Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Apklausta teisme specialistė V. B. patvirtino išvadą, paaiškino, kad neapskaitytos pajamos yra neparodytos, pašalpą skaičiuoja remiantis Registro duomenimis, jei duomenys nepateikti neskaičiuoja. Jie moka pašalpas, kitas skyrius, kuris surenka įmokas, remiasi tais duomenimis kur Registrų skyrius suveda pajamas. Ką parodė įmonė iš to ir skaičiuoja. SAN pranešimus pateikia įmonės. Ten nurodyta suma. Disponuodama tais duomenimis, ji, V. B. skaičiuoja kiek reikia sumokėti. Jei deklaracijose nurodyta suma 5000, bet sumokėta 500 Lt, tai skaičiuotų kiek parodo. Prieš 7 m. ar 10 m. buvo daug atvejų kaip šis ir kilo klausimas, ir pradėjo žiūrėti, ir kreipėsi į teismą, nes patys negali nustatyti ar gali mokėti tokį didelį atlyginimą. Į teismą jie patys kreipėsi. Įmokos padidėjo tik tada kai reikėjo skaičiuoti pašalpas. 2 ketvirčius įmokos Sodrai buvo padidintos. Kriminalą įžvelgė kai daugiau tokių atvejų atsirado. Registro skyrius surenka tik įmokas, jie nežiūrėjo, kai pradėjo pašalpas mokėti tada pradėjo žiūrėti. Pasak V. B., jos (kaltinamosios) būdamos giminaitės susitarė ir pasididino pajamas iš kurių skaičiavo pašalpas. Tai buvo tokia Sodros pozicija, ne jos, V. B. asmeniška. Kai nebuvo aktualūs ketvirčiai alga buvo nustatyta minimumas. Dirbo 4 pozicijose, tai sukėlė įtarimą. Nebuvo nagrinėjamas klausimas koks atlyginimas vidutiniškai mokamas už tokias pareigybes. Nebuvo tinkamai reaguota tuo metu, nes buvo dideli mastai. Buvo pradėta kelti klausimus dėl to ankščiau, nei po 2 m. tyrimas buvo ankščiau pradėtas. Administracija „(duomenys neskelbtini)“ laiku pateikdavo dokumentus Sodrai. Jie lygino kiek kiti įmonėje uždirbo žmonės. Jie kreipėsi į prokuratūrą, kad atliktų tyrimą ir išsiaiškintų. S. D. kai dirbo iki tol, kitais laikotarpiais visada gaudavo minimumą. Labai daug padidėjo S. D. pajamos, 22 kartus. Lygino pajamas su kitais darbuotojais, 19 kartų didesnės pajamos. Ir su direktorės atlyginimu tos pajamos buvo didesnės tais ketvirčiais iš kurių skaičiavo pašalpas. Kiek padidėjo įmokos į Sodrą negali atsakyti. Jie moka pašalpas ir jai, V. B. neįdomu kiek padidėjo įmokos, jos kita sritis. Pasak V. B., kaltinamoji nepagrįstai gavo didesnę pašalpą. Kasos knygos duomenimis ji, V. B. nesirėmė. Kiek darbuotojų dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kai kaltinamajai padidėjo atlyginimas, tai ne jos, V. B. kompetencija, dėl to kreipėsi į prokuratūrą.

Teisėja teisiamamaje posėdyje paskelbė Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 1 d. 1 p., 4 d. tvarka liudytojos T. D. parodymus, kai ji 2012-11-23 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad S. D. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti 2004 m. administratore. Ji dirbdavo 4 valandas per dieną, į rankas jai buvo mokamas minimalus darbo užmokestis, tačiau konkrečios sumos neprisimena. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktore visą laiką buvo ji (T. D.). Iš pradžių ji dirbo pilnu etatu. Maždaug 2006 m. gavo invalidumą ir pradėjo dirbti puse etato, t. y. 4 valandas. Dirbdama pilnu etatu ji gaudavo apie 700-600 Lt atlyginimo, po to - 400 Lt. Visi kiti darbuotojai dirbdavo puse etato ir gaudavo maždaug po 400 Lt. Iš pradžių įmonėje dirbo 8 žmonės, o po to - 5 žmonės kartu su ja. Iš pradžių įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, po to, maždaug 2007 m., buvo pasamdyta buhalterė M. K.. Visą laiką kasininkas buvo ji (T. D.). Įmonės finansinė padėtis buvo normali, būdavo daug užsakymų banketams, šventiniams ar gedulingiems pietums. Ji imdavo pinigus iš klientų už banketus, pietus ir pan., užpildydavo kasos pajamų orderius. Mokėdama atlyginimus užpildydavo kasos išlaidų orderius. Kartais pildydavo darbo laiko apskaitos žiniaraščius, darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius. Šiuos dokumentus pildydavo buhalterė, kartais - ji todėl, kad buhalterė ne visada ateidavo į darbą, todėl ir buvo atleista už pravaikštas. Ji tikrindavo personalo darbą, kartais pildydavo buhalterinius dokumentus, tikrindavo kasą, kartais skambindavo tiekėjams, kad jie atvažiuotų pasiimti apmokėjimo už paslaugas, tikrindavo tvarką virtuvėje. Kartais telefonu priimdavo užsakymus banketui, furšetui ir pan. Maždaug 2007 m. jai labai pablogėjo sveikata, ir ji nebegalėjo atlikti visų išvardintų darbų, todėl visus šiuos darbus pradėjo dirbti dukra S. D.. S. D. atlikdavo keturių darbuotojų funkcijas: dirbo administratore, tiekėja, barmene, padėdavo virtuvėje, ruošdavo stalus banketams, net kartais dirbdavo už valytoją. S. pasakė jai, kad rado kitą darbą ir išeina dirbti kitur, nes ten pasiūlė jai apie 5000 Lt atlyginimo. Kadangi tai buvo šeimos biznis, jai buvo gaila viską prarasti, todėl ji pasiūlė S. didesnį, t. y. 6700 Lt dydžio, atlyginimą. Apie tai, kad S. laukiasi, tuo metu ji dar nežinojo. Apie S. nėštumą ji sužinojo tik maždaug 2007 m. gruodžio mėn., kai ją paguldė į ligoninę. S. buvo mokamas sutartyje numatytas atlyginimas grynais pagal kasos išlaidų orderius. Įmonėje visada buvo pinigų, kad galėtų sumokėti atlyginimą S. D. ir ne tik jai. Kadangi, kaip jau minėjo, buhalterė ne visada ateidavo į darbą, jai tekdavo pačiai tvarkyti buhalterinę apskaitą, bet kadangi ji neturėjo pakankamai reikiamų buhalterinei apskaitai tvarkyti žinių, matyt ne visus dokumentus tinkamai sutvarkė. Visus reikiamus mokesčius Sodrai ji sumokėdavo laiku, nebent kada buvo padariusi klaidų skaičiuodama ar pavėlavo sumokėti dėl savo ligos. S. D. atlyginimas buvo padidintas nuo tos dienos, kai tik buvo priimtas įsakymas ir padarytas darbo sutarties pakeitimas. Atlyginimas jai buvo išmokėtas tomis dienomis, kada buvo išrašyti kasos išlaidų orderiai, patvirtinantys pinigų išmokėjimą, bei pasirašyti S. D., kas patvirtina, kad ji pinigus gavo. Pripažįsta, kad aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, tačiau tai įvyko dėl jos sveikatos būklės bei neturėjimo specialių žinių. Tikrai neturėjo jokio tikslo sukčiauti motinystės išmokų apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje ar apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą, tai įvyko dėl visų aukščiau nurodytų susiklosčiusių aplinkybių. (t. 4, b. l. 166-167) Teisėja taip pat paskelbė liudytojos T. D. parodymus, kai ji 2013-02-05 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad laikotarpiu nuo 2006-07-01 iki 2008-07-01 apskaitos registrai ,,Didžioji knyga“ ir kiti apskaitos registrai, kuriuose apskaitomas bendrovės turtas, pajamos, sąnaudos ir įsipareigojimai, įmonėje ,,(duomenys neskelbtini)“ vedami nebuvo, kadangi ji pati buhalterinės apskaitos tvarkyti nemokėjo. 2007-09-10, 2007-11-12 ir 2007-12-10 kasos išlaidų orderiai yra užpildyti ir pasirašyti M. K., išskyrus eilutes ,,Gavau“ ir ,,Gavėjo parašas“. 2007-08-31, 2007-09-28, 2007 m. spalio mėn. ir 2007 m. lapkričio mėn. darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose esantys įrašai ,,Sudarė: vyr. buhalterė M. K.“ ir šalia esantys parašai yra parašyti ir pasirašyti M. K.. Jei tai rašyta ir pasirašyta ne M. K., kas už ją galėjo parašyti ir pasirašyti, ji nežino, tai tikrai ne jos rašysena. (t. 4, b. l. 169-170)

