Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1741-390/2015

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-10-29
Bylos Nr.: e2A-1741-390/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-00920-2014-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Raimondas Buzelis (pirm.), Algimantas Kukalis (pran.), Virginija Gudynienė
Ieškovas: akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Atsakovas: akcinei bendrovei LITGRID, akcinei bendrovei „Kauno energija“
Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė Kauno

Kategorijos

2.5.39.2.6.4.10Kiti civilinės atsakomybės draudimo atvejai

Civilinė byla Nr. e2A-1741-390/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00920-2014-8Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.39.2.6.4.10.; 3.3.1.21. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 29d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio (pirmininkaujantis), Virginijos Gudynienės ir Algimanto Kukalio (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-229-191/2015 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams akcinei bendrovei LITGRID, akcinei bendrovei „Kauno energija“, uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“ dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė Kauno termofikacinė elektrinė, uždaroji akcinė bendrovė „Korelita“ (dabartinis pavadinimas UAB „Dirbtinis pluoštas“), uždaroji akcinė bendrovė „Energijos sistemų servisas“, išvadą teikianti institucija Valstybinė energetikos inspekcija.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė priteisti solidariai iš atsakovų: 114 402,67 Lt turtinės žalos atlyginimo, 6 % dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad 2011-06-06 sustojo trečiojo asmens UAB Kauno termofikacijos elektrinės eksploatuojamas garo katilas HDK28000 ir atsijungė Petrašiūnų elektrinėje žalio vandens siurblys, tiekiantis vandenį į garo katilą, dėl to sustojo garo tiekimas į trečiojo asmens UAB „Korelita“ (dabartinis pavadinimas UAB „Dirbtinis pluoštas“) Verpimo barą, o nebetiekiant garo UAB „Korelita“, sustojo acetatinių siūlų gamybos procesas ir atsirado žala. Įvykio metu UAB Kauno termofikacijos elektrinės civilinė atsakomybė už žalą, kilusią dėl pramoninio garo nepatiekimo, buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“. Dėl 2011-06-06 įvykio, kai išsijungė garo katilas, UAB Kauno termofikacijos elektrinei kilo civilinė atsakomybė kaip pramoninio garo tiekėjui dėl garo nepatiekimo. UAB „Korelita“ pateikė ieškovei Sugadintų siūlų dėl 2011-06-06 garo tiekimo į UAB „Korelita“ sutrikimo, gamybinių nuostolių apskaičiavimo aktą, pagal kurį paskaičiuota 236 779,75 Lt nuostolių. Ieškovė, UAB Kauno termofikacinės elektrinė ir UAB „Korelita“ sutarė, kad dėl 2011-06-06 įvykio UAB „Korelita“ patyrė 214 402,67 Lt nuostolių. Ieškovė įvertino ir apskaičiavo dėl įvykio UAB „Korelita“ patirtus nuostolius ir išmokėjo 114 402,67 Lt, todėl ieškovei perėjo teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Atsakovė LITGRID AB yra elektros energijos perdavimo sistemos operatorius. Atsakovė AB „Kauno energija“, UAB Kauno termofikacijos elektrinė yra elektros perdavimo tinklo naudotojai. 2011-06-06 įvykis, kai sustojo UAB Kauno termofikacijos elektrinės eksploatuojamas garo katilas HDK28000 ir atsijungė Petrašiūnų elektrinėje žalio vandens siurblys, tiekiantis vandenį į garo katilą bei sustojo garo tiekimas į UAB „Korelita“ verpimo barą, įvyko dėl smūgio elektros perdavimo linijose. Atsakovė LITGRID AB, neužtikrinusi stabilaus elektros perdavimo tinklo darbo, nevykdė įstatymu numatytų pareigų, t. y. elgėsi neteisėtai, todėl atsakinga už atsiradusią žalą be kaltės. Atsakovė AB „Kauno energija“ išnuomojo UAB Kauno termofikacijos elektrinei garo katilinę ir technologinius vamzdynus, esančius adresu Jėgainės g. 12, Kaune. Atsakovė AB „Kauno energija“ pažeidė Nekilnojamojo turto nuomos sutartį Nr. 2010-KTE/ST-10-23, pagal kurią buvo įsipareigojusi užtikrinti tinkamą ir nepertraukiamą jai priklausančių komunikacijų funkcionavimą, neužtikrino tinkamo ir nepertraukiamo Katilinės funkcionavimo, t. y. elgėsi neteisėtai, todėl atsakovė AB „Kauno energija“ atsakinga už atsiradusią žalą be kaltės. Atsakovės AB „Kauno energija“ veiklos civilinė atsakomybė buvo apdrausta UAB DK „PZU Lietuva“, todėl AB „Kauno energija“ padarytą žalą privalo atlyginti ir civilinės atsakomybės draudikas UAB DK „PZU Lietuva“.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. balandžio 22 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atsakovei LITGRID AB 92,09 Eur ir atsakovei UAB DK „PZU Lietuva“ 75,14 Eur kelionės išlaidų ir 11,68 Eur pašto išlaidų valstybei.

Teismas nustatė, kad 2011-06-06 sustojo trečiojo asmens UAB Kauno termofikacijos elektrinės eksploatuojamas garo katilas HDK28000 ir atsijungė Petrašiūnų elektrinėje žalio vandens siurblys, tiekiantis vandenį į garo katilą, dėl to sustojo garo tiekimas į trečiojo asmens UAB „Korelita“ verpimo barą, o nebetiekiant garo UAB „Korelita“, sustojo acetatinių siūlų gamybos procesas ir atsirado žala. Teismas atmetė ieškovės ieškinį atsakovės LITGRID AB atžvilgiu. Teismas nustatė, kad atsakovė LITGRID AB yra elektros perdavimo sistemos operatorius. LITGRID AB nėra atsakovės AB „Kauno energija“ ir UAB Kauno termofikacijos elektrinės sudarytos Nekilnojamojo turto nuomos sutarties Nr. 2010-KTE/ST-10-23 šalimi, jai nebuvo žinomos šios sutarties sudarymo ir vykdymo sąlygos ir aplinkybės. Pagal LITGRID elektros tinklų operatyvinio valdymo sistemų duomenis, tai šalys patvirtino ir teisme, 2011-06-06 01:34 val. išsijunginėjo 330 kV oro linija Kaunas - Kruonio HAE ir sėkmingai suveikė vienfazis AKĮ (Automatinis kartotinas įjungimas). Šis įvykis yra užfiksuotas LITGRID dispečerio operatyvinio valdymo žurnale ir įvykių Perdavimo tinkle registravimo informacinėje sistemoje. Įvertinus tai, kad automatinis kartotinis jungimas sėkmingai įvyko per 0,9 sekundės, vartotojams elektros energijos tiekimas nebuvo nutrauktas. Todėl dėl suveikusio automatinio kartotino jungimo buvo užtikrintas elektros energijos sistemos saugumas ir patikimumas, t. y. LITGRID veikė teisėtai ir užtikrino patikimą elektros energijos tiekimą vartotojams. Dėl 2011-06-06 įvykusio automatinio kartotino jungimosi LITGRID nėra gavusi jokių pretenzijų iš UAB Kauno termofikacijos elektrinės, AB „Kauno energija“ ar UAB „Korelita“. Ieškovės keliamų reikalavimų atsakovei išankstine privaloma ginčų nagrinėjimo tvarka Valstybinė energetikos inspekcija įmonių prašymu nenagrinėjo. Teismas laikė, kad ieškovė nesilaikė reikalavimų dėl ikiteisminio ginčo sprendimo tvarkos, nors privalėjo vadovautis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 171 punkto nuostatomis, reikalaujančiomis elektros energijos tiekimo sutrikimo klausimus spręsti tarp LITGRID ir elektros energijos vartotojo, o nesutarus - Valstybinėje energetikos inspekcijoje, laikantis ikiteisminio ginčų nagrinėjimo tvarkos ir sąlygų. Be to, atsakovė LITGRID nėra atsakinga ir pagal CK 6.256 straipsnio 4 dalį (nesant kaltės). Šio straipsnio nuostatos taikomos tik tuo atveju, jei įmonė (verslininkas) pažeidžia sutartinę prievolę. Ieškovė neįvardijo sutartinės prievolės, kurią būtų pažeidusi atsakovė LITGRID AB, t. y. ieškovė savo reikalavimų negrindė sutartinių prievolių pažeidimu.

Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė visumos būtinų sąlygų atsakovės AB „Lietuvos energija“ veiksmų neteisėtumo, t. y. byloje nėra įrodymų, kad atsakovė nevykdė ar netinkamai vykdė įsipareigojimus ar teisės aktais nustatytas pareigas, be to, teismas sprendė, kad atsakovė AB „Kauno energija“ yra netinkamas atsakovas šioje byloje, bei, kad praleistas 1 metų ieškinio senaties terminas. 2011-06-06 įvykio tyrimą atliko ne UAB Kauno termofikacijos elektrinė (kaip tai numatyta Nekilnojamo turto nuomos sutarties 5.4.9 punkte), o atsakinga už saugų ir tinkamą Katilo ir Katilinės eksploatavimą UAB „Energijos sistemų servisas“. Atliekant 2011-06-06 sutrikimo tyrimą energetikos objekte Petrašiūnų elektrinė, nebuvo pakviesti suinteresuoti asmenys - AB „Kauno energija“ ir LITGRID AB. Sutrikimų tyrimus reglamentavo Energetikos įrenginių avarijų ir sutrikimų tyrimo ir apskaitos Nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-03-05 įsakymu Nr. 1-80, kuriuose imperatyviai reglamentuota avarijų, sutrikimų tyrimo ir apskaitos tvarka klasifikuojant avarijų ar sutrikimų priežastis, nurodant kaltininkus. „Kito“ sutrikimo tyrimo akte Nr. 1 (t. 1, b. l. 39) nenustatyta AB „Kauno energija“ kaltės. AB „Lietuvos draudimas“ sprendime dėl išmokos išmokėjimo 5 punkte nurodyta, kad „įvykis: Draudėjo atstovo neatsargumas“ (t. 1, b. l. 31). AB „Kauno energija“ pagal Nekilnojamo turto nuomos sutarties 5.1.5 punkto nuostatas įsipareigojo tiekti į Katilinę šilumą, skirtą patalpų šildymui ir technologijai, elektrą, gamybinį vandenį, kondensatą, priimti nuotekas, išvežti šiukšles, tačiau sutarties 5.1.1 punkte numatytas įsipareigojimas „užtikrinti tinkamą nepertraukiamą Nuomotojui priklausančių komunikacijų funkcionavimą ir savalaikį aptarnavimą Nuomotojo atsakomybės ribose ir Nuomotojas neatsako, jei sistemos funkcionavimas priklauso nuo trečiųjų asmenų ir Nuomotojas ėmėsi visų reikalingų veiksmų tam užtikrinti“ (t. 1, b. l. 34). Ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atsakovės AB „Kauno energija“ veiksmų neteisėtumą kildino iš Nekilnojamojo turto nuomos sutarties. Nuomos sutarties 5.1.1 punkte numatyta, kad AB „Kauno energija“ užtikrina jai priklausančių komunikacijų funkcionavimą, tačiau neatsako, jei sistemų funkcionavimas priklauso nuo trečiųjų asmenų. Byloje pateikti duomenys patvirtino, kad naujai statomoje katilinėje buvo įgyvendintos visos būtinos ir reikalaujamos priemonės, numatytos garo katilinės su dūmtraukiu projekte Nr. GK/2006-01-TDP, kuriame numatyta, kad Katilinė yra II patikimumo kategorijos elektros energijos naudotojas (t. 4, b. l. 11), sumontuoti, įrengti, suderinti, išbandyti visi elektros įrenginiai, būtini atlikti Katilo paleidimo-derinimo darbus (t. 4, b. l. 8). Byloje teikiant paklausimus, atsakydama į AB „Kauno energija“ prašymą dėl duomenų, UAB Kauno termofikacijos elektrinė pateikė duomenis, kad buvo įdiegtos ir veikė visos privalomos priemonės pagal projektą (t. 3, b. l. 76). AB „Kauno energija“, kaip I patikimumo kategorijos elektros energijos vartotojas, elektros tiekimo vidaus tinklą ir automatiką įrengusi taip, kad operatoriui perjungus kitą elektros šaltinį arba jį išjungus, vartotojo vidaus tinklas sugebėtų tinkamai aprūpinti savo elektros įrenginius ar elektros imtuvus elektros energija iš veikiančio elektros energijos šaltinio. Nekilnojamo turto nuomos sutarties priede schemoje (t. 2, b. l. 62) nurodyta, kad į nuomojamą pastatą iki UAB Kauno termofikacijos elektrinės atsakomybės ribų numatytas elektros tiekimas į pastatą 2 atskiromis elektros linijomis. Pagal šalių paaiškinimus automatinio rezervo įjungimo schema įvykio metu buvo veikianti, UAB „Energijos sistemų servisas“ buvo žinoma per kiek laiko įsijungia rezervinė įranga. 2011-06-06 įvykio metu, įvykus elektros energijos šuoliui perdavimo tinkluose, elektros tiekimas buvo atstatytas per 0,9 sek., todėl faktiškai elektros energijos tiekimas nebuvo perjungtas į kitą elektros šaltinį. Tai patvirtino LITGRID AB atstovo paaiškinimai, tyrimo komisijos protokolai bei dokumentai. Pagal Nekilnojamo turto nuomos sutarties 5.1.1 p. AB „Kauno energija“ užtikrino jos atsakomybės ribose esančių komunikacijų veikimą, o už trečiųjų asmenų ar LITGRID AB veiksmus neatsako. Elektros energijos vartojimo ir tiekimo taisyklių 86 punkte numatytas reikalavimas elektros energijos vartotojui (išskyrus buitinį vartotoją), nepriklausomai nuo to, kokia patikimumo kategorija jam yra suteikiama, įdiegti technines priemones, reikalingas technologiniams procesams saugiai sustabdyti ir galimiems nuostoliams išvengti ar maksimaliai juos sumažinti. UAB Kauno termofikacijos elektrinė, pasirašiusi garo tiekimo sutartį su UAB „Korelita“, privalėjo įdiegti technines priemones, reikalingas UAB Kauno termofikacijos elektrinės atsakomybės ribose esančios įrangos ir įrengimų technologiniams procesams saugiam sustabdymui ir galimiems nuostoliams išvengti ar maksimaliai juos sumažinti. Tai patvirtino ir UAB „Energijos sistemų servisas“ siūlymas įrengti įtampos stabilizavimo įrenginį arba nepertraukiamo maitinimo šaltinį HDK2800 katilo degiklių Nr.1 ir Nr.2 valdymo grandinėse „Kito“ sutrikimo tyrimo akte Nr.1 (t. 1, b. l. 40). Teismas sprendė, kad Katilinėje įrengtos priemonės, reikalingos technologiniams procesams saugiai stabdyti, nebuvo tinkamos ir neužtikrinančios įrengimų technologinių procesų valdymo saugaus sustabdymo, esant elektros tiekimo momentiniams sutrikimams. Nebuvo užtikrintas Katilo valdymo kompiuterinės sistemos perjungimas į nenutrūkstamą maitinimo šaltinį, kas galėjo iššaukti katilo degiklių gedimus ir tai turėjo užtikrinti Katilą eksploatuojanti UAB „Energijos sistemų servisas“, vykdanti Katilo ir Katilinės eksploatavimą UAB Kauno termofikacijos elektrinės atsakomybės ribose. Pati ieškovė pateikė dokumentus bei informaciją apie tai, kad būtent 1 val. 38 min. Katilo degikliams sugedus, Katilas buvo užkurtas tik po 3 val. 7 min. (t. 2, b. l. 176–191). Teismas sprendė, kad ieškovė pažeidė Draudimo įstatymo 82 straipsnio 2 ir 3 dalių imperatyvias nuostatas, kadangi tinkamai nepatikrino, tik paviršutiniškai susipažino su šio draudiminio įvykio dokumentais ir informacija. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ nepateikė teismui įrodymų, kuriais būtų galima pagrįsti pateiktus žalos paskaičiavimus, remiantis sunaikinto turto rinkos verte, t. y. nepateikė paskaičiavimų, vertinimų ir (ar) kitų su tuo susijusių dokumentų dėl 2011-06-06 įvykio metu UAB „Korelita“ patirtų nuostolių, pagal ką galima būtų įvertinti UAB „Korelita“ patirtų nuostolių dydžius ir draudiko draudimo išmokos dydžio pagrįstumą. Žalos dydis nustatytas 2012-03-05 trišaliu AB „Lietuvos draudimas“, UAB Kauno termofikacijos elektrinė, UAB „Korelita“ susitarimu (t. 1, b. l. 25–28). Atsakovės AB „Kauno energija“ civilinė veiklos atsakomybė 2011-06-06 įvykio metu buvo drausta UAB DK „PZU Lietuva“, todėl asmuo teisę dėl žalos atlyginimo į žalą padariusį asmenį gali įgyvendinti tik tuo atveju, jei nėra atsakingo draudiko. Dėl žalos atlyginimo ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ į UAB DK „PZU „Lietuva“ nesikreipė. Šios nurodytos faktinės aplinkybės ir rašytiniai įrodymai patvirtina, kad AB „Kauno energija“ yra netinkamas atsakovas šioje byloje, todėl pareikštas ieškinys atsakovės AB „Kauno energija“ atžvilgiu yra nepagrįstas. Teismas laikė, kad yra praleistas vienerių metų ieškinio senaties terminas, todėl ir šiuo pagrindu ieškinį atmetė. Draudimo išmoka buvo apskaičiuota ir sumokėta 2012-03-20 (t. 1, b. l. 31), jokių objektyvių kliūčių pareikšti teisme reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo neegzistavo, tačiau ieškovė dėl žalos atlyginimo į UAB DK „PZU Lietuva“ nesikreipė, ieškinį pateikė 2014-01-20. Teismas atmetė ieškinio reikalavimus atsakovės UAB DK „PZU Lietuva“, kaip atsakovės AB „Kauno energija“ civilinę atsakomybę apdraudusio draudiko, atžvilgiu. Teismas nustatė, kad 2011-05-27 tarp UAB DK „PZU Lietuva“ ir atsakovės AB „Kauno energija“ buvo sudaryta Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartis (draudimo liudijimas PZULT Nr. 12954587), kuria laikotarpiu nuo 2011-05-29 iki 2012-06-28 buvo apdrausta draudėjo AB „Kauno energija“ garo ir termofikacinio vandens gamybos, centralizuotos šilumos energijos tiekimo apšildymo, technologijos ir karšto vandens ruošimo, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros veikla. Minėta sutartis buvo sudaryta UAB DK „PZU Lietuva“ Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo Taisyklių Nr. 034, kurios yra draudimo sutarties sudėtinė bei neatskiriama dalis, pagrindu bei nustatant 10 000 Lt besąlyginės išskaitos (franšizės) sumą kiekvienam įvykiui. Įvertinęs tai, jog ieškovės reikalavimas (2014-01-20) UAB DK „PZU Lietuva“ draudėjui AB „Kauno energija“ pareikštas pasibaigus draudimo sutarties (draudimo liudijimas PZULT Nr. 12954587) galiojimui ir išplėstinis pranešimo terminas minėtoje draudimo sutartyje nebuvo numatytas, teismas laikė, kad 2011-06-06 įvykis neatitiko Taisyklių 3.3.1. p. numatytos būtinosios draudžiamojo įvykio sąlygos ir atsakovės UAB DK „PZU Lietuva“ pareigos atlyginti ieškovės reikalaujamas mokėti sumas nekyla.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai.

