- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-17
- Bylos Nr.
- 2S-1972-273/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-02058-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Atsakovas
- N. P.
- Ieškovas
- I. P.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės N. P. atskirąjį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-120-1021/2017 pagal civilinėje byloje pagal ieškovo I. P. ieškinį atsakovei N. P. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės, turto padalinimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su jais tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir kitų reikalavimų bei pagal atsakovės N. P. priešieškinį ieškovui I. P. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės ir kitų reikalavimų ieškovo I. P. ieškinį atsakovei N. P. dėl santuokos nutraukimo, išvadą teikianti institucija byloje Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilkaviškio rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje pagal ieškovo I. P. ieškinį atsakovei N. P. ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo, turto padalinimo, nepilnamečių vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su jais tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bei kitų reikalavimų, ieškovas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - iki teismo sprendimo priėmimo dienos nustatyti nepilnamečių vaikų J. P., gim. (duomenys neskelbtini), I. P., gim. (duomenys neskelbtini) , A. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu.
Šalies argumentai
2. Ieškovas prašyme nurodė, kad atsakovei 2015 m. buvo ūmus priepuolis, ji buvo gydyta KMUK psichosomatiniame skyriuje, o 2017 m. pasireiškė šios ligos remisija, todėl atsakovės elgesys kelia nerimą dėl vaikų saugumo. Atsakovės būklė yra pakitusi. Dėl pastovių simptomų: nerimo, nemigos ir įtampos, pakito pastarosios elgesys namų aplinkoje, atsirado neadekvačios mintys, mąstymo nenuoseklumas (asociacinio ryšio susilpnėjimas), neadekvačios emocijos (verkia be priežasties arba juokiasi išgirdusi blogą naujieną), paaiškėjo ir tai, kad tęsia savo apsilankymus Astrominerologijos centre, kas buvo priežastimi priepuoliams 2015 m. atsirasti. Atsakovė negavusi medikų leidimo, ieškovo sutikimo išvežė sergančius vaikus pas savo tėvus.
3. Atsakovė parengiamojo posėdžio metu pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones -nustatyti laikinąją gyvenamąją nepilnamečių vaikų J. P., I. P. ir A. P. su atsakove, nustatyti ieškovo bendravimo tvarką su vaikais, priteisti iš ieškovo po 280 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui bei priteisti iš ieškovo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį atsakovės išlaikymui. Atsakovė prašė nustatyti, kad vaikai praleidžia pirmą ir trečią mėnesio savaitgalius su ieškovu, jam paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos šeštadienį tarp 10-11 val. ir parvežant vaikus sekmadienį tarp 15-18 val. atgal. Apie negalėjimą pasinaudoti nustatyta bendravimo tvarka, ieškovas praneša atsakovei prieš dvi dienas SMS žinute.
Atsiliepimas
4. Atsakovė nurodė, kad nuo 2017 m. birželio 1 d. ji pradėjusi dirbti UAB „Baltoji rožė LT“ Alytuje, kur turi pastovią gyvenamąją vietą. Vaikai yra išreiškę savo norą gyventi su ja.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 6 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino, o atsakovės prašymą – atmetė; nustatė nepilnamečių vaikų J. P., I. P. ir A. P. laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu jo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini) ; nustatė laikiną atsakovės bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais, nustatant, kad atsakovė su vaikais nepertraukiamai bendrauja iki 2017 m. liepos 1 d., pasiimdama vaikus į savo gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), ne vėliau kaip 2017 m. liepos 1 d. 18 val. vaikus grąžindama ieškovui į jo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), po to su vaikais bendrauja kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitę nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 19 val., t. y. tris dienas nepertraukiamai, pasiimdama ir grąžindama vaikus ieškovo gyvenamojoje vietoje.
