- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-06-15
- Bylos Nr.
- 1-177-806/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-2-00500-2009-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Kaltinamasis
- T. D.
- Civilinis ieškovas
- VMI, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
- Advokatai
- Jonas Algirdas Smagurauskas
- Kategorijos
sekretoriaujant Rugilei Dičkalnytei, Daivai Vyšniauskaitei, Ievai Janulevičiūtei, dalyvaujant prokurorams Renatai Mačiulaitienei, Julijai Julitai Kryževičienei, Mariui Švanui,
civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovei D. J.,
vertėjams Olgai Macijauskienei, Audronei Adomavičienei, Audriui Krušnai, Erikai Vencevičienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje T. D. (duomenys neskelbtini), kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (du epizodai).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. D., būdama UAB ,,(duomenys neskelbtini)”, į. k. (duomenys neskelbtini), veiklą vykdžiusios (duomenys neskelbtini), vienintelė akcininkė, direktorė bei realiai vykdanti kasininkės pareigas, veikdama kartu su kitu asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nagrinėjama teisme, bylas išskyrus, (toliau-kitas asmuo), sužinojusi, kad pastaroji yra nėščia, turėdama tikslą apgaule iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto kito asmens naudai gauti nepagrįstai didesnes motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, susitarė su ja fiktyviai padidinti kitam asmeniui bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ gaunamas draudžiamąsias pajamas, nuo kurių bus apskaičiuojami motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų dydžiai, fiktyviai nuo 2007-07-01 padidinant jos atlyginimą nuo 86,89 eurų (kas atitinka 300 Lt) iki 1 940,45 eurų (kas atitinka 6700 Lt). T. D., žinodama, kad atlyginimo kitam asmeniui padidinimas yra fiktyvus, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ išmokėti 1 940,45 eurų (kas atitinka 6700 Lt) dydžio atlyginimą finansinių galimybių neturi ir realiai toks atlyginimas jai išmokamas nebus, tyčia tiksliai nenustatytu laiku, ne anksčiau kaip 2007 m. rugpjūčio mėn., pasirašė 2007-07-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės įsakymą Nr. 07/07-01 bei 2004-07-27 darbo sutartyje tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kito asmens įrašytą pakeitimą, taip patvirtindama šiuose dokumentuose įrašytus melagingus duomenis apie tai, kad kitas asmuo neva nuo 2007-07-01 bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ neva nustatomas 1 940,45 eurų (kas atitinka 6700 Lt) dydžio mėnesinis atlyginimas ir kad minėtas įsakymas surašytas neva 2007-07-01, po ko šiuos melagingus minėtuose dokumentuose nurodytus duomenis savo parašu patvirtino ir kitas asmuo.
Tęsdama nusikalstamą veiką T. D. suklastojo tikrus dokumentus - savo parašais kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė patvirtino šios bendrovės darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius Nr. 7, Nr. 8 ir Nr. 9 už 2007 m. liepos – rugsėjo mėnesius, kuriuose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad už kiekvieną minėto laikotarpio mėnesį kitam asmeniui neva buvo priskaičiuotas 1 940,45 eurų (kas atitinka 6700 Lt) dydžio ir, atskaičius mokesčius, grynais neva buvo išmokėtas 1 383,34 eurų (kas atitinka 4776,40 Lt) dydžio mėnesinis atlyginimas, bei pagamino netikrus dokumentus – kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007-07-13 ir 2007-08-13 kasos išlaidų orderius bei surašė ir suklastodama buhalterės M. K. parašą už ją pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007-09-10 kasos išlaidų orderį, kuriuose įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad kitas asmuo iš bendrovės kasos pagal minėtus orderius neva buvo išmokėtos 1 298,95 eurų (kas atitinka 4485 Lt), 1 383,34 eurų (kas atitinka 4776,40 Lt) ir 1 383,34 eurų (kas atitinka 4776,40 Lt) dydžio darbo užmokesčio sumos, nors realiai nurodytos darbo užmokesčio sumos kitam asmeniui išmokėtos nebuvo. Visus šiuos dokumentus, veikdama pagal išankstinį susitarimą su T. D., taip pat pasirašė ir kitas asmuo, taip melagingai patvirtindama juose nurodytų darbo užmokesčio sumų gavimą.
Tęsdama su kitu asmeniu sutartą nusikalstamą veiką, T. D. pasirašė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2007-10-02 pranešimą apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas Nr. 3 (forma 3-SD) bei 2008-04-22 pranešimo apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį priedą SAM3SD, kuriuose nurodyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad kito asmens draudžiamosios pajamos bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ 2007 m. 3-ąjį ketvirtį buvo neva 5 821,36 eurų (kas atitinka 20 100 Lt), o 2008 m. 1-ąjį ketvirtį (už dvi dirbtas dienas) – neva 176,40 eurų (kas atitinka 609,09 Lt), žinodama, kad realiai kito asmens draudžiamosios pajamos per 2007 m. 3-ąjį ketvirtį buvo 608,20 eurų (kas atitinka 2100 Lt), o per 2008 m. 1-ąjį ketvirtį – 21,06 eurų (kas atitinka 72,72 Lt), t. y. šiuos tikrus dokumentus suklastojo bei organizavo jų pateikimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyriui, esančiam Laisvės pr. 28, Vilniuje.
Kitam asmeniui pateikus VSDFV Vilniaus skyriui, esančiam Laisvės pr. 28, Vilniuje, 2008-02-27 ir 2008-06-25 prašymus skirti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, T. D. pasirašytą UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-06-25 įsakymą apie kitam asmeniui suteiktas vaiko priežiūros atostogas nuo 2008-07-15 iki 2010-04-23, VSDFV Vilniaus skyriaus vyriausieji specialistai N. S., A. P. ir G. J., nežinodami apie daromą nusikalstamą veiką, remdamiesi minėtuose suklastotuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007-10-02 pranešime ir 2008-04-22 pranešimo priede neteisingai nurodytais duomenimis apie kito asmens per 2007 m. 3-ąjį ir 2008 m. 1-ąjį ketvirčius UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėtas draudžiamąsias pajamas bei duomenimis apie 2008 m. 1-ąjį ketvirtį jai išmokėtas ligos ir motinystės pašalpas, apskaičiuotas pagal fiktyviai padidintas jos 2007 m. 3-iojo ketvirčio draudžiamąsias pajamas bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, ir todėl būdami apgaulės įtakoje, apskaičiavo bei 2008-03-07, 2008-06-30 ir 2008-08-13 sprendimais skyrė kitam asmeniui už visą nėštumo ir gimdymo laikotarpį iš viso 8 593,50 eurų (kas atitinka 29 671,65 Lt) dydžio, t. y. 7 695,77 eurų (kas atitinka 26 571,96 litais) (iš jų pajamų mokestis – (1 811,77 eurų (kas atitinka 6255,68 Lt)) dėl fiktyviai padidintų draudžiamųjų pajamų nepagrįstai didesnę, motinystės pašalpą bei 27 569,69 eurų (kas atitinka 95 192,63 Lt) dydžio, t. y. 24 671,77 eurų (kas atitinka 85 186,69 litais) (iš jų pajamų mokestis – 5 701,82 eurų (kas atitinka 19 687,26 Lt) dėl fiktyviai padidintų draudžiamųjų pajamų nepagrįstai didesnę, motinystės (tėvystės) pašalpą. Šių sprendimų pagrindu kitas asmuo į savo asmeninę sąskaitą banke, atskaičius pajamų mokestį, gavo iš viso 5 884,00 eurų (kas atitinka 20 316,28 litų) nepagrįstai didesnę motinystės pašalpą ir vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu nuo 2008-07-15 iki 2010-04-23 – 18 969,95 eurų (kas atitinka 65 499,43 litais) nepagrįstai didesnę motinystės (tėvystės) pašalpą. Tokiu būdu T. D., veikdama bendrininkų grupe kartu su kitu asmeniu, apgaule pastarojo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – LR valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšas – iš viso 24 853,95 eurų (kas atitinka 85 815,71 litus).
Taip pat T. D. veikdama kartu su kitu asmeniu, kurios atžvilgiu baudžiamoji byla teisme nagrinėjama atskirai, bylas išskyrus, galutinis procesinis sprendimas nėra priimtas (toliau-kitas asmuo) ir atskirai nuo jo apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent:
T. D., būdama UAB ,,(duomenys neskelbtini)”, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), veiklą vykdžiusios (duomenys neskelbtini), direktorė, realiai vykdanti ir šios įmonės kasininkės pareigas, todėl pagal LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 d. būdama atsakinga už apskaitos organizavimą, pagal to paties įstatymo 14 str. 2 d. būdama atsakinga už apskaitos dokumentų surašymą teisingai bei už juose esančių duomenų tikrumą, pagal LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 30 p. būdama atsakinga už šių taisyklių laikymąsi, pažeisdama Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d. nuostatą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros pasikeitimu“, 12 str. 4 p. nuostatą, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, 16 str. 1 d. nuostatą, kad ,,ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, taip pat pažeisdama LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 p. nuostatą, kad „pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį“, 11 p. nuostatą, kad „pinigai į kasą priimami arba iš kasos išmokami tik kasos pajamų arba išlaidų orderių išrašymo dieną“ bei 16 p. nuostatą, kad „visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“,
laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2008-07-01 nevedė ir neorganizavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registro „Didžioji knyga“ ir kitų apskaitos registrų, kuriuose apskaitomas bendrovės turtas, pajamos, sąnaudos ir įsipareigojimai, vedimo;
taip pat ji laikotarpiu nuo 2007-06-01 iki 2008-01-01 į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą neįtraukė už šios įmonės surengtus pobūvius iš D. B. gautų nemažiau kaip 5 792,40 eurų (kas atitinka 20 000 Lt), iš R. J. gautų nemažiau kaip 4 344,30 eurų (kas atitinka 15 000 Lt), iš D. T. gautų nemažiau kaip 4 344,30 eurų (kas atitinka 15 000 Lt) ir iš N. V. gautų nemažiau kaip 289,62 eurų (kas atitinka 1000 Lt), iš viso – nemažiau kaip 14 770,62 eurų (kas atitinka 51 000 Lt) gautų pajamų, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedeklaravo ir nesumokėjo 2 658,71 eurų (kas atitinka 9 180 Lt) PVM mokesčio, 1 521,37 eurų (kas atitinka 5253 Lt) pelno mokesčio ir 304,39 eurų (kas atitinka 1051 Lt) socialinio mokesčio, iš viso – 4 484,48 eurų (kas atitinka 15 484 Lt) mokesčių;
be to, T. D., veikdama kartu su kitu asmeniu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja, pagal išankstinį susitarimą apgaule iš LR valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto kito asmens naudai gauti nepagrįstai didesnes motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, kurių dydis priklauso nuo draudžiamųjų pajamų ir atitinkamai nuo darbo užmokesčio dydžio, UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje melagingai atvaizdavo fiktyviai nuo 86,89 eurų (kas atitinka 300) Lt iki 1 940,45 eurų (kas atitinka 6700 Lt) padidinto darbo užmokesčio kitam asmeniui išmokėjimą, t. y. ji suklastojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius bei pagamino netikrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderius savo parašais juose patvirtindama realiai neįvykusias ūkines operacijas bei kai kuriuos jų pasirašydama už buhalterę M. K., t. y. ji kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė ir realiai vykdanti kasininkės pareigas savo parašais patvirtino UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius už 2007 m. liepos – gruodžio mėnesius, kuriuose įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad kitas asmuo už kiekvieną minėto laikotarpio mėnesį buvo priskaičiuotas neva 1 940,45 eurų (kas atitinka 6700 Lt) dydžio ir, atskaičius mokesčius, grynais neva išmokėtas 1 383,34 eurų (kas atitinka 4776,40 Lt) dydžio atlyginimas, be to, darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose už 2007 m. spalio – lapkričio mėnesius padarė įrašus „Sudarė: vyr. buhalterė M. K.“ bei šalia jų suklastodama M. K. parašą už ją pasirašė, taip pat ji savo vardu pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007-07-13, 2007-08-13, 2007-10-10 ir 2008-01-15 kasos išlaidų orderius bei surašė ir suklastodama buhalterės M. K. parašą už ją pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007-09-10, 2007-11-12 ir 2007-12-10 kasos išlaidų orderius, kuriuose nurodyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad kitam asmeniui iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pagal 2007-07-13 kasos išlaidų orderį buvo išmokėtas neva 1 298,95 eurų (kas atitinka 4485 Lt) dydžio atlyginimas, o pagal kiekvieną kitą nurodytą kasos išlaidų orderį – neva 1 383,34 eurų (kas atitinka 4776,40 Lt) dydžio atlyginimas, žinodama, kad realiai visuose minėtuose dokumentuose nurodytos darbo užmokesčio sumos kitam asmeniui buvo priskaičiuotos fiktyviai ir išmokėtos nebuvo, po ko visus minėtus dokumentus, melagingai patvirtindama juose nurodytų darbo užmokesčio sumų gavimą, pasirašė ir kitam asmeniui.
Tokiu būdu padarydama išvardintus pažeidimus T. D., veikdama bendrininkų grupe su kitu asmeniu ir atskirai nuo jos, apgaulingai bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2008-07-01.