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaltinamoji S. D. parodė, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ji pradėjo dirbti 2004 m. administratore. Dirbdavo po 4 valandas per dieną, į rankas jai buvo mokamas maždaug 300-400 Lt atlyginimas. Kokia buvo įmonės finansinė padėtis, ji nežino, bet užsakymų nebuvo daug. Atlyginimas visada būdavo mokamas laiku, grynais. Atlyginimą mokėdavo direktorė T. D. arba buhalterė. Iš pradžių buhalterė buvo R., maždaug 2005 m. buvo pasamdyta įmonė, tvarkanti buhalterinę apskaitą, jos pavadinimo neprisimena. Maždaug 2007 m. vasarą buvo pasamdyta buhalterė vardu M., kurios pavardės neprisimena. 2008 m. vasario 27 d. ji išėjo dekretinių atostogų. Tuomet buhalterė galimai dar dirbo, kada ji išėjo iš darbo, tiksliai nežino. Maždaug 2007 m. birželio viduryje, tikslios datos nurodyti negali, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorė T. D. pasiūlė jai dirbti visą darbo dieną: atvežti pagal sąrašą produktus, užsakyti alkoholio iš tiekėjų, tikrinti, ko trūksta per dieną, ir užsakyti reikiamas prekes, surasti klientus, paduoti reklaminius skelbimus (tuo metu reklamavosi Meniu.lt), ieškoti personalo, prižiūrėti, kad dirbtų, kad užtektų indų, įrankių, staltiesių, servetėlių ir pan., prižiūrėti, kad veiktų darbui reikalinga technika, nupirkti buitinės chemijos, dirbti su klientais (priimti užsakymus), sudaryti meniu, taip pat ir banketinį. Iki tol dalį šių darbų ji atlikdavo: dirbo kaip administratorė, patikrindavo, ar visi darbai yra atlikti, jei esant jai atvykdavo užsakovai, ji pati priimdavo užsakymus. Iki tol, jei jos darbe nebūdavo, užsakymus priimdavo barmenė, taip pat buvo ir maisto tiekėjas, kurio atsisakė 2007 m. vasarą, nes tiekdavo nekokybiškus produktus. Visus kitus darbus atlikdavo direktorė. Koks tuo metu buvo direktorės atlyginimas, ji nežino. Iki šio direktorės T. D. pasiūlymo dirbti visą dieną ir atlikti žymiai daugiau darbų ji jau buvo gavusi pasiūlymą iš kito restorano dirbti administratore, už ką jai buvo pasiūlytas 5000 Lt atlyginimas. Kadangi tuo metu turėjo dirbti už tris žmones, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorei ji pasakė, kad sutiks dirbti tik už žymiai didesnį atlyginimą. Todėl T. D. pasiūlė jai 6700 Lt atlyginimą, ir ji sutiko. 2007 m. liepos mėnesį, tikslesnės dienos neprisimena, buvo pasirašytas darbo sutarties pakeitimas, kuriame nurodytos jos papildomos pareigos bei padidintas atlyginimas. Tuo metu ji dar nesilaukė. Gaudama iki 6700 Lt padidintą atlyginimą ji pasirašydavo kasos išlaidų orderyje ir darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštyje. Atlyginimą jai mokėdavo direktorė ar buhalterė. Kokia tuo metu buvo įmonės finansinė padėtis, ji nežino, buvo daug užsakymų į ateitį, t. y. vestuves ar kitokius banketus užsakydavo prieš pusę metų ar net daugiau. Kiek tuo metu dirbo įmonėje darbuotojų, ji neprisimena, bet visada būdavo virėjas, galėdavo nebūti barmeno ar padavėjo. Kokie buvo kitų darbuotojų atlyginimai, ji nežinojo. Ji apie įmonės finansinę padėtį su direktore niekada nekalbėjo. Iš kokių pinigų jai buvo mokamas atlyginimas, ji nežino. Kas tvarkydavo įmonės buhalterinius dokumentus, negali pasakyti, bet mano, kad buhalterė, nes tam ji ir buvo pasamdyta. Ji jokių įmonės buhalterinių dokumentų netvarkė, nes nebuvo buhalterė, ir tai jos visiškai nedomino. Kas pildydavo darbo laiko apskaitos žiniaraščius, ji nežino. Kodėl 2007 m. liepos mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje yra ištaisytos jos darbo laiko valandos, ji nežino. 2007 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo, lapkričio, gruodžio mėnesių ir 2008 m. sausio mėnesio kasos išlaidų orderiuose nurodytus pinigus ji gavo, šiuose orderiuose yra jos parašai. Daugiau dėl šio fakto negali nieko paaiškinti (t. 4, b. l. 129-130).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas S. D. parodė, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ jis dirbo nuo 2007-05-16 iki 2008-04-25 virėju. S. D. buvo šeimininkų dukra, ji gana dažnai būdavo įmonėje, valgydavo, bet ar ji dirbo šioje įmonėje, ar tiesiog atvažiuodavo pas tėvus, jis nežino. Apie S. funkcijas, darbo laiką toje įmonėje, apie tai, ar jai buvo mokamas atlyginimas ir ar jis jai buvo pakeltas, jis nieko nežino. Tiekėja, kiek žino, buvo T. D.. Jis surašydavo jai sąrašą reikalingų prekių, o ji jas atveždavo su sąskaitomis faktūromis. Barmene dirbo kažkokia mergina, kurios nei vardo, nei pavardės jis neprisimena. Iš darbo jis išėjo 2008 m. pavasarį, o kada buvo įformintas jo atleidimas, nežino. Nieko negali paaiškinti nei apie S. D. darbą, nei kas jį atliko po to, kai S. D. išėjo gimdymo atostogų, nes įmonėje nebedirbo. Ar buvo įmonėje buhalteris, jis nežino. (t. 1, b. l. 127-128)

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. T. parodė, kad 2007-09-01 jis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ šventė savo vestuves. Visas šventės sąlygas jis aptarė su S. Kuo ji dirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, jis nežino, bet mano, kad administratore. Visą šventę suorganizavo S. Už šventę jis sumokėjo grynais apie 15 000 Lt vyresnei moteriai, mano, kad ji yra S. motina. Apie tai, kad sumokėjo pinigus, jis gavo kasos čekį, tačiau šiuo metu jo nebeturi išsaugojęs. Jokio kito dokumento negavo ir nepasirašinėjo. Jei neklysta, dar buvo surašyta kažkokia sutartis, kurioje buvo suderintas meniu ir kainos, šios sutarties taip pat neturi išsaugojęs, nes praėjo daug laiko. (t. 1, b. l. 146-147)

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja N. V. parodė, kad ji Pavilnyje gyvena nuo vaikystės, todėl ten pažįsta beveik visus. Netoliese buvo kavinė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, į kurią beveik kasdien užsukdavo po darbo. T. D. ir S. D. ji pažįsta gana seniai, taip pat pažinojo ir kitus šios kavinės darbuotojus. Jei neklysta, 2007 m. rudenį, galimai rugsėjo ar spalio mėn., ji su keliomis savo grupės draugėmis buvo užsakiusi pobūvį. Už tai grynais sumokėjo apie 1000 Lt T., ji išdavė kažkokį dokumentą, koks tai buvo dokumentas, ji nežino, jo neišsaugojo. Visas pobūvio sąlygas derino su S. Šiuo metu artimiau su ja nebendrauja, bet susitikus būtinai pasikalba. (t. 1, b. l. 142-143)

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu specialistė Džona Pietaraitienė parodė, kad darbo užmokesčio apskaičiavimui ir mokėjimui įmonės apskaitoje atvaizduoti gali būti naudojami įvairūs laisvos formos dokumentai: atlyginimų apskaičiavimo suvestinė, darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštis, asmens sąskaita, neišmokėto darbo užmokesčio suvestinė ir pan. Jeigu įmonėje nepildomi darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiai, išmokėtas darbo užmokestis gali būti fiksuojamas ir darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštyje skiriant papildomas skiltis darbuotojams išmokamoms sumoms nurodyti. Darbuotojams pinigai iš kasos gali būti išmokami išrašant kiekvienam darbuotojui atskirą kasos išlaidų orderį arba grupei darbuotojų išrašant vieną mokėjimo žiniaraštį išvardijant jame darbuotojus ir jiems išmokamas sumas. Pastaruoju atveju pinigams iš kasos išmokėti surašomas kasos išlaidų orderis nurodant jame bendrą sumą, įrašytą mokėjimo žiniaraštyje. Visos kasos operacijos, visi kasos pajamų ir išlaidų orderiai turi būti įrašyti į kasos knygą. Tyrimui atlikti nebuvo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokesčio paskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščiai už 2008 m. pirmąjį pusmetį, kasos knygoje už 2008 m. sausio – liepos mėnesius įrašo apie darbo užmokesčio išmokėjimą S. D. nėra. Bendrovės kasos knygoje už 2008 m. birželio mėn. yra įrašas apie tai, kad atskaitingam asmeniui T. D. darbo užmokesčio išmokėjimui, ūkio išlaidoms ir pan. išmokėta 850 Lt, tačiau tyrimui negautos avansinės apyskaitos, bendrovės atskaitingų asmenų apskaitos registrai, o, remiantis tyrimui pateiktais dokumentais, nėra galimybės atsakyti, koks atlyginimas buvo išmokėtas S. D. už 2008 m. sausio mėn. ir ar tas atlyginimas atsižvelgiant į S. D. dirbtų darbo dienų ir valandų skaičių buvo apskaičiuotas pagal 2007-07-01 įsakymu nustatytą padidintą atlyginimą. Patikslintoje 2010-08-24 VSDF specialisto išvadoje Nr. (10.4)11-823 nurodyta, kad nuo 2007-07-01 padidinus S. D. atlyginimą bendrovėje apskaičiuotos didesnės VSD įmokų sumos pilnai sumokėtos VSDF biudžetui. Tyrimui atlikti jai nebuvo pateikti dokumentai, patvirtinantys UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktas VSD įmokas į VSDF biudžetą. Pagal tyrimui pateiktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygą už 2006-2008 m. ir atsiskaitomosios sąskaitos banke išrašą už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2008-06-30, pinigai VSDF biudžetui mokami nebuvo. Tyrimui atlikti negauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrai už 2006-2008 metus, kuriuose apskaitomas bendrovės turtas, pajamos, sąnaudos, įsipareigojimai. Dėl to bei atsižvelgiant į tai, kad gauta kasos knyga už 2006-2008 m., darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiai už 2006-2007 m., darbo laiko apskaitos žiniaraščiai už 2006-2008 m., 9 kasos knygoje neapskaityti kasos išlaidų orderiai bei banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2008-06-30, iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2006, 2007 ir 2008 metus. (t. 1, b. l. 159-164)

