Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas V. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje JUOZAS STANKEVIČIUS, (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis 11 klasių išsilavinimą, nedirbantis, deklaruojamos gyvenamosios vietos adresas - (duomenys neskelbtini)., 2008-06-19 buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, teistas:

1) 2010-04-27 Trakų r. apylinkės teismo pagal LR BK 138 str. 1 d. - 6 mėn. l.a. Vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

2) 2012-08-24 Trakų r. apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 1 d., 178 str. 1 d. - 6 mėn. l.a. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d., paskirtąsias bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnę bausmę, galutinę subendrintą bausmę J. S. paskirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1, 3 d. paskirtą bausmę subendrinti su 2010-04-27 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies bausmes sudedant ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėn. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymą J. S. atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

3) 2013-05-02 Trakų r. apylinkės teismo pagal LR BK 138 str. 1 d. - 1 m. ir 5 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1, 3 d. paskirtą bausmę subendrinti su 2010-04-27 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme iš dalies bausmes sudedant ir galutinę subendrintą bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, atlikęs paskirtą bausmę.

Kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S., 2016 m. spalio mėn. 31 d. apie 23.00 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu tyčia sudavė ne mažiau vieno smūgio kumščiu A. Š. į veidą, tuo padarydamas pastarajam poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu, kas komplikavosi abipusiu skiltiniu plaučių uždegimu, galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju, smegenų pabrinkimu ir strigimu pakauškaulio didžiojoje angoje, progresuojančiu centrinės kilmės kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumu, dėl ko A. Š. 2016-11-05 ligoninėje mirė, t. y. J. S. nužudė A. Š..

Šiais veiksmais J. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 129 str. 1 d.

Apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. S. savo kaltę dėl pareikšto kaltinimo pripažino iš dalies ir parodė, kad 2016-10-31 vartojo alkoholį kartu su A. Š., R. K., V. G., D. K., S. Š., A. K.. Kaltinamasis gėrė degtinę ir alų, buvo girtas, todėl tiksliai nepamena ką pasakė A. Š. išgertuvių metu, bet į J. S. prašymą nusiraminti, A. Š. nereagavo, todėl kaltinamasis vieną kartą kumščiu sudavė A. Š. į veidą, vėliau atsiprašė ir jiedu susitaikė. Po jo suduoto smūgio ant nukentėjusiojo veido atsirado patinimas. Vėliau A. Š. apie 23 val. 30 min. išėjo ieškoti alkoholio, ilgai vaikščiojo, ryte nuėjo pas V. K.. V. K. A. Š. sakė, kad miške miegojo. Iš pradžių jie vartojo alkoholį pas V. K., paskui pas A. K., kur jis ir trenkė A. Š.. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis parodė, jog suduodamas smūgį A. Š. norėjo tik nuraminti jį, tyčios jį sužaloti ar nužudyti neturėjo, dėl nukentėjusiojo mirties labai gailisi, mano, jog nuo jo suduoto į veidą smūgio A. Š. negalėjo mirtį. Daro prielaidą, kad jis buvo sumuštas kitur.

Apklausiama teisiamajame posėdyje nukentėjusioji S. Š. parodė, kad ji yra nužudytojo A. Š. sesuo. Su broliu bendravo dažnai, jis padėdavo S. Š. ūkio darbuose. A. Š. gyveno maždaug 20 km atstumu nuo jos gyvenamosios vietos. Nukentėjusioji pažymėjo, jog brolis vartodavo alkoholinius gėrimus. Atsižvelgiant į tai, kad ji neteko brolio prašo priteisti jos naudai 25 000 EUR neturtinės žalos atlyginimą.

Apklausiama teisiamajame posėdyje nukentėjusioji O. Š. parodė, kad ji irgi yra A. Š. sesuo. Paaiškino, kad brolis vartodavo alkoholinius gėrimus, gyveno maždaug 6 km atstumu nuo jos gyvenamosios vietos, bet jie dažnai bendravo. 2016-11-01 O. Š. nuėjo į V. K. namus, nes išgirdo, kad broliui bloga bei pamatė ant jo veido patinimą. Prašo priteisti jos naudai 25 000 EUR neturtinės žalos, patirtos dėl brolio nužudymo.