Apklausta teisme kaltinamoji T. D. parodė, kad ji nelaiko savęs kalta. 2009 m. vienuolikto mėnesio 10 d. atvažiavo pagal nurodymą iš Ekonominių nusikaltimų skyriaus atstovai, jai pateikė pažymą, kad duotų visus dokumentus, ji pasirašė ir jie surinko dokumentus, jie nežiūrėdami paėmė dokumentus ir sudėjo į dėžes. Jie kokią valandą rinko. Pasakė, kad ją, T. D. iškvies, ji negalėjo palikti darbo vietos. Jie sakė, kad praneš kada galės atvykti ir pradėti nagrinėti. Jai, T. D. 13 dieną paskambino, ji atvažiavo, ją priėmė tyrėja R., padavė protokolą, ten buvo sunumeruoti ir suskaičiuoti dokumentai, pasakė, kad ji pasirašytų, jai nurodė segtuvų kiekį ir skaičių, 13 dieną ji pasirašė ir pasakė, kad pabaigoje iškvies apklausai. Jos, T. D. buvo prasta sveikata, iki 2010 m. tris kartus buvo reanimacijoje, ji nedirbo, 2007 m. labai retai dirbo. Ir balandžio mėnesį dukra dirbo tuo metu administratore, pastaroji pasakė, kad „pakels restoraną“, ji sutiko, dukra paprašė, kad pakeltų atlyginimą, pastaroji daug pareigų priėmė, S. prekes užsakydavo, su firmų atstovais turėjo susitikti ir eiti barmenės pareigas. Ji, T. D. pakėlė S. atlyginimą. Ji, T. D. tik pasirašydavo dokumentus, kaip restoranas ir firma iki šios dienos nedirba. Su Sodra ir su mokesčiais nebuvo jokių problemų. Pas juos buvo banketai, ji, T. D. už juos pinigų neėmė. Liudytojų ji, T. D. nežino. Buvusi buhalterė pasirašė, kad yra Ž., po to, paaiškėjo, kad K. Ji, T. D. buhalterijos nevedė, pasitikėjo buhaltere. Pagal darbo sutartį ji, T. D. turi teisę nustatyti atlyginimą. Dukra užėmė daug pareigų. Vieną žmogų buvo lengviau kontroliuoti. S. buvo laiku mokamas atlyginimas. Kai ji, T. D. buvo ligoninėje, K. atvažiuodavo ir sakydavo: „aš išmokėjau, tu pasirašyk“, o pildė pastaroji. Ji, T. D. buvo tokios būklės, kad negalėjo kontroliuoti. Nuo 2007 m. sausio mėnesį buvo pirmas priepuolis ir du ar tris mėnesius gulėjo ligoninėje. T. D. teigimu, ji neklastojo dokumentų, nemato sukčiavimo, viskas buvo išmokėta. Dėl banketų ir furšetų negali atsakyti, nežino kas atsakingas. Visus piniginius reikalus tvarkė K. ir finansinius dokumentus, ateidavo ir užsakydavo furšetus, pastaroji priimdavo užsakymus, kiek reikia produktų. S. D. viską pirkdavo. Pagal darbo kodeksą ji, T. D. paskyrė atlyginimą S., nes mokėsi universitete, pastarosios buvo minimalus atlyginimas, ji dirbo administratore, priimdavo užsakymus, pasirašydavo sutartis. Kai buvo padidintas atlyginimas S. priimdavo užsakymus, net padengdavo stalus, dirbo už barmeną, kartais dirbdavo padavėja, net kai baigdavosi banketai ji tvarkėsi. Iki atlyginimo padidinimo S. neatliko tokių darbų. T. D. teigimu, ji nežinojo, kad S. nėščia, sužinojo 2007 m. pabaigoje, S. nieko nesakė. Atlyginimą S. išmokėdavo iš kasos, ji, T. D. jį sumokėdavo, kartais kai jos nebūdavo išmokėdavo buhalterė. Pasak T. D., įmonės padėties nežinojo, kai susipažino su byla tada tik sužinojo, kad nėra pinigų, ji nežinojo. Dėl atlyginimų, ji, T. D. buhalterinių knygų nežiūrėjo, buhalterė sakė viskas gerai. Viskas buvo grindžiama pasitikėjimu. S. D. atliko darbą už tris darbuotojas. Ji, T. D. neklastojo dokumentų, ji buhalterę atleido, nes pastaroji išvis nedirbo, ji prapuolė, negalėjo nieko rasti, nei popierių. Buhalterė dingo 2008 m. pabaigoje, kai reikėjo ruošti balansą. 2007 m. buvo balansas, viskas buvo normaliai. Ji, T. D. nebuvo 12 dieną, 10 dieną buvo paimti dokumentai, o 13 dieną ją iškvietė pas tyrėją ir tada buvo surašytas protokolas.
Apklausta teisme liudytoja A. M. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ barmene pusę etato. Dėl darbo tarėsi su T. D., pastaroji priėmė ją, A. M. į darbą. Dirbo apie 1 metus, nuo 9.00 val. iki 15.00 val., darbo buvo nedaug. Atlyginimą gaudavo. Atlyginimą mokėjo buhalterė. Gaudavo po 30 Lt į dieną. Atlyginimą mokėdavo į savaitę kartą. Dirbo 7 dienas per savaitę. Ir po to būdavo 7 dienos nedarbo. Atlyginimas nekisdavo. Ateidavo gal 10 žmonių, didelių švenčių nerengdavo. Su S. D. bendraudavo, jei ką reikėdavo atvežti, kokį užsakymą padaryti. Mažai matė S. D., pastaroji atvažiuodavo ryte, po to vakare išvažiuodavo. Ne visada matydavo kaip S. D. ateina ir išeina. Darbinių klausimų pas S. D. neturėjo, tik matydavo. Nežadėjo jai, A. M. daugiau mokėti. Pasak A. M., 30 Lt per dieną gaudavo, apie 400 Lt per mėnesį gaudavo. Buvo dvi padavėjos. K. buvo kita padavėja. Vakarais ar dirbdavo nežino. Prie jos, A. M. niekas nerengdavo pobūvių. S. ir T. rūpinosi tiekimu. Valydavo patalpas. Pobūviams užsakymus kas priiminėjo nežino. Atlyginimą gaudavo grynais į rankas. Socialiai buvo drausta. Pasak A. M., S. gal ir buvo kiekvieną dieną darbe. Banketai kur vyko nematė. Ankščiau geriau atsiminė. Teisėjai pagarsinus Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. tvarka liudytojos parodymus, kai ji 2009-11-24 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti 2006-10-17 barmene, dirbo iki 2007-02-19. Dirbdavo savaitę po 4 valandas per dieną, kita savaitė būdavo laisva, tuo metu dirbdavo K. B.. Jai buvo mokamas minimalus darbo užmokestis, kokia tai buvo suma - nebeprisimena. Per visą darbo laikotarpį atlyginimas jai nebuvo padidintas nė karto. Darbo užmokestį ji gaudavo grynais, apie tai, kad gavo atlyginimą, ji pasirašydavo žiniaraštyje. Atlyginimus išmokėdavo direktorė T. D.. Darbo nebūdavo daug, daugiau reikdavo padirbėti, kai būdavo ruošiami banketai. Banketai būdavo maždaug kartą ar du per mėnesį. Tuo metu administratore dirbo S. D., barmene - K. B., virėja - O. S.. S. D. darbe būdavo kasdien, kiek laiko ji dirbdavo, pasakyti negali, nes ji tai atvažiuodavo, tai išvažiuodavo, kartais atveždavo prekių, jei reikdavo - padėdavo prie baro, priimdavo užsakymus, prekes, būdavo ruošiant banketus. Ji nebijodavo darbo, darydavo tai, kas reikalinga. Ji dirbo pirmame aukšte, o administracijos patalpos yra antrame aukšte, todėl ji negali pasakyti, kiek konkrečiai ar kokius darbus dirbdavo S. Ar buvo įmonėje vadybininkas, nežino, mano, kad ne, nes, jei nebūdavo S., tai užsakymus banketams ar atvežtas prekes priimdavo pačios. Tiekėjo įmonėje nebuvo, jo darbą dažniausiai atlikdavo S. D. (t. 1, b. l. 115-117) – liudytoja patvirtino, kad šie parodymai yra teisingi.
Apklausta teisme liudytoja K. B. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ barmene. Kiek dirbo tiksliai neprisimena. Iki 2007 m. apiforminta buvo pusei etato. Dirbo arba iki pietų, arba po pietų. Priimdavo užsakymus. Klientų būdavo kaip kada. Iš pradžių nieko nebūdavo, po to daugiau. Neprisimena koks buvo atlyginimas. Normalus atlyginimas, visada mokėdavo laiku. Be jos, K. B. dar dirbo A. M.. S. D. buvo administratorė. Pastaroji būdavo kiekvieną dieną darbe, ji priimdavo užsakymus, ji turėdavo nemažai darbo. Sunku pasakyti kiek klientų būdavo. O. dirbo virėja. Buhalterė mokėjo atlyginimą. Už mėnesį gaudavo atlyginimą. Kiek kiti gaudavo nežinojo. Būdavo organizuojami šventės, banketai. Banketais S. užsiimdavo. Būdavo įvairių banketų. Gal vienos vestuvės didelės ir buvo. Teisėjai pagarsinus Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. tvarka liudytojos parodymus, kai ji 2009-11-18 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti 2004-07-27 padavėja, dirbo iki 2007-04-29. Iš pradžių jai buvo mokamas minimalus darbo užmokestis, maždaug po pusės metų atlyginimas buvo padidintas maždaug 100 Lt, maždaug 2006 m. pavasarį atlyginimas buvo padidintas dar 50 ar 60 Lt. Dirbdavo savaitę laiko po 8 valandas, kita savaitė būdavo laisva. Darbo užmokestį gaudavo grynais, dėl to pasirašydavo žiniaraštyje, o vėliau būdavo išrašomi orderiai. Atlyginimus išmokėdavo direktorė T. D.. Darbo nebūdavo daug. Tuo metu administratore dirbo S. D., barmene - A. K., virėja - O. S., dar virėju dirbo jaunuolis, kurio vardo neprisimena. S. D. darbe būdavo kasdien, kiek laiko ji dirbdavo, pasakyti negali. Kai būdavo daugiau klientų, S. padėdavo prie baro, prižiūrėdavo virtuvę. Kažkuriuo laikotarpiu maždaug tris mėnesius buvo vadybininkas L. Tiekėju kažkuriuo metu buvo priimtas berniukas, bet po to jis išėjo. Reikiamus produktus ir kitus reikalingus daiktus atveždavo direktorė T. D. arba S. D.. Kokį atlyginimą gaudavo kiti darbuotojai nežino, kadangi tuo nesidomėjo, taip pat nežinojo ar kam nors buvo keliamas atlyginimas. 2007-04-29 išėjo iš darbo, todėl kas po to vyko įmonėje, nežino. Apie tai, kad S. D. buvo nėščia žinojo, bet tuo metu jau nebedirbo, todėl nežino apie pastarosios darbą bei atlyginimą. Daugiau dėl šio fakto nieko paaiškinti negali (t. 1, b. l. 118-120) – liudytoja patvirtino, kad šie parodymai yra teisingi. Pasak K. B., išėjo iš darbo, nes pradėjo savo verslą.
Apklausta teisme liudytoja O. S. parodė, kad dirbo virėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ pusę etato, neatsimena kelinti metai, pasirašė sutartį su direktore T. D.. Keletą metų dirbo prieš vaiko priežiūros atostogas. Po to, grįžo ir vėl truputi dirbo. Dirbo ne visą dieną. Ji, O. S. savo laiką atidirbo ir išėjo. Neatsimena atlyginimo. Į mėnesį kartą mokėdavo, mokėdavo laiku. Darbo nelabai būdavo, vidutiniškai. Banketų gal keletą buvo. Nedaug reikėdavo ruošti, nedideli buvo banketai. Nebūdavo didelio žmonių srauto. Banketai buvo, bet ne 100 žmonių, daugiau nei 10. S. dirbo administratore. Jei reikėdavo kažką užsakyti, kokius produktus, ji, O. S. sakydavo S. S. buvo darbe. Kai ji, O. S. būdavo darbe ir S. būdavo. Pastaroji buvo kaip darbuotoja. Buvo buhalterė. Ji, O. S. pati savo indus plaudavo. Per dieną kiek būdavo lankytojų nežino. Normali buvo patalpa, pati salė. Truputi didesnė patalpa nei ši posėdžių salė. S. D. atliko darbą. Teisėjai pagarsinus Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. tvarka liudytojos parodymus, kai ji 2009-11-18 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti 2005-09-12 virėja, dirbo iki 2007 m. vasario mėn. kažkelintos dienos, po to išėjo dekretinių atostogų ir iki 2010 m. gegužės mėn. buvo vaiko priežiūros atostogose. Iš pradžių jai buvo mokamas minimalus darbo užmokestis, maždaug po metų atlyginimas buvo šiek tiek padidintas, t. y. gaudavo 600 Lt. Maždaug 2006 m. rudenį atlyginimas jai buvo padidintas dar maždaug 200 Lt. Darbo užmokestį gaudavo grynais, apie tai, kad gavo atlyginimą, pasirašydavo žiniaraštyje. Atlyginimus išmokėdavo direktorė T. D.. Dirbdavo įvairiai, kartais po kelias valandas, kartais iškviesdavo, priklausomai nuo darbo kiekio. Darbo nebūdavo daug, daugiau reikdavo padirbėti, kai būdavo ruošiami banketai. Tuo metu administratore dirbo S. D., barmenėmis – K. B. ir A. R.. S. D. darbe būdavo kasdien, kiek laiko ji dirbdavo, pasakyti negali, nes ji tai atvažiuodavo, tai išvažiuodavo, kartais atveždavo prekių, būdavo ruošiant banketus. Ji dirbo pirmame aukšte, o administracijos patalpos yra antrame aukšte, todėl negali pasakyti, kiek konkrečiai ar kokius darbus dirbdavo S. Kadangi tai jos tėvų įmonė, ji ten būdavo dažnai. Bet daugiau apie jos konkrečius kažkokius darbus nieko negali paaiškinti. Ar buvo įmonėje vadybininkas, ji nežino. Apie tiekėją nieko nežino, kadangi paruošdavo reikiamų produktų ar kitų reikalingų daiktų sąrašą ir atiduodavo direktorei, o kai ateidavo į darbą, viskas būdavo atvežta, todėl net nežino, kas tuo užsiiminėja. Kokį atlyginimą gaudavo kiti darbuotojai nežino, kadangi tuo nesidomėjo. Kai 2007 m. vasario mėn. išėjo dekretinių atostogų daugiau apie įmonės darbą nieko paaiškinti negali. Apie tai, kad S. D. buvo nėščia žinojo, bet tuo metu jau nebedirbo, todėl nieko nežino apie jos darbą bei atlyginimą. Daugiau dėl šio fakto nieko paaiškinti negali (t. 1, b. l. 121-123) – liudytoja patvirtino, kad šie parodymai yra teisingi.
