Alytaus apylinkės teismo sprendimas

suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, J. K. atstovui – advokato padėjėjui Andriui Šukėnui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. K., Valstybės įmonei Turto bankas, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, J. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, pareiškėjai J. K., suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Turto bankas, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja J. K. į teismą pareiškimu suinteresuotiems asmenims J. K., Valstybės įmonei Turto bankas, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo prašo nustatyti juridinį faktą, kad A. V. K. tuoj po (duomenys neskelbtini) mirusios savo sutuoktinės M. K., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti (šio fakto nustatymas reikalingas dėl mirusio A. V. K. viso turto, priklausiusio jam mirties dieną, paveldėjimo).

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, J. K. pareiškimą, nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjos pareiškimas tenkintinas. Suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, pareiškimas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad M. K., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) būdama santuokoje su A. V. K., gimusiu (duomenys neskelbtini), kuris, pergyvenęs sutuoktinę, mirė (duomenys neskelbtini) Palikėjai turėjo tris vaikus –J. K., gimusį (duomenys neskelbtini), J. K., gimusią (duomenys neskelbtini) ir J. K., gimusį (duomenys neskelbtini), kuris mirė (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju pareiškėja J. K. yra palikėjo dukra bei suinteresuoto asmens, reiškiančio savarankiškus reikalavimus, J. K. sesuo. Suinteresuotas asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, J. K. – palikėjų sūnus. Prienų rajono 2-ojo notaro biuro (duomenys neskelbtini) testamente nurodyta, jog A. V. K. visas priklausantis kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, taip pat visas kitas turtas, kuris mirties dieną priklausys, kur jis bebūtų, iš ko besusidės ir kada beatsiras, paliekamas J. K.. Prienų rajono 3-iajam notaro biuro (duomenys neskelbtini) liudijime nurodyta, kad A. V. K., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė duktė J. K., paduodama (duomenys neskelbtini) pareikšimą apie palikimo priėmimą Prienų rajono 3-iajam notaro biurui (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad nuosavybės teise registruotas A. V. K. vardu šis nekilnojamasis turtas, kuris įgytas kartu su sutuoktine M. K. palikėjams gyvenant santuokoje, o būtent: gyvenamasis namas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas (duomenys neskelbtini) Apylinkės (seniūnijos) pažymėjimas (duomenys neskelbtini), 0.2100 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas (duomenys neskelbtini) Apskrities valdytojo sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Apskrities viršininko įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2.6800 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas (duomenys neskelbtini) Apskrities valdytojo sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Apskrities viršininko įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini). Prienų rajono 3-ojo notaro biuro (duomenys neskelbtini) išduotame liudijime nurodyta, kad paveldėjimo byla į M. K. palikimą Prienų rajono 3-ajame notaro biure nėra užvesta. Nors bylos duomenimis prieš mirtį M. K. testamento sudariusi nebuvo, tačiau M. K. palikimą vienu iš įstatyme numatytų būdų – faktiniu valdymu priėmė jos sutuoktinis A. V. K.. Pasak pareiškėjos, suionteresuoto asmens bei liudytojos paaiškinimų teismo posėdyje, byloje esančių rašytinių įrodymų spręstina, kad A. V. K. mirus sutuoktinei M. K. liko gyventi jų bendrai statytuose namuose, kuriuose gyveno iki pat savo mirties, jam liko visi sutuoktinės turėti asmeniniai daiktai, jų bendrai įsigyti baldai, namų apyvokos daiktai, žemės ūkio padargai ir pan. Sutuoktinei mirus, A. V. K. organizavo jos laidotuves, kapavietės sutvarkymą. Sutuoktinės palikimą jis pradėjo valdyti kaip savo, t. y. atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, likusį po sutuoktinės mirties gyvenamąjį namą su priklausiniais pradėjo valdyti kaip savo, rūpinosi malkų bei anglių įsigijimo namo šildymui šaltuoju metų sezonu, kurą sandėliavo viename iš ūkio pastatų, mokėjo mokesčius, rūpinosi žemės įdirbimu, ūkiu,, likusiais gyvuliais, t. y. aktyviais veiksmais po žmonos mirties tęsė naudojimąsi patekusiu į palikimo sudėtį turtu.

Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prašoma nustatyti palikimo, atsiradusio po M. K. mirties (duomenys neskelbtini), priėmimo faktą. Taigi, sprendžiant dėl šio reikalavimo, taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius. Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jei įpėdinis nurodytu būdu palikimo nepriėmė įstatymas įtvirtino dar vieną, lygiavertį paminėtam palikimo priėmimo būdą – palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.), o šie veiksmai pagal 1964 m. CK normas turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe.

Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Kaip minėta, pagal kasacinio teismo praktiką asmens, įrodinėjančio, jog jis palikimą priėmė faktiškai pradėjęs valdyti turtą, veiksmai vertinami individualiai kiekvienoje byloje, konkrečių bylos aplinkybių kontekste, taip pat turi būti atsižvelgiama į palikimą sudarančio turto pobūdį. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Taigi, pareiškėjo pareiškime nurodyti argumentai, pateikti rašytiniai įrodymai, žodiniai paaiškinimai teismo posėdžio metu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palikimo priėmimo tikslu yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis). Jeigu pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tuomet detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai dėl palikimo priėmimo fakto faktiniu valdymu vertinami kaip patikimi. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Šios nuostatos taikomos ir civilinėse bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad palikimas priimtas pradėjus faktiškai valdyti turtą, nustatymo.

Teismas nenustatė aplinkybių, kurios paneigtų ar padarytų nepatikimomis pareiškėjos reikalavimą bei pareiškime nurodytas aplinkybes dėl pareiškėjos tėvo A. V. K., pergyvenusio savo sutuoktinę, pareiškėjos ir suinteresuoto asmens motiną, mirusio (duomenys neskelbtini), veiksmų pradėjus valdyti po žmonos M. K. mirties (duomenys neskelbtini) likusį palikimo objektą sudarantį turtą, todėl nėra pagrindo pareiškėjos reikalavimą, pareiškimuose nurodytų argumentų ir pateiktų rašytinių įrodymų vertinti kaip nepatikimų ir jais nesivadovauti.

Spręsdamas dėl įrodymų pakankamumo teismas vertina duomenų, pateiktų ir ištirtų byloje visetą. Teismo vertinimu, pirmiau aptarti duomenys suponuoja išvadą, kad A. V. K., mirus sutuoktinei M. K., priėmė mirusiosios turtą, jį valdė, naudojo, prižiūrėjo, iki pat mirties turtu rūpinosi kaip savu, rūpinosi po sutuoktinės mirties likusia sodyba, kurioje iki tol abu kartu gyveno, mirus sutuoktinei niekur iki pat savo mirties išvykęs nebuvo, gyveno ūkiškai, tvarkėsi namų valdoje, prižiūrėjo gyvulius, remontavo techniką, dirbo žemę, tęsė gyvenamojo namo priežiūrą, mokėjo už elektrą, rūpinosi namo šildymu bei gerinimu, pastatai iki šiol yra išlikę, tinkami naudoti pagal tiesioginę paskirtį. Įrodymų, paneigiančių pareiškėjos nurodytas aplinkybes, suinteresuotas asmuo J. K. nepateikė, kiti suinteresuoti asmenys prieštaravimų nereiškė ir pareiškimo pagrįstumą paliko vertinti teismui, liudytojos parodymai iš esmės atitiko pareiškėjos nurodytas aplinkybes. Todėl, pirmiau aptartų duomenų visetu, sutinkamai su pareiškėjos pareiškime išdėstytais ir teismo posėdžio metu išsakytais argumentais, lyginant juos tarpusavyje bei sugretinus su suinteresuoto asmens, reiškiančio savarankiškus reikalavimus, parodymais bei pateiktais įrodymais, kuriais teismas abejoti pagrindo neturi, spręstina, kad pareiškėjos tėvas A. V. K., miręs (duomenys neskelbtini), pergyvenęs savo žmoną, prižiūrėjo, turtu rūpinosi kaip savu, taip išreikšdamas valią įgyti sutuoktinės (palikėjos) M. K., mirusios (duomenys neskelbtini), turtą nuosavybės teise, t. y. priėmė palikimą po savo sutuoktinės mirties, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Pareiškimas tenkintinas kaip pagrįstas ir įrodytas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446-448 straipsniai).

