Vilniaus apygardos teismo nutartis, 1A-622-312/2017

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-11-28
Bylos Nr.: 1A-622-312/2017
Teisminio proceso Nr.: 1-10-2-00500-2009-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.), Aiva Survilienė, Artūras Šumskas
Nuteistasis: T. D.

Baudžiamoji byla Nr. 1A-622-312/2017Teisminio proceso Nr. 1-10-2-00500-2009-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.14.5.2.1; 1.2.18.10; 2.1.7.4; 2.1.15.3.1; 2.1.15.3.2; 2.4.6.1.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2017 m. lapkričio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), Aivos Survilienės, Artūro Šumsko,

sekretoriaujant Renatai Novickienei,dalyvaujant prokurorei Audronei Žentelienei,nuteistajai T. D. ir jos gynėjui advokatui J. A. S.,vertėjui Rimantui Skuratovič,

viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios T. D. ir jos gynėjo advokato J. A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nuosprendžio, kuriuo T. D. pripažinta kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 182 straipsnio 2 dalyje, ir jai paskirta 90 MGL (3 389,4 eurų) dydžio bauda, taip pat ji pripažinta kalta, padarius nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 45 MGL (1 694,7 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir T. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 100 MGL (3 766 eurų) dydžio bauda. Baudžiamoji byla pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (du epizodai) T. D. nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau tekste – ir VSDFV) Vilniaus skyriaus civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš T. D. priteisti 24 853,95 eurai VSDFV Vilniaus skyriaus turtinei žalai atlyginti. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš T. D. priteisti 4 484,48 eurai Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. T. D. nuteista už tai, kad ji, būdama UAB ,,L. š.”, veiklą vykdžiusios (duomenys neskelbtini), vienintelė akcininkė, direktorė bei realiai vykdanti kasininkės pareigas, veikdama kartu su kitu asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta (toliau tekste – kitas asmuo), sužinojusi, kad pastaroji yra nėščia, turėdama tikslą apgaule iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto kito asmens naudai nepagrįstai gauti didesnes motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, susitarė fiktyviai padidinti kitam asmeniui UAB „L. š.“ gaunamas draudžiamąsias pajamas, nuo kurių bus apskaičiuojami motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų dydžiai, fiktyviai nuo 2007 m. liepos 1 d. padidinant jos atlyginimą nuo 86,89 eurų (kas atitinka 300 Lt) iki 1 940,45 eurų (kas atitinka 6 700 Lt). T. D., žinodama, kad atlyginimo kitam asmeniui padidinimas yra fiktyvus, kad UAB „L. š.“ išmokėti 1 940,45 eurų (kas atitinka 6 700 Lt) dydžio atlyginimą finansinių galimybių neturi ir realiai toks atlyginimas jai išmokamas nebus, tyčia tiksliai nenustatytu laiku, ne anksčiau kaip 2007 m. rugpjūčio mėn., pasirašė 2007 m. liepos 1 d. UAB „L. š.“ direktorės įsakymą Nr. 07/07-01 bei 2004 m. liepos 27 d. darbo sutartyje tarp UAB „L. š.“ ir kito asmens įrašytą pakeitimą, taip patvirtindama šiuose dokumentuose įrašytus melagingus duomenis apie tai, kad kitam asmeniui nuo 2007 m. liepos 1 d. UAB „L. š.“ yra nustatomas 1 940,45 eurų (kas atitinka 6 700 Lt) dydžio mėnesinis atlyginimas ir kad minėtas įsakymas surašytas 2007 m. liepos 1 d., po ko šiuos melagingus minėtuose dokumentuose nurodytus duomenis savo parašu patvirtino ir kitas asmuo.

2. Tęsdama nusikalstamą veiką, T. D. suklastojo tikrus dokumentus - savo parašais kaip UAB „L. š.“ direktorė patvirtino šios bendrovės darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius Nr. 7, Nr. 8 ir Nr. 9 už 2007 m. liepos – rugsėjo mėnesius, kuriuose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad už kiekvieną minėto laikotarpio mėnesį kitam asmeniui buvo priskaičiuotas 1 940,45 eurų (kas atitinka 6 700 Lt) dydžio ir, atskaičius mokesčius, grynais buvo išmokėtas 1 383,34 eurų (kas atitinka 4 776,40 Lt) dydžio mėnesinis atlyginimas, bei pagamino netikrus dokumentus – kaip UAB „L. š.“ direktorė pasirašė UAB „L. š.“ 2007 m. liepos 13 d. ir 2007 m. rugpjūčio 13 d. kasos išlaidų orderius bei surašė ir, suklastodama buhalterės M. K. parašą, už ją pasirašė UAB „L. š.“ 2007 m. rugsėjo 10 d. kasos išlaidų orderį, kuriuose įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad kitam asmeniui iš bendrovės kasos pagal minėtus orderius buvo išmokėtas 1 298,95 eurų (kas atitinka 4 485 Lt), 1 383,34 eurų (kas atitinka 4 776,40 Lt) ir 1 383,34 eurų (kas atitinka 4 776,40 Lt) dydžio darbo užmokestis, nors realiai nurodytos sumos kitam asmeniui išmokėtos nebuvo. Visus šiuos dokumentus, veikdama pagal išankstinį susitarimą su T. D., taip pat pasirašė ir kitas asmuo, taip melagingai patvirtindama juose nurodyto darbo užmokesčio gavimą.

3. Tęsdama nusikalstamą veiką, T. D. pasirašė UAB ,,L. š.“ 2007 m. spalio 2 d. pranešimą apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas Nr. 3 (forma 3-SD) bei 2008 m. balandžio 22 d. pranešimo apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį priedą SAM3SD, kuriuose nurodyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad kito asmens draudžiamosios pajamos UAB „L. š.“ 2007 m. 3-ąjį ketvirtį buvo 5 821,36 eurų (kas atitinka 20 100 Lt), o 2008 m. 1-ąjį ketvirtį (už dvi dirbtas dienas) – 176,40 eurų (kas atitinka 609,09 Lt), žinodama, kad realiai kito asmens draudžiamosios pajamos per 2007 m. 3-ąjį ketvirtį buvo 608,20 eurų (kas atitinka 2 100 Lt), o per 2008 m. 1-ąjį ketvirtį – 21,06 eurų (kas atitinka 72,72 Lt), t. y. šiuos tikrus dokumentus suklastojo bei organizavo jų pateikimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, esančiam adresu Laisvės pr. 28, Vilniuje.

