Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo J. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš J. S. nukentėjusiajai S. L. priteista 3 493,33 Eur turtinei žalai atlyginti.

Iš J. S. nukentėjusiesiems S. Š., O. Š., J. Š., S. L. priteista po 2 000 Eurų neturtinei žalai atlyginti.

Iš J. S. Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteista 3562,07 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. J. S. nuteistas už tai, kad jis 2016 m. spalio mėn. 31 d. apie 23.00 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu tyčia sudavė ne mažiau vieno smūgio kumščiu A. Š. į veidą, tuo padarydamas pastarajam poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu, kas komplikavosi abipusiu skiltiniu plaučių uždegimu, galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju, smegenų pabrinkimu ir strigimu pakauškaulio didžiojoje angoje, progresuojančiu centrinės kilmės kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumu, dėl ko A. Š. 2016-11-05 ligoninėje mirė, t.y. J. S. nužudė A. Š..

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo J. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

4.6. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas pašalinti apelianto skunde nurodomus tarp bylos duomenų esančius prieštaravimus, tiksliai nustatyti A. Š. mirties priežastį, konstatuotų sužalojimų atsiradimo mechanizmą, byloje priimti teisingą ir pagrįstą procesinį sprendimą, paskyrė pakartotinę komisijinę teismo medicinos ekspertizę, įtraukiant į teismo medicinos ekspertų komisijos sudėtį gydytoją neurochirurgą.

4.7. Atlikus paminėtą ekspertizę, ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. Š. nustatyti tokie sužalojimai: 1) kraujosruva kairės akies-skruosto srityje lydima kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio galvos smegenų pusrutulio. Šis sužalojimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą ir galėjo būti padarytas 2016-10-31 apie 23.00 val. vienu smūgiu kumščiu; 2) poodinės kraujosruvos krūtinėje, kariame dilbyje ir kairėje šlaunyje. Šie sužalojimai tiek kartu, tiek atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą, galėjo būti padarytos prieš keletą parų iki mirties nukentėjusiajam nurodytomis kūno sritimis atsitrenkiant į kietus bukus paviršius. Galimybė, kad paminėti nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti maždaug panašiu metu, pavyzdžiui vienos paros laikotarpyje iki A. Š. hospitalizavimo į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę 2016-11-01 16.39 val., neatmetama. Nustatyti, kada tiksliai buvo padarytas kiekvienas iš sužalojimų ir koks buvo jų padarymo eiliškumas, nėra galimybės. A. Š. mirties priežastimi buvo ūminis kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu (subdurinė hematoma) virš dešinio galvos smegenų pusrutulio. Tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu. A. Š. mirtį sukėlęs kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu įvyko nuo vieno trauminio poveikio į galvos sritį, padarant kraujosruvą kairės pusės akies-skruosto srityje. Poodinės kraujosruvos krūtinėje, kariame dilbyje ir kairėje šlaunyje su A. Š. mirtimi nesusiję, šie sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiajam pačiam atsitrenkiant į kietus bukus paviršius. Patyrus galvos traumavimą, pasireiškusį kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu, A. Š. galėjo kelių valandų laikotarpyje atlikinėti savarankiškus veiksmus.

4.8. Du didelę darbo patirtį turintys teismo medicinos ekspertai bei VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės Neurochirurgijos skyriaus neurochirurgas prof. dr. G. Š., savo pateiktas, pirmiau išdėstytas išvadas išsamiai pagrindė ekspertizės akto tiriamojoje dalyje, taip pat išsamiai pasisakė dėl paminėta specialisto išvada nustatytos žaizdos pakauškaulio išorinio gumburo projekcijoje atsiradimo. Pastarieji pažymėjo, jog konkrečiu atveju kraujavimo po kietuoju smegenų dangalu priežastimi buvo tarpinių venų, jungiančių kietąjį galvos smegenų dangalą su smegenų paviršiumi, nutrūkimas. Tai įvyksta suteikus galvos smegenims staigų neigiamą pagreitį, pvz. po smūgio į galvos priekinius - šoninius paviršius įvykus rotaciniam galvos judesiui. Nurodytiems galvos traumavimo padariniams (subdurinei hematomai) atsirasti pakanka vieno smūgio (trauminio poveikio). Po tokio pobūdžio traumos yra galimas „šviesusis periodas“, kai nukentėję būna sąmoningi ir kurį laiką, paprastai vertinamą valandomis, kol dėl galvos smegenų suspaudimo nesutrinka gyvybinių centrų veikla galvos smegenų kamiene, gali atlikinėti savarankiškus veiksmus, judėti ir pan.