Nors suinteresuotas asmuo, reiškiantis savarankiškus reikalavimus, J. K. nurodo, kad tiek A. V. K., tiek ir vaikai – J. K. ir J. K. priėmė visą M. K. priklausantį turtą pradėdami jį faktiškai valdyti, tačiau tokias aplinkybes patvirtinančių duomenų teismui nepateikė. Suinteresuotas asmuo, reiškiantis savarankiškus reikalavimus, J. K. teigia, jog kiti vaikai, t. y. jis, J. K. ir J. K., po motinos mirties atliko įvairius turto gerinimo darbus, o būtent J. ir J. sklype iškasė tvenkinį, sutvarkė ir įrengė du garažus, kapitališkai sutvarkė ir įrengė gyvenamojo namo antrąjį aukštą su tikslu ten toliau gyventi gerinant gyvenimo sąlygas, atliko visų gyvenamojo namo langų pakeitimo darbus, prižiūrėjo ir tvarkė gyvenamojo namo aplinką, tačiau šias aplinkybės vienareikšmiškai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Priešingai, kaip nustatyta bylos duomenimis, pagalbos darbai, nuperkant tėvui paprašius medžiagų ar detalių, kasant žemę ir pan. buvo atlikti ženkliai vėliau, nei, kad įstatyme įtvirtintas terminas palikimui priimti po jų motinos mirties. Bylos duomenys patvirtina, kad notaro biure paveldėjimo byla po M. K., mirusios (duomenys neskelbtini), užvesta nebuvo. Ši aplinkybė patvirtina, kad nei vienas iš įstatyminių įpėdinių įstatymo suteiktos teisės – kreiptis savalaikiai pareiškimu į notaro biurą po motinos mirties, t. y per to meto CK įtvirtintą 6 mėnesių terminą, nerealizavo. Taigi, suinteresuotam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, tenka pareiga įrodyti, kad palikimas buvo priimtas kitu įstatymo leidžiamu būdu, faktiniu valdymu. Aplinkybė, kad J. K. ir jo miręs brolis J. K., pergyvenęs savo motiną, tėvui teikė reikiamą pagalbą, savaitgaliais iš (duomenys neskelbtini) atvykdami į sodybą, kurioje tėvas pasiliko gyventi po jų motinos mirties ir, kurioje iki savo mirties gyveno, jo aplankyti, asmeninių poreikių užtikrinimui joje sodinosi daržus, kartais padėdavo tvarkytis prie ūkio, su tėvu remontavosi žemės ūkio techniką, traktorius, kuriuos surinkti buvo tėvo mokomi nuo vaikystės, nesudaro pagrindo išvadai, kad tokie veiksmai pagrindžia faktinį palikimo priėmimą po motinos mirties, juolab, J. K. teisme patvirtinus, kad jie savalaikiai savo teisių į palikimą nerealizavo kreipdamiesi į notarą dėl to, kad toks buvo visų vaikų susitarimas, kad po motinos mirties viskas lieka tėvui, o pasiteiravus tėvo šis net pyktelėjo, teismo vertinimu, duoda pagrindą išvadai, kad tokią sūnų teiktą pagalbą tėvui niekaip negalima laikyti faktiniu palikimo priėmimu, neįvardijus netgi konkretaus laiko, kada ne va tai vaikų buvo padaryta. Kita vertus, kaip matyti bylos duomenimis, net tik, kad J. K., bet ir miręs jo brolis J., kuris 28 metus pergyveno savo motiną, per įstatymo nustatytą terminą savo valios, kad priimti motinos palikimą, nerealizavo, taip pat rodo, kad tokie J. K. argumentai prieštarauja CK 5.12 straipsnyje įtvirtintam reguliavimui. Tuo tarpu bylos duomenimis netgi imant domėn, kad vis tik pagalbos darbai (tvenkinio kasimas, namo gerinimas, kanalizacijos įvedimas) buvo atlikti, tačiau jau ženkliai vėliau, t. y. praėjus keletui metų, nei, kad įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą vienu ar kitu iš įstatyme numatytų būdų, taip pat paneigia J. K. nurodytas aplinkybes dėl įstatyminių įpėdinių aktyvių veiksmų palikimo priėmimo tikslu. Teismo vertinimu, suinteresuoto asmens, reiškiančio savarankiškus reikalavimus, pavienių darbų atlikimas, nepateikus neginčijamų įrodymų, kurie pagrįstų nurodytas aplinkybes, nereiškia turto faktinio valdymo. J. K., J. K. ir J. K. vaikų susitarimas, kuriuo buvo sutarta, jog M. K. priklausantis turtas bus ir vaikų gyvenamoji vieta poilsio dienomis, šiai bylai esminės įrodomosios reikšmės neturi. Dėl kitų aplinkybių teismas pasisakė 2024 m. kovo 1 d. nutartyje, todėl plačiau nesikartoja.

Suinteresuoto asmens, reiškiančio savarankiškus reikalavimus nurodoma aplinkybė, jog galimai paėmė papuošalus ar indus, neįvardijus konkrečiai ir kada bei kokius, o taip pat dujinę viryklę, atsižvelgiant į tai kad palikimą sudaro nekilnojamasis turtas, nelaikytina aktyviais veiksmais siekiant priimti palikimą ar palikimo užvaldymu. Beje tokių aplinkybių nepatvirtino jokie kiti faktiniai bylos duomenys. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis daiktu yra laikomas palikimo priėmimu. Palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007).