Apklausiama teisiamajame posėdyje nukentėjusioji S. L. parodė, kad ji taip pat yra nužudytojo A. Š. sesuo. Įvykio dieną apie 23:30 val. jai skambino brolis A. Š.. Jis visada skambindavo, kai jam kas atsitikdavo ar kas jį sumušdavo. Iš pradžių ji neatsiliepė, bet kai vėliau atsiliepė, kalbėjo A. K. ir sakė, kad broliui viskas gerai. Vėliau, kai S. L. pamatė jau negyvą brolį, buvo patinusi jo akis ir lūpos kraujuotos. Nukentėjusioji paaiškino teisiamajame posėdyje, kad brolis A. Š. gyveno apie 30 km atstumu nuo jos, tačiau padėdavo jai ūkio darbuose, nukentėjusioji prašo priteisti jos naudai 3493,33 eur turtinės žalos, kas sudaro brolio laidojimo išlaidas bei 25 000 eur neturtinės žalos dėl brolio netekimo.

Apklausiamas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis J. Š. parodė, kad A. Š. yra jo brolis. Tą dieną (2016-10-31) brolis buvo atvažiavęs pas O. Š. prašyti pinigų. Sesuo pinigų nedavė, taigi A. Š. pradėjo verkti, o J. Š. davė jam 30 eurų. A. Š. tuomet nebuvo sumuštas. Kitą rytą paskambino V. K. ir paprašė ateiti bei prikelti brolį. J. Š. taip pat nurodė, jog brolis Algis vartodavo alkoholį, bet atsižvelgiant į tai, kad jis neteko brolio, nukentėjusysis prašė priteisti jo naudai 25 000 Eur neturtinės žalos.

Apklausiama teisiamajame posėdyje liudytoja R. K. parodė, kad buvo A. Š. sugyventinė, pažinojo kaltinamąjį, būdavo, kad jie kartu vartodavo alkoholį ir mušdavosi. Įvykio metu ji dalyvavo išgertuvėse, A. Š. buvo priekabus, tačiau jokių ginčų nebuvo, kuomet kaltinamasis kumščiu trenkė į veidą A. Š., kuriam ant veido pasirodė gumbas. Liudytojos nuomone smūgis buvo stiprus, nes iškarto atsirado mėlynė, bet A. Š. nenugriuvo, nors jo galva pasviro ir jis atsilošė. Kaltinamasis iš pradžių sėdėjo, po to atsistojo ir trenkė A. Š. į veidą. Vėliau A. Š. išėjo, o ryte kažkas paskambino A. K. ir pasakė, kad A. Š. blogai.

Apklausiamas teisiamajame posėdyje liudytojas V. G. parodė, kad yra draugai su kaltinamuoju, su nukentėjusiuoju taip pat bendravo. Įvykio dieną dalyvavo išgertuvėse, tačiau konflikto arba smūgių sudavimo nematė, nes miegojo, apie konfliktą sužinojo tik kitą rytą. Pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus liudytojas teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu vykdytoje apklausoje buvo neblaivus, nieko neskaitė ir pasirašė.

Apklausiamas teisiamajame posėdyje liudytojas A. K. parodė, kad yra kaltinamojo pusbrolis, su A. Š. buvo geri santykiai, nesipyko. Įvykio dieną dalyvavo išgertuvėse, jokių ginčų nebuvo, tačiau jis buvo pakankamai girtas ir užmigo, todėl jokių muštynių, smūgių nematė. Kitą rytą kaltinamasis pats liudytojui sakė, jog sudavė vieną kartą A. Š. ranka į veidą. Pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus liudytojas teigė, kad neskaitė, ką jam davė pasirašyti.

Apklausiama teisiamajame posėdyje liudytoja D. K. parodė, kad A. Š. buvo jos mamos sugyventinis. Išgertuvių metu A. Š. daug šnekėjo, o kaltinamasis sakė jam patylėti ir eiti miegoti, tačiau A. Š. vis tiek kalbėjo. Tuomet J. S. trenkė A. Š. sėdinčiam ant sofos į akį. Po smūgio A. Š. atsilošė, o ant jo veido pasirodė gumbas. Tačiau jis dar pasėdėjo apie valandą ir išėjo nesiskųsdamas. Liudytoja nurodė, jog kaltinamasis ir A. Š. smūgio sudavimo metu buvo girti, kai buvo suduotas smūgis ji matė, o V. G. ir A. K. tuomet miegojo kitame kambaryje. D. K. pažymėjo, kad iki J. S. paminėto smūgio sudavimą, ant A. Š. veido sumušimo žymių nesimatė.