4. Kitam asmeniui pateikus VSDFV Vilniaus skyriui 2008 m. vasario 27 d. ir 2008 m. birželio 25 d. prašymus skirti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, T. D. pasirašytą UAB „L. š.“ 2008 m. birželio 25 d. įsakymą apie kitam asmeniui suteiktas vaiko priežiūros atostogas nuo 2008 m. liepos 15 d. iki 2010 m. birželio 23 d., VSDFV Vilniaus skyriaus vyriausieji specialistai N. S., A. P. ir G. J., nežinodami apie daromą nusikalstamą veiką, remdamiesi minėtuose suklastotuose UAB „L. š.“ 2007 m. spalio 2 d. pranešime ir 2008 m. balandžio 22 d. pranešimo priede neteisingai nurodytais duomenimis apie kito asmens per 2007 m. 3-ąjį ir 2008 m. 1-ąjį ketvirčius UAB „L. š.“ turėtas draudžiamąsias pajamas bei duomenimis apie 2008 m. 1-ąjį ketvirtį jai išmokėtas ligos ir motinystės pašalpas, apskaičiuotas pagal fiktyviai padidintas jos 2007 m. 3-iojo ketvirčio draudžiamąsias pajamas, būdami įtakoti apgaulės, apskaičiavo bei 2008 m. kovo 7 d., 2008 m. birželio 30 d. ir 2008 m. rugpjūčio 13 d. sprendimais skyrė kitam asmeniui už visą nėštumo ir gimdymo laikotarpį iš viso 8 593,50 eurų (kas atitinka 29 671,65 Lt), t. y. 7 695,77 eurų (kas atitinka 26 571,96 Lt) (iš jų pajamų mokestis – 1 811,77 eurų (kas atitinka 6 255,68 Lt)) dėl fiktyviai padidintų draudžiamųjų pajamų nepagrįstai didesnę, motinystės pašalpą bei 27 569,69 eurų (kas atitinka 95 192,63 Lt), t. y. 24 671,77 eurų (kas atitinka 85 186,69 litais) (iš jų pajamų mokestis – 5 701,82 eurų (kas atitinka 19 687,26 Lt)) dėl fiktyviai padidintų draudžiamųjų pajamų nepagrįstai didesnę, motinystės (tėvystės) pašalpą. Šių sprendimų pagrindu kitas asmuo į savo asmeninę sąskaitą banke, atskaičius pajamų mokestį, gavo iš viso 5 884,00 eurų (kas atitinka 20 316,28 litų) nepagrįstai didesnę motinystės pašalpą ir vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 15 d. iki 2010 m. balandžio 23 d. – 18 969,95 eurų (kas atitinka 65 499,43 litais) nepagrįstai didesnę motinystės (tėvystės) pašalpą. Tokiu būdu, T. D., veikdama bendrininkų grupe kartu su kitu asmeniu, apgaule pastarojo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – VSDFV biudžeto lėšas – iš viso 24 853,95 eurų (kas atitinka 85 815,71 Lt).

5. Taip pat T. D. nuteista už tai, kad ji, būdama UAB ,,L. š.”, veiklą vykdžiusios (duomenys neskelbtini), direktorė, realiai vykdanti ir šios įmonės kasininkės pareigas, todėl pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį būdama atsakinga už apskaitos organizavimą, pagal to paties įstatymo 14 straipsnio 2 dalį būdama atsakinga už apskaitos dokumentų surašymą teisingai bei už juose esančių duomenų tikrumą, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 30 punktą būdama atsakinga už šių taisyklių laikymąsi, pažeisdama Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 4 punkto nuostatą, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, 16 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad ,,ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, taip pat pažeisdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 punkto nuostatą, kad „pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį“, 11 punkto nuostatą, kad „pinigai į kasą priimami arba iš kasos išmokami tik kasos pajamų arba išlaidų orderių išrašymo dieną“ bei 16 punkto nuostatą, kad „visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“, laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2008 m. liepos 1 d. nevedė ir neorganizavo UAB „L. š.“ apskaitos registro „Didžioji knyga“ ir kitų apskaitos registrų, kuriuose apskaitomas bendrovės turtas, pajamos, sąnaudos ir įsipareigojimai, vedimo; laikotarpiu nuo 2007 m. birželio 1 d. iki 2008 m. sausio 1 d. į UAB „L. š.“ apskaitą neįtraukė už šios įmonės surengtus pobūvius iš D. B. gautų ne mažiau kaip 5 792,40 eurų (kas atitinka 20 000 Lt), iš R. J. gautų ne mažiau kaip 4 344,30 eurų (kas atitinka 15 000 Lt), iš D. T. gautų ne mažiau kaip 4 344,30 eurų (kas atitinka 15 000 Lt) ir iš N. V. gautų ne mažiau kaip 289,62 eurų (kas atitinka 1 000 Lt), iš viso – ne mažiau kaip 14 770,62 eurų (kas atitinka 51 000 Lt) gautų pajamų, dėl ko UAB „L. š.“ nedeklaravo ir nesumokėjo 2 658,71 eurų (kas atitinka 9 180 Lt) PVM mokesčio, 1 521,37 eurų (kas atitinka 5 253 Lt) pelno mokesčio ir 304,39 eurų (kas atitinka 1 051 Lt) socialinio draudimo mokesčio, iš viso – 4 484,48 eurų (kas atitinka 15 484 Lt) mokesčių; veikdama kartu su kitu asmeniu, pagal išankstinį susitarimą apgaule iš VSDFV biudžeto kito asmens naudai gauti nepagrįstai didesnes motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, kurių dydis priklauso nuo draudžiamųjų pajamų ir atitinkamai nuo darbo užmokesčio dydžio, UAB „L. š.“ apskaitoje melagingai atvaizdavo fiktyviai nuo 86,89 eurų (kas atitinka 300 Lt) iki 1 940,45 eurų (kas atitinka 6 700 Lt) padidinto darbo užmokesčio kitam asmeniui išmokėjimą, t. y. ji suklastojo UAB „L. š.“ darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius bei pagamino netikrus UAB „L. š.“ kasos išlaidų orderius, savo parašais juose patvirtindama realiai neįvykusias ūkines operacijas bei kai kuriuos jų pasirašydama už buhalterę M. K., t. y. ji kaip UAB „L. š.“ direktorė ir realiai vykdanti kasininkės pareigas savo parašais patvirtino UAB „L. š.“ darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius už 2007 m. liepos – gruodžio mėnesius, kuriuose įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad kitam asmeniui už kiekvieną minėto laikotarpio mėnesį buvo priskaičiuotas 1 940,45 eurų (kas atitinka 6 700 Lt) dydžio ir, atskaičius mokesčius, grynais išmokėtas 1 383,34 eurų (kas atitinka 4 776,40 Lt) dydžio atlyginimas, be to, darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose už 2007 m. spalio – lapkričio mėnesius padarė įrašus „Sudarė: vyr. buhalterė M. K.“ bei šalia jų, suklastodama M. K. parašą, už ją pasirašė, taip pat ji savo vardu pasirašė UAB „L. š.“ 2007 m. liepos 13 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d., 2007 m. spalio 10 d. ir 2008 m. sausio 15 d. kasos išlaidų orderius bei surašė ir, suklastodama buhalterės M. K., parašą už ją pasirašė UAB „L. š.“ 2007 m. rugsėjo 10 d., 2007 m. lapkričio 12 d. ir 2007 m. gruodžio 10 d. kasos išlaidų orderius, kuriuose nurodyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad kitam asmeniui iš UAB „L. š.“ kasos pagal 2007 m. liepos 13 d. kasos išlaidų orderį buvo išmokėtas 1 298,95 eurų (kas atitinka 4 485 Lt) dydžio atlyginimas, o pagal kiekvieną kitą nurodytą kasos išlaidų orderį – 1 383,34 eurų (kas atitinka 4 776,40 Lt) dydžio atlyginimas, žinodama, kad realiai visuose minėtuose dokumentuose nurodytos sumos kitam asmeniui buvo priskaičiuotos fiktyviai ir išmokėtos nebuvo, po ko visus minėtus dokumentus, melagingai patvirtindama juose nurodyto darbo užmokesčio gavimą, pasirašė ir kitas asmuo. Tokiu būdu, padarydama išvardintus pažeidimus, T. D., veikdama bendrininkų grupe su kitu asmeniu ir atskirai nuo jo, apgaulingai tvarkė UAB „L. š.“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB ,,L. š.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2008 m. liepos 1 d.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