Atkreiptinas dėmesys, kad nors suinteresuoto asmens atstovas teigė galimai jo atstovaujamasis pasiėmė kokius tai pavienius daiktus po motinos mirties, deja, tokių aplinkybių nei bylos rašytiniai įrodymai, nei pats suinteresuotas asmuo kategoriškai nepatvirtino. O tai, kad, kaip matyti bylos duomenimis, iš tėvo namų, atsikrausčius pas tėvą gyventi po motinos mirties kitai moteriai, su kuria šis neužilgo susituokė, pastaroji atsivežė savo viryklę, dėl ko kita buvo nereikalinga ir, kurią J. K., maždaug po metų išsivežė į savo namus, taip pat nepagrindžia palikimo priėmimo fakto tekus jam po motinos mirties palikimo sudėtį sudarantį daiktą.

Minėta, kad A. V. K. (duomenys neskelbtini) sudarė testamentą, kuriame nurodyta, kad visą savo turtą, kuris jam priklausys, kur jis bebūtų, iš ko besusidėtų, kada beatsirastų ir turtines teises palieka J. K.. Duomenų, kad palikėjas tiek po sutuoktinės mirties, tiek testamento sudarymo metu būtų turėjęs rimtų sveikatos problemų byloje nėra. Testamentas – tai asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisiniai padariniai atsiranda tik testatoriui mirus. Pagal CK 5.15 straipsnio 2 dalį testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Taigi testamento negali sudaryti pilnamečiai asmenys, kurie negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, nors jie ir nėra teismo pripažinti neveiksniais arba jų veiksnumas neapribotas. Sudarytas testamentas gali būti nuginčijamas (CK 5.17 straipsnis). Tuo atveju, kai ginčijamas testamentas, kurio sudarymo metu testatoriaus atžvilgiu nebuvo galiojančio teismo sprendimo dėl jo pripažinimo neveiksniu, toks testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu (CK 1.78 straipsnio 2, 4 dalys, 5.16 straipsnio 2 dalis) CK 1.89 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. R. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-20/2007). Testamentas gali būti nuginčytas tik esant įstatymo nustatytiems teisiniams pagrindams (CK 5.17 straipsnis). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 1.89 straipsnio taikymo, yra išaiškinęs, kad testatoriaus valia turi būti gerbiama, vykdoma ir gali būti paneigta tik patikimai įrodžius, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių. Tokia išvada gali būti padaryta tik tuo atveju, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės dėl išreikštos palikėjos valios atitikties jos tikrajai valiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013).

Pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu (CK 5.2. str. 2 d.). Esant nurodytoms aplinkybėms, esant nenuginčytam testamentui, darytina išvada, kad pareiškėjai J. K., kaip įpėdinei pagal testamentą, pareiškimu kreipusis į notarą ir priėmus tėvo A. V. K. palikimą, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels teisines pasekmes, nes ji galės gauti paveldėjimo teisės liudijimą į visą palikėjui priklausiusį turtą. Taigi, pirmiau aptartų duomenų kontekste, suinteresuoto asmens, reiškiančio savarankiškus reikalavimus, pareiškimas atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldimo turto apimties, kadangi palikimą sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylą administruojantis notaras. Teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013, (duomenys neskelbtini) apygardos teismo (duomenys neskelbtini) gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 2023 m. balandžio 12 d. sumokėjo 55,00 Eur žyminio mokesčio. Pareiškėja prašo priteisti iš Suinteresuoto asmens, reiškiančio savarankiškus reikalavimus 1 250,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 50,00 Eur konsultacija, 500,00 Eur procesinių dokumentų dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo parengimas, 500,00 Eur atsiliepimo į J. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo parengimą, 200,00 Eur atstovavimas pirmos instancijos teisme, pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus.

Suinteresuoto asmens, reiškiančio savarankiškus reikalavimus, atstovas advokato padėjėjas sumokėjo 55,00 Eur žyminio mokesčio. Suinteresuotas asmuo, reiškiantis savarankiškus reikalavimus, J. K. prašo priteisti iš pareiškėjos 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 200,00 Eur atsiliepimo į pareiškimą parengimas ir 500,00 Eur pareiškimo parengimas ir žyminis mokestis, pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus.

Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika – paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nustatyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Šiuo atveju, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjos pareiškimas tenkintinas, o suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, pareiškimas atmestinas, teismas sprendžia, jog pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 55,00 Eur žyminis mokestis ir 1 250,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti iš suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus priteistinos.

Valstybė šioje byloje patyrė 6,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl šios išlaidos iš suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 202 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-268 straipsniais, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 576-578 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjos J. K. pareiškimą tenkinti. Suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus J. K., pareiškimą atmesti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo sutuoktinės M. K., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Priteisti iš suinteresuoto asmens, reiškiančio savarankiškus reikalavimus J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškėjos J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas – 55,00 Eur (penkiasdešimt penkių eurų 00 ct) žyminį mokestį ir 1 250,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties eurų 00 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas (duomenys neskelbtini) apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.