Apklausiama teisiamajame posėdyje liudytoja S. Š. parodė, kad J. S. yra jos pusbrolis, A. Š. buvo jos mamos sugyventinis. Įvykio metu vartojant alkoholinius gėrimus A. Š. daug šnekėjo, o kaltinamasis prašė patylėti, tačiau A. Š. vis dėlto kalbėjo. Tuomet J. S. trenkė A. Š., šis šiek tiek po smūgio atsilošė. Atsirado patinimas. Vėliau A. Š. pasakė, kad išeina, o kitą dieną ryte paskambino K. ir pasakė, kad A. Š. kažkas atsitiko.

Apklausiamas teisiamajame posėdyje medicinos ekspertas S. C. parodė, kad šiuo konkrečiu atveju buvo nustatytas galvos sumušimas – poodinė kraujosruva kairės akies vokuose ir muštinė žaizda pakaušyje. Toliau šiuos sužalojimus lydėjo kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, kas sukėlė nukentėjusiojo mirtį. Galvos sumušimas tai yra tiek žaizda pakaušyje, tiek poodinė kraujosruva kairės akies vokuose yra panašaus senumo, todėl jos padarytos netrukus viena po kitos. Abi nustatytos žaizdos yra panašaus senumo, taigi, padarytos netrukus viena po kitos, abi lėmė kraujo išsiliejimą bei turėjo įtakos nukentėjusiojo mirčiai. Dėl smūgio į akį – nuo smūgio galėjo atsitikti rotacinis galvos judesys ir nuo ko galėjo būti sužalotos smegenys bei galėjo išsilieti kraujas po kietuoju smegenų dangalu. Ekspertas pažymėjo, kad pagal lokalizaciją ir sužalojimų pobūdį labiausiai tikėtina, jog poodinė kraujosruva kairės akies vokuose susiformavo pirmiau. Po tokio sužalojimo asmuo kurį laiką dar gali vaikščioti, kalbėti. Dėl smūgio į pakaušį – jis padarytas kietu, buku daiktu ar paviršiumi. Tokia muštinė žaizda gali susiformuoti griūnant. Mirtis galėjo atsitikti ir nuo akies, ir nuo pakaušio sužalojimų izoliuotai, tačiau tiksliai atsakyti nėra galimybės.

Iš 2017-03-14 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR SAM Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. M 1425/2016 (01) matyti, jog joje nurodyta, kad A. Š. mirė nuo galvos sumušimo. Į Tai nurodo muštinė žaizda pakauškaulio išorinio gumburo projekcijoje, poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu, histologiškai prie dangalo esančiame krešulyje eritrocitai, kompaktiškai besidėstantis fribrinas, polimorfonuklearai, pavieniai makrofagai, kas komplikavosi abipusiu skiltiniu plaučių uždegimu, galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju, smegenų pabrinkimu ir strigimu pakauškaulio didžiojoje angoje, progresuojančiu centrinės kilmės kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumu.

RVUL gydymo stacionare ligos istorijos Nr. 2016/25115 duomenimis A. Š. mirė 2016-11-15 13.30 val.

A. Š. lavone nustatyta: muštinė žaizda pakauškaulio išorinio gumburo projekcijoje, poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, histologiškai prie dangalo esančiame krešulyje eritrocitai, kompaktiškai besidėstantis fribrinas, polimorfonuklearai, pavieniai makrofagai, pagal mikro – ir makroskopinį vaizdą padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu (daiktais) ar paviršiumi (paviršiais), prieš patenkant į gydymo įstaigą. Nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Po nustatytų kūno sužalojimų, nukentėjusysis galėjo atlikti savarankiškus veiksmus (pvz. judėti, gintis, šaukti), kol neprarado sąmonę. Šie sužalojimai visumoje, remiantis sveikatos sutrikdymo mąsto nustatymo taisyklių 6.6.4. punktu, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Poodinės kraujosruvos kairiame dilbyje, krūtinės ląstoje, dešinės šlaunies projekcijoje, pagal makroskopinį vaizdą padarytos kietu buku daiktu (daiktais) ar paviršiumi (paviršiais) prieš patenkant į gydymo įstaigą. Šie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti kūno sužalojimai, galėjo būti padaryti mažiausiai trijų trauminių poveikių pasėkoje. Nukentėjusysis sužalojimų padarymo jam metu galėjo būti įvairiose pozose. (t. 1, b.l. 26-33)

