- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-22
- Bylos Nr.
- 2S-580-221/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-02058-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Atsakovas
- N. P.
- Ieškovas
- I. P.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės N. P. atskirąjį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo I. P. ieškinį atsakovei N. P. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, atsakovės N. P. priešieškinį ieškovui I. P. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, išvadą duodančios institucijos – Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Vilkaviškio rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo I. P. ieškinį atsakovei N. P. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, atsakovės N. P. priešieškinį ieškovui I. P. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo.
Atsakovė pateikė teismui prašymą pakeisti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti, kad vaikų: J. P., gimusios (duomenys neskelbtini), I. P., gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. P., gimusio (duomenys neskelbtini), laikina gyvenamoji vieta yra su atsakove, pakeisti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl bendravimo tvarkos ir nustatyti, kad vaikai su ieškovu praleidžia pirmą ir trečią mėnesio savaitgalius, ieškovui paimant vaikus penktadienį tarp 17–18 val. ir parvežant vaikus sekmadienį tarp 15–18 val.; ieškovas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir, pasibaigus bendravimui, pristato atgal; apie negalėjimą pasinaudoti nustatyta bendravimo tvarka, ieškovas praneša atsakovei prieš dvi dienas SMS žinute.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodė, kad dukra J. P. ir sūnus I. P. išreiškė norą gyventi su ja (duomenys neskelbtini). Mažiausiąjį sūnų su atsakove sieja stiprus biologinis ir emocinis ryšys. Ieškovas nesirūpina vaikų pamokomis, jų kasdieniu ugdymu. Atsakovės nuomone, ieškovas piktnaudžiauja alkoholiu.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 1 d. nutartimi netenkino atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.
Teismas, nurodęs, kad, 2017 m. lapkričio 23 d. teismo posėdyje sprendžiant šalių nepilnamečių vaikų psichologinės ekspertizės skyrimo klausimą, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos ir Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių atstovai sutiko su tokios ekspertizės skyrimo būtinumu, sprendė, jog jie pripažino, kad tik psichologai ekspertai gebės išsiaiškinti tikrąją vaikų valią ir kitas aplinkybes, reikšmingas vaikų gyvenamosios vietos nustatymui. Be to, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos ir Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių išvadose nėra teigiama, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovu ar atsakove. Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nenurodoma, kad laikina vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove. Teismas atsakovės nurodytų vaikų, lankančių mokyklą, gautų pastabų nevertino kaip pagrįstų aplinkybių, dėl kurių turėtų būti pakeista laikina vaikų gyvenamoji vieta. Teismas nevertino ir atsakovės nurodyto ieškovo girtumo atvejo, motyvuodamas tuo, kad ieškovo girtumo faktas ir jo įtaka vaikų priežiūrai nėra pagrįstas objektyviais įrodymais.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutartį, išspręsti klausimą iš esmės ir patenkinti atsakovės prašymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nepagrįstai atsisakė vadovautis dviejų Vaiko teisių apsaugos skyrių išvadomis, kad laikinos gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos pakeitimas atitinka vaikų interesus.
Teismas iškraipė Vaiko teisių apsaugos skyrių išvadų turinį, nepagrįstai nurodė, kad Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nenurodoma, kad laikina vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove.
Neatsižvelgta, kad ieškovas nepateikė savo pozicijos laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimu, nepasisakė nei dėl vieno prašyme nurodyto argumento ir pateiktų įrodymų.
Teismas iškreipė ieškovo prašyme dėl ekspertizės skyrimo nurodytus motyvus, teigdamas, kad psichologinę ekspertizę ieškovas prašo skirti siekiant išsiaiškinti, su kuriuo iš tėvų vaikai norėtų gyventi. Ieškovas prašo „skirti ekspertizę tikslu, ar vaikai sugeba reikšti nuomonę, gali būti išklausyti teisme“. Ieškovo prašyme dėl ekspertizės skyrimo nėra klausimų apie tai, su kuriuo iš tėvų vaikai nori gyventi.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nepasisakė dėl atsakovės nurodytų aplinkybių dėl dukros J. P. ne kartą išreikšto noro gyventi su atsakove. Dukrai jau (duomenys neskelbtini) metų ir ji sugeba išsakyti savo nuomonę.