Apeliaciniu skundu ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl sekančių argumentų:

Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias nuomotojo pareigą garantuoti nuomininkui galimybę naudotis daiktu pagal paskirtį (CK 6.483 straipsnio 1 dalies pažeidimas). Bylą nagrinėjęs teismas nepagrįstai konstatavo, kad UAB Kauno termofikacijos elektrinė privalėjo įsirengti elektros energijos aprūpinimą iš nuosavų autonominių elektros energijos šaltinių. UAB Kauno termofikacijos elektrinė nėra sudariusi su atsakove LITGRID AB Elektros energijos perdavimo paslaugos sutarties dėl elektros energijos tiekimo į objektą, esantį adresu Jėgainės g. 12, Kaune. Nekilnojamojo turto nuomos sutartimi Nr. 2010-KTE/ST-10-23 atsakovė AB „Kauno energija“ įsipareigojo savo sąskaita užtikrinti tinkamą ir nepertraukiamą jai priklausančių komunikacijų funkcionavimą (sutarties 5.1., 5.1.1. punktai), bei tiekti į UAB Kauno termofikacijos elektrinės Katilinę elektrą (sutarties 5.1., 5.1.5. punktai). Būtent Nekilnojamojo turto nuomos sutarties 5.1., 5.1.1., 5.1.5 punktuose nustatytos atsakovės AB „Kauno energija“ pareigos garantavo, kad išsinuomotu daiktu bus galima naudotis pagal paskirtį (CK 6.483 straipsnio 1 dalis). Nesant elektros energijos katilinėje, neįmanoma jos naudoti pagal paskirtį. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė AB „Kauno energija“ tiekė elektros energiją į UAB Kauno termofikacijos elektrinės išnuomotą katilinės pastatą. UAB Kauno termofikacijos elektrinė mokėjo atsakovei AB „Kauno energija“ už patiektą elektros energiją. Atsakovės LITGRID AB ir AB „Kauno energija“ 2009-12-31 sudarė Elektros energijos perdavimo paslaugos sutartį Nr. 37-09. Pagal šią sutartį atsakovei AB „Kauno energija“ suteikta pirma (I) patikimumo kategorija. 2012-12-31 susitarimu Nr. SUT-496-12 sutartis išdėstyta nauja redakcija. Pagal susitarimu Nr. SUT-496-12 5.7. punktą atsakovės LITGRID AB ir AB „Kauno energija“ įsipareigojo imtis priemonių nuostoliams išvengti ar juos sumažinti, kai nutraukiamas, apribojamas ar kitaip sutrikdomas elektros energijos ir galios perdavimas, taip pat tinkamai apsaugoti savo elektros tinklus, kitus elektros įrenginius ir prietaisus (ši nuostata buvo šalių nustatyta ir 2009-12-31 Elektros energijos perdavimo paslaugos sutartyje Nr. 37-09). Pagal Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-02-11 įsakymas Nr. 1-38) 80 punktą vartotojas, kuriam suteikta pirma (I) patikimumo kategorija ir yra būtinas nepertraukiamas aprūpinimas elektros energija (ypač svarbioms pirmos kategorijos elektros imtuvų grupėms), privalo įsirengti elektros energijos aprūpinimą iš nuosavų autonominių elektros energijos šaltinių (akumuliatorių baterijų, elektros generatoriaus ar pan.). UAB Kauno termofikacijos elektrinė neprivalėjo įsirengti elektros energijos aprūpinimo iš nuosavų autonominių elektros energijos šaltinių, nes garantiją, kad elektros energija į katilinę bus tiekiama nepertraukiamai užtikrino atsakovė AB „Kauno energija“, kuri be kita ko, kaip pirmosios (I) patikimumo kategorijos vartotoja, privalėjo būti įsirengusi elektros energijos aprūpinimą iš nuosavų autonominių elektros energijos šaltinių. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad atsakovė AB „Kauno energija“ būtų ėmusis priemonių nuostoliams išvengti ar juos sumažinti, kai nutraukiamas, apribojamas ar kitaip sutrikdomas elektros energijos ir galios perdavimas, taip pat tinkamai apsaugoti savo elektros tinklus, kitus elektros įrenginius ir prietaisus. Bylą nagrinėjusio teismo išvada, kad katilinė yra II patikimumo kategorijos elektros energijos naudotojas yra nepagrįsta ir negali įtakoti atsakovės AB „Kauno energija“ pareigos užtikrinti nepertraukiamą elektros energijos tiekimą į katilinę, nes: 1) atsakovė AB „Kauno energija“ yra pirmosios (I) patikimumo kategorijos vartotoja; 2) atsakovė AB „Kauno energija“ garantavo, kad katiline (įskaitant garo katilą HDK28000) bus galima naudotis pagal paskirtį visą nuomos laikotarpį. UAB Kauno termofikacijos elektrinė pagrįstai ir teisėtai tikėjosi, kad atsakovė AB „Kauno energija“, pirmosios (I) patikimumo kategorijos vartotoja, užtikrins nepertraukiamą elektros energijos tiekimą į katilinę (įskaitant garo katilą HDK28000).