6. Apeliaciniu skundu nuteistoji T. D. ir jos gynėjas advokatas J. A. S. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nuosprendį panaikinti ir nutraukti baudžiamąją bylą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 327 straipsnio 1, 2 punktų pagrindu, nes nepadaryta veika, turinti baudžiamojo nusižengimo požymių; civilinius ieškinius ir baudos paskyrimą baudžiamojoje byloje atmesti, šiuos klausimus spręsti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 5 straipsniu, paduodant civilinį ieškinį CPK 135 straipsnio tvarka.

7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis neturi motyvuojamosios dalies, teismas tik cituoja kaltinimo tekstą, specialistų išvadas, teismų praktiką bei Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas. Apeliantai abejoja teismo šališkumu, nes bylos nagrinėjimo metu nebuvo apklausta UAB „L. š.“ buhalterė M. K., dėl ko byla išnagrinėta neišsamiai. Kito asmens parašytas raštelis, su neva M. K. parašu, negali būti laikomas įrodymu, kadangi tai prieštarauja BK 83 straipsnio nuostatoms.

8. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje neteisingai nurodomas „kitas asmuo“, nes tai yra nuteistosios dukra S. D.. UAB „L. š.“ vadovė, atsižvelgdama į tai, kad padidėjo darbo krūvis, reikėjo atlikti darbą už tris darbuotojus, 2007 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 07/07-1 savo dukrą S. D. paskyrė dirbti už tris asmenis ir, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau tekste – DK) 95 straipsniu, kaip mėnesinį darbo užmokestį nurodė 4 776,40 Lt (1 384 Eur). Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad S. D. tikrai atliko daug darbinių funkcijų: tiekimas, prekių užsakymai, klientų aptarnavimas, patalpų, sandėlio, įrangos saugojimas, prekių priėmimas, salono valymas ir pan. Liudytojos patvirtino, kad S. D. dirbo viršvalandžius, šventinėmis dienomis ir savaitgaliais, todėl nustatytą darbo užmokestį gavo teisėtai. UAB „L. š.“ vadovė T. D. nusikaltimo nepadarė, nes ji veikė tuo metu galiojančių įstatymų ribose. Nusikaltimo kvalifikacija pagal BK 182 straipsnio 2 dalį yra neteisinga, neatitinka baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo IV skyriaus nuostatų. Akcininkai priima sprendimus, susijusius su bendrovės finansinės ir komercinės veiklos aspektais, ir niekas negali daryti jiems įtakos, sprendžiant klausimus dėl darbuotojų priėmimo ar atleidimo iš darbo ir darbo užmokesčio jiems nustatymo. Taigi, T. D. 2007 m. liepos 1 d. įsakymas Nr.07/07-1 yra teisėtas, atitinkantis Akcinių bendrovių įstatymą ir DK 94 ir 95 straipsnių reikalavimus. VSDFV, spręsdama klausimą dėl motinystės (tėvystės) pašalpos paskyrimo S. D., nerado pažeidimų ir nepareiškė jokių pastabų. T. D. negali būti pripažinta kalta dėl to, kad tuo metu Lietuvos įstatymai suteikė galimybę nėščioms moterims padidinti darbo užmokestį, likus trims mėnesiams iki gimdymo atostogų.

9. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad nusikalstamos veikos kvalifikacija pagal BK 222 straipsnio 1 dalį neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kadangi T. D. apgaulingai netvarkė buhalterinės apskaitos. Jokiame revizijos ar ekspertizės akte nėra nustatyta buhalterinės apskaitos pažeidimų. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo tiriama UAB „L. š.“ struktūra, nuosavas kapitalas ar turtas, kuris atsispindi bendrovės balanse, buvo tiriama, ar teisėtas 2007 m. liepos 1 d. įsakymas Nr. 07/07-1 ir ar teisėtai VSDFV Vilniaus skyriaus specialistai išmokėjo motinystės pašalpą S. D.. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog UAB „L. š.“ neturėjo finansinių galimybių S. D. paskirti 1 384 Eur (4 776 Lt) darbo užmokestį, prieštarauja rašytiniams įrodymams, nes tokia galimybė buvo, ką patvirtina 2013 m. birželio 5 d. specialisto išvada Nr. 5-1/64, kurioje konstatuojama, kad 2007 m. antrąjį pusmetį 51 000 Lt pajamų iš D. B., N. V., D. T. ir R. J. į UAB „L. š.“ kasą ir banko sąskaitas buvo gauta ir apskaityta nebuvo. Pagal Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų taisyklių 18 straipsnį ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris privalo tinkamai tvarkyti kasos knygą ir atsako pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnį, todėl T. D. kaltės čia nėra. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo motyvu dėl buhalterinių dokumentų trūkumo, nes specialistė D. P. bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad jai buvo pateiktos visos sąskaitos, kasos knyga, aplankai, ji viską gavo ir pretenzijų neturi.

10. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad T. D. dėl šios baudžiamosios bylos jai sukelto streso sunkiai susirgo, dėl kepenų cirozės, piktybinių navikų, tulžies pūslės akmenligės jai teko persodinti kepenis, šiuo metu ji yra neįgali, nustatytas tik 20% darbingumo lygis.

11. Apeliaciniame skunde pažymima ir tai, kad pareikšti civiliniai ieškiniai neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų dėl jų turinio, įrodymų, aplinkybių bei dokumentinių priedų, įrodančių žalą. Esant žalos padarymo faktui, civiliniai ieškiniai turėtų būti pareikšti civilinio proceso tvarka tam, kad būtų iš esmės išnagrinėtos visos aplinkybės, paskirta buhalterinė audito ekspertizė ir pateikti visi įrodymai. Pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad VSDFV Vilniaus skyriaus vadovas ir specialistai 2008 m. rugpjūčio 13 d. kolektyviniu sprendimu Nr. 6-24-23561 S. D. išmokėjo teisėtą motinystės pašalpą, nuo kurios S. D. sumokėjo 19 687,26 Lt gyventojų pajamų mokesčio ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų, tai yra pilnai atsiskaitė su valstybe. Tai patvirtino specialistė D. P., pasakydama, kad jokių pretenzijų dėl žalos nėra, VSDFV žala nepadaryta.