Apklaustas teisme liudytojas R. J. parodė, kad šventė savo gimtadienį, tarėsi su S. D.. Buvo apie 30 žmonių. Pobūvio metu bendravo su S. Apie 15 000 Lt kainavo pobūvis. Atsiskaitinėjo su juodaplauke moteriške. S. juos aptarnavo pobūvio metu. Juodaplaukės moteriškės neprisimena. Jam, R. J. padavė sąskaitą, kurią pasirašė, jos dabar neturi. Neprisimena kokio ji formato. S. aptarnavo kaip padavėja. Kitų padavėjų neatsimena, kad būtų buvę. Teisėjai pagarsinus Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. tvarka liudytojos parodymus, kai jis 2013-01-28 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis keletą kartų buvo užvažiavęs pavalgyti į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kuri yra (duomenys neskelbtini). Žino, kad ten dirbo S. Kuo ji ten dirbo, jis nežino. 2007 m. rugsėjo mėn. jis šventė ten savo 30- ąjį gimtadienį. Tada juos aptarnavo S. Meniu gimtadieniui derino su kažkokia tamsia moterimi, jai sumokėjo ir pinigus apie 15 000 Lt, kadangi ten buvo dvi paras. Apie tai, kad sumokėjo pinigus, jam buvo pateiktas kažkoks dokumentas, koks - neprisimena, jo išsaugojęs neturi. Kiek tuo metu įmonėje dirbo darbuotojų, nežino, matė kelis (t. 1, b. l. 140-141) – liudytojas patvirtino, kad šie parodymai yra teisingi.
Apklaustas teisme liudytojas D. T. parodė, kad S. paprašė paliudyti. 2007 m. jie su žmona šventė vestuves. Atvažiavo su jo, D. T. mama ir žmonos tėvais. Administratore buvo S., pastaroji priiminėjo užsakymus, su ja viską derino. Apie 10 000 - 15 000 Lt kainavo vestuvės. Kažkoks čekis buvo išduotas. Buvo padavėja, S., vyresnė moteris ir barmenas. S. iki vestuvių nepažinojo. S. prižiūrėjo tvarką. Pinigus jo, D. T. mama mokėjo vyresnei moteriai.
Apklausta teisme liudytoja N. V. parodė, kad pažįsta S. ir T. D.. Ji, N. V. dažnai lankydavosi kavinėje „(duomenys neskelbtini)“. Darydavo banketus. Šventes rengdavo. Daugiausia būdavo apie 10 žmonių. Iki 1000 Lt mokėdavo. Dėl banketo tardavosi su S. D., sumokėdavo T. D.. Lankytojų srautas būdavo ir daug žmonių. Didelio srauto nebuvo. Apie dvidešimt kelis staliukus buvo. S. nešdavo rankose apie 5 ar 6 bokalus. Kiek ji, N. V. yra buvus, visada S. matė.
Apklaustas teisme liudytojas D. B. parodė, kad buvo kavinėje „(duomenys neskelbtini)“. Paprašė jo, D. B. paliudyti advokatas. Buvo balius. Baliai buvo rimti su muzika. 2007 m. būdavo baliai. Derindavo meniu gal su abiem moteriškėm S. ir T. D.. Buvo nuo 10 iki 30 žmonių. Po tris paras būdavo baliai. Apie 8000 Lt mokėdavo. Kavinėje daug darbuotojų būdavo. Aptarnaudavo šviesi moteris, esanti salėje (S. D.). Atsiskaityti liepdavo, kažkokius popierius rašyti. Teisėjai pagarsinus Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. tvarka liudytojo parodymus, kai jis 2013-01-28 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis nei S. D., nei T. D. nepažįsta. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų vardų nežino, pažįsta tik iš matymo. Dažniausiai bendraudavo su tamsia vyresnio amžiaus moterimi. Kokios buvo jos pareigos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, jis nežino. 2007 m. jis buvo užsakęs šioje įmonėje pobūvius. Visas pobūvių sąlygas jis derino su vyresniąja moterimi, nors būdavo ir jaunesnė šviesi moteris. 2007 m. užsakinėjo pobūvius mažiausiai keturis kartus. Pirmasis pobūvis buvo vasaros pradžioje, po to - vasarą, paskui - per gimtadienį rugsėjo mėnesį, paskutinį kartą - gal gruodžio mėnesį. Visus kartus buvo jų samdyti muzikantai, todėl bendroje sumoje už renginius jis sumokėjo apie 20 000 Lt. Kiek darbuotojų juos aptarnavo, neprisimena. Tamsi vyresnioji moteris ir šviesi jaunesnioji moteris per renginius būdavo, bet ką jos veikdavo, neprisimena. Pinigus visada sumokėdavo vyresniajai moteriai. Priimdama pinigus ji visada pateikdavo pasirašyti kažkokius kvitus, jis juos pasirašydavo, bet šiuo metu nė vieno neturi išsaugojęs. Kaip tiksliai vadinosi kvitai, kuriuos pasirašydavo mokėdamas pinigus, neprisimena. Daugiau nieko apie tai paaiškinti negali, nes praėjo daug laiko, nebeprisimena (t. 1, b. l. 144-145) – liudytojas patvirtino, kad šie parodymai yra teisingi.
Apklausta teisme liudytoja A. Č. parodė, kad praėjo jau daug metų, dirbo įmonėje (duomenys neskelbtini), gyveno (duomenys neskelbtini). Dirbo virėja, jos, A. Č. darbas buvo virtuvėje. Buvo viršuje šeimininko kabinetas ir buhalterija. Dirbo jau 6 metai, šuniuką turi iš tos darbo vietos parsivežusi. Darbo tiek nebūdavo, kad būtų mokamos premijos. Ponia T. mokėdavo pinigus, atnešdavo algalapius. S. dirbdavo, atvažiuodavo ir bare kavą darydavo. Matė ir pastarosios tėtį. Produktai buvo užsakinėjami, kai atvažiuodavo jau rasdavo atvežtą. Teisėjai pagarsinus Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. tvarka liudytojos parodymus, kai ji 2009-11-18 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti 2006-09-01 virėja, dirbo iki 2007-07-27. Jai buvo mokamas minimalus darbo užmokestis. Per visą darbo laikotarpį atlyginimas jai nebuvo padidintas, jokios priemokos ar priedo ji niekada negavo. Darbo užmokestį ji gaudavo grynais, dėl to pasirašydavo žiniaraštyje. Atlyginimus išmokėdavo direktorė T. D.. Ji dirbdavo po dvi dienas maždaug po 12 ar 13 valandų per dieną, kitas dvi dienas dirbdavo O. S.. Dar dirbdavo barmenės K. ir A., kurių pavardžių neprisimena. Darbo niekada nebūdavo daug. Ar įmonėje dirbo S. D., ji nežino, taip pat nežino, kuo ji ten dirbo ir ką turėjo dirbti. Matydavo ją dažnai, kartais ji būdavo prie baro, padarydavo kam kavą, kartais ateidavo į virtuvę kokią stiklinę ar lėkštę išplauti. Apie S. darbo funkcijas ji nieko nežino. Ar S. būdavo kasdien, nežino, kadangi ji dirbdavo po dvi dienas. Kadangi S. tuo metu mokėsi, tai net nežino, ar ji dirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, ar tik šiaip ateidavo. Kadangi tai jos tėvų įmonė, tai ji ten būdavo dažnai. Ar buvo įmonėje vadybininkas, ji nežino. Apie tiekėją taip pat nieko nežino, kartais pati direktorė atveždavo prekių, bet kadangi ten nebuvo daug darbo, tai ir tų prekių nedaug reikėdavo. Kokį atlyginimą gaudavo kiti darbuotojai nežino, kadangi tuo nesidomėjo. Apie tai, kad S. D. nėščia nieko nežinojo. Daugiau dėl šio fakto nieko paaiškinti negali. (t. 1, b. l. 124-126) – liudytoja patvirtino, kad šie parodymai yra teisingi. Pasak A. Č., dirbo iki liepos 7 d., darbo apimtys maždaug vienodos buvo. Nėra prašiusi, kad pakeltų atlyginimą. Nebūdavo didelių banketų, jei kartais užeidavo keletas pažįstamų, tai reikėjo padaryti kokią vakarienę. Vestuvių ji, A. Č. nedarė. Būdavo užpirkta maisto produktų. Jei ko prireikdavo atsiveždavo tai dukra ar tėtis. Kai ateidavo jau rasdavo produktus. Nebūdavo tiek žmonių, kad per galvą verstis. Apie atlyginimo pakėlimą S. D. negirdėjo, kas jai, A. Č. virėjai pasakos.
Apklaustas teisme liudytojas A. K. parodė, kad M. K. yra jo sesuo, 7 metus jis pastarosios nematęs akyse, žino kur ji, buvo kažkur išvažiavusi į Angliją ar Škotiją. Sesers dukros gyvena užsienyje, su vyru išsiskyrusi. Sesuo buvo ar tai Angliją, ar tai į Škotiją, ar tai Airiją išvažiavusi. Su motina nepalaiko ryšių, gyvena (duomenys neskelbtini). Sesuo dirbo buhalterė, pastaroji keitė darbus.
