Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024-08-28 nutarties civilinėje byloje Nr. e2-20836-527/2024 pagal ieškovės K. S. patikslintą ieškinį atsakovui A. Š. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje – Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Jonavos rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-20836-527/2024 pagal ieškovės K. S. (toliau – ir ieškovė) patikslintą ieškinį atsakovui A. Š. (toliau – ir atsakovas) dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

15. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria nustatyta laikina skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujai pateiktų įrodymų priėmimo

16. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (LAT 2019-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

17. Kartu su atskiruoju skundu, atsakovas į bylą pateikė naujus įrodymus (ieškovės atsakovui duotus rašytinius leidimus bendrauti su vaikais; (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros pažymą, rodančią, kad atsakovas lydėjo savo neįgalią dukrą pas gydytojus).

18. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su į bylą pateiktais naujais įrodymais, konstatuoja, jog naujai pateikti įrodymai yra susiję su apeliacijos dalyku, atsakovas remiasi jais savo atskirajame skunde, jų priėmimas bylos nagrinėjimo neužvilkins, byloje yra viešasis interesas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė turėjo galimybę susipažinti su naujai pateiktais įrodymais. Taigi apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog minėti atsakovo naujai pateikti įrodymai yra priimamami ir vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir ginčo esmė

19. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis yra speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose, bei užtikrinanti laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CK 3.65 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui, nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 12 dalis).

20. Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas, viena iš vaiko teisių – tai teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.

21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai ir turtiniai interesai bei maksimaliai apsaugotos vaiko teisės ir interesai iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės (LAT 2011-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011;2020-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-687/2020). Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (LAT 2016-02-03 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

22. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad skundžiama 2024-08-28 nutartimi pirmosios instancijos teismas nustatė tokią laikiną atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką: atsakovas su nepilnamečiais vaikais turi teisę bendrauti kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį mėnesio savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį) nuo 15 iki 18 valandos, atvykdamas į nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo metu dalyvaujant ieškovei.

23. Atsakovas pateiktu atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta jo ir nepilnamečių vaikų laikina bendravimo tvarka, nes ji sudaro sąlygas tarp šalių kilti konfliktams, dėl neilgo bendravimo laikotarpio gali „atšalti“ jo ir vaikų santykiai, mano, kad jis su vaikais turi turėti teisę bendrauti ne tik ieškovės gyvenamojoje vietoje ir ieškovei nedalyvaujant. Todėl prašo nustatyti tokią laikiną bendravimo tvarką, pagal kurią kiekvienas iš tėvų su nepilnamečiais vaikais praleidžia po vienodą laiko tarpą (santykiu 50:50).

24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos šalių procesinių dokumentų turinį, byloje esančius įrodymus ir atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, pažymi, kad, atsižvelgus į tai, jog šalys nesugeba geranoriškai atsižvelgti į vaikų poreikius bendrauti su abiem tėvais, į šalių konfliktiškus santykius, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtinas siekiant laikinai apsaugoti vaikų teises į stabilų bendravimą su abiem tėvais.

25. Pagal bylos duomenis sprendžiama, jog iš esmės yra pagrįsti apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina jo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka, pagal kurią atsakovas su nepilnamečiais vaikais turi teisę bendrauti pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį) tik po 3 valandas ir tik dalyvaujant ieškovei, yra pernelyg siaura ir ribojanti tiek atsakovo teisę bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais, tiek ir nepilnamečių vaikų teisę bendrauti su savo tėvu. Pažymėtina, kad ir Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje taip pat nurodė, jog patikslintame ieškinyje prašoma nustatyti atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka, kuri iš esmės yra tokia, kokią nustatė ir pirmosios instancijos teismas, turėtų būti praplėsta, kadangi bendravimas kas dvi savaites po keletą valandų gali susilpninti tėvo ir vaikų ryšius.