2013-03-12 gautuose M. K. raštuose nurodyta, kad ji nuo maždaug 2007 m. liepos pabaigos iki gruodžio vidurio dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės pareigose. Iš darbo išėjo, nes buvo sunku dirbti ten buvusiose sąlygose. Sąskaitų plano nebuvo, likučių taip pat. Teko rankioti ir dėlioti dokumentus bent jau eilės tvarka. Metiniai balansai mokesčių inspekcijai nebuvo pateikti už kelis metus, reikėjo atstatyti likučius, tik neaišku kaip, paruošti metinę atskaitomybę, kai trūko daug pirminių dokumentų, kurių, pasak direktorės, negrąžino kažkokia iki tol įmonės apskaitą tvarkiusi įmonė. 2007 m. antrą pusmetį ji suvedinėjo dokumentus į didžiosios knygos sąskaitas, kurių likučius tikėjosi suvesti, kai jai pateiks ankstesnius, tačiau, kaip vėliau įsitikino, jų iš niekur negalima „nupiešti“. Direktorė, nors ir žadėjo, tačiau jos darbo laikotarpiu taip ir nepristatė visų dokumentų iš įmonės, kuri anksčiau vedė apskaitą. Įmonėje jokios tvarkos su dokumentais nebuvo, neaišku, kur ir kaip dingusi ankstesnė buhalterinė apskaita ir visi registrai. Direktorė jau ryte atvažiuodavo į darbą „linksma“. Gamybos vedėja niekada jokių ataskaitų apie įsigytus ir nurašytus produktus neteikė. Nebuvo su kuo normaliai dirbti, jokios tvarkos nebuvo. Ji suvedė į kasos knygą kasos dokumentus, ruošė darbo užmokesčio apskaitos ir darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kaip jai buvo pasakyta pildyti direktorės T. D.. Kokie buvo apskaitos registrai, ji neprisimena. Kaip jau minėjo, ji suvedė didžiosios knygos sąskaitas, kasos knygą pagal jai duotus dokumentus. Kasos pajamų orderius pinigams pagal kasos aparato žurnalą pildė ji. Kasos išlaidų orderių, atrodo, neišrašinėjo, nes su grynaisiais pinigais jokių reikalų neturėjo. Grynieji pinigai, gauti už banketus, turėjo būti užpajamuojami įmonės kasoje, tačiau ar tam buvo išrašomos sąskaitos faktūros, kasos pajamų orderiai ar kasos aparato čekiai, ji nežino, nes jai jų niekas nerodė ir į apskaitą įvesti nedavė. Ar 2007 m. antrame pusmetyje UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusi sutartis dėl maitinimo paslaugų teikimo, ji negali pasakyti, nes tokių sutarčių nematė, jai niekas jų nerodė. Ji užpildydavo darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius ir atiduodavo juos įmonės direktorei T. D.. Įmonėje kasininko nebuvo, grynieji pinigai buvo pas šeimininką S. D.. 2007 m. 2-ą pusmetį UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą vykdė. Maistą gamino virėjai, maistą ir gėrimus ant stalo patiekdavo bei stalą serviruodavo barmenai, jiems padėdavo kiti virtuvės darbuotojai. Dėl S. D. atlyginimo pakėlimo įsakymas buvo atspausdintas vėliau nei 2007-07-01, konkrečios datos neatsimena, bet atrodo, kad po pirmo vizito pas gydytoją dėl nėštumo, apytiksliai tai buvo 2007 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn. Buvo aišku, kad S. D. nėščia, nes visiems buvo pasakyta, o atlyginimą padidinti liepė direktorė T. D.. Atlyginimo S. D. ar bet kam kitam ji išmokėjusi nebuvo, nes jokių reikalų su grynaisiais pinigais neturėjo. Ar atlyginimas S. D. buvo išmokėtas, ji nežino. Kasos išlaidų orderių dėl atlyginimo S. D. išmokėjimo ji neišrašė, kas ir kada juos išrašė, ji nežino. Šie orderiai yra be numerių ir neįtraukti į kasos knygą, nes niekas jai nepateikė jų įvesti į apskaitą. Tai reiškia, kad jie buvo išrašyti žymiai vėliau. Dėl kokių nors išmokėjimų jai niekas nieko neaiškino, ji tik suvesdavo kasos knygą pagal jai pateiktus dokumentus. Dėl atlyginimų įmonės darbuotojams ji išrašydavo atlyginimų mokėjimo žiniaraščius, o kokiu būdu šeimininkas jiems mokėjo, ji nežino, kaip ir nežino, kiek šeimininkai turėjo grynųjų pinigų, nes jokių atsiskaitymo už banketus dokumentų jai nepateikdavo. 2007-11-12, 2007-09-10, 2007-12-10 kasos išlaidų orderiai, išrašyti S. D., parašyti ne jos ranka ir jos parašai juose padirbti, minėti orderiai parašyti T. D. ranka, nes jos raštą ji puikiai pažįsta. Liepos, rugpjūčio mėnesių, gal ir rugsėjo mėnesio darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiai direktorės nurodymu buvo perrašyti. Sodrai ataskaitas parengė ji, kas konkrečiai, t. y. ji ar direktorė, jas nuvežė, ji neprisimena. Šiuo metu ji ne Lietuvoje. (t. 1, b. l. 155-158)

