- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-10
- Bylos Nr.
- e2-8208-1004/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidotas Narvidas
- Ieškovas
- T. K.
- Atsakovas
- Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, Šiaulių miesto savivaldybei
dalyvaujant ieškovui T. K., ieškovo atstovui advokatui M. B, ir atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovui Teisės skyriaus vyriausiajam specialistui R. B.,
nedalyvaujant trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje ERGO insurance SE Lietuvos filialo atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. K. ieškinį atsakovei Šiaulių miesto savivaldybei dėl 2021 m. gegužės 12 d. sprendimo dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje ERGO insurance SE Lietuvos filialas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas T. K. ieškiniu (b. l. 1 – 6) prašė: 1. Termino skundui/ieškiniui paduoti dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos dėl 2021 m. gegužės 12 d. atsakymo (sprendimo) panaikinimo praleidimo priežastis laikyti svarbiomis ir terminą skundui paduoti atnaujinti. 2. Panaikinti atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2021 m. gegužės 12 d. atsakymą (sprendimą). 3. Priteisti ieškovui iš atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 1606,65 Eur žalos atlyginimą. 4. Priteisti ieškovo naudai iš atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 5. Priteisti iš atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas Šiaulių miesto savivaldybės administracijai (toliau – Savivaldybė) 2021 m. kovo 17 d. pateikė pretenziją dėl 1606,65 Eur žalos atlyginimo. Pretenzijoje nurodė, kad 2021 m. kovo 4 d. 18.30 val. (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, vairuodamas jam priklausančią transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į kelio ženklais nepažymėtą duobę asfalto dangoje, kuri buvo užmaskuota akmeniu, dėl ko buvo apgadintas jam priklausiusi transporto priemonė. Į įvykio vietą iškvietė policijos pareigūnus, įvykis buvo registruotas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyboje. Paaiškino, jog transporto priemonę vairavo taip, kaip to reikalavo aplinkybės, nematė ir negalėjo numatyti, jog gatvės važiuojamojoje dalyje gali būti tokio dydžio duobė, todėl negalėjo išvengti įvykio. Apgadintą transporto priemonę padarytos žalos įvertinimui pristatė į UAB „DEL AUTO“. Iš UAB „DEL AUTO“ pateiktos 2021 m. kovo 9 d. remonto sąmatos nustatyta, kad transporto priemonei padarytų apgadinimų remonto kaina yra 1506,66 Eur. Už šį vertinimą UAB „DEL AUTO“ sumokėjo 99,99 Eur.
3. Kaip pažymėjo ieškovas, transporto priemonė 2021 m. kovo 4 d. 18.30 val. buvo apgadinta gatvėje, kuri priklauso savivaldybei. Duobės važiuojamojoje gatvės dalyje yra gatvės konstrukcijų trūkumas, atsiradęs dėl netinkamos priežiūros, dėl to gatvės savininkui (valdytojui), šiuo atveju Savivaldybei, tenka pareiga atlyginti žalą. Teigia, jog pretenzijos nagrinėjimas vyko nepagrįstai ilgai, nors pateikė visus turimus duomenis. 2021 m. gegužės 12 d. buvo gautas atsakymas, kuriuo pretenzija nebuvo tenkinta. Atsakyme nurodyta, kad patirtos žalos dydis yra grindžiamas tik būsimų transporto priemonės remonto išlaidų vertinimo apskaičiavimu. Savivaldybė darė išvadą, kad ieškovo pateiktos išlaidos negali būti laikomos būtinosiomis išlaidomis (t. y. išlaidomis kurias asmuo iš tikrųjų prarado), kurias privalėtų atlyginti nukentėjusiam asmeniui, tam, kad būtų atkurtas sugadintas turtas, ir jei ieškovas pateiks papildomus įrodymus apie realiai patirtas transporto priemonės remonto išlaidas, pakartotinai svarstytų pretenziją dėl žalos atlyginimo. Taip pat buvo išaiškinta, kad nesutikdamas su atsakymu, gali dėl jo teikti skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriui arba Regionų apygardos administraciniam teismui.
Šalies argumentai
5. Ieškovas prašo termino skundui/ieškiniui paduoti priežastis laikyti svarbiomis ir terminą skundui paduoti atnaujinti, panaikinti Savivaldybės 2021 m. gegužės 12 d. atsakymą (sprendimą) ir priteisti iš atsakovės 1606,65 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
6. Dubliku (b. l. 97 – 99) ieškovas prašė visiškai tenkinti ieškinio reikalavimus. Pažymėjo, kad pagal suformuotą teismų praktiką neprivalo ieškinyje nurodyti teisinio pagrindo, tik faktinį. O faktinis pagrindas yra vienas ir tas pats – kelyje buvo duobė, į kurią įvažiavo jo vairuota transporto priemonė. Duobėje buvo akmuo/asfalto gabalas, kuris transporto priemonei įvažiavus į duobę, galimai pajudėjo. Paaiškino, kad transporto priemonė buvo apgadinta šio eismo įvykio metu dėl duobės su joje buvusiu akmeniu/asfalto gabalu. Mano, kad aplinkybė ar transporto priemonė buvo apgadinta dėl vien tik kelio duobės, ar vien tik dėl kelio duobėje buvusio akmens/asfalto gabalo, ar ir dėl duobės, ir dėl duobėje buvusio akmens/asfalto gabalo, šiuo atveju visiškai neturi jokios reikšmės. Nes jei kelio duobės (o, kad duobė buvo, ginčo nėra) nebūtų buvę, tai ir akmuo/asfalto gabalas nebūtų galėjęs būti duobėje ir nebūtų galėjęs net ir hipotetiškai apgadinti transporto priemonės.