12. Atsikirtimų į apeliacinį skundą nepateikta.

13. Teismo posėdžio metu nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

14. 2017 m. lapkričio 24 d. Vilniaus apygardos teisme gautas nuteistosios T. D. prašymas baudžiamojoje byloje atnaujinti įrodymų tyrimą. Prašyme nurodoma, kad UAB „L. š.“, atstovaujama direktorės T. D., 2017 m. lapkričio 10 d. sudarė sutartį su UAB „J. f.“, pagal kurią auditorei yra pavesta atlikti UAB „L. š.“ ūkinės finansinės veiklos, mokesčių, darbo užmokesčio paskaičiavimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokų, buhalterinės apskaitos ir ataskaitų rinkinio, parengto pagal verslo apskaitos standartus, auditą ir pateikti specialisto išvadą, kuri nagrinėtai baudžiamajai bylai yra itin reikšminga. Šiuo metu yra parengta tik preliminari specialisto išvada, iš kurios turinio matyti, kad apskųstas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl apeliacinės instancijos teismas, atnaujinęs įrodymų tyrimą, turėtų aiškintis, ar VSDFV pareigūnų paaiškinimai atitinka faktinę ir teisinę situaciją. Galutinės specialisto išvados parengti kol kas nėra galimybės, nes nėra gauti UAB „L. š.“ buhalterinės apskaitos dokumentai, esantys pirmosios instancijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

15. Nuteistosios T. D. ir jos gynėjo advokato J. A. S. apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

16. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Ši nuostata ne tik apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, bet ir nustato imperatyvą patikrinti bylą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

17. BPK 44 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai, siejamas su nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų neįvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais ar nuteistojo interesų neatitinkančių sprendimų priėmimu. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis turi būti priimtas atlikus tiesioginį žodinį įrodymų tyrimą teisme, įvertinus visus iš įvairių šaltinių surinktus įrodymus kaip visumą, padarytos išvados turi būti logiškai susijusios su tiriant ir vertinant įrodymus gautais duomenimis. Vilniaus miesto apylinkės teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, nustatė visus būtinuosius BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų sudėties požymius ir T. D. pagrįstai pripažino kalta apgaule kito asmens naudai įgijus svetimą – VSDFV Vilniaus skyriui priklausantį – turtą, t. y. 24 853,95 eurų, taip pat apgaulingai tvarkius UAB „L. š.“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB ,,L. š.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2008 m. liepos 1 d. Sprendžiant dėl pastarosios kaltės, buvo vertinta surinktų įrodymų visuma – kaltinamosios, liudytojų ir specialistų parodymai, poėmio protokolas ir poėmio metu iš UAB „L. š.“ buveinės paimti dokumentai, specialistų išvados, VSDFV Vilniaus skyriaus ir VĮ „Registrų centras“ raštai, kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga, nurodoma, kodėl vieni įrodymai vertinami kritiškai ir atmetami, o kitais vadovaujamasi. Tokiu būdu, priimdamas nuosprendį, pirmosios instancijos teismas vadovavosi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis ir tinkamai motyvavo daromas išvadas, todėl abejoti jo objektyvumu nėra teisinio pagrindo.

18. Tai, kad teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nebuvo apklausta UAB „L. š.“ buhalterė M. K., nepatvirtina teismo šališkumo. Pirmosios instancijos teismas siuntė liudytojai šaukimus atvykti į teisiamuosius posėdžius turimu jos gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)), tačiau šaukimai grįždavo neįteikti su pašto darbuotojų žymomis „neatsiėmė pašte“ (t. 1, b. l. 106, 187, t. 2, b. l. 35). M. K. tiksli buvimo vieta nėra žinoma, Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, paskutinė jos gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 26). 2015 m. gruodžio 10 d. liudytoju apklaustas M. K. brolis A. K. nurodė, kad jos nematė jau septynerius metus, sesuo išvykusi į Jungtinę Karalystę (t. 2, b. l. 48). Interpolo Airijos nacionalinis biuras duomenų apie šį asmenį neturi (t. 2, b. l. 6). Ikiteisminio tyrimo metu paštu gauti M. K. rašytiniai paaiškinimai (baudžiamoji byla Nr. 1-20-806/2017, t. 1, b. l. 155-157) nebuvo vertinami kaip įrodymai būtent dėl tos priežasties, kad šio asmens nepavyko apklausti tiesiogiai. Taigi, pirmosios instancijos teismui išnaudojus visas galimybes apklausti šią liudytoją, tačiau to padaryti nepavykus, jos pateikti paaiškinimai nebuvo pripažinti įrodymais, tačiau T. D. kaltei pagrįsti pakanka ir kitų baudžiamojoje byloje surinktų duomenų, todėl nelaikytina, kad byla išnagrinėta neišsamiai.

19. Pažymėtina, kad T. D. suformuluotame kaltinime jos dukra S. D. vadinama kitu asmeniu, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutartimi iš baudžiamosios bylos Nr. 1-36-806/2016, kurioje kaltinamosiomis buvo pripažintos abi moterys, buvo išskirta baudžiamoji byla kaltinamosios T. D. atžvilgiu. Tuo tarpu S. D. kaltė buvo nustatinėjama baudžiamojoje byloje Nr. 1-36-806/2016 (Nr. 1-20-806/2017), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. nuosprendžiu ji pripažinta kalta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, tačiau šiuo metu nuosprendis nėra įsiteisėjęs.

Žemesnės instancijos teismas

20. UAB „L. š.“ 2007 m. sausio – birželio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodyta, kad S. D. dirbdavo po 4 val. per dieną. UAB „L. š.“ 2007 m. vasario – birželio mėn. darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose nurodyta, kad S. D. buvo kas mėnesį apskaičiuojama po 300 Lt darbo užmokesčio (baudžiamoji byla Nr. 1-20-806/2017, t. 1, b. l. 11-23). UAB „L. š.“ direktorės T. D. 2007 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 07/07-1 administratorė S. D. pervesta dirbti pilnu etatu, jai nustatytas 6 700 Lt mėnesinis atlyginimas. 2004 m. liepos 27 d. darbo sutartyje Nr. 02 įrašytas pakeitimas – „administratorė, vadybininkė, tiekėja, lep barmenė, pervesti pilnu etatu ir nustatyti mėn. atlyginimą 6 700 Lt nuo 2007 m. liepos 1 d. (baudžiamoji byla Nr. 1-20-806/2017, t. 1, b. l. 7-10). UAB „L. š.“ 2007 m. liepos – gruodžio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodyta, kad S. D. dirbdavo po 8 val. per dieną. UAB „L. š.“ 2007 m. liepos – gruodžio mėn. darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose nurodyta, kad S. D. buvo kas mėnesį apskaičiuojama po 6 700 Lt darbo užmokesčio, o iš 2007 m. rugpjūčio 13 d., 2007 m. rugsėjo 10 d., 2007 m. spalio 10 d., 2007 m. lapkričio 12 d., 2007 m. gruodžio 10 d. ir 2008 m. sausio 15 d. UAB „L. š.“ kasos išlaidų orderių, kurie nėra įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą, matyti, kad 2007 m. rugpjūčio – 2008 m. sausio mėn. jai buvo išmokama po 4 776,40 Lt darbo užmokesčio (baudžiamoji byla Nr. 1-20-806/2017, t. 1, b. l. 24-37, 44-49). Vis dėlto, formalūs dokumentai – darbo sutartis, direktoriaus įsakymas, žiniaraščiai apie asmens darbą bendrovėje – nebūtinai liudija realius faktus. Tokio pobūdžio bylose būtina nustatyti, ar šių dokumentų turinys atitinka tikras faktines aplinkybes apie darbdavio suteiktą darbą asmeniui, šio darbinę veiklą, užmokesčio kaip atlygio už darbą gavimą. Nustatant, ar darbo sutartis nebuvo fiktyvi, svarbu atsakyti į klausimą, ar sutartis buvo sudaryta joje nurodytiems ir iš jos kylantiems darbo teisiniams santykiams įgyvendinti ir, ar tokius santykius sukūrė, ar sutartis buvo tik priemonė kitam tikslui – neteisėtai įgyti teisę ir realiai gauti iš VSDF biudžeto motinystės (tėvystės) pašalpas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114/2013 ir kt.).

21. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad darbo užmokestis S. D. buvo padidintas todėl, kad padidėjo darbo krūvis, reikėjo atlikti darbą už tris darbuotojus, kurie nutraukė darbo sutartis, ir S. D. realiai dirbo papildomai darbo sutartyje numatytus darbus bei realiai gavo numatytą darbo užmokestį. Apklausta pirmosios instancijos teisme T. D. nurodė, kad nuo tada, kai buvo padidintas atlyginimas, S. D. priimdavo užsakymus, net padengdavo stalus, dirbo už barmeną, kartais dirbdavo padavėja, net kai baigdavosi banketai, ji tvarkėsi, iki atlyginimo padidinimo S. D. tokių darbų neatliko (t. 3, b. l. 108). Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pirmosios instancijos teisme buvo pagarsinti įtariamosios S. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kur ji nurodė, kad maždaug 2007 m. birželio viduryje UAB ,,L. š.“ direktorė T. D. pasiūlė jai dirbti visą darbo dieną: atvežti pagal sąrašą produktus, užsakyti alkoholio iš tiekėjų, tikrinti, ko trūksta per dieną, ir užsakyti reikiamas prekes, surasti klientus, paduoti reklaminius skelbimus (tuo metu reklamavosi Meniu.lt), ieškoti personalo, prižiūrėti, kad dirbtų, kad užtektų indų, įrankių, staltiesių, servetėlių ir pan., prižiūrėti, kad veiktų darbui reikalinga technika, nupirkti buitinės chemijos, dirbti su klientais (priimti užsakymus), sudaryti meniu, taip pat ir banketinį. Iki tol dalį šių darbų ji atlikdavo: dirbo kaip administratorė, patikrindavo, ar visi darbai yra atlikti, jei esant jai atvykdavo užsakovai, ji pati priimdavo užsakymus, jei jos darbe nebūdavo, užsakymus priimdavo barmenė, taip pat buvo ir maisto tiekėjas, kurio atsisakė 2007 m. vasarą, nes tiekdavo nekokybiškus produktus. Visus kitus darbus atlikdavo direktorė (baudžiamoji byla Nr. 1-20-806/2017, t. 4, b. l. 135-136). Šiuos T. D. ir S. D. duotus parodymus paneigia apklaustų liudytojų parodymai.

22. Liudytoja A. M. teisme patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad kai ji dirbo UAB „L. š.“ barmene nuo 2006 m. spalio 17 d. iki 2007 m. vasario 19 d., administratore dirbo S. D., pastaroji darbe būdavo kasdien, kartais atveždavo prekių, jei reikėdavo – padėdavo prie baro, priimdavo užsakymus, prekes, būdavo ruošiant banketus, tiekėjo įmonėje nebuvo, jo darbą dažniausiai atlikdavo S. D. (t. 1, b. l. 142, baudžiamoji byla Nr. 1-20-806/2017, t. 1, b. l. 115-117). Teisme apklausta liudytoja K. B. parodė, kad UAB „L. š.“ dirbo barmene, S. D. buvo administratorė, būdavo darbe kiekvieną dieną, priimdavo užsakymus, turėdavo nemažai darbo, banketais užsiimdavo, taip pat liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog ji UAB „L. š.“ dirbo nuo 2004 m. liepos 27 d. iki 2007 m. balandžio 29 d. padavėja, tuo metu administratore dirbo S. D., pastaroji darbe būdavo kasdien, kai būdavo daugiau klientų, padėdavo prie baro, prižiūrėdavo virtuvę, atveždavo reikiamus produktus ir kitus reikalingus daiktus (t. 1, b. l. 143, baudžiamoji byla Nr. 1-20-806/2017, t. 1, b. l. 118-120). Apklausta teisme liudytoja O. S. parodė, kad UAB „L. š.“ dirbo virėja, S. D. dirbo administratore, jei reikėdavo kažką užsakyti, kokius produktus, sakydavo S. D., taip pat liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog UAB „L. š.“ virėja dirbo nuo 2005 m. rugsėjo 12 d. iki 2007 m. vasario mėn., tuo metu administratore dirbo S. D., pastaroji darbe būdavo kasdien, kartais atveždavo prekių, būdavo ruošiant banketus (t. 1, b. l. 143, baudžiamoji byla Nr. 1-20-806/2017, t. 1, b. l. 121-123). Apklausta teisme liudytoja A. Č. parodė, kad ji dirbo virėja įmonėje, esančioje (duomenys neskelbtini), S. D. irgi ten dirbdavo, atvažiuodavo ir bare darydavo kavą, taip pat liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog ji UAB „L. š.“ virėja dirbo nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. iki 2007 m. liepos 27 d., S. D. matydavo dažnai, kartais pastaroji padarydavo kam kavą, kartais ateidavo į virtuvę kokią stiklinę ar lėkštę išplauti (t. 2, b. l. 5, baudžiamoji byla Nr. 1-20-806/2017, t. 1, b. l. 124-126). Iš šių liudytojų parodymų matyti, kad ir iki 2007 m. liepos 1 d., t. y. iki darbo sutartyje numatytų darbo funkcijų pakeitimo ir darbo užmokesčio padidinimo, S. D. iš esmės dirbo tuos pačius darbus, t. y. priimdavo užsakymus, atveždavo prekių, prižiūrėdavo virtuvę, kartais išplaudavo indus, padėdavo prie baro ir ruošiant banketus. Nors S. D. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad tiekėjo įmonė atsisakė tik 2007 m. vasarą, liudytoja A. M. teigė, kad tiekėjo įmonėje nebuvo, jo darbus atlikdavo S. D.. Taigi, laikytina, kad aptartų dokumentų (darbo sutarties, direktorės įsakymo, darbo laiko ir darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščių) turinys neatitiko tikrų faktinių aplinkybių apie darbdavio suteiktą darbą S. D. ir jos darbinę veiklą. Iš esmės nepasikeitus S. D. darbo pobūdžiui, nebuvo jokio faktinio pagrindo jai darbo užmokestį padidinti nuo 300 Lt iki 6 700 Lt, t. y. daugiau nei 22 kartus, juo labiau, kad kitiems UAB „L. š.“ darbuotojams 2007 metais darbo užmokestis nebuvo didinamas - nuo 2007 m. liepos 1 d. jiems buvo skaičiuojamas 350 Lt mėnesinis darbo užmokestis.

23. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad darbo užmokesčio dydis yra dviejų šalių – darbdavio ir darbuotojo – susitarimo dalykas. Net tais atvejais, kai darbo užmokestis galėtų būti vertinamas kaip per didelis, nebūtinai reiškia, kad tokio dydžio atlyginimas objektyviai yra neįmanomas. Vienok, šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį, kad UAB „L. š.“ direktorė T. D. yra S. D. motina, o S. D. darbo užmokestis buvo padidintas kaip tik tuo laikotarpiu, kurio draudžiamosios pajamos buvo naudojamos apskaičiuojant ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų dydį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, laikytina, kad darbdavio ir darbuotojo susitarimas dėl darbo užmokesčio dydžio nagrinėjamu atveju buvo sąlygojamas S. D. nėštumo ir, įvertinus UAB „L. š.“ finansinę padėtį, – objektyviai neįmanomas. Sprendžiant, ar darbo santykiai buvo fiktyvūs, turi būti atsižvelgiama ir į tai, ar įmonė turėjo pakankamai lėšų atlyginimui išmokėti, ar naudinga buvo įmonei mokėti nustatytą atlyginimą darbuotojui, ar darbuotojas realiai gavo nustatytą darbo užmokestį.

24. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2010 m. rugsėjo 10 d. specialisto išvadoje Nr. 5-1/-109 (baudžiamoji byla Nr. 1-20-806/2017, t. 3, b. l. 4-205; t. 4, b. l. 1-31) nurodyta, kad remiantis UAB „L. š.“ kasos knygos duomenimis, pinigai pagal jau minėtus 2007 m. rugpjūčio 13 d., 2007 m. rugsėjo 10 d., 2007 m. spalio 10 d., 2007 m. lapkričio 12 d., 2007 m. gruodžio 10 d. ir 2008 m. sausio 15 d. kasos išlaidų orderius nei jų išrašymo dieną, nei tiriamuoju laikotarpiu (iki 2008 m. liepos 1 d.) iš bendrovės kasos išmokėti nebuvo, tyrimui nepateikti dokumentai, patvirtinantys bendrovės gautas pajamas, iš kurių S. D. buvo sumokėtas per 2007 m. antrąjį pusmetį priskaitytas darbo užmokestis bei su šiuo priskaičiuotu užmokesčiu susiję mokesčiai. UAB „L. š.“ kasoje per 2007 m. antrąjį pusmetį iš veiklos gautų pajamų buvo užpajamuota iš viso 4 390 Lt, kasos likutis 2007 m. liepos 1 d. buvo 31,63 Lt, 2008 m. sausio 1 d. – 6,15 Lt, atsiskaitomojoje sąskaitoje pajamos per 2007 m. antrąjį pusmetį neužfiksuotos. Kasos ir banko dokumentų duomenimis, 2007 m. antrąjį pusmetį bendrovės pajamos buvo 5 122,19 Lt mažesnės nei per 2007 m. pirmąjį pusmetį, o per 2008 m. pirmąjį pusmetį bendrovė gavo 8 036,21 Lt mažiau nei per 2007 m. pirmąjį pusmetį. Tyrimui buvo gauti VSDFV Vilniaus skyriaus raštai, kuriais UAB „L. š.“ buvo raginama sumokėti susidariusias valstybinio socialinio draudimo įmokų skolas (taip pat ir 2007 m. antrąjį pusmetį). Atsižvelgiant į šiuos duomenis, matyti, kad UAB „L. š.“ laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. atsiskaitomojoje sąskaitoje ir kasoje neturėjo lėšų išmokėti S. D. nustatytą darbo užmokestį bei sumokėti socialinio draudimo įmokas nuo šio darbo užmokesčio. Kad UAB „L. š.“ negalėjo užtekti pajamų 2007 m. antrąjį pusmetį ir 2008 m. pirmuosius mėnesius mokėti padidinto darbo užmokesčio, patvirtino ir pirmosios instancijos teisme apklausta specialistė (t. 2, b. l. 49). Pajamoms mažėjant ir turint skolų VSDFV, įmonei nebuvo ekonomiškai naudinga didinti darbuotojui jo gaunamą darbo užmokestį daugiau nei 22 kartus, t. y. iki 6 700 Lt. Be to, baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių realų šio darbo užmokesčio gavimo faktą.

25. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013 m. birželio 6 d. specialisto išvadoje (baudžiamoji byla Nr. 1-20-806/2017, t. 4, b. l. 63-82) nurodoma, kad, vadovaujantis apklausų protokolais, D. B., N. V., D. T. ir R. J. už renginius, organizuotus UAB „L. š., sumokėjo atitinkamai apie 20 000 Lt, apie 1 000 Lt, apie 15 000 Lt ir apie 15 000 Lt, iš viso 51 000 Lt, tačiau laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. šios piniginės lėšos UAB „L. š.“ apskaitytos nebuvo. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad būtent šios gautos pajamos patvirtina, kad UAB „L. š.“ turėjo realias finansines galimybes mokėti S. D. padidintą darbo užmokestį, tačiau pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė, kad šių piniginių lėšų turėjimas nereiškia, kad jos buvo panaudotos būtent atsiskaitymui su S. D.. Be to, net pripažinus, kad S. D. darbo užmokestis buvo išmokėtas iš šių įmonėje neapskaitytų pajamų, nuo kurių valstybei nebuvo sumokėti privalomi mokesčiai, toks darbo užmokestis negali būti laikomas teisėtai gautomis asmens draudžiamosiomis pajamomis, kurios suteiktų teisę gauti iš valstybės biudžeto mokamas pašalpas, skaičiuojamas, atsižvelgiant į šių pajamų dydį.

26. Tai, kad VSDFV Vilniaus skyriaus darbuotojai, spręsdami klausimą dėl motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos S. D. skyrimo, nerado pažeidimų ir UAB „L. š.“ nepareiškė jokių pastabų, nuteistosios T. D. kaltės nepaneigia. Spręsdami minėtą klausimą, VSDFV Vilniaus skyriaus darbuotojai apie T. D. nusikalstamus veiksmus nieko nežinojo, vadovavosi UAB „L. š.“ 2007 m. spalio 2 d. pranešime ir 2008 m. balandžio 22 d. pranešimo priede neteisingai nurodytais duomenimis apie S. D. per 2007 m. 3-ąjį ir 2008 m. 1-ąjį ketvirčius turėtas draudžiamąsias pajamas bei duomenimis apie 2008 m. 1-ąjį ketvirtį jai išmokėtas ligos ir motinystės pašalpas, kas lėmė 2008 m. kovo 7 d., 2008 m. birželio 30 d. ir 2008 m. rugpjūčio 13 d. sprendimų skirti nepagrįstai didelę motinystės pašalpą priėmimą. Pažymėtina, kad VSDFV Vilniaus skyriaus darbuotojai, spręsdami motinystės pašalpos skyrimo klausimą, neprivalo vertinti pašalpos prašančio asmens draudžiamųjų pajamų dydžio pagrįstumo.