Kaltinamoji S. D. teisiamajame posėdyje neprisipažino dėl pareikšto kaltinimo. Kaltinamoji S. D. teisme parodė, kad kitas darbdavys jai pasiūlė dirbti visą dieną ir pasiūlė didesnį atlyginimą, tada mama jai, S. D. pasiūlė dirbti visą dieną ir pasiūlė didesnį atlyginimą, padarė darbo sutarties pakeitimą dėl jos pareigų, nes papildomai atsirado naujos pareigos, dar dirbo ir už tiekėją, nes prieš tai buvo samdomi tiekėjai, kurie veždavo produktus, taip pat turėjo priimti užsakymus iš klientų dėl banketų, tai meniu sudarymas, vakaro planavimas, reikėjo surasti muzikantą, atitinkamą aplinką restorane padaryti pagal kliento pageidavimą, tuo laiku nebuvo ir valytojos, tai turėjo tvarkyti ir patalpas, jokiu laiku nebuvo barmeno ir padavėjo, turėjo pati klientus aptarnauti, kartais būdavo 30-40 asmenų, ji viską darė viena. Iki darbo sutarties pakeitimo dirbdavo nedaug, ji, S. D. dirbo apie 4 val., atvažiuodavo rytais ar vakare po studijų, tuo metu į jos pareigas klientų aptarnavimas, meniu sudarymas neįėjo. Atlyginimą gaudavo grynais, išmokėdavo kitas asmuo, buhalterė ar jos kartu, už ką pasirašydavo, jai, S. D. pasakydavo kur pasirašyti. Ji, S. D. nepildė jokių dokumentų atbulinėmis datomis. Tomis dienomis, kuriomis gavo atlyginimą ir pasirašydavo. Papildymai darbo sutartyje buvo padaryti nustatytu, tinkamu laiku ir kitas asmuo neturėjo duomenų, kad ji, S. D. yra nėščia. Apie savo nėštumą sužinojo spalio mėnesį, galvojo, kad apsinuodijo, todėl kreipėsi į Infekcinę tuberkoliozinę ligoninę, nes stipriai vėmė, svaigo galva, pakilo temperatūra, skaudėjo pilvą. Gydytoja apžiūrėjo, padarė visus reikiamus tyrimus ir pasakė, kad reikia echoskopiją daryti, nes gali būti, kad yra nėščia. Padarė echoskopiją ir nustatė, kad yra 12-13 savaičių nėščia. Gydytojui tiksliai negalėjo pasakyti savo menstruacijų datos, tai padarytas tyrimas ir nustatytas nėštumo laikas pagal vaiko dydį. Mama sužinojo apie jos, S. D. nėštumą gruodžio mėnesį. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį nieko nežinojo. Ji, S. D. galvojo, kad įmonės finansinė padėtis yra gera, nes vykdavo banketai, būdavo gaunami pinigai, kuriuos prie jos gaudavo buhalterė. Tokius kaltinamosios S. D. parodymus teismas vertina kaip pastarosios gynybinę poziciją siekiant sušvelninti savo atsakomybę ar jos išvengti. Nors S. D. savo kaltę dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų neigė, tačiau jos kaltę visiškai pagrindžia kaltinamajame akte nurodyti ir teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai, t. y. liudytojų parodymai, poėmio protokolas, specialistų išvados, specialistų parodymai teisme, byloje gauti dokumentai, kita bylos medžiaga. Tiek kaltinamoji S. D., tiek ikiteisminio tyrimo metu apklausta T. D. (parodymai paskelbti teisminio bylos nagrinėjimo metu) patvirtino, kad S. D. nuo 2007-07-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai buvo padidintas nuo 300 Lt iki 6700 Lt atlyginimas ir jis realiai buvo mokamas. Tačiau byloje esantys įrodymai - iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ paimti dokumentai, pateiktos banko sąskaitų išklotinės, specialisto išvada ir specialistės D. Pietaraitienės parodymai leidžia teismui spręsti, kad realiai įmonė ,, (duomenys neskelbtini)“ išmokėti tokį atlyginimą S. D. finansinių galimybių neturėjo ir tokio atlyginimo S. D. realiai nemokėjo. FNTT prie LR VRM specialisto išvadoje nurodyta, kad remiantis bendrovės kasos knygos duomenimis, pinigai pagal minėtus neapskaitytus 2007-07-13, 2007-08-13, 2007-09-10, 2007-11-12, 2007-12-10 ir 2008-01-15 kasos išlaidų orderius nei jų išrašymo dieną, nei tiriamuoju laikotarpiu iš bendrovės kasos išmokėti nebuvo. Remiantis tyrimui pateiktų darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščių už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2007-12-31 (jų kopijos specialisto išvados priede Nr. 9) bei minėtų neapskaitytų kasos išlaidų orderių duomenimis, darbo užmokestis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams buvo išmokėtas grynais pinigais, kadangi yra gavėjų parašai. Tačiau tyrimui nepateikti dokumentai, patvirtinantys bendrovės gautas pajamas, iš kurių S. D. buvo sumokėtas per 2007 m. 2-ąjį pusmetį priskaitytas darbo užmokestis bei su šiuo priskaičiuotu užmokesčiu susiję mokesčiai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje per 2007 m. 2-ąjį pusmetį iš veiklos gautų pajamų buvo užpajamuota iš viso 4390 Lt, kasos likutis 2007-07-01 buvo 31,63 Lt, 2008-01-01 – 6,15 Lt. Bendrovės atsiskaitomojoje sąskaitoje pajamos per 2007 m. 2-ąjį pusmetį neužfiksuotos. Laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2008-06-30 bendrovė į sąskaitą banke gavo 400 Lt, sąskaitos likutis 2007-01-01 buvo 400 Lt, 2008-01-01 sąskaitoje pinigų nebuvo. Kasos ir banko dokumentų duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007 m. gavo iš viso 13 851,23 Lt, likutis kasoje 2007-01-01 buvo 6044,92 Lt. Iš viso 2007 m. bendrovė disponavo 19 896,15 Lt dydžio lėšomis. Išvadoje konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2007-07-01 iki 2007-12-31 atsiskaitomojoje sąskaitoje ir kasoje neturėjo lėšų išmokėti S. D. laikotarpiu nuo 2007-07-01 iki 2007-12-31 priskaičiuotą darbo užmokestį bei sumokėti socialinio draudimo įmokas nuo jai priskaičiuoto darbo užmokesčio. Taigi, vadovaujantis kasos knygos ir banko apskaitos dokumentų duomenimis, darbo užmokesčio S. D. pakėlimui nuo 350 Lt iki 6700 Lt bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ iki 2007-07-01 ekonominio pagrindo nebuvo. Apklausta teisme specialistė Džona Pietaraitienė patvirtino išvadą ir paaiškino, kad pagal žiniaraščius 2007 m. antrame pusmetyje ir 2008 m. pirmus mėnesius T. D. tų sumų niekaip negalėjo užtekti išmokėti atlyginimams, pagal tai kas apskaityta ir jai pateikta, tų pinigų nebūtų užtekę, jau nuo 2006 m. likučius atkėlinėjo, net su tais likučiais neužtektų, ji nesurado tų sumų. Jei 21 000 Lt išmokėta S. D., prie to dar mokesčiai, sąnaudos, plius dar kitiems darbuotojams mokėtas atlyginimas, jie jau šitame balanse netelpa, turėtų daugiau būti sąnaudų įrašyta, jei buvo skaičiuojamas toks darbo užmokestis S. D.. Piniginių lėšų buvo nepakankamai išmokėti atlyginimą. Tuo laikotarpiu nebuvo matyti, kad buvo galima išmokėti atlyginimą pagal pateiktus kasos ir banko dokumentus. Kreiptinas dėmesys, kad FNTT prie LR VRM specialisto išvadoje užfiksuota, jog tyrimui buvo gauti VSDFV Vilniaus skyriaus raštai, kuriais UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo raginama sumokėti susidariusias valstybinio socialinio draudimo įmokų skolas: 2006-07-28 raštas dėl 665 Lt skolos, 2007-10-24 raštas dėl 618 Lt skolos, 2008-05-16 raštas dėl 614,73 Lt skolos. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo skolų VSDFV Vilniaus skyriui, laikotarpiu nuo 2007-07-01 iki 2007-12-31 atsiskaitomojoje sąskaitoje ir kasoje neturėjo lėšų išmokėti S. D. laikotarpiu nuo 2007-07-01 iki 2007-12-31 priskaičiuotą darbo užmokestį bei sumokėti socialinio draudimo įmokas nuo jai priskaičiuoto darbo užmokesčio. Tyrimui gautų darbo užmokesčio priskaičiavimo bei išmokėjimo žiniaraščių duomenimis nustatyta, kad nuo 2006-07-01 iki 2008-07-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams nebuvo mokami priedai, premijos ar priemokos, tyrimui pateiktuose įsakymuose duomenų apie darbo užmokesčio pakėlimą darbuotojams, išskyrus S. D., nėra, S. D. darbo užmokestis 2007 m. liepos – gruodžio mėnesiais buvo 9,57 karto didesnis negu bendrovės direktorės T. D. darbo užmokestis, S. D. 22 kartus nustatytas didesnis mėnesinis atlyginimas, nei prieš tai jai mokėtas atlyginimas. Apklausta teisme specialistė V. B. patvirtino išvadą ir paaiškino, kad įmokos padidėjo tik tada kai reikėjo skaičiuoti pašalpas, 2 ketvirčius įmokos Sodrai buvo padidintos. Pasak V. B., jos (kaltinamosios) būdamos giminaitės susitarė ir pasididino pajamas iš kurių skaičiavo pašalpas. Kai nebuvo aktualūs ketviršiai alga buvo nustatyta minimumas. S. D. kai dirbo iki tol, kitais laikotarpiais visada gaudavo minimumą, labai daug padidėjo S. D. pajamos, 22 kartus, lygino pajamas su kitais darbuotojais, 19 kartų didesnės pajamos. Ir su direktorės atlyginimu tos pajamos buvo didesnės tais ketvirčiais iš kurių skaičiavo pašalpas. Pasak V. B., S. D. nepagrįstai gavo didesnę pašalpą. Išdėstyti įrodymai kaip minėta patvirtina, kad realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėti tokį atlyginimą finansinių galimybių neturėjo ir realiai tokio atlyginimo S. D. nemokėjo. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnyje aktualiu laikotarpiu nustatyta, kad kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas už praeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį. Pažymėtina, kad S. D. draudžiamosios pajamos buvo padidintos būtent tuo laikotarpiu, kurio draudžiamosios pajamos buvo naudojamos apskaičiuojant kompensuojamąjį uždarbį, pagal kurį nustatomas ligos, motinystės, tėvystės pašalpų dydis. S. D. versija, kad ji apie savo nėštumą nieko nežinojo, darbo užmokestį jai pakėlė, nes pastaroji atliko trijų ir daugiau darbuotojų darbus, iki atlyginimo padidinimo S. D. tokių darbų neatliko, kai buvo padidintas atlyginimas S. D. priimdavo užsakymus, padengdavo stalus, dirbo už barmeną, kartais dirbdavo padavėja, net kai baigdavosi banketai ji tvarkėsi, atmetama kaip nepagrįsta, prieštaraujanti byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Apklausta liudytoja A. M. teisme patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad kai ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ barmene nuo 2006-10-17 iki 2007-02-19, tuo metu administratore dirbo S. D., pastaroji darbe būdavo kasdien, kartais atveždavo prekių, jei reikėdavo – padėdavo prie baro, priimdavo užsakymus, prekes, būdavo ruošiant banketus, ji nebijojo darbo, darydavo tai, kas reikalinga, tiekėjo įmonėje nebuvo, jo darbą dažniausiai atlikdavo S. D.. Teisme apklausta liudytoja K. B. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo barmene, S. D. buvo administratorė, pastaroji būdavo darbe kiekvieną dieną, ji priimdavo užsakymus, turėdavo nemažai darbo, banketais užsiimdavo S. D.. Liudytoja K. B. teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2004-07-27 iki 2007-04-29 padavėja, tuo metu administratore dirbo S. D., pastaroji darbe būdavo kasdien, kai būdavo daugiau klientų, S. D. padėdavo prie baro, prižiūrėdavo virtuvę, reikiamus produktus ir kitus reikalingus daiktus atveždavo direktorė T. D. arba S. D.. Apklausta teisme liudytoja O. S. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo virėja, S. D. dirbo administratore, jei reikėdavo kažką užsakyti, kokius produktus, ji, O. S. sakydavo S. D.. Liudytoja O. S. teisme patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ virėja dirbo nuo 2005-09-12 iki 2007 m. vasario mėn. kažkelintos dienos, po to išėjo dekretinių atostogų ir iki 2010 m. gegužės mėn. buvo vaiko priežiūros atostoguose. Tuo metu administratore dirbo S. D., pastaroji darbe būdavo kasdien, kartais atveždavo prekių, būdavo ruošiant banketus. Apklausta teisme liudytoja A. Č. parodė, kad ji dirbo virėja įmonėje, esančioje (duomenys neskelbtini), S. D. dirbdavo, atvažiuodavo ir bare darydavo kavą. Liudytoja A. Č. teisme patvirtino parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, jog ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ virėja dirbo nuo 2006-09-01 iki 2007-07-27, S. D. matydavo dažnai, padarydavo kam kavą, kartais ateidavo į virtuvę kokią stiklinę ar lėkštę išplauti. Vertinant liudytojų A. M., K. B., O. S., A. Č. parodymus, matyti, jog pagal šių liudytojų parodymus jokio realaus pasikeitusio pagrindo S. D. padidinti darbo užmokestį nuo 300 Lt iki 6700 Lt, nebuvo, nes iš esmės S. D. atlikdavo tuos pačius darbus kaip ir iki 2007-07-01, kuomet buvo padidintas jos atlyginimas, taigi nelogiška, jog įmonė neturinti pakankamai piniginių lėšų S. D. atlyginimą padidina 22 kartus nei prieš tai jai mokėtas atlyginimas, dirbant iš esmės tuos pačius darbus kaip iki atlyginimo pakėlimo, bei gauna 9,57 karto didesnį atlyginimą negu bendrovės direktorė T. D., o kitiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams 2007 metais atlyginimai nebuvo didinami. Akivaizdu, jog darbo užmokestis S. D. buvo padidintas nuo 300 Lt iki 6700 Lt, žinant apie S. D. nėštumą, siekiant gauti didesnę motinystės pašalpą ir vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu didesnę motinystės (tėvystės) pašalpą. Byloje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ per 2007 m. 2 - ąjį pusmetį gavo iš viso tik 4 390 Lt pajamų, likutis 2007-07-01 datai buvo tik 31,63 Lt. Taigi, įmonė nedisponavo tokia pinigų suma, kurios reikėjo, kad išmokėti S. D. per 2007 m. 2-ąjį pusmetį priskaičiuotą atlyginimą, padidintą 2007-07-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės įsakymu Nr. 07/07-01. Teisme kaltinamoji S. D. parodė, kad įmonė turėjo pajamas iš organizuojamų pobūvių, pinigus už pobūvius paimdavo buhalterė M. K., tačiau buhalterė jų neapskaitė, t. y. įmonė turėjo galimybę mokėti jai tokį atlyginimą. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2013-06-05 specialisto išvadoje Nr. 5-1/64 nurodyta, kad remiantis apklausų protokolais, D. B., N. V., D. T. ir R. J. už renginius, organizuotus UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo atitinkamai apie 20 000 Lt, apie 1000 Lt, apie 15 000 Lt ir apie 15 000 Lt, iš viso 51 000 Lt. Kreiptinas dėmesys, jog T. D. aiškindama šias aplinkybes 2012-11-23 ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad ji imdavo pinigus iš klientų už banketus, pietus ir pan., užpildydavo kasos pajamų orderius. Tai, kad už banketus, šventes buvo mokami pinigai bei, kad juos paimdavo vyresnė juodaplaukė moteris patvirtina liudytojų R. J., D. T., N. V., D. B. parodymai. Apklaustas teisme liudytojas R. J. parodė, kad jam pobūvis kainavo apie 15 000 Lt, atsiskaitinėjo su juodaplauke moteriške, jam padavė sąskaitą, kurią pasirašė, jos dabar neturi. Apklaustas teisme liudytojas D. T. parodė, kad jam vestuvės kainavo apie 10 000 – 15 000 Lt, kažkoks čekis buvo išduotas, pinigus jo mama mokėjo vyresnei moteriai. Apklausta teisme liudytoja N. V. parodė, kad dėl banketo tardavosi su S. D., sumokėdavo T. D., iki 1000 Lt mokėdavo. Apklaustas teisme liudytojas D. B. parodė, kad mokėdavo apie 8000 Lt už balių, liepdavo atsiskaityti, kažkokius popierius rašyti. Liudytojas D. B. teisme patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2007 m. užsakinėjo pobūvius mažiausiai keturis kartus, pirmasis pobūvis buvo vasaros pradžioje, po to – vasarą, paskui – per gimtadienį rugsėjo mėnesį, paskutinį kartą – gal gruodžio mėnesį. Visus kartus buvo jų samdyti muzikantai, todėl bendroje sumoje už renginius sumokėjo apie 20 000 Lt. Pinigus visada sumokėdavo vyresnei moteriai. Priimdama pinigus pastaroji visada pateikdavo pasirašyti kažkokius kvitus, jis, D. B. juos pasirašydavo, bet šiuo metu nė vieno neturi išsaugojęs. Iš aukščiau aptartų liudytojų parodymų ir specialisto išvados matyti, kad per 2007 metus UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo 51 000 Lt pajamų, kurios, kaip nurodyta FNTT prie LR VRM 2013-06-05 specialisto išvadoje, iš tyrimui atlikti pateiktų dokumentų nustatyta, kad 2007 m. 2-ąjį pusmetį piniginių lėšų iš D. B., N. V., D. T. ir R. J. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą ir banko sąskaitas gauta nebuvo, laikotarpiu nuo 2007-07-01 iki 2007-12-31 iš minėtų asmenų gautos 51 000 Lt piniginės UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitytos nebuvo. Visgi teismo vertinimu, gautos 51 000 Lt piniginės lėšos iš D. B., N. V., D. T. ir R. J. nepatvirtina fakto, jog šios piniginės lėšos buvo panaudotos būtent S. D. padidinto atlyginimo išmokėjimui. Svarbu yra tai, kad gavus iš minėtų asmenų pinigines lėšas už suteiktas paslaugas turėjo būti patirtos ir sąnaudos (išlaidos). Kita vertus, net pripažinus, kad S. D. atlyginimas buvo išmokėtas iš įmonėje neapskaitytų pajamų, nuo kurių valstybei nebuvo sumokėti PVM, pelno bei socialinis mokesčiai, vadovaujantis principu, jog iš ne teisės negali atsirasti teisė, iš tokių pajamų išmokėtas atlyginimas negali būti laikomas teisėtomis asmens draudžiamosiomis pajamomis, kurios suteiktų asmeniui teisę į iš biudžeto mokamas pašalpas, skaičiuojamas nuo asmens draudžiamųjų pajamų. Tai, kad S. D. realiai nebuvo išmokėtas padidintas atlyginimas nuo 300 Lt iki 6700 Lt patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys. FNTT prie LR VRM specialisto išvadoje užfiksuota, kad tyrimui pateikti kasos knygoje, patvirtintoje direktorės T. D. parašais, neapskaityti 2007-07-13, 2007-08-13, 2007-09-10, 2007-11-12, 2007-12-10 ir 2008-01-15 kasos išlaidų orderiai be numerių, kuriuose yra gavėjo, kasininko parašai, kaip įmonės vadovas nurodyta T. D.. Specialisto išvados priede Nr. 25 pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygos kopija bei lentelė „UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygos ir dokumentų duomenys už 2006-2008 metus“, iš kurių matyti, kad laikotarpiu nuo 2007-06-01 iki 2008-01-01 kasos išlaidų orderiai į kasos knygą yra įrašyti chronologine eilės tvarka, jų numeriai eina visi iš eilės nuo Nr. 5 iki Nr. 10. Pažymėtina, kad visi kasos išlaidų orderiai, pagal kuriuos neva buvo išmokėtas S. D. padidintas atlyginimas, yra nesunumeruoti, būtent jie neįtraukti į kasos knygą, kai tuo tarpu visi kiti kasos išlaidų orderiai yra sunumeruoti chronologine eilės tvarka ir įtraukti į kasos knygą. LTEC specialisto išvadoje konstatuota, kad 2007-09-10, 2007-11-12 ir 2007-12-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderiuose rankraštinius įrašus įrašė ir prie pavardės M. K. bei eilutėje „Išdavė kasininkas“ pasirašė T. D., kas rodo, kad dalyje minėtų orderių yra suklastoti buvusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės M. K. parašai, kuriuos suklastojo T. D.. Įvertinus visas aukščiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, jog kaltinime nurodyti kasos išlaidų orderiai realiai buvo išrašyti atgalinėmis datomis, t. y. vėliau nei juose nurodytos datos, bei kad juose užfiksuotos ūkinės operacijos juose nurodytomis datomis realiai nevyko. Be kita ko, LTEC specialisto išvadoje konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007 m. spalio mėn., 2007 m. lapkričio mėn. darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose įrašą „Sudarė: vyr. buhalterė M. K.“ parašė ir šalia pasirašė T. D., kas rodo, kad 2007 m. spalio mėn. ir lapkričio mėn. darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose esantys M. K. parašai taip pat yra suklastoti, juos suklastojo T. D.. Tiek kasos išlaidų orderiuose, tiek darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose M. K. parašų klastojimas patvirtina tą aplinkybę, jog juose nurodytos ūkinės operacijos realiai nevyko, nes priešingu atveju klastoti buhalterės parašus nebūtų jokio pagrindo. S. D. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja šios įmonės darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose Nr. 7, Nr. 8 ir Nr. 9 už 2007 m. liepos – rugsėjo mėnesius, pasirašytuose ir T. D., savo parašais melagingai patvirtino, kad už kiekvieną minėto laikotarpio mėnesį grynais ji neva gavo po 4776,40 Lt atlyginimo. T. D. pasirašius UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007-07-13, 2007-08-13 kasos išlaidų orderius bei surašius ir suklastojant buhalterės M. K. parašą už ją pasirašius UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007-09-10 kasos išlaidų orderį, S. D. minėtus kasos išlaidų orderius taip pat pasirašė, taip melagingai patvirtindama, kad pagal juos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos neva gavo 4485 Lt, 4776,40 Lt ir 4776,40 Lt dydžio darbo užmokesčio sumas, nors realiai jų negavo. Kaltinamoji S. D. teisme paaiškino, kad apie neštumą ji sužinojo tik spalio mėnesį. Galvojo, kad apsinuodijo ir kreipėsi į Infekcinę tuberkuliozinę ligoninę, nes stipriai vėmė, svaigo galva, temperatūra pakilo, pilvas skaudėjo. Gydytoja apžiūrėjo, padarė visus reikiamus tyrimus ir pasakė, kad reikia echoskopiją daryti, nes gali būti, kad yra nėščia. Padarė echoskopiją ir nustatė, kad yra 12-13 savaičių nėščia. Teismas vertina, kad nors byloje ir yra duomenys, kad kaltinamoji S. D. 2007-10-29 kreipėsi į Všį Respublikinę tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinę ligoninę, tačiau ši aplinkybė nepaneigia jau aptartų įrodymų visumos. Kaltinamoji S. D. teisme paaiškino, kad buvo atvažiavę trys pareigūnai, vyrai, prašė atidaryti mamos kabinetą, pastaroji atidarė, jie paėmė paprastas dėžes ir sudėjo visus dokumentus į dėžes, nežiūrėjo kokie ten dokumentai. Tada visi su jos, S. D. mama išvažiavo. Grįžusi mama pasakė, kad paėmė visus tuos dokumentus, kad jie turi problemų ir pareikalavo kyšio, kad „uždaryti tą klausimą“, davė laiko iki 12 d. pagalvoti. Pirmą kartą pareigūnai atvyko 10 d. apie 11 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpos ir teritorija buvo filmuojama. Įraše, kurį pateikė teismui, matyti, kad 10 d. buvo atvykę pareigūnai ir visi dokumentai be išimties buvo paimti. Ten buvo ne tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai. Mama pasakė, kad nemokės jokių kyšių, nes pastaroji buvo tikra, kad viskas yra tvarkoje. Tada atvažiavo R. su kažkokiu vyru, kuris buvo aktyviausias iš kitų kai pirmą kartą buvo atvykę, pasakė, kad patalpos filmuojamos. Tada jie paėmė dėžę, išėjo, po 10 min. su tuščia dėže be dokumentų. Ji, S. D. nematė kaip buvo pildomi dokumentai, kas numeravo, nežino. 13 d. kartu su mama nuvažiavo į Kosčiuškos g., buvo R., atėjo vyriškis, kuris nedalyvavo poėmyje, vyresnis, išgėręs, pasakė, kad turi ištaisyti datą iš 10 d. į 12 d., kitu atveju juos uždarys, iš kasos žurnalo išplėšė ir išmetė dalį dokumentų, neleido net paskambinti. Nors kaltinamoji S. D. teisme tvirtino, kad pareigūnai iš kasos žurnalo išplėšė ir išmetė dalį dokumentų, galimai ne visi įmonės dokumentai buvo pateikti ekspertams, tačiau kreiptinas dėmesys, jog paimtoje kasos knygoje yra T. D. parašai, poėmio protokolą, kuris buvo surašytas paimant UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, taip pat pasirašė T. D., be to, dalies jame esančių savo parašų neneigė, poėmio protokole dėl paimtų ir į protokolą įrašytų dokumentų T. D. jokių pretenzijų neišreiškė. Pasak S. D., to anksčiau nepaminėjo, nes R. duoti tokius parodymus būtų juokinga. Pirmoje apklausoje neturėjo gynėjo. Po to kai su gynėju buvo, tai nepasakė, kad buvo išplėšti ir išmesti dokumentai, nes nepagalvojo, kad kažkas blogai, nes buvo pateikti visi duomenys, negavo raštų, kad kažkas nepateikta. Mano, kad buhalterės kompetencija buvo pateikti dokumentus, nors įmonės darbą organizuoja direktorius. Žino ir sako tas aplinkybes, kurias matė savo akimis. R. negalėjo paklausti, negalėjo pastarosios spausti. R. nenuosekliai pasakojo, nieko neprisiminė. Kaip per 10 minučių galima surinkti tiek dokumentų į vieną mažą dėžutę. Tikrai jie pildė su klientais sutartis, kad įpareigoja surengti banketą. S. D. paaiškino, kad norima susidoroti ne su ja, S. D., o galimai su jos tėvais.Teismui tokia kaltinamosios S. D. pozicija, kad buvo sunaikinta dalis dokumentų, buvo norima iš pareigūnų pusės nepagrįstai apkaltinti S. D. tėvus, nelogiška jau vien todėl, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal Sodros pareiškimą. Dėl poėmio protokolo pasirašymo kilusias abejones paneigė ir teisme apklausta minėtą protokolą surašiusi liudytoja, pareigūnė E. R., paaiškindama, kad protokolas surašytas lapkričio 12 d. dėl dokumentų, kurie paimti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, T. D. gavo kopiją ir neprieštaravo, kur T. D. pasirašė, jei jos, E. R. ranka užpildytas protokolas tai niekam kitam neteikė pasirašyti, už T. D. nepasirašinėjo, pastaroji neturėjo jokių pretenzijų, neprisimena ar T. D. pasirašė prie jos, niekas kitas negalėjo pasirašyti, nieko nebandė taisyti, galėjo būti, kad dokumentai buvo netvarkingi ir pati T. D. juos tvarkė pas juos skyriuje, ji tikrai negrąžino atgal patvarkyti dokumentų, kopijos įteikimo metu T. D. tikrai dalyvavo. Specialistė D. Pietaraitienė teisme paaiškino, kad VMI teikiamose mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose turi atsispindėti darbuotojams išmokamas darbo užmokestis. Pagal 2009-11-12 poėmio protokolą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ paimti apskaitos ir kiti veiklos dokumentai, tarp šių dokumentų yra direktorės T. D. ir vyr. buhalterės M. K. vardu pasirašyta 2007-08-03 mėnesinė pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracija Nr. 07/07 už 2007 m. liepos mėnesį, kurioje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ per 2007 m. liepos mėn. išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų ir pajamų mokesčio, suma buvo tik 1078,12 Lt, deklaracijoje yra žyma apie jos gavimą Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriuje 2007-08-14. Akivaizdu, kad į šią sumą niekaip nepatenka S. D. už 2007 m. liepos mėnesį priskaičiuoto padidinto atlyginimo suma. Mėnesinė pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracija Nr. 07/07 už 2007 m. liepos mėnesį buvo tikslinta du kartus, pateikta VMI 2007-09-18 bei 2007-10-29, paskutinėje deklaracijoje nurodant, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ per 2007 m. liepos mėn. išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų ir pajamų mokesčio, suma buvo jau 7428,17 Lt. Šie duomenys, ištirtų įrodymų kontekste, leidžia daryti teismui išvadą, kad 2007-08-14 VMI teikiant mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaraciją Nr. 07/07 už 2007 m. liepos mėnesį, tuo metu realiai S. D. padidintas atlyginimas nei priskaičiuota, nei išmokėtas nebuvo, o tik tuomet, kai atgalinėmis datomis buvo suklastoti 2007-07-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės įsakymas Nr. 07/07-01 dėl S. D. atlyginimo padidinimo, 2004-07-27 darbo sutartyje tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir S. D. įrašytas pakeitimas, darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštis už 2007 m. liepos mėn., tikslinama ir minėta deklaracija. Tokias išvadas patvirtina ir byloje esantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007 m. liepos mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštis, kuriame pažymėta, kad S. D. 2007 m. liepos mėnesį dirbo po 8 valandas per dieną, visi nurodyti jos darbo valandų skaičiai ištaisyti, ant kito skaičiaus viršaus užrašyti aštuonetai, nes nuo 2007-07-01 ji neva tai pervesta dirbti pilnu etatu. Specialistė D. Pietaraitienė teisme paaiškino, kad darbuotojams išmokėti atlyginimai turėtų atsispindėti bendrovės veiklos sąnaudose, tačiau byloje esančiuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ balanse ir pelno (nuostolio) ataskaitoje nurodytose sąnaudose nėra įtraukta per 2007 m. 2-ąjį pusmetį S. D. priskaičiuoto atlyginimo, padidinto 2007-07-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės įsakymu Nr. 07/07-01, suma, nors tuo bendrovė turėtų būti suinteresuota, kadangi įtraukus bendrovės veiklos sąnaudas mažėja įmonės pelnas ir mokėtini mokesčiai. VSDFV Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad padidinus S. D. atlyginimą nuo 2007-07-01, bendrovėje apskaičiuotos didesnės VSD įmokų sumos pilnai sumokėtos VSDFV biudžetui. Šią aplinkybę patvirtino tiek teisme apklausta specialistė V. B., kuri parodė, jog kiek žino UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčius nuo įmokų sumokėjo, Sodrai yra sumokėta nuo visų pajamų, tiek specialistė D. Pietaraitienė, kuri paaiškino, kad Sodrai buvo sumokėti visi pinigai. Byloje nustatyta, kad VSDFV biudžetui VSD įmokos buvo sumokėtos nuo S. D. padidintų draudžiamųjų pajamų, tačiau ne iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų, jokia įmonės skola asmenims, sumokėjusiems minėtas įmokas, bendrovės apskaitoje nėra apskaityta. Šios aplinkybės taip pat leidžia teismui spręsti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė T. D. VSD įmokų VSDFV nuo S. D. priskaičiuoto atlyginimo nevertino kaip įmonės išlaidų (sąnaudų), t. y. įmonė net neplanavo ir nebuvo suinteresuota mokėti bei realiai nemokėjo S. D. 2007-07-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės įsakymu Nr. 07/07-01 padidinto atlyginimo.