6. Teismas nustatė, kad šalys visą laiką gyveno ieškovo tėvams priklausančiame name (duomenys neskelbtini) , tačiau nepavykus teisminei mediacijai, ieškovė pakeitė savo gyvenamąją vietą ir išvyko gyventi į Alytų, kartu be ieškovo sutikimo pasiimdama šalių vaikus. Teismas nurodė, kad labiau tikėtina, jog nustatytos aplinkybės, kad vaikai iš namų išvežti darbo dienos metu, kai ieškovas buvo darbe, paimti visi jų daiktai, vaikų gyvenamoji vieta tą pačią dieną deklaruota atsakovės iniciatyva Alytuje, tą pačią dieną atsakovė įsidarbino, jau kitą dieną parašė teismui pareiškimą dėl vaikų gyvenamosios vietos su ja nustatymo, išlaikymo vaikams ir sau priteisimo, rodo, kad labai tikėtina, kad tokie ieškovės veiksmai buvo suplanuoti iš anksto. Teismas, spręsdamas laikinosios apsaugos priemonės taikymo klausimą, išsamiai neanalizavo ieškovo ir atsakovės galimybės vaikams suteikti geresnę gyvenamąją aplinką ir teikti jiems geresnį materialinį aprūpinimą, vaikų priežiūros galimybes, tačiau pažymėjo, kad šiuo požiūriu ieškovo galimybės šiuo metu yra geresnės negu atsakovės. Kadangi vaikų gyvenamoji vieta iki 2017 m. gegužės 31 d. buvo su ieškovu jo gyvenamojoje vietoje, atsakovė turėjo pagrįsti, kad esanti aplinka gyvenant kartu su ieškovu tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaikų normaliam vystymuisi, o tokia aplinka būtų sukurta vaikų gyvenamąją vietą nustatant su ja pačia. Teismas sutiko, kad atsakovei išvykus gyventi į Alytų šalių tarpusavio konfliktų galimybė yra eliminuota. Teismas nustatė, kas ieškovas kaip aplinkybę susijusią su atsakove, kuri gali kenkti jų saugumui ir normaliam vystymuisi, nurodė jos psichinę ligą. Atsakovė nors nurodė, kad šiuo metu yra ligos remisija, tačiau nenurodė, kad yra pasveikusi, kad jai vaistų vartojimas yra nutrauktas. Teismas kritiškai vertino atsakovės pateiktą rašytinį vyriausios dukros J. P. paaiškinimą, kad ji norėtų gyventi su motina, nes paaiškinimas buvo rašytas tik esant atsakovei, jame nenurodytos priežastys, kodėl ji norėtų gyventi su motina Alytuje, o ne su tėčiu Vilkaviškyje. Paaiškinimas prieštaravo byloje esančiame paaiškinime, paimtame Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus, kuriame J. P. nurodė, kad norėtų gyventi kartu su motina ir tėvu Vilkaviškyje. Teismas sutiko su atsakovės teiginiais, kad jos ryšiai su vaikais yra artimesni negu su tėvu, tačiau teismo vertinimu tai sąlygojo objektyvios aplinkybės: atsakovė augindama vaikus nedirbo, su jais praleisdavo visą laiką, o kai tuo tarpu atsakovas dirbo ir išlaikė šeimą, dėl ko galėjo mažiau skirti dėmesio bendravimui su vaikais. Tačiau dabar šioje srityje ieškovo ir atsakovės padėtis suvienodėjo, kadangi atsakovė taip pat įsidarbino, todėl negalės daugiau skirti laiko vaikams negu ieškovas. Teismas sprendė, kad ši atsakovės nurodyta aplinkybė, nėra pagrindas nustatyti vaikų gyvenamąją vietą kartu su atsakove, o ne su ieškovu.
7. Teismas įvertinęs nustatytas aplinkybes, ir tai, kad iki bylos išsprendimo iš esmės, nuolatinė vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti keičiama tik išimtiniais atvejais, sprendė, kad laikinoji vaikų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškovu dabartinėje vaikų nuolatinėje gyvenamojo vietoje.
8. Kadangi vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu, todėl atsakovės prašymą priteisti iš ieškovo laikiną išlaikymą vaikams teismas atmetė.
9. Teismas atmetė atsakovės prašymą priteisti jai laikiną išlaikymą iš ieškovo, kadangi atsakovė neįrodė, kad jai šiuo metu būtinas laikinas išlaikymas. Nurodė, kad atsakovė yra pakankamai jauno amžiaus, įsidarbinusi, gaus 380 Eur atlyginimą, gyvena jos tėvams nuosavybės teise priklausančiame bute.