26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka, nesant objektyvios būtinybės užtikrinti vaikų interesus, apriboja atsakovo teisę bendrauti su vaikais, neužtikrina maksimalaus atsakovo dalyvavimo auklėjant vaikus. Esant šalių konfliktiškiems santykiams, atsakovo bendravimas su vaikais tik dalyvaujant ieškovei ir tik jos bei vaikų gyvenamoje vietoje labai tikėtina, kad sudarys sąlygas kilti bereikalingiems konfliktams, kuriuose neabejotinai priversti būtų dalyvauti ir šalių nepilnamečiai vaikai. Privalomas ieškovės dalyvavimas atsakovui bendraujant su vaikais galėtų būti pateisinamas tik siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų teises ir interesus. Tačiau ieškovė nepateikė objektyvių ir patikimų įrodymų, kad būtent atsakovo bendravimas su vaikais (o ne vaikų tėvų konfliktiški santykiai ir vaikų įtraukimas į juos), kenkia ar kelia pavojų vaikų interesams (CPK 178 straipsnis). Esant tokioms aplinkybėms, atsakovo bendravimas su vaikais, kuris vyktų tik dalyvaujant vaikų motinai, neatitiks geriausių vaikų interesų, nes vaikams, be kita ko, svarbus artimų ir pasitikėjimo pagrindu pagrįstų santykių sukūrimas ir palaikymas su tėvu.

27. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos duomenų, ieškovė nurodė, kad atsakovas vartoja narkotines medžiagas, todėl, jos manymu, nepilnamečius vaikus palikti su atsakovu yra nesaugu. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais ieškovės argumentais neturi pagrindo sutikti. Nors Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023-12-19 nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys ir patvirtina, kad atsakovas prisipažino vartojęs narkotines medžiagas, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovas aktualiu laikotarpiu galimai vartoja narkotines medžiagas bendravimo su vaikais metu ir kad tai kelia (gali kelti) grėsmę šalių nepilnamečių vaikų saugumui. Kad šalių nepilnamečiai vaikai bendraudami su savo tėvu (atsakovu) yra saugioje aplinkoje nagrinėjamoje byloje patvirtina ir pačios ieškovės duoti sutikimai atsakovui pasiimti jų nepilnamečius vaikus ilgesniam laikui, o byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad šių susitikimų metu būtų kilęs koks nors realus pavojus šalių nepilnamečiams vaikams, įskaitant ir dėl to, kad atsakovas galimai vartojo narkotines medžiagas ne medicininiais tikslais.

28. Iš kitos pusės, apeliacinės instancijos teismas šioje konkrečioje situacijoje neturi pagrindo sutikti su atsakovo prašoma nustatyti laikina bendravimo su vaikais tvarka, pagal kurią kiekvienas iš tėvų su nepilnamečiais vaikais praleidžia po vienodą laiko tarpą (santykiu 50:50). Pirmiausia, tai prieštarautų šios skundžiamos nutarties atskiruoju skundu neapskųstai daliai, pagal kurią vaikų gyvenamoji vieta laikinai nustatyta su ieškove, iš atsakovo priteistas išlaikymas vaikams, o išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta ieškovė. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra laikino pobūdžio situacijos sureguliavimas, jomis ginčas neišsprendžiamas iš esmės, nėra įvertinamas ieškinio pagrįstumas, nes tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai ištirti ir įvertinti visas aplinkybes bei nustatyti konkrečią šalių bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, įskaitant ir tvarką, kurią siūlo apeliantas.

29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad atsakovo siūloma nustatyti laikina jo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka pagal šioje byloje šiuo metu žinomus duomenis labai tikėtina, kad neatitiktų geriausių nepilnamečių vaikų interesų, nes vaikai yra mažamečiai, jie ir pats apeliantas turi sveikatos problemų, vienam iš vaikų nustatytas sunkus neįgalumo laipsnis, todėl ilgalaikis bendravimas reikalautų papildomų apelianto pastangų ir įgūdžių, kurių buvimu teismas neišnagrinėjus bylos iš esmės įsitikinti negali. Atsakovo siūloma nustatyti laikina bendravimo tvarka, pagal kurią jis nepilnamečius vaikus pasiimtų 11 valandą, o grąžintų 21 valandą, akivaizdžiai prieštarautų nepilnamečių vaikų dienotvarkei, jų poilsio laikui, pažeistų vaikų teisę į ugdymą, poilsį ir miego stabilumą, taip pat be pagrindo iškraipytų vaikų dienos rėžimą.

30. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakovo ir nepilnamečių vaikų laikina bendravimo tvarka turi būti praplėsta nustatant, kad atsakovas su nepilnamečiais vaikais kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį šeštadienį ir sekmadienį bendrauja ilgesnes valandas, ne ieškovės gyvenamoje vietoje ir nedalyvaujant ieškovei. Siekiant, kad tarp šalių nekiltų konfliktų, į laikiną bendravimo tvarką įtraukiama sąlygą dėl vaikų tėvų vienas kito informavimo tvarkos apie svarbias priežastis, jei dėl jų numatomas bendravimas objektyviai negalės vykti. Pakeista laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, atsižvelgus į vaikų amžių, jų poreikį turėti kuo stabilesnę aplinką ir kasdieninės rutinos pastovumą, labiausiai atitiks nepilnamečių vaikų interesus ir poreikius, nepažeis atsakovo interesų bei suteiks galimybę palaipsniui, nesukeliant neigiamų emocinių pokyčių, didinti vaikų laiką, praleidžiamą su tėvu. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia šalių dėmesį, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje, todėl, esant pasikeitusioms aplinkybėms ar naujai paaiškėjusioms aplinkybėms, šalys turi teisę teikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, taikymo (panaikinimo).

Dėl procesinės bylos baigties

31. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nors byloje tinkamai taikė ir aiškino procesinės bei materialines teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, tačiau ne visiškai tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus nustatė tokią laikiną bendravimo tvarką, kuri nepilnai atitinka atsakovo ir nepilnamečių vaikų geriausius interesus, todėl šioje dalyje skundžiama nutartis pakeičiama (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

32. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

pakeisti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024-08-28 nutarties dalį, kuria nustatyta atsakovo laikina bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais, šią nutarties dalį išdėstant taip:

- ,,Atsakovas A. Š. nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2024-08-29) iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos su nepilnamečiais vaikais E. Š. ir A. Š. turi teisę bendrauti kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį mėnesio savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį) nuo 12.00 valandos iki 18.00 valandos, 12.00 valandą pasiimdamas vaikus iš ieškovės K. S. ir vaikų gyvenamosios vietos ir 18.00 valandą grąžindamas vaikus į ieškovės K. S. ir vaikų gyvenamąją vietą.

- Atsakovas A. Š. apie svarbias ir objektyvias priežastis (liga, komandiruotė ir pan.), dėl kurių jis negali vykdyti nustatytos laikinos bendravimo tvarkos, ieškovę K. S. privalo informuoti telefono skambučiu, SMS žinute arba kitomis elektroninio ryšio priemonėmis ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) parą iki numatomo bendravimo su vaikais, o jei negalėjimo bendrauti priežastys atsirado vėliau - nedelsiant nuo jų paaiškėjimo.

- Ieškovė K. S. apie svarbias ir objektyvias priežastis (liga, buvimas gydymo įstaigoje, ugdymo įstaigos organizuojamuose renginiuose ir kt.), dėl kurių vaikai negali dalyvauti bendravime su tėvu pagal nustatytą laikiną bendravimo tvarką, atsakovą A. Š. privalo informuoti telefono skambučiu, SMS žinute arba kitomis elektroninio ryšio priemonėmis ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) parą iki numatomo bendravimo su vaikais, o jei negalėjimo dalyvauti bendravime priežastys atsirado vėliau - nedelsiant nuo jų paaiškėjimo“.

Kitas Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024-08-28 nutarties dalis palikti nepakeistas.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.