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Buhalterinės apskaitos tvarkymas yra procesas, kurio metu atliekami įvairūs veiksmai, siekiant registruoti, grupuoti ir apibendrinti ūkines operacijas ir įvykius, taip gaunant informaciją, reikalingą ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas, sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose, dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas ir pan.). BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio, ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233/2014). Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 222 ir 223 straipsnių taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-233/2014).

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius ir jų taikymo praktiką apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis, t. y. asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą – vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai, esant tam tikroms sąlygoms, įmonės vadovas. Buhalterinę apskaitą įmonės vadovas gali vesti pats arba samdyti finansininkus. Jei ūkio subjekto vadovas pats tvarko buhalterinę apskaitą, tai už apgaulingą ar aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą atsako tik ūkio subjekto vadovas. Kitu atveju jis gali būti tik šio nusikaltimo bendrininkas (organizatorius, kurstytojas), išskyrus tarpinio vykdymo instituto atvejus, kai apgaulingai apskaitai vesti vadovas panaudoja nekaltą asmenį, t. y. asmenį, atsakingą už buhalterinės apskaitos tvarkymą, bet nežinantį apie tai, kad apskaitos dokumentai, kuriais remiantis tvarkoma buhalterinė apskaita, yra apgaulingi – tada įmonės vadovas tampa nusikaltimo vykdytojas (BK 24 straipsnio 3 dalis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-189-648/2016, 2K-454/2012, 2K-379/2012, 2K-376/2012). Vis dėlto ūkio subjekto apskaitos tvarkyti negali ūkio subjekto vadovas, išskyrus mažosios bendrijos narį ir individualios įmonės savininką. Buhalterinės apskaitos įstatymo 9 straipsnis įpareigoja ūkio subjekto vadovą parinkti apskaitos politiką ir ją įgyvendinti. Tuo tarpu pagal to paties įstatymo 11 straipsnį už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą.