Teismas nepasisakė dėl atsakovės nurodytų aplinkybių apie ieškovo netinkamą elgesį su vaikais.
Teismas neatsižvelgė į Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartį, kurioje nurodyta, kad Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus dokumentai gali būti svarbūs dėl vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo ir vieno iš tėvų nuolatinės bendravimo tvarkos nustatymo, o taip pat gali būti pagrindu kreipiantis į teismą dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.
Teismas netinkamai vertino faktinių aplinkybių protokolą, kuriame matomos mokytojų pastabos dėl J. P. ir I. P. mokymosi, pasiruošimo pamokoms. Ieškovas nesirūpina vaikų pamokomis, jų kasdieniu ugdymu, kadangi pastabos yra nuolatinės, o ne vienkartinės.
Teismas netinkamai vertino duomenis dėl ieškovo girtumo.
Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, kad nustatant vaikų gyvenamąją vietą, šiuo atveju laikiną, atsižvelgiama į vaikų, gebančių išreikšti savo nuomonę, norus, su kuriuo iš tėvų jie nori gyventi. Į J. P., I. P. norus ir interesus nebuvo atsižvelgta. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė netinkamai rūpinasi vaikais.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Teismas, išklausęs institucijų, teikiančių išvadas, atstovų paaiškinimus dėl ieškovo pareikšto prašymo skirti vaikams psichologinę ekspertizę, nustatė, kad galbūt vaikai įtakojami trečiųjų asmenų (tėvo ar motinos), kadangi jų nuomonė, su kuo vaikai norėtų gyventi, nuolat kinta. Nei viena institucija, teikianti išvadą, teismui nepateikė duomenų, kad vaikams gyvenant su tėvu, su kuriuo nustatyta vaikų laikina gyvenamoji vieta, pažeidžiami jų teisėti interesai.Atsakovės pateikti duomenys nėra patikimi, šioje proceso stadijoje negavus psichologų išvados, neapklausus liudytojų, šalių visais su santuokos nutraukimu susijusiais klausimais. Byloje esantys rašytiniai įrodymai leidžia teigti, kad atsakovė pažeidinėja vaikų teises: nuteikinėja vaikus, nesulaukusi teismo sprendimo, vaikų ugdymo įstaigose pateikė prašymus išbraukti iš sąrašų, negrąžina vaikų būtiniausių daiktų, drabužių, avalynės, pripažįsta, kad jai pačiai reikia išlaikymo, nes ji turi adaptuotis naujoje aplinkoje. Taigi atsakovė negebės tinkamai pasirūpinti vaikais, nes pačiai atsakovei reikia paramos, pagalbos. Be to, nėra duomenų, ar atsakovės psichinė sveikata yra pagerėjusi. Jai diagnozuota psichinė liga – (duomenys neskelbtini), o duomenys apie ligos remisiją yra seni (2017 m. kovo mėn.). Visais atvejais vaikams palankesnės ir geresnės sąlygos augti, ugdytis ir vystytis yra su ieškovu. Atsakovė nenurodo, kuo ieškovas pažeidžia vaikų interesus.Atsakovės teiginiai dėl ieškovo piktnaudžiavimo alkoholiu, keliamo triukšmo yra paneigti ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais.Atsakovė tikėtina ir šiuo metu vartoja jai medikų skiriamus vaistus nuo ligos, kuri buvo diagnozuota, o ne dėl laikino psichikos sveikatos sutrikimo, jos elgesys kenkia vaikams.Turėdamas tikslą padėti vaikams lengviau susidoroti su emocijų kaitomis, slogiomis nuotaikomis, ieškovas mėgina jiems padėti: organizuoja išvykas, laisvalaikio įvairovę, psichologo konsultacijas, kurios padėtų jiems stabilizuotis. Atsakovė nesirūpina vaikų sveikata, nenuvedė jų pas gydytojus ir negavo jų leidimo išsivesti vaikus net į kiemą, moko meluoti, taigi piktnaudžiauja motinos valdžia, veikia priešingai vaikų interesams.Byloje nenustatyta, kad vaikų ryšys glaudesnis su atsakove, ieškovas kenkia vaikų interesams. Atsakovės nurodytos aplinkybės vertintinos kaip siekis bet kokiomis priemonėmis sumenkinti ieškovo, kaip tėvo, vaidmenį vaikų gyvenime.