A. Š. lavono autopsijos duomenimis, jo galvoje buvo nustatyti dviejų sužalojimų pėdsakai: kraujosruva kairės akies-skruosto srityje 9x10 cm; žaizda pakaušio srityje 1,5 cm ilgio.

Pirmojo iš nurodytų radinių trauminę kilmę, padarymo laiką ir tikėtiną padarymo mechanizmą patvirtina sužalojimo pobūdis bei lokalizacija. Poodinės kraujosruvos nustatomos akių-skruostų srityje yra paaiškinamos trauminiais poveikiais kietais bukais riboto paviršiaus daiktai ir būdingos smūgių sudavimui. Atsižvelgiant į A. Š. kairės akies-skruosto srityje konstatuotos kraujosruvos spalvinius požymius, konstatuotus autopsijos metu (praėjus maždaug penkioms paroms po patirto galvos traumavimo, kraujosruva violetinės spalvos, gelsvėjančiais pakraščiais), histologinio tyrimo duomenis (kraujosruva iš smilkinio srities su ląsteline reakcija, rodanti kelių parų padarymo laiką), medicinos dokumentų duomenis (GMP darbuotojų įrašas: „kairės veido pusės patinimas, apie akį poodinė hematoma“), bylos medžiagos duomenis (J. S. sėdinčiam ant sofos A. Š. sudavė stiprų smūgį kumščiu į veido kairę pusę, iš karto po smūgio paakyje iššoko guzas), darytina išvada, kad šis sužalojimas galėjo būti padarytas bylos aplinkybėse nurodomu metu ir būdu, t.y. 2016-10-31 apie 23.00 val. J. S. sudavus smūgį kumščiu į A. Š. veido kairę pusę.

Galimybė, kad antrasis iš nurodytų radinių (žaizda pakaušio srityje) yra sužalojimas A. Š. patirtas iki jį pristatant į gydymo įstaigą, atmetama. Tam prieštarauja šios aplinkybės: įvykio vietoje apžiūrint A. Š. lavoną, gulintį aukštielninką lovoje, nebuvo konstatuota išorinio kraujavimo iš galimos žaizdos pakaušio srityje žymių; žaizda pakaušio srityje nebuvo nustatyta nei GMP darbuotojų, nei (duomenys neskelbtini) medicinos personalo prieš operaciją, operacijos metu ir pooperaciniame laikotarpyje; versijai, kad A. Š. žaizdą pakaušyje galėjo patirti nugriuvęs pats, be liudininkų, pvz. laikotarpyje nuo 2016-10-31 apie 23.30 val. (kuomet jis išėjo iš K. namų) iki 2016-11-01 apie 05.00 val. (kuomet jis atėjo pas V. K.), prieštarauja autopsijos metu konstatuotos žaizdos morfologija, nebūdinga griuvimui aukštielninkam ir atsitrenkimui į kietą buką paviršių, galinčiam sukelti galvos smegenų traumavimą. Žaizdos pakaušio srityje, patiriamos nukentėjusiems griūnant, paprastai būna gerai išreikštos, apie 3 cm ilgio su aiškia aplinkine kraujosruva ir/ar minkštųjų audinių patinimu. Konkrečiu atveju konstatuota 1,5 cm ilgio žaizda yra paviršinė (į ką nurodo jos stambiai dantyti kraštai, skersiniai audinių tilteliai dugne), sprendžiant iš autopsijos fotonuotraukos lokalizuota besiformuojančios pakaušio odos pragulos zonoje. Galvos kompiuterinės tomogramos, atliktos tuoj po nukentėjusiojo pristatymo į (duomenys neskelbtini) (t. y. iki galvos operacijos) analizė rodo, kad aiškių pakaušio srities minkštųjų audinių traumavimo požymių tuo metu nebuvo nustatyta; žaizdoje, sprendžiant iš autopsijos fotonuotraukos, nėra gijimo požymių (šašų žaizdos dugne ar kraštų srityje), kurie turėtų būti, jei žaizda būtų padaryta nagrinėjamo įvykio metu. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog A. Š. 2016-11-01 (iki patekimo į gydymo įstaigą) žaizdos pakaušio srityje nepatyrė. Ekspertų komisijos nuomone, paviršiniam odos pažeidimui pakaušio srityje atsirasti didelę įtaką turėjo besiformuojanti šioje vietoje odos pragulos zona, tampanti lengvai pažeidžiama esant išoriniam mechaniniam poveikiui. Odos pragulą sąlygojo odos trofikos sutrikimai. Jų buvimą patvirtintų gydymo stacionare istorijoje slaugos darbuotojų daugybiniai įrašai, patvirtinantys, kad pooperaciniam laikotarpyje A. Š. kūno nugarinime paviršiuje, dubens ir kulnų srityje buvo konstatuoti specifiniai praguloms būdingi odos paraudimai. Gresiančios pragulos požymiai pakaušio srities odoje galėjo būti neužfiksuoti, kadangi šią vietą iš dalies dengė pooperacinis tvarstis „kepuraitė“. Tikėtina, kad odos pažeidimą ir galėjo sąlygoti ilgalaikis pakaušio odos kontaktas su tvarsčio „kepuraitės“ kraštu, besigydant (duomenys neskelbtini) po operacijos. Be to, pakaušio odos pažeidimas galėjo atsirasti atliekant manipuliacijas su mirusiojo kūnu, keliant, transportuojant.