7. Ieškovas yra įsitikinęs, jog Savivaldybės deliktinė civilinė atsakomybė už apgadintą transporto priemonę yra bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo to ar: transporto priemonė apgadinta dėl pačios kelio duobės, ar dėl to, kad buvo kelio duobė, kurioje buvo akmuo/asfalto gabalas, ar transporto priemonę apgadino iš kelio duobės pakeltas akmuo/asfalto gabalas, eismo įvykį sąlygojo duobės buvimas ir kelio nepriežiūra.
8. Ieškovas pripažino, jog yra važinėjęs šia gatve iki karantino Lietuvoje paskelbimo, nes veždavo vaiką į (duomenys neskelbtini). Tačiau tai buvo iki karantino paskelbimo Lietuvoje 2020 m. rudenį, kai buvo uždarytos vaikų ugdymo įstaigos. Paaiškino, jog įvykio dieną buvo pirmas kartas, kai vyko paimti vaiką iš (duomenys neskelbtini), po vaikų ugdymo veiklos atlaisvinimo, t. y. praėjus beveik pusei metų. Pažymėjo, kad eismo įvykis įvyko po žiemos sezono ir apie tokios duobės buvimą maždaug prieš pusmetį net negalėjo būti žinoma.
9. Kaip nurodė ieškovas, jis buvo pakankamai rūpestingas ir atidus. Duobė buvo tiesiai už kalnelio važiuojant nuo (duomenys neskelbtini), todėl iš vairuotojo padėties neturėjo galimybės matyti kelio duobę. Dėl padarytų apgadinimų, nuostolių dydžių bei jų įvertinimo yra išsamiai pasisakęs ieškinyje. Atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodytos abejonės dėl apgadinimų, jų padarymo laiko, vietos, dydžio, remonto vertės nėra pagrįstos jokiais įrodymais. Nurodė, jog transporto priemonės apgadinimus dėl eismo įvykio nustatė ir jų pašalinimo vertęs apskaičiavo bei remonto sąmatą parengė UAB „DEL AUTO“ atestuotas transporto priemonių vertintojas D. G.
10. Teismo posėdžio metu ieškovas ir ieškovo atstovas prašė ieškinio reikalavimus tenkinti visiškai iš esmės ieškinyje ir dublike nurodytais argumentais ir motyvais. Ieškovas papildė, jog manė, jog įvykio metu transporto priemonė buvo drausta savanorišku transporto priemonės KASKO draudimu ankstesnio jos savininko. Paaiškino, jog bylos nagrinėjimo metu transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo parduota po įvykio taip jos ir nesutvarkius. Po įvykio dėl apgadinimų transporto priemone negalėjo važiuoti. Teigia, jog kelio duobėje buvo to paties asfalto gabalas, kuris buvo maskuotas (asfalto) akmenukais, kas matosi vaizdo medžiagoje. Patvirtino, jog ir dėl kelio įkalnės negalėjo matyti tos duobės, kai ji buvo maskuota su tokiu pat kelio asfalto gabalu.
11. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas papildė, jog nėra ginčo, kad Savivaldybė atsakinga už kelią. Ieškovas nurodė įvykio mechanizmą, kuris nekelia abejonių, jog jis nėra atsakingas dėl transporto priemonei padarytų apgadinimų. Atsakovė nepateikė skaičiavimų, jog žala yra mažesnė, ar neteisingai paskaičiuota, todėl ieškovui ji turi būti atlyginta visiškai. Paaiškino, jog vaizdo įrašas patvirtina, kad kelio duobėje su asfalto likučiais (akmenukais) gulėjo to paties kelio asfalto gabalas.
Atsiliepimas
12. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį (b. l. 47 – 53) kuriuo prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, jog pagal ieškovo pateiktą rašytinę medžiagą nėra pagrindo spręsti apie egzistavusį ryšį tarp Šiaulių miesto savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir kilusios turtinės žalos atsiradimo. 2021 m. gegužės 12 d. išnagrinėjusi kartu su T. K. pretenzija gautus dokumentus ir kitą papildomą medžiagą (iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato išreikalautą medžiagą), įvertinusi ginčo santykius reglamentuojantį teisinį reglamentavimą, nusprendė pretenzijos netenkinti. Pažymėjo, jog T. K. patirtos žalos dydis yra grindžiamas tik būsimų transporto priemonės remonto išlaidų vertinimo apskaičiavimu, dėl ko padarė išvadą, kad pateiktos išlaidos negali būti laikomos būtinosiomis išlaidomis (t.y. išlaidomis, kurias asmuo iš tikrųjų prarado, kurias privalėtų atlyginti nukentėjusiam asmeniui, tam, kad būtų atkurtas sugadintas turtas).
13. Atsakovė nesutinka su ieškovo ieškiniu, nes ieškovas reikalavimą atlyginti žalą dėl kelio konstrukcinio defekto (važiuojamojoje dalyje buvusios duobės) pareiškė Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, kaip gatvės savininkei ir valdytojai. Nors tarp šalių nėra ginčo dėl eismo įvykio faktinių aplinkybių, tačiau tai nereiškia, kad sutinka ir pripažįsta savo kaltę, dėl ko, anot ieškovo, privalo atlyginti visą turtinę žalą. Įrodyti kelio trūkumus pareiga tenka ieškovui, todėl galima daryti prielaidą, kad pažeidimai transporto priemonei buvo padaryti ne dėl atsiradusios duobės, o dėl pašalinio daikto (akmens) važiuojamojoje gatvės dalyje. Atsižvelgiant į tai, kad gatvė yra asfaltuota, akivaizdu, kad akmuo nėra gatvės ar kurio nors kito gatvės įrenginio konstrukcinė dalis, akmens atsiradimas ant gatvės yra atsitiktinis. Teigia, jog dėl to nėra pagrindo spręsti, kad pagal įstatymą atsakovė turi atlyginti ieškovo patirtą žalą.
14. Kaip nurodė atsakovė, ieškovas dažnai važinėja šia gatve, todėl galimai žinojo, kad minėtoje gatvėje yra duobė, o gal ir akmuo, ko pasekoje jis turėjo būti ypatingai atidus atlikdamas manevrus kelyje. Ieškovas įvažiuodamas turėjo matyti tiek duobę, tiek akmenį. Ieškovas savo reikalavimą atlyginti žalą grindžia tik būsimo remonto sąskaita, kurioje nurodomi tik galimi remonto darbai, sąskaitoje nėra nurodytas ir išskaičiuotas detalių nusidėvėjimas, sąmatoje nenurodyta, ar pažeidimai atsirado dėl eismo įvykio, ar atsiradę anksčiau.
15. Pažymėjo, kad realiai nebuvo atliktas apgadintos transporto priemonės remontas, nepateiktos realiai atliktų darbų sąskaitos, pagal kurias būtų galima įvertinti atliktų darbų mastą ir apimtis, jas susieti su įvykio metu padarytais transporto priemonės apgadinimais. Nukentėjusiajam neturi būti priteisiama nei mažiau, nei daugiau, nei jis patyrė žalos. Mano, jog ieškovas neįrodė nei žalos fakto, nei dydžio, todėl ieškinio reikalavimai turi būti atmesti kaip nepagrįsti.
16. Tripliku (b. l. 101 – 103) atsakovė prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad būtent atsakovė iniciavo medžiagos gavimą iš policijos, ir buvo nustatyta, kad transporto priemonės apgadinimai iš esmės padaryti ne dėl kelio duobės, o būtent šalia duobės ar duobėje buvusio akmens. Ieškovo argumentai ir motyvai dėl rūpestingo vairavimo iš esmės yra grindžiami tik jo pasisakymais ir nuomone. Taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad dublike nurodomi teiginiai dėl akmens kaip priežastinio ryšio žalai atsirasti, iš esmės prieštarauja pateiktiems įrodymams byloje.
Atsiliepimas
17. Atsakovės paaiškinimu, jog Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktoje filmuotoje medžiagoje aiškiai ir nedviprasmiškai matyti, kaip į eismo įvykį atvykusiems policijos pareigūnams pats ieškovas aiškindamas eismo įvykio aplinkybes nurodo, kad jis vairuodamas jam priklausančią transporto priemonę (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, kliudė akmenį, ko pasėkoje transporto priemonės pakeltas akmuo ją apgadino. Todėl daro prielaida, kad iš esmės būtent dėl pašalinio objekto ant važiuojamosios dalies buvimo yra pagrindinė žalos atsiradimo priežastis.
18. Atsakovė pažymėjo, kad neneigia fakto, kad važiuojamoje dalyje buvo duobė, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad žala padaryta transporto priemonei dėl kelio duobės. Teigia, jog ieškovas įvažiuodamas į (duomenys neskelbtini) teritoriją turėjo ir galėjo pastebėti tiek kelyje esančią duobę, tiek ir joje esantį akmenį, nes transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai yra padaryti kairiajai pusei, t. y. būtent ieškovui jau išvažiuojant iš (duomenys neskelbtini) teritorijos. Todėl teigia, kad ieškovas įvažiuodamas matė tiek duobę, tiek ir akmenį, ir būdamas atidus ir rūpestingas vairuotojas jų išvengė, o jau grįždamas nebesugebėjo to padaryti. Mano, kad ieškovo dublike nurodomos aplinkybės, kad jis minėta gatve nevažinėjo, nes buvo karantinas ir negalėjo žinoti apie atsiradusi kelio defektą, yra visiškai nereikšmingos. Pažymėjo, jog atsakovė vertina, kad būtent pats ieškovas buvo nerūpestingas ir neatsargus, ko pasėkoje atsirado žala.
19. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu ieškovo ieškinį prašė atmesti iš esmės atsiliepime ir triplike nurodytais argumentais ir motyvais. Papildė, jog nėra identifikuotas pašalinis daiktas, todėl nėra galimybės nustatyti kas padarė apgadinimus transporto priemonei. Mano, jog paskaičiuojant žalos dydį, turėtų būti įvertintas ir detalių nusidėvėjimas.
20. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje ERGO insurance SE Lietuvos filialas atsiliepimu (b. l. 137 – 138) nurodė, jog transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), draudėjo D. M. buvo apdrausta savanoriška transporto priemonių draudimo sutartimi (KASKO) Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog apdrausta transporto priemonė 2021 m. vasario 28 d. buvo parduota, o vėliau dar kartą – 2021 m. kovo 2 d. parduota (T. K.). Draudikas/trečiasis asmuo apie įvykį apdraustos transporto priemonės savininko pasikeitimą jokių pranešimų nebuvo ir nėra gavęs, todėl susiklosčius atitinkamai situacijai neturi pareigos mokėti draudimo išmokos. Draudėjas D. M. 2021 m. kovo 5 d. pateikė prašymą nutraukti sudarytą savanoriško draudimo sutartį (KASKO) ir ši sutartis buvo nutraukta. Prašo ieškovo ieškinį tenkinti pilna apimtimi.
21. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje ERGO insurance SE Lietuvos filialo atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Todėl byla teismo posėdyje išnagrinėta trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 247 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Dėl ginčo esmės.
22. Ieškovas ieškiniu prašo termino skundui/ieškiniui paduoti priežastis laikyti svarbiomis ir terminą skundui paduoti atnaujinti, panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2021 m. gegužės 12 d. atsakymą (sprendimą), priteisti ieškovui iš atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 1606,65 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
23. Taigi, šioje byloje ginčas kilo dėl praleisto termino atnaujinimo, administracinio akto panaikinimo, patirtos žalos atlyginimo, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ginčo santykiai nagrinėjami vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) XXII skyriaus nuostaT.is, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę.
24. Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad T. K. (b. l. 7, 57) priklausė transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 19 – 20, 70, 71 – 72, 109 – 110). „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savanoriškos transporto priemonių KASKO draudimo sutartis buvo nutraukta 2021 m. kovo 5 d. ankstesnio savininko prašymu (b. l. 124, 130, 139). Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos pažymoje dėl eismo įvykio nurodyta, kad jis įvyko 2021 m. kovo 4 d. 18.30 val. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Šiauliai, dalyvaujant transporto priemonei „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvykis registruotas Nr. (ROIK) 0121000141902 (b. l. 8, 58). Šiaulių miesto savivaldybės administracijai pateikta informacija (įskaitant vaizdo medžiagą DVD laikmenoje), susijusi su įvykių, kuris registruotas policijoje Nr. (ROIK) 0121000141902 (b. l. 73, 76, 79 – 83, 88 – 91, DVD laikmena voke, b. l. 93-1, 94). Pateikta 2021 m. kovo 9 d. UAB „DEL AUTO“ remonto sąmata, iš kurios nustatyta, kad transporto priemonės, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarytų apgadinimų remonto kaina yra 1506,66 Eur (už vertinimą remonto klausimais UAB „DEL AUTO“ sumokėta 99,99 Eur) (b. l. 9 – 16, 17, 18, 59 – 67, 68, 69). 2021 m. kovo 17 d. T. K.as pateikė pretenziją Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl 1606,65 Eur žalos atlyginimo (b. l. 21 – 22, 55 – 56). 2021 m. gegužės 12 d. atsakymu dėl pateiktos pretenzijos Šiaulių miesto savivaldybės administracija nusprendė netenkinti T. K. pretenzijos (b. l. 23 – 26, 84 – 86). 2021 m. birželio 1 d. T. K. pateiktą skundą dėl 2021 m. gegužės 12 d. atsakymo į pretenziją dėl žalos atlyginimo (b. l. 27 – 29) Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyrius 2021 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė priimti (b. l. 30, 31 – 33, 34). 2021 m. birželio 14 d. pateiktą skundą dėl 2021 m. gegužės 12 d. atsakymo į pretenziją dėl žalos atlyginimo (b. l. 36 – 41) Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-7252-621/2021 teismas atsisakė priimti, kadangi ginčai dėl žalos atlyginimo turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme (b. l. 42 – 43). Ieškovas ieškinio reikalavimams pagrįsti pateikė fotonuotraukas (b. l. 111 – 119).
