Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Raščiuvienės (pranešėjos), teisėjų Valdo Ciesiūno, Valdo Petro Meidaus,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, turintis neįgalumą, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini) (gyvenamosios vietos niekur nedeklaravęs), teistas:

1) Raseinių rajono apylinkės teismo 1993-12-13 nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1994-01-26 nutartimi, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) (1961 m. redakcija) 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 5 metams;

2) Raseinių rajono apylinkės teismo 1994-03-17 nuosprendžiu pagal BK 148 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 5 metams. Vadovaujantis BK 42 straipsniu, bausmė subendrinta su Raseinių rajono apylinkės teismo 1993-12-13 nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 metams;

3) Radviliškio rajono apylinkės teismo 1999-06-28 nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 2 mėnesiams su ¼ turto konfiskavimu. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2000-01-06 nutartimi 1999-06-28 nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams;

4) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2000-08-03 nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams su 300 Lt vertės turto konfiskavimu;

5) Šiaulių apygardos teismo 2003-02-25 nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 273 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 43 straipsniu, bausmė subendrinta su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2000-08-03 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 4 metams 8 mėnesiams su viso turto konfiskavimu. Lietuvos apeliacinio teismo 2003-05-20 nuosprendžiu veikos perkvalifikuotos iš 1961 m. BK į 2000 m. BK, ir paskirtas laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmė subendrinta su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2000-08-03 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 3 metams 8 mėnesiams, atleidžiant nuo viso turto konfiskavimo;

6) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008-02-29 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 10 mėnesių;

7) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010-10- 25 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams;

8) Šakių rajono apylinkės teismo 2013-12-20 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį areštu 40 parų;

9) Šakių rajono apylinkės teismo 2015-01-29 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį areštu 80 parų;

10) Šakių rajono apylinkės teismo 2015-07-02 nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

11) Šakių rajono apylinkės teismo 2017-02-03 nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu 1 metams;

12) Šakių rajono apylinkės teismo 2017-03-01 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį areštu 40 parų. 2017-07-03 nutartimi bausmė subendrinta su Šakių rajono apylinkės teismo 2017-02-03 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams 1 mėnesiui. (duomenys neskelbtini) paleistas iš pataisos įstaigos atlikus bausmę,

13) Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2020-01-10 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams;

14) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020–03–05 nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį subendrinta bausme – laisvės atėmimu trejiems metams devyniems mėnesiams; 2020–07–17 nutartimi 2020–01–10 ir 2020–03–05 nuosprendžiais skirtos bausmės subendrintos ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams devyniems mėnesiams; atliekantis bausmę, teistumai neišnykę;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 2 dalį;

M. U. , gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), našlė, niekur nedirbanti, gyvenamosios vietos nedeklaravusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal BK 24 straipsnio 6 dalį 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir 180 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. U. ir J. M. 2019 m. gruodžio 21 d. laikotarpyje tarp 13 ir 17 val., (duomenys neskelbtini), kartu vykdydami bendrą susitarimą pagrobti svetimą turtą, M. U. padedant, J. M. padarė plėšimą įsibraunant į patalpą; be to, viršydamas išankstinio susitarimo ribas, J. M. plėšimo metu tyčia, dėl savanaudiškų paskatų, kankindamas, itin žiauriai nužudė V. Č., o būtent :

M. U. saugant nusikaltimo padarymo vietą ir taip padedant daryti nusikalstamą veiką, J. M., pastumdamas duris pravėrusią V. Č. į nugarą ir taip pargriaudamas ją veidu ant virtuvės grindų, įsibrovė į namo vidų, suduodamas daugybinius smūgius rankomis ir kojomis, tuo padarydamas poodines kraujosruvas galvos plaukuotoje dalyje dešinėje pakaušinėje srityje, kairėje momeninėje srityje, kairėje smilkininėje – kaktinėje srityje, abiejų akių vokuose, abiejų ausų srityse, smakro, pasmakrės srityse, abiejose plaštakose, kairėje blauzdoje, kairėje pėdoje, odos nubrozdinimus kairiame smilkinyje, kairio skruosto srityje, kairės ausies srityje, smakro, pasmakrės srityse, dešinėje plaštakoje, kairėje blauzdoje, abiejų akių junginių kraujosruvas, pogleivio nubrozdinimą ir kraujosruvą viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, muštines žaizdas viršutinėje lūpoje ir kairės ausies srityje, minkštųjų audinių kraujosruvas galvos plaukuotoje dalyje dešinėje momeninėje srityje, kairėje kaktinėje – smilkininėje – momeninėje srityse, pakaušinėse srityse, lokalius kraujo išsiliejimus po minkštaisiais galvos smegenų dangalais dešinėje momeninėje srityje, kairėje momeninėje srityje, abipus pakaušinėse srityse, smegenėlių abiejų pusrutulių viršutinėse dalyse, kraujo išsiliejimą galvos smegenyse kamieno srityje, krūtinės ląstos sumušimą, pasireiškusį dešinėje pusėje 3, 4, 5, 6-o, kairėje pusėje 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9-o daugybiniais šonkaulių lūžiais, širdplėvės plyšimu, abiejų plaučių plyšimais, lydimais vidinio kraujavimo į krūtinės ląstos ertmę, pilvo sumušimą, pasireiškusį kraujosruvomis blužnies, žarnų pasaito, kepenų, inkstų srityse, bei kepenų plyšimu, lydimu vidinio kraujavimo į pilvo ertmę, lytinių organų srityje padarant nubrozdinimą didžiosios lytinės lūpos srityje bei suspausdamas kaklą virve, dėl ko nuo mechaninio uždusimo suspaudus kaklą ji mirė, J. M., viršydamas išankstinio susitarimo ribas, iš savanaudiškų paskatų, kankindamas, itin žiauriai tyčia nužudė V. Č. bei iš kambaryje buvusios rankinės pagrobė 3060 Eur, priklausiusių V. Č. ir, nuėmęs nuo kairės nužudytosios V. Č. rankos, pagrobė auksinį žiedą 259 Eur vertės, taip M. U. ir J. M. pagrobė nukentėjusios V. Č. turtą 3319 Eur vertės.

Kaltinamoji M. U. dėl jai pareikštų kaltinimų neprisipažino ir parodė, kad nežino, kada buvo įvykdytas nužudymas, nebuvo nuėjusi pas V. Č., nematė jokios virvės, pirštinių, nieko nežinojo apie žmogžudystę, durų nesaugojo, nesitarė su J. M. vogti; nežinojo, kad jis eina vogti; nematė jokio žiedo. Su nukentėjusios N. A. vaikais ankstesniu periodu bendravo mažai, nėra girdėjusi apie giminystės ryšį. Nežinojo, kur gyveno V. Č., pas ją anksčiau nėra buvusi. Važiavo su J. M. į (duomenys neskelbtini) į teismą. J. M. buvo pasiėmęs lagaminą, ji (M. U.) – tašę, nes su E. N., pas kurią tuo metu gyveno, buvo apsipykę. Teismas baigėsi, buvo daug laiko iki autobuso, nuėjo į barą, bare užsibuvo, praleido autobusą. Žinojo vietą, kur nuomojamas butas, vieną naktį pralaukė koridoriuje. Kartu sutarė su J. M. eiti pas žmones. Beldė į pirmas pasitaikiusias duris, nepažinojo nei S. S., nei V. Č.. Neprisimena, ar beldė į V. Č. duris. Pas S. S. užėjo prisiglausti, pasakė, kad papuolė į keblią situaciją, prašė leisti sušilti, klausė, ar gali pernakvoti, kol ras kas parveš namo, S. S. maloniai priėmė. Dvi naktis koridoriuje prabuvo, o antrą ar trečią naktį nuėjo pas S. S., negali tikslios dienos pasakyti. Pas S. S. prabuvo porą naktų, tačiau tiksliai pasakyti negali. Turėjo reikalų (duomenys neskelbtini), buvo išėję į darbo biržą, barą, parduotuvę, pasivaikščiojo po (duomenys neskelbtini). Per dieną nebūdavo pas S. S.. Valgė bare, savų lėšų turėjo. Antrą vakarą S. S. rodė nuotraukas, savo numegztus daiktus. Nežino, ar J. M. matė nuotraukas, jis buvo kartu. Išeidavo į lauką prie durų parūkyti. S. S. lauke rodė, kur yra jos žemė, sakė į kitą pusę, kur gyvena jos sesuo, neiti. V. Č. nėra mačiusi nei gyvos, nei mirusios. Paskutinę buvimo (duomenys neskelbtini) dieną ji buvo kartu su J. M.. Neprisimena, kada pas V. Č. J. M. spyną taisė. J. M. jai pasakė, kad sugedo spyna. Kai spyną J. M. taisė, ji (M. U.) parūkė ir su S. S. kartu buvo namo viduje, žiūrėjo televizorių. Kai spyną sutaisė, J. M. gavo 20 Eur. Nebuvo iki galo spynos sutvarkęs, sakė – reiks eiti pirkti spynos, ji (M. U.) spynos nepirko. Kai J. M. pabaigė tvarkyti spyną, dar 20 Eur gavo. J. M. sakė, kad V. Č. jam davė pinigus už spynos keitimą. Su V. Č. „Senukų“ parduotuvėje ji nebuvo. Nematė, nei kada J. M. išėjo pirkti spynos, nei kada parėjo. Nors J. M. gavo 40 Eur, tačiau nevyko namo, nes buvo susitarusi darbo biržoje (duomenys neskelbtini) dėl darbo, skambinosi darbdaviui. Nežino darbdavio vardo pavardės. Neturėjo tuo metu asmens dokumento, darbo skelbimą susirado darbo biržoje. Dar norėjo pasilikti (duomenys neskelbtini). Kažkuriuo momentu, naudojosi su J. M. tuo pačiu telefonu, skambino Kupiškyje savo pažįstamam, prašė, kad atvažiuotų paimti ir pinigų paskolintų, bet pažįstamas negalėjo. Susinervino, kad teks dar vieną parą pas S. S. nakvoti. Po to J. M. atėjo ir jai pinigus padavė, pinigų ji neskaičiavo, paėmė pinigus ir iš karto įsidėjo į kišenę. Davė apie 500-600 Eur, bet tiksliai sumos nežino, kupiūros buvo po 100 Eur, nežino, ar visos kupiūros buvo po 100 Eur. Tuo metu, kai J. M. jai padavė pinigus, ji buvo virtuvėje, S. S. – tarp durų. Persidėjo po to pinigus į piniginę, tie pinigai buvo pas ją (M. U.). Toliau žiūrėjo televizorių, prie S. S. J. M. neklausinėjo, iš kur pas jį pinigai, nes nebuvo kada, o taip pat galvojo, kad močiutė sakys, jog turi pinigų ir dar pas ją pasilieka. J. M. pasiūlė važiuoti namo, ji nesiginčijo, išvažiavo. Negali pasakyti, kiek laiko praėjo nuo pinigų padavimo iki išėjimo iš S. S. namų. J. M. rūkė, buvo nervingas; neklausė jo, kodėl jis nervinasi. Ji taip pat nervinosi, nes pas svetimą žmogų buvo, pažįstamas parvežti negalėjo. Išvažiavo pas E. N., nepamena, su kuo važiavo, buvo blaivūs. Grįžo pas E. N., raktus nuo jos namų turėjo. Nupirko iš tų pinigų truputį maisto, pirko degtinę, paruošė stalą. Laukė, kol E. N. pareis, paruošė stalą. Dar nevartojo alkoholio. Išgirdo E. N. nusistebėjimą teisme, kad ant stalo buvo padėti pinigai. E. N. gal matė pinigus, nes ji sėdėjo, o ji (M. U.) buvo prie durų, nematė, iš kur J. M. pinigus išsitraukė, kur juos skaičiavo. Pjaustė užkandą, degtinė buvo vartojama, tų pinigų ant stalo nebebuvo, nežino, kur pinigai dingo. Nematė, kad J. M. E. N. davė 100 Eur. Girdėjo, kad E. N. prašė J. M. telefoną nupirkti. Su J. M. nupirko E. N. ir jai (M. U.) telefoną, neatsimena, ar iš jai (M. U.) paduotų pinigų pirko telefoną. Mano, kad iš tų pinigų buvo pirktas telefonas, buvo išgėrusi. Nusipirko batus, kailinukus ir auskarus. Negali tiksliai pasakyti, kiek duotų J. M. pinigų išleido. Buvo sulaikyta su tais daiktais. J. M. taip pat pirko batus; nežino, iš kokių pinigų. Savo rūbų neskalbė pas E. N., girdėjo, kad skalbimo mašina buvo įjungta, bet ji neskalbė. Nemokėjo mašinos įjungti, mašina sugedusi. E. N. parodymai, kad jie neturėjo pinigų, yra neteisingi, nes jie buvo dirbantys, E. N. duodavo 20-30 Eur per mėnesį. Bilietus į (duomenys neskelbtini) pirko už E. N. pinigus, E. N. davė 10 Eur, kadangi savo uždirbtas lėšas buvo išleidę, turėjo apie 15 – 18 Eur. J. M. – jos draugas, kai žmona J. M. paliko, nuėjo pas jį, apie metus laiko kartu gyveno, bendro ūkio nevedė. Vaikystės draugė V. V. pakvietė švęsti Naujus Metus. Iš (duomenys neskelbtini) važiavo su taksi, už taksi ji (M. U.) nemokėjo. Su lauktuvėmis – kvepalais, buteliu alkoholio, dar kažkuo, pas V. V. nuvažiavo.

Dėl ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, esančių 3 tome bylos 69-72 lapuose parodė, kad niekas nenurodinėjo nukentėjusios namo; buvo abu kartu su J. M.; jis tai grįždavo, tai išeidavo, tvarkydamas spyną. Visą buvimo pas S. S. laiką nematė V. Č.. J. M. jai nesakė, ji neklausė, iš kur pinigai. Neskaičiavo J. M. duotų pinigų, tyrėjai nesakė, kad skaičiavo. Nebuvo gynėjo per apklausą, vien kriminalistai apklausinėjo. Vieną kartą dalyvavo gynėjas, kai buvo apklausiama. Pinigus laikė piniginėje. Turėjo pinigus, kuriuos davė J. M., ir tų pinigų E. N. nerodė. Galbūt ji padavė J. M. pinigus, kad taksi vairuotojui sumokėtų, pati nemokėjo. Nematė jokio telefono, J. M. telefono nedovanojo, nes ji buvo nusipirkusi. Dėl ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, esančių, 3 tome bylos 75-77 lapuose parodė, kad pinigus ant stalo matė, bet neskaičiavo, – įeidama matė pinigus, nes E. N. ir J. M. buvo kambaryje kartu. Neklausė nieko apie pinigus, girdėjo, kad E. N. sakė „oho, oho“. Viskas nurodyta teisingai, gali teismas remtis šiais parodymais. Dėl parodymų, esančių 3 tome, 83 lape parodė, kad nežino tiksliai kokia buvo pinigų suma, neskaičiavo.