Pagal BK 24 straipsnio 6 dalį padėjėjas yra asmuo, padėjęs padaryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Baudžiamasis įstatymas imperatyviai nurodo, kad tik organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas atsako pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už vykdytojo padarytą veiką. Specialaus apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo subjekto padėjėjas gali neatitikti specialiųjų nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, subjekto požymių. Teismų praktikoje asmuo, kuris atlikdamas atitinkamus veiksmus aiškiai suvokia, jog padeda apgaulingai tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą, pripažįstamas specialaus apgaulingo apskaitos tvarkymo subjekto padėjėju (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-180/2014).

Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas vertina, jog byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamoji S. D. veikdama su kitu asmeniu, kurio atžvilgiu byla nagrinėjama atskirai, padėjo kitam asmeniui apgaulingai tvarkyti teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Tokias išvadas teismui leidžia daryti byloje surinkta bylos medžiaga, t. y. specialistų išvados, specialistų paaiškinimai teisme, apklaustų liudytojų A. M., K. B., O. S., A. Č., parodymai, kita rašytinė bylos medžiaga bei jau anksčiau aptarti ir įvertinti įrodymai.

Apklausta teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamoji S. D. kaltės dėl pareikšto kaltinimo nepripažino, paaiškino, kad atlyginimą gaudavo grynais, išmokėdavo mama, buhalterė ar jos kartu, už tai ji pasirašydavo, jai pasakydavo kur pasirašyti. Ji, S. D. patvirtina savo parašus darbo sutartyje, įsakyme, žiniaraščiuose. T. D. 2012-11-23 ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad ji buvo visą laiką UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, iš pradžių įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“, po to, maždaug 2007 m. buvo pasamdyta buhalterė M. K., visą laiką kasininkas buvo ji, T. D.. Mokėdama atlyginimus užpildydavo kasos išlaidų orderius, kartais pildydavo darbo laiko apskaitos žiniaraščius, darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius. Šiuos dokumentus pildydavo buhalterė, kartais ji, T. D.. Ji, T. D. tikrindavo personalo darbą, kartais pildydavo buhalterinius dokumentus, tikrindavo kasą. Pripažįsta, kad aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, tačiau tai įvyko dėl jos, T. D. sveikatos būklės bei neturėjo specialių žinių. Tikrai neturėjo jokio tikslo apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą. Ikiteisminio tyrimo metu 2013-02-05 apklausta T. D. parodė, kad laikotarpiu nuo 2006-07-01 iki 2008-07-01 apskaitos registrai „Didžioji knyga“ ir kiti apskaitos registrai, kuriuose apskaitomas bendrovės turtas, pajamos, sąnaudos ir įsipareigojimai įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ vedami nebuvo, kadangi ji pati buhalterinės apskaitos tvarkyti nemokėjo.Teismas aukščiau aptarė įrodymus kodėl vertina, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje melagingai atvaizduota fiktyviai padidintas darbo užmokėsčio išmokėjimas S. D., todėl įrodymų dėl šių aplinkybių nekartoja Tai, kad įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ kasininkės pareigas ėjo T. D. patvirtina teisme apklaustos specialistės D. Pietaraitienės parodymai, jog direktorius įsakymu paskiria kasininką pagal kasos taisykles, kasininkas ar buvo įmonėje paskirtas neturi duomenų, už kasos knygos pildymą atsako direktorius, jeigu direktoriaus įsakymu nėra paskirtas kasininkas. Šią minėtą aplinkybę, jog kasininkės pareigas ėjo būtent T. D. patvirtina ir FNTT prie LR VRM specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad tyrimui negautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės T. D. įsakymas dėl kasininko pareigų pavedimo, tačiau, tyrimui gautų kasos dokumentų duomenimis, kasininko pareigas vykdė bendrovės direktorė T. D.. T. D. nurodytą aplinkybę, jog visus piniginius reikalus tvarkė M. K. paneigia liudytojų A. M., K. B., O. S., A. Č. parodymai. Apklausti teisme liudytojai A. M., K. B., O. S., A. Č. patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jog atlyginimus išmokėdavo direktorė T. D.. Taigi, nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad T. D. pati pildė ir pasirašė kasos knygą, kasos išlaidų orderius, t. y. ji pati vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininko pareigas, todėl buvo atsakinga įmonėje už kasos taisyklių laikymąsi, už UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos orderių išrašymą teisingai ir laiku, jų įtraukimą į kasos knygą. T. D. būdama vadove, buvo atsakinga ir už visą UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos organizavimą,. Apklausta teisme specialistė D. Pietaraitienė paaiškino, kad už buhalterinių įrašų teisingumą registruose atsakingas buhalteris, o vadovas atsako už tai, kad buhalteris teisingai tai darytų, nors buhalteris yra atsakingas už įrašų teisingumą, balansų sutvarkymą, bet direktorius atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, už buhalterio darbą. Byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad T. D. būdama direktorė atliko aktyvius darbus: pasirašydavo dokumentus, mokėdama atlyginimus užpildydavo kasos išlaidų orderius, pildydavo darbo laiko apskaitos žiniaraščius, darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius, tikrindavo personalo darbą, pildydavo buhalterinius dokumentus, tikrindavo kasą, skambindavo tiekėjams, kad jie atvažiuotų pasiimti apmokėjimo už paslaugas, tikrindavo tvarką virtuvėje, priimdavo užsakymus banketu, furšetui ir pan., davė nurodymus buvusiai buhalteriai M. K., konkrečiu atveju, buhalterė suvesdavo į kasos knygą dokumentus, ruošė užmokesčio apskaitos ir darbo laiko apskaitos žiniaraščius kaip jai pasakydavo direktorė T. D., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė parašais patvirtindavo netikrus dokumentus ir t. t. Nors S. D. nėra BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos specialusis subjektas, nes jos pareigos UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesusijusios su buhalterinės apskaitos organizavimu ir vedimu, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad S. D. savo veiksmais prisidėjo prie apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo ir dėl aukščiau jau aptartų įrodymų šias aplinkybes aiškiai suvokė. S. D. veiksmai darant šią nusikalstamą veiką objektyviai pasireiškė tuo, kad ji padėjo įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorei tvarkyti buhalterinę apskaitą, pažeidžiant įstatymų reikalavimus, t. y. ji pasirašė dokumentus, žinodama, kad juose nurodytos darbo užmokesčio sumos realiai jai išmokėtos nebuvo, melagingai patvirtino juose nurodytų darbo užmokesčio sumų gavimą; dėl tokių jos veiksmų iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2007-07-01 iki 2008-02-01 turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Byloje nustatyta, kad S. D. atliko padėjėjo vaidmenį, būdama suinteresuotas asmuo padėjo apgaulingai tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą.

Taigi, teisme ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad S. D. padarė nusikalstamą veiką, aprašytą kaltinime, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, t. y. būtent S. D. T. D. padėjo apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įpareigojimo dydžio ar struktūros, ši jos veika kvalifikuotina pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, todėl kaltinimas dėl šių aplinkybių tikslintinas.

Baudžiamajame įstatyme (BK 95 straipsnis) ir baudžiamojo proceso įstatyme (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas) įtvirtintas baudžiamosios atsakomybės senaties institutas BPK 3 straipsnyje nurodytos aplinkybės, kurioms esant baudžiamasis procesas negalimas. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybė senaties terminai. Šie terminai apibrėžiami BK XII skyriuje.

