Vilniaus apygardos teismo nutartis

2024-09-24 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-301-574/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-09-24
Bylos Nr.
eAN2-301-574/2024
Teisminio proceso Nr.
4-49-3-00035-2024-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jurgita Mačionytė
Pažeidėjas
T. B.
Advokatai
Simas Vitkus
Kategorijos
Adm. nusižengimo byla Nr. eAN2-301-574/2024
Teisminio proceso Nr.: 4-49-3-00035-2024-6Procesinio sprendimo kategorija: 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. liepos 30 d. nutarties, kuria netenkintas T. B. atstovo skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Deimantės Kliučinskienės 2024 m. birželio 18 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-16697-2024.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos D. K. 2024 m. birželio 18 d. nutarimu (toliau – nutarimas) administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-16697-2024 T. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalį ir jam skirta administracinė nuobauda – 200 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams.

2. T. B. nubaustas už tai, kad 2024 m. balandžio 12 d. 07 val. 42 min., Ukmergės r. sav., kelio Ukmergė-Molėtai 15 km, vairuodamas automobilį, lenkė kitą automobilį išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, kur priešingų eismo krypčių juostas skyrė siaura ištisinė linija, šiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) 140.7 punkto reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. liepos 30 d. nutartimi netenkino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. B. atstovo advokato Simo Vitkaus prašymo dėl administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo netaikymo

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

4. Skundu Vilniaus apygardos teismui T. B. prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. liepos 30 d. nutartį, pritaikyti T. B. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą sutrumpinti iki 1 mėnesio.

4.1. Nurodo, kad T. B. kaltė nėra ginčijama, keliamas tik paskirtos administracinio poveikio priemonės taikymo klausimas. Atstovas aptaria ANK 28 straipsnio 2 dalies, ANK 34 straipsnio 6 dalies reglamentavimą bei taikymo praktiką. Aptaria aplinkybes, į kurias teismas privalo atsižvelgti, kuomet sprendžia klausimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo, nurodydamas, jog teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus, gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, jo įvykdymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-2-693/2018, 2AT-12-719/2018). Taip pat aptaria teismų praktiką dėl švelnesnės nei atitinkamo straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda skyrimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-38-895/2019, 2AT-38-303/2020).

4.2. Skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą teismas gali tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, liudijančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytą nusižengimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusižengimą sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisingą įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. ATP-131-211/2016, ATP-39-135/2016 ir kt.). Nusižengimus daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į nusižengimo pobūdį, konkrečias bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę (pvz. nutartis Nr. AN2-543-485/2019).

4.3. Nusižengimo metu reali avarinė situacija nebuvo sukelta, akivaizdi grėsmė eisme dalyvavusioms transporto priemonėms ir jų vairuotojams nekilo. Nepaisant to, T. B. savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, tokį pažeidimą asmuo padarė pirmą kartą, neveikė sistemingai. Per savo vairavimo stažą T. B. niekada nebuvo padaręs jokių šiurkščių nusižengimų ar praradęs vairavimo teisės. T. B. nėra teistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nėra įtrauktas į psichiatrinių ar narkologinių įstaigų stebimų asmenų įskaitą, ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra pradėta, nėra jokių duomenų ir apie tai, kad jis piktnaudžiauja alkoholiu ar darytų kokius nors teisės pažeidimus apsvaigęs nuo alkoholio, nėra valstybės išlaikytinis, studijuoja, dirba, yra socialiai atsakingas.

4.4. Vienintelė galimybė, kuria apeliantas gali pasinaudoti prašydamas sutrumpinti jam taikytiną teisės vairuoti atėmimo terminą, yra įtvirtinta ANK 34 straipsnio 6 dalyje. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo ANK pataisos ir vairuotojui, praradusiam vairuotojo pažymėjimą dėl vairavimo neblaiviam, leidžiama anksčiau nei nustatytas terminas susigrąžinti vairuotojo pažymėjimą, sutikus su galimybe vairuoti tik tokias transporto priemones, kuriose būtų įdiegti antialkoholiniai variklio užraktai. Prasižengusieji, sutikę su šia administracinio poveikio priemone, nepraras vairavimo įgūdžių, bus sudaryta galimybė neprarasti darbo, susijusio su transporto priemonių vairavimu. Šis reglamentavimas nustatys galimybę vairuotojams, kurie vairavo neblaivūs, taikyti alternatyvaus pobūdžio nerepresines administracinio poveikio priemones. Pagal ANK normas, atsakomybė už vairavimą neblaiviam yra didesnė, tačiau po šių pataisų susidaro tokia situacija, kad asmenys, vairavę neblaivūs, kurių padarytas pažeidimas yra šiurkštus, tyčinis, atsiduria geresnėje padėtyje už apeliantą, kadangi šiam nėra suteikiama kitokių priemonių, kurios sutrumpintų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, apart taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

4.5. Per laikotarpį nuo nusižengimo padarymo iki dabar T. B. pilnai suvokė savo padaryto nusižengimo galimas pasekmes, padarė atitinkamas išvadas. Pats administracinio nusižengimo bylos procesas kelia didelį nerimą dėl aplinkybės, kad bus atimta specialioji teisė, taip pat dėl to, kaip be jos reikės išsiversti. T. B. brangina teisę vairuoti, kadangi ji yra ypač reikalinga kasdienybėje. Tikimybė, kad ateityje jis pakartotinai atliks šį administracinį nusižengimą – visiškai nereali. Baudimą pareiškėjas dėl padaryto administracinio nusižengimo jaučia ir tuo aspektu, kad tenka patirti gėdos jausmą prieš aplinkinius, taip pat dėl to, jog nesugebėjo elgtis taip, kaip nustato ne tik teisės, bet ir moralės normos. Visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir nuobaudos tikslai gali būti pasiekti skiriant trumpesnį administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą.

Atsiliepimas

5. Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. liepos 30 d. nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

5.1. Nurodo, jog 2024 m. birželio 18 d. Institucijos pareigūnė objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjusi surinktą medžiagą, ištyrusi visas aplinkybes, tinkamai įvertinusi bylose esančius įrodymus, nustačiusi būtinus administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje požymius, taip pat atsižvelgusi į traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuodama, jog asmens kaltė visiškai įrodyta, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą paskiriant atitinkamo straipsnio sankcijoje numatytą baudą su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu.

5.2. T. B. darydamas pažeidimą nesielgė atsakingai visuomenės atžvilgiu, taip pat galėjo nuspėti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl administracinio nusižengimo atlikimo. Administracinė nuobauda paskirta už vieną iš pavojingiausių ir šiurkščiausių KET pažeidimų, keliančių grėsmę eismo saugumui.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas T. B. nesutinka su jo atstovaujamojo atžvilgiu priimto nutarimo bei apylinkės teismo nutartimi dalyje dėl administracinio poveikio priemonės, prašo pritaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą sutrumpinti iki 1 mėnesio.

7. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apylinkės teismo nutarties bei apeliacinio skundo argumentus, atsiliepime pateiktus motyvus, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, nenustatęs esminių procesinių pažeidimų, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą palikti galioti Institucijos 2024 m. birželio 18 d. nutarimą nepakeistą.

8. Kaip matyti iš Institucijos nutarimo, T. B. nubaustas už tai, kad 2024 m. balandžio 12 d., 07 val. 42 min., Ukmergės r. sav., kelio Ukmergė-Molėtai 15 km, vairuodamas automobilį, lenkė kitą automobilį išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, kur priešingų eismo krypčių juostas skyrė siaura ištisinė linija, taip pažeisdamas KET 140.7 punkto reikalavimus.

9. KET 140.7 punkte nurodyta, kad lenkti draudžiama kelių ruožuose, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria Taisyklių 3 priede nustatytas horizontalusis ženklinimas 1.1., 1.3., 1.4, 1.10 (iš ištisinės linijos pusės) ir 1.15. Kaip matyti iš minėto punkto, kuris inkriminuotas apeliantui turinio, jame nustatytas draudimas lenkti esant horizontaliajam ženklinimui. Minėtame punkte įtvirtinta taisyklė nenumato jokių išimčių, jog, transporto priemonės vairuotojui nusprendus, kad kirsti ištisinę liniją ir aplenkti kitą transporto priemonę yra saugu, tokią liniją kirsti nedraudžiama. Vienas iš ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių veiksmų – lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti pats savaime jau yra pavojingas ir jokių papildomų aplinkybių, t. y., nei pavojingos situacijos sukėlimo, nei aplinkybių, kad kiti eismo dalyviai būtų priversti staigiai keisti judėjimo kryptį, greitį ar imtis kitokių veiksmų, savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, nereikalauja. Kaip minėta, KET 140.7 punkte nurodyta, kad lenkti draudžiama kelių ruožuose, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria Taisyklių 3 priede nustatytas horizontalusis ženklinimas 1.1. Toks kelio ženklinimas, kaip draudžiantis kitų transporto priemonių lenkimą, yra atliekamas tose kelio atkarpose, kuriose toks lenkimas būtų pavojingas. Taigi kaip minėta, taisyklėse įtvirtintas imperatyvus draudimas, kuris niekaip kitaip negali būti aiškinamas.

10. Atstovas skunde pažymi, jog pažeidimo metu reali avarinė situacija neįvyko, nebuvo padaryta žala. Apygardos teismas, sutinka su pirmosios instancijos teismo išaiškinimu, kad nei iš ANK 420 straipsnio pavadinimo „Pavojingas ir chuliganiškas vairavimas, Kelių eismo taisyklėse nustatyto draudimo lenkti ar įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą pažeidimas“, nei pačioje šio straipsnio dispozicijoje nurodomos alternatyvios veikos formuluotė – „<...> lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti“, nenurodo ir nereikalauja padarinių, t. y. pavojaus kitiems eismo dalyviams sukėlimo, pavojingų situacijų (privertimo kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti). Priešingai, aiškinant minėtą draudimą kirsti ištisinę liniją tik tuomet, kai tai sukelia atitinkamus padarinius – pavojingą situaciją (privertimą kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti), reikštų, jog, nesant pavojingų situacijų, ištisinę liniją kirsti leidžiama. Kaip minėta, KET tokių situacijų ir išimčių nenumato. Tad tai, kad pažeidimo padarymo metu nevyko intensyvus eismas, nebuvo sukeltas pavojus kitiems eismo dalyviams – nepanaikina administracinio nusižengimo pavojingumo.

11. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas arba institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, spręsdami asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio bei administracinio poveikio priemonės termino nustatymo klausimus, be kita ko, turi vadovautis proporcingumo principu, t. y. išlaikyti adekvačią pusiausvyrą tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės dydžio.

12. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamoje nutartyje, apelianto atstovo skunde išdėstytus argumentus, sprendžia, kad apylinkės teismas įvertino visas nagrinėjamoje situacijoje aktualias aplinkybes bei pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo T. B. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

13. Apygardos teismas sutinka, kad skunde dėstomos aplinkybės teigiamai charakterizuoja administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį – T. B. pripažįsta savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, pirmą kartą padarė tokio pobūdžio pažeidimą, nėra teistas, ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra pradėta, turi gyvenamąją vietą, nėra duomenų apie piktnaudžiavimą alkoholiu, studijuoja, dirba, yra socialiai atsakingas. Vis tik, administracinę atsakomybę lengvinančios aplinkybės egzistavimas, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas, kiti teigiamai asmenį charakterizuojantys duomenys šioje byloje nėra išskirtiniai ir yra pakankami nustatyti minimalios trukmės administracinio poveikio priemonės terminą, o ne taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

14. Skunde nėra nurodoma papildomų aplinkybių (be kasdienio poreikio), dėl kurių asmeniui, neturint teisės pačiam valdyti transporto priemonę, kiltų neproporcingi sunkumai. Tai, kad atėmus teisę vairuoti transporto priemones, asmuo susiduria su sunkumais vien dėl to, kad negali pats vairuoti transporto priemonės, taip pat yra natūrali, neigiama nuobaudos taikymo pasekmė.

15. Skunde atstovas kelia klausimą dėl nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusių ANK pataisų, kuriomis vairuotojams, kurie transporto priemonę vairavo neblaivūs, yra sudaryta galimybė anksčiau nei nustatytas terminas susigrąžinti vairuotojo pažymėjimą, sutikus su galimybe vairuoti tik tokias transporto priemones, kuriose būtų įdiegti antialkoholiniai variklio užraktai. Sutiktina su skundo teiginiu, jog šis administracinis pažeidimas (transporto priemonės vairavimas neblaiviam) yra šiurkštus ir pavojingesnis už numatytąjį ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Atsakant į šį skundo argumentą, atkreiptinas dėmesys, jog minima priemone nėra panaikinama administracinio poveikio priemonė, kadangi asmenys, kuriems ji taikoma, turi teisę vairuoti tik tas transporto priemones, kuriose įdiegti antialkoholiniai variklio užraktai. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog šis reglamentavimas buvo įtvirtintas siekiant svarbių tikslų – kad asmuo neprarastų gebėjimo vairuoti, galėtų greičiau grįžti į darbą. Būtina pažymėti, kad analogiškos aplinkybės šioje situacijoje negalėtų būti suprantamos kaip suteikiančios pagrindą panaikinti administracinio poveikio priemonę, kadangi T. B. paskirtas minimalios trukmės teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Jam paskirta administracinio poveikio priemonė yra keturis kartus trumpesnė nei toji, kuri numatyta asmenims, kurie vairavo transporto priemones būdami neblaivūs. Atsižvelgiant būtent į teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo, skiriamo už ANK 422 straipsniu uždraustų veikų padarymą, ilgą trukmę, įstatymų leidėjas sudarė galimybę šiems asmenims vairuotojo pažymėjimą atgauti anksčiau, jei šie sutinka vairuoti tik tas transporto priemones, kuriose įdiegti antialkoholiniai variklio užraktai. Taigi aplinkybė, jog už kitokio pobūdžio administracinio nusižengimo padarymą asmenims yra taikomos kitokios nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės, nereiškia, jog apeliantas atsiduria mažiau palankioje padėtyje.

16. Apygardos teismas taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išaiškinimui, jog teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios. Teismų procesiniai sprendimai, nurodomi apeliaciniame skunde, nagrinėjamu atveju, nėra reikšmingi, nes jose teismų nustatytos aplinkybės skiriasi nuo faktinių aplinkybių, nustatytų nagrinėjamoje byloje. Be to, apeliaciniame skunde minima teisminė praktika nėra analizuojama faktinių aplinkybių bei asmenybę charakterizuojančių aplinkybių tapatumo ar panašumo aspektu, vertinant byloje nustatytų aplinkybių visumą, ne tik nurodant išaiškinimus atskirai dėl vienokių ar kitokių aplinkybių.

17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, dėl teisei priešingo veiksmo apelianto patiriamos pasekmės yra adekvačios padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams (tiek nubaudimo, tiek prevenciniams) pasiekti. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.

18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, keisti apylinkės teismo nutartį skunde nurodomais motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto T. B. skundo netenkinti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 30 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Jurgita Mačionytė