Kaltinamasis J. M. dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažino iš dalies ir parodė, kad M. U. nebuvo įėjusi į V. Č. butą; su M. U. nesitarė nieko apvogti, tik kalbėjo, kad reikia pinigų gauti; pripažįsta pagrobęs 2300 Eur, daugiau nieko neėmė, žiedo nuo nužudytosios rankos nemovė. Sunkiai prisimena, ką darė. Ką per apklausą klausė, tą sakė. Ėjo, pamatė degančią šviesą, priėjo pirmas duris, pasibeldė, nežinojo, kad ten gyvena močiutės. Abu su M. U. užėjo, S. S. paklausė, ar galima sušilti, pernakvoti. Nesakė, kad iš (duomenys neskelbtini) turi gauti pinigų. V. Č. pirmą kartą pamatė vakare, kai ji nešėsi malkas, paprašė pažiūrėti spyną, nes jos durų spyna užsikirto. Ji davė raktą spynai atrakinti, jis medvaržčius atsuko ir išlupo spyną. V. Č. naktį buvo iš vidaus užsirakinus antras duris. Kitą dieną ryte V. Č. parnešė naują nupirktą spyną, tada tą spyną iki pietų jis įdėjo. Kai išėmė spyną, V. Č. jam davė 20 Eur, o 20 Eur davė tada, kai jis įdėjo naują spyną. Viso gavo 40 Eur, padavė pinigus M. U., nes pas ją pinigus laikydavo. Nekeitė V. Č. duryse kabliuko, tik spyną įdėjo. Su V. Č. negėrė alkoholio nė karto. Kai gavo 20 Eur, nusipirko alaus ir gėrė lauke. Nusikaltimą padarė dienos metu, iki pietų. Gali būti, kad tai buvo tarp 13 ir 17 val. Nesakė tyrėjui, kad viską darė su M. U., jos kartu nebuvo. Visus metus diena iš dienos vartojo alkoholį, todėl neprisimena visų aplinkybių. Jis (J. M.) sugalvojo apiplėšti V. Č., viskas išėjo greitai. Buvo neblaivus, viską padarė girtumas, pinigų trūkumas. Jis su M. U. išėjo į lauką parūkyti, jis pabeldė į V. Č. duris, ji duris atidarė, jos net nieko neklausė, nieko jai nesakė, pastūmė duris, V. Č. krito ant taburetės ir viskas prasidėjo. Gal pusę valandos neužtruko, viskas vyko greitai. Gal smūgiavo, kai V. Č. pargriuvo, ji bandė keltis, ją traukė atgal; ją traukė už nugaros, kai ji buvo atsiklaupusi ant kelių, gal ir numovė (rūbus), bet nieko daugiau nedarė, ranka sudavė smūgius į veidą. Neturėjo įrankių. Virtuvėje, kur stovi šaldytuvas, kur padėtos malkos, buvo stora balta ar marga virvė, ten rado pirštines. Negali pasakyti, kiek smūgių sudavė V. Č.; nežino, kodėl V. Č. smaugė, nuo alkoholio vartojimo buvo „stogas nuvažiavęs“. Negali pasakyti, ar gyva buvo V. Č., kai ją smaugė. Gal kai ant taburetės V. Č. krito, tada ji susilaužė šonkaulius. Gal su koja, gal su ranka padarė sužalojimus. Negali pasakyti, kada V. Č. prarado sąmonę. Bufetėlio spynos nelaužė. Telefono laidą, gal ir nuplėšė, tačiau neprisimena, daugiau nieko nelaužė. Gal buvo užėjęs į kambarius, gali būti, kad ieškojo pinigų. Už lovos rado juodą rankinuką. Kai nužudė močiutę, iš paties rankinuko, o ne iš piniginės, paėmė pinigus – buvo 2200 ar 2300 Eur, niekur daugiau pinigų nebuvo. Žiedo jokio nematė, tik pinigus paėmė iš rankinuko. E. N. dėl pinigų sumos duoda neteisingus parodymus, nes ji kartu su juo (J. M.) po sugrįžimo iš (duomenys neskelbtini) 3-4 paras gėrė. Pagrobti pinigai yra paslėpti pas E. N. namuose (nežino, sandėliuke ar vonioje), visų neišleido, pats pinigus paslėpė, neprisimena, kiek pinigų paslėpė, nes labai girtas buvo, nemaža suma turi būti. Kai važiavo Naujų Metų švęsti, nepasiėmė visų pinigų. Nusikaltimo vietoje pats suskaičiavo pinigus, jie buvo surišti su gumute, visi pinigai buvo 100 Eur kupiūromis, iš viso 2300 Eur. Kai paėmė nužudytosios pinigus ir išėjo į kiemą, pinigai buvo jo (J. M.) striukėje, kišenėje. Įėjo į S. S. namo vidų, nusiplovė rankas, M. U. rado namo viduje pas S. S., M. U. atidavė visus pagrobtus pinigus; neatsimena, kad būtų davęs 600 Eur, M. U. sako nesąmonę. Pasakė M. U. važiuoti iš čia, pasiėmė daiktus ir išėjo į kiemą. M. U. nematė, kaip jis išmetė V. Č. namo raktus. Ką sakė M. U. neprisimena, apklausos protokole yra parašyta. Dėl parodymų, esančių 3 tome bylos 165 lape parodė, kad pats pasakė M. U., kad turi virš 2000 Eur. Pasakė išeinant iš močiutės namo, jau su daiktais buvo, kad „tu neįsivaizduoji, ką aš padariau“. Nežino, kaip M. U. tuos žodžius suprato. Nepasakojo M. U., ką padarė. Kai išvažiavo, įdėjo pinigus pas M. U. į rankinuką. M. U. nesakė, iš kur pinigai. Iš (duomenys neskelbtini) grįžo taksi, 60 Eur už taksi sumokėjo jis – paėmė pinigus iš kišenės, buvo pasilikęs pinigų. (duomenys neskelbtini) drabužių neskalbė, (duomenys neskelbtini) į konteinerį išmetė rūbus, sportinius batus, nes buvo kruvini, po to nusipirko batus. Negali atsakyti, kiek pinigų išleido, daug ką pirko. Už prekes mokėjo kartu su M. U.: pinigus mokėjo M. U., nes pinigai buvo pas ją, jis mokėdavo paėmęs iš M. U.. Kaltinamasis dėl parodymų, esančių 3 tome, 165 lape (2 lapas, 2 pastraipa), teigė, jog nužudymo vietoje M. U. nebuvo, viską vienas darė. M. U. lauke rūkė, ji negalėjo matyti, nes jis duris buvo užsidaręs. Iš lauko nesimatė, kas vyksta viduje, nes balta užuolaida buvo uždėta. Nežino, ką pirmoje apklausoje užrašė, buvo ką tik iš psichiatrinės ligoninės grįžęs. Skaitė protokolą, bet taip nebuvo, kad M. U. stovėtų ir saugotų nusikaltimo vietą. Ji lauke parūkė ir įėjo į namo vidų pas S. S.. Nužudymo metu M. U. buvo namo viduje pas S. S.. Civilinį ieškinį pripažįsta.

Nukentėjusioji N. A. parodė, kad jai gruodžio 23 d. apie 13 val. paskambino sūnus L. A.. Jis atvažiavo 22 d. pas jos mamą V. Č., namo langai buvo uždengti, mama jo neįsileido, todėl sūnus paprašė mamos sesers S. S. priimti nakvynei. Ji (N. A.) į (duomenys neskelbtini) atvažiavo gruodžio 23 d., apie 17.30 val. Buvo tamsu, todėl paprašė, kad sūnus pasitiktų, abu apvaikščiojo apie langus, bandė skambinti į motinos laidinį telefoną. Vilniečiai vaikai patarė skambinti 112 pagalbos telefonu. Greitai atvažiavo policija, gaisrininkai išlaužė duris. Pareigūnai, ji (N. A.) ir sūnus L. A. įėjo į namo vidų, pamatė visą tą vaizdą. Virtuvės grindys, durys buvo iškapotos. Mama kartais pamesdavo raktus, pasidėdavo, nerasdavo. Paskutiniu metu du kartus ji (N. A.) yra nusikabinusi nuo mamos namų atsarginius raktus. Du kartus iki to atvejo buvo pakeista durų spyna ar širdelė, šiuo atveju buvo trečias kartas, kai negalėjo atrakinti durų, todėl kvietė pagalbą. Skambino mamai gruodžio 16 d. ir 19 d. ir mama nesakė, kad pas mamos seserį kitoje namo dalyje gyvena sugyventiniai kaltinamieji. Mama naudojosi laidiniu telefonu, kitokio neturėjo, mamos sesuo turi mobilų. Mama su seserimi nepalaikė santykių, vyko pykčiai dėl jų mamos testamento. Paliko joms viską per puse, mamos sesuo nesutiko, kad žemės sklypas buvo padalintas per puse. Lapkričio 20 d. visos trys nuėjo (duomenys neskelbtini) pas notarę, galvojo, kad pabaigs sutvarkyti dokumentus. Mamos sesuo pakėlė triukšmą ir sekretorės atidavė asmens dokumentą S. S., pasakė, kad per prievartą nieko nedaro. Praėjo mėnuo, atvyko kaltinamieji pas S. S. ir mamos nebėra. Nežino, ar tai atsitiktinumas. M. U. yra tolima giminaitė, ją pažįsta nuo 8 metų. Jos (N. A.) bobutė ir M. U. bobutė buvo tikros pusseserės. Kaltinamoji su pirmu vyru M. 1994 metais yra buvusi pas mamą (duomenys neskelbtini). M. U. žinojo, kur mama gyvena. Mama ir jos sesuo S. S. pardavė mišką, gavo pernai, metų pradžioje po 21 tūkst. eurų. Tuos pinigus ji (N. A.) su savo vaikais pasidalino. Mama gaudavo 530 Eur. Mama visą gyvenimą turėjo pinigų, ji buvo labai darbšti, visa giminė žinojo, kad ji turėjo pinigų, kad turtinga. Tik vaistus ir maistą pirkdavo. Nežino, kiek pinigų motina sutaupydavo, bet išleisdavo nedaug pinigų. Motina pinigus laikydavo namuose. Po nužudymo, vasario mėnesį buvo atiduoti raktai nuo mamos namų, tada rado daugiau mamos pinigų, mama visų pinigų kaltinamiesiems neatidavė. Mamos buvo du rankinukai, juose ji laikė pinigus. Piniginėje stambių pinigų nelaikė. Piniginė, kaip kriminalistai sakė, buvo užmesta už sekcijos. Laidotuvių pinigus – 1000 Eur – laikė rūsyje stiklainiuke krapuose. Kambaryje, kur stovi lova, kilimas buvo suvyniotas, mama užkišdavo pinigus už ruloniuko. Tam ruloniuke, gal skubėjo, kaltinamieji nerado pinigų. Ne iš rankinės pagrobė pinigus, tie pinigai turėjo būti keliose vietose. Dar spintoje ji (N. A.) atrado pinigus. Mano, kad svetimam žmogui reikėjo laiko atrasti pinigus. Motina galėjo daugiau pinigų turėti nei 3 tūkstančiai Eur. Mamos sesuo S. S. galėjo žinoti, kad mama turi pinigų, jos 25 metus gyveno tuose namuose. Mama pinigus laikė rankinuke, mamos piniginės nei vienam, nei kitam rankinuke nerado. Mama buvo antrą kartą ištekėjusi, ji 40 metų nešiojo auksinį žiedą, kurio niekada nenusiimdavo. Kai iš motinos išvažiavo gruodžio 19 dieną, motina buvo su žiedu ant rankos. Pareigūnų klausė, ar nėra ant motinos rankos žiedo, jie pasakė, kad ant kairės rankos jokio vestuvinio žiedo nėra. Laidojant mamą žiedo nebuvo. Virvės anksčiau pas mamą nėra mačiusi. Nebent už krosnies virves turėjo, bet kad jos mėtytųsi po rankomis, negalėjo taip būti.

Liudytoja E. N. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Kaltinamieji gyveno pas ją 2019 metais 5 mėnesius, atvažiavo gal vasario mėnesį, birželio mėnesį juos išprašė išvažiuoti. Prieš rugsėjį jie vėl atvažiavo. Kai atvažiavo, negalėjo gražiuoju išprašyti, sakė, kad ji (E. N.) turi juos laikyti. Kaltinamieji iš jos pinigų gyveno, savo lėšų neturėjo, niekur nedirbo, už nuomą pinigų nemokėjo, tik butą paremontavo. Ir maisto, ir rūkyti jiems pirko. J. A. buvo teismas, ji davė 10 Eur. Kai kaltinamieji išvažiavo, taip kelias dienas negrįžo, kiek tiksliai, neprisimena. Nieko nepasiėmė, tik rankinuką, abiejų rankinės buvo likusios. Kaltinamieji sakė, kada atvažiuos ir pasiims. Kaltinamieji turėjo jos namų raktus. Kai kaltinamieji grįžo, jai iš karto kilo įtarimas, kad kažkas negero įvyko. Šaldytuvas buvo prikrautas rūkytų mėsų, gal 5 batonai buvo nupirkti, turėjo alaus. Pagalvojo, kad jie iš kažkur pavogė, tiek maisto niekas neperka. Kaltinamieji buvo labai girti. Jie rodė pinigus – 3000 Eur, pinigai buvo po 100 kupiūrų. Pinigai buvo pas M. U. rankinuke. J. M. sakė M. U.: „duok rankinuką“. Matė, kaip J. M. iš rankinuko išėmė ir dėliojo pinigus. M. U. jai sakė: „matai, kaip statybininkas uždirba pinigus“. Nežino, iš kur kaltinamieji gavo pinigus. Visos kupiūros po 100 Eur, 3 krūvelės po 1000 Eur buvo. Kai skaičiavo pinigus, visi kambaryje buvo. Nežino, kur jie pinigus padėjo. Jai (E. N.) nupirko telefoną, nors ji neprašė. Iš tų pinigų J. M. jai davė100 Eur. Nenorėjo imti, bet sakė imti už butą, telefoną irgi paliko. Kaltinamieji, kai grįžo po kelių dienų, skalbėsi pas ją rūbus. Kai ji (E. N.) parėjo, skalbimo mašina jau buvo pajungta. Ji sakė J. M., kad plauna rūbus, kai yra pilna rūbų, bet J. M. pajungė mašiną. Paklausė, kam leidžia mašiną dėl dviejų suknučių – buvo dvi moteriškos suknutės. Nežino, kieno rūbai. Kaltinamieji išmiegojo, kitą rytą išvažiavo ir daugiau jų nematė. Tvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, esančius 2 tome, bylos 95-97 lapuose.

Liudytojas A. J. parodė, kad dirba taksi vairuotoju (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu teisingai nurodė datą, kada vežė kaltinamuosius. Kaltinamieji turėjo jo telefoną, nes juos ankščiau yra vežęs vasarą. Paskambino vyras, paprašė pavežti į (duomenys neskelbtini). Atvažiavo į (duomenys neskelbtini) autobusų stotį, jie atėjo ir važiavo. Iš karto kai įsėdo į automobilį, sakė, kad grįžo iš užsienio. Nuo skambučio gal po 20 min. pas juos atvažiavo. (duomenys neskelbtini) sustojo, jie norėjo mineralinio atsigerti, buvo tamsu, toliau važiavo į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) „IKI“ parduotuvės aikštelėje paleido, vyras sumokėjo 60 Eur, padavė 50 ir 10 Eur kupiūras. Lyg dar buvo pas jį kelios kupiūros, neatkreipė dėmesio. Nematė, iš kur paėmė pinigus. Kaltinamieji buvo su striukėmis ir lygtai kaltinamasis turėjo kuprinę. Lygtai rankinuką moteris turėjo, nepamena. Vyras sėdėjo prie jo (A. J.), moteris – gale. Kaltinamieji atrodė blaivūs, normaliai kalbėjo. Kelionė užtruko 50 minučių. Nekalbėjo, kur važiuoja, iš kur pinigai, prašė muzikos užleisti, jie kažką tarpusavyje kalbėjo.