25. Ieškovas ieškiniu prašo termino skundui/ieškiniui paduoti priežastis laikyti svarbiomis ir terminą skundui paduoti atnaujinti, panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2021 m. gegužės 12 d.. atsakymą (sprendimą), priteisti ieškovui iš atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 1606,65 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Taigi, šioje byloje kilo ginčas dėl praleisto termino. žalos akto, priežastinio ryšio ir prašomos priteisti žalos dydžio. Ginčo santykiai nagrinėjami vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) XXII skyriaus nuostaT.is, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę.
Dėl termino ieškiniui pateikti atnaujinimo.
26. Kaip jau minėta, ieškovas prašo terminą skundui/paduoti atnaujinti, pripažįstant, jog terminas parleistas dėl svarbių priežasčių.
27. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje ieškovo pareikštam reikalavimui taikytina bendroji ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklė – faktinio sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie savo teisės pažeidimą momentas. Bylos duomenimis nustatyta, kad transporto priemonė buvo apgadinta 2021 m. kovo 4 d., kai įvažiavo į kelio važiuojamoje dalyje esančią duobę, kuri nebuvo paženklinta įspėjamaisiais kelio ženklais ar kitais atitvarais. Teisės į žalos atlyginimą dėl daikto sugadinimo atsiradimo momentas sietinas su daikto sugadinimo priežasties nustatymo momentu. Ieškovas, pateikdamas teismui ieškinį 2021 m. birželio 23 d., nepraleido CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą 3 metų ieškinio senaties termino reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti, todėl ieškovo reikalavimo atnaujinti terminą paduoti skundui/ieškiniui dėl svarbių priežasčių, nesukels teisinių pasekmių. Atsakovė šioje dalyje pagrįstų argumentų dėl šio ieškovo reikalavimo atmetimo nepateikė, todėl ieškovo procesinis prašymas nėra tenkintinas.
Dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2021 m. gegužės 12 d. sprendimo panaikinimo.
9. Įvertinęs bylos duomenis, teismas daro išvadą, kad toks reikalavimas, koks yra suformuluotas ieškinyje (panaikinti atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2021 m. gegužės 12 d. atsakymą (sprendimą), kuriuo atsakyta į ieškovo pretenziją), yra ne materialinis teisinis reikalavimas. Vien tik pripažinimas, kad atsakovė tinkamai neišnagrinėjo/netenkino ieškovo pretenzijos, savarankiškai negali sukelti jokių teisinių padarinių ir nepašalina galimos ieškovo teisės pažeidimo realios priežasties, t. y. nesukuria ieškovui jokio materialinio teisinio rezultato. Todėl dalyje ieškovo procesinis reikalavimas dėl administracinio akto panaikinimo nėra tenkintinas.
Dėl atsakovės civilinės atsakomybės.
Žemesnės instancijos teismas
28. Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad Šiaulių miesto savivaldybė yra gatvės (kelio), kuriame įvyko eismo įvykis, savininkė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį atsakomybės subjektu gali būti ne tik asmuo, valdantis daiktą nuosavybės teise, bet ir kitais teisėtais pagrindais – jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui. Nekilnojamojo turto savininkas laikomas savarankiškai įgyvendinančiu valdymo teisę, nebent jis įrodo, kad ją savarankiškai įgyvendina kitas asmuo. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Ši prezumpcija gali būti paneigta. Tai reiškia, kad, esant registracijos duomenims viešame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, jog atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis byloje Nr. e3K-7-105-687/2016, 2017 m. vasario 3 d. nutartis byloje e3K-3-27-701/2017 ir kt.). Dėl nurodytų motyvų teismas konstatuoja, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija yra tinkama atsakovė nagrinėjamoje byloje.
Dėl civilinės atsakomybės sąlygų.
29. Atsakovės atsakomybė nagrinėjamu atveju kyla CK 6.266 straipsnio pagrindu, kadangi žala kildinama iš netinkamos kelio konstrukcijos priežiūros – duobės važiuojamojoje dalyje. Taigi, vertinant įrodinėjimo naštos paskirstymą šioje byloje nustatyta, kad kelio savininkui (valdytojui) taikytina griežtoji deliktinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės ir ieškovas turi įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalą bei priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).
30. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnis), t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį.
31. Žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (neveikimo), gali būti atlyginama nustačius viešosios civilinės atsakomybės sąlygas: 1) neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimą); 2) žalos padarymo faktą; 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (CK 6.271 straipsnis).
32. Nagrinėjamu atveju turtinę žalą ieškovas kildina iš atsakovės neveikimo, t. y. nevykdymo įstatyme apibrėžtos pareigos užtikrinti vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą, savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų. CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Remiantis Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Pagal eismo įvykio metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 6 punktą, savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių priežiūros darbų užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Nors į bylą nepateikta važiuojamoje kelio dalyje buvusios duobės charakteristikos (gylio, pločio, ilgio ir k.t.), tačiau vien iš Šiaulių vyriausiojo policijos komisariato pateiktos filmuotos medžiagos nustatyta, kad vairuotojui T. K. iškvietus policiją, atvykę policijos pareigūnai nesuabejojo įvykio mechanizmu ir įvykis buvo užregistruotas.