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias priežastinį ryšį (CK 6.247 straipsnio pažeidimas). Bylą nagrinėjęs teismas nepagrįstai konstatavo, kad turtinė žala atsirado dėl to, kad garo katilui HDK28000 nebuvo įrengtas elektros energijos aprūpinimas iš nuosavų autonominių elektros energijos šaltinių. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Jeigu atsakovė AB „Kauno energija“ būtų užtikrinusi nepertraukiamą elektros energijos tiekimą į katilinę, 2011-06-06 garo katilas HDK28000 nebūtų sustojęs ir nebūtų sustojęs garo tiekimas UAB „Korelita“. Nagrinėjamu atveju ne UAB „Energijos sistemų servisas“ veiksmai, o elektros energijos tiekimo sutrikimas lėmė atsiradusią žalą. Darytina išvada, kad yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovės AB „Kauno energija“ pareigos užtikrinti nepertraukiamą elektros energijos tiekimą į katilinę nevykdymo ir atsiradusios žalos.

Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo taikydamas įvykio metu negaliojusią Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių redakciją (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalies, CK 1.7 straipsnio 2 dalies, CPK 3 straipsnio pažeidimai). Bylą nagrinėjęs teismas nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo, kad „ieškovė nesilaikė reikalavimų dėl ikiteisminio ginčo sprendimo tvarkos, nors privalėjo vadovautis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 171 punkto nuostatomis, reikalaujančiomis elektros energijos tiekimo sutrikimo klausimus spręsti tarp LITGRID ir elektros energijos vartotojo, o nesutarus - Valstybinėje energetikos inspekcijoje, laikantis ikiteisminio ginčų nagrinėjimo tvarkos ir sąlygų“. Įvykio metu galiojo Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-02-11 įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių redakcija, kurioje nėra teismo nurodyto 171 punkto. Teismas taikė įvykio metu negaliojančią teisės normą. Todėl teismas pažeidė teisinio apibrėžtumo (saugumo) principą, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalį, CK 1.7 straipsnio 2 dalį, CPK 3 straipsnį.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino subrogaciją civilinės atsakomybės draudimo atveju reglamentuojančias teisės normas (CK 6.1015 straipsnio 1 dalies pažeidimas). Teismas nepagrįstai ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad „AB „Lietuvos draudimas“ sprendime dėl išmokos išmokėjimo 5 punkte nurodyta, kad „įvykis: Draudėjo atstovo neatsargumas“. Teismo išvada yra neaiški, nekonkreti. Nagrinėjamoje byloje draudikui sumokėjus draudimo išmoką, jis įstoja į prievolinį santykį vietoje savo draudėjo (subjekto, įgijusio reikalavimo teisę į kaltąjį asmenį). Draudimo sutartimi su UAB Kauno termofikacijos elektrinė buvo apdrausta tik šios bendrovės civilinė atsakomybė. Atsakovės yra atsakingos dėl 2011-06-06 sutrikimo, todėl ieškovei (draudikui) pereina reikalavimo teisė. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad bylą nagrinėjęs teismas pažeidė subrogacijos taikymo taisykles bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos dėl subrogacijos taikymo civilinės atsakomybės atveju.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas. Sprendimą grįsdamas tuo, kad „AB „Kauno energija“, kaip I patikimumo kategorijos elektros energijos vartotojas, elektros tiekimo vidaus tinklą ir automatiką įrengusi taip, kad operatoriui perjungus kitą elektros šaltinį arba jį išjungus, vartotojo vidaus tinklas sugebėtų tinkamai aprūpinti savo elektros įrenginius ar elektros imtuvus elektros energija iš veikiančio elektros energijos šaltinio“, pažeidė procesines įrodinėjimo taisykles. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad atsakovė AB „Kauno energija“ būtų įsirengusi nepertraukiamą aprūpinimą elektros energija. Tai reiškia, kad teismas nepagrindė sprendimo byloje esančiais įrodymais. Sprendimą teismas gali pagrįsti tik byloje esančiais įrodymais.