Liudytoja A. A. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) daugiabutyje per gatvę gal 100 metrų atstumu prieš nukentėjusiųjų namą, kuris jai matosi tiesiai per langą. Žinojo, kad tame name gyvena močiutės. Močiutės gyveno draugiškai. Su jomis nebendravo. Rytais ir vakarais dažnai jos sėdėdavo ant suoliuko. Pas vieną močiutę pamatė šviesiai apsirengusią moterį, močiutė, kuri gyva, moteriai aprodė teritoriją. Pagalvojo, kad atėjo socialinė darbuotoja, nes retai pas močiutes ateina žmonės. Matė, kad minėta moteriškė kažkam skambino, kvietė kažką ateiti ar atvažiuoti. Pirmą dieną nematė vyro, antrą dieną jį matė – vyriškis keitė spyną. Prieš pietus apie 11 val. vyras keitė spyną tai močiutei, kuri buvo nužudyta. Labai ilgai keitė spyną, gal porą valandų keitė. Keistai pasirodė, nes vyras labai dažnai vaikščiojo į nebegyvos močiutės namus. Nežino, kiek kartų ėjo, vieną kartą išėjo močiutė, žiūrėjo kaip jis dirba, bet nekalbėjo, padavė įrankį ar kažką. Toliau visą laiką močiutė buvo namo viduje, o vyras, kai keitė spyną, vis trumpai, trumpiau nei 5 min. užeidavo į vidų. Daugiau nieko nematė. Kai buvo keičiama spyna, matė tą moterį – ji kieme rūkė, ji buvo toje namo pusėje, kur gyvena gyva močiutė. Nebepamena, ar bendravo vyras su ta šviesia moterimi. Tik vieną dieną vyras spyną keitė. Nematė gyvos močiutės kieme, kai keitė spyną. Matė, kaip vakare, vyras ar moteris, rūkė prie tos močiutės, kur negyva, namo pusės. Tai buvo prieš pat Šv. Kalėdas gruodžio mėnesį nuo 20 iki 24 dienos. Po spynos keitimo, močiutės, kuri negyva, nebematė. Įtarimų kėlė tai, kad po spynos dėjimo ar sekančią dieną ryte nedegė šviesa pas močiutę. Daugiau pašalinių asmenų nepastebėjo. Tų žmonių (vyro ir moters) ankščiau tame name nematė. Moteris vilkėjo šviesiu megztinuku, tamsias kelnes, buvo be striukės, plaukai buvo aukštai susegti. Vyras buvo su pilkomis treningo kelnėmis ir labais ryškiais mėlynais batais, su tamsia megzta kepure, trumpa striuke, spalvos nežino, veido nematė. Tvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, esančius 2 tome bylos 56-57 lapuose.

Liudytoja V. V. parodė, kad su kaltinamąja nuo pirmos klasės augo viename kieme. Kaltinamieji taksi pas ją atvažiavo gruodžio 31 d. Kaltinamasis už taksi mokėjo, berods 50 Eur. Visi šventė iki paryčių. Nepaklausė kaltinamųjų, iš kur jie gavo pinigų, jie sakė, kad pas ūkininkus dirbo. Nematė pinigų, bet jie pinigų tikrai turėjo. Atsivežė kaltinamieji lauktuvių – maisto, saldumynų, alkoholio. M. U. ir jai (V. V.) J. M. dovanojo po telefoną, bet ji (V. V.) telefono nepriėmė. Dovanojo jai (V. V.) kvepalus. Kaltinamąjį sulaikė policijos pareigūnai po Naujų Metų. Tyrėjai susirinko kaltinamųjų paliktus daiktus (kuprinę, polietileninį maišą).

Liudytoja S. S. parodė, kad datos nebeatsimena, ryte pabeldė į duris. Atidarė duris, pamatė nepažįstamus žmones – vyrą ir moterį, kurie prašėsi priimti, sakė, kad labai sušalo, visą naktį važiavo, (duomenys neskelbtini) dirbo. Nieko blogo neįtarė. Suėjo jie į kambarį, susinešė daiktus, sušilo, pabuvo, paskui jie išėjo. Jie išeidavo ir ateidavo. Su jos seserimi (V. Č.) to vyro žmona ėjo į „Senukų“ parduotuvę, norėjo nupirkti naują spyną, nes spyna buvo nelabai gera. Jos nuėjo nupirkti tos spynos. Matė, kaip keitė spyną, durys buvo atidarytos. Negali pasakyti, kada spyną keitė pas seserį. Kai buvo policija atėjusi, ant popieriaus, kur susukta spyna, buvo užrašyta 17 d., kada spyna pirkta buvo. Vyras įstatė spyną ir miegoti atėjo. Paklojo patalą, kad permiegotų, rytą jie atsikėlė ir vėl išėjo savo reikalais. Nebuvo, kad kaltinamieji sėdėtų kambaryje. Kaltinamieji gal tris dienas, tris naktis išbuvo. Jie pas seserį (V. Č.) nueidavo. Paskutinę buvimo pas ją dieną (kitą dieną buvo Kūčios) kalbėjo, kad rytoj jie išvažiuos. Prieš išvažiavimą, visą dieną kaltinamųjų pas ją (S. S.) nebuvo, jie ryte atsikėlė ir abu išėjo. Atėjo irgi abu vakare. Ji atidarė duris, abu užėjo, pasakė, kad išvažiuoja, sakė, kad gavo pinigus, kur (duomenys neskelbtini) uždirbo, gavo mašiną ir juos parveš namo. Kaltinamieji neilgai buvo, niekas jai nekrito į akis, pasiėmė daiktus, atsisveikino, jie greitai išėjo. Išvažiavo vakare buvo tamsu, dieną prieš Kūčias. Tą dieną, kai jie išvažiavo ji (S. S.) buvo namuose. Su kaltinamaisiais nė karto nežiūrėjo televizoriaus. Nekalbėjo su sese per tas dienas, kai buvo kaltinamieji. Nepagalvojo, kad gali kas atsitikti. Nemokėjo kaltinamieji jai nieko, neprašė mokėti. Tada nežinojo kaltinamosios vardo, nežinojo, kad ji tolima giminė, po įvykio tik sužinojo. Kaltinamieji nesakė, kiek laiko bus, sakė lauks, kada jiems Lietuvos valdžia išmokės pinigus. J. V. dirbo ir laukė pinigų. Paklausė jų vieną kartą, kur jie gyvena, tai jie sakė, kad važiuos namo ir neturi pinigų parvažiuoti. Paklausė, ar toli reikia važiuoti, moteris sakė, kad ji nuo (duomenys neskelbtini), vyras sakė, kad jis dar toliau gyvena. Nekalbėjo su kaltinamaisiais apie seserį. Neblogi santykiai su sese buvo. Pas ją kaltinamieji negėrė alkoholio, nematė. Jie ateidavo ir eidavo miegoti. Apie kabliuko keitimą negirdėjo. Nematydavo, kaip kaltinamieji užeidavo, nemato, kaip pas sesę kas ateina ir išeina. Jei nebūna lauke, tai nemato, kaip kas pas sesę eina. Nematė, kad kaltinamieji pinigus turėtų, kad duotų vienas kitam, visai pinigų nematė. Kaltinamieji pas ją nevalgydavo. Lagaminus kažkokius turėjo, vyras sakė M. U.: „žiūrėk daiktus, kad nepradingtų“. Nematė, ką jie turi.

Liudytojas L. A. parodė, kad kaltinamąją M. U. pažįsta. N. A. yra jo motina. Atvažiavo pas močiutę šeštadienį, kilo įtarimas, nes visos užuolaidos buvo uždengtos, durys užrakintos, jis rakto neturėjo. Mama sakė, kad spynos pakeistos. S. S. sakė, kad nematė, nežino, kodėl bobutė neatidaro, nesakė, kad žmonės pas ją buvo. Vieną dieną beldėsi, tada pas S. S. pernakvojo (S. S. buvo viena), kitą dieną dar palaukė ir vakare paskambino motinai N. A.. Klausė, gal pas ją bobutė. Atvažiavo motina N. A., išsikvietė policiją, gaisrinę. Tvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, esančius 2 tome bylos 36-38 lapuose. Klausė S. S., kur močiutė, bet ji sakė, kad nieko nežino. Sakė, kad nežino, kada paskutinį kartą ją matė. Nebuvo kalbos apie spynos keitimą, kol nerado močiutės. S. S. nesakė, kad buvo priėmusi gyventi porą (vyrą ir moterį). Kai rado močiutę, tada S. S. prasitarė, kad pas ją gyveno du žmonės. Nebuvo įtarimo, kad tai tie žmonės. Nežinojo, kur močiutė laikė pinigus. Močiutė nešiojo vestuvinį auksinį žiedą.

Liudytoja J. K. parodė, kad močiutė turėjo santaupų, tai žinojo visi artimieji. Ji pinigus laikydavo dalimis (dažniausiai laikydavo po sukauptą tūkstantį Eur), slėpdavo tai spintoje, tai rūsyje, tai sandėliuke, už krosnies. Ne kartą yra matę stambias pinigų sumas. Po įvykio rado pinigus – 1000 Eur, kurie buvo įvynioti maišelyje, po to suvynioti kilime; rūsyje, už krosnies, rankinuko dugne rado po tūkstantį Eur. Patys pinigai sulankstyti, surišti virvute. Po įvykio su sese kraustė spintą, ten pinigų nerado, tik rado žemės dokumentus. Mano, kad turėjo būti spintoje pinigai, nes matė, kad močiutė pinigus imdavo iš spintos. Kiek turėjo būti pinigų, nežino, bet spinta buvo jos mėgstamiausia vieta pinigams dėti. Močiutė didelių sumų nelaikė piniginėje, tik nuo 20 iki 50 Eur, ji buvo labai atsargi su pinigais. Nežino, kokią pinigų sumą močiutė turėjo. Močiutės pensija – apie 500 Eur. Ji buvo taupi moteris, mano, kad ji atsidėdavo 200 – 300 Eur per mėnesį. Matė, kad ji susidėliodavo pinigus į krūveles mokesčiams, išlaidoms. Močiutė visą laiką nešiodavo vienintelį papuošalą – vestuvinį žiedą. Po mirties žiedo nebebuvo. Mama su broliu pirmi įėjo į namus ir rado nužudytą močiutę. Kai atvyko sutvarkyti namų, buvo daug kraujo, kai kurios vietos išverstos, išlaužtos, sekcijos senovinis bariukas išplėštas. Savijauta yra baisi, nes M. U. yra tolima giminaitė ir vaikystėje su ja buvo draugės ir jos vestuvėse dalyvavo, Komuniją priėmė kartu. Sunku nupasakoti išgyvenimus. M. U. galėjo žinoti, kur gyvena močiutė. Kai M. U. susituokė 18-os metų, ji buvo svečiuose pas močiutę, žinojo, kur močiutė gyvena.

Liudytoja J. J. parodė, kad yra nukentėjusiosios N. A. dukra. Žino, kad močiutė gaudavo pensiją apie 540 Eur, kad nelaikydavo rankinėje didelių sumų, o pinigus, kuriuos susitaupydavo, nes komunaliniai mokečiai nedideli, slėpdavo įvairiose vietose. Yra mačiusi pinigus, kai tvarkė žemės sklypo ribas, močiutė atnešė dokumentus maiše, ten buvo pinigų kupiūros. Močiutė susizgribo, kad atsinešė pinigus, ir nuėjo paslėpti pinigų į spintą. Tikrino spintą, kai buvo atplombuotas butas, dokumentus rado, pinigų nerado. Žino, kad močiutė po tūkstantį Eur susidėdavo į maišus už krosnies. Per metus apie 5 tūkstančius Eur galėjo sutaupyti. Piniginėje nėra mačiusi didelių pinigų sumų, kai močiutė duodavo vaikaičiui pinigų, atsinešdavo iš kitur. Pagrobta pinigų suma turėjo būti: 2-3 tūkstančiai Eur iš spintos, apie 2 tūkstančiai Eur už krosnies ir dar apie 500 Eur, viso - 4,5-5,5 tūkstančiai Eur. Nėra mačiusi pas močiutę virvės, pas ją būdavo daug daiktų, bet juos dėdavo pedantiškai, jie visi turėjo savo vietą. Paskutinį kartą su vyru ir sūnumi atvažiavo pas močiutę lapkričio pradžioje, močiutė išgyveno, kad pykosi su seserimi dėl turto, močiutė buvo visada nuolanki, seserį laikydavo protingesne, nusileisdavo ir nenorėjo su ja konfliktuoti. Dažnai močiutei skambindavo, kad nesijaustų vieniša, važiuodavo gimtadienius švęsti. Iš mamos pasakojimų žino apie giminystės ryšius su M. U.. Močiutė visada nešiojo vestuvinį žiedą, ji labai mylėjo savo vyrą, ji ir po jo mirties nešiojo žiedą, žiedas buvo įsispaudęs, sunku būtų jį nuimti. Mama labai išgyveno dėl įvykio, mamai stringa atmintis, ji pradžioje bijojo pasilikti viena namuose, todėl būdavo su mama.

Liudytojas G. S. parodė, kad J. M. apklausė sausio 31 d. (duomenys neskelbtini) VPK areštinės patalpose. Jo klausė, kaip jis jaučiasi, nesimatė abstinencijos požymių. Apklausos metu J. M. buvo psichiškai stabilus, adekvatus, parodymus davė nuosekliai. Apklausa vyko normaliai. Prieš apklausą pildant dokumentus J. M. nurodė, kad abu su M. U. užėjo į patalpą, daugiau ką veikė nedetalizavo. J. M., duodamas parodymus, sakė, kad šios aplinkybės nesakys, M. U. „nekiš“. Apklausos metu J. M. nurodė, kad M. U. stovėjo prie durų, parodymų patikrinimo metu nurodė, kad M. U. galbūt buvo užėjusi į vidų. Kad M. U. būtų atlikusi kokius nors veiksmus, nesakė. Tyrimo metu J. M. domino tik M. U. apklausos protokolas, jis prašė atversti tik jos apkausų protokolus. Kaltinamasis skaitydamas komentavo: „kodėl ji meluoja“, sakė: „kodėl meluoja, kad nežino, kur pinigai“. Kaltinamasis J. M. pakeitė parodymus, parodė, kad nėra įsitikinęs, kad M. U. buvo užėjusi į vidų. Išeina, kad J. M. abejoja, ar M. U. buvo užėjusi, ar nebuvo užėjusi į V. Č. namus. J. M. aiškino, kad vietoje buvo virvė, neatsiminė bufeto plėšimo. Kaltinamajam buvo duotas susipažinti parodymų patikrinimo vietoje protokolas. Mano, kad protokolą kaltinamasis skaitė, pastabų neturėjo, su protokolu jis susipažino.

Iš 2020–10–28 pažymos matyti, jog Mylimiausia kortelė, kurios paskutiniai 4 skaičiai (duomenys neskelbtini) išduota K. Č., gimusiam (duomenys neskelbtini). Liudytojas G. S. parodė, jog atliko tyrimą ir nustatė, kad tokio asmens kaip K. Č. nėra.

