Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algirdo Remeikos,

nerengdama teismo posėdžio apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. S. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. kovo 9 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. J. S. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 9 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2016 m. lapkričio 7 d., bausmės pabaiga – 2025 m. lapkričio 7 d.

2. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2023 m. vasario 9 d. nutarimu nutarė taikyti nuteistajam J. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisija sprendimą taikyti lygtinį paleidimą motyvavo tuo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra nepriekaištingas, nusikalstamo elgesio rizika žema, skatintas 10 kartų, įvykdė Komisijos rekomendacijas, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Komisija sprendė, kad nuteistasis už padarytą nusikaltimą patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, todėl yra tikslinga jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

5. Proceso dalyviai apie skundo nagrinėjimo vietą ir laiką informuoti 2023 m. kovo 28 d. pranešimais. Iki bylos nagrinėjimo prašymai nepateikti, nušalinimai nepareikšti, atsiliepimai negauti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

6. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi lygtinis paleidimas gali būti taikomas esant žemai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, o tokiu atveju, kai rizika nėra žema – būtina nustatyti akivaizdžią pažangą ją mažinant. Vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, kad nuteistajam taikomos resocializacijos priemonės jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčių, kriminogeninių veiksnių valdymo bei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo vertinimas turi būti atliekamas nepriklausomai nuo to, koks yra pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas, kadangi įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo institutą įtvirtino tik kaip galimybę – BVK 82 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus atitinkantis nuteistasis gali, bet neprivalo būti paleistas lygtinai.

7. Būtina pažymėti ir tai, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų resocializacijos tikslai yra užtikrinti veiksmingą nuteistųjų resocializaciją, mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą (BVK 52 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai). Nuteistųjų resocializacija, be kita ko, yra grindžiama nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos valdymu (BVK 52 straipsnio 1 dalis). Siekiant valdyti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, yra sudaromas individualus resocializacijos planas, kuris sudaromas atsižvelgiant į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu nustatytas aplinkybes ir šio vertinimo rezultatus, plane numatant individualizuotas resocializacijos priemones (BVK 52 straipsnio 3 dalies 1–9 punktai, 53 straipsnio 1, 2 dalys). Aptartos BVK nuostatos suponuoja, kad sprendžiant dėl to, ar nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, svarbią reikšmę turi nuteistojo pastangų valdyti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir taip mažinti nusikalstamų veikų recidyvą, vertinimas, atsižvelgiant į tai, ar efektyviai įgyvendinamos individualiame resocializacijos plane numatytos priemonės.

8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, apylinkės teismo nutartį ir teismui pateiktą medžiagą, aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują sprendimą, nenustatė. Nutartis yra argumentuota, priimta įvertinus visas, tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias ir lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes. BVK ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) normų taikymo pažeidimai nepadaryti.

9. Nekyla abejonių dėl to, kad J. S. yra atlikęs bausmės dalį, kurią turi atlikti nuteistieji, siekiantys lygtinio paleidimo. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. Kaip nurodyta pirmiau, lygtinai gali būti paleisti nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai, tačiau jie daro akivaizdžią pažangą ją mažindami. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad apylinkės teismas su nuteistojo resocializacijos procesu susijusius faktinius duomenis bei aplinkybes įvertino teisingai ir padarė pagrįstą išvadą, kad taikyti lygtinį paleidimą J. S. dar nėra pagrindo.

10. Pritariant pirmosios instancijos teismo motyvams dėl pagrindo taikyti lygtinį paleidimą nebuvimo, pažymėtina, kad išvada dėl lygtinio paleidimo taikymo (netaikymo) gali būti laikoma pagrįsta tik tada, kai yra padaryta įvertinus su nuteistojo resocializacijos procesu susijusių, tiek nuteistajam palankių, tiek jį neigiamai charakterizuojančių aplinkybių visumą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo paneigti Komisijos nutarime nurodytas ir skunde akcentuojamas nuteistąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes. Iš tikrųjų bylos duomenys patvirtina, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę J. S. baigė mokyklą, įgijo specialybę, dirba, taip sudarydamas sąlygas iš darbo užmokesčio atliekamais išskaitymais mažinti turimas finansines skolas (priteistus civilinius ieškinius). Palankiai vertintina ir tai, kad nuteistasis šiuo metu neturi galiojančių drausminių nuobaudų, yra ne kartą skatintas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, lygtinio paleidimo atveju turės gyvenamąją vietą, galimybę įsidarbinti. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę J. S. aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, stengiasi įsitraukti į resocializacijos procesą, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos rekomendacijas. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad į šias aplinkybes apylinkės teismas atsižvelgė ir jas vertino, tačiau pagrįstai buvo vertintos ir tos aplinkybės, kurios susijusios su nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių, turinčių įtakos pakartotiniams nusikalstamumui, valdymu ir kurių visuma šiuo metu dar nesudaro pagrindo išvadai, kad J. S. resocializacijos tikslai jau yra pasiekti.

