Vilniaus apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovė uždarosios akcinės bendrovės „AUTOMATIKOS SISTEMOS“ atstovui advokatui Pauliui Gutauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AUTOMATIKOS SISTEMOS“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ELVO“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinio reikalavimus, naujų aplinkybių nenurodė, atsakovė bylą prašė nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Byloje nustatytos aplinkybės, teismo motyvai, išaiškinimai ir išvados

5. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „AUTOMATIKOS SISTEMOS“ pagal atsakovės UAB „ELVO“ pateiktus užsakymus pardavė atsakovei prekių. Už parduotas bei pateiktas prekes buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros: 1) 2022 m. birželio 6 d. PVM sąskaita faktūra Nr. AUT 96020 557,81 EUR su PVM sumai; 2) 2022 m. birželio 29 d. PVM sąskaita faktūra Nr. AUT 96584 7 544,35 EUR su PVM sumai. Atsakovė įsipareigojo minėtas pinigines sumas apmokėti vėliausiai iki 2022 m. liepos 29 d., tačiau jų neapmokėjo ir liko skolinga ieškovei 8 102,16 EUR.

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2 straipsnis numato, jog „prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius“.

7. Remiantis CK 6.305 straipsnio 1 dalimi, pagal pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjas įsipareigoja perduoti prekes pirkėjui nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti prekes ir sumokėti už jas nustatytą pinigų sumą. Pirkimo–pardavimo sutarties pagrindinis bruožas yra tai, kad šia sutartimi pardavėjas perduoda pirkėjui daiktą ir nuosavybės teisę į jį, t. y. sutarties pagrindu pasikeičia daikto savininkas. Pirkimo–pardavimo sutarties dalyku gali būti daiktai, kuriuos pardavėjas jau turi ar kurie gali būti sukurti ar pardavėjo įgyti ateityje, nes prievolės dalyku gali būti ir turtas, kuris bus sukurtas ateityje (CK 6.3 straipsnio 2 dalis).

8. Byloje nustatyta, jog atsakovė pažeidė sutartinę prievolę laiku atsiskaityti už prekes (CK 6.205 straipsnis), pripažįsta skolos faktą ir dydį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia priteisti iš atsakovės 8 102,16 EUR skolos (CK 6.38 straipsnis, CPK 268 straipsnio 5 dalis).

Dėl palūkanų priteisimo iš skolininko, praleidusio piniginės prievolės įvykdymo terminą

9. CK 6.205 straipsnyje nustatyta, kad sutarties neįvykdymu laikomas ir jos įvykdymo termino praleidimas. Kai praleistas prievolės įvykdymo terminas, skolininkas atsako kreditoriui už dėl termino praleidimo padarytus nuostolius (CK 6.260 straipsnio 2 dalis), ir palūkanos turi būti mokamos dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, naudojasi kreditoriaus lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutartyje ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.210, 6.261 straipsniai).

10. Pagal CK 6.261 straipsnį, įstatyme nustatytas kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011; 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-969/2017, 24 punktas). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas, kitaip tariant, atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014).

11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje CK 6.37 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo praktikoje nurodyta, kad procesinių palūkanų paskirtis dvejopa – kompensacinė ir skatinamoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-695/2019). CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėtinos palūkanos laikytinos minimaliais ieškovo nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008). Kita procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo procesą ir teismo sprendimo įvykdymą. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2021 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-611/2021).

12. CK 6.37 straipsnio 2 dalis grindžiama tuo, kad jau iki kreipimosi į teismą dienos egzistuoja piniginė skolininko prievolė, kurios skolininkas geruoju nevykdo ir taip pažeidžia kreditoriaus teises; teismo sprendimu tokia prievolė ne sukuriama, o tik patvirtinamas jos egzistavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-611/2019).