Liudytoja R. B. parodė, kad dirba „Senukų“ parduotuvėje. Žino, kad kaltinamieji lankėsi parduotuvėje. Tą dieną V. Č. atėjo su moterimi, kaltinamosios nepažįsta, norėjo nusipirkti skląstį durims. V. Č. pirko skląstį, o moteris buvo apsirengusi tamsiais drabužiais, veido bruožų neįsižiūrėjo, atpažinti negali, galvojo, gal su dukra atėjo, nes dukros nepažįsta, o galbūt su slaugytoja. Už prekes atsiskaitė grynais pinigais V. Č.. Negali atsakyti, ar pateikė nuolaidų kortelę. Atrodo kaltinamoji viena atėjo kitą dieną pirkti tokio paties skląsčio, nes pasakė, kad bobutė pametė seną ąselę. Pirmą dieną atėjo jos abi, o kitą dieną atėjo jau viena moteris. Mėnesio, savaitės dienų negali atsakyti, tyrimo metu teisingai nurodė dienas, kada jos buvo atėję.

Liudytoja J. Š. parodė, kad dirba „Senukų“ parduotuvėje. Kai pradėjo kalbėti apie nužudymą, ji tada atsiminė, kad dvi moterys pirko įleidžiamą spyną. Nežino, ar tai tos moterys, jų nepažįsta. Buvo atėję dvi moterys. Nelabai atsimena, kaip jos atrodė. Niekaip jų neatskirtų. Viena senesnė, žemesnė, kita aukštesnė. Atrodo, kad už spyną mokėjo senesnė moteris. Tiksliai negali atsakyti. Neatsimena, kas pateikė nuolaidų kortelę, vyrų su jomis nebuvo. Nepažįsta nukentėjusiosios V. Č..

Iš 2020-02-12 teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad V. Č. mirė nuo mechaninio uždusimo, suspaudus kaklą. Į tai nurodo kakle rasta horizontali, neištisinė, atviram su odos nubrozdinimu stranguliacinė vaga, gausios taškinės kraujosruvos akių junginėse, širdies paviršiuje, po plaučių krūtinplėvėmis, aplinkiniuose gerklų raumenyse, kraujosruva liežuvio šaknyje, lūžęs poliežuvio kaulo kairės pusės didysis ragas, gerklų kremzlės priekinėje vidurinėje dalyje, tamsus skystas kraujas, histologiškai patvirtinta veninė organų pilnakraujystė, histologinio tyrimo metu kaklo raumenyse nustatytos infiltruojančios kraujosruvos be ląstelinės reakcijos, miego arterijoje rasta židininė sienelės fragmentacija su smulkiomis infiltruojančiomis kraujosruvomis, odoje iš kaklo dešinės pusės dermoje rastos perivaskulinės kraujosruvos. Mirtis galėjo įvykti prieš ne mažiau 3-4 paras iki lavono teismo medicinos tyrimo pradžios, t. y. 2019-12-27 08.15 val. Lavono tyrimo metu nustatyta: a) stranguliacinė vaga kakle. Kaklo suspaudimas galėjo būti padarytas pailgos formos daiktu užveržus kaklą, į ką nurodo ryški, juostelės formos, horizontali, su odos nubrozdinimu stranguliacinė vaga. Sužalojimas padarytas trumpale laikotarpyje iki mirties, atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, ir tai yra mirties priežastis; b) poodinės kraujosruvos galvos plaukuotoje dalyje dešinėje pakaušinėje srityje, kairėje momeninėje srityje, kairėje smilkininėje – kaktinėje srityje, abiejų akių vokuose, abiejų ausų srityse, smakro, pasmakrės srityse, abiejose plaštakose, kairėje blauzdoje, kairėje pėdoje, odos nubrozdinimai kairiame smilkinyje, kairio skruosto srityje, kairės ausies srityje, smakro, pasmakrės srityse, dešinėje plaštakoje, kairėje blauzdoje, abiejų akių junginių kraujosruvos, pogleivio nubrozdinimas ir kraujosruva viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, muštinės žaizdos viršutinėje lūpoje ir kairės ausies srityje, minkštųjų audinių kraujosruvos galvos plaukuotoje dalyje dešinėje momeninėje srityje, kairėje kaktinėje – smilkininėje – momeninėje srityse, pakaušinėse srityse, lokalūs kraujo išsiliejimai po minkštaisiais galvos smegenų dangalais dešinėje momeninėje srityje, kairėje momeninėje srityje, abipus pakaušinėse srityse, smegenėlių abiejų pusrutulių viršutinėse dalyse, kraujo išsiliejimas galvos smegenyse kamieno srityje, krūtinės ląstos sumušimas, pasireiškęs dešinėje pusėje 3, 4, 5, 6-o, kairėje pusėje 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9-o daugybiniais šonkaulių lūžiais, širdplėvės plyšimu, abiejų plaučių plyšimais, lydimais vidinio kraujavimo į krūtinės ląstos ertmę; c) pilvo sumušimas, pasireiškęs kraujosruvomis blužnies, žarnų pasaito, kepenų, inkstų srityse, bei kepenų plyšimu, lydimu vidinio kraujavimo į pilvo ertmę. Sužalojimai padaryti kietais bukais (bukabriauniais) daiktais (paviršiais), galimai suduodant kumščiais, spardant kojomis, ar panašiai, trumpame (keliolikos minučių – kelių valandų) laikotarpyje iki mirties. V. Č. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,21 promilės etilo alkoholio. Lytinių organų srityje nustatytas pogleivio nubrozdinimas didžiosios lytinės lūpos srityje padarytas kietu bukabriauniu (buku) daiktu, galimai įdreskiant rankų nagais, ar panašiai. Tepinėliuose ir tamponėliuose su makšties turiniu, tamponėliuose su burnos turiniu, tepinėliuose ir tamponėliuose su tiesiosios žarnos turiniu spermos nerasta (1 t., b.l. 99-106).

Iš 2019-12-23 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) vieno aukšto su mansarda gyvenamasis namas. Namo rytinėje sienoje yra dvejos įėjimo durys, vedančios į name esančius Nr. 1 ir Nr. 2 butus. Dešiniau esančios apžiūrimo buto Nr. 1 durys yra medinės 2,02 m aukščio ir 0,85 m pločio, įstiklintos stiklo paketu, rakinamos 0,82 m aukštyje įmontuota įleidžiama spyna su cilindriniu kištukiniu atraktu bei atsidaro į išorę kairėn. Atvykus durys rastos uždarytos, jas apžiūrėjus nustatyta, kad jos yra išlaužtos, ant durų paviršių spynos srityje, ant spynos ir jos užkabos, kuri yra sulankstyta, matomi laužimo įrankiu palikti pėdsakai. Atidarius minėtas duris, matomos uždarytos antros, analogiškos pirmosioms įėjimo durims, kurios yra nudažytos geltonai ir atsidaro į vidų. Antras duris apžiūrėjus nustatyta, kad jos neužrakintos, matomų laužimo įrankio pėdsakų nėra, spynos velkė išlindusi per vieną rakto pasukimą, iš vidinės pusės atrakte įkištas raktas su prie jo žiedu prisegtu antru raktu. Prie šių durų vidinės pusės pritvirtintos dieninė ir naktinė užuolaidos, dengiančios įstiklintą durų stiklą, yra užtrauktos. Apžiūrėjus buto langus iš išorės jokių įsilaužimo ar įsibrovimo pėdsakų nerasta. Įėjus pro minėtas duris patenkama į 3,77x2,98 m dydžio virtuvę. Ant grindų randamas gulintis V. Č. lavonas. Iš lavono nosies ertmių bėgusiu ir sukrešėjusiu krauju yra ištepta veidas, plaukai, abiejų rankų plaštakos taip pat matyti kraujo dėmės ant grindų nuo galvos į periferiją bei aplink abiejų rankų plaštakas. Ant lavono veido smakro, pasmakrės, akių ir kaktos srityse yra kraujosruvos, pravėrus burną matomas tarp dantų suspaustas liežuvis ir nudaužti priekiniai viršutiniai dantys (protezų plokštelės). Ant lavono kaklo yra vieną kartą apsukta baltos spalvos vyta virvė, nuo kurios ant kaklo yra likę stranguliacinės vagos. Apsuktos ant kaklo virvės sunarplioti, sumazgyti galai guli lavono galvos kairėje ir viršugalvio pusėse, ant virvės yra kraujo dėmės. Po sunarpliota virve matoma balta su juodais taškeliais dešinės rankos darbinė pirštinė, mazgu surišta balta, raštuota skarelė ir balto audinio skiautė, kurie yra su kraujo dėmėmis. Dešinėje lavono galvos pusėje guli antra darbinė pirštinė su kraujo dėmėmis, kuri tokia pat kaip ir pirmoji, tik yra kairės rankos. Ant lavono matomi šie drabužiai: suplėšyta mėlynos spalvos sijonas, kuris nusmauktas iki čiurnų; šviesiai rudos spalvos pėdkelnės, kurios nusmauktos žemiau kelių; suplėšytos baltos apatinės kelnaitės, kurios nusmauktos žemiau kelių; pilkos spalvos raštuotas sagomis susegamas megztinis, kuris yra atsegtas; rudos spalvos raštuota, su kišenėmis ir sagomis susegama liemenė, kurios dešinioji priekinė dalis užsegimo srityje yra atplėšta; šviesiai žalios spalvos megztinis; balti gėlėti naktiniai marškiniai ir balta liemenėlė. Ant atskirų minėtų drabužių, jų įvairiose srityse, yra medžiagos, panašios į kraują dėmes. Prie lavono kairės kojos matomas stovintis rudos spalvos moteriškas batelis, dešinės kojos toks pat batelis, stovi 0,8 m atstumu nuo lavono kairės kojos po stovinčia kėde. Lavono dešinio šono pusėje ant kiliminio tako matoma gulint dvi tamsiai mėlynos sagos nuo suplėšyto sijono ir nudegęs degtukas, o prie dešino šono – juoda plaukų gumytė. Apžiūrėjus grindų dangą nuo lavono galvos į periferiją rasti krauju ištepta avalyne palikti fragmentiškai atsispaudę avalynės padų pėdsakai. Kambaryje ant suolo stovinčio laidinio telefono pajungimo laidas yra ištrauktas, išplėštas iš prie rytinės sienos pritvirtintos pajungimo dėžutės, dėžutės plastikinis dangtelis yra nukritęs ant grindų. Apžiūrėjus kambaryje stovinčią sekciją, matome, kad jos baro durelių užrakinimo spyna yra išlaužta, ant sekcijos paviršių spynos tvirtinimo srityje matyti įsilaužimo įrankiu palikti pėdsakai, kuriuose atsisluoksniavusi žalios spalvos medžiaga, tikėtina dažai. Ant sekcijos apatinės dalies viršaus (atbrailos), tarp sudėtų įvairių daiktų matyti plaktukas mediniu kotu ir dvi metalinės dildės be rankenų, iš kurių pirma apvali, o antra plokščia bei kurios įkotė ištepta žalios spalvos medžiaga, tikėtina dažais. Apžiūrėjus sekcijos viršutinę dalį, ant jos viršaus padėtos lentynos dešinėje plastiko plėvelės gniužulo rasta moteriška piniginė, kurios viduje yra du dvidešimties eurų kupiūros banknotai, viena vieno ir viena dviejų centų monetos, keturios nuolaidų kortelės bei vizitinė IĮ „A.“ kortelė (1 t., b.l. 10-64).

Iš 2019-12-27 papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus buto langus jokių įsibrovimo pėdsakų nerasta. Rasti kasos kvitai (1 t., b.l. 73-88).

Iš (duomenys neskelbtini)Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados matyti, kad vienas rankos piršto pėdsakas (žr. 9 pav.) ant daktiloskopinės plokštelės iš pakuotės Nr. 37 ir vienas rankos delno pėdsakas (žr. 10 pav.) ant daktiloskopinės plokštelės Nr. 1 iš pakuotės Nr. 40, rasti ir paimti 2019-12-23 įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), tinkami asmeniui identifikuoti. Kiti rankų pėdsakai išryškėję ant objektų (žr. 2 pav., 4 pav., 6 pav., 8 pav.) ir nukopijuoti ant pateiktų daktiloskopinių plokštelių netinkami asmeniui identifikuoti. Vienas rankos delno pėdsakas (žr. 10 pav.) ant daktiloskopinės plokštelės Nr. 1 iš pakuotės Nr. 40 yra paliktas J. M. kairės rankos delnu. Vienas rankos piršto pėdsakas (žr. 9 pav.) ant daktiloskopinės plokštelės iš pakuotės Nr. 37 yra paliktas ne J. M., ne M. U., o kitų asmenų rankomis (1 t., b.l. 121-131).

Iš (duomenys neskelbtini) Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados matyti, kad ant tirti pateiktų keturių grindų dangos išpjovų (nuotrauka Nr. 1) atsispaudę rusvos spalvos, panašios į išdžiūvusį kraują, avalynės pėdsakai (nuotraukos Nr. 2-5), rasti (duomenys neskelbtini) šalia V. Č. lavono, buvo palikti ne tirti pateikta juodos spalvos moteriškų batelių pora (nuotraukos Nr. 6, 7), 2019-01-06 paimta kratos metu (duomenys neskelbtini), o kita avalyne (t. 1 b.l. 133-141).

Iš (duomenys neskelbtini) Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados matyti, kad tirti pateiktas objektas, panašus į plauką, tiriant pažymėtas Nr. 1, paimtas 2019-12-23 apžiūrint įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), yra žmogaus plaukas, netinkamas asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Iš tirti pateikto objekto, panašaus į plauką, tiriant pažymėto Nr. 2, paimto 2019-12-23 apžiūrint įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), nustatytas moters genotipas, tinkamas asmens tapatybei nustatyti, kuris sutampa su V. Č. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų V. Č. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 2×10-²². Ant tirti pateiktų tamponų su V. Č. panagių turiniu ir V. Č. rankų nagų nuokarpų, paimtų 2019-12-23 apžiūrint įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), rasta moters kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su V. Č. genotipu. Ant tirti pateiktų virvės, skarelės, audinio skiautės, pirštinių poros, paimtų 2019-12-23 apžiūrint įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), bei V. Č. liemenės, sijono, dviejų megztinių, apatinių marškinių, pėdkelnių, kelnaičių ir liemenėlės, rasta moters kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su V. Č. genotipu. Ant tirti pateiktų degtukų, tiriant pažymėtų Nr. 1, Nr. 2, paimtų 2019-12-23 apžiūrint įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), rasta moters biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su V. Č. genotipu. Ant tirti pateikto degtuko, tiriant pažymėto Nr. 3, paimto 2019-12-23 apžiūrint įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant N. A. tirti pateikto tampono su nuoplova nuo puodelio Roma, tiriant pažymėto Nr. 3, padaryta 2019-12-23 apžiūrint įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), rasta moters biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su V. Č. genotipu. Ant tirti pateikto tampono su nuoplova nuo puodelio, tiriant pažymėto Nr. 4, padaryta 2019-12-23 apžiūrint įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR.

Ant tirti pateiktos piniginės, paimtos 2019-12-23 apžiūrint įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), rasta moters biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti, kurių genotipas sutampa su V. Č. genotipu. Ant tirti pateiktų pakelio ir laido su dangteliu, paimtų 2019-12-23 apžiūrint įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), kraujo nerasta. Ant tirti pateiktų M. U. marškinėlių, palaidinės, striukės, batų, paimtų 2020-01-06 atliekant kratą (duomenys neskelbtini), kraujo nerasta. Ant tirti pateikto M. U. chalato, paimto 2020-01-06 atliekant kratą (duomenys neskelbtini), rasta moters kraujo (pažymėta mėg. Nr. 15, Nr. 16, Nr. 19), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su M. U. genotipu; rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 18), iš jų ir kraujo, tinkamų vienos moters asmens tapatybei nustatyti, tačiau negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso mėg. Nr. 18 rastas žmogaus kraujas. Ant chalato mėg. Nr. 18 rastų, asmens tapatybei nustatyti tinkamų, moters biologinių pėdsakų genotipas sutampa su M. U. genotipu; rasta susimaišiusių vyro ir moters biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 17), iš jų ir kraujo, tinkamų abiejų asmenų tapatybei nustatyti, tačiau negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso mėg. Nr. 17 rastas žmogaus kraujas. Ant chalato mėg. Nr. 17 rastų moters biologinių pėdsakų genotipas sutampa su M. U. genotipu, vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su J. M. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų M. U. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 5×10-21. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų J. M. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 4×10-21 (1 t., b.l. 142-156).

Iš (duomenys neskelbtini) Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados matyti, kad vienas rankos piršto pėdsakas, (žr. 9 pav., 2020-03-30 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)) yra paliktas ne V. Č. kairės rankos pirštais. Atsakyti į klausimą, ar rankos piršto pėdsakas (žr. 9 pav., 2020-03-30 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)) yra paliktas V. Č. dėšinės rankos pirštais nėra galimybės, dėl blogos šių atspaudų kokybės (1 t., b.l. 162-165).

Iš (duomenys neskelbtini) Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados matyti, kad ant tirti pateiktų V. Č. drabužių, virvės, nuimtos nuo V. Č. kaklo, skarelės, audeklo skiautės, pirštinių, rastų šalia V. Č. lavono, nėra pluoštų iš M. U. drabužių, sportinių batų tekstilinių medžiagų. Ant tirti pateiktų M. U. drabužių, sportinių batelių, nėra pluoštų iš V. Č. drabužių, virvės, nuimtos nuo V. Č. kaklo, skarelės, audeklo skiautės, pirštinių, rastų šalia V. Č. lavono. Ant tirti pateiktų V. Č. drabužių, virvės, nuimtos nuo V. Č. kaklo, skarelės, audeklo skiautės, pirštinių, rastų šalia V. Č. lavono, nėra M. U. sportinių batų plastikų mikrodalelių. Ant tirti pateiktų M. U. drabužių, sportinių batelių, nėra tirti pateiktos virvės, nuimtos nuo V. Č. lavono kaklo, pirštinių, rastų šalia V. Č. lavono, plastikų mikrodalelių (t. 1 b.l. 174-182).

Iš 2020-02-24 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektai 2019-12-20 iki 2019-12-21 prekybos centre „Maxima“, adresu (duomenys neskelbtini) įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų įrašai. Apžiūros metu bus apžiūrimi įrašai, kurių elektroninių failų pavadinimai: „Camera 5 2019-12-21 11-03-38_012“, „Camera 3 2019-12-21 07-24-59_883“ ir „Camera 1 2019-12-21 11-15-28_752“. Peržiūrint pirmąjį vaizdo įrašą, failo pavadinimu „Camera 5 2019-12-21 11-03-38_012“, matyti, kad įrašo laiku 01:38:28 val. prie kasos, esančios kairėje pusėje, stovi su šiuo tyrimu susijusi senyvo amžiaus moteris, vilkinti žalios (samaninės) spalvos paltą, ant galvos užsirišusi šviesios spalvos skarą, kuri tekstūruota tamsios spalvos raštais. Moteris yra palinkusi į priekį, veidas nėra aiškiai matomas. 01:38:51 val. (įrašo laiku) moteris prieina arčiau kasininkės ir ant prekystalio sudeda turimus pirkinius. Minėtos moters veidą iš dalies užstoja kasos stendas. Moteris kairėje rankoje laiko vaikščiojimo lazdą. Kasininkė nuskenuoja moters pirkinius, dalį jų supakuoja į plastikinį maišelį. Įraše matyti, kad 01:39:12 val. (įrašo laiku) minėta moteris ant prekystalio pasideda maišelį, tikėtina, kad iš jo išima pinigus, kuriuos paduoda kasininkei. Tuo metu prie prekystalio prieina ir šalia senyvo amžiaus moters atsistoja kitas asmuo. Vėlesnėje įrašo eigoje matyti, kad tai su šiuo tyrimu nesusijusi moteris. Tuo metu kasininkė paima pinigus iš senyvo amžiaus moters, sudeda į kasos aparato stalčių ir 01:39:36 val. (įrašo laiku) paduoda minėtai senyvo amžiaus moteriai pirkinių įsigijimo čekį. 01:39:48 val. (įrašo laiku) moteris susideda pirkinius į tamsios spalvos rankinę ir nueina nuo kasos. Įrašo apžiūra baigta. Vaizdo įrašo trukmė 02:46:37 val. Peržiūrint antrąjį vaizdo įrašą, failo pavadinimu „Camera 3 2019-12-21 07-24-59_883“, matyti, kad 05:03:35 prie kasos, esančios dešinėje pusėje prieina su šiuo tyrimu susijusi senyvo amžiaus moteris. Įrašo metu matyti, kad ji vilki žalios (samaninės) spalvos ilgą paltą, ant galvos užsirišusi šviesios spalvos skarą, kuri tekstūruota tamsios spalvos raštais. Kairės rankos pažastyje laiko suspaudusi vaikščiojimo lazdą bei ta pačia ranka laiko tamsios spalvos rankinę. 05:03:37 val. (įrašo laiku) moteris pasilenkia ties kasos maišelių lentynomis. 05:04:32 val. (įrašo laiku) matoma, kad moteris ant žemės yra pasidėjusi rankinę. Įrašo metu, moteris iš rankinės išima kekę bananų, kuriuos įdeda į skaidrų maišelį. 05:05:18 val. (įrašo laiku) minėta moteris prieina ties kasos aparatu. Dirbančios kasininkės vaizdo kameros stebimas vaizdas nefiksuoja. 05:05:22 val. (įrašo laiku) ant prekystalio minėta moteris pasideda maišelį. Tikėtina, kad iš jo išima pinigus, kuriuos paduoda kasininkei. Tuo metu šalia minėtos moters prieina kita su šiuo tyrimu nesusijusi moteris, vidutinio kūno sudėjimo, vilki tamsios spalvos ilgą paltą, ant galvos uždėjusi šviesios ir tamsios spalvų kepurę. Padeda du tamsios spalvos maišus ant prekystalio. 05:06:07 (įrašo laiku) su šiuo tyrimu susijusi moteris nuo kasos pasišalina. Įrašo peržiūra baigta. Vaizdo įrašo trukmė 05:26:59 val. Peržiūrint trečiąjį vaizdo įrašą, failo pavadinimu „Camera 1 2019-12-21 11-15-28_752“, matyti, kad įrašo laiku 01:31:55 val. tolimesnėje kasoje prie kasininkės prieina su šiuo tyrimu susijusi moteris, vilkinti žalios (samaninės) spalvos ilgą paltą, ant galvos užsirišusi šviesios spalvos skarą. Vaizdas fiksuojamas iš minėtos moters nugaros. Įraše matyti, kaip minėta moteris stovi šalia kasos. 01:32:16 val. (įrašo laiku) šalia minėtos moters prieina kita su šiuo tyrimu nesusijusi moteris, vidutinio kūno sudėjimo, vilkinti tamsios spalvos paltą, padeda du tamsios spalvos maišus ant prekystalio. 01:32:50 val. (įrašo laiku) su tyrimu susijusi moteris pereina į kasos priekį - pirkinių paėmimo vietą. 01:33:24 val. (įrašo laiku) su šiuo tyrimu susijusi senyvo amžiaus moteris, kairėje rankoje laikydama tamsios spalvos rakinę ir pasiramstydama dešinėje rankoje esančia vaikščiojimo lazda, pro pastato duris išeina iš prekybos salės į lauką. Išėjusi į lauką ji pasuka į kairę pusę. Įrašo peržiūra baigta. Vaizdo įrašo trukmė 01:35:07 val. (2 t., b.l. 152-163).

Iš 2020-01-13 savanoriško daiktų pateikimo protokolo matyti, kad M. U. pateikė auskarus, piniginę, batus, paltą (t. 3., b.l. 86-89).

Iš 2020-01-30 savanoriško daiktų pateikimo protokolo matyti, kad J. M. pateikė džemperį „Oramp“ (3 t., b.l. 185-186).

Iš 2020-01-29 tarnybinio pranešimo matyti, kad J. M. parodė savo dėvimų sportinių batelių padus, kurie visiškai nepanašūs į avalynės pėdsakus, paliktus įvykio vietoje. J. M. paaiškino, kad nusikaltimo metu dėvėtus sportinius batelius ir sportines kelnes išmetė (3 t., b.l. 187-188, 194-196).

Iš 2020-01-03 savanoriško daiktų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja V. V. greta kitų daiktų pateikė mobiliojo ryšio telefoną LG su SIM kortele „Labas“, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ be SIM, telefono „LG K40“ dėžutę, telefono „Nokia 4.2“ garantinę pažymą, žalios spalvos marškinėlius, margaspalves kojines, pilkas kojines, pomidorų padažą „Čiumak“, kavos pakelį „Paulig Clasic“, kisielių „Spanguolė“, saulėgrąžas, kvepalus „She is mine“, dezodorantą „Extreme story“, tualetinį vandenį vyrams „La Rive he Hunting man“, plaukų dažų pakuotę „Garnier“, dezodorantą „She is mine“, plaukų kondicionierių „N. S.“, šampūną „N. S.“, kvepalus „La R. L. dance“, tualetinį vandenį „Extreme story“, lenktinį balto metalo peilį su balto metalo metaline rankena, mobilaus ryšio telefono „Nokia“ pakrovėją su laidu (2 t., b.l. 66-68).

Iš 2020–01–29 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo matyti, jog liudytoja E. N. pateikė juodą medžiaginę striukę, priklausančią J. M. (2 t., b.l. 98-100).

Iš 2020–01–07 Tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo gauta M. U. ir J. M. naudojamo abonento (duomenys neskelbtini) išklotinė 2019-12-01 - 2019-12-31. Susipažinus su išklotine matyti, kad abonentas 2019-12-01 - 2019-12-15 veikia (duomenys neskelbtini), o pirmas suveikimas 2019-12-16 13 val. 24 min. yra (duomenys neskelbtini). Abonentas paskutinį kartą (duomenys neskelbtini) suveikia 2019-12-21 18:43:08, o 2019-12-21 19:48:19 veikia jau (duomenys neskelbtini), todėl darytina išvada, kad telefonu besinaudojantys asmenys (duomenys neskelbtini) mažiausiai buvo nuo 2019-12-16 13 val. 24 min. iki 2019-12-21 18 val. 43 min. Vėliau veikimas fiksuotas išskirtinai (duomenys neskelbtini) ir paskutinis suveikimas fiksuotas 2019-12-31 21 val. 26 min. ir paskutiniai skambučiai yra įeinantys nuo liudytojos V. V. naudojamo abonento (duomenys neskelbtini). 2019-12-16 nėra fiksuota išeinančio skambučio V. V., kaip nurodo M. U.. Iki 2019-12-28 abonentas veikė telefono aparate IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), o vėliau šiame aparate ir aparate, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 179-180).

Iš 2020–01–06 kratos pas J. M. adresu, (duomenys neskelbtini), greta kitų daiktų buvo rasta ir paimta 105,24 Eur vertės telefono „LG K40 DS Blue“ 2019-12-22 garantiniai įsipareigojimai, Juodos spalvos džemperis „Starlee“, Juoda kepurė „Nike“, Pilkos spalvos sportinės kelnės „FSBN“, mėlynos spalvos vyriška striukė su geltonos spalvos pamušalu, Pilkos sportinės kelnės „Supreme“, raudonos spalvos moteriška piniginė, mėlynai baltas džemperis (3 t., b.l. 15-21).

Iš 2020–12–11 ekspertizės akto matyti, jog ant tirti pateiktos gumytės, paimtos 2019–12–23 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybei nustatyti tinkami yra vienos moters biologiniai pėdsakai; ant gumytės rastų asmens tapatybei nustatyti tinkamų moters biologinių pėdsakų genotipas sutampa su V. Č. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų V. Č. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 2x10–21(5 t., b. l. 80–82).

Nukentėjusioji N. A. pasinaudojo jai baudžiamojo proceso įstatymu (BPK 256 straipsniu) suteikta teise ir pateikė raštinį prašymą (5 t., b. l. 95–99) pakeisti nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis, o būtent:

1) papildyti kaltinimą aplinkybėmis dėl rengimosi padaryti nusikalstamą veiką, įtraukiant rengimosi padaryti nusikalstamą veiką stadiją, nurodant, kad kaltinamieji, siekdami pagrobti V. Č. turimas pinigines lėšas bei ją nužudyti, iš anksto pasiruošė nusikaltimo įrankį – virvę, J. M. prieš smurto V. Č. atžvilgiu vartojimą užsidėjo pirštines, ištraukė stacionaraus telefono laidą su visa rozete taip, atimdamas galimybę asmeniui išsikviesti pagalbą

2) kaltinamasis J. M. iš nužudytosios V. Č. rankinės pagrobė ne mažesnę kaip 3 060 Eur pinigų sumą bei nuėmęs nuo nužudytosios V. Č. rankos pagrobė auksinį žiedą 259 Eur vertės.

Taip pat nukentėjusioji N. A. prašė pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą J. M. ir M. U., o būtent:

kaltinime nurodytos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, kvalifikavimą pakeisti į BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 6 punktą ir 9 punktą, t. y. nukentėjusioji V. Č. buvo nužudyta jai esant bejėgiškos būklės (BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktas); kankinant ar kitaip itin žiauriai (BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktas) bei iš savanaudiškų paskatų (BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija šioje byloje nagrinėja ne tik kaltinamajame akte nurodytą kaltinimą, bet ir nukentėjusios N. A. prašyme (5 t., b. l. 95–99) suformuoluotą kaltinimą dėl prieš tai paminėtų aplinkybių.

Kad kaltinamasis J. M. nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatytomis aplinkybėmis padarė nusikalstamas veikas patvirtina iš dalies jo paties, liudytojų parodymai, specialistų išvados bei kiti rašytiniai įrodymai. Visi mirtini sužalojimai V. Č. buvo padaryti ne mažiau 3-4 paros iki lavono tyrimo 2019 m. gruodžio 27 d. 08.15 val. Byloje nėra įrodymų, kad V. Č. mirtinus sužalojimas būtų patyrusi anksčiau nei 2019 m. gruodžio 21 d. Nukentėjusioji N. A. parodė, kad ji su motina V. Č. bendravo 2019 m. gruodžio 19 d.; iš MAXIMA LT vaizdo stebėjimo kamerų įrašų matyti, jog V. Č. parduotuvėje apsipirko 2019 m. gruodžio 21 d. apie 11 val. (2 t., b. l. 152–163), o iš rudoje rankinėje rasto MAXIMA LT kasos kvito (foto Nr. 17) matyti, jog kvito spausdinimo data 2019–12–21, spausdinimo laikas – 12:49:12 (1 t., b. l. 74, 85). Liudytojas L. A., 2019 m. gruodžio 22 d. apie 17.30 val. atvykęs į V. Č. namus, į juos pateikti nebegalėjo. Iš M. U. ir J. M. naudojamo abonento (duomenys neskelbtini) išklotinės už laikotarpį 2019-12-01 – 2019-12-31 matyti, kad abonento pirmas suveikimas 2019-12-16 13 val. 24 min. yra (duomenys neskelbtini); abonentas paskutinį kartą (duomenys neskelbtini) suveikia 2019-12-21 18:43:08, o 2019-12-21 19:48:19 veikia jau (duomenys neskelbtini). Teismas daro išvadą, jog paminėti įrodymų šaltiniai, o taip pat ir kaltinamojo J. M. parodymai apie prieš V. Č. pavartotą smurtą leidžia tvirtinti, kad mirtinus sužalojimus V. Č. patyrė 2019 m. gruodžio 21 d. kaltinime nurodytu laiku, t .y. laikotarpyje nuo 13 ir 17 valandos. Be to, iš liudytojo A. J. parodymų (5 t., b. l. 16, 2 t., b. l. 129–130) matyti, kad jis kaltinamuosius iš (duomenys neskelbtini) parvežė 2019 m. gruodžio 21 d., prieš tai kaltinamasis paskambino apie 18.21 val. Kaltinamasis J. M. pirminiuose parodymuose nurodė, kad pas V. Č. nuėjo 9 val. ryte, o teisme neneigė kaltinime nurodyto nužudymo laiko. Paminėti įrodymų šaltiniai nurodo, kad nukentėjusioji V. Č. buvo nužudyta būtent 2019 m. gruodžio 21 d. kaltinime nurodytu laiku.