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus teisiamajame posėdyje, tai yra paties kaltinamojo J. S., liudytojų R. K., V. K., D. K., S. Š., A. Ž., teismo medicinos eksperto S. C. parodymus, rašytinę bylos medžiagą teismas daro išvadą, kad jų visumos analizė suteikia pagrindą teigti, jog šių įrodymų pakanka pripažinti J. S. kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 129 str. 1 d., tai yra A. Š. nužudymą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. S. pripažino, kad nagrinėjamo įvykio dieną alkoholinių gėrimų vartojimo metu vieną kartą trenkė kumščiu į veidą A. Š., tačiau negalėjo nurodyti kodėl taip padarė. Pripažino, jog po jo suduoto smūgio ant A. Š. veido atsirado patinimas.

Apklausti teisiamajame posėdyje išgertuvėse dalyvavę asmenys - liudytojai D. K., S. Š., R. K. patvirtino, kad vartojant alkoholinius gėrimus konfliktų, ginčų nebuvo. A. Š. daug kalbėjo, o kaltinamasis prašė patylėti, eiti miegoti, tačiau A. Š. vis dėlto šnekėjo. Tuomet J. S. atsistojo ir trenkė A. Š. kumščiu į veidą. Po suduoto smūgio, A. Š., sėdėdamas ant sofos, atsilošė, o jam ant veido iš karto atsirado gumbas. Jis dar šiek tiek pasėdėjo ir išėjo. Jau minėta teismo medicinos specialisto išvada taip pat patvirtina, jog A. Š. lavone buvo nustatyta poodinė kraujosruva kairės akies vokuose. Taigi nekelia abejonių, kad būtent kaltinamasis vieną kartą trenkė kumščiu į veidą A. Š., nuo kurio šis atsilošė, o kaip smūgio pasekmė – jam ant veido atsirado patinimas. Pažymėtina, jog liudytoja R. K. teisiamajame posėdyje nurodė, kad kaltinamojo smūgis buvo stiprus. Teismas sprendžia, jog su tokiu liudytojos teiginiu sutiktina, nes po smūgio sudavimo A. Š. atsilošė, o jam ant veido iš karto atsirado gumbas. Apklausiamas teisiamajame posėdyje teismo medicinos ekspertas S. C. paaiškino, kad šiuo konkrečiu atveju buvo nustatytas galvos sumušimas – poodinė kraujosruva kairės akies vokuose ir muštinė žaizda pakaušyje ir dėl šių sužalojimų įvyko kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, kas sukėlė nukentėjusiojo mirtį. Ekspertas pažymėjo, jog abi nustatytos žaizdos yra panašaus senumo ir abi lėmė kraujo išsiliejimą bei turėjo įtakos nukentėjusiojo mirčiai. Dėl smūgio į akį ekspertas nurodė, kad nuo šio smūgio galėjo atsitikti rotacinis galvos judesys nuo ko sužalotos smegenys bei kaip pasekmė galėjo išsilieti kraujas po kietuoju smegenų dangalu, o pagal lokalizaciją ir sužalojimų pobūdį labiausiai tikėtina, jog poodinė kraujosruva kairės akies vokuose susiformavo pirmiau. Šie teismo medicinos eksperto paaiškinimai suteikia teismui pagrindą pripažinti A. Š. mirties priežastimi būtent kaltinamojo J. S. neteisėtus veiksmus – jo kumščiu suduotą smūgį į veidą. Apklausti teisiamajame posėdyje liudytojai tvirtino, kad iki kaltinamojo suduoto smūgio ant A. Š. kūno sužalojimų nematė. Byloje nėra duomenų apie tai, kokiu būdu nužudytojo pakaušyje atsirado muštinė žaizda, kuri taip pat galėjo sukelti jo mirtį. Tačiau atsižvelgtina į medicinos eksperto paaiškinimus, kuris pažymėjo, jog poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, kuri irgi lėmė nukentėjusiojo mirtį bei buvo padaryta J. S., susiformavo pirmiau ir apie tai ekspertas sprendė pagal žaizdos lokalizaciją bei sužalojimų pobūdį, tai yra pagal medicininius kriterijus. Todėl teismo vertinimu aptarti duomenys duoda pagrindą teismui pripažinti J. S. pareikštą kaltinimą pagrįstu ir įrodytu, nes A. Š. mirtis įvyko dėl kaltinamojo suduoto smūgio. Šiuo atveju nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia, kadangi J. S. nenorėjo tokių padarinių – A. Š. mirties, tačiau suduodamas stiprų smūgį į galvos sritį suvokė savo veiksmų pavojingumą, neteisėtumą, galimas pasekmes, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido joms atsirasti.