Atsiliepimas
Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008). Atsakovė su 2018 m. sausio 31 d. teisme gautu prašymu, o ieškovas su 2018 m. vasario 15 d. teisme gautu prašymu pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ginčas yra kilęs iš šeimos teisinių santykių, šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir tokiose bylose vyraujantį viešąjį interesą (CPK 376 straipsnis), priima šalių pateiktus naujus įrodymus, kadangi jie gali būti reikšmingi sprendžiant dėl atskirojo skundo argumentų, skundžiamos nutarties pagrįstumo, ir vertina juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl atsakovės atskirojo skundo
Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. CPK 148 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 6 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatė nepilnamečių vaikų J. P., I. P., A. P. laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu jo gyvenamojoje vietoje adresu: (duomenys neskelbtini); nustatė laikiną atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais J. P., I. P., A. P. tvarką: atsakovė su vaikais nepertraukiamai bendrauja iki 2017 m. liepos 1 d., pasiimdama vaikus į savo gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), ne vėliau kaip 2017 m. liepos 1 d. 18 val. vaikus gražindama ieškovui į jo gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), po to su vaikais bendrauja kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitę nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 19 val., t. y. tris dienas nepertraukiamai, pasiimdama ir grąžindama vaikus ieškovo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Šalių nepilnamečių vaikų laikina gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškovu, motyvuojant tuo, kad atsakovė neįrodė, jog vaikų tolimesnis gyvenimas buvusioje jų gyvenamojoje vietoje kartu su ieškovu kenktų jų interesams. Kauno apygardos teismas 2017 m. spalio 17 d. paliko nepakeistą Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartį, pažymėjęs, kad vaikų gyvenamosios vietos keitimas, kai jie yra pripratę prie esamų gyvenimo sąlygų, galbūt prieštarautų vaikų interesams, turėtų įtakos jų emociniam ir psichologiniam vystymuisi, sukeltų emocinius išgyvenimus ir darytų socialinę bei psichologinę žalą.
Atsakovė pirmosios instancijos teismui padavė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, prašydama nustatyti šalių nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su atsakove, atitinkamai ir laikiną ieškovo bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarką. Šis atsakovės prašymas buvo atmestas, pirmosios instancijos teismui nurodžius, kad šalių nepilnamečių vaikų valia ir kitos vaikų gyvenamosios vietos nustatymui reikšmingos aplinkybės bus išsiaiškintos atlikus byloje paskirtą ekspertizę, prašyme nenurodyti svarūs argumentai, dėl kurių turėtų būti keičiama Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartimi nustatyta laikina vaikų gyvenamoji vieta. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria buvo atmestas jos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, atskirąjį skundą argumentuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į vaikų išsakytą norą gyventi su atsakove, į Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos ir Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių išvadas, ieškovo netinkamą elgesį šalių nepilnamečių vaikų atžvilgiu, jo piktnaudžiavimą alkoholiu.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad po civilinės bylos atsiuntimo apeliacinės instancijos teismui byloje buvo gauti nauji įrodymai: 2018 m. sausio 29 d. gautas Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018 m. sausio 29 d. raštas Nr. VT14-118 su prie jo pridėta Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2018 m. sausio 26 d. rašto Nr. 64-S-1092 kopija, 2018 m. sausio 30 d. gautas Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018 m. sausio 30 d. raštas Nr. VT14-131 su prie jo pridėtomis VšĮ Vilkaviškio pirminės sveikatos priežiūros centro 2018 m. sausio 29 d. rašto Nr. 2-72 ir R. K. 2018 m. sausio 29 d. paaiškinimo kopijomis. 2018 m. sausio 31 atsakovė pateikė Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui jos ir šalių nepilnamečių vaikų J. P., I. P. 2018 m. sausio 26 d. rašytų paaiškinimų kopijas. 2018 m. vasario 15 d. apeliacinės instancijos teisme iš ieškovo gautos 2018 m. sausio 26 d. gydytojo išrašo ir 2018 m. sausio 31 d. kardiologo konsultacijos kopijos.
Įvertinęs naujai gautus įrodymus byloje, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad jie įrodo šalių nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos keitimo poreikį. Iš Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio 2018 m. sausio 25 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2018 m. sausio 25 d. 21 val. 28 min. buvo gautas pranešimas, kad pranešėjai N. P. skambino vaikas ir pasakė, jog tėvas nukrito, aplinkybės neaiškios, namuose trys nepilnamečiai vaikai, greitosios medicinos pagalba informuota. Nuvykę rado medikus, kurie sužalojimų I. P. nenustatė. Tarnybiniame pranešime nurodoma, kad matėsi, jog I. P. buvo neblaivus, griuvinėjo, jautėsi alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti. Atvykus tyrėjui, I. P. buvo pasiūlyta nusistatyti girtumą, tačiau I. P. tai daryti atsisakė. I. P. gyvenamosios vietos adresu atėjo kaimynė R. K. Susisiekus su pranešėja N. P., ši sutiko, kad vaikai pabūtų pas kaimynę, kol ji atvyks iš (duomenys neskelbtini). Apie įvykį buvo informuotas ir vaiko teisių apsaugos specialistas M. D., kuris pasakė, kad vaikai gali nueiti su kaimyne pas ją į namus. Vaikai buvo išsigandę, verkė. Juos R. K. nusivedė į savo namus, kol atvyks motina ir vaiko teisių specialistas. Nurodytu adresu atvyko vaiko teisių apsaugos specialistas, kuris vėliau informavo, kad vaikus perdavė motinai N. P. Iš esmės analogiškai, tik detaliau 2018 m. sausio 25 d. įvykio aplinkybės nurodytos ir R. K. paaiškinime. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės skiltyje „papildoma informacija“ nurodyta, kad matosi nubrozdinimai alkūnių srityje, iš burnos alkoholio kvapas, į ligoninę vykti atsisakė. Ieškovo pateiktame 2018 m. sausio 26 d. gydytojo išraše nurodoma, kad ieškovas kelias dienas jautė sunkumą, diskomfortą krūtinėje, širdies plote, lyg tirpo kairė ranka, vakar vakare staiga prarado sąmonę, nesąmoningas išbuvo kelias minutes, traukulių nebuvo, nepasišlapino, atsigavo, kai buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba, ne viską prisimena, toks epizodas pirmą kartą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).