Teismui nekyla jokių abejonių, kad mirtinus sužalojimus V. Č. padarė kaltinamasis J. M., tačiau, ištyrus baudžiamosios bylos įrodymus, teismui kyla ne viena pagrįsta abejonė dėl kaltinamosios M. U. vaidmens V. Č. nužudymo metu, t. y. dėl M. U. pareikšto kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą.

Kaltinamoji M. U. tiek teisme, tiek pačiuose pirmuose parodymuose (3 t., b. l. 64-72) nurodė, kad ji paskutinę buvimo (duomenys neskelbtini) dieną visą laiką buvo su liudytoja S. S. ir pastarosios namuose žiūrėjo televizorių, tačiau šią aplinkybę nuosekliais parodymais paneigė liudytoja S. S.. Kaltinamosios M. U. parodymai dėl šios aplinkybės ne tik prieštarauja liudytojos S. S. parodymams, bet ir pirminiams (2020 m. sausio 31 d.) kaltinamojo J. M. parodymams, jog su M. U. vis kalbėjo, kaip gauti pinigų ir šeštadienį nutarė apvogti kaimynystėje gyvenančią močiutę; šeštadienio ryte, su M. U. išgėrė alaus, buvo stipriai išgėrę; kaip tiksliai darys nusikaltimą, nesitarė; paprasčiausiai nuėjo pas močiutę, jis (J. M.) pasibeldė į duris ir ji pravėrė duris; buvo apie 9 val.; kai ji pravėrė duris ir ėjo į vidų, jis močiutę pastūmė į nugarą, ji nuvirto veidu į grindis; M. U. stovėjo lauke prie durų ir turėjo matyti, kas vyksta viduje; M. U. visą laiką buvo už durų; radęs pinigus jis išėjo; raktus išmetė į šulinį; kieme su M. U. perskaičiavo pinigus, tikslios sumos neatsimena, bet buvo virš 2 000 Eur; tada susirinko daiktus ir išėjo į autobusų stotį, grįžo į (duomenys neskelbtini) pas E. N.; suprato, kad nužudė močiutę, išeidamas iš namo, M. U. dar pasakė: „tu neįsivaizduoji, ką aš dabar padariau“ (3 t., b. l. 165). Nors 2020 m. birželio 17 d. parodymuose (3 t., b. l. 194) ir teismo posėdžio metu kaltinamasis J. M. parodymus pakeitė ir aiškino, kad nesitarė su M. U. daryti jokio nusikaltimo, o tik kalbėjosi, iš kur gauti pinigų, tačiau teisme patvirtino pirminiuose parodymuose nurodytą aplinkybę, jog M. U. stovėjo lauke tarpe tarp abiejų namo durų, o kai jis išėjo padaręs nusikaltimą, M. U. dar buvo laike ir jie kieme suskaičiavo pinigus. Akivaizdu, jog kaltinamojo J. M. parodymų nenuoseklumas dėl susitarimo apiplėšti nukentėjusiąją V. Č. yra bandymas padėti kaltinamajai M. U. išvengti bet kokios baudžiamosios atsakomybės. Vėliau kaltinamasis J. M. teisme teigė, kad nužudymo metu M. U. buvo pas S. S. jos namo viduje, kai jis išėjo iš V. Č. M. U. buvo pas S. S. (5 t., b. l. 35–36). Tokiais parodymais kaltinamasis pats sau prieštaravo, kadangi pagal jo parodymus jis negalėjo matyti, kur jo nusikalstamų veiksmų atlikimo metu buvo M. U., nes ant durų uždėta balta užuolaida. Akivaizdu, jog teigdamas, kad M. U. nužudymo metu buvo pas S. S., kaltinamasis J. M. susipainiojo. Juolab, kad teisme jis parodė, kad su M. U. abu išėjo į lauką parūkyti, M. U. lauke rūkė, o jis pabeldė į V. Č. namų duris, V. Č. atidarė duris ir jis įėjo į namo vidų. Todėl kaltinamojo tvirtinimas, kad nužudymo metu kaltinamoji M. U. buvo pas S. S. yra visiškai nelogiškas, o be to, prieštaraujantis liudytojos S. S. parodymams. Šie J. M. prieštaringi parodymai dėl M. U. buvimo vietos nužudymo metu yra akivaizdus siekis padėti M. U. išvengti baudžiamosios atsakomybės, o taip pat sušvelninti savo padėtį. Pagal abiejų kaltinamųjų parodymus matyti, jog jie kartu išėjo į lauką, liudytoja S. S. nuosekliai tvirtino, jog kaltinamieji paskutiniąją jų buvimo (duomenys neskelbtini) dieną atsikėlė, abu ryte išėjo, abu grįžo tik vakare, pasiėmė daiktus ir išvažiavo (5 t., b. l. 31). Ikiteisminio tyrimo metu 2020–01–31 parodymų patikrinimo vietoje (3 t., b. l. 169) bei pirmosios apklausos metu kaltinamasis J. M. aiškiai nurodė aplinkybę, jog kartu su M. U. ėjo daryti nusikaltimo, su M. U. vis kalbėjo, kaip gauti pinigų, ir šeštadienį ryte nutarė apvogti kaiminystėje gyvenančią močiutę, abu nuėjo, nusikaltimo darymo metu M. U. stovėjo lauke (3 t., b. l. 165). Taip pat, ikiteisminio tyrimo metu (2020–06–17), dalyvaujant gynėjui, J. M. papildomos apklausos metu (3 t., b. l. 144) aiškiai nurodė, kad kai jis ėjo pas močiutę, M. U., kuri buvo lauke, nieko nesakė, M. U. tada rūkė lauke ir stovėjo tarpe tarp abiejų namo durų (t. y. durų namo dalies, kurioje jie gyveno, ir durų, kaimynės, pas kurią jis (J. M.) ėjo); M. U. jo neklausė, ko jis ten eina; kai išėjo, padaręs nusikaltimą, M. U. dar buvo lauke ir jie kieme suskaičiavo pinigus; M. U. nieko nesakė, iš kur pinigai. Ikiteisminio tyrimo metu atliekant J. M. apklausas bei parodymų patikrinimo vietoje metu dalyvavo jo gynėjas (3 t., b. l. 168, 172, 196), išaiškinus jam procesines teises, protokole užfiksuotų duomenų teisingumą patvirtino visi apklausose dalyvavę asmenys. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuoti, kad buvo iškraipyta jų esmė, nėra pagrindo. Juolab, kad J. M. parodymai apie susitarimus su M. U. dėl turto grobimo, jos buvimą lauke prie nukentėjusios V. Č. durų nužudymo metu atitinka kitus byloje surinktus įrodymus ir jais nustatytas faktines aplinkybes. Nors liudytojas G. S. teisme nurodė, jog prieš apklausą kaltinamasis J. M. nurodė, kad abu su M. U. užėjo į patalpą, daugiau ką veikė nedetalizavo, o duodamas parodymus sakė, kad tos aplinkybės nesakys, M. U. „nekiš“, tačiau tokie J. M. parodymai jokiuose procesiniuose dokumentuose nėra fiksuoti, taip pat ir paties liudytojo G. S. surašytuose J. M. apklausos protokoluose – ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis neparodė, kad į V. Č. namus buvo užėjusi M. U. (3 t., b. l. 170). Nenuoseklūs, prieštaringi M. U. parodymai dėl jos buvimo vietos nužudymo metu (pirmoje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu, teisme nurodė, kad buvo su S. S. (3 t., b. l. 70); papildomoje apklausoje aiškino, jog neatsimena, kur tuo metu ji buvo (3 t., b. l. 76)); dėl J. M. duotų pinigų sumos; važiavimo į (duomenys neskelbtini) aplinkybių (pirmoje apklausoje nurodė, kad iš (duomenys neskelbtini) išvažiavo autobusu (3 t., b. l. 71)) leidžia teigti, jog M. U. nuo pat tyrimo pradžios klaidino tyrėjus. Be to, šią išvadą sustirpina ir ta aplinkybė, jog kaltinamasis J. M. nuosekliai teigė, jog nužudė V. Č., kadangi buvo neblaivus, alkoholį vartojo abu su M. U., kai kaltinamoji M. U. pirminiuose parodymuose teigė, kad paskutinę buvimo (duomenys neskelbtini) dieną ji ir J. M. buvo visiškai blaivūs (3 t., b. l. 70). Taip pat kaltinamosios parodymus, kad ji prie V. Č. namo durų visai nebuvo, paneigė liudytoja A. A., kuri matė, kad tuo metu, kai J. M. keitė spyną V. Č., moteris prie nužudytosios močiutės durų rūkė, o po spynos keitimo pas nužudytąją languose šviesa nebedegė (5 t., b. l. 16).

Nors nukentėjusioji N. A. prašė kaltinimą abiem kaltinamiesiems papildyti aplinkybėmis dėl rengimosi padaryti nusikalstamą veiką, įtraukiant rengimosi padaryti nusikalstamą veiką stadiją, nurodant, kad kaltinamieji, siekdami pagrobti V. Č. turimas pinigines lėšas bei ją nužudyti, iš anksto pasiruošė nusikaltimo įrankį – virvę, J. M. prieš smurto V. Č. atžvilgiu vartojimą užsidėjo pirštines, ištraukė stacionaraus telefono laidą su visa rozete taip, atimdamas galimybę asmeniui išsikviesti pagalbą; tačiau pabrėžtina, jog baigtose nusikalstamose veikose rengimosi stadija teisinės reikšmės neturi, kadangi visa veika kvalifikuojama pagal konkretų BK Specialiosios dalies straipsnį, be nuorodos į BK 21 straipsnį. Be to, bylos įrodymų visetas neleidžia kategoriškai tvirtinti, jog abu kaltinamieji nužudymui ruošėsi iš anksto. Nukentėjusios N. A. nurodomos aplinkybės, jog kaltinamoji M. U. yra giminaitė, žinojo nukentėjusios V. Č. namus, žinojo, kad ji turi pinigų, todėl neatsitiktinai pasirinko nukentėjusios V. Č. namus, yra prielaida, kurios bylos įrodymai neginčijamai nepatvirtina. Ši išvada daroma įvertinus nepaneigtus kaltinamųjų parodymus, jog atvykę į (duomenys neskelbtini) ir dvi naktis glaudęsi daugiabučio namo koridoriuje, vėliau įsiprašė pas nukentėjusios V. Č. seserį S. S., pas kurią buvo tris naktis. Kaltinamųjų parodymus apie jų buvimo (duomenys neskelbtini) laikotarpį netiesiogiai patvirtina kaltinamųjų naudoto abonento (duomenys neskelbtini) išklotinė, jog kaltinamieji (duomenys neskelbtini) mažiausiai buvo nuo 2019-12-16 13 val. 24 min. iki 2019-12-21 18 val. 43 min. Nors liudytoja S. S. teisme nurodė, kad kaltinamieji iš jos namų išvyko dieną prieš Šv. Kūčias, tačiau, akivaizdu, jog ši liudytoja sąžiningai klysta dėl nurodytos aplinkybės. Juolab, kad liudytoja A. A. parodė, kad nuo spynos keitimo ji daugiau močiutės nebematė, po to buvo savaitgalis ir tik pirmadienį 2019-12-23 pastebėjo pareigūnus prie nužudytos močiutės namų. Šie liudytojos parodymai neprieštarauja kaltinamojo J. M. parodymams, jog močiutę nutarė apvogti šeštadienį – 2019 m. gruodžio 21 d. Nors liudytoja S. S. teigė, kad kaltinamoji su V. Č. ėjo į „Senukų“ parduotuvę nupirkti naują spyną, vyras įstatė spyną, tačiau liudytojų parduotuvės darbuotojų parodymai nėra pagrindas pripažinti, jog su nukentėjusiąja V. Č. parduotuvėje buvo kaltinamoji, kadangi šios liudytojos kaltinamosios neįsidėmėjo ir nurodė, negalinčios atpažinti. Be to, iš šių liudytojų parodymų matyti, kad V. Č. pirko ne virvę, o spyną. Nors kitų įrodymų šaltinių apie lankymąsi „Senukų“ parduotuvėje nėra, tačiau iš vyriausiojo tyrėjo G. S. tarnybinio pranešimo matyti, jog patikrinus 2019–12–18 – 2019–12–22 prekybos centro IKI vaizdo stebėjimo kamerų įrašus buvo nustatyta, kad V. Č. prekybos centre 2019–12–19 ir 2019–12–21 lankėsi viena (5 t, b. l. 8). Ši aplinkybė taip pat nenurodo, jog V. Č. nurodytu laikotarpiu į miestą ėjo kartu su kaltinamąja ar kaltinamuoju. Nukentėjusios N. A. prašymas paminėtomis aplinkybėmis – iš anksto pasiruošė nusikaltimui – papildyti kaltinimą yra abejotinas, kadangi neginčijamų įrodymų šaltinių byloje nukentėjusios N. A. nurodomoms aplinkybėms patvirtinti nepakanka, o abejonėmis teismas grįsti kaltinimo negali. Nukentėjusioji N. A. prašė kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes papildyti dar ir tuo, kad kaltinamasis J. M. prieš vartodamas smurtą V. Č. atžvilgiu užsidėjo pirštines, siekdamas nepalikti nusikalstamos veikos pėdsakų; be to, siekdamas eliminuoti galimybę V. Č. užpuolimo metu išsikviesti pagalbą, ištraukė stacionarų telefono laidą su visa rozete, ieškodamas pinigų slėptuvės, išlaužė bufetėlį. Šios nukentėjusios N. A. prašyme (5 t., b. l. 95–99) dėstomos aplinkybės patvirtintos įvykio vietos apžiūros protokolu, taip pat iš dalies ir J. M. parodymais, jog rado virvę, pirštines, kurias užsidėjo, o telefono laidą ištraukė iš rozetės, ir yra reikšmingos J. M. atliktų veiksmų vertinimui bei baudžiamosios atsakomybės taikymui, tačiau nuosprendžio nustatomoje dalyje įrodinėtinų aplinkybių išdėstymo poreikį lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos sudėtį sudarantys požymiai, todėl pripažinti, jog nukentėjusios nurodomos paminėtos aplinkybės nepagrįstai nenurodytos kaltinamajame akte, nėra pagrindo, nes kaltinamajame akte turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą.

Bylos įrodymai neabejotinai patvirtina aplinkybę, kad abu kaltinamieji J. M. ir M. U. buvo iš anksto susitarę pagrobti V. Č. turtą, dėl to J. M. įsibrovė į jos namus, prieš ją smurtavo, taigi nužudė dėl savanaudiškų paskatų. Šios išvados daromos įvertinus, ne tik kaltinamųjų pirminius parodymus, bet ir vėliau nustatytus jų veiksmus, o būtent: greitą išvykimą iš (duomenys neskelbtini), pagrobtų pinigų dalinimąsi, daiktų už pagrobtus pinigus pirkimą. Šios aplinkybės patvirtintos liudytojų S. S., A. J., E. N. parodymais, rašytiniais bylos įrodymais. Nors kaltinamieji davė prieštaringus parodymus dėl pagrobtų pinigų sumos, tačiau teismas remiasi nukentėjusios N. A., liudytojų J. J., J. K. parodymais apie V. Č. taupumą, turėtus pinigus ir jų laikymo aplinkybes; taip pat liudytojos E. N. parodymais, jog atvykę kaltinamieji gyrėsi turintys pinigų, kurių buvo trys krūvelės po 1000 Eur, o taip pat rašytiniais įrodymais – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažyma, kad V. Č. kas mėnesį gaudavo bendrą 529,94 Eur pensiją (3 t., b.l. 3-9). Kaltinamoji M. U. teigė, kad jai kaltinamasis perdavė tik apie 500 – 600 Eur, nors kaltinamasis J. M. teigė, kad pinigus skaičiavo prie nukentėjusios V. Č. namų ir visus pagrobtus 2300 Eur atidavė M. U.. Abiejų kaltinamųjų parodymai dėl pagrobtos pinigų sumos akivaizdžiai yra nenuoseklūs, prieštarauja vieni kitiems, todėl yra atmetami, juolab, kad juos paneigia kiti įrodymų šaltiniai. Kaltinamasis J. M. aiškino, kad pagrobė tik 2300 Eur, ir dalis pinigų yra paslėpta pas E. N., kuri nagrinėjamų įvykių metu buvo neblaivi, todėl duoda neteisingus parodymus. Įvertinęs bylos įrodymų visetą, teismas neturi jokio pagrindo atmesti liudytojos E. N. parodymus, kadangi dėl pagrobtų pinigų sumos jie buvo nuoseklūs, logiški, priešingai nei kaltinamųjų. Be to, teisminio nagrinėjimo buvo patikrinta kaltinamojo J. M. versija, kad dalis pinigų, kuriuos jis paslėpė (nenurodė, kurioje konkrečiai vietoje), yra E. N. namuose, tačiau iš 2020–10–29 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus liudytojos E. N. butą ir rūsyje esančius sandėliukus bylai reikšmingų daiktų rasta nebuvo (5 t., b. l. 83–90). Šios aplinkybės tik dar kartą patvirtina faktą, jog kaltinamieji klaidino tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnus, tiek teismą, taip siekdami švelninti savo padėtį. Nukentėjusioji N. A. pasinaudojo jai įstatymo (BPK 256 straipsniu) suteikta teise ir pateikė raštinį prašymą pakeisti nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis, o būtent: jog kaltinamasis J. M. iš nužudytosios V. Č. rankinės pagrobė ne mažesnę kaip 3 060 Eur pinigų sumą bei nuėmęs nuo nužudytosios V. Č. rankos pagrobė auksinį žiedą 259 Eur vertės. Teismas pripažįsta, jog nukentėjusios N. A. prašymas šioje dalyje yra pagrįstas, kadangi aukščiau aptartais bylos įrodymais nustatyta, jog iki nukentėjusios V. Č. apiplėšimo kaltinamieji neturėjo pinigų – į (duomenys neskelbtini) vyko už E. N. duotus 10 Eur; V. Č. J. M. už spynos keitimą duotus 40 Eur (du kartus po 20 Eur) leido alkoholio pirkimui; o liudytojui A. J. už atvežimą iš (duomenys neskelbtini) jau mokėjo 60 Eur; be to, prieš tai, kai E. N. pamatė grynus pinigus – 3000 Eur, kaltinamieji dar buvo pripirkę maisto, alkoholio. Nukentėjusios N. A. pateiktas kaltinimas dėl pagrobtų pinigų sumos pasitvirtino, todėl teismas pripažįsta, jog iš V. Č. buvo pagrobta 3 060 Eur. Taip pat teismas, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus – įvykio vietos apžiūros protokolą (nuotrauka Nr. 44), nukentėjusios N. A. pateiktą CD laikmeną (4 t., b. l. 177), nukentėjusios N. A., liudytojų J. J., J. K., L. A. parodymus pripažįsta pagrįstu nukentėjusios N. A. pateiktą kaltinimą dėl V. Č. auksinio vestuvinio žiedo, kurio vertė 259 Eur, grobimo, o būtent: paminėti įrodymų šaltiniai patvirtina, kad V. Č. ant kairės rankos nešiojo auksinį vestuvinį, kurio po nužudymo ant rankos nebuvo. Taip pat iš specialisto išvados apie V. Č. padarytų sužalojimų pobūdį matyti, kad buvo traumuotos abi V. Č. plaštakos (2 t., b. l. 103), o būtent: kairės rankos bevardis pirštas su aiškiai išreikšta kraujosruva (specialisto išvadoje nurodyta, kad kairės plaštakos 4–to piršto artimojo pirštakaulio projekcijoje yra 1,5x2 cm violetinės spalvos poodinės kraujosruvos).

Kaltinamasis J. M. į V. Č. namus pateko pagal abiejų kaltinamųjų išankstinį sumanymą smurtu užvaldyti svetimą nukentėjusios V. Č. turtą, todėl įsibrovimo į patalpą požymis jiems inkriminuotas pagrįstai. Ši išvada daroma įvertinus tas aplinkybes, jog kaltinamieji pas V. Č. seserį S. S. buvo ne vieną dieną, žinojo, kad kitoje namo pusėje gyvena nukentėjusioji V. Č., J. M. keitė V. Č. durų spyną, kaltinamoji M. U. būdavo kieme, abu kaltinamieji matė, kad V. Č. vaikšto į parduotuvę (iš bylos duomenų matyti, jog būtent nusikaltimo padarymo dieną (gruodžio 21d.) apie V. Č. lankėsi ne vienoje parduotuvėje), tačiau į V. Č. namus brovėsi, ne tada, kai nukentėjusioji buvo išėjusi, o tada, kai ji buvo savo namo viduje, kaltinamiesiems suvokiant, jog teks panaudoti smurtą arba grasinti jį panaudoti arba kitaip atimti galimybę nukentėjusiajai priešintis. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad abiejų kaltinamųjų tyčia nukreipta buvo ne tik į nukentėjusios V. Č. turto pagrobimą, bet ir į jos sveikatą.

Ištyrus bylos įrodymus byloje nustatyta, kad kaltinamasis J. M. V. Č. atžvilgiu vartojo smurtą ir vartojamo smurto pasekmės buvo nukentėjusios V. Č. mirtis, t. y. jis nužudė V. Č., įsibrovęs į patalpą, pagrobė jos turtą, tačiau bylos įrodymai nėra pakankami neabejotinai teigti, jog nužudymas buvo iš anksto planuotas ir kad abu kaltinamieji iš anksto buvo susitarę nužudyti nukentėjusiąją V. Č.. Nors byloje buvo atlikta daug įvairių sudėtingų specialių tyrimų, tačiau tyrimo rezultatai nepatvirtina, kad M. U. būtų vartojusi smurtą prieš V. Č., taip pat nenustatyta, kad M. U. nužudymo metu būtų buvusi V. Č. namo viduje, o taip pat matė J. M. naudojamą smurtą, todėl teigti, kad M. U. suprato ir sutiko su bet kokio pobūdžio smurtu prieš nukentėjusiąją bei smurto padariniais, įrodymų byloje nėra surinkta ir nepavyko surinkti, todėl nepakanka objektyvių įrodymų kaltinamąją M. U. pripažinti nužudymo bendrininke. Kaltinamųjų J. M. ir M. U. parodymai, jog jie abu kalbėjo apie tai, kaip gauti pinigus, tuo metu trūko pinigų, leidžia teigti, kad kaltinamųjų susitarimas buvo dėl svetimo V. Č. turto grobimo, tačiau, kaip jau minėta, tvirtinti, jog kaltinamoji M. U. buvo susitarusi su J. M. nužudyti V. Č. surinktų įrodymų nei kiekybine, nei kokybine prasme nepakanka, nes bendrininkavimu nužudant gali būti kvalifikuojama veika asmenų, kurie dalyvavo darant šį nusikaltimą susitarę; toks susitarimas BK 25 straipsnio 2 ir 3 dalių prasme yra galimas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki kėsinimosi į žmogaus gyvybę pradžios ir kol bus pasiektas norimas rezultatas – kito žmogaus mirtis. Todėl nužudymo bendrininkas yra ir toks asmuo, kuris savo veiksmais prisideda prie kito asmens, darančio veiksmus, nukreiptus atimti kito žmogaus gyvybę, ir abu toliau veikia suvokdami veiksmų bendrumą, taip pat svarbu įvertinti, ar buvo bendrininkų aptartos smurto naudojimo ribos ir kokioms aplinkybėms esant buvo panaudotas mirties padarinius sukėlęs smurtas. Šiuo atveju teisėjų kolegija daro išvadą, jog kaltinamasis J. M. peržengė bendrininkų susitarimo ribas – atliko veiksmus, kurie savo pobūdžiu, apimtimi ir padarymo būdu neatitiko išankstinio kaltinamųjų susitarimo. Jo veiksmai pripažįstami kaip vykdytojo ekscesas ir jo veiksmai atitinka BK 129 straipsnį, o M. U. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą išteisintina, kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas)

Kaltinamasis J. M. padarė du savarankiškus nusikaltimus, kuriais padaryta žala atskiriems objektams – turtui, sveikatai ir gyvybei. Tokiu atveju, kai kito žmogaus gyvybė atimama panaudojus smurtą plėšimo metu, veika kvalifikuojama pagal nusikaltimų sutaptį BK 129 straipsnį ir 180 straipsnį. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad J. M. padaryti nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir 180 straipsnio 2 dalį, t. y. nužudymas ir plėšimas. Tai, kad nusikalstamas veikas kaltinamasis J. M. padarė iš savanaudiškių paskatų, norėdamas pagrobti nukentėjusios V. Č. pinigus, teismui pripažino ir pats kaltinamasis J. M.. Teismo išvada yra ta, jog kaltinamieji M. U. ir J. M. susitarę ir turėdami bendrą tikslą padaryti sunkų nusikaltimą – plėšimą įsibraunant į patalpą – M. U. padėjus įvykdyti šį sunkų nusikaltimą, J. M. įvykdė plėšimą įsibraunant į patalpą, be to, plėšimo įsibraunant į patalpą įvykdymo metu J. M., viršydamas išankstinio susitarimo ribas, dėl savanaudiškų paskatų, kankindamas, itin žiauriai tyčia nužudė V. Č., taip kaltinamieji M. U. ir J. M. pagrobė nukentėjusios V. Č. turtą 3319 Eur vertės (pinigus – 3060 Eur, ir auksinį vestuvinį žiedą 259 Eur vertės). Kaltinamosios M. U. padaryta veika atitinka BK 24 straipsnio 6 dalį, 180 straipsnio 2 dalį.

Nukentėjusioji N. A. pasinaudojo jai įstatymo (BPK 256 straipsniu) suteikta teise ir pateikė raštinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą J. M. ir M. U., o būtent: nukentėjusioji prašė pakeisti kaltinime nurodytos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, kvalifikavimą į BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 6 punktą ir 9 punktą, t. y. nukentėjusioji V. Č. buvo nužudyta jai esant bejėgiškos būklės (BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktas) ir taip pat kankinant ar kitaip itin žiauriai (BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktas) bei iš savanaudiškų paskatų (BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

Nukentėjusioji N. A. prašymą kvalifikuoti nužudymą pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą grindė tuo, kad kaltinamieji turėjo suprasti, kad dėl daugybinių sužalojimų ir kankinimų, atitinkančių sunkų sveikatos sutrikdymą, nužudytoji V. Č. kaltinamiesiems negalėjo pasipriešinti ir jokio pavojaus niekam nekėlė, piniginių lėšų pagrobimui pasipriešinti negalėjo, tačiau tai suvokdamas J. M., veikdamas tiesiogine tyčia, panaudodamas virvę pasmaugė tuo metu jau bejėgiškos būklės buvusią V. Č.. Teismų praktikoje pripažįstama, jog negali būti kvalifikuojamas šis požymis, kai nužudomas nukentėjusysis, tapęs bejėgiškos būklės dėl kaltininko panaudoto smurto jau turint sumanymą nukentėjusįjį nužudyti, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su nukentėjusios N. A. prašymu pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Juolab, kad byloje nėra duomenų, jog kaltinamojo J. M. sumanymas nužudyti nukentėjusią V. Č. kilo po to, kai dėl jo panaudoto smurto nukentėjusioji V. Č. tapo bejėgiškos būklės. Taip pat ir aplinkybė, jog V. Č. buvo senyvo amžiaus ((duomenys neskelbtini) metų), nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad pastaroji buvo bejėgiškos būklės. Tokios būklės asmuo turi būti objektyviai. Šios bylos duomenys nurodo, kad nukentėjusioji V. Č. turėjo pakankamai fizinių jėgų, pati tvarkė namų ūkį; taip pat nėra nustatyta, kad ji būtų sirgusi tokiomis ligomis, kurios rodytų aiškią jos fizinę negalią.

Teisėjų kolegija pripažįsta, jog nukentėjusios N. A. prašymas pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, yra visiškai pagrįstas, nes nužudymas kankinant ar kitaip itin žiauriai yra ne tik tada, kai gyvybė atimama kankinant ar itin skausmingu būdu, bet ir tais atvejais, kai nukentėjusiajam padaroma daug kūno sužalojimų, jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo būdą. Sąvoka „itin žiauriai“ yra vertinamasis požymis, nustatomas įvertinus panaudoto smurto pobūdį, jo trukmę, intensyvumą, įrankius, padarytų sužalojimų kiekį, jų lokalizaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252/2011, 2K-253/2011). Teismas pripažįsta, jog pateikta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) apie V. Č. padarytus sužalojimus sudaro pagrindą konstatuoti, kad V. Č. prieš mirtį buvo itin žiauriai žalojama ir (ar) patyrė didelius skausmus, kurie vertinami kaip kankinimas ar kitoks ypatingas žiaurumas, nes nužudymas kankinant atitinka tokius atvejus, kai nukentėjusiajam prieš mirtį sukeliamos fizinės kančios jį mušant, deginant, marinant badu, sušaldant ir pan., o šios bylos faktiniai duomenys tokias aplinkybes būtent ir patvirtina, todėl kaltinamojo J. M. veiksmai kvalifikuotini ne tik pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, bet taip pat ir pagal BK 129 straipsnio 2 dalie 6 punkte įtvirtintą kvalifikuojamąjį požymį.

Įvertinęs bylos įrodymus, teismas daro išvadą, jog J. M. veika atitinka BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktą, nes jis kankindamas, itin žiauriai nužudė V. Č. dėl savanaudiškų paskatų. Kaltinamojo J. M. veiksmai – V. Č. nužudymas suspaudus kaklą virve – patvirtina, kad nukentėjusioji buvo nužudyta tiesioginės tyčios forma, nes nustatomoje nuosprendžio dalyje nurodyti kaltinamojo J. M. veiksmai rodo, kad kaltinamasis J. M. suvokė savo veikos pavojingumą bei galimas pasekmes, tarp jų ir žmogaus mirtį.

Nukentėjusioji N. A. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė turtinės žalos 4014,83 Eur turtinės žalos civilinį ieškinį (2 t., b. l. 22), kurį sudaro laidojimo išlaidos (1014,83 Eur) ir iš motinos V. Č. pagrobti pinigai – 3000 Eur, bei prašė priteisti iš kaltinamųjų. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji N. A. civilinį ieškinį tikslino ir prašė iš abiejų kaltinamųjų priteisti 4 799,98 Eur (5 t., b. l. 113–116), motyvuodama tuo, kad tyrimo metu nustatyta, jog liudytojui A. J. už paslaugas buvo sumokėta 60 Eur iš V. Č. pagrobtų pinigų, o liudytojai E. N. kaltinamieji parodė dar 3000 Eur, taip pat buvo pagrobtas V. Č. auksinis žiedas, kurį vertina 259 Eur, bei apgadintos virtuvės grindys, lauko durys, bufetėlis dėl ko padaryta 466,15 Eur žala.

Pagal nukentėjusios N. A. pateiktus dokumentus (2 t., b. l. 22–23) ir paaiškinimus teisme matyti, jog motinos V. Č. laidotuvėms ji išleido 1318,83 Eur (1093,83 Eur ir 225 Eur). Nukentėjusioji nurodė, kad dalis išlaidų buvo kompensuota, t. y. išmokėta 304 eurų dydžio laidojimo pašalpa, todėl prašo priteisti iš kaltinamųjų neatlygintą laidojimo išlaidų dalį – 1014,83 Eur, taip pat iš motinos V. Č. pagrobtų pinigų atitinkančią sumą – 3060 Eur. Be to, nukentėjusioji teisminio bylos nagrinėjimo metu prašė papildomai priteisti iš motinos V. Č. pagrobto auksinio vestuvinio žiedo vertę atitinkančią pinigų sumą – 259 Eur bei dėl sugadinto turto patirtą 466,15 Eur žalą. Nukentėjusios N. A. parodymai ir rašytiniai dokumentai pagrindžia prašomą priteisti turtinės žalos civilinį ieškinį dėl patirtų laidojimo išlaidų, pagrobtų pinigų, auksinio vestuvinio žiedo, tačiau pripažinti, jog civilinis ieškinys dalyje dėl apgadintų virtuvės grindų lauko durų ir bufetėlio yra pagrįstas, nėra pagrindo, kadangi pati nukentėjusioji N. A. pateikė dokumentus, iš kurių matyti, jog ji dėl turtinės žalos atlyginimo kreipėsi į draudimo bendrovę (5 t., b. l. 54) ir padarytą žalą atlygins draudimo bendrovė (5 t., b. l. 118). Įvertinus visas aplinkybes, daroma išvada, jog nukentėjusios N. A. turtinės žalos civilinis ieškinys yra pagrįstas 4333,83 Eur sumai (1014,83 Eur, 3060 Eur, 259 Eur). Atsižvelgiant į tai, jog J. M. veiksmai dėl veikos, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktuose, pripažinti kaip vykdytojo ekscesas, todėl nukentėjusios N. A. civilinis ieškinys dėl laidojimo išlaidų – 1014,83 Eur – priteistinas iš kaltinamojo J. M., o turtinės žalos civilinis ieškinys dėl pagrobto V. Č. turto 3319 Eur (3060 Eur, 259 Eur) priteistinas nukentėjusiajai N. A. solidariai iš kaltinamųjų J. M. ir M. U., kadangi žala padaryta neteisėtais abiejų kaltinamųjų veiksmais.

Nukentėjusioji N. A. taip pat reiškė ir neturtinės žalos civilinį ieškinį ir jį grindė tuo, kad dėl motinos smurtinės mirties patyrė dvasinius išgyvenimus, prašydama iš kaltinamųjų priteisti 30 000 eurų. Nors nukentėjusioji N. A. specialiai dėl netekties pas psichologus, gydytojus nesilankė, tačiau teismas pripažįsta, jog dėl kaltinamojo J. M. nusikalstamos veikos nukentėjusiajai N. A. buvo padaryta itin didelė neturtinė žala – ji patyrė psichologinių išgyvenimų, todėl padaryta neturtinė žala turi būti atlyginta. Sprendžiant neturtinės žalos priteisimo ir jos nustatymo klausimą tretiesiems asmenims, t. y. nukentėjusiajai N. A., teismas atsižvelgia į nukentėjusios santykius su motina V. Č. iki jos mirties. Iš bylos duomenų matyti, jog nukentėjusioji N. A. buvo vienintelė nužudytosios dukra, jos artimai bendravo, nukentėjusioji nuolat lankydavosi, būdavo motinos namuose. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji N. A. teigė, kad su motina ją siejo labai artimas ryšys – kiekvieną mėnesį pas mamą prabūdavo iki 3 savaičių, ypatingai sukrėtė tai, kad ji pamatė itin žiauriai nužudytą motiną, yra sunku grįžti į namus, kuriuose nužudyta motina. Aplinkybes apie N. A. išgyvenimus patvirtino liudytojai J. J., J. K., L. A.. Nustatyta, jog N. A. rūpinos motinos laidotuvėmis, prižiūri jos kapą, todėl vertinant paminėtas aplinkybes, nukentėjusios N. A. parodymus dėl santykių su mirusiąja V. Č., akivaizdu, jog jų santykiai buvo artimi, nuolatinio pobūdžio, juos siejo glaudūs dvasiniai, emociniai ryšiai. Nukentėjusiosios N. A. parodymai apie jos ir motinos tarpusavio santykius leidžia kolegijai daryti išvadą, kad dėl V. Č. mirties patirtos neturtinės žalos motyvai yra įrodyti, o žalos dydis, nurodytas civiliniame ieškinyje, atitinka faktines aplinkybes ir sąžiningumo, protingumo bei teisingumo kriterijus, todėl tenkinamas visiškai, priteisiant iš kaltinamojo J. M. nukentėjusiajai N. A. 30 000 Eur.

Įvertinus visus baudžiamosios bylos įrodymus, kaltinamųjų parodymus, kuriuos jie davė ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, teismas pripažįsta, jog kaltinamųjų J. M. ir M. U. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamojo J. M. atsakomybę dėl abiejų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, sunkina tai, jog jis nusikalto, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir tai, jog veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamosios M. U. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Nėra pagrindo pripažinti atsakomybę kaltinamosios M. U. sunkinančios aplinkybės, jog ji nusikalto, apsvaigusi nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), kadangi pati kaltinamoji M. U. tvirtino įvykio dieną buvusi blaivi (5 t., b. l. 34), o be kaltinamojo J. M. pirminių (2020 m. sausio 31 d.) parodymų, jog įvykio dieną abu vartojo alkoholį, kitų įrodymų šaltinių, kurie objektyviai patvirtintų šią aplinkybę, byloje nėra, todėl visos abejonės vertinamos kaltinamosios naudai.

Skirdamas bausmę J. M., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį – padaryta veika, numatyta BK 129 straipsnio 2 dalyje, priskiriama labai sunkių, o veika, numatyta BK 180 straipsnio 2 dalyje, – sunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnis), abi veikos tyčinės, baigtos, sukeliančios didžiulį pavojų visuomenei. Nusikalstamais kaltinamojo J. M. veiksmais sukeltos pasekmės itin sunkios ir jau nebepataisomos – jo tyčiniais brutaliais, itin žiauriais veiksmais nužudytas niekuo nekaltas žmogus – V. Č.. Kaltinamasis J. M. nusikalto būdamas teistu (4 t., 1–78), baustas administracine tvarka (4 t., b. l. 79–82). Kaltinamasis iki suėmimo niekur nedirbo, darbo biržoje nebuvo registruotas, duomenų apie legalius pragyvenimo šaltinius byloje nėra, psichikos sveikatos centre neregistruotas (4 t., b. l. 83–84), skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (4 t., b. l. 91). Teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir motyvus, pasekmes, nėra jokių šio kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o jo atsakomybę dėl abiejų veikų sunkina dvi aplinkybės. Taip pat teismas atkreipia dėmesį į tai, jog J. M. nuo 1993 metų teisiamas už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams – vagystes, plėšimus, taip pat ir smurtinius nusikaltimus (fizinio smurto vartojimą prieš šeimos narį). Paleistas iš laisvės atėmimo vietos (duomenys neskelbtini)., niekur nedirbo, vykdė nusikaltimus. Paminėtos aplinkybės rodo, jog kaltinamojo J. M. atžvilgiu taikyti teisių suvaržymai ankstesnių nuosprendžių vykdymo metu teigiamos įtakos jam visiškai neturėjo, laisvės atėmimo bausmės tikslo nepasiekė, kadangi J. M. ir toliau ignoravo visuomenėje priimtas normas, nesilaikė įstatymų, daro vis sunkesnes nusikalstamas veikas. Jokių duomenų, jog J. M. elgesys iš esmės patvirtintų jo ryžtą keisti gyvenimo būdą ir daugiau nebenusikalsti, byloje nėra. Be šių aplinkybių, J. M. asmenį taip pat itin neigiamai charakterizuoja ir ta aplinkybė, jog po nukentėjusios V. Č. apiplėšimo ir itin žiauraus nužudymo iš savanaudiškų paskatų (nustatyti net du BK 129 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką kvalifikuojantys požymiai), praėjus vos savaitei laiko kaltinamasis pasikėsino įvykdyti sunkų nusikaltimą (BK 149 straipsnio 1 dalis) bei įvykdė apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, už kuriuos buvo nuteistas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 5 d. nuosprendžiu ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Vertinant visas aukščiau paminėtas aplinkybes, kurios parodo J. M. padarytų nusikaltimų ir jo asmenybės padidintą pavojingumo laipsnį, J. M. pripažintinas pavojingu recidyvistu ir laisvės atėmimo bausmės trukmė kaltinamajam J. M. už abu nusikaltimus nustatytina lygi šių bausmių maksimumui, nes tik tokios trukmės bausmė pasieks BK 41 straipsnyje numatytus tikslus.

Skirdamas bausmę M. U., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį – padaryta veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnis), veika tyčinė, baigta. Kaltinamoji M. U. teisiama pirmą kartą (3 t., b. l. 135–136), bausta administracine tvarka pagal Administracinių nusižengimo kodekso 108 straipsnį (3 t., b. l. 137). Iki suėmimo niekur nedirbo, darbo biržoje nebuvo registruota (3 t., b. l. 140), psichikos sveikatos centre neregistruota (3 t., b. l. 138–139). Teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pasekmes, į tai, jog nėra jos atsakomybę lengvinančių, sunkinančių aplinkybių, į jos vaidmenį, nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje, padarymo metu – buvo padėjėja, ir prieina prie išvados, kad kaltinamajai M. U. už sunkų nusikaltimą skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima įstatymo sankcijoje numatytam šios bausmės vidurkiui, kadangi būtent tokios trukmės bausmė padarys kaltinamajai M. U. pakankamą poveikį, kad ji suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Tokia bausmė yra pakankama ne tik nubausti M. U. už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti ją nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

Kaltinamajai M. U. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Šios kardomosios priemonės paskyrimo bei pratęsimų pagrindas nėra pasikeitęs ar išnykęs. Kadangi M. U. skiriama griežta laisvės atėmimo bausmė, yra pagrindas manyti, jog siekdama išvengti bausmės atlikimo, ji gali pasislėpti (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Todėl iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomoji priemonė paliktina nepakeista.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 303 straipsniais, 308 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktus ir nubausti jį laisvės atėmimu dvidešimčiai metų;

pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir nubausti jį laisvės atėmimu septyneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir J. M. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvidešimčiai metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3 punktu, 7 dalimi, 9 dalimi, paskirtą bausmę bausmų apėmimo būdu subendrinti su Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2020 m. sausio 10 d. ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 5 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir J. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvidešimčiai metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 dalimi, J. M. pripažinti pavojingu recidyvistu.

Į bausmės laiką įskaityti bausmę atliktą pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 5 d. nuosprendį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2021 m. kovo 22 d.

M. U. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį 180 straipsnio 2 dalį ir nubausti ją laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2020 m. sausio 6 d. iki 2021 m. kovo 22 d.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2021 m. kovo 22 d.

Kardomąją priemonę – suėmimą – palikti galioti iki pradėjus bausmės vykdymą.

M. U. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą išteisinti, kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Nukentėjusios N. A. 4 799,98 Eur turtinės žalos civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti: iš J. M. nukentėjusiajai N. A. 1014,83 Eur turtinei žalai atlyginti; solidariai iš J. M. ir M. U. nukentėjusiajai N. A. 3319 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios N. A. 30 000 Eur neturtinės žalos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš J. M. nukentėjusiajai N. A. 30 000 Eur.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus, saugomus (duomenys neskelbtini) saugojimo patalpoje –

Voką su mikrodalelėmis po tyrimo (kvitas B serija UPK Nr. (duomenys neskelbtini)); daiktus (biologinius pėdsakus, baltą virvę, skarelę, audinio skiautę, pirštines, drabužius, nudegusius degtukus, pakelį su užrašu „JDC Kučiūkai“, avalynės keturis pėdsakus, DNR nuoplovas, laido dalį su jungtimi, pajungimo dėžutės dangteliu, daktiloskopines plokšteles, DNR ėminius), esančius dviejose dėžėse (kvitas B serija UPK Nr. (duomenys neskelbtini)), sunaikinti;

Įleidžiamą spyną, pirštinės kvapus, virtuvės foninį kvapą, gumytę, dantų protezo nuolaužas, kraujo ėminį, maišelį su saldainiais, plastikinį maišelį IKI su jame esančiais daiktais, žalios medžiagos kartu su medieną ėminį, kvapo pėdsakus, kambario foninius kvapus, IKI prašymą, žurnalą, dvi dildes, plaktuką, kasos kvitus, cigarečių nuorūkas (kvitas B serija UPK Nr. (duomenys neskelbtini)), sunaikinti;

Mėlynos spalvos vyrišką striukę (pakuotė Nr. 1), juodos spalvos džemperį „Starlee“ (pakuotė Nr. 2), juodą kepurę „Nike“ (pakuotė Nr. 3), pilkos spalvos sportines kelnes „FSBN“ (pakuotė Nr. 4), pilkos spalvos sportines kelnes „Supreme“ (pakuotė Nr. 8), raudonos spalvos piniginę (paketas Nr. (duomenys neskelbtini)), mėlynai baltą džemperį (pakuotė Nr. 9), džemperį „Oramp“, supakuotą į popierinį maišą, grąžinti J. M. (kvitas B serija UPK Nr. (duomenys neskelbtini), kvitas B serija UPK Nr. (duomenys neskelbtini));

Plastikiniame maišelyje IKI (pakuotė Nr. (duomenys neskelbtini)) esančius žiūronus grąžinti nukentėjusiajai N. A.;

5 raktus, supakuotus pakete Nr. (duomenys neskelbtini) (kvitas B serija UPK Nr. (duomenys neskelbtini)), sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o suimtiems nuteistiesiems – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jiems dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.