Tokiu būdu, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad A. Š. mirtį sukėlęs kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu įvyko nuo vieno galvos sužalojimo - kraujosruvos kairės pusės akies-skruosto srityje. Šis sužalojimas galėjo būti padarytas sudavus nukentėjusiajam vieną stiprų smūgį kumščiu. Tokio pobūdžio traumavimas, suteikiantis galvos smegenims staigų neigiamą pagreitį, rotacinio galvos judesio metu, yra būdingas subdurinių hematomų atsiradimo mechanizmui.

Be aptartų galvos sužalojimų, A. Š. lavone buvo konstatuotos su mirtimi nesusijusios poodinės kraujosruvos kitose kūno srityje: krūtinės ląstos priekiniame paviršiuje 4x5 cm, kairio dilbio priekiniame paviršiuje 10x6 cm ir dešinės šlaunies priekiniame vidiniame paviršiuje 6x4 cm. Šios kraujosruvos turi analogiškus spalvinius rodiklius kaip ir poodinė kraujosruva veido srityje, todėl jų padarymo laikas gali būti vertinamas analogiškai - prieš keletą parų iki mirties. Jų lokalizacija nėra būdinga smūgių sudavimui, jos galimai atsirado nukentėjusiajam pačiam atsitrenkiant į kietus bukus paviršius (3 t., b.l. 66-71).

4.9. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti pirmiau išdėstytomis ekspertų komisijos išvadomis. Kaip minėta, papildomą komisijinę teismo medicinos ekspertizę atliko didelę darbo patirtį ir aukštą kvalifikaciją turintys ekspertų komisijos nariai. Be kita ko, ekspertizės akte pateiktos išvados atitinka ir kitais byloje esančiais įrodymais nustatytas faktines aplinkybes. Taigi, byloje neabejotinai nustatyta, kad A. Š. mirtį lėmė būtent J. S. 2016 m. spalio 31 d. apie 23.00 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam suduotas vienas smūgis kumščiu į kairės akies-skruosto sritį, dėl ko įvyko ūminis kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu (subdurinė hematoma) virš dešinio galvos smegenų pusrutulio.

4.10. Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas A. Š. nužudė veikdamas netiesiogine tyčia. Nors nukentėjusiajam buvo suduotas tik vienas smūgis kumščiu, tačiau jis buvo suduotas į gyvybiškai svarbų organą– galvą. Be to, suduotas smūgis buvo labai stiprus. Šią aplinkybę patvirtina ne tik pirmiau išdėstyti liudytojų R. K., D. K., S. Š., kurios tiesiogiai dalyvavo įvykyje ir matė smurto panaudojimo aplinkybes, parodymai (iš karto po suduoto smūgio iššoko guzas, atsirado kraujosruva, patikimas), bet ir ekspertizės akte nurodytos aplinkybės, jog kraujavimas po kietuoju smegenų dangalu prasidėjo dėl tarpinių venų, jungiančių kietąjį galvos smegenų dangalą su smegenų paviršiumi, nutrūkimo, kas įvyksta suteikus galvos smegenims staigų neigiamą pagreitį, pvz. po smūgio į galvos priekinius- šoninius paviršius įvykus rotaciniam galvos judesiui. Nurodytos aplinkybės, įvertinus ir tai, kad stiprus smūgis buvo suduotas nuo alkoholio stipriai apsvaigusiam asmeniui, kurio koordinacija sutrikusi, o kūnas yra labiau pažeidžiamas, apeliantas jau praeityje turėjo neigiamos patirties dėl fizinio smurto panaudojimo prieš kitus asmenis, leidžia daryti išvadą, kad J. S., suduodamas nukentėjusiajam stiprų smūgį į gyvybiškai svarbų organą - kairės akies-skruosto sritį, neabejotinai suvokė pavojingą savo atliekamų nusikalstamų veiksmų pobūdį, numatė, kad dėl jo panaudoto fizinio smurto prieš neblaivų asmenį jiam gali būti sutrikdyta sveikata, taip pat ir mirtinai, ir nors tokių padarinių nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti.