11. Socialinio tyrimo išvadoje J. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika įvertinta, kaip žema. Vis tik, kaip nurodyta pirmiau, rizikos priskyrimas žemai savaime nelemia lygtinio paleidimo taikymo. Priešingas vertinimas neatitiktų BVK įtvirtinto teisinio reguliavimo, pagal kurį BVK 82 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus atitinkantys nuteistieji gali, bet neprivalo būti paleisti lygtinai. Šiame kontekste atkreipiamas dėmesys, kad J. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas nuo 2018 m. liepos 2 d. buvo atliktas šešis kartus, keturis kartus ši rizika įvertinta kaip vidutinė. Pirmą kartą žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuteistajam nustatyta mažiau nei prieš metus laiko – 2022 m. rugpjūčio 1 d. 2023 m. sausio 18 d. nustatytas žemos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas, tačiau nustatyti ir riziką nusikalsti pakartotinai didinantys kriminogeniniai veiksniai: statinis – kriminalinė istorija (smurtiniai sunkėjantys nusikaltimai) ir dinaminiai – gyvenimo stiliaus ypatumai ir draugai, turimi finansiniai įsipareigojimai, piktnaudžiavimas alkoholiu, mąstymo ir elgesio ypatumai. Nuteistojo teigimu, kriminogeniniai veiksniai buvo aktualūs prieš šešis metus, tačiau tokie teiginiai yra akivaizdžiai nepagrįsti, kadangi prieštarauja duomenims, esantiems 2023 m. sausio 18 d. socialinio tyrimo išvadoje.

12. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, J. S. vertinimas buvo atliktas pagal OASys metodiką, o pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nustatyta bei kriminogeniniai veiksniai išskirti įvertinus ne tik praeityje buvusį nuteistojo elgesį, bet ir jo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, įsitraukimą į resocializacijos procesą, atsižvelgus į paties nuteistojo išsakytą nuomonę, mintis, jo požiūrį, siekius bei tikslus. Taigi, nors nuteistasis aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos rekomendacijas, ne tik statinių, bet ir dinaminių kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad riziką nusikalsti pakartotinai didinantys kriminogeniniai veiksniai, priešingai nuteistojo tvirtinimui, išlieka aktualūs ir šiuo metu, ir tai leidžia daryti išvadą, kad nusikalstamo elgesio rizikos valdymas, siekiant sėkmingos nuteistojo resocializacijos, šiuo metu dar reikalauja papildomos intervencijos.

13. Pirmiau padarytą išvadą patvirtina ir kitos socialinio tyrimo išvadoje nurodytos, su nuteistojo elgesiu, mąstymu, požiūriu bei nuostatomis susijusios aplinkybės. Nuteistasis teisus nurodydamas, kad BVK 80 straipsnio 9 dalies prasme jis laikomas nebaustu, kadangi nuo 2018 m. liepos 13 d., kai buvo paskirta paskutinė nuobauda, jis daugiau baustas nebuvo. Ši aplinkybė, taip pat tai, kad J. S., kaip jau minėta, ne kartą buvo skatintas, patvirtina nuteistojo pastangas savo elgesį koreguoti ir jį charakterizuoja teigiamai. Tačiau visų pirma pažymėtina, kad laikytis vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, nedaryti teisės aktų pažeidimų, yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga ir šios pareigos tinkamas vykdymas savaime nepatvirtina išvados, kad nuteistojo resocializacijos tikslai, tarp jų ir mažinti nusikaltimų recidyvą, yra pasiekti.

14. Šiame kontekste atkreipiamas dėmesys į nuteistojo mąstymo ypatumus. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistasis J. S., būdamas atlikęs reikšmingą bausmės dalį, vis dar pasižymi polinkiu save pateisinti ir savo atsakomybės ribas mažinti, atsakomybę linkęs perkelti aplinkybėms, kaltinti kitus, savo netinkamą elgesį pripažįsta tik iš dalies. Nurodyta ir tai, kad labiausiai su nuteistojo nusikalstamu elgesiu yra susijusi problemų identifikavimo ir jų sprendimo įgūdžių stoka, impulsyvumas, tų pačių klaidų kartojimas, savitvardos problemos, savo elgesio pasekmių neįvertinimas, o piktnaudžiavimas alkoholiu išskirtas kaip sritis, reikalaujanti tęstinių priemonių taikymo siekiant, kad nuteistasis negrįžtu prie praeityje buvusių alkoholio vartojimo įpročių.