Motyvuojamoji dalis
Pati kaltinamoji T. D. teisiamajame posėdyje neprisipažino dėl pareikšto kaltinimo. Kaltinamoji T. D. teisme parodė, kad dukra paprašė pakelti atlyginimą, ji pakėlė S. D. atlyginimą, nes pastaroji priėmė daug pareigų, užsakydavo prekes, turėjo susitikti su firmų atstovais, ėjo barmenės pareigas, kartais dirbdavo padavėja, net kai baigdavosi banketai ji tvarkėsi. Iki atlyginimo padidinimo S. D. neatliko tokių darbų. S. D. buvo laiku mokamas atlyginimas, ji, T. D. atlyginimą S. D. išmokėdavo iš kasos, kartais kai jos nebūdavo išmokėdavo buhalterė. Ji, T. D. buvo tokios būklės, kad negalėjo kontroliuoti įmonės veiklos. Ji, T. D. neklastojo dokumentų, nemato sukčiavimo, viskas buvo išmokėta. Ji, T. D. nežinojo, kad S. D. yra nėščia, S. D. nieko jai nesakė, sužinojo 2007 m. pabaigoje. T. D. teigimu, įmonės padėties nežinojo, kai susipažino su byla, tada tik sužinojo, kad nėra pinigų. Dėl atlyginimų ji, T. D. buhalterinių knygų nežiūrėjo, buhalterė sakė, kad viskas gerai. Tokius kaltinamosios T. D. parodymus teismas vertina kaip pastarosios gynybinę poziciją siekiant sušvelninti savo atsakomybę ar jos išvengti. Nors T. D. savo kaltę dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų neigė, tačiau jos kaltę visiškai pagrindžia kaltinamajame akte nurodyti ir teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai, t. y. liudytojų parodymai, iš dalies pačios kaltinamosios parodymai, poėmio protokolas, specialistų išvados, specialistų parodymai teisme, byloje gauti dokumentai, rašytinė bylos medžiaga. Tiek T. D., tiek tas pačias aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu parodė S. D., kad S. D. nuo 2007-07-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai buvo padidintas nuo 300 Lt iki 6700 Lt atlyginimas ir jis realiai buvo mokamas. Šią T. D. ir S. D. nurodytą aplinkybę paneigia iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ paimti dokumentai, pateiktos banko sąskaitų išklotinės, specialisto išvada ir specialistės D. P. parodymai. FNTT prie LR VRM specialisto išvadoje nurodyta, kad remiantis bendrovės kasos knygos duomenimis, pinigai pagal minėtus neapskaitytus 2007-07-13, 2007-08-13, 2007-09-10, 2007-11-12, 2007-12-10 ir 2008-01-15 kasos išlaidų orderius nei jų išrašymo dieną, nei tiriamuoju laikotarpiu iš bendrovės kasos išmokėti nebuvo. Remiantis tyrimui pateiktų darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščių už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2007-12-31 (jų kopijos specialisto išvados priede Nr. 9) bei minėtų neapskaitytų kasos išlaidų orderių duomenimis, darbo užmokestis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams buvo išmokėtas grynais pinigais, kadangi yra gavėjų parašai. Tačiau tyrimui nepateikti dokumentai, patvirtinantys bendrovės gautas pajamas, iš kurių S. D. buvo sumokėtas per 2007 m. 2-ąjį pusmetį priskaitytas darbo užmokestis bei su šiuo priskaičiuotu užmokesčiu susiję mokesčiai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje per 2007 m. 2-ąjį pusmetį iš veiklos gautų pajamų buvo užpajamuota iš viso 4390 Lt, kasos likutis 2007-07-01 buvo 31,63 Lt, 2008-01-01 – 6,15 Lt. Bendrovės atsiskaitomojoje sąskaitoje pajamos per 2007 m. 2-ąjį pusmetį neužfiksuotos. Laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2008-06-30 bendrovė į sąskaitą banke gavo 400 Lt, sąskaitos likutis 2007-01-01 buvo 400 Lt, 2008-01-01 sąskaitoje pinigų nebuvo. Kasos ir banko dokumentų duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007 m. gavo iš viso 13 851,23 Lt, likutis kasoje 2007-01-01 buvo 6044,92 Lt. Iš viso 2007 m. bendrovė disponavo 19 896,15 Lt dydžio lėšomis. Išvadoje konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2007-07-01 iki 2007-12-31 atsiskaitomojoje sąskaitoje ir kasoje neturėjo lėšų išmokėti S. D. laikotarpiu nuo 2007-07-01 iki 2007-12-31 priskaičiuotą darbo užmokestį bei sumokėti socialinio draudimo įmokas nuo jai priskaičiuoto darbo užmokesčio. Taigi, vadovaujantis kasos knygos ir banko apskaitos dokumentų duomenimis, darbo užmokesčio S. D. pakėlimui nuo 350 Lt iki 6700 Lt bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ iki 2007-07-01 ekonominio pagrindo nebuvo. Apklausta teisme specialistė D. P. patvirtino išvadą ir paaiškino, kad pagal žiniaraščius 2007 m. antrame pusmetyje ir 2008 m. pirmus mėnesius T. D. tų sumų niekaip negalėjo užtekti išmokėti atlyginimams, pagal tai kas apskaityta ir jai pateikta, tų pinigų nebūtų užtekę, jau nuo 2006 m. likučius atkėlinėjo, net su tais likučiais neužtektų, ji nesurado tų sumų. Jei 21 000 Lt išmokėtas S. D., prie to dar mokesčiai, sąnaudos, plius dar kitiems darbuotojams mokėtas atlyginimas, jie jau šitame balanse netelpa, turėtų daugiau būti sąnaudų įrašyta, jei buvo skaičiuojamas toks darbo užmokestis S. D.. Piniginių lėšų buvo nepakankamai išmokėti atlyginimą. Tuo laikotarpiu nebuvo matyti, kad buvo galima išmokėti atlyginimą pagal pateiktus kasos ir banko dokumentus. Kreiptinas dėmesys, kad FNTT prie LR VRM specialisto išvadoje užfiksuota, jog tyrimui buvo gauti VSDFV Vilniaus skyriaus raštai, kuriais UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo raginama sumokėti susidariusias valstybinio socialinio draudimo įmokų skolas: 2006-07-28 raštas dėl 665 Lt skolos, 2007-10-24 raštas dėl 618 Lt skolos, 2008-05-16 raštas dėl 614,73 Lt skolos. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo skolų VSDFV Vilniaus skyriui, laikotarpiu nuo 2007-07-01 iki 2007-12-31 atsiskaitomojoje sąskaitoje ir kasoje neturėjo lėšų išmokėti S. D. laikotarpiu nuo 2007-07-01 iki 2007-12-31 priskaičiuotą darbo užmokestį bei sumokėti socialinio draudimo įmokas nuo jai priskaičiuoto darbo užmokesčio. Tyrimui gautų darbo užmokesčio priskaičiavimo bei išmokėjimo žiniaraščių duomenimis nustatyta, kad nuo 2006-07-01 iki 2008-07-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams nebuvo mokami priedai, premijos ar priemokos, tyrimui pateiktuose įsakymuose duomenų apie darbo užmokesčio pakėlimą darbuotojams, išskyrus S. D., nėra, S. D. darbo užmokestis 2007 m. liepos – gruodžio mėnesiais buvo 9,57 karto didesnis negu bendrovės direktorės T. D. darbo užmokestis, S. D. 22 kartus nustatytas didesnis mėnesinis atlyginimas, nei prieš tai jai mokėtas atlyginimas. Dėl išdėstytų įrodymų vertintina, kad realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėti tokį atlyginimą finansinių galimybių neturėjo ir realiai tokio atlyginimo S. D. nemokėjo. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnyje aktualiu laikotarpiu nustatyta, kad kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas už praeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį. Pažymėtina, kad S. D. draudžiamosios pajamos buvo padidintos būtent tuo laikotarpiu, kurio draudžiamosios pajamos buvo naudojamos apskaičiuojant kompensuojamąjį uždarbį, pagal kurį nustatomas ligos, motinystės, tėvystės pašalpų dydis. T. D. versija, kad ji apie S. D. nėštumą nieko nežinojo, darbo užmokestį S. D. pakėlė, nes pastaroji atliko trijų ir daugiau darbuotojų darbus, iki atlyginimo padidinimo S. D. tokių darbų neatliko, kai buvo padidintas atlyginimas S. D. priimdavo užsakymus, padengdavo stalus, dirbo už barmeną, kartais dirbdavo padavėja, net kai baigdavosi banketai ji tvarkėsi, atmetama kaip nepagrįsta, prieštaraujanti byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Apklausta liudytoja A. M. teisme patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad kai ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ barmene nuo 2006-10-17 iki 2007-02-19, tuo metu administratore dirbo S. D., pastaroji darbe būdavo kasdien, kartais atveždavo prekių, jei reikėdavo – padėdavo prie baro, priimdavo užsakymus, prekes, būdavo ruošiant banketus, ji nebijojo darbo, darydavo tai, kas reikalinga, tiekėjo įmonėje nebuvo, jo darbą dažniausiai atlikdavo S. D.. Teisme apklausta liudytoja K. B. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo barmene, S. D. buvo administratorė, pastaroji būdavo darbe kiekvieną dieną, ji priimdavo užsakymus, turėdavo nemažai darbo, banketais užsiimdavo S. D.. Liudytoja K. B. teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2004-07-27 iki 2007-04-29 padavėja, tuo metu administratore dirbo S. D., pastaroji darbe būdavo kasdien, kai būdavo daugiau klientų, S. D. padėdavo prie baro, prižiūrėdavo virtuvę, reikiamus produktus ir kitus reikalingus daiktus atveždavo direktorė T. D. arba S. D.. Apklausta teisme liudytoja O. S. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo virėja, S. D. dirbo administratore, jei reikėdavo kažką užsakyti, kokius produktus, ji, O. S. sakydavo S. D.. Liudytoja O. S. teisme patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ virėja dirbo nuo 2005-09-12 iki 2007 m. vasario mėn. kažkelintos dienos, po to išėjo dekretinių atostogų ir iki 2010 m. gegužės mėn. buvo vaiko priežiūros atostoguose. Tuo metu administratore dirbo S. D., pastaroji darbe būdavo kasdien, kartais atveždavo prekių, būdavo ruošiant banketus. Apklausta teisme liudytoja A. Č. parodė, kad ji dirbo virėja įmonėje, esančioje (duomenys neskelbtini), S. D. dirbdavo, atvažiuodavo ir bare darydavo kavą. Liudytoja A. Č. teisme patvirtino padorymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, jog ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ virėja dirbo nuo 2006-09-01 iki 2007-07-27, S. D. matydavo dažnai, kartais pastaroji būdavo prie darbo, padarydavo kam kavą, kartais ateidavo į virtuvę kokią stiklinę ar lėkštę išplauti. Vertinant liudytojų A. M., K. B., O. S., A. Č. parodymus, matyti, jog pagal šių liudytojų parodymus jokio realaus pasikeitusio pagrindo S. D. padidinti darbo užmokestį nuo 300 Lt iki 6700 Lt, nebuvo, nes iš esmės S. D. atlikdavo tuos pačius darbus kaip ir iki 2007-07-01, kuomet buvo padidintas jos atlyginimas, taigi nelogiška, jog įmonė neturinti pakankamai piniginių lėšų S. D. atlyginimą padidina 22 kartus nei prieš tai jai mokėtas atlyginimas, dirbant iš esmės tuos pačius darbus kaip iki atlyginimo pakėlimo, bei gauna 9,57 karto didesnį atlyginimą negu bendrovės direktorė T. D., o kitiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams 2007 metais atlyginimai nebuvo didinami. Akivaizdu, jog darbo užmokestis S. D. buvo padidintas nuo 300 Lt iki 6700 Lt, žinant apie S. D. nėštumą, siekiant gauti didesnę motinystės pašalpą ir vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu didesnę motinystės (tėvystės) pašalpą. Byloje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ per 2007 m. 2 - ąjį pusmetį gavo iš viso tik 4 390 Lt pajamų, likutis 2007-07-01 datai buvo tik 31,63 Lt. Taigi, realiai įmonė nedisponavo tokia pinigų suma, kurios reikėjo, kad išmokėti S. D. per 2007 m. 2-ąjį pusmetį priskaičiuotą atlyginimą, padidintą 2007-07-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės įsakymu Nr. 07/07-01. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reiklaų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2013-06-05 specialisto išvadoje Nr. 5-1/64 nurodyta, kad remiantis apklausų protokolais, D. B., N. V., D. T. ir R. J. už renginius, organizuotus UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo atitinkamai apie 20 000 Lt, apie 1000 Lt, apie 15 000 Lt ir apie 15 000 Lt, iš viso 51 000 Lt. Kreiptinas dėmesys, jog T. D. aiškindama aplinkybes nebuvo nuosekli: 2012-11-23 ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad ji imdavo pinigus iš klientų už banketus, pietus ir pan., užpildydavo kasos pajamų orderius, tuo tarpu teisme parodymus pakeitė ir aiškino, kad pas juos buvo banketai, ji už juos pinigų neėmė, liudytojų ji nežino. Tai, kad už banketus, šventes buvo mokami pinigai bei, kad juos paimdavo kaltinamoji T. D. patvirtina liudytojų R. J., D. T., N. V., D. B. parodymai. Apklaustas teisme liudytojas R. J. parodė, kad jam pobūvis kainavo apie 15 000 Lt, atsiskaitinėjo su juodaplauke moteriške, jam padavė sąskaitą, kurią pasirašė, jos dabar neturi. Apklaustas teisme liudytojas D. T. parodė, kad jam vestuvės kainavo apie 10 000 – 15 000 Lt, kažkoks čekis buvo išduotas, pinigus jo mama mokėjo vyresnei moteriai. Apklausta teisme liudytoja N. V. parodė, kad dėl banketo tardavosi su S. D., sumokėdavo T. D., iki 1000 Lt mokėdavo. Apklaustas teisme liudytojas D. B. parodė, kad mokėdavo apie 8000 Lt už balių, liepdavo atsiskaityti, kažkokius popierius rašyti. Liudytojas D. B. teisme patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2007 m. užsakinėjo pobūvius mažiausiai keturis kartus, pirmasis pobūvis buvo vasaros pradžioje, po to – vasarą, paskui – per gimtadienį rugsėjo mėnesį, paskutinį kartą – gal gruodžio mėnesį. Visus kartus buvo jų samdyti muzikantai, todėl bendroje sumoje už renginius sumokėjo apie 20 000 Lt. Pinigus visada sumokėdavo vyresnei moteriai. Priimdama pinigus pastaroji visada pateikdavo pasirašyti kažkokius kvitus, jis, D. B. juos pasirašydavo, bet šiuo metu nė vieno neturi išsaugojęs. Iš aukščiau aptartų liudytojų parodymų ir specialisto išvados matyti, kad per 2007 metus UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo 51 000 Lt pajamų, kurios, kaip nurodyta FNTT prie LR VRM 2013-06-05 specialisto išvadoje, iš tyrimui atlikti pateiktų dokumentų nustatyta, kad 2007 m. 2-ąjį pusmetį piniginių lėšų iš D. B., N. V., D. T. ir R. J. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą ir banko sąskaitas gauta nebuvo, laikotarpiu nuo 2007-07-01 iki 2007-12-31 iš minėtų asmenų gautos 51 000 Lt piniginės UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitytos nebuvo. Tačiau, teismas vertina, kad gautos 51 000 Lt piniginės lėšos iš D. B., N. V., D. T. ir R. J. nepatvirtina fakto, jog šios piniginės lėšos buvo panaudotos būtent S. D. padidinto atlyginimo išmokėjimui. Svarbu yra tai, kad gavus iš minėtų asmenų pinigines lėšas už suteiktas paslaugas turėjo būti patirtos ir sąnaudos. Vertinat šią aplinkybę, UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo būti pakankamai piniginių lėšų, reikalingų išmokėti S. D. 2007-07-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės įsakymu Nr. 07/07-01 padidintą atlyginimą. Kita vertus, net pripažinus, kad S. D. atlyginimas buvo išmokėtas iš įmonėje neapskaitytų pajamų, nuo kurių valstybei nebuvo sumokėti PVM, pelno bei socialinis mokesčiai, vadovaujantis principu, jog iš ne teisės negali atsirasti teisė, iš tokių pajamų išmokėtas atlyginimas negali būti laikomas teisėtomis asmens draudžiamosiomis pajamomis, kurios suteiktų asmeniui teisę į iš biudžeto mokamas pašalpas, skaičiuojamas nuo asmens draudžiamųjų pajamų. Tai, kad S. D. realiai nebuvo išmokėtas padidintas atlyginimas nuo 300 Lt iki 6700 Lt patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys. FNTT prie LR VRM specialisto išvadoje užfiksuota, kad tyrimui pateikti kasos knygoje, patvirtintoje direktorės T. D. parašais, neapskaityti 2007-07-13, 2007-08-13, 2007-09-10, 2007-11-12, 2007-12-10 ir 2008-01-15 kasos išlaidų orderiai be numerių, kuriuose yra gavėjo, kasininko parašai, kaip įmonės vadovas nurodyta T. D.. Specialisto išvados priede Nr. 25 pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygos kopija bei lentelė „UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygos ir dokumentų duomenys už 2006-2008 metus“, iš kurių matyti, kad laikotarpiu nuo 2007-06-01 iki 2008-01-01 kasos išlaidų orderiai į kasos knygą yra įrašyti chronologine eilės tvarka, jų numeriai eina visi iš eilės nuo Nr. 5 iki Nr. 10. Pažymėtina, kad visi kaltinime nurodyti kasos išlaidų orderiai, pagal kuriuos neva buvo išmokėtas S. D. padidintas atlyginimas, yra nesunumeruoti, jie neįtraukti į kasos knygą, kai tuo tarpu visi kiti kasos išlaidų orderiai yra sunumeruoti chronologine eilės tvarka ir įtraukti į kasos knygą. LTEC specialisto išvadoje konstatuota, kad 2007-09-10, 2007-11-12 ir 2007-12-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderiuose rankraštinius įrašus įrašė ir prie pavardės M. K. bei eilutėje „Išdavė kasininkas“ pasirašė T. D., kas rodo, kad dalyje minėtų orderių yra suklastoti buvusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės M. K. parašai, kuriuos suklastojo T. D.. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog kaltinime nurodyti kasos išlaidų orderiai realiai buvo išrašyti atgalinėmis datomis, t. y. vėliau nei juose nurodytos datos, bei kad juose užfiksuotos ūkinės operacijos juose nurodytomis datomis realiai nevyko. Be to, LTEC specialisto išvadoje konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007 m. spalio mėn., 2007 m. lapkričio mėn. darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose įrašą „Sudarė: vyr. buhalterė M. K.“ parašė ir šalia pasirašė T. D., kas rodo, kad 2007 m. spalio mėn. ir lapkričio mėn. darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose esantys M. K. parašai taip pat yra suklastoti, juos suklastojo T. D.. Tiek kasos išlaidų orderiuose, tiek darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose M. K. parašų klastojimas patvirtina tą aplinkybę, jog juose nurodytos ūkinės operacijos realiai nevyko, nes priešingu atveju klastoti buhalterės parašus nebūtų jokio pagrindo. Nors kaltinamoji T. D. teisme tvirtino, kad byloje yra ne ta kasos knyga, kuri buvo vedama UAB „(duomenys neskelbtini)“, apskritai į poėmio protokolą įrašyti ne visi dokumentai ar ne tie dokumentai, kurie realiai buvo paimti pareigūnų, tačiau kreiptinas dėmesys, jog paimtoje kasos knygoje yra T. D. parašai, poėmio protokolą, kuris buvo surašytas paimant UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, taip pat pasirašė T. D., be to, dalies jame esančių savo parašų neneigė, poėmio protokole dėl paimtų ir į protokolą įrašytų dokumentų T. D. jokių pretenzijų neišreiškė. Dėl poėmio protokolo pasirašymo kilusias abejones paneigė ir teisme apklausta minėtą protokolą surašiusi liudytoja, pareigūnė E. R., paaiškindama, kad protokolas surašytas darbo dienos pabaigoje, kas buvo paimta poėmio metu, tas buvo pateikta specialistams, už T. D. niekas negalėjo pasirašyti, tame protokole T. D. parašai, jokių pretenzijų iš pastarosios pusės nebuvo, negalėjo būti, kad nesurašyti kokie paimti dokumentai. Specialistė D. P. teisme paaiškino, kad VMI teikiamose mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose turi atsispindėti darbuotojams išmokamas darbo užmokestis. Pagal 2009-11-12 poėmio protokolą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ paimti apskaitos ir kiti veiklos dokumentai, tarp šių dokumentų yra direktorės T. D. ir vyr. buhalterės M. K. vardu pasirašyta 2007-08-03 mėnesinė pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracija Nr. 07/07 už 2007 m. liepos mėnesį, kurioje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ per 2007 m. liepos mėn. išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų ir pajamų mokesčio, suma buvo tik 1078,12 Lt, deklaracijoje yra žyma apie jos gavimą Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriuje 2007-08-14. Akivaizdu, kad į šią sumą niekaip nepatenka S. D. už 2007 m. liepos mėnesį priskaičiuoto padidinto atlyginimo suma. Mėnesinė pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracija Nr. 07/07 už 2007 m. liepos mėnesį buvo tikslinta du kartus, pateikta VMI 2009-09-18 bei 2007-10-29, paskutinėje deklaracijoje nurodant, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ per 2007 m. liepos mėn. išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų ir pajamų mokesčio, suma buvo jau 7428,17 Lt. Šie duomenys, ištirtų įrodymų kontekste, leidžia daryti teismui išvadą, kad 2007-08-14 VMI teikiant mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaraciją Nr. 07/07 už 2007 m. liepos mėnesį, tuo metu realiai S. D. padidintas atlyginimas nei priskaičiuota, nei išmokėtas nebuvo, o tik tuomet, kai atgalinėmis datomis buvo suklastoti 2007-07-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės įsakymas Nr. 07/07-01 dėl S. D. atlyginimo padidinimo, 2004-07-27 darbo sutartyje tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir S. D. įrašytas pakeitimas, darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštis už 2007 m. liepos mėn., tikslinama ir minėta deklaracija. Tokias išvadas patvirtina ir byloje esantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007 m. liepos mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštis, kuriame pažymėta, kad S. D. 2007 m. liepos mėnesį dirbo po 8 valandas per dieną, visi nurodyti jos darbo valandų skaičiai ištaisyti, ant kito skaičiaus viršaus užrašyti aštuonetai, nes nuo 2007-07-01 ji neva tai pervesta dirbti pilnu etatu. Specialistė D. P. teisme paaiškino, kad darbuotojams išmokėti atlyginimai turėtų atsispindėti bendrovės veikos sąnaudose, tačiau byloje esančiuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ balanse ir pelno (nuostolio) ataskaitoje nurodytose sąnaudose nėra įtraukta per 2007 m. 2-ąjį pusmetį S. D. priskaičiuoto atlyginimo, padidinto 2007-07-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės įsakymu Nr. 07/07-01, suma, nors tuo bendrovė turėtų būti suinteresuota, kadangi įtraukus bendrovės veiklos sąnaudas mažėja įmonės pelnas ir mokėtini mokesčiai. VSDFV Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad padidinus S. D. atlyginimą nuo 2007-07-01, bendrovėje apskaičiuotos didesnės VSD įmokų sumos pilnai sumokėtos VSDFV biudžetui. Šią aplinkybę patvirtino tiek teisme apklausta specialistė V. B., kuri parodė, jog kiek žino UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčius nuo įmokų sumokėjo, Sodrai yra sumokėta nuo visų pajamų, tiek specialistė D. P., kuri paaiškino, kad Sodrai buvo sumokėti visi pinigai. Byloje nustatyta, kad VSDFV biudžetui VSD įmokos buvo sumokėtos nuo S. D. padidintų draudžiamųjų pajamų, tačiau ne iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų, jokia įmonės skola asmenims, sumokėjusiems minėtas įmokas, bendrovės apskaitoje nėra apskaityta. Šios aplinkybės taip pat leidžia teismui spręsti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė T. D. VSD įmokų VSDFV nuo S. D. priskaičiuoto atlyginimo nevertino kaip įmonės išlaidų (sąnaudų), t. y. įmonė net neplanavo ir nebuvo suinteresuota mokėti bei realiai nemokėjo S. D. 2007-07-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės įsakymu Nr. 07/07-01 padidinto atlyginimo.
Įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, teismas vertina, kad S. D. 2007-07-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės įsakymu Nr. 07/07-01 padidintas atlyginimas realiai jai nebuvo mokamas, kad 2007-07-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės įsakymas Nr. 07/07-01 dėl S. D. atlyginimo padidinimo, 2004-07-27 darbo sutartyje tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir S. D. įrašytas pakeitimas, darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštis už 2007 m. liepos mėnesį, kasos išlaidų orderiai dėl S. D. atlyginimų išmokėjimo nuo 2007-07-01 buvo surašyti atgalinėmis datomis, kad šiuose dokumentuose bei kituose kaltinamajame akte nurodytuose suklastotuose darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose buvo įformintos realiai neįvykusios ūkinės operacijos bei VSDFV teiktuose 2007-10-02 pranešime apie apdraustųjų (be atleitųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas Nr. 3 (forma 3-SD) bei 2008-04-22 pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį priedą SAM3SD nurodyti žinomai melagingi duomenys apie S. D. draudžiamąsias pajamas už 2007 m. 3-ąjį ketvirtį, 2008 m. 1-ąjį ketvirtį. Šias aplinkybes tvirtina 2013-03-12 gauti M. K., dirbusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės pareigose nuo 2007 m. liepos pabaigos iki gruodžio vidurio, raštai, kuriose ji nurodė, kad dėl S. D. atlyginimo pakėlimo įsakymas buvo atspausdintas vėliau nei 2007-07-01, konkrečios datos neatsimena, bet atrodo, kad po pirmo vizito pas gydytoją dėl nėštumo, apytiksliai tai buvo 2007 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn. Buvo aišku, kad S. D. nėščia, nes visiems buvo pasakyta, o atlyginimą padidinti liepė direktorė T. D.. Atlyginimo S. D. ji, M. K. išmokėjusi nebuvo. Kasos išlaidų orderių dėl atlyginimo S. D. išmokėjimo ji, M. K. neišrašė. Šie orderiai yra be numerių ir neįtraukti į kasos knygą, nes niekas jai, M. K. nepateikė jų įvesti į apskaitą. Tai reiškia, kad jie buvo išrašyti žymiai vėliau. 2007-11-12, 2007-09-10, 2007-12-10 kasos išlaidų orderiai, išrašyti S. D., parašyti ne jos, M. K. ranka ir jos parašai juose padirbti, minėti orderiai parašyti T. D. ranka, nes jos raštą ji puikiai pažįsta. Liepos, rugpjūčio mėnesių, gal ir rugsėjo mėnesio darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiai direktorės nurodymu buvo perrašyti. Nors teisme išnaudojus visas galimybes buhalterės M. K. teismui apklausti nepavyko, teismas jos paaiškinimų įrodymais nevertina, tačiau kreiptinas dėmesys, kad pastarosios paaiškinimai atitinka teismo ištirtus ir aukščiau jau aptartus įrodymus.