4.11. Taigi, esant pirmiau nurodytų aplinkybių visumai, naikinti skundžiamą nuosprendį ir apeliantą pagal BK 129 straipsnio 1 dalį už A. Š. nužudymą išteisinti, nėra pagrindo.

4.12. Kita vertus, teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad byloje atlikus pakartotinę komisijinę teismo medicinos ekspertizę, buvo nustatyta, kad A. Š. mirtinas sužalojimas buvo padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje, ką patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, keičia nuosprendį, iš kaltinimo šalina aplinkybę, kad J. S. A. Š. sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį (BPK 328 straipsnio 3 punktas), ir nustato:

Aprašomoji dalis

J. S. tyčia nužudė kitą žmogų, o būtent: jis 2016 m. spalio mėn. 31 d. apie 23.00 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu A. Š. į veidą, tuo padarydamas pastarajam poodinę kraujosruvą kairės akies-skruosto srityje, dėl ko įvyko ūminis kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu (subdurinė hematoma) virš dešinio galvos smegenų pusrutulio, kas komplikavosi abipusiu skiltiniu plaučių uždegimu, galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju, smegenų pabrinkimu ir strigimu pakauškaulio didžiojoje angoje, progresuojančiu centrinės kilmės kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumu, dėl ko A. Š. 2016-11-05 ligoninėje mirė, taip J. S. nužudė A. Š..

4.13.1. Pažymėtina tai, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). BK 61 straipsnyje reglamentuojamas bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

4.13.2. Byloje nustatyta, kad J. S. padarė labai sunkų nusikaltimą žmogaus gyvybei. Dėl padaryto nusikaltimo kilo negrįžtamos, neatstatomos pasekmės – mirė žmogus. Baigta nusikalstama veika buvo padaryta veikiant netiesiogine tyčia. Be to, apeliantas jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos šios veikos padarymui. Paminėta aplinkybė skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai buvo pripažinta nuteistojo atsakomybę sunkinančia (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

4.13.3. Nors apeliantas skunde tiesiogiai ir nenurodo, tačiau iš išdėstytų argumentų galima spręsti, jog pastarojo manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

4.13.4. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą, padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką yra tada, kai kaltininkas savo noru, o ne verčiamas surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Prisipažinimo padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką momentas neturi lemiamos reikšmės, jis galimas ir nagrinėjant bylą teisme, tačiau, vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-353/2008, 2K-550/2008, 2K-259/2009 ir kt.).

4.13.5. Nagrinėjamu atveju baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad J. S. nuo pat pirmos jo apklausos pripažino visas esmines jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybes. Pastarasis parodė, jog išgertuvių metu sudavė A. Š. kumščiu vieną smūgį į kairę veido pusę, po ko ant veido iššoko guzas ir smūgio sudavimo vieta pradėjo staigiai tinti. Dėl savo atliktų veiksmų apeliantas gailisi. Tiek iš jo paties parodymų, tiek iš liudytojos S. Š. parodymų matyti, kad netrukus po smūgio nukentėjusiajam sudavimo, prieš šiam išeinant, J. S. jo atsiprašė. Apie tai, kad gailisi dėl savo atliktų veiksmų, J. S. parodė ir apklausų metu, nurodė, kad nužudyti A. Š. tikrai nenorėjo. Esant nurodytoms aplinkybėms, vien tai, kad apeliantas apklausų metu prisipažino iš dalies, nes nesitikėjo, kad jo vienas suduotas smūgis sąlygojo nukentėjusiojo mirtį (mirties priežasties nustatymas yra teismo medicinos ekspertų kompetencija), juolab, kad nukentėjusysis po išėjimo iš įvykio vietos pas liudytoją V. K. į namus atėjo praėjus kelioms valandoms, o specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) A. Š. be sužalojimo veide, buvo nustatyta ir muštinė žaizda pakauškaulio išorinio gumburo projekcijoje, kurios jis nepadarė, neturėjo būti pagrindu pirmosios instancijos teismui netaikyti apeliantui BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų ir jo prisipažinimo bei nuoširdaus gailėjimosi nepripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tokiu būdu skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto įstatymo ir J. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