27. Taigi, Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad T. D. kaip UAB „L. š.“ direktorė, žinodama, kad jos dukra S. D. yra nėščia, turėdama tikslą apgaule iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto jos naudai gauti didesnes motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, susitarė fiktyviai padidinti jai UAB „L. š.“ gaunamas draudžiamąsias pajamas, nuo kurių buvo apskaičiuojami motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų dydžiai, dėl ko S. D. buvo nepagrįstai išmokėtos 24 853,95 eurų didesnės motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos. Tokie T. D. veiksmai pagrįstai pripažinti atitinkančiais BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.

28. BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Lietuvos Respublikos teisės aktai, reguliuojantys buhalterinės apskaitos santykius, įpareigoja subjektus tinkamai tvarkyti buhalterinę apskaitą, laiku ir teisingai surašyti apskaitos dokumentus. Buhalterinė apskaita BK 222 straipsnio prasme - ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Kaip numatyta BK 222 straipsnio 1 dalyje, ši nusikalstama veika gali būti padaroma apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą arba paslepiant, sunaikinant ar sugadinant apskaitos dokumentus. T. D. pripažinta kalta už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą.

29. Kalbant apie BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistoji T. D. apgaulingai netvarkė buhalterinės apskaitos, jokiame revizijos ar ekspertizės akte nėra nustatyta buhalterinės apskaitos pažeidimų. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233/2014).

30. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 punkte numatyta, kad pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį, 11 punkte numatyta, kad pinigai į kasą priimami arba iš kasos išmokami tik kasos pajamų arba išlaidų orderių išrašymo dieną, 16 punkte numatyta, kad visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą, 30 punkte numatyta, kad įmonių vadovai, finansininkai ir kasininkai atsako, kad jų įmonėse būtų laikomasi šių taisyklių.

31. Specialistė D. P. apklausiama pirmosios instancijos teisme parodė, kad direktorius įsakymu paskiria kasininką pagal kasos taisykles, ar UAB „L. š.“ buvo paskirtas kasininkas, duomenų neturi, už kasos knygos pildymą atsako direktorius, jeigu direktoriaus įsakymu nėra paskirtas kasininkas (t. 2, b. l. 48-50). Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2010 m. rugsėjo 10 d. specialisto išvadoje Nr. 5-1/-109 (baudžiamoji byla Nr. 1-20-806/2017, t. 3, b. l. 4-205; t. 4, b. l. 1-31) nurodyta, kad tyrimui negautas UAB „L. š.“ direktorės T. D. įsakymas dėl kasininko pareigų pavedimo, tačiau, tyrimui gautų kasos dokumentų duomenimis, kasininko pareigas vykdė T. D.. Nors apklausiama teisminio bylos nagrinėjimo metu nuteistoji neigė tvarkiusi įmonės finansinius reikalus, tačiau apklausos ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, kad maždaug 2007 m. buvo pasamdyta buhalterė M. K., visą laiką kasininkas buvo ji pati, tikrindavo kasą, mokėdama atlyginimus, užpildydavo kasos išlaidų orderius, kartais pildydavo darbo laiko apskaitos žiniaraščius, darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius, laikotarpiu nuo 2006 m. liepos 1 d. iki 2008 m. liepos 1 d. apskaitos registrai „Didžioji knyga“ ir kiti apskaitos registrai UAB „L. š.“ vedami nebuvo, taip pat T. D. pripažino, kad aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, tačiau tai įvyko dėl jos sveikatos būklės ir dėl to, kad neturėjo specialių žinių (baudžiamoji byla Nr. 1-20-806/2017, t. 4, b. l. 166-167). UAB „L. š.“ darbuotojai (A. M., K. B., O. S., A. Č.) patvirtino, kad atlyginimus jiems išmokėdavo direktorė T. D.. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad T. D., būdama UAB „L. š.“ vadove, nebuvo pasiskyrusi kasininko ir šias pareigas realiai ėjo pati, todėl buvo atsakinga už Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių laikymąsi, už UAB „L. š.“ kasos orderių išrašymą teisingai ir laiku, jų įtraukimą į kasos knygą.

32. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Specialistė D. P. apklausiama pirmosios instancijos teisme parodė, kad direktorius yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, už buhalterio darbą (t. 2, b. l. 48-50). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad būtent T. D., būdama UAB „L. š.“ vadove, buvo atsakinga ir už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą.

33. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 4 punkte numatyta, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, 14 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys, 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose.

34. Skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, bylos nagrinėjimo metu buvo nustatinėjama ne tik tai, ar teisėtas 2007 m. liepos 1 d. įsakymas Nr. 07/07-1. Ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtas UAB „L. š.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimas, kurio metu buvo nustatinėjami ir UAB „L. š.“ veiklos rezultatai, finansinės galimybės, taip pat buvo prašoma nurodyti buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimus, jei jie būtų nustatyti, ir atsakyti į klausimą, kas už tokius pažeidimus atsakingas ir ar dėl tokių pažeidimų galima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2010 m. rugsėjo 10 d. specialisto išvadoje Nr. 5-1/-109 (baudžiamoji byla Nr. 1-20-806/2017, t. 3, b. l. 4-205; t. 4, b. l. 1-31) nurodyta, kad tyrimui nebuvo gauti UAB „L. š.“ apskaitos registras „Didžioji knyga“ ir kiti apskaitos registrai, kuriuose apskaitomas bendrovės turtas, pajamos, sąnaudos, įsipareigojimai ir kiti veiklos rezultatus nusakantys rodikliai už 2006-2008 metus. Taip pat tyrimui negauti UAB „L. š.“ darbo užmokesčio paskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščiai už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. liepos 1 d. UAB „L. š.“ finansinės atskaitomybės dokumentų už 2006 - 2008 metus valstybinei mokesčių inspekcijai ir Juridinių asmenų registro tvarkytojui nėra pateikusi. Dėl nustatytų buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „L. š.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2007 metus ir 2008 m. pirmąjį pusmetį. Taip pat Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013 m. birželio 6 d. specialisto išvadoje (baudžiamoji byla Nr. 1-20-806/2017, t. 4, b. l. 63-82) nurodoma, kad, vadovaujantis apklausų protokolais, D. B., N. V., D. T. ir R. J. už renginius, organizuotus UAB „L. š., sumokėjo atitinkamai apie 20 000 Lt, apie 1 000 Lt, apie 15 000 Lt ir apie 15 000 Lt, iš viso 51 000 Lt, tačiau laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. šios piniginės lėšos UAB „L. š.“ apskaitytos nebuvo, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „L. š.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros už 2007 metus. UAB „L. š.“. Pateikdama valstybinei mokesčių inspekcijai pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas už laikotarpį nuo 2007 m. liepos 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. už organizuotus renginius gautų 51 000 Lt pajamų UAB „L. š.“ nedeklaravo, dėl ko nebuvo apskaičiuoti ir sumokėti atitinkamo dydžio mokesčiai į valstybės biudžetą.

