Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Lino Šiukštos, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo J. M. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. sausio 28 d. nutarties, kuria nustatyta bausmės, paskirtos Panevėžio apygardos teismo 2021 m. kovo 22 d. nuosprendžiu, atlikimo vieta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Panevėžio apygardos teismo 2021 m. kovo 22 d. nuosprendžiu J. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktus, 180 straipsnio 2 dalį, jam paskirta subendrinta 20 (dvidešimties) metų laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė, taikant bausmių apėmimą, buvo subendrinta su dviem ankstesniais nuteistojo atžvilgiu priimtais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir J. M. paskirta galutinė subendrinta bausmės – laisvės atėmimas 20 (dvidešimčiai) metų.

2. Panevėžio apygardos teismas 2022 m. sausio 28 d. nutartimi tenkino Laisvės atėmimo vietų ligoninės prašymą dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. kovo 22 d. nuosprendžio patikslinimo ir, vadovaudamasis BK 3 straipsniu, 50 straipsnio 3 dalimi (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 83 straipsnio 1 dalimi (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija), paskyrė pirmuosius penkerius laisvės atėmimo bausmės metus atlikti kalėjime, o kitą bausmės dalį – pataisos namuose.

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

3. Nuteistasis J. M. skunde nesutinka su nustatyta bausmės atlikimo vieta – kalėjimu. Prašo atsižvelgti į paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžią, jo pastangas ir norą keistis – J. M. turi darbą, atlygina priteistą civilinį ieškinį, bausmę atlieka lengvojoje grupėje, skatintas už gerą elgesį, darbą, tvarkingumą, švarą. Teigia, kad perkėlus jį į kalėjimą, praras darbą, nebegalės atlyginti civilinio ieškinio.

4. Kartu su skundu pateiktas Laisvės atėmimo vietų ligoninės darbuotojos, maitinimo organizavimo administratorės, prašymas leisti nuteistajam toliau atlikti bausmę Laisvės atėmimo vietų ligoninėje.

5. Atsiliepime nukentėjusiosios N. A. įgaliotas atstovas A. J. prašo atmesti nuteistojo J. M. skundą kaip nepagrįstą. Nurodo, kad BVK 83 straipsnyje numatyta, jog nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, ją atlieka kalėjime, be to, J. M. jau kurį laiką patalpintas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, todėl jo teiginiai apie dirbamą darbą kelia abejonių, juolab, kad iki šiol neatlyginta net maža padarytos žalos dalis. J. M. yra eilę kartų teistas, išėjęs į laisvę darė vis sunkesnes nusikalstamas veikas, šiuo metu nuteistasis už kvalifikuotą nužudymą, jam ir taip paskirta neįprastai švelni bausmė. Atsiliepime taip pat pažymima, kad Panevėžio apygardos teismo nutartis priimta 2022 m. sausio 28 d., o skundas gautas tik 2022 m. vasario 10 d., taigi galėjo būti praleistas skundo padavimo terminas.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

6. Kaip matyti iš J. M. skundo turinio, nuteistasis nesutinka su teismo sprendimu nustatyti pirmuosius penkis laisvės atėmimo bausmės metus atlikti kalėjime. Teisėjų kolegija pažymi, jog toks teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, be to, palengvina nuteistojo teisinę padėtį.

7. BK 50 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) buvo nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirosiose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose; bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Ši nuostata 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263 buvo pripažinta netekusia galios (įstatymas įsigaliojo 2020 m. liepos 1 d.). BK 50 straipsnio 3 dalį pripažinus netekusia galios, teismui, paskyrusiam laisvės atėmimo bausmę, neliko pareigos nustatyti jos atlikimo vietos. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmės atlikimo vieta nustatyta BVK ir ją lemia paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminas – kalėjimuose paprastai laisvės atėmimo bausmę atlieka pilnamečiai asmenys, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, ir nuteistieji, kuriems paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė (BVK 83 straipsnis). Taigi nuteistojo už labai sunkų nusikaltimą požiūriu BK 50 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) buvo nustatytas nuteistajam palankesnis teisinis reguliavimas nei teisinis reguliavimas, susiformavęs šią dalį pripažinus netekusia galios, nes pagal galiojantį teisinį reguliavimą nuteistieji laisvės atėmimu už labai sunkų nusikaltimą visais atvejais bausmę atlieka kalėjime, o pagal BVK nustatytą teisinį reguliavimą pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų teisinė padėtis yra palankesnė nei šią bausmę atliekančiųjų kalėjime.

8. BK 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vertindamas BK 50 straipsnio 3 dalies panaikinimą, yra pažymėjęs, jog tam tikrais atvejais bausmę skiriantis teismas turi teisinį pagrindą vadovautis BK 50 straipsnio 3 dalimi, kuri, nors nuosprendžio priėmimo metu jau nebegalioja, tačiau galiojo nusikalstamos veikos padarymo metu, ir kad šią normą panaikinęs 2019 m. birželio 27 d. įstatymas tokiais atvejais grįžtamosios galios neturi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-689/2021, 2K-201-788/2021). Vadovaujantis BVK nuostatomis, reglamentuojančiomis kalėjimuose laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų padėtį, minimali kalėjime atliktinos bausmės dalis J. M. būtų trečdalis jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės – BVK 88¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtina, jog asmuo gali būti perkeltas iš kalėjimo į pataisos namus tik tuo atveju, kai jis yra atlikęs ne mažiau kaip vieną trečdalį bausmės, kas, J. M. atveju, būtų 6 (šešeri) metai ir 8 (aštuoni) mėnesiai. Atsižvelgęs į tokią kasacinio teismo praktiką, teismas, vadovaudamasis BK 50 straipsnio 3 dalimi (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) skundžiamoje nutartyje nustatė, jog kalėjime nuteistais J. M. turės atlikti penkerius metus laisvės atėmimo bausmės. Nors skundo autorius su tokiu sprendimu nesutinka, skunde akcentuoja gerąsias savo asmenines savybes, siekį atlyginti priteistą turtinę žalą, teisėjų kolegija, visų pirma įvertinusi nuteistojo asmenybę – charakterizuojamas išimtinai neigiamai, teistas keturiolika kartų, paskutiniu nuosprendžiu pripažintas pavojingu recidyvistu, antra, aplinkybę, jog dirbti ir atlyginti turtinę žalą nuteistasis galės ir atlikdamas bausmę kalėjime, taip pat tai, kad kaip matyti iš nukentėjusiosios N. A. įgalioto atstovo atsiliepimo, iki šiol nukentėjusiajai neatlyginta net maža dalis priteistos turtinės ar neturtinės žalos (kas paneigia skundo teiginį apie pastangas atlyginti žalą), sprendžia, jog apygardos teismo nustatytas penkerių metų laisvės atėmimo bausmės terminas, kurį nuteistasis turės atlikti kalėjime, nėra per ilgas.

9. Skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2022 m. sausio 28 d. nutartis nuteistajam buvo išsiųsta 2022 m. sausio 31 d. (7 t., b. l. 23). Nuteistojo skundas dėl šios nutarties surašytas 2022 m. vasario 7 d., išsiųstas tą pačią dieną (7 t., b. l. 23), taigi septynių dienų nutarties apskundimo terminas, priešingai nei teigiama nukentėjusiosios įgalioto atstovo atsiliepime, šiuo atveju praleistas nebuvo.

10. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta ankščiau, naikinti ar keisti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. sausio 28 d. nutarties nėra teisinio pagrindo, todėl J. M. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo J. M. skundą ir Panevėžio apygardos teismo 2022 m. sausio 28 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.