Pirmosios instancijos teismas pažeidė teisės normas, reglamentuojančias žalos nustatymą (CK 6.249 straipsnis). Teismo išvada, kad ieškovė nepagrindė prašomos priteisti turtinės žalos yra nepagrįsta ir neteisėta. Ieškovė į bylą pateikė nuostolio dydį pagrindžiančius dokumentus. Ieškovė pateikė teismui UAB „Korelita“ surašytą Sugadintų siūlų dėl 2011-06-06 garo tiekimo į UAB „Korelita“ sutrikimo, gamybinių nuostolių apskaičiavimo aktą. Pagal šį aktą dėl įvykio, kai sustojo garo tiekimas, UAB „Korelita“ patyrė 236 779,75 Lt nuostolių. Ieškovė, UAB Kauno termofikacijos elektrinė ir UAB „Korelita“ susitarė dėl 214 402,67 Lt dydžio draudimo išmokos. Ieškovė įvertino ir apskaičiavo dėl įvykio UAB „Korelita“ patirtus nuostolius ir išmokėjo 114 402,67 Lt (214 402,67 Lt – 100 000 Lt (besąlyginė išskaita)) dydžio draudimo išmoką. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės nepateikė jokių kitų duomenų, kuriais remiantis būtų galima įvertinti ieškovės apskaičiuotą ir atlygintą žalą. Be to, bylos nagrinėjimo metu atsakovės neteikė ieškovei ir/ar UAB „Korelita“ klausimų, susijusių su žala. Ieškovė tinkamai apskaičiavo įvykio metu UAB „Korelita“ patirtus nuostolius ir išmokėjo pagrįsto dydžio draudimo išmoką.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino teisės normas, reglamentuojančias draudėjo ir draudiko atsakomybę už draudėjo padarytą žalą tretiesiems asmenims (CK 6.254 straipsnis). Atsakovės AB „Kauno energija“ civilinė atsakomybė įvykio metu buvo apdrausta UAB DK „PZU Lietuva“. Kadangi žalą padariusią atsakovę AB „Kauno energija“ ir draudiką UAB DK „PZU Lietuva“ siejo draudimo sutartis, joje nustatytų teisių ir pareigų apimtis turi įtakos ieškovės teisės reikalauti iš draudiko atlyginti žalą įgyvendinimui ir turi būti laikomasi atitinkamus draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Tarp atsakovės AB „Kauno energija“ ir draudiko UAB DK „PZU Lietuva“ sudarytoje draudimo sutartyje šalys susitarė dėl 10 000 Lt besąlyginės išskaitos. Todėl atsakovės AB „Kauno energija“ prievolę atlyginti žalą turi iš dalies atlyginti draudikas UAB DK „PZU Lietuva“ tiek, kiek žalos atlyginimo prievolė viršija besąlyginės išskaitos dydį. Besąlyginės išskaitos sumoje – 10 000 Lt žalos atlyginimo prievolė priklauso draudėjui – atsakovei AB „Kauno energija“. Šių aplinkybių bylą išnagrinėjęs teismas tinkamai neįvertino.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį (CK 1.125 straipsnio 7 dalies ir 8 dalies, 6.16 straipsnio 1 dalies pažeidimai). Ieškovė, UAB Kauno termofikacijos elektrinės draudikas, atlygino pastarosios patirtą žalą ir subrogacijos pagrindu (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis) įgijo teisę išsireikalauti išmokėtų sumų iš atsakingų už žalą asmenų. Ieškovei, išmokėjusiai draudimo išmoką, įstatymo pagrindu perėjo draudėjos UAB Kauno termofikacijos elektrinės teisė į žalos atlyginimą. Nagrinėjamu atveju draudėją UAB Kauno termofikacijos elektrinę ir atsakoves sieja iš žalos atlyginimo prievolės atsiradę teisiniai santykiai. Šiuo atveju ieškovė, kuriai perėjo draudėjos teisė reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingų už padarytą žalą asmenų, įstojo vietoje savo draudėjos į deliktinę prievolę. Vadovaujantis CK 6.1015 straipsnio 2 dalies nuostatomis ieškovės padėtis yra tokia pati, kokia būtų UAB Kauno termofikacijos elektrinės. Nagrinėjamu atveju tarp ieškovės ir atsakovių susiklostė žalos atlyginimo teisiniai santykiai, todėl ieškovė subrogacijos teisę turi įgyvendinti pagal deliktinės atsakomybę reglamentuojančias teisės normas ir reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (aktuali redakcija nuo 2009-12-28 iki 2010-11-22) 94 straipsnyje numatyta, kad nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę tiesiogiai reikalauti, kad draudikas, apdraudęs atsakingo už žalą asmens civilinę atsakomybę, išmokėtų draudimo išmoką. Šios teisės normos pagrindu ieškovė turi teisę pareikšti reikalavimą atsakovei UAB DK „PZU Lietuva“. Pradinį ieškinį ieškovė pateikė teismui nepraleidusi trejų metų ieškinio senaties termino. Pagal CK 6.16 straipsnio 1 dalį ieškovei pareiškus pradinį ieškinį atsakovei AB „Kauno energija“, ieškinio senatis nutrūko ne tik šiai atsakovei, bet ir atsakovei UAB DK „PZU Lietuva“. Todėl teismo išvada, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą reikalavimui pateikti yra nepagrįsta ir neteisėta.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė UAB DK „PZU Lietuva“ prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. sprendimą. Atsakovė nurodė, kad 2011-05-27 tarp UAB DK „PZU Lietuva“ ir atsakovės AB „Kauno energija“ buvo sudaryta Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartis (draudimo liudijimas PZULT Nr. 12954587) laikotarpiu nuo 2011-05-29 iki 2012-06-28. Sutartis buvo sudaryta UAB DK „PZU Lietuva“ Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 34 (2008-01-30 redakcija) (toliau – Taisyklės), kurios yra draudimo sutarties sudėtinė bei neatskiriama dalis, pagrindu bei nustatant 10 000 Lt besąlyginės išskaitos (franšizės) sumą kiekvienam įvykiui. Kadangi ieškovės reikalavimas (2014-01-20) UAB DK „PZU Lietuva“ draudėjui AB „Kauno energija“ pareikštas pasibaigus draudimo sutarties (draudimo liudijimas PZULT Nr. 12954587) galiojimui ir išplėstinis pranešimo terminas minėtoje draudimo sutartyje nebuvo numatytas, ieškovės reikalavimas dėl 2011-06-06 įvykio metu patirtos žalos atlyginimo neatitinka Taisyklių 3.3.1. p. numatytos būtinosios draudžiamojo įvykio sąlygos ir draudiko UAB DK „PZU Lietuva“ pareiga atlyginti ieškovės reikalaujamas mokėti sumas nekyla vien šiuo aspektu. Civilinėje byloje nenustatyta ir neįrodyta atsakovės AB „Kauno energija“ civilinė atsakomybė dėl 2011-06-06 įvykio, todėl įvykis nėra draudžiamasis. Todėl apeliantės argumentai, jog atsakovei UAB DK „PZU Lietuva“ kyla pareiga atlyginti nuostolius tiek, kiek nuostolių suma viršija atsakovų UAB DK „PZU Lietuva“ ir AB „Kauno energija“ sudarytoje bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartyje numatytą besąlyginę išskaitą, yra visiškai nepagrįsti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad tarp draudikų, kai žalą atlyginęs draudikas pareiškia reikalavimą žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, susiklosto draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinos draudimo sutarties ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, todėl nagrinėjamuoju atveju iš draudimo teisinių santykių kylantiems reikalavimams turi būti taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, o ne apeliantės nurodomas trijų metų ieškinio senaties terminas. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad jai pareiškus pradinį ieškinį atsakovei AB „Kauno energija“, ieškinio senatis nutrūko ne tik šiai atsakovei, bet ir atsakovei UAB DK „PZU Lietuva“. Vadovaujantis Lietuvos teismų praktika, gali nutrūkti tik nepasibaigęs ieškinio senaties terminas. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškinio senaties terminas ieškovės reikalavimams draudikui UAB DK „PZU Lietuva“ buvo pasibaigęs dar 2012-06-07, todėl nepagrįstai teigiama, jog 2014-01-20 ieškinys atsakovei AB „Kauno energija“ senaties terminą atsakovei UAB DK „PZU Lietuva“ nutraukė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad dėl 2011-06-06 įvykio nekyla atsakovės AB „Kauno energija“ civilinė atsakomybė, kadangi ieškovė neįrodė nei vienos iš AB „Kauno energija“ civilinės atsakomybės sąlygų. Nuomos sutarties objektas buvo nuoma, todėl ieškovė nepagrįstai teigia, jog atsakovės UAB „Kauno energija“ pagal šią sutartį veikė kaip elektros energijos tiekėjas. Nors, Nuomos sutarties 4.9. p. numatyta, jog nuomininkas moka nuomotojui už šilumą, elektrą, gamybinį ir geriamąjį vandenį, gaunamą kondensatą, nuotekas bei šiukšlių išvežimą, ši nuostata yra įprastinė nekilnojamojo turto sutarčių sąlyga, kuria šalys susitaria dėl atsiskaitymo už komunalines paslaugas, nesudaranti pagrindo teigti, jog šias paslaugas teiks nuomotojas. Vadovaujantis Nuomos sutarties 5.1.1. punktu, atsakovė AB „Kauno energija“ įsipareigojo užtikrinti jai kaip nuomotojui priklausančių komunikacijų funkcionavimą, tačiau neatsako, jei sistemų funkcionavimas priklauso nuo trečiųjų asmenų. Apeliantė neįrodė, kurios iš nuomotojui priklausančių, nuomininkui perduotų komunikacijų funkcionavo netinkamai. Be to, garo tiekimas į UAB „Korelita“ verpimo barą sutriko dėl to, kad laiku nebuvo atkurtas garo katilo HDK28000 veikimas. Garo katilą pagal ieškovės draudėjo UAB Kauno termofikacijos elektrinės ir UAB „Energijos sistemų servisas“ sudarytą 2010-01-04 Garo katilo ir katilinės eksploatavimo paslaugų sutartį Nr. 2010-27, eksploatuoja UAB „Energijos sistemų servisas“, kuris, remiantis Valstybinės energetikos inspekcijos 2008-05-30 Elektros įrenginių techninės būklės patikrinimo aktu-pažyma Nr. 4012, atsako už saugų elektros įrenginių eksploatavimą ir priežiūrą. Todėl atsakomybė už garo katilo netinkamą priežiūrą ir UAB „Korelita“ padarytą žalą kyla būtent UAB „Energijos sistemų servisas“, o ne atsakovei AB „Kauno energija“. Ieškovė civilinėje byloje neįrodė nei AB „Kauno energija“ neteisėtų veiksmų, nei priežastinio ryšio tarp atsakovės AB „Kauno energija“ veiksmų ir UAB „Korelita“ atsiradusios žalos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog trečiojo asmens UAB „Korelita“ nuostolius sąlygojo ieškovės apdraustojo UAB „Energijos sistemų servisas“ veiksmai (neveikimas). UAB „Energijos sistemų servisas“ neužtikrino saugaus garo katilinės įrenginių eksploatavimo bei tinkamos priežiūros, todėl atsakomybė dėl 2011-06-06 įvykio kyla būtent UAB „Energijos sistemų servisas“. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad dėl įvykio kyla trečiojo asmens UAB „Energijos sistemų servisas“ civilinė atsakomybė, pagrįstai padarė išvadą, kad subrogacija nagrinėjamoje civilinėje byloje negalima.

Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė AB „Kauno energija“ prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. sprendimą. Atsakovė nurodo, kad ji tinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus ir užtikrino nepertraukiamą jai priklausančių komunikacijų funkcionavimą savo atsakomybės ribose. Atsakovė AB „Kauno energija“ yra įsirengusi automatinio rezervo įjungimo įrangą, kuri, nutrūkus elektros aprūpinimui iš vieno elektros šaltinio, automatiškai perjungia elektros energijos tiekimą prie kito elektros šaltinio, ir kuri buvo veikianti 2011-06-06 įvykusio elektros energijos tiekimo automatinio kartotinio jungimo metu. Atsakovė buvo įrengusi Petrašiūnų elektrinėje akumuliatorių baterijas, aprūpinančias elektrinę operatyvine valdymo įtampa. Be to, remiantis Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių nuostatomis, Katilas nepriskirtinas prie pirmos elektros imtuvų kategorijos, todėl tretieji asmenys UAB Kauno termofikacijos elektrinė ir UAB „Energijos sistemų servisas“ turėjo patys pasirūpinti ir įrengti Katilui elektros energijos aprūpinimą iš nuosavų automatinių elektros energijos šaltinių, kad išvengti galimų nuostolių įvykus elektros energijos tiekimo sutrikimui. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ pripažino, kad atsakovės LITGRID AB veiksmai atitiko teisės aktuose nustatytus reikalavimus, ieškovė taip pat neskundžia teismo sprendimo dalies, susijusios su atsakovės LITGRID AB civiline atsakomybe, todėl darytina išvada, kad ieškovė pripažįsta, kad buvo tinkamai užtikrintas elektros energijos tiekimas į Katilinę ir Katilą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tretieji asmenys UAB Kauno termofikacijos elektrinė ir UAB „Energijos sistemų servisas“, kuris eksploatavo Katilą ir Katilinę, privalėjo įrengti elektros energijos aprūpinimą iš nuosavų autonominių elektros energijos šaltinių jų atsakomybės ribose esantiems įrengimams, įskaitant Katilą, kad užtikrinti technologinių procesų saugų sustabdymą, išvengti galimų nuostolių ar maksimaliai juos sumažinti. Byloje pateiktame UAB „Energijos sistemų servisas“ eksploatuojamos Katilinės, kurioje įrengtas ir jos eksploatuojamas Katilas, projekte Nr. GK/2006-01-TPD numatyta, kad Katilinė yra II patikimumo kategorijos elektros vartotojas. Trečiasis asmuo UAB „Energijos sistemų servisas“ 2015-03-09 raštu Nr. S-200-63 „Dėl duomenų pateikimo“ teismui patvirtino, kad trečiasis asmuo įgyvendino visas būtinas ir reikalaujamas priemones pagal projektą ir Elektros įrenginių įrengimo taisykles, siekiant apsaugoti savo elektros įrenginius, siekiant išvengti nuostolių ar juos sumažinti, kai nutraukiamas, apribojamas ar kitaip sutrikdomas elektros energijos perdavimas. Vadovaujantis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 78 punktu, nutrūkus elektros energijos persiuntimui, II patikimumo kategorijos vartotojams aprūpinimas elektros energija turi būti atkurtas per laikotarpį, ne ilgesnį kaip 2 val. 30 min. Atsakovė AB „Kauno energija“ užtikrino nepertraukiamą elektros energijos tiekimą į Katilinę ir Katilą savo atsakomybės ribose teisės aktuose nustatyta tvarka ir sąlygomis, tuo pačiu užtikrindama nuomininkui UAB Kauno termofikacijos elektrinė galimybę naudotis Katiline, įskaitant Katilą, pagal paskirtį, kaip nustatyta Nuomos sutartyje, ir neatliko jokių neteisėtų veiksmų, o už atsakovės LITGRID AB bei trečiųjų asmenų UAB Kauno termofikacijos elektrinė ir UAB „Energijos sistemų servisas“ veiksmus neatsako. Nesant atsakovės AB „Kauno energija“ neteisėtų veiksmų, nėra ir CK 6.247 straipsnyje nurodyto priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Vadovaujantis Nuomos sutarties 5.4.1.–5.4.6. punktais, už katilinės funkcionavimą bei jos įrenginių darbo patikimumą atsako Katilinės nuomininkas UAB Kauno termofikacijos elektrinė ir įrenginių savininkas (eksploatuotojas) UAB „Energijos sistemų servisas“, kuri ir neužtikrino Katilo tinkamo darbo bei savalaikio Katilo užsikūrimo įvykus elektros energijos tiekimo automatiniam kartotiniam jungimui, kas sąlygojo garo tiekimo nutraukimą į trečiojo asmens UAB „Korelita“ verpimo fabriką, acetatinių siūlų gamybos proceso sustojimą ir žalos atsiradimą. Vadovaujantis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 83 punktu, vartotojai privalo įdiegti technines priemones, reikalingas technologiniams procesams saugiai sustabdyti ir galimiems nuostoliams išvengti ar maksimaliai juos sumažinti. Trečiasis asmuo UAB Kauno termofikacijos elektrinė, pasirašiusi garo tiekimo sutartį su trečiuoju asmeniu UAB „Korelita“, privalėjo įdiegti technines priemones, reikalingas technologiniams procesams saugiai sustabdyti ir galimiems nuostoliams išvengti ar maksimaliai juos sumažinti, tačiau to nepadarė. Byloje pateiktuose operatyviniuose žurnaluose fiksuota, kad Katilas sustojo 2011-06-06 1 val. 38 min., o Katilas užkurtas 4 val. 45 min., t. y. tik po 3 val. 7 min. Katilą ir Katilinę eksploatuojantis trečiasis asmuo UAB „Energijos sistemų servisas“ „Kito“ sutrikimo tyrimo akte Nr. 1 nurodė, kad Katilas sustojo dėl Katilo degiklių gedimo, ir nurodė numatomas priemones panašiems įvykiams išvengti - numatyti galimybes įrengti įtampos stabilizavimo įrenginį arba nepertraukiamo maitinimo šaltinį Katilo degiklių Nr. 1 ir Nr. 2 valdymo grandyse. Darytina išvada, kad Katilo degiklių gedimai galėjo atsirasti dėl to, kad Katilą eksploatuojantis trečiasis asmuo UAB „Energijos sistemų servisas“ nebuvo įrengęs įtampos stabilizavimo įrenginio bei nepertraukiamo maitinimo šaltinio Katilo valdymo sistemoje ir tokiu būdu neužtikrino Katilo valdymo sistemos nepertraukiamo aprūpinimo elektros energija, esant elektros energijos tiekimo automatiniam kartotiniam jungimui ar perjungimui nuo vieno elektros šaltinio prie kito, t. y. nebuvo įdiegęs visų būtinų techninių priemonių, reikalingų technologiniams procesams saugiai sustabdyti ir galimiems nuostoliams išvengti ar maksimaliai juos sumažinti. Ne elektros energijos sutrikimas, o už Katilo tinkamą eksploatavimą atsakingo trečiojo asmens UAB „Energijos sistemų servisas“ veiksmai lėmė atsiradusią žalą. Teismas, sprendime pasisakydamas dėl ikiteisminio ginčo sprendimo tvarkos, taikė įvykio metu negaliojusią Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių redakciją, tačiau tokie patys reikalavimai dėl ikiteisminio ginčų sprendimo tvarkos buvo nustatyti ir įvykio metu galiojusios Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-02-11 įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių redakcijos 163 punkte, todėl teismo išvada, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ nesilaikė reikalavimų dėl ikiteisminio ginčo sprendimo tvarkos, reikalaujančios elektros energijos tiekimo sutrikimo klausimus spręsti tarp LITGRID AB ir elektros vartotojo, o nesutarus - Valstybinėje energetikos inspekcijoje, laikantis ikiteisminio ginčų nagrinėjimo tvarkos ir sąlygų, yra teisėta ir pagrįsta. Ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ sprendimo dėl išmokos išmokėjimo 5 punkte pateikta išvada, kad „Įvykis: Draudėjo atstovo neatsargumas“ dar kartą įrodo tai, kad atsakovė AB „Kauno energija“ negali būti laikoma kaltu dėl įvykio ir žalos padarymo, nes aiškiai ir konkrečiai nurodyta, kad tai įvyko dėl draudėjo atstovo, t. y. papildomai apdraustojo trečiojo asmens UAB „Energijos sistemų servisas“ neatsargumo. Tiek draudėjas, tiek atsakingas už žalą asmuo yra ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ papildomai apdraustasis UAB „Energijos sistemų servisas“, todėl subrogacija negalima. Teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus dėl žalos dydžio ir teisingai nusprendė, kad ieškovė nepagrindė prašomos priteisti žalos. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ nepateikė teismui įrodymų, kuriais būtų galima pagrįsti pateiktus žalos paskaičiavimus, t. y. savo apskaičiavimų, vertinimų ar kitų su tuo susijusių dokumentų, pagal kuriuos būtų galima įvertinti trečiojo asmens UAB „Korelita“ patirtų nuostolių dydžio ir ieškovės draudimo išmokos dydžio pagrįstumą. Teismas pagrįstai konstatavo, kad asmuo teisę dėl žalos atlyginimo į žalą padariusį asmenį gali įgyvendinti tik tuo atveju, jei nėra draudiko, todėl ieškovė dėl žalos atlyginimo pirmiausiai turėjo kreiptis į atsakovės AB „Kauno energija“ draudiką UAB DK „PZU Lietuva“, kuris buvo apdraudęs atsakovės AB „Kauno energija“ civilinę atsakomybę 2011-06-06 įvykio metu. CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. Ieškovė draudimo išmoką trečiajam asmeniui UAB „Korelita“ sumokėjo 2012-03-20, tačiau iki ieškinio senaties pabaigos į atsakovę UAB DK „PZU Lietuva“ nesikreipė, o ieškinį dėl žalos atlyginimo pateikė tik 2014-01-20, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas.

Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė LITGRIT AB prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. sprendimą. Atsakovė nurodė, kad apeliantė ginčija tik tą Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. sprendimo dalį, kuri yra priimta dėl atsakovės AB „Kauno energija“ ir neginčija teismo sprendimo dalies, kuri buvo priimta atsakovės LITGRID atžvilgiu. Apeliantė, prašydama teismo panaikinti Kauno apylinkės 2015 m. balandžio 22 d. teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - tenkinti pateiktą ieškinį, privalėjo atitinkamai formuluoti ir apeliacinio skundo dalyką dėl LITGRID atsakomybės ir kaltės, tačiau to nepadarė. Atsakovės LITGRID nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir visapusiškai išnagrinėjo bylos faktines aplinkybes, teisingai taikė teisės aktų nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai konstatavo, jog dėl 2011-06-06 LITGRID valdomame elektros energijos perdavimo tinkle įvykusio sėkmingo automatinio kartotinio jungimo, buvo užtikrintas elektros energijos perdavimo sistemos saugumas ir patikimumas. Automatinis kartotinis jungimas sėkmingai įvyko per 0,9 sekundės, t. y. elektros energijos tiekimas vartotojams nebuvo nutrauktas. Dėl šios priežasties, LITGRID nepažeidė nei su vartotojais (UAB „Korelita“, AB „Kauno energija“, UAB Kauno termofikacijos elektrinė) pasirašytų Elektros energijos perdavimo sutarčių nuostatų, nei teisės aktų reikalavimų, nes elektros energijos tiekimo sutrikimai neviršijo sutartyse numatytos trukmės ir kitų teisės aktuose numatytų elektros energijos patikimumo užtikrinimo sąlygų. Remiantis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių reikalavimais, AB „Kauno energija“ ir UAB Kauno termofikacijos elektrinė, kaip I patikimumo kategorijos vartotojai, patys privalėjo įsirengti elektros energijos aprūpinimą iš nuosavų autonominių elektros energijos šaltinių (akumuliatorių baterijų, elektros generatoriaus ar pan.) su tinkamai veikiančia automatika, kuri prijungtų atjungtą pirmos grupės elektros imtuvą prie šio maitinimo šaltinio, o operatoriui perjungus kitą elektros šaltinį arba jį išjungus, vartotojo vidaus tinklas sugebėtų tinkamai aprūpinti savo elektros įrenginius ar elektros imtuvus elektros energija iš veikiančio elektros energijos šaltinio ar nuosavo autonominio šaltinio. Byloje nėra įrodymų, kad UAB Kauno termofikacijos elektrinė būtų įsirengusi reikalaujamas autonominio aprūpinimo elektros energija priemones ar taikiusi kitus techninius sprendimus, leidžiančius saugiai stabdyti technologinius procesus ir taip išvengti galimų nuostolių. Tuo tarpu, LITGRID veiksmai, susiję su ginčijamu įvykiu, atitiko su elektros energijos vartotojais pasirašytų sutarčių nuostatas bei teisės aktų reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ginčijamo įvykio metu LITGRID veikė pagrįstai ir teisėtai. Apeliantas ieškinį pirmosios instancijos teismui pateikė 2014-01-20, t. y. tuo metu, kai galiojo ir buvo taikytina Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 171 punkto nuostata, numatanti privalomą ikiteisminę ginčo nagrinėjimo procedūrą (Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių redakcija, galiojusi nuo 2013-12-08). Atitinkama Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 171 punkto redakcija galiojo pirmosios instancijos sprendimo priėmimo metu (tebegalioja ir šiuo metu). Atsižvelgdamas į šią aplinkybę, teismas pagrįstai vadovavosi Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 171 punktu, konstatuodamas, jog ieškovė nesilaikė ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, reikalaujančios elektros energijos tiekimo sutrikimus spręsti tarp LITGRID ir elektros energijos vartotojo, o nesutarus - Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje. Apeliantė nenurodė jokios sutarties, kurią būtų pažeidusi LITGRID, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai konstatavo, kad LITGRID nėra atsakinga pagal CK 6.256 straipsnio 4 dalį. Apeliantė savo Sprendime dėl draudimo išmokos nurodydama, jog 2011-06-06 įvykis kilo dėl draudėjo UAB Kauno termofikacijos elektrinės neatsargumo, pati pripažino UAB Kauno termofikacijos elektrinės kaltę dėl žalos. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ginčijamu atveju, pats draudėjas (UAB Kauno termofikacijos elektrinė) yra dėl žalos atsiradimo kaltas asmuo. Apeliantė nepagrįstai bando įtikinti teismą, kad draudėjas ir už atsiradusią žalą atsakingas asmuo yra skirtingi subjektai, o apeliantei, mokėjusiai draudimo išmoką, CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka tariamai perėjo teisė reikalauti išmokėtų sumų iš tariamo kaltininko (atsakovių). Apeliantė praleido senaties terminą. Apeliantė pati pripažino, kad žala kilo dėl draudėjo UAB Kauno termofikacijos elektrinės neatsargumo, todėl draudėjas UAB Kauno termofikacijos elektrinė ir dėl žalos atsiradimo kaltas subjektas yra vienas ir tas pats asmuo. Kadangi draudėjas ir dėl kilusios žalos kaltas asmuo sutampa, negalimas kreditorių pasikeitimas prievolėje (subrogacija), kaip tai numatyta CK 6.1015 straipsnyje, nes nėra kito subjekto, kalto dėl žalos padarymo, į kurį apeliantė galėtų nukreipti savo reikalavimus subrogacijos pagrindu, išskyrus UAB Kauno termofikacijos elektrinė. Todėl šiuo atveju tarp apeliantės ir atsakovių neatsirado ir žalos atlyginimo (deliktiniai) santykiai, kuriuos apeliantė galėtų realizuoti pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas.

Atsiliepimuose į ieškovės apeliacinį skundą tretieji asmenys UAB Kauno termofikacijos elektrinė ir UAB „Energijos sistemų servisas“ prašo tenkinti ieškovės apeliacinį skundą, kadangi su skundu sutinka, skundas pateiktas tinkamai, skunde išdėstytos aplinkybės išsamios ir pakankamos, skundo argumentai ir byloje pateikti įrodymai pilnai įrodo ieškovės reikalavimo pagrįstumą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Apeliantė apeliaciniame skunde argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą neteisingai taikė materialinės teisės bei procesinės teisės normas, neatskleidė bylos esmės, neteisingai vertino byloje pateiktus įrodymus. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas padarė neteisingą išvadą, jog ieškovė praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą su ieškinio reikalavimu atsakovės UAB DK „PZU Lietuva“ atžvilgiu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011m. birželio 6d. sustojo trečiojo asmens UAB „ Kauno termofikacijos elektrinė“ eksploatuojamas garo katilas HDK 28000 ir atsijungė Petrašiūnų elektrinėje žalio vandens siurblys, tiekiantis vandenį į garo katilą. Dėl to sustojo garo tiekimas trečiajam asmeniu UAB „Korelita“ į verpimo barą, o nebetiekiant garo UAB „Korelita“ sustojo acetatinių siūlų gamybos procesas ir atsirado žala. UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“ civilinė atsakomybė įvykio metu už atsiradusią žalą buvo apdrausta AB „Lietuvos Draudimas“. Nustatyta, kad ieškovė pripažino įvykį draudiminiu ir įvertinusi jos dydį UAB „Korelita“ išmokėjo 114402,67 Lt dydžio draudiminę išmoką. Ieškovė išmokėjusi draudiminę išmoką pareiškė reikalavimą atsakovams : AB „Litgrid“, AB „Kauno energija“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ prašydama priteisti iš jų 114402,67 Lt solidariai patirtų nuostolių.

Pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškovės ieškinį nustatė, kad atsakovei AB „Kauno energija“ nekyla civilinė atsakomybė pagal pareikštą ieškinį, nes byloje neįrodytos civilinės atsakomybės sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Apeliantė su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada nesutinka ir atsakovės AB „Kauno energija“ veiksmų neteisėtumą argumentuoja tuo, kad Nekilnojamojo turto nuomos sutartimi Nr. 2010-KTE/ST-10-23 ši atsakovė buvo įsipareigojusi užtikrinti tinkamą ir nepertraukiamą jai priklausančių komunikacijų funkcionavimą, tiekti į katilinę elektrą bei garantavo, kad išsinuomotu daiktu bus galima naudotis pagal paskirtį. Apeliaciniame skunde taip pat argumentuojama, kad byloje pateikti atsiskaitymo už energetinius resursus aktai patvirtina, kad UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“ mokėjo atsakovei AB „Kauno energija“ už patiektą elektros energiją. Teisėjų kolegija laiko tokius apeliantės apeliacinio skundo argumentus nepagrįstais ir juos atmeta.

Nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta, kad Nekilnojamojo turto nuomos sutarties Nr. 2010-KTE/ST-10-23 pagrindu atsakovė AB Kauno energija“ buvo išnuomojusi UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“ garo katilinę ir technologinius vamzdynus, esančius Jėgainės g. 12, Kaune. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šios sutarties objektas buvo nuoma ir nuomos santykiai, todėl apeliantė nepagrįstai tvirtina, kad AB „Kauno energija“ pagal šalių sudarytą sutartį veikė kaip elektros energijos tiekėjas. Aptartos Nuomos sutarties 4. 9 punkto sąlyga nustatė, jog nuomininkas moka nuomotojui už šilumą, elektrą, gamybinį ir geriamąjį vandenį, gaunamą kondensatą, nuotekas bei šiukšlių išvežimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši nuostata laikytina įprastine nekilnojamojo turto nuomos sutarčių sąlyga, kuria sutarties šalys susitaria dėl atsiskaitymo už komunalines paslaugas. Iš nuomos sutarties 5. 1.1. punkto nuostatos matyti, kad atsakovė A B „Kauno energija“ įsipareigojo užtikrinti nuomotojui priklausančių komunikacijų funkcionavimą. Bet, atkreiptinas dėmesys, kad šioje šalių sutartoje sąlygoje nėra prisiimto įsipareigojimo tuo atveju, jeigu sistemų funkcionavimas priklausytų nuo trečiųjų asmenų veiksmų. Byloje esančiais dokumentais nustatyta, kad 2011m. birželio 6d. elektros paskirstymo linijose įvykęs trumpalaikis energijos sutrikimas atsirado būtent dėl to, kad laiku nebuvo atkurtas garo katilo HD28000 veikimas. Kaip matyti iš 2010m. sausio 4d. garo katilo ir katilinės eksploatavimo paslaugų sutarties Nr. 2010-27 sudarytos tarp UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“ ir UAB „Energijos sistemų servisas“, kad aptartą garo katilą eksploatavo kita bendrovė UAB“ Energijos sistemų servisas“. Pagal Valstybinės Energetikos Inspekcijos 2008-05-30 išduotą Elektros įrenginių techninės būklės patikrinimo aktą-pažymą Nr. 4012 UAB „Energijos sistemų servisas“ yra atsakinga už saugų elektros įrenginių eksploatavimą ir jų priežiūrą, Taigi, sutiktina su atsakovo UAB D K „PZU Lietuva“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta argumentacija, kad civilinė atsakomybė už garo katilo netinkamą priežiūrą ir UAB „Korelita“ padarytą žalą galėtų kilti UAB „UAB „Energijos sistemų servisas“, bet ne atsakovei AB „Kauno energija“.

Pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos faktinius duomenis nustatė, kad 2011m. birželio 6d. automatinis kartotinis jungimas įvyko per 0,9 sekundės, o garo katilo veikimas buvo atkurtas tik po 3 val. 7 min. Taip pat bylos faktiniai duomenys rodo, kad jau po įvykusio įvykio garo katilą eksploatavusi bendrovė UAB „Energijos sistemų servisas“ pasiūlė įrengti naujas technines priemones – įtampos stabilizavimo įrenginį arba nepertraukiamo maitinimo šaltinį HDK2800 katilo degiklių Nr. 1 ir Nr. 2 valdymo grandinėse. Šie UAB „Energijos sistemų servisas“ atlikti veiksmai rodo, kad UAB „Energijos sistemų servisas“ neužtikrino saugaus garo katilinės įrenginių eksploatavimo ir priežiūros ir jau vėliau ėmėsi tokius trūkumus šalinti. Nustatytos aplinkybės leidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad UAB „Korelita“ atsiradusius nuostolius būtent sąlygojo UAB „Energijos sistemų servisas“ neveikimas.

Pagal CK 6. 247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais ( veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų ( veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles ieškovė turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ( CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į šią nuostatą, ieškovė byloje turėjo įrodyti priežastinį ryšį tarp AB „Kauno energija“ atliktų neteisėtų veiksmų ir žalos. Tačiau ieškovė savo pareigos neįvykdė ir neįrodė aplinkybių savo ieškinio reikalavimams pagrįsti. Ieškovė byloje neįrodė atsakovės AB „Kauno energija“ nei neteisėtų veiksmų, nei priežastinio ryšio tarp atsakovės AB Kauno energija“ veiksmų ir UAB „Korelita“ atsiradusios žalos. Esant nurodytai motyvacijai, teisėjų kolegija laiko nepagrįstu ir atmeta apeliantės apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą netinkamai taikė materialinės teisės normas ir neteisingai konstatavo byloje priežastinį ryšį.

Teisėjų kolegija laiko nepagrįstu ir atmeta apeliantės apeliacinio skundo argumentą, kad ieškovės reikalavimui atsakovei UAB DK „PZU Lietuva“ turi būti taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1. 125 straipsnio 8 dalyje.

Kasacinės instancijos teismas ne vienoje savo nutartyje yra konstatavęs, kad tarp draudikų, kai žalą atlyginęs draudikas pareiškia reikalavimą žalą padariusiam draudikui, susiklosto draudiminiai teisiniai santykiai, kuriems taikytinos draudimo sutarties ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013m. vasario 8d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2013, Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014m. gegužės 9d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2014 ir kt.). Taigi, atsižvelgiant į nurodytus Kasacinės instancijos teismo išaiškinimus, pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo teisinius santykius atsiradusius tarp ieškovės ir atsakovės UAB DK „PZU Lietuva“ ir nustatė aplinkybes reikšmingas ieškinio senaties termino taikymui. Teismas atmesdamas ieškovės ieškinį pareikštą minėtai atsakovei, teisingai taikė CK 1. 125 straipsnio 7 d. nustatytą vienerių metų sutrumpintą ieškinio senaties terminą, nes ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti ( CK 1. 131 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškinį savarankišku pagrindu, kad ieškovė yra praleidusi įstatymu nustatytą ieškinio senaties terminą ieškiniui pareikšti, kita apeliantės apeliacinio skundo argumentacija susijusi su neteisingu ieškinio senaties taikymu tampa nereikšminga ir neanalizuotina.

Teisėjų kolegija nepripažįsta teisingu ir apeliantės apeliacinio skundo argumento, kad teismas priimdamas sprendimą neteisingai vertino byloje pateiktus įrodymus, tuo pažeisdamas CPK 185 straipsnyje nustatytas taisykles.

Bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė įtvirtinta CPK 12 ir 178 straipsniuose – kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Atitinkamai teismui, vadovaujantis įstatymo reikalavimais ir remiantis logikos dėsniais, tenka pareiga spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, jų tarpusavio ryšį bei pakankamumą. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu.

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir įvertinęs visumoje byloje pateiktus įrodymus, įrodymų įvertinimo taisyklių nepažeidė ( CPK 185 straipsnis). Teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas. Tai įvertinus, teisėjų kolegija, dėl kitų apeliantės apeliaciniame skunde dėstomų argumentų nepasisako, nes pareiga pagrįsti priimtą procesinį teismo sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną apeliacinio skundo argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt. ).

Esant išdėstytam, teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą pagal apeliantės apeliacinio skundo argumentus nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies punktu, kolegija,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos teisėjai Raimondas BuzelisVirginija GudynienėAlgimantas Kukalis