15. Šios aplinkybės, įvertinus informaciją apie ankstesnius nuteistojo teistumus, kelia pagrįstą abejonę, kad J. S. pastangos valdyti riziką nusikalsti didinančius kriminogeninius veiksnius, taip mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, šiuo metu yra pakankamos ir, kad resocializacijos tikslai nuteistajam jau yra pasiekti. Laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka už labai sunkaus tyčinio smurtinio nusikaltimo padarymą, dėl kurio mirė žmogus. Šį nusikaltimą padarė anksčiau jau būdamas ne kartą teistas, taip pat ir už nusikaltimus, padarytus panaudojant fizinį smurtą. Nors šios aplinkybės yra susijusios su nuteistojo elgesiu iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo ir nėra savarankiškas pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau jos yra vertinamos kitų duomenų apie nuteistojo resocializacijos procesą (kriminogeninių veiksnių valdymą, intervencinių priemonių vykdymą, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius) kontekste ir toks vertinimas nelaikomas lygtinį paleidimą reglamentuojančių normų pažeidimu. Su smurtiniais nusikaltimais bei mąstymu ir elgesiu, gyvenimo stiliaus ypatumais susijusių kriminogeninių veiksnių išskyrimas suponuoja, kad šios kriminogeninės sritys išlieka aktualios ir reikalauja papildomų resocializacijos priemonių taikymo, siekiant įtvirtinti teigiamus ir ilgalaikius nuteistojo elgsenos ir mąstymo pasikeitimus. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad su pykčio bei emocijų valdymu, konfliktų sprendimo įgūdžiais, smurtinio elgesio prevencija, alkoholio vartojimo problemomis susijusias programas J. S. lankė tik 2017-2019 metais, nors smurtinių nusikaltimų modelis, nusikaltimų darymas apsvaigus nuo alkoholio bei su tuo susijusių kriminogeninių veiksnių nustatymas suponuoja tęstinio dalyvavimo tikslinėse programose (priemonėse) poreikį.

16. Taigi, nors apylinkės teismas, be kitų aplinkybių, vertino ir informaciją apie nuteistojo teistumus, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumą, šie duomenys buvo įvertinti kartu su duomenimis apie nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, dalyvavimą resocializacijos procese, kriminogeninių veiksnių valdymą bei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius. Įvertinus šių duomenų visumą padaryta pagrįsta išvada, kad šiuo metu nuteistojo pastangas dalyvauti resocializacijos procese ir keisti savo elgesį vertinti kaip pakankamas lygtinio paleidimo taikymui, pagrindo nėra.

17. Skunde nurodomi nuteistojo socialiniai ryšiai (gyvenamosios vietos turėjimas, galimybės įsidarbinti buvimas), taip pat tai, kad šiuo metu bausmę nuteistasis atlieka Pusiaukelės namuose, iš tikrųjų yra svarbios aplinkybės nuteistojo rizikos nusikalsti pakartotinai vertinimui ir motyvacijos rinktis tik teisėtą elgesį stiprinimui. Tačiau pirmiau nurodytos aplinkybės, kaip ir socialinio tyrimo išvadoje nurodyti apsauginiai veiksniai, nėra tiesiogiai susiję su ankstesniu nuteistojo kriminaliniu elgesiu, bausmės vykdymo procese jie neišskirti ir kaip veiksniai, didinantys riziką nusikalsto pakartotinai, kas sudarytų pagrindą vertinti nuteistojo pastangas valdyti šiuos kriminogeninius veiksnius. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad šios aplinkybės nuteistajam yra palankios, tačiau lemiamos reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą neturi.

18. Skunde nuteistasis mini teismų praktiką tvirtindamas, kad apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą, nuo šios praktikos nukrypo. Vis tik teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose (kurių faktinės aplinkybės tapačios ar labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, aplinkybes (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Vertinti šios bylos ir nuteistojo nurodomos bylos aplinkybes, kaip tapačias ar labai panašias, nėra pagrindo.

19. Dėl skunde akcentuojamo nuteistojo teisėto lūkesčio, kad jo teisė į lygtinį paleidimą bus realiai įgyvendinta, visų pirma pažymėtina, kad lygtinis paleidimas, kaip jau nurodyta pirmiau, yra taikomas tik tuo atveju, kai nekyla abejonių dėl konkretaus nuteistojo atitikimo įstatyme nurodytiems šio instituto taikymo kriterijams. BVK normos dėl to, kokius kriterijus turi atitikti lygtinio paleidimo siekiantis nuteistasis, yra aiškios ir nedviprasmiškos, taip pat tiek BVK, tiek BPK yra aiškiai nurodyta šio klausimo išsprendimo tvarka. Nuteistojo J. S. teisė pasinaudoti įstatyme įtvirtinta galimybe būti paleistam lygtinai niekaip nėra ribojama ar varžoma, šia teise nuteistasis faktiškai naudojasi, tačiau teisės į lygtinį paleidimą įtvirtinimas įstatyme savaime nesuponuoja šio instituto besąlyginio taikymo. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismui nustačius, kad dėl reikalingumo tęsti nuteistojo resocializacijos procesą J. S. dar negali būti paleistas lygtinai, buvo priimtas sprendimas nepatvirtinti Komisijos nutarimo ir toks teismo sprendimas nei BPK, nei BVK neprieštarauja ir nuteistojo minimo teisėtų lūkesčių principo nepažeidžia.

20. Konstatuojama, kad Marijampolės apylinkės teismas teisingai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir teisės normų, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, nepažeidė. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus tiek teigiamai, tiek neigiamai J. S. charakterizuojančius duomenis, kurių visuma patvirtina išvadą, kad šiuo metu taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą dar nėra pagrindo. Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. kovo 9 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl ją naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo J. S. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. kovo 9 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.