrindė, todėl jos iš ieškovės nepriteistinos.

Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-09-08 nutartimi Nr. N2-13672-122, įsiteisėjus šiam sprendimui, naikintinos (Civilinio proceso kodekso 149 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų ar nutarčių apskundimas jų vykdymo nesustabdo (Civilinio proceso kodekso 282 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

panaikinti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje 2010-10-21 santuokos metrikų knygoje įrašytą įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl santuokos, įregistruotos 2010-10-17 Lietuvos muslmonų sunitų dvasiniame centre - Muftiate, tarp A. I., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), ir L. I., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

po santuokos įrašo panaikinimo ieškovei grąžinti ikisantuokinę pavardę – H.;

nustatyti nepilnamečio sūnaus D. I. (D. I.), (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jo motina L. I. (H.);

priteisti iš A. I., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), nepilnamečio sūnaus D. I. (D. I.), (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo 2011-07-01 kas mėnesį po 500,00 Lt (penki šimtai Lt ir 00 ct) periodinių išmokų iki jo pilnametystės, indeksuojant, atsižvelgus į infliaciją, kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant uzufrukto teise L. I. (H.) nepilnamečio sūnaus D. I. turto ir lėšų tvarkytoja. Priteisto iš A. I. nepilnamečio sūnaus D. I. išlaikymo išieškojimą vykdyti taip: nuo 2011-07-01 iki 2012-03-31 iš atsakovo sūnui išieškoti 2061,00 Lt (du tūkstančiai šešiasdešimt vienas Lt ir 00 ct) įsiskolinimą, o nuo 2012-04-01 – kas mėnesį po 500 Lt (penki šimtai Lt ir 00 ct) iki D. I. pilnametystės;

priteisti iš A. I. nuo 2011 m. rugsėjo 6 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. kas mėnesį po 200 Lt (du šimtai Lt) paramą ieškovės L. I. (H.) išlaikymui;

priteisti iš A. I. 605 Lt (šeši šimtai penki Lt ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų L. I. (H.) ir 313,83 Lt (trys šimtai trylika Lt ir 83 ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Žyminį mokestį sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos, į.k. 188659752, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, AB, nurodant įmokos kodą „5660“ ir pateikti įrodymus (mokėjimo kvitą) prie šios civilinės bylos;

nustatyti biologinio tėvo A. I. bendravimo su sūnumi D. I. (D. I.) tokią tvarką:

nustatyti vaiko tėvui šešių mėnesių pereinamąjį su sūnumi bendravimo terminą, išskirtinai lankant vaiką L. I. (H.) gyvenamojoje vietoje ne mažiau, kaip tris valandas, laiką suderinus (telefonu, raštu ar kitomis priemonėmis) prieš 2-3 dienas; praėjus šešių mėnesių pereinamajam laikotarpiui, atsižvelgus į vaiko sveikatą, poreikius ir interesus, iš anksto, t. y. prieš savaitę suderinus visas galimas aplinkybes su L. I. (H.), suteikti A. I. teisę pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio šeštadienį nuo 9.00 val. paimti sūnų D. I. iš motinos L. I. (H.) gyvenamosios vietos ir grąžinti vaiką iki 17.00 val. sekmadienį; prieš mėnesį pranešus L. I. (H.) pasiimti sūnų vasarą dviems savaitėms vaiko tėvo A. I. atostogų metu, nevaržomai vykti su sūnumi D. I. į kitą miestą; bendrauti su sūnumi visomis ryšio priemonėmis; pasiimti vaiką per vieną iš didžiųjų metų švenčių (šv. Kalėdas ar šv. Velykas) pasirinktinai, taip pat iš anksto – prieš mėnesį pranešus ieškovei, - musulmoniškų švenčių dienomis; lankytis sūnaus ugdymo įstaigose ir domėtis jo lavinimo ir mokymosi procesu, o vaiko motina privalo berniuko tėvui teikti informaciją apie vaiką – apie sūnaus sveikatą, lavinimą, gyvenamosios vietos ar papildomo ugdymo pasikeitimus. Šalims, prieš mėnesį pranešus vieni kitiems ir priėjus vieningos nuomonės, išlieka galimybė gera valia pasikeisti teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką.

Įsiteisėjus šiam sprendimui, panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-09-08 nutartimi Nr. N2-13672-122 atsakovui A. I. taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Kitas ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dalis atmesti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui vykdyti skubiai.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos, galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą šiame Apylinkės teisme.