Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Raščiuvienės (pranešėjos), teisėjų Valdo Ciesiūno, Valdo Petro Meidaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Laisvės atėmimo vietų ligoninės prašymą dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. kovo 22 d. nuosprendžio patikslinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apygardos teismo 2021 m. kovo 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) J. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktus; BK 180 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, J. M. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvidešimčiai metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3 punktu, 7 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė bausmių apėmimo būdu subendrinta su Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2020 m. sausio 10 d. ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 5 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir J. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvidešimčiai metų. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 dalimi, J. M. pripažintas pavojingu recidyvistu. Į bausmės laiką įskaityta bausmė atlikta pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 5 d. nuosprendį. Bausmės pradžia nurodyta skaičiuoti nuo 2021 m. kovo 22 d. Nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. gruodžio 22 d.

Panevėžio apygardos teisme 2022–01–06 gautas Laisvės atėmimo vietų ligoninės prašymas išaiškinti, ar nuteistajam J. M. nustatant pataisos įstaigos rūšį, reikia vadovautis teisės aktais galiojusiais veikos padarymo metu, ar galiojusiais nuosprendžio priėmimo metu. Prašyme nurodoma, jog nuteistasis J. M. bausmę atlieka Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Atkreipiamas dėmesys, jog J. M. nusikalstama veika padaryta 2019 m. gruodžio 21 d. Nurodoma, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 65 straipsnio nuostata, į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą.

Prokuroras, nukentėjusioji, nukentėjusios atstovas atsiliepimų dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės prašymo nepateikė.

Prašymas tenkinamas.

Panevėžio apygardos teismo 2021 m. kovo 22 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodyta, kur paskirtą bausmę privalo atlikti J. M., nes 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263 (nuo 2020 m. liepos 1 d.) atsisakyta teismui nebūdingos funkcijos – nustatyti, kokioje įstaigoje asmuo atliks bausmę. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 65 straipsnį, nuteistuosius į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija.

BK 50 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) buvo nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirosiose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose; bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Ši nuostata, kaip jau minėta, 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263 buvo pripažinta netekusia galios. BK 50 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) pripažinus netekusia galios, teismui, paskyrusiam laisvės atėmimo bausmę, neliko pareigos nustatyti jos atlikimo vietos. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo vieta nustatyta BVK ir ją lemia padaryto nusikaltimo, už kurį asmuo nuteisiamas, kategorija, nurodyta BK 11 straipsnyje. Nuteistajam J. M. Panevėžio apygardos teismo 2021 m. kovo 22 d. nuosprendžiu paskyrus bausmes be kita ko, už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, nenurodžius laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, pagal galiojančią BVK 83 straipsnio (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII–2264 redakcija) 1 dalį bausmę jis turėtų atlikti kalėjime.

BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Šios taisyklės išimtys nustatytos BK 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse: veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims (2 dalis); baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (3 dalis).

Konkretaus nuteistojo nuteisto už labai sunkų nusikaltimą požiūriu BK 50 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) buvo nustatytas nuteistajam palankesnis teisinis reguliavimas nei teisinis reguliavimas, susiformavęs šią dalį pripažinus netekusia galios, nes pagal galiojantį teisinį reguliavimą nuteistieji laisvės atėmimu už labai sunkų nusikaltimą visais atvejais bausmę atlieka kalėjime, o pagal BVK nustatytą teisinį reguliavimą pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų teisinė padėtis yra palankesnė nei šią bausmę atliekančiųjų kalėjime. Panevėžio apygardos teismo 2021 m. kovo 22 d. nuosprendžiu nustatyta, kad labai sunkų nusikaltimą J. M. padarė 2019 m. gruodžio 21 d., t. y. iki 2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 straipsnio, kuriuo BK 50 straipsnio 3 dalis buvo pripažinta netekusia galios, įsigaliojimo. Todėl, vadovaudamasis BK 3 straipsnio 1 dalimi, 50 straipsnio 3 dalimi (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), pripažįstama, kad už labai sunkų nusikaltimą nuteistojo J. M. atžvilgiu taikytinas švelnesnis įstatymas, o būtent: pagal BK 50 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose; bausmės atlikimo vietą parenka teismas, nustatydamas pataisos įstaigos rūšį. Šioje byloje nuteistasis J. M. nuteistas už labai sunkaus ir sunkaus nusikaltimų padarymą. Kadangi Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 83 straipsnio 1 dalyje (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII – 1818 redakcija) numatyta, jog kalėjimuose laisvės atėmimo bausmę atlieka pilnamečiai asmenys (išskyrus ribotai pakaltinamus asmenis, nėščias moteris ir vaikų iki trejų metų turinčias motinas), nuteisti už labai sunkius nusikaltimus, J. M. patenka į asmenų, kurie laisvės atėmimo bausmę gali atlikti kalėjime, sąrašą. Atsižvelgiant į nurodytą įstatymo, galiojusio nusikalstamų veikų padarymo laikotarpiu, nuostatą, į nuteistojo J. M. asmenybės padidintą pavojingumo laipsnį, į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą, dalis laisvės atėmimo bausmės J. M. nustatytina atlikti kalėjime, dalis – pataisos namuose.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsniu, 50 straipsnio 3 dalimi (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 83 straipsnio 1 dalimi (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII–1818 redakcija), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361, 362 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2021 m. kovo 22 d. nuosprendžiu J. M. paskirtą galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę dvidešimčiai metų paskirti atlikti – pirmus penkerius metus kalėjime, o kitą bausmės dalį – pataisos namuose.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Panevėžio apygardos teismą.