10. Teismas sprendė, kad ieškovo atstovės posėdžio metu pasiūlyta atsakovės bendravimo su vaikais tvarka, atsakovei šiuo metu gyvenant nuolat kitame mieste Alytuje, atitinka nepilnamečių vaikų, jos ir ieškovo interesus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
11. Atskirajame skunde atsakovė prašė Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti atsakovės prašomas laikinąsias pasaugos priemones. Atskirajame skunde nurodė tokius argumentus:
1.1. Atskirasis skundas be motyvų;
1.2. Teismas neatsižvelgė į ieškovo piktnaudžiaujantį civiliniu procesu elgesį bylos nagrinėjimo metu;
1.3. Teismas neįtraukė į bylos nagrinėjimą Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadai duoti klausimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo;
1.4. Teismas neišklausė J. P. nuomonės dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo;
1.5. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas nepiktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais;
1.6. Teismas netinkamai vertino aplinkybes dėl atsakovės ligos;
1.7. Teismas tenkindamas ieškovo prašymą, o atmesdamas atsakovės prašymą pažeidė tėvų lygybės principą;
1.8. Teismas nevertino, kad jauniausiam sūnui yra vos dveji metai, todėl tokio amžiaus vaiko atskyrimas nuo motinos yra ypatingai žalingas;
1.9. Teismas pažeidė tėvų lygybės principą uždėdamas pareigą pasiimti vaikus ir pristatyti į jų gyvenamąją vietą atsakovei;
1.10. Ieškovo gaunamas darbo užmokestis (1 600 Eur atskaičius mokesčius) yra pakankamas, kad laikinam išlaikymui vaikams ir atsakovei teikti, kas atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo nuostatas.
Atsiliepimas
12. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas prašė atskirąjį skundą atmesti ir palikti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartį. Atsiliepime ieškovas nurodė tokius argumentus:
2.1. Teismas tinkamai įvertino abiejų šalių prašymus ir pateiktus įrodymus;
2.2. Atsakovės motyvai dėl ieškovo piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais, dėl to, kad ieškovas negali pasirūpinti vaikais prieštarauja byloje esantiems įrodymams ir sveikai logikai;
2.3. Atsakovės argumentai dėl laikino išlaikymo priteisimo vaikams prieštarauja CK 3.192 straipsnio nuostatoms. Byloje nenustatyta pagrindų laikinam išlaikymui atsakovei priteisti;
2.4. Atsakovė kitaip supranta laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, jų poreikį ir, neturėdama jokių argumentų, siekia nepagrįstai ir toliau kenkti vaikų interesams;
2.5. Iš Alytaus rajono Vaikų teisių apsaugos skyriaus dokumentų matyti, kad atsakovė vaikus nuteikinėja, kad jie galimai liktų su atsakove. Be to, šiuose dokumentuose nustatytos aplinkybės prieštarauja jos pačios teikiamoms pažymoms.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).
14. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės - nustatyta laikinoji nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta ir vienos iš šalių laikinoji bendravimo su vaikais tvarka bei kuria atmestas atsakovės prašymas dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams ir atsakovei - teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, taigi, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Laikinas iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu (CK 3.65 str. 2 d. 2 p.).
16. Pažymėtina, jog laikinoji apsaugos priemonė – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų iki teismo sprendimo byloje priėmimo, gali būti taikoma esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis. Ši laikinoji apsaugos priemonė yra išimtinio pobūdžio (ultima ratio) ir jos taikymą pateisinti gali tik reali grėsmė vaiko interesams vieno iš tėvų pusės. Asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti jų taikymo būtinybę ir kad jų nepritaikius bus pažeisti vaiko ar vieno iš sutuoktinių interesai. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punkte yra numatyta teismo teisė taikyti kitas, teismo manymu, reikalingas priemones. Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatose yra numatyta laikino išlaikymo priteisimo iš vieno sutuoktinio nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui galimybė. Laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams tikslas yra užtikrinti, kad būtinos vaikams vystytis sąlygos ir bent minimalūs vaikų poreikiai būtų užtikrinti ir patenkinti viso bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu (CK 3.192 str. 2 d., 3.65 str. 2 d. 4 p.). Abu tėvai privalo teikti vaikams nuolatinį išlaikymą, o laikinas išlaikymas priteisiamas tam iš tėvų, su kuriuo faktiškai bylos nagrinėjimo metu gyvena vaikas. Laikino išlaikymo klausimas sprendžiamas pagal analogiją taikant CK 3.192, 3.203 straipsnius. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra priemonė, kuria siekiama ne tik užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą, bet ir laikinai sureguliuoti ginčo teisinius santykius.
17. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovo prašymą ir nustatė laikiną nepilnamečių vaikų J. P., gim. (duomenys neskelbtini) , I. P., gim. (duomenys neskelbtini) , A. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu, jo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) ; nustatė laikiną atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, pagal kurią, atsakovė su vaikais nepertraukiamai bendrauja iki 2017 m. liepos 1 d., pasiimdama vaikus į savo gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), o nuo 2017 m. liepos 1 d. su vaikais bendrauja pasiimdama juos iš ieškovo gyvenamosios vietos kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitę nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 19 val.; atsakovės prašymą dėl vaikų laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove bei laikino po 280 Eur kiekvienam vaikui bei 250 Eur atsakovei išlaikymo kas mėnesį priteisimo iš ieškovo ir laikinos atsakovės pasiūlytos ieškovo bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo teismas atmetė.
18. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra be motyvų. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, šalių ir jų atstovų paaiškinimus bei padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog vaikų tolimesnis gyvenimas iki šiol jų buvusioje gyvenamojoje vietoje kartu su jų tėvu – ieškovu kenktų jų interesams, kad vaikų gyvenamoji vieta su ieškovu tapo nesaugi, nebeatitinkanti reikalavimų normaliam vaikų vystymuisi. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovei išsikėlus iš šalių gyvenamosios vietos, yra eliminuota ne tik šalių tarpusavio konfliktų galimybė, bet ir šių konfliktų pasekmė – dėl konfliktų vaikų patiriama psichologinė žala.
19. Atmestinas atskirojo skundo argumentas dėl ieškovo piktnaudžiavimo procesu. Pažymėtina, kad šios apeliacijos dalykas yra laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumas ir teisėtumas, o dėl santuokoje įgyto turto padalijimo bus sprendžiama šalių santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo iš esmės metu.
20. Nesutiktina su atskirojo skundo teiginiu, jog sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo į bylos nagrinėjimą turėjo būti privalomai įtrauktas Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsižvelgiant į atsakovės gyvenamąją vietą, išvadą byloje turi pateikti ne Alytaus rajono, bet Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Taip pat pažymėtina, kad šiuo konkrečiu atveju sprendžiant dėl vaikų laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog abiejų tėvų gyvenamojoje vietoje vaikams gyventi yra sudarytos tinkamos sąlygos, tačiau laikinosios gyvenamosios vietos parinkimą kartu su ieškovu nulėmė kitos aplinkybės, t. y. jų palikimas gyventi ir mokytis toje saugioje aplinkoje, prie kurios jie yra pripratę, taip pat ieškovo geresnės finansinės galimybės užtikrinti būtinus vaikų poreikius bei laikinos atsakovės bendravimo tvarkos su vaikais nustatymas teismo iniciatyva. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vaikų gyvenamosios vietos keitimas, kai jie yra pripratę prie esamų gyvenimo sąlygų, galimai prieštarautų vaikų interesams, turėtų įtakos jos emociniam ir psichologiniam vystymuisi, sukeltų emocinius išgyvenimus ir darytų socialinę bei psichologinę žalą. Atsakovės kartu su atskiruoju skundu pateikti Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus dokumentai gali būti svarbūs bylos nagrinėjamo iš esmės metu sprendžiant, atitinkamai dėl vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos bei skyrium gyvenančio vieno iš tėvų nuolatinės bendravimo tvarkos su vaikais tvarkos nustatymo arba gali būti pagrindu kreipiantis į teismą dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.
21. Vien atsakovės atskirajame skunde nurodytas faktas, jog jos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo atmestas, o ieškovo patenkintas, nesudaro pagrindo išvadai apie tėvų lygybės principo pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str., 3.170 str. 1 d.). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju nustatyta atsakovės laikinoji bendravimo tvarka yra tinkama, atsižvelgiant į vaikų amžių, jų interesus ir atsakovės poreikius ir galimybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo teiginys, jog atsakovei nustatyta pareiga paimti vaikus ir juo atgal pristatyti į ieškovo ir vaikų gyvenamąją vietą, pažeidžia tėvų lygybės principą, yra deklaratyvus ir nepagrįstas jokiais argumentais.
22. Nesuprantamas apeliantės argumentas, kad nepriteisdamas laikino išlaikymo iš ieškovo, trijų vaikų išlaikymo naštą pirmosios instancijos teismas perkėlė atsakovei. Pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo priteisti laikino išlaikymo vaikams iš ieškovo, nustatęs vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu. CK 3.72 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovei neįrodžius CK 3.72 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, jai iš ieškovo laikinas išlaikymas negali būti priteistas.
23. Kiti atskirojo skundo argumentai nedaro įtakos skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Pažymėtina, kad skundžiama nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra laikino pobūdžio, taikomos iki sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo, todėl, pasikeitus aplinkybėms, gali būti svarstomas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ar pakeitimo klausimas.
24. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinos bendravimo tvarkos ir laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo taikymą šeimos bylose, remiantis atskirojo skundo argumentais panaikinti skundžiamos nutarties pagrindo nėra, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.