Vadovaudamasis nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nusistovėjusios ir vaikams įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą, todėl keisti (net ir laikinai) vaikų įprastą aplinką galima tik konstatavus, kad vaikams įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas 2018 m. sausio 25 d. sukėlė grėsmę šalių nepilnamečių vaikų saugumui ir jų gerovei, neužtikrino tinkamos šalių nepilnamečių vaikų priežiūros, todėl vaikai buvo perduoti atsakovės globai. Nors pagal ieškovo pateiktus duomenis 2018 m. sausio 25 d. jis nugriuvo ir neteko sąmonės dėl sveikatos problemų, o ne dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, ši aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti tinkamo rūpinimosi šalių nepilnamečiais vaikais. Abejonių kelia ir faktas, kad ieškovas, būdamas atsakingas už trijų mažamečių vaikų priežiūrą, turėdamas (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, blogai jausdamasis iš anksto nepasirūpino trijų nepilnamečių vaikų tinkama priežiūra, atsisakė greitosios medicinos pagalbos medikų paslaugų, nors, kaip nurodoma 2018 m. sausio 26 d. gydytojo išraše, net kelias dienas jautė sunkumą, diskomfortą krūtinėje, širdies plote. Taigi, nepaisant to, ar grėsmė šalių nepilnamečių vaikų saugumui ir jų gerovei kilo dėl ieškovo piktnaudžiavimo alkoholiu, ar dėl ieškovo sveikatos problemų, nagrinėjamoje byloje nustatyta aplinkybė, kad, siekiant užtikrinti tinkamą šalių nepilnamečių vaikų priežiūrą, nes ieškovas nebuvo pajėgus to padaryti, Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistas M. D. vaikus perdavė atsakovei, sudaro pagrindą spręsti klausimą dėl laikinos šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, įvertinęs atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, 2017 m. lapkričio 27 d. išvadoje Nr. VT14-1918 nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas šiuo metu atitinka J. P., I. P., A. P. teises ir teisėtus interesus. Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017 m. lapkričio 28 d. išvadoje Nr. SD-15545(12.60) teigiama, kad, vaikams išreiškus norą gyventi su motina, Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius sutinka dėl atsakovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių. Kadangi Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams šalių nepilnamečiai vaikai J. P. ir I. P. buvo nurodę norintys gyventi su atsakove, sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, teigdamas, jog Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nenurodoma, kad laikina vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove.
Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad nagrinėjamoje byloje klausimas dėl nuolatinės šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bus išspręstas teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus teismo sprendimą, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymu (pakeitimu) prašoma išspręsti klausimą dėl laikinos šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su viena iš šalių iki teismo sprendimo priėmimo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
Byloje esant duomenims, kad atsakovė tinkamai prižiūri vaikus, jais rūpinasi, nesant įrodymų, kad laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove prieštarautų vaikų interesams, atsakovė nesugebėtų užtikrinti sąlygų vaikų normaliam vystymuisi, netinkamai rūpintųsi šalių nepilnamečių vaikų sveikata, auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, darytų žalingą įtaką vaikams savo elgesiu ar kitaip neigiamai veiktų vaikus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šalių nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove atitinka šalių nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus. Nesant byloje duomenų, kad atsakovės prašoma patvirtinti laikina ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka prieštarautų ieškovo ar šalių nepilnamečių vaikų interesams, jai iš esmės esant tapačiai laikinai bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarkai, kuri buvo nustatyta atsakovės atžvilgiu, tenkintinas atsakovės prašymas dėl laikinos ieškovo bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo.
Nurodytų aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina, klausimas išspręstinas iš esmės ir tenkintinas atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, nepasisakytina dėl kitų atskirojo skundo argumentų.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.
Pakeisti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones:
Nustatyti J. P., gimusios (duomenys neskelbtini), I. P., gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. P., gimusio (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamąją vietą su atsakove N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Nustatyti laikiną ieškovo I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su vaikais J. P., gimusia (duomenys neskelbtini), I. P., gimusiu (duomenys neskelbtini), A. P., gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarką: vaikai su ieškovu praleidžia pirmą ir trečią mėnesio savaitgalius, ieškovui paimant vaikus penktadienį tarp 17–18 val. ir parvežant vaikus sekmadienį tarp 15–18 val.; ieškovas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir, pasibaigus bendravimui, pristato atgal; apie negalėjimą pasinaudoti nustatyta bendravimo tvarka, ieškovas praneša atsakovei prieš dvi dienas SMS žinute.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.