Šioje baudžiamojoje byloje buvo pareikšti nukentėjusiųjų S. Š., O. Š., J. Š., S. L. bei Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai.

S. L. civilinis ieškinys dėl 3493,33 eurų turtinės žalos, patirtos dėl brolio A. Š. laidojimo atlyginimo, tenkinamas. Pripažinus J. S. kaltu dėl A. Š. nužudymo, kaltinamajam vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.246-6.249 str.str. atsirado pareiga atlyginti turtinę žalą, susijusią su laidotuvėmis. Teismas sprendžia, kad šioje dalyje turėtos laidojimo išlaidos yra realios, nėra padidintos, išlaidos priteistinos, nes jų dydis patvirtintas bylos medžiaga – pinigų priėmimo kvitais, PVM sąskaitomis faktūromis, čekiais dėl prekių pirkimo ( t. 1., b.l. 75-80 ).

Vilniaus teritorinės ligonių kasos 3 562,07 eurų civilinis ieškinys taip pat tenkinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.280 str., 6.283 str., kadangi A. Š. buvo gydytas dėl patirtų sužalojimų asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kur jam buvo teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, kurių dydį patvirtina byloje esantis paskaičiavimas ( t. 1., b.l. 46-48 ).

Civilinio kodekso 6.250 str. nustato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais, o neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai nusikaltimu atimta gyvybė. Todėl nagrinėjamu atveju neturtinė žala priteistina, nes nukentėjusieji S. Š., O. Š., J. Š. ir S. L. yra nužudytojo A. Š. seserys ir brolis, kurie neteko artimo giminaičio. Visi nukentėjusieji prašo priteisti kiekvienam po 25 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą, tačiau teismas mažina prašomų priteisti sumų dydžius iki 2.000 eurų atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į šios kategorijos bylų teismų praktiką nusikalstamos veikos padarymo metu – 2016 -10-31, į tai, jog veikos padarymo metu A. Š. kartu su kaltinamuoju vartojo alkoholį, tai yra elgėsi netinkamai bei į tai, kad nukentėjusieji negyveno kartu su savo broliu A. Š., o kaip nustatyta byloje jų gyvenamosios vietos buvo pakankamai toli nuo nužudytojo brolio gyvenamosios vietos, dėl ko jų bendravimas buvo ribotas bei epizodiškas.

Tiriant J. S. asmenybę, nustatyta, kad jis praeityje 3 kartus teistas, daug kartų baustas administracine tvarka, nedirbo, padarė labai sunkų nusikaltimą būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kas pripažintina jo atsakomybę sunkinanti aplinkybe. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad nusikalstama veika sukėlė neatstatomas pasekmes, byloje nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Todėl J. S. skirtina baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301 str., 303-305 str., 307-308 str. str., 313 str., teismas

nusprendė:

J. S. , a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir paskirti jam 9 ( devynerių ) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 140 str. 9 d., Lietuvos Respublikos BK 66 str. į paskirtos bausmės laiką įskaityti J. S. sulaikyme bei suėmime nuo 2016 m. lapkričio 7 d. iki 2017 m. gruodžio 8 d. išbūtą laiką.

Bausmės pradžią J. S. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – nuo 2017 m. gruodžio 8 d.

Kardomąją priemonę – suėmimą – J. S. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Nukentėjusiosios S. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jos naudai iš J. S. 2 000 Eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiosios O. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jos naudai iš J. S. 2 000 Eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo J. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai iš J. S. 2 000 Eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiosios S. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jos naudai iš J. S. 2 000 Eurų neturtinės žalos atlyginimo ir 3 493,33 Eurų turtinės žalos atlyginimo.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš J. S. 3562,07 Eur turtinei žalai atlyginti.

Dėl nuosprendžio per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos - gali būti paduodamas apeliacinis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.