35. Taigi, pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs T. D. atliktus aktyvius direktorės statusą atitinkančius veiksmus, pripažinęs, kad ji kaip įmonės vadovė buvo atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą, nustatęs, kad ji realiai atliko ir įmonės kasininkės pareigas, pagrįstai laikė, kad T. D. laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2008 m. liepos 1 d. nevedė ir neorganizavo UAB „L. š.“ apskaitos registro „Didžioji knyga“ ir kitų apskaitos registrų, kuriuose apskaitomas bendrovės turtas, pajamos, sąnaudos ir įsipareigojimai, vedimo, laikotarpiu nuo 2007 m. birželio 1 d. iki 2008 m. sausio 1 d. į UAB „L. š.“ apskaitą neįtraukė už šios įmonės surengtus pobūvius gautų pajamų (14 770,62 eurų (51 000 Lt)), dėl ko nebuvo sumokėti atitinkami mokesčiai, taip pat, kaip jau išanalizuota anksčiau, UAB „L. š.“ apskaitoje melagingai atvaizdavo fiktyviai padidinto darbo užmokesčio S. D. išmokėjimą, tokiu būdu apgaulingai tvarkė UAB „L. š.“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB ,,L. š.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2008 m. liepos 1 d., kas atitinka BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.

36. BPK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, nuosprendžio priėmimo metu nustatęs, kad neišsamiai ištirtos kai kurios bylos aplinkybės, gali atnaujinti įrodymų tyrimą šio Kodekso 295 straipsnyje nustatyta tvarka. BPK 295 straipsnis 1 dalis numato, kad tuo atveju, jeigu baigiamąsias kalbas pasakę asmenys arba kaltinamasis paskutiniu žodžiu praneša apie naujas aplinkybes, turinčias esminės reikšmės bylai, teismas nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu arba savo iniciatyva gali atnaujinti įrodymų tyrimą. Taigi, įstatyme numatyta, kad įrodymų tyrimas atnaujinamas tuo atveju, kai proceso dalyviai teismui praneša apie naujas esmines aplinkybes arba teismas nuosprendžio priėmimo metu nustato, kad tam tikros aplinkybės byloje ištirtos neišsamiai. Kaip jau minėta, šiuo atveju, baudžiamojo proceso metu buvo atlikti du specialisto tyrimai, kurių metu buvo tiriama UAB „L. š.“ ūkinė finansinė veikla, vertinant tuos pačius buhalterinės apskaitos dokumentus, kurie nurodomi ir 2017 m. lapkričio 24 d. nuteistosios T. D. prašyme dėl įrodymų tyrimo atnaujinimo. Kad būtų atsiradę nauji dokumentai ar šio teismo sprendimo priėmimo metu būtų paaiškėjusios bet kokios kitos naujos aplinkybės, turinčios įtakos atliktų objektų tyrimų rezultatams, prašyme nenurodoma. Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad byla išnagrinėta išsamiai, ištirti ir įvertinti visi reikšmingi duomenys, T. D. kaltei pagrįsti yra surinkta pakankamai įrodymų, todėl atnaujinti įrodymų tyrimą nėra teisinio pagrindo.

37. Pasisakant dėl nuteistajai paskirtos bausmės, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad T. D. nustatytas tik 20 procentų darbingumas. Ši aplinkybė, vertinant ją visumoje su kitomis bausmės skyrimui reikšmingomis aplinkybėmis, turėjo įtakos teismo sprendimui taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, t. y. baudą, mažesnę nei numatytas šios bausmės rūšies vidurkis. Apeliaciniame skunde nepateikiama jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių teiginius, kad T. D. diagnozuotos ligos atsirado būtent dėl jos atžvilgiu vykstančio baudžiamojo proceso. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistajai sveikatos sutrikimai pasireiškė dar nusikaltimų darymo metu. Tokiu būdu, pakartotinai vertinti šių aplinkybių ir dar labiau švelninti paskirtą bausmę nėra teisinio pagrindo.

38. BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį.

39. Ikiteisminio tyrimo metu VSDFV Vilniaus skyrius ir Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pareiškė civilinius ieškinius dėl nusikalstamomis veikomis padarytos turtinės žalos atlyginimo (baudžiamoji byla Nr. 1-20-806/2017, t. 1, b. l. 91-95, 109-112). VSDFV Vilniaus skyriaus civiliniu ieškiniu prašomas priteisti turtinės žalos dydis yra pagrįstas pateiktais apskaičiavimais, t. y. kokio dydžio ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos buvo išmokėtos nepagrįstai, atsižvelgiant į S. D. nepagrįstai padidintą draudžiamųjų pajamų dydį. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civiliniu ieškiniu prašomas priteisti turtinės žalos dydis yra grindžiamas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013 m. birželio 6 d. specialisto išvada, kadangi šio ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu buvo nustatyta, kokio dydžio PVM, pelno ir socialinis mokesčiai nebuvo sumokėti į valstybės biudžetą nuo UAB „L. š.“ neapskaitytų ir nedeklaruotų pajamų. Laikytina, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje civiliniai ieškiniai pareikšti pagrįstai, jų dydį patvirtinantys duomenys yra surinkti, UAB „L. š.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimas buvo atliktas (baudžiamojoje byloje yra dvi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos specialisto išvados), todėl nėra jokio pagrindo teiginiui, kad minėti civiliniai ieškiniai turi būti nagrinėjami civilinio proceso tvarka. BPK 113 straipsnis numato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, ir tik tuomet, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

40. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad S. D. nuo jai išmokėtų pašalpų į valstybės biudžetą sumokėjo privalomus mokesčius. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad S. D. išmokėjus motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, apskaičiuotas pagal UAB „L. š.“ nepagrįstai priskaičiuotas draudžiamąsias pajamas, buvo sumokėta 25 942,94 Lt (7 513,59 eurų) gyventojų pajamų mokesčio ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų, todėl, atsižvelgus į tai, kad šios įmokos liko valstybės biudžete, VSDFV Vilniaus skyriaus civiliniu ieškiniu prašomas priteisti turtinės žalos dydis minėta suma buvo sumažintas. Vienok, nepagrįstai apskaičiuota pašalpų dalis, kuri buvo pervesta į S. D. asmeninę sąskaitą, į VSDFV Vilniaus skyriaus biudžetą grąžinta nebuvo, todėl ši suma (24 853,95 eurai) pagrįstai priteista iš nuteistosios T. D., kadangi tokia žala atsirado dėl šio asmens neteisėtų veiksmų.

41. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas T. D. veiksmuose tinkamai nustatė BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų sudėties požymius, nepažeidė BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, pagrįstai nagrinėjo pareikštus civilinius ieškinius ir juos tenkino (tenkino iš dalies), todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nuosprendis paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistosios T. D. gynėjo advokato J. A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Virginija Pakalnytė – TamošiūnaitėAiva SurvilienėArtūras Šumskas