Konstitucinis Teismas 2016 m. birželio 27 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucija, jos 31 straipsnio 1, 2 dalys, konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įstatymų leidėjo pareigą, reguliuojant baudžiamojo proceso santykius tuo atveju, kai yra pasibaigę terminai, per kuriuos asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, suderinti konstitucines vertybes – nekaltumo prezumpciją ir asmens teisę į tinkamą teismo procesą. Aiškindamas pirmiau nurodytas BK 95 straipsnio ir BPK 3 straipsnio nuostatas Konstitucijos nuostatų kontekste, Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad, taikant BK 95 straipsnį, pirmiausia BPK reglamentuota tvarka turi būti nustatyta, kad asmuo pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. BPK 3 straipsnio nuostata, kad baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybė senaties terminai, turi būti aiškinamas kad, suėjus baudžiamosios atsakomybės (apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo) senaties terminams, baudžiamasis procesas gali būti nutrauktas tik tuo atveju, kai BPK reglamentuota tvarka yra nustatyta, kad asmuo pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. Tuo atveju, kai, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, nustatoma, kad kaltinamasis nepagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, turi būti priimamas išteisinamasis nuosprendis (Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarimas).

Pagal BK 95 straipsnio 4 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) ir nuo 2014 m. gegužės 22 d. įsigaliojusios BK 95 straipsnio 8 dalies redakciją, jeigu asmuo iki šiame straipsnyje nurodytų terminų pabaigos padaro naują nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta ir senaties eiga už pirmą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas. Tai reiškia, kad senaties laikas, praėjęs nuo pirmosios iki antrosios nusikalstamos veikos padarymo momento, anuliuojamas, o apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis už kiekvieną nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti iš naujo nuo antros nusikalstamos veikos padarymo momento (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-100/2008, 2K-143/2008, 2K-3/2009). Jei buvo padarytos kelios nusikalstamos veikos, senaties eiga už visas veikas pradedama skaičiuoti nuo paskutinės nusikalstamos veikos padarymo momento.

S. D. kaltės klausimas dėl jai inkriminuotų veikų pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį nagrinėjamas vienoje Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamojoje byloje. S. D. pripažintina kalta padariusi nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, kuris pagal BK 11 straipsnio 5 dalį priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, todėl pagal veikos padarymo metu galiojusio BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto d papunktį (2003 m. balandžio 10 d. redakcija) baudžiamosios atsakomybės senaties terminas yra dešimt metų, kai buvo padarytas toks nusikaltimas, ir, kaip numatyta BK 95 straipsnio 1 dalies 2 punkte, jeigu per šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą laiką asmuo nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ir nepadarė naujos nusikalstamos veikos. Taip pat S. D. pripažintina kalta padariusi nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, kuris pagal BK 11 straipsnio 4 dalį priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, todėl pagal veikos padarymo metu galiojusio BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto c papunktį (2003 m. balandžio 10 d. redakcija) baudžiamosios atsakomybės senaties terminas yra aštuoni metai, kai buvo padarytas toks nusikaltimas, ir, kaip numatyta BK 95 straipsnio 1 dalies 2 punkte, jeigu per šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą laiką asmuo nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ir nepadarė naujos nusikalstamos veikos. Taip pat S. D. buvo kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, todėl pagal veikos padarymo metu galiojusio BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktį (2003 m. balandžio 10 d. redakcija) baudžiamosios atsakomybės senaties terminas yra penki metai, kai buvo padarytas toks nusikaltimas, ir, kaip numatyta BK 95 straipsnio 1 dalies 2 punkte, jeigu per šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą laiką asmuo nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ir nepadarė naujos nusikalstamos veikos. Kad asmuo padarė nusikalstamą veiką turi būti nustatyta teismo nuosprendžiu. Šioje baudžiamojoje byloje – nuosprendžiu nustatyta, kad S. D. paskutinė nusikalstama veika buvo baigta 2010 m. gegužės mėnesį (paskutinė motinystės (tėvystės) pašalpa už 2010 m. balandžio mėnesį išmokėta 2010 m. gegužės mėnesį). Būtent šią datą senaties terminai dėl visų nusikalstamų veikų nutrūko ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai dėl jų turi būti skaičiuojami nuo paskutinės nusikalstamos veikos padarymo momento. Taigi dėl S. D. inkriminuoto nesunkaus nusikaltimo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas baigėsi 2015 m. gegužės mėnesį, dėl S. D. inkriminuoto sunkaus nusikaltimo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai baigsis 2020 m. gegužės mėnesį, dėl S. D. inkriminuoto apysunkio nusikaltimo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai baigsis 2018 m. gegužės mėnesį.

S. D. buvo kaltinama tuo, kad būdama UAB ,,(duomenys neskelbtini)”, į. k. (duomenys neskelbtini), veiklą vykdžiusios (duomenys neskelbtini), darbuotoja, veikdama kartu su kitu asmeniu, kurio atžvilgiu byla buvo išskirta (šiuo metu kito asmens atžvilgiu priimtas teismo nuosprendis, kuris nėra įsiteisėjęs, paduotas apeliacinis skundas(toliau-kitas asmuo)), sužinojusi, kad yra nėščia, turėdama tikslą apgaule iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto savo naudai gauti nepagrįstai didesnes motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas bei žinodama, kad 1 940,45 eurų (kas atitinka 6700 Lt) dydžio atlyginimas bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ realiai jai nėra nustatomas ir mokamas nebus, susitarė su kitu asmeniu, kad kitas asmuo kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė fiktyviai nuo 2007-07-01 padidins jos (S. D.) mėnesinį atlyginimą nuo 86,89 eurų (kas atitinka 300 Lt) iki 1 940,45 eurų (kas atitinka 6700 Lt) ir taip atitinkamai fiktyviai padidins jos draudžiamąsias pajamas, pagal kurias vėliau bus apskaičiuoti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų dydžiai. Kitas asmuo tiksliai nenustatytu laiku, ne anksčiau kaip 2007 m. rugpjūčio mėnesį, pasirašius 2007-07-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės įsakymą Nr. 07/07-01 bei 2004-07-27 darbo sutartyje tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir S. D. įrašytą pakeitimą ir tokiu būdu patvirtinus šiuose dokumentuose įrašytus melagingus duomenis apie tai, kad S. D. neva nuo 2007-07-01 bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ neva nustatomas 1 940,45 eurų (kas atitinka 6700 Lt) dydžio mėnesinis atlyginimas ir kad minėtas įsakymas surašytas neva 2007-07-01, šiuos melagingus minėtuose dokumentuose nurodytus duomenis savo parašu patvirtino ir S. D.. Tokiu būdu S. D., veikdama su kitu asmeniu, pagamino netikrą dokumentą - 2007-07-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės įsakymą Nr. 07/07-01 bei suklastojo tikrą dokumentą - 2004-07-27 darbo sutartį tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir S. D..

Skirdamas bausmę S. D., vadovaudamasis BK 54 str. 2 d., teismas atsižvelgia į tai, kad vienas padarytas nusikaltimas apysunkis, kitas - sunkus nusikaltimas, veikos padarytos esant tiesioginei tyčiai, į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį. Tiriant S. D. asmenybę nustatyta, kad ji neteista, aukštojo išsilavinimo, netekėjusi, turi du mažamečius vaikus, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydyta, Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašyta. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus baudas.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškė 33 914,97 eurų (kas atitinka 117 101,62 Lt) civilinį ieškinį.

1. Nustatyta, kad S. D. išmokėjus paskirtą 5966,24 Lt dydžio ligos pašalpą už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2008-01-24 iki 2008-02-25, Fondui padaryta 5342,97 Lt žala (iš jų 4060,65 Lt pervesta į S. D. asmeninę sąskaitą ir 1282,32 Lt sumokėta gyventojų pajamų mokesčio): 1.1. VSDFV Vilniaus skyriaus 2008-02-27 sprendimo Nr. 6-12-56745 pagrindu S. D. išmokėjus paskirtą 3525,51 Lt ligos pašalpą už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2008-01-24 iki 2008-02-11, Fondui padaryta 3157,21 Lt žala (iš jų 2399,48 Lt pervesta į S. D. asmeninę sąskaitą ir 757,73 Lt sumokėta gyventojų pajamų mokesčio); 1.2. VSDFV Vilniaus skyriaus 2008-03-05 sprendimo Nr. 6-12-64309 pagrindu S. D. išmokėjus paskirtą 2440,73 Lt ligos pašalpą už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2008-02-12 iki 2008-02-25, Fondui padaryta 2185,76 Lt žala (iš jų 1661,17 Lt pervesta į S. D. asmeninę sąskaitą ir 524,59 Lt sumokėta gyventojų pajamų mokesčio). 2. VSDFV Vilniaus skyriaus 2008-03-07 sprendimo Nr. 6-24-8747 ir 2008-06-30 sprendimo Nr. 6-24-19245 pagrindu išmokėjus S. D. paskirtą 29671,65 Lt motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2008-02-26 iki 2008-07-14, Fondui padaryta 26571,96 Lt žala (iš jų 20316,28 Lt pervesta į S. D. asmeninę sąskaitą ir 6255,68 Lt sumokėta gyventojų pajamų mokesčio). 3. VSDFV Vilniaus skyriaus 2008-08-13 sprendimo Nr. 6-24-23561 pagrindu S. D. išmokėjus paskirtą 95192,63 Lt dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą už vaiko priežiūros atostogų laikotarpį nuo 2008-07-15 iki 2010-04-23, Fondui padaryta 85186,69 Lt žala (iš jų 65499,43 Lt pervesta į S. D. asmeninę sąskaitą ir 19687,26 Lt sumokėta gyventojų pajamų mokesčio ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų).