Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Daivos Jankauskienės ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. spalio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (toliau – ir Komisija) 2022 m. rugsėjo 12 d. nutarimą Nr. 95-554 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. J. S. (toliau – ir J. S.) nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2016 m. lapkričio 7 d., bausmės pabaiga – 2025 m. lapkričio 7 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dieną (2022 m. rugsėjo 8 d.) – 3 metai 1 mėnuo 29 dienos.

6. Skundas Kauno apygardos teisme nagrinėtinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360, 364 straipsnių pagrindais, rašytinio proceso tvarka, nerengiant teismo posėdžio.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. S. skundas atmetamas.

8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

9. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis J. S. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.

10. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. S. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės ir iki šiol neatlikta bausmės dalis vis dėlto nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti lygtinai paleistas. Įvertinus J. S. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie akcentuojami ir apeliaciniame skunde, teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu J. S. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, administracinėmis nuobaudomis nebaustas, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, lygtinio paleidimo atveju turės gyvenamąją vietą, taip pat, galimybę įsidarbinti, o jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra žema. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, todėl nėra pagrindo išvadai, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo vienpusiškai ir formaliai, tinkamai neatsižvelgė į nuteistojo pastangas resocializuotis. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo tinkamai vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, J. S. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir teisėjų kolegija.

11. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, tame tarpe ir socialinių ryšių, pastovios gyvenamosios vietos, tam tikrų darbinių santykių turėjimas, egzistavo ir padarytų nusikalstamų veikų metu, tačiau tai teigiamos įtakos nuteistojo atžvilgiu neturėjo, asmuo nebuvo linkęs laikytis įstatymais nustatytos tvarkos, todėl abejotina, kad vien tik šios aplinkybės gali lemti J. S. elgesį ir ateityje. Tuo labiau, kad šis teistumas J. S. nėra pirmasis, praeityje jis teistas 3 kartus, tame tarpe ir už smurtinius nusikaltimus, todėl nusikaltimas, už kurį nuteistasis šiuo metu atlieka ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, yra teisės pažeidėjui būdingo modelio dalis, o jo daromi nusikaltimai vis sunkėja.

12. Tuo tarpu neabejotina, jog lygtinis paleidimas reikalauja maksimalios bausmę atliekančio asmens elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje. Svarbia aplinkybe laikytina ir tai, kad nors Komisija ir priėmė nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, tačiau ji nebuvo vieninga, iš penkių balsavusių komisijos narių vienas Komisijos narys pasisakė prieš J. S. lygtinį paleidimą. Vieningo susitarimo tarp Komisijos narių nebuvimas kelia abejones dėl lygtinio paleidimo taikymo galimybių, kurios gali būti paneigtos tik konkrečiais duomenimis, įrodančiais lygtinio paleidimo taikymo pagrįstumą. Šiuo atveju pakankamai tokių duomenų medžiagoje nėra.

13. Pritariant apylinkės teismo motyvams, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad bausmę nuteistasis atlieka už labai sunkaus, sukėlusio negrįžtamas pasekmes, smurtinio nusikaltimo padarymą. Nusikalstamą veika nuteistasis padarė būdamas neblaivus. Minėtos padarytą nusikaltimą apibūdinančios aplinkybės, taip pat, ankstesni J. S. teistumai visumoje neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei ir tai reikalauja jo elgesio pokyčius vertinti itin atidžiai. Nesutinkant su nuteistojo skundo argumentais pažymėtina, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar Komisijos rekomendacijomis, nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl visapusiškai gali būti įvertintos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, veikų kiekis, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ar visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Žinoma, šios aplinkybės, atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymui, tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, vien jomis ir nebuvo motyvuojamas apylinkės teismo sprendimas netvirtinti Komisijos nutarimo. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas įvertino aplinkybes, apibūdinančias nuteistojo elgesį jam atliekant paskirtą bausmę, bei padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, kad jo pažanga šiuo metu nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau yra pasiekti.

14. Atmetant nuteistojo skundą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis du kartu pažeidė įstaigoje nustatytą tvarką, dėl ko jam buvo paskirtos dvi drausminės nuobaudos. Nors šios nuobaudos šiuo metu nėra galiojančios, be to, asmuo po paskirtų nuobaudų ne kartą buvo paskintas, tačiau minėtos aplinkybės neigiamai apibūdina nuteistąjį kaip asmenį, kuris ir griežtai struktūruotos aplinkos sąlygomis nesugeba laikytis jam nustatytų reikalavimų. Šios aplinkybės ypatingai svarbios įvertinus tai, kad galimo lygtinio paleidimo atveju, kaip teisingai nurodyta ir apeliaciniame skunde, nuteistasis bus toliau probuojamas. Kartu pažymėtina, kad nuteistajam, atliekančiam Komisijos nustatytas rekomendacijas ir aktyviai dalyvaujant pozityvaus užimtumo priemonėse, vis dar išlieka ne tik statiniai – kriminalinė istorija, smurtinio elgesio istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas, bet ir dinaminiai, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai: nestabili darbo patirtis, turimos skolos, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, būdingas impulsyvus, agresyvus/kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos, negebėjimas atpažinti problemų, tinkamų problemų sprendimo įgūdžių stoka, nesugebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių stoka, būdingas tam tikras nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas. Pažymėtina, kad paminėti ne tik statiniai, bet ir dinaminiai kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui, tačiau teigti, jog nuteistojo pastangų šioje paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra.

15. Vertinant J. S. nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką tolimesnei jo elgesio korekcijai, atkreiptinas dėmesys ir į nuteistojo elgesio bei mąstymo ypatumus. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nuteistasis analizuodamas savo gyvenimo situaciją išlieka paviršutiniškas, geba įvardinti tam tikras problemines sritis, tačiau nurodo, kad kaltos ir susiklosčiusios aplinkybės, minimalizuoja atsakomybę. Svarbu ir tai, kad smurtinis elgesys, remiantis nuteistojo kriminalinės patirties analize, pasireikšdavo esant apsvaigimo nuo alkoholio būsenoje. Pats nuteistasis pripažįsta, kad iki bausmės atlikimo išgerdavo ganėtinai dažnai, tačiau jo paties manymu didesnių problemų dėl to neturėjo. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis dalyvavo prevencinėse paskaitose apie psichoaktyvių medžiagų vartojimo pasekmes, bausmės atlikimo metu nebuvo pastebėtas ar sulaikytas apsvaigęs. Visgi, šiame kontekste pažymėtina, kad nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, kur psichoaktyvių medžiagų vartojimas yra draudžiamas. Tuo tarpu išėjus į laisvę, minėtos problemos gali pasikartoti. Tuo labiau, kad Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką gali didinti pastarojo smurtinis elgesys, kuris yra susijęs su alkoholio vartojimu. Aukštesniojo teismo vertinimu, šios aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo, kad nuteistojo pažanga dar nėra pakankama, o praeityje pasireiškusios alkoholio vartojimo problemos, kurios buvo sietinos su J. S. nusikalstamumu, nepakeitus alkoholio vartojimo įpročių, gali būti reikšmingos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymui.

16. Abejonių tinkamu J. S. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia ir galimas nuteistojo finansinis nestabilumas bei menka darbinė patirtis. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, J. S. bausmės atlikimo metu baigė 12 klasę, papildomai įgijo suvirintojo profesinę kvalifikaciją. Visgi, jo darbinė patirtis laisvėję nebuvo pastovi. Remiantis oficialiais Sodros registro pateikiamais duomenimis, nuteistasis buvusiose darbovietėse išdirbdavo apytikriai iki 8 mėnesių. Pats pažeidėjas teigia, kad iki suėmimo dirbo darbus statybų sektoriuje, tačiau jie nebuvo oficialūs. Nors pataisos įstaigoje stebima teigiama motyvacija darbinės veiklos atžvilgiu, tačiau menka darbinė patirtis laisvėje leidžia abejoti, kad būdamas laisvėje nuteistasis, susidurdamas su darbo vietos paieškos sunkumais, savo tikslų sieks tik teisėtais būdais. Tuo labiau, kad nuteistasis pagal vykdomuosius dokumentus privalo išmokėti 10 526,31 Eur. Nors šie finansiniai sunkumai palaipsniui gali būti išsprendžiami, tačiau, kaip nurodyta ir Socialinio tyrimo išvadoje, nestabili darbo patirtis ir turimo skolos vis dar išlieka nuteistojo pakartotinį nusikalstamą elgesį galintys paskatinti rizikos veiksniais, kuriuos nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, užsiimdamas prasminga veikla, vis dar gali sumažinti.

17. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju esmingai svarbu įvertinti ir tai, kad likusioji J. S. neatlikta bausmės dalis (3 metai 1 mėnuo ir 29 dienos, Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2022 m. rugsėjo 8 d., iš paskirtos galutinės 9 metų laisvės atėmimo bausmės) už jam inkriminuotą labai sunkų nusikaltimą, vis dar yra pakankamai didelė, todėl negalima daryti išvados, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, galimos probacijos metu, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, kaip tai pagrįstai savo skunde pabrėžia ir nuteistojo gynėjas, nėra esminis faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia, bausmė turi būti veiksminga, o vienas iš jos tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl yra būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį J. S. charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.

18. Nuteistojo skunde akcentuojama ir tai, kad lygtinis paleidimas nėra visiškas asmens atleidimas nuo bausmės atlikimo, kad paleidus nuteistąjį lygtinai jam ir toliau iki paskirtos laisvės atėmimo bausmės pabaigos yra taikomi tam tikri apribojimai ir suvaržymai, kurių privaloma laikytis, o jų nesilaikymas gali būti pagrindas lygtinį paleidimą panaikinti ir pasiųsti nuteistąjį atlikti likusią bausmę pataisos įstaigoje. Šio skundo argumento teisėjų kolegija neginčija, tačiau konstatuoja, jog remiantis tokio pobūdžio argumentais lygtinis paleidimas turėtų būti taikomas absoliučiai kiekvienam nuteistajam, kas akivaizdžiai prieštarautų BVK nuostatoms, kurios nurodo aiškius kriterijus, kuriuos nuteistasis turi atitikti, kad būtų paleistas lygtinai.

19. Nors nuteistasis skunde cituoja teismų praktiką, nurodydamas, kad teismai taiko lygtinį paleidimą ir asmenims, kurie anksčiau bausti drausmine tvarka, tačiau šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog kiekviena byla yra individuali ir klausimai nagrinėtini tik atsižvelgus į būtent tos bylos faktines aplinkybes, susijusias su konkrečiu asmeniu – nuteistuoju bei jo elgesiu bausmės atlikimo laikotarpiu. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teismams, sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tas aplinkybes, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip ir toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-100/2008). Šiuo atveju matyti, kad bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios, kadangi skiriasi asmenims inkriminuotos nusikalstamo veikos pavojingumas, kitos asmenis charakterizuojančios aplinkybės. Taigi, nuteistojo minimas teismo sprendimas šiuo atveju nėra privalomas bei nesukuria pagrindo tvirtinti, jog teismas, netaikydamas J. S. lygtinio paleidimo, ne tik netinkamai taikė BVK normas, bet dar ir nesilaikė teismų praktikos analogiškose bylose.

20. Nesutiktina ir su skundo argumentu dėl Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijų Rec (2003) 22 nesilaikymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad be Europos Sąjungos teisės normų kiekvienu konkrečiu atveju individualiai turi būti vertinama nuteistojo bausmės atlikimo aplinkybės ir sprendimas priimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais. Nagrinėjamu atveju teismas, atsisakydamas tenkinti nuteistojo skundą dėl lygtinio paleidimo taikymo, savo sprendimą aiškiai ir detaliai argumentavo, argumentus pagrįsdamas išanalizuotomis ir įvertintomis aplinkybėmis.

21. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti apylinkės teismo priimtu sprendimu nuteistajam J. S. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą, priešingai nei tai savo skunde supranta nuteistasis, yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių teigiamus J. S. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o nuteistojo nuomonė bei noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. spalio 18 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, todėl naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo J. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. spalio 19 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.