Byloje surinkti įrodymai patvirtina išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš esmės nebuvo jokių sąlygų, objektyvių prielaidų, leidžiančių S. D. padidinti atlyginimą, jokio ekonominio pagrindo bendrovei taip ženkliai padidinti S. D. atlyginimo nuo 300 Lt iki 6700 Lt ir realiai mokėti S. D. 6700 Lt atlyginimą nebuvo ir negalėjo būti. FNTT prie LR VRM specialisto išvadoje užfiksuota, jog pakėlus darbo užmokestį, bendrovės pajamos mažėjo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006 metais iš viso gavo 23 256,77 Lt pajamų, 2007 m. gavo 13 851,23 Lt pajamų, t. y. 9 405,54 Lt mažiau nei 2006 metais, 2007 m. 2-ąjį pusmetį bendrovės pajamos buvo 5 122,19 Lt mažesnės nei per 2007 m. 1-ąjį pusmetį. Tyrimui pateiktose bendrovės balanse ir pelno (nuostolio) atsakaitoje už 2007 metus, užfiksuota, kad bendrovė 2006 m. patyrė 8 995,00 Lt nuostolį, 2007 m. patyrė 15 982,00 Lt nuostolį. Visa tai rodo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamos nuolatos mažėjo, o bendrovės nuostoliai didėjo, t. y. įmonės finansinė padėtis blogėjo, todėl nebuvo jokio pagrindo S. D. didinti atlyginimą net 22 kartus nei prieš tai jai mokėtas atlyginimas būtent 2007 m. 2 – ąjį pusmetį. Specialistų išvadomis nustatyta, kad kitiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams nebuvo mokami priedai, premijos ar priemokos nuo 2006-07-01 iki 2008-07-01, išskyrus darbo užmokestis buvo keliamas tik atsižvelgiant į LR Vyriausybės priimtus sprendimus dėl minimalaus darbo užmokesčio, nuo 2007-01-01 iki 2007-07-01 S. D. ir kitiems bendrovės darbuotojams, išskyrus direktorę T. D., buvo skaičiuojamas 300 Lt mėnesio atlyginimas, kas taip pat patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelių apyvartų ir pajamų neturėjo, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams mokėti tokius didelius atlyginimus galimybių tikrai neturėjo. Tai, kad kitiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams atlyginimas nebuvo padidintas patvirtina liudytojų A. M. ir A. Č. parodymai. Liudytoja A. M. teisme tvirtino, kad atlyginimas nekisdavo, jai daugiau mokėti nežadėjo, ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jai buvo mokamas minimalus darbo užmokestis, per visą darbo laikotarpį atlyginimas jai nebuvo padidintas nė karto. Liudytoja A. Č. teisme paaiškino, kad darbo tiek nebūdavo, jog būtų mokamos premijos, ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jai buvo mokamas minimalus darbo užmokestis, per visą darbo laikotarpį, atlyginimas jai nebuvo padidintas, jokios priemokos ar priedo ji niekada negavo. Atlyginimo S. D. padidinimas būtent 2007-07-01 kelia abejones dar ir dėl to, kad būtent nuo 2007 m. 3-ojo ketvirčio ir 2008 m. 1-ojo ketvirčio S. D. draudžiamųjų pajamų priklausė vėliau jai išmokėtų motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų dydžiai. Įvertinus byloje gautų ir ištirtų duomenų visumą, darytina išvada, ši aplinkybė ir buvo vienintelis motyvas padidinti S. D. atlyginimą bei atitinkamai jos draudžiamąsias pajamas, T. D. žinojo apie S. D. nėštumą, T. D. suvokė, jog surašydama ir pasirašydama kaltinime nurodytus dokumentus juos klastoja, bei tokiu būdu apgaulingai tvarko UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, kad dėl šios apgaulės neteisėtai įgis turtinę teisę į svetimą turtą – LR valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšas, ir to norėjo (siekė), t. y. veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgdama į tai, kad S. D. iki 2007-07-01 buvo mokamas minimalus atlyginimas, bei į LR Vyriausybės nustatytas minimalias mėnesines algas 2007-07-01 ir 2008-01-01 datomis, VSDFV specialistė apskaičiavo kokia suma nepagrįstai nuo 2007-07-01 buvo padidintas S. D. atlyginimas ir atitinkamai kokiai sumai nuo jo nepagrįstai jai buvo apskaičiuotos bei išmokėtos didesnės motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos. Byloje iš VSDFV Vilniaus skyriaus gauti dokumentai, patvirtinantys kaltinime nurodytus kaltinamosios veiksmus, būtinus gauti minėtas pašalpas, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimai apie draudžiamąsias pajamas, pasirašyti T. D., S. D. prašymai dėl minėtų pašalpų išmokėjimo ir kiti su šiais prašymais jos pateikti dokumentai, ko pasekoje priimti VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimai dėl nepagrįstai didesnių motinystės pašalpų ir vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu nepagrįstai didesnių motinystės (tėvystės) pašalpų išmokėjimo. Kreiptinas dėmesys, kad S. D. yra T. D. dukra, kas sustiprina poziciją dėl T. D. veiksmų suiteresuotumo kito asmens naudai. Kaltinamoji T. D., veikdama su S. D., pastarosios naudai įgijo didelės vertės – 24 853,95 Eur (kas atitinka 85 815,71 Lt) turtinę teisę į motinystės (nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu) bei motinystės (tėvystės) (vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu) pašalpą, mokamą iš VSDFV biudžeto, t. y. kurios vertė viršijo 250 G. B. nustatyti visi sukčiavimo sudėties tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji požymiai, todėl kaltinamosios T. D. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį.
Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
Buhalterinės apskaitos tvarkymas yra procesas, kurio metu atliekami įvairūs veiksmai, siekiant registruoti, grupuoti ir apibendrinti ūkines operacijas ir įvykius, taip gaunant informaciją, reikalingą ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas, sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose, dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas ir pan.). BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio, ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233/2014). Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 222 ir 223 straipsnių taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-233/2014).
Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas vertina, jog byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamoji T. D. veikdama su kitu asmeniu, kurio atžvilgiu byla nagrinėjama atskirai, ir atskirai nuo jos apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Tokias išvadas teismui leidžia daryti byloje surinkta bylos medžiaga, t. y. atliktos specialistų išvados dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos ir specialistų paaiškinimai teisme, apklaustų liudytojų A. M., K. B., O. S., A. Č., D. B., R. J., D. T., N. V. parodymai, kita rašytinė bylos medžiaga bei jau anksčiau aptarti ir įvertinti įrodymai.
Apklausta teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamoji T. D. kaltės dėl pareikšto kaltinimo nepripažino, paaiškino, kad ji tik pasirašydavo dokumentus, ji buhalterijos nevedė, pasitikėjo buhaltere, visus piniginius reikalus ir finansinius dokumentus tvarkė M. K.. Kaltinamosios T. D. duoti parodymai teisminio nagrinėjimo metu kelia tam tikrų abejonių dėl jų teisingumo ir patikimumo, kadangi jos parodymai skiriasi esminėse aplinkybėse. Pastebėtina, kad 2012-11-23 ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji T. D. tvirtino, kad ji buvo visą laiką UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, iš pradžių įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“, po to, maždaug 2007 m. buvo pasamdyta buhalterė M. K., visą laiką kasininkas buvo ji, T. D.. Mokėdama atlyginimus užpildydavo kasos išlaidų orderius, kartais pildydavo darbo laiko apskaitos žiniaraščius, darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius. Šiuos dokumentus pildydavo buhalterė, kartais ji, T. D.. Ji, T. D. tikrindavo personalo darbą, kartais pildydavo buhalterinius dokumentus, tikrindavo kasą. Pripažįsta, kad aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, tačiau tai įvyko dėl jos, T. D. sveikatos būklės bei neturėjo specialių žinių. Tikrai neturėjo jokio tikslo apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji 2013-02-05 apklausta T. D. parodė, kad laikotarpiu nuo 2006-07-01 iki 2008-07-01 apskaitos registrai „Didžioji knyga“ ir kiti apskaitos registrai, kuriuose apskaitomas bendrovės turtas, pajamos, sąnaudos ir įsipareigojimai įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ vedami nebuvo, kadangi ji pati buhalterinės apskaitos tvarkyti nemokėjo. Tai, kad įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ kasininkės pareigas ėjo T. D. patvirtina ir teisme apklaustos specialistės D. P. parodymai, jog direktorius įsakymu paskiria kasininką pagal kasos taisykles, kasininkas ar buvo įmonėje paskirtas neturi duomenų, už kasos knygos pildymą atsako direktorius, jeigu direktoriaus įsakymu nėra paskirtas kasininkas. Šią minėtą aplinkybę, jog kasininkės pareigas ėjo būtent T. D. patvirtina ir FNTT prie LR VRM specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad tyrimui negautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės T. D. įsakymas dėl kasininko pareigų pavedimo, tačiau, tyrimui gautų kasos dokumentų duomenimis, kasininko pareigas vykdė bendrovės direktorė T. D.. Kaltinamosios T. D. nurodytą aplinkybę, jog visus piniginius reikalus tvarkė M. K. paneigia liudytojų A. M., K. B., O. S., A. Č. parodymai. Apklausti teisme liudytojai A. M., K. B., O. S., A. Č. patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jog atlyginimus išmokėdavo direktorė T. D.. Taigi, nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamoji T. D. būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, įmonėje kasininko paskyrusi nebuvo, pati pildė ir pasirašė kasos knygą, kasos išlaidų orderius, t. y. ji pati vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininko pareigas, todėl buvo atsakinga įmonėje už kasos taisyklių laikymąsi, už UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos orderių išrašymą teisingai ir laiku, jų įtraukimą į kasos knygą. Kaltinamoji T. D. būdama vadove, buvo atsakinga ir už visą UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos organizavimą, todėl yra atsakinga už tai, kad įmonėje nuo 2007-01-01 iki 2008-07-01 nesuvesti apskaitos registras „Didžioji knyga“, kiti apskaitos registrai, kuriuose apskaitomas bendrovės turtas, pajamos, sąnaudos ir įsipareigojimai, kadangi pati nevedė ir neorganizavo, kad jie būtų vedami atitinkamais laikotarpiais (įmonė neturėjo buhalterio), buhalterės M. K. darbo laikotarpiu neužtikrino visų pirminių apskaitos dokumentų ir ankstesnio laikotarpio apskaitos registrų pateikimo M. K., kad ši turėtų galimybę suvesti apskaitos registrus už savo darbo laikotarpį, nors, remiantis liudytojos M. P. parodymais, įmonės ankstesnio laikotarpio dokumentai, registrai T. D. buvo perduoti. Apklausta teisme specialistė D. P. paaiškino, kad už buhalterinių įrašų teisingumą registruose atsakingas buhalteris, o vadovas atsako už tai, kad buhalteris teisingai tai darytų, nors buhalteris yra atsakingas už įrašų teisingumą, balansų sutvarkymą, bet direktorius atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, už buhalterio darbą. Byloje nustatyta, kad 2007 m. 2-ąjį pusmetį gavo pajamų, tačiau kaltinamoji T. D. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą neįtraukė už šios įmonės surengtus pobūvius iš D. B., R. J., D. T., N. V. gautus pinigus. Tai, kad kaltinamoji T. D. žinojo, jog pinigai buvo gauti patvirtina liudytojų D. B., R. J., D. T., N. V. parodymai, iš kurių matyti, kad klientai už pobūvius atsiskaitydavo būtent su kaltinamąja T. D.. Šią nurodytą aplinkybę patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu apklausta pirmą kartą kaltinamoji T. D., nurodžiusi, kad ji imdavo pinigus iš klientų už banketus, pietus ir pan. Specialisto išvada nustatyta, kiek ir kokių mokesčių dėl šių neapskaitytų pajamų buvo nedeklaruota ir nesumokėta į valstybės biudžetą. FNTT prie LR VRM specialisto 2013-06-05 išvadoje konstatuota, kad iš tyrimui atlikti pateiktų dokumentų nustatyta, kad 2007 m. 2 pusmetį piniginių lėšų iš D. B., N. V., D. T. ir R. J. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą ir banko sąskaitas gauta nebuvo. Laikotarpiu nuo 2007-07-01 iki 2007-12-31 iš D. B., N. V., D. T. ir R. J. gautos 51 000 Lt piniginės lėšos UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitytos nebuvo, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros už 2007 metus. Taip pat FNTT prie LR VRM specialisto išvadoje konstatuota, kad tyrimui nebuvo gauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registras „Didžioji knyga“ ir kiti apskaitos registrai, kuriuose apskaitomas bendrovės turtas, pajamos, sąnaudos, įsipareigojimai ir kiti veiklos rezultatus nusakantys rodikliai, už 2006-2008 metus. Taip pat tyrimui negauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokesčio paskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščiai už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2008-07-01. Vadovaujantis 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 4 p. nuostata, „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“. Pagal minėto įstatymo 16 str. 1 d. nuostatą, „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“. Pagal to paties įstatymo 21 str. 1 d. nuostatą, „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentų už 2006 - 2008 metus valstybinei mokesčių inspekcijai ir Juridinių asmenų registro tvarkytojui nėra pateikusi. Dėl nustatytų buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2007 metus ir 2008 m. 1-ąjį pusmetį.
Byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad T. D. atliko direktorės statusą atitinkančius aktyvius veiksmus: pasirašydavo dokumentus, mokėdama atlyginimus užpildydavo kasos išlaidų orderius, paimdavo pinigus iš klientų, užpildydavo kasos pajamų orderius, pildydavo darbo laiko apskaitos žiniaraščius, darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius, tikrindavo personalo darbą, pildydavo buhalterinius dokumentus, tikrindavo kasą, skambindavo tiekėjams, kad jie atvažiuotų pasiimti apmokėjimo už paslaugas, tikrindavo tvarką virtuvėje, priimdavo užsakymus banketu, furšetui ir pan., davė nurodymus buvusiai buhalteriai M. K., konkrečiu atveju, buhalterė suvesdavo į kasos knygą dokumentus, ruošė užmokesčio apskaitos ir darbo laiko apskaitos žiniaraščius kaip jai pasakydavo direktorė T. D., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė parašais patvirtindavo netikrus dokumentus ir t. t. Be to, teismas pažymi, kad, tapdama įmonės vadove, asmuo įgyja ne tik įgaliojimus ją valdyti, atstovauti, jos vardu priimti sprendimus, tačiau ir prisiima daugybę su įmonės valdymu susijusių pareigų, nustatytų Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme bei kituose teisės aktuose, tarp jų – ir Buhalterinės apskaitos įstatyme nustatytas pareigas tinkamai bei sąžiningai organizuoti įmonės buhalterinę apskaitą. Tai, kad vadovas nesidomi įmonės veikla, neatleidžia jo nuo atsakomybės dėl įstatymuose nustatytų pareigų neatlikimo ar netinkamo atlikimo. Taigi, tapdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, T. D. prisiėmė visas su šiuo statusu susijusias pareigas bei įsipareigojo tinkamai jas vykdyti. Atkreiptinas dėmesys, kad T. D. turi aukštąjį išsilavinimą.
Taigi, teisme ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad T. D. padarė nusikalstamą veiką, aprašytą kaltinime, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, t. y. būtent T. D. veikdama su kitu asmeniu ir atskirai nuo jos, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą ir ši jos veika teisingai buvo kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.