4.13.6. Nepaisant to, teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pirmiau nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apelianto atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes, pastarojo asmenybę charakterizuojančius duomenis (praeityje tris kartus teistas už smurtinių nusikaltimų padarymą; jam taikytos tiek bausmės vykdymo atidėjimo nuostatos, tiek lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos; šį jam inkriminuotą labai sunkų smurtinį nusikaltimą padarė nepraėjus vieneriems metams po išregistravimo iš Probuojamųjų asmenų duomenų registro; ne kartą baustas administracine tvarka, taip pat ir už viešosios tvarkos pažeidimus, esant neblaiviam; niekur nedirba, nors registruotas Darbo biržoje, nedarbo draudimo išmokų negauna, t.y. neturi legaliai gaunamų pajamų, turi nuolatinę gyvenamąją vietą), neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad skundžiamu nuosprendžiu jam už padarytą nusikaltimą paskirta bausmė yra aiškiai per griežta. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra vienuolika metų. Pirmosios instancijos teismas, net ir nenustatęs J. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tik jo atsakomybę sunkinančią, paskyrė jam gerokai švelnesnę nei vidurkis laisvės atėmimo bausmę. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo apeliantui paskirtą bausmę dar labiau švelninti.

4.14. Apeliantas skunde teigia, jog skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiesiems buvo nustatytas per didelis neturtinės žalos dydis, nes jie su mirusiuoju labai artimai nebendravo, juo nesirūpino. Šie apelianto argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

4.14.1. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013).

4.14.2. Byloje nustatyta, kad buvo nužudytas nukentėjusiųjų-civilinių ieškovų S. Š., O. Š., S. L. ir J. Š. brolis. Nukentėjusieji, priešingai nei nurodo apeliantas, gyveno vienas nuo kito gana nedideliu atstumu (5-30 km), tarpusavyje bendravo tiek susitikdami, tiek telefonu, mirusysis su savo sugyventine padėdavo jiems ūkio darbuose. Nors nukentėjusiesiems buvo žinomas jų brolio A. Š. gyvenimo būdas – dažnas alkoholio vartojimas, konfliktai su sugyventine, tačiau jie stengėsi jam padėti, kartais ir finansiškai. Viena iš jo seserų, nukentėjusioji S. L. norėjo brolį priimti gyventi pas save, tačiau šis nesutiko. 2016 m. lapkričio 1 d. sužinoję apie brolio sveikatos būklę, nukentėjusieji nuvyko pas V. K. į namus, iškvietė jam greitąją medicinos pagalbą, viena iš seserų kartu vyko į ligoninę, o A. Š. ligoninėje mirus, pasirūpino ir jo laidotuvėmis. Neabejotina, kad nužudytojo gyvenimo būdas turėjo įtakos santykių, susiklosčiusių tarp jo ir jo brolio bei seserų, pobūdžiui, bet tai nereiškia, kad A. Š. likimas nukentėjusiesiems nerūpėjo ir dėl jo mirties jie nepatyrė jokių dvasinių išgyvenimų. Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, taip pat apelianto kaltę, jo turtinę padėtį, jauną amžių ir galimybes ateityje dirbti bei užsidirbti, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas proporcingai priteisė nukentėjusiesiems S. Š., O. Š., J. Š., S. L. po 2 000 Eurų neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši suma yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusiems negrįžtamiems padariniams, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

4.14.3. Be kita ko, teisėjų kolegija pažymi, kad teisingai skundžiamu nuosprendžiu išspręstas turtinės žalos nukentėjusiajai S. L. atlyginimo klausimas. Nukentėjusioji patirtą turtinę žalą pagrindė įrodymais, todėl nepriteisti jai dėl apelianto neteisėtų veiksmų atsiradusios turtinės žalos nebuvo pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 1, 3 punktais,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nuosprendį pakeisti.

J. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Iš kaltinimo pašalinti aplinkybę, kad J. S. A. Š. sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.