13. Ieškovė prašė priteisti 71,23 EUR palūkanas, apskaičiuotas pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį. Atsakovė palūkanų dydžio ir skaičiuojamojo laikotarpio neginčijo (CPK 12, 178 straipsniai).

14. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pripažįsta ieškinį dėl skolos ir palūkanų priteisimo, remiantis CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, bei į tai, jog tarp šalių, kaip ūkio subjektų, susiklostė komerciniai santykiai, ieškovės naudai priteisiama 6,75 EUR palūkanų nuo 2022-07-07 iki 2022-09-19, apskaičiuotų pagal 2022 m. birželio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. AUT 96020, bei 64,48 EUR palūkanų nuo 2022-07-30 iki 2022-09-19, apskaičiuotų pagal 2022 m. birželio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. AUT 96584.

15. Ieškovė prašė priteisti jos naudai 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

16. Vilniaus apygardos teisme 2023 m. gegužės 24 d. priimta nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-1537-803/2023 pagal pareiškėjo UAB „ELVO“ vadovo S. B. prašymą dėl UAB „ELVO“ restruktūrizavimo bylos nutraukimo ir bankroto bylos UAB „ELVO“ iškėlimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „ELVO“ vadovo S. B. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei UAB „ELVO“ iškėlimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – UAB „AUTOMATIKOS SISTEMOS“, UAB „Energopro“, UAB „Binkauskas ir Stašinskas“, kuria teismas nutarė iškelti UAB „ELVO“ bankroto bylą. Ši nutartis įsiteisėjo 2023 m. birželio 5 d.

17. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 4 punktą nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama skaičiuoti netesybas ir palūkanas už juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos

18. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimas dėl palūkanų priteisimo turi atitikti teisės akto reikalavimus, iš atsakovės ieškovės naudai priteisiamos 6 proc. metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022.09.21) iki 2023 m. birželio 5 d. (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

19. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio.

20. Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80 – 87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88 – 92, 97 – 99 straipsniai. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

21. Ieškovė patyrė 400 EUR teisinės pagalbos išlaidų dėl pareiškimo teismui pateikimo, 500 EUR išlaidų, susijusių su ieškinio parengimu, 375 EUR teisinės pagalbos išlaidų dėl atstovavimo teismo posėdyje.

22. Pažymėtina, jog CPK 93 straipsnio 1 dalies nustato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, o CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamojoje praktikoje dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo aiškinama, jog teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas. Nustatant priteistino užmokesčio dydį, atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016). Taigi sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato teisine pagalba, priteisimo, privaloma vadovautis ne tik pamatiniais teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, tačiau ir atsižvelgti į Rekomendacijas (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-304-370/2020, 45 punktas).

23. Byloje nustatyta, kad išlaidos už teisines paslaugas neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R–85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatyto dydžio (nauja redakcija nuo 2015.03.20), yra pagrįstos ir įrodytos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad teisinės pagalbos išlaidos yra pagrįstos ir įrodytos, iš atsakovės priteisiama 1 275 EUR ieškovės naudai jų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

24. Ieškovė sumokėjo 237 EUR žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, jog yra įsiteisėjusi nutartis iškelti atsakovei nemokumo bylą, ieškovei grąžintinas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 5 dalis).

25. Atsakovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, todėl valstybei bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 – 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AUTOMATIKOS SISTEMOS“ ieškinį.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „ELVO“ (juridinio asmens kodas: 304862916) 8 102,16 EUR (aštuonis tūkstančius vieną šimtą du eurus 16 ct) skolos ir 71,23 EUR (septyniasdešimt vieną eurą 23 ct) palūkanų, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022.09.21) iki 2023 m. birželio 5 d., 1 275,00 EUR (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AUTOMATIKOS SISTEMOS“ (juridinio asmens kodas: 148363514) naudai.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „AUTOMATIKOS SISTEMOS“ (juridinio asmens kodas: 148363514) 237 EUR žyminio mokesčio, išaiškinant, kad mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šiuo teismo sprendimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.