Baudžiamajame įstatyme (BK 95 straipsnis) ir baudžiamojo proceso įstatyme (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas) įtvirtintas baudžiamosios atsakomybės senaties institutas BPK 3 straipsnyje nurodytos aplinkybės, kurioms esant baudžiamasis procesas negalimas. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybė senaties terminai. Šie terminai apibrėžiami BK XII skyriuje.
Konstitucinis Teismas 2016 m. birželio 27 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucija, jos 31 straipsnio 1, 2 dalys, konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įstatymų leidėjo pareigą, reguliuojant baudžiamojo proceso santykius tuo atveju, kai yra pasibaigę terminai, per kuriuos asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, suderinti konstitucines vertybes – nekaltumo prezumpciją ir asmens teisę į tinkamą teismo procesą. Aiškindamas pirmiau nurodytas BK 95 straipsnio ir BPK 3 straipsnio nuostatas Konstitucijos nuostatų kontekste, Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad, taikant BK 95 straipsnį, pirmiausia BPK reglamentuota tvarka turi būti nustatyta, kad asmuo pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. BPK 3 straipsnio nuostata, kad baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybė senaties terminai, turi būti aiškinamas kad, suėjus baudžiamosios atsakomybės (apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo) senaties terminams, baudžiamasis procesas gali būti nutrauktas tik tuo atveju, kai BPK reglamentuota tvarka yra nustatyta, kad asmuo pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. Tuo atveju, kai, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, nustatoma, kad kaltinamasis nepagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, turi būti priimamas išteisinamasis nuosprendis (Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarimas).
Pagal BK 95 straipsnio 4 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) ir nuo 2014 m. gegužės 22 d. įsigaliojusios BK 95 straipsnio 8 dalies redakciją, jeigu asmuo iki šiame straipsnyje nurodytų terminų pabaigos padaro naują nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta ir senaties eiga už pirmą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas. Tai reiškia, kad senaties laikas, praėjęs nuo pirmosios iki antrosios nusikalstamos veikos padarymo momento, anuliuojamas, o apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis už kiekvieną nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti iš naujo nuo antros nusikalstamos veikos padarymo momento (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-100/2008, 2K-143/2008, 2K-3/2009). Jei buvo padarytos kelios nusikalstamos veikos, senaties eiga už visas veikas pradedama skaičiuoti nuo paskutinės nusikalstamos veikos padarymo momento.
Nusikalstamos veikos padarymo faktas turi būti konstatuotas nuosprendžiu, tačiau šio nuosprendžio įsiteisėjimas nėra būtina apkaltinamojo teismo nuosprendžio dėl ankstesnių nusikalstamų veikų senaties nutrūkimo sąlyga, kai bylą nagrinėja tas pats teismas dėl visų kaltinamajam inkriminuojamų veikų. Tokios praktikos laikosi ir teismų praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-3/2009, 2K-36-693/2015, 2K-44-699/2015).
T. D. kaltės klausimas dėl jai inkriminuotų veikų pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (du epizodai) nagrinėjamas vienoje Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamojoje byloje. T. D. pripažintina kalta padariusi nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, kuris pagal BK 11 straipsnio 5 dalį priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, todėl pagal veikos padarymo metu galiojusio BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto d papunktį (2003 m. balandžio 10 d. redakcija) baudžiamosios atsakomybės senaties terminas yra dešimt metų, kai buvo padarytas toks nusikaltimas, ir, kaip numatyta BK 95 straipsnio 1 dalies 2 punkte, jeigu per šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą laiką asmuo nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ir nepadarė naujos nusikalstamos veikos. Taip pat T. D. pripažintina kalta padariusi nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, kuris pagal BK 11 straipsnio 4 dalį priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, todėl pagal veikos padarymo metu galiojusio BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto c papunktį (2003 m. balandžio 10 d. redakcija) baudžiamosios atsakomybės senaties terminas yra aštuoni metai, kai buvo padarytas toks nusikaltimas, ir, kaip numatyta BK 95 straipsnio 1 dalies 2 punkte, jeigu per šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą laiką asmuo nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ir nepadarė naujos nusikalstamos veikos. Taip pat T. D. buvo pagrįstai kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje (du epizodai), kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, todėl pagal veikos padarymo metu galiojusio BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktį (2003 m. balandžio 10 d. redakcija) baudžiamosios atsakomybės senaties terminas yra penki metai, kai buvo padarytas toks nusikaltimas, ir, kaip numatyta BK 95 straipsnio 1 dalies 2 punkte, jeigu per šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą laiką asmuo nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ir nepadarė naujos nusikalstamos veikos. Kad asmuo padarė nusikalstamą veiką turi būti nustatyta teismo nuosprendžiu, šioje baudžiamojoje byloje – nuosprendžiu nustatyta, kad T. D. paskutinė nusikalstama veika buvo baigta 2010 m. gegužės mėnesį (paskutinė motinystės (tėvystės) pašalpa už 2010 m. balandžio mėnesį išmokėta 2010 m. gegužės mėnesį). Būtent šią datą senaties terminai dėl visų nusikalstamų veikų nutrūko ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai dėl jų turi būti skaičiuojami nuo paskutinės nusikalstamos veikos padarymo momento. Taigi dėl visų T. D. inkriminuotų nesunkių nusikaltimų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai baigėsi 2015 m. gegužės mėnesį, dėl T. D. inkriminuoto sunkaus nusikaltimo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai baigsis 2020 m. gegužės mėnesį, dėl T. D. inkriminuoto apysunkio nusikaltimo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai baigsis 2018 m. gegužės mėnesį.
Taigi T. D. buvo kaltinama tuo, jog būdama UAB ,,(duomenys neskelbtini)”, į. k. (duomenys neskelbtini), veiklą vykdžiusios (duomenys neskelbtini), vienintelė akcininkė ir direktorė, sužinojusi, kad kitas asmuo laukiasi vaiko, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nagrinėjama atskirai, bylas išskyrus, galutinis procesinis sprendimas nėra priimtas (toliau-kitas asmuo), siekdama, jog pastaroji iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gautų nepagrįstai didesnes motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, kurių dydis priklauso nuo draudžiamųjų pajamų ir atitinkami nuo gaunamo darbo užmokesčio dydžio, susitarė su kitu asmeniu fiktyviai padidinti jos bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ gaunamą atlyginimą nuo 86,89 eurų (kas atitinka 300) Lt iki 1 940,45 eurų (kas atitinka 6700 Lt). To pasekoje, veikdama pagal išankstinį susitarimą kartu su kitu asmeniu, T. D., žinodama, kad atlyginimo kitam asmeniui bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ padidinimas iki 1 940,45 eurų (kas atitinka 6700 Lt) yra fiktyvus, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ finansinių galimybių išmokėti 1 940,45 eurų (kas atitinka 6700 Lt) dydžio atlyginimą neturi ir realiai toks atlyginimas kitam asmeniui išmokamas nebus, tyčia tiksliai nenustatytu laiku, ne anksčiau kaip 2007 m. rugpjūčio mėnesį, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė pasirašė 2007-07-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės įsakymą Nr. 07/07-01 bei 2004-07-27 darbo sutartyje tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kito asmens įrašytą pakeitimą, taip patvirtindama šiuose dokumentuose įrašytus melagingus duomenis apie tai, kad kitas asmuo neva nuo 2007-07-01 bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ neva nustatomas 1 940,45 eurų (kas atitinka 6700 Lt) dydžio mėnesinis atlyginimas ir kad minėtas įsakymas surašytas neva 2007-07-01, po ko šiuos melagingus duomenis savo parašu patvirtino ir kitas asmuo.
Be to, ji, tęsdama nusikalstamą veiką, pasirašė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2007-10-02 Nr. 3 ir 2008-01-11 Nr. 08/01 pranešimus apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas (forma 3-SD) bei 2008-04-22 pranešimo apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį priedą SAM3SD, kuriuose nurodyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad kito asmens draudžiamosios pajamos bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ 2007 m. 3-ąjį ketvirtį buvo neva 5 821,36 eurų (kas atitinka 20 100 Lt), 2007 m. 4 ketvirtį – taip pat neva 5 821,36 eurų (kas atitinka 20 100 Lt), o 2008 m. 1-ąjį ketvirtį (už dvi dirbtas dienas) – neva 176,40 eurų (kas atitinka 609,09 Lt), žinodama, kad realiai kito asmens draudžiamosios pajamos bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ per 2007 m. 3-ąjį ketvirtį buvo 608,20 eurų (kas atitinka 2100 Lt), per 2007 m. 4 ketvirtį – taip pat 608,20 eurų (kas atitinka 2100 Lt), o 2008 m. 1-ąjį ketvirtį – 21,06 eurų (kas atitinka 72,72 Lt).
Tokiu būdu T. D., veikdama bendrininkų grupe su kitu asmeniu, pagamino netikrą dokumentą - 2007-07-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės įsakymą Nr. 07/07-01 bei suklastojo tikrą dokumentą - 2004-07-27 darbo sutartį tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kito asmens, taip pat ji suklastojo tikrus dokumentus - UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 2007-10-02 Nr. 3, 2008-01-11 Nr. 08/01 pranešimus apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas (forma 3-SD) bei 2008-04-22 pranešimo apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį priedą SAM3SD.
Taip pat T. D. buvo kaltinama tuo, kad panaudojo žinomai netikrą dokumentą ir suklastotą tikrą dokumentą, o būtent:
T. D., būdama UAB ,,(duomenys neskelbtini)”, į. k. (duomenys neskelbtini), veiklą vykdžiusios (duomenys neskelbtini), vienintelė akcininkė ir direktorė, žinodama, kad 2007-07-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės įsakyme Nr. 07/07-01 ir 2004-07-27 darbo sutartyje tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir S. D. įrašyti melagingi duomenys apie tai, kad S. D. neva nuo 2007-07-01 bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ neva nustatomas 1 940,45 eurų (kas atitinka 6700 Lt) dydžio mėnesinis atlyginimas ir kad minėtas įsakymas surašytas neva 2007-07-01, 2009 m. balandžio 3 d. pateikė šiuos dokumentus VSDFV Vilniaus skyriui, esančiam Laisvės pr. 28, Vilniuje, S. D. draudžiamųjų pajamų pagrįstumo patikrinimui atlikti. Tokiu būdu T. D. panaudojo žinomai netikrą dokumentą - 2007-07-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės įsakymą Nr. 07/07-01 ir žinomai suklastotą tikrą dokumentą - darbo sutartį tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir S. D..
Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas vertina, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamoji T. D. pagrįstai buvo kaltinama tuo, kad veikdama su kitu asmeniu pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrus dokumentus ir žinomai netikrą dokumentą bei suklastotą tikrą dokumentą panaudojo, t. y. pagamino netikrą dokumentą - 2007-07-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės įsakymą Nr. 07/07-01, suklastojo tikrą dokumentą - 2004-07-27 darbo sutartį tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir S. D., be to, suklastojo tikrus dokumentus - UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007-10-02 Nr. 3 ir 2008-01-11 Nr. 08/01 pranešmus apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas (forma 3-SD) bei 2008-04-22 pranešimo apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį SAM3SD. Kaltinamoji T. D. neigė suklastojusi dokumentus, teismas tokius kaltinamosios parodymus vertina kaip jos pasirinktą gynybinę taktiką. T. D. pagrįstumą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, patvirtina ankščiau pateikta visų byloje surinktų įrodymų teisinė analizė, veika atitinka BK 300 str. 1 d. objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, todėl teismas nesikartoja.
Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas vertina, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamoji T. D. pagrįstai buvo kaltinama tuo, kad panaudojo žinomai netikrą dokumentą ir suklastotą tikrą dokumentą, t. y. 2009-04-03 pateikė VSDFV Vilniaus skyriui žinomai netikrą dokumentą - 2007-07-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės įsakymą Nr. 07/07-01 ir žinomai suklastotą tikrą dokumentą - 2004-07-27 darbo sutartį tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir S. D.. T. D. pagrįstumą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, patvirtina ankščiau pateikta visų byloje surinktų įrodymų teisinė analizė, veika atitinka BK 300 str. 1 d., todėl teismas nesikartoja.
BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo, įsigaliojusio 2003 m. gegužės 1 d., redakcija), nurodyta, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję penkeri metai, kai padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas. BK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos. Nagrinėjamoje T. D. byloje tirtos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje (2 epizodai), padarytos 2010 m. gegužės mėnesį (paskutinė motinystės (tėvystės) pašalpa už 2010 m. balandžio mėnesį išmokėta 2010 m. gegužės mėnesį). Taigi, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas šioje baudžiamojoje byloje pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2 epizodai) suėjo 2015 m. gegužės mėnesį, todėl teismas daro išvadą, kad suėjus senaties terminui byla nutrauktina.
Kaltinamosios T. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Teismas kreipia dėmesį, kad S. D. atžvilgiu joks galutinis procesinis sprendimas nepriimtas, byla nagrinėjama teisme, teismas negali šiuo atveju bendrininkų grupės pripažinti sunkinančia T. D. atsakomybę aplinkybe.
Konstitucijoje įtvirtintas ir Konstitucinio Teismo aiškinamas teisngumo principas reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats teismo baigiamojo akto – nuosprendžio – prėmimas, bet, būtent, teisingo nuosprendžio prėmimas (Konstitucinio Teismo 2008-02-20 nutarimas). Baudžiamosios teisės paskirties (LR BK 1 str.) kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Be to, įstatymo leidėjas, nustatydamas sankciją už nusikalstamą veiką, kartu yra nustatęs ir tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį teismas, skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, turi galimybę atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę (LR BK 54 str. 3 d.).