33. Atsakovė nurodo, kad atidus ir rūpestingas vairuotojas tokiu paros metu neturėtų važiuoti maksimaliu leistinu greičiu, juolab galimai žinojo apie esamą duobę, todėl mano, kad transporto priemonės valdytojo nepakankamai rūpestingas vairavimas turėjo įtakos atsiradusiems nuostoliams. Teismas su atsakovės argumentais ir motyvais nesutinka.
34. Nagrinėjant civilines bylas yra taikoma įrodymų pakankamumo taisyklė, kuri grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 bylos nutartyje Nr. 3K-3-304/2008 pažymėta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetą bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-11 nutartis byloje Nr. 3K-3-471/2006). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.
35. Motyvai, kad atidus ir rūpestingas vairuotojas nebuvo atidus ir rūpestingas, grindžiami išimtinai subjektyvia atsakovės nuomone, nepateikiant šiuos teiginius pagrindžiančių objektyvių duomenų (CPK 178 straipsnis). Transporto priemonės valdytojo veiksmuose įvažiuojant į duobę nebuvo neatsargumo ir neatidumo (Kelių eismo taisyklių 4, 9 punktai), nes nematydamas jokių ženklų, įspėjančių apie kelio defektą, jis neturėjo pareigos nei važiuoti lėčiau, nei leistinu maksimaliu greičiu (Kelių eismo taisyklių 133 punktas), nei pareigos sulėtinti greitį ar stabdyti, nei pareigos apvažiuoti nematomą kliūtį (Kelių eismo taisyklių 8-11 punktai). Atsakovė mano, jog pašalinis daiktas kelyje sukėlė ieškovui pareigą elgtis atidžiau ir rūpestingiau. Tačiau teismas negali identifikuoti objekto, buvusio kelio duobėje, tačiau daugiau tikėtina, jog tas objektas ir buvo kelio duobėje apibertas akmenukais, kad sumažinti duobės gylį. Byloje pateiktų įrodymų visuma ir jais nustatytos eismo įvykio aplinkybės neleidžia teismui konstatuoti, jog automobilis buvo apgadintas dėl vairuotojo didelio neatsargumo, todėl nėra pagrindo netaikyti atsakovo civilinės atsakomybės ar sumažinti žalos dydį. Į įvykį atvykę policijos pareigūnai nesurašė administracinio nusižengimo protokolo T. K., nes nenustatė, jog jis būtų pažeidęs Kelių eismo taisykles. Nors kelio duobė jau galimai kitą dieną buvo sutvarkyta, tačiau pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kad 2020-2021 metų pavasarį tinkamai vykdė (duomenys neskelbtini) gatvės (ties įvažiavimu į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)) Šiaulių mieste priežiūrą, taisymą ir saugaus eismo organizavimą, jog kelio duobė buvo paženklinta ar aptverta.
36. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, t. y. vaizdo medžiagą, nuotraukas, žalos apskaičiavimo dokumentus, vairuotojo (liudytojo) rašytus pranešimus ieškovei, VPK pateiktą medžiagą ir liudytojo eksperto paaiškinimus, konstatuoja, kad labiau tikėtina, jog 2021 m. kovo 4 d. apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini) g. ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, įvyko eismo įvykis, kurio metu įvažiavus į duobę, kurioje buvo pašalinis daiktas, buvo apgadinta transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Liudytojas D. G. paaiškino, jog transporto priemonei apgadinimai buvo padaryti aštrūs, per visą dugną, o ne vienoje vietoje, kas tik patvirtina, kad apgadinimai yra susiję priežastiniu ryšiu ne su pašaliniu objektu duobėje, bet su pačia duobe ir transporto priemonės įvažiavimu į ją. Minėtą transporto priemonės apgadinimų mechanizmą teismas aiškino ir vertino taikydamas įrodymų visumą ir jų pakankamumo taisyklę (CPK 176, 185 straipsniai). Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimus ar atsikirtimus, todėl atsakovės nurodytos aplinkybės ir argumentai dėl vairuotojo kaltės ir dėl žalos atsiradimo atmestinos kaip nepagrįstos ir neįrodytos (CPK 178, 185 straipsniai).
37. Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, ieškovas į bylą pateikė nuotraukas, kuriose po eismo įvykio užfiksuoti transporto priemonės apgadinimai (b. l. 13 – 16). Sutiktina, jog po šių apgadinimų transporto priemonė sava eiga nebegalėjo važiuoti. O ir transporto priemonę apžiūrėjusiam ir apgadinimus vertinančiam vertintojui nekilo abejonių, kad šių apgadinimų pobūdis atitinka įvažiavimo į kelio duobę pasekmes. Nors po įvykio šalia duobės buvo pašalinis objektas, tačiau vertintojas patvirtino, kad transporto priemonės apgadinimai (buferio apvalkalo, ratlankio, padangos ir kt. apgadinimai) atsirado dėl aštrių duobės kraštų, transporto priemonei patekus į duobę. Remonto sąmata sudaryta 2021-03-09, tai praėjus vos kelioms dienoms po eismo įvykio.
38. Atsakovė nesutinka su ieškovo prašomos priteisti žalos dydžiu, nes ieškovas nepateikė įrodymų, kurie leistų objektyviai įvertinti ir patvirtinti nurodomą patirtos žalos dydį, nes jis pateikė tik preliminarias būsimas išlaidas, t. y., būsimo remonto kainą. Be to, nėra duomenų kokios būklės transporto priemonė buvo prieš eismo įvykį. Teismas su atsakovės argumentais ir motyvais nesutinka.
39. Remiantis bylose dėl turtinės žalos atlyginimo taikytinu rungtyniškumo principu, atsakovei nesutikus su ieškovo pateiktais įrodymais, pagrindžiančiais eismo įvykį, ji turėjo teikti įrodymus, paneigiančius ieškovo pateiktus duomenis (CPK 177 straipsnis). Atsakovei tokių įrodymų nepateikus, teismas sprendžia, kad, galiojant didesnės tikimybės įrodinėjimo standartui civiliniame procese, kaip labiausiai tikėtina vertinama būtent ieškovo nurodyta įvykių seka, kurią patvirtino liudytojas D. G. Priešinga išvada lemtų tik teoriškai įmanomą, bet praktiškai sunkiai įsivaizduojamą situaciją, kad vien dėl kelio duobėje esančio pašalinio objekto buvo apgadinta transporto priemonė. Be to, vien pasekmių mastas negali būti vertinamas kaip įrodantis neatidumą, nerūpestingumą, nesaugų greitį. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad atsakovė nenuginčijo kaltės, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygos (CK 6.248 straipsnis).
40. Tiesioginė žalos išraiška yra nuostoliai, o jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Jeigu šalys dėl nuostolių dydžio nesutaria ir šalių nuomone nuostolių dydis yra skirtingas, arba jeigu ieškovo pateikti įrodymai prieštaringi, konkretų nuostolių dydį nustato teismas, įvertindamas šalių pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-335/2013; 2013-12-17 nutartis byloje Nr. 3K-3-676/2013). Nurodyta įstatymo nuostata neįpareigoja teismo visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų sumų dydžiui nustatyti. Taikant CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatą, teismai turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis).
41. Ginčydama žalos dydį atsakovė atsiliepime ir triplike, bei teismo posėdžio metu kelia abejones dėl to, ar visi į remonto sąmatą įtraukti darbai yra susiję su eismo įvykio metu padaryta žala. Jokių duomenų apie kitus eismo įvykius ar transporto priemonės apgadinimus į bylą nepateikta.
42. Transporto priemonės apgadinimai, keistinos detalės ir būtini darbai nurodyti transporto priemonės remonto sąmatoje, juos vertinti kaip nesusijusius su eismo įvykiu nėra pagrindo (CK 6.249 straipsnis). Teismas, įvertinęs proceso dalyvių pateiktus argumentus ir įrodymus konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje neįrodyta esant kokių nors CK 6.270 straipsnyje nurodytų kelio valdytojo atsakomybę šalinančių aplinkybių. Todėl atsakovės kaip kelio savininko veiksmų neteisėtumas laikytinas įrodytu. Kaip nepagrįsti atmestini argumentai apie tai, kad vairuotojas nebuvo pakankamai atidus. Atsakovės atstovės pasvarstymai apie tai, kad vairuotojo neatidumas, kelio nepakankamas stebėjimas, iš esmės nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl taip pat buvo atmesti. Priešingai, vairuotojo paaiškinimai patvirtina ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes. Transporto priemonės vairuotojas eismo įvykio metu buvo tiek atsargus, kiek to reikalavo tuo metu susiklosčiusios aplinkybės, be to jis realiai negalėjo numatyti, kad kelio važiuojamojoje dalyje gali būti duobė, kurios gylis toks, jog ji pridengta pašaliniu objektu, todėl šiuo atveju jis eismo įvykio išvengti negalėjo. Dėl to atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės ir argumentai yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti.
43. CK 6.247 straipsnis numato, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nagrinėjamu atveju priežastinį ryšį tarp atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos patvirtina byloje pateikta vaizdo medžiaga, fotonuotraukos, ieškovo ir vertintojo paaiškinimai teismo posėdžio metu, kita rašytinė bylos medžiaga. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina nukentėjusiam asmeniui padarytos žalos dydį, teismas sprendžia, jog žalos padarymo faktas yra nustatytas.
44. Atsakovė nesutinka su žalos atlyginimo dydžiu, nes neįvertintas automobilio nusidėvėjimas. Šiems teiginiams pagrįsti atsakovė kitokio žalos paskaičiavimo nepateikė (CPK 178 straipsnis). Kasacinis teismas taip pat pabrėžė, kad nei Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas, nei kiti teisės aktai, apibrėždami žalos dydžio nustatymo taisykles, nepateikia nuorodos į Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarką ar Kelių transporto priemonių vertinimo instrukciją, patvirtintas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 120 ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 101 „Dėl Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos patvirtinimo“ (nustojusias galioti 2020-09-22) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-03-19 nutartis byloje Nr. e3K-3-81-1075/2018, 36 punktus).
45. Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad nėra teisinio pagrindo Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatas, reguliuojančias žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo tvarką, aiškinti kaip įtvirtinančias tam tikras įstatymo nustatytas įrodinėjimo priemones ir specifiškai susiaurinančias įrodinėjimo priemonių ratą tuo atveju, kai žalos atlyginimo dydis yra nustatomas pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles.
46. Tai reiškia, kad iškilus ginčui dėl žalos dydžio tarp asmens, reikalaujančio ją išmokėti žalos dydis kiekvienu konkrečiu atveju bus įrodinėjamas remiantis CPK nustatytomis įrodinėjimo taisyklėmis ir leistinais įrodymais. Teismas ginčą dėl žalos dydžio sprendžia ir jos dydį nustato ne hipotetiniu būdu suteikdamas pirmenybę vienam ar kitam žalos dydžio nustatymo būdui, bet pagal įrodymų vertinimo civiliniame procese taisykles vertindamas kiekvienoje konkrečioje byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-03-19 nutarties byloje Nr. e3K-3-81-1075/2018, 38 punktas).
47. Kasacinio teismo praktikoje ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-07-05 nutartis byloje Nr. e3K-3-240-1075/2019. Teismų praktika 2019, 52, p. 184 – 199) pažymi, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000 m. balandžio 17 d. įsakymas Nr. 120 ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. balandžio 14 d. įsakymas Nr. 101 „Dėl Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos patvirtinimo“, kuriuo patvirtinta Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarka bei Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcija, nėra tas teisės aktas, kuris reguliuotų standartizuotą žalos, padarytos eismo įvykiu dėl sugadintos transporto priemonės, dydį. Minėtas teisės aktas yra skirtas turto vertintojams, atitinkamais atvejais nustatantiems transporto priemonės vertę (įsakymo preambulė, Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos 2 ir 3 punktai; Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos 1 ir 2 punktai). Todėl ne teismas, o atsakovė turėjo apskaičiuoti dalių ir detalių nusidėvėjimą atlikdama aritmetinius skaičiavimo veiksmus, jei nesutiko su ieškovo pateiktu vertinimu (CPK 12, 178 straipsniai).
48. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė, teigdama, kad turėjo būti išskaičiuotas transporto priemonės keistinų detalių nusidėvėjimas, apgadintos transporto priemonės neapžiūrėjo (nors nuo pretenzijos pateikimo dienos iki transporto priemonės pardavimo 2021-10-10 tokią galimybė turėjo). Be to, atsakovė nesinaudojo savo procesine teise dėl ekspertizės skyrimo (ieškinys priimtas 2021-06-29, transporto priemonė parduota 2021-10-10), kad byloje būtų nustatytas realus nusidėvėjimo dydis. Todėl teismas sprendžia, kad atsakovė nepaneigė ieškovo pateiktą 1506,66 Eur (už vertinimą sumokėta 99,99 Eur) žalos dydį patvirtinančių įrodymų.
49. Įvertinus, tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovė nesiėmė saugų eismą užtikrinančių priemonių duobei aptverti ar pažymėti įspėjančiais apie kliūtį ženklais, todėl turėdama pareigą tinkamai prižiūrėti kelius laikantis visų jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktas, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punktas, Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtintų Kelių priežiūros aprašo 4.1 punktas) bei būti rūpestinga ir atidžia, netinkamai vykdė gatvės priežiūrą ir remontą, t. y. atliko neteisėtus veiksmus CK 6.246 straipsnio prasme, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala transporto priemonei. Teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai ir iš atsakovės ieškovui priteistina 1606,65 Eur turtinė žala.
Dėl įstatyminių palūkanų priteisimo.
50. Įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis).
51. Atsakovė praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021-06-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.
52. Patenkinus ieškinį visiškai, ieškovui iš atsakovės priteistinos 1223,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro rašytiniai įrodymais pagrįstos išlaidos: 23,00 Eur žyminis mokestis (b. l. 35) ir 1200,00 Eur už advokato pagalbą (b. l. 107, 108) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
53. 6,50 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra didesnės už nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos priteistinos valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-25 nutartis byloje Nr. 3K-3-413/2013) (CPK 96 straipsnio 1, 6 dalys).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 – 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, į.k. (duomenys neskelbtini), 1606,65 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų šešių eurų, 65 centų) turtinę žalą, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021-06-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1223,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų dvidešimt trijų eurų, 00 centų) bylinėjimosi išlaidas ieškovui T. K., a.k. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, į.k. (duomenys neskelbtini), 6,50 Eur (šešis eurus, 50 centų) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į.k. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660 – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu).
Sprendimui įsiteisėjus byloje palikti DVD laikmeną voke (b. l. 93-1).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.