Teismas konstatuoja, kad tokios aplinkybės nagrinėjamu atveju yra. Baudžiamasis procesas šioje byloje užtruko ilgą laiko tarpą, iš emės proceso laiką teisme lėmė kaltinamosios T. D. ligos. Nėra jokių duomenų, rodančių, kad kaltinamoji T. D. per šį laikotarpį būtų padariusi kokias nors naujas nusikalstamas veikas ar kitus teisės pažeidimus. Be to kaltinamajai T. D. nustatytas tik 20 procentų darbingumas. Tokiu būdu, kaltinamosios atžvilgiu taikytinos LR BK 54 str. 3 d. nuostatos ir jai skirtina bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, kadangi yra pakankamas pagrindas manyti, jog LR BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti be laisvės atėmimo bausmės paskyrimo.
Skirdamas bausmę T. D., vadovaudamasis BK 54 str. 2 d., teismas atsižvelgia į tai, kad vienas padarytas nusikaltimas apysunkis, kitas - sunkus nusikaltimas, veikos padarytos esant tiesioginei tyčiai, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Tiriant T. D. asmenybę nustatyta, kad ji neteista, aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, jai nustatytas 20 procentų darbingumo lygis, netektas 80 procentų darbingumas, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydyta, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė, Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašyta. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus T. D. baudą.
Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamosios asmenybę, bylos tyrimas ir procesas truko ilgą laiką, tačiau iš esmės procesas užtruko dėl T. D. ligų, mano, kad T. D. skirtina bausmė mažesnė už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.
T. D. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškė 33 914,97 eurų (kas atitinka 117 101,62 Lt) civilinį ieškinį.
Žemesnės instancijos teismas
1.Nustatyta, kad S. D. išmokėjus paskirtą 5966,24 Lt dydžio ligos pašalpą už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2008-01-24 iki 2008-02-25, Fondui padaryta 5342,97 Lt žala (iš jų 4060,65 Lt pervesta į S. D. asmeninę sąskaitą ir 1282,32 Lt sumokėta gyventojų pajamų mokesčio): 1.1. VSDFV Vilniaus skyriaus 2008-02-27 sprendimo Nr. 6-12-56745 pagrindu S. D. išmokėjus paskirtą 3525,51 Lt ligos pašalpą už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2008-01-24 iki 2008-02-11, Fondui padaryta 3157,21 Lt žala (iš jų 2399,48 Lt pervesta į S. D. asmeninę sąskaitą ir 757,73 Lt sumokėta gyventojų pajamų mokesčio); 1.2. VSDFV Vilniaus skyriaus 2008-03-05 sprendimo Nr. 6-12-64309 pagrindu S. D. išmokėjus paskirtą 2440,73 Lt ligos pašalpą už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2008-02-12 iki 2008-02-25, Fondui padaryta 2185,76 Lt žala (iš jų 1661,17 Lt pervesta į S. D. asmeninę sąskaitą ir 524,59 Lt sumokėta gyventojų pajamų mokesčio). 2. VSDFV Vilniaus skyriaus 2008-03-07 sprendimo Nr. 6-24-8747 ir 2008-06-30 sprendimo Nr. 6-24-19245 pagrindu išmokėjus S. D. paskirtą 29671,65 Lt motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2008-02-26 iki 2008-07-14, Fondui padaryta 26571,96 Lt žala (iš jų 20316,28 Lt pervesta į S. D. asmeninę sąskaitą ir 6255,68 Lt sumokėta gyventojų pajamų mokesčio). 3. VSDFV Vilniaus skyriaus 2008-08-13 sprendimo Nr. 6-24-23561 pagrindu S. D. išmokėjus paskirtą 95192,63 Lt dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą už vaiko priežiūros atostogų laikotarpį nuo 2008-07-15 iki 2010-04-23, Fondui padaryta 85186,69 Lt žala (iš jų 65499,43 Lt pervesta į S. D. asmeninę sąskaitą ir 19687,26 Lt sumokėta gyventojų pajamų mokesčio ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų).
Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo 3 straipsnį gyventojų pajamų mokestis nuo motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpų nėra priskiriamas šio fondo biudžeto pajamoms ir nėra nuteistiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos dalykas. Pagal teismų praktikoje susiformavusias nuostatas gyventojų pajamų mokesčio sumos neįskaitomos ne tik į apgaule įgyto svetimo turto ar turtinės teisės vertę, bet ir į padarytos turtinės žalos dydį. Baudžiamajame procese kaltininkas atsako tik už Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka įrodyta jo nusikalstamais veiksmais padarytą realią žalą, už kurios padarymą jis yra nuteistas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad civiliniame ieškinyje nurodyta, jog S. D. išmokėjus motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, apskaičiuotas pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai priskaičiuotas draudžiamąsias pajamas, VSDFV padaryta 111 758,65 Lt (32 367,54 Eur) žala (iš jų 85 815,71 Lt (24 853,95 Eur) pervesta į S. D. asmeninę sąskaitą ir 25 942,94 Lt (7 513,59 Eur) sumokėta gyventojų pajamų mokesčio ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų). Atsižvelgus į tai, kad gyventojų pajamų mokestis ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos liko valstybės biudžete ir reali žala dėl anksčiau aptartų nusikalstamų veiksmų sukčiavimo epizode, padaryta valstybei, yra 85 815,71 Lt (24 853,95 Eur), kurie buvo išmokėti S. D., teismas daro išvadą, kad VSDFV naudai priteista turtinė žala mažintina gyventojų pajamų mokesčio ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos dalimi, t. y. iki 85 815,71 Lt (24 853,95 Eur). Civilinis ieškinys minėtoje sumoje priteistinas iš T. D., kadangi įrodyta, kad minėta žala yra tiesiogiai susijusi su T. D. aptartais nusikalstamais veiksmais.
Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pareiškė 4 484,48 eurų (kas atitinka 15 484,00 Lt) civilinį ieškinį.
Byloje nustatyta, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialistas atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą už laikotarpį nuo 2007-07-01 iki 2007-12-31 ir 2013-06-05 surašė specialisto išvadą Nr. 5-1/64. Nustatyta, kad 2007 m. antrą pusmetį 4 fiziniai asmenys už UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizuotus renginius iš viso sumokėjo ne mažiau negu 51 000 Lt, iš jų: D. B. - 20 000 Lt, N. V. - 1 000 Lt, D. T. - 15 000 Lt ir R. J. - 15 000 Lt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos apskaitos dokumentų, kasos knygos, kasos operacijų žurnalų (už laikotarpį nuo 2007-07-01 iki 2007-12-31) duomenimis, bendrovės kasoje buvo užpajamuota tik 4 390 Lt suma, AB SEB banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) USD išrašų (už laikotarpį nuo 2007-07-01 iki 7-12-31) duomenimis, įplaukų į bendrovės banko sąskaitas nebuvo. Taigi remiantis šiais duomenimis, 2007 m. antrą pusmetį aukščiau minėtų 4 fizinių asmenų 51 000 Lt įnešimų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą ir banko sąskaitas neužfiksuota (neapskaityta bendrovės buhalterinėje apskaitoje), tokiu būdu pažeidžiant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra PVM mokėtoja, todėl vykdydama ūkinę finansinę veiklą, turėjo vadovautis 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3 str. 1 d., 4 str. 1 d., 89 str. 1 d. nuostatomis ir nuo gautų pajamų už paslaugų teikimą ir prekių tiekimą privalėjo apskaičiuoti pardavimo PVM. Vilniaus AVMI pateiktų PVM deklaracijų už 2007 m. liepos mėn. - 2007 m. gruodžio mėn. duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaravo 4 643 prekių tiekimo ir paslaugų teikimo sandorių sumą. Tuo tarpu 51 000 Lt dydžio apmokestinamųjų pajamų, 4 fizinių asmenų 2007 m. antrą pusmetį sumokėtų už organizuotus renginius, UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijose nedeklaruota ir nuo jų neapskaičiuotas pardavimo PVM, tuo pažeidžiant Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatas. Specialisto išvadoje nuo 51 000 Lt neapskaitytų ir nedeklaruotų pajamų apskaičiuota 9 180 Lt (51 000 x 18 proc.) mokėtina PVM suma. UAB „(duomenys neskelbtini)“, vykdydama ūkinę finansinę veiklą ir gavusi iš jos pajamų, taip pat turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 str., 5 str., 7 str. 1 d., 11 str. 1 d. nuostatomis ir nuo užbirbtų pajamų privalėjo apskaičiuoti pelno mokestį. Pateiktos finansinės atskaitomybės už 2007 m. duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaravo 17 072 Lt pardavimo pajamų ir 15 982 Lt nuostolį. Tuo tarpu 51 000 Lt pajamų, gautų iš 4 fizinių asmenų 2007 m. antrą pusmetį už organizuotus renginius, nedeklaruota ir nuo jų neapskaičiuotas pelno mokestis, tuo pažeidžiant Pelno mokesčio įstatymo nuostatas. Specialisto išvadoje nuo 51 000 Lt neapskaitytų ir nedeklaruotų pajamų, įvertinus 15 982 Lt nuostolį, patirtą 2007 m. pabaigoje, apskaičiuota 5 253 Lt ((51 000 - 15 982) x 15 proc.) mokėtina pelno mokesčio suma. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“, vykdydama ūkinę finansinę veiklą ir uždirbusi pelno, turėjo vadovautis 2005 m. birželio 7 d. Lietuvos Respublikos laikinojo socialinio mokesčio įstatymo Nr. X-231 2 str., 4 str., 5 str. nuostatomis ir nuo apmokestinamojo pelno privalėjo apskaičiuoti socialinį mokestį: UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautų iš 4 fizinių asmenų 2007 m. antrą pusmetį už organizuotus renginius gautų 51 000 Lt suma nedeklaruota ir nuo jos neapskaičiuotas socialinis mokestis, tuo pažeidžiant Laikinojo socialinio mokesčio įstatymo nuostatas. Specialisto išvadoje nuo 51 000 Lt neapskaitytų ir nedeklaruotų pajamų apskaičiuota 1 051 Lt (51 000 x 3 proc.) mokėtina socialinio mokesčio suma. Taigi specialisto išvadoje nuo 2007 m. antrą pusmetį iš 4 fizinių asmenų UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautų ir neapskaitytų 51 000 Lt veiklos pajamų iš viso apskaičiuota papildomai mokėtina 15 484 Lt mokesčių suma, iš jų: 9 810 Lt PVM, 5 253 Lt pelno mokesčio ir 1 051 Lt socialinio mokesčio. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigas nuo 2004 m. birželio 21 d. ėjo T. D., kuri, ikiteisminio tyrimo metu nustatytais duomenimis, realiai vykdė ir bendrovės kasininkės pareigas. Savo valia eidama direktorės pareigas, T. D. prisiėmė pareigą tinkamai organizuoti bendrovės darbą bei buhalterinės apskaitą, o taip pat prisiėmė atsakomybę už įstatymų pažeidimus. VMI informacinių bazių duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nevykdo, nuo 2011-03-25 deklaracijų neteikia, nuo 2011-04-13 yra išregistruota iš PVM mokėtojų registro kaip asmuo, nevykdantis ekonominės veiklos ir/ar nevykdantis įsigijimų iš kitų ES narių. Integruotos mokesčių informacinės sistemos SODRA duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įdarbintas vienintelis darbuotojas - T. D., kitų darbuotojų nuo 2010-05-09 nėra. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu nesumokėtų į valstybės biudžetą mokesčių (turtinės žalos valstybės biudžetui) atlyginimas vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis negalimas. Byloje nėra jokių duomenų, kad šiame epizode T. D. į buhalterinę apskaitą neįtrauktas lėšas būtų naudojusi asmeniniams interesams ar poreikiams tenkinti. Dėl to jai nėra pareikštas kaltinimas ir ji nėra nuteista dėl turtinių nusikaltimų. Tačiau dėl neteisėtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingo asmens – direktorės ir vienintelės įmonės akcininkės T. D. veiksmų Lietuvos valstybė patyrė 4 484,48 eurų (kas atitinka 15 484 Lt) turtinę žalą, kurią pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 str. privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-08 nutartimi pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į T. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2017-06-09 trims mėnesiams, visiškai uždraudžiant juo disponuoti. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į T. D. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki nuosprendžio dėl civilinių ieškinių įvykdymo, o jį įvykdžius panaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
T. D. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai 90 MGL (3389,4 eurų) dydžio baudą.
T. D. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 45 MGL (1 1694,7 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 100 MGL (3766 eurų) dydžio baudą.
T. D. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Baudžiamąją bylą dėl kaltinimo T. D. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (pagamino netikrą dokumentą - 2007-07-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės įsakymą Nr. 07/07-01, suklastojo tikrą dokumentą - 2004-07-27 darbo sutartį tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir S. D., be to, suklastojo tikrus dokumentus - UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007-10-02 Nr. 3 ir 2008-01-11 Nr. 08/01 pranešmus apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas (forma 3-SD) bei 2008-04-22 pranešimo apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį SAM3SD) nutraukti suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.
Baudžiamąją bylą dėl kaltinimo T. D. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (pateikė VSDFV Vilniaus skyriui žinomai netikrą dokumentą - 2007-07-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės įsakymą Nr. 07/07-01 ir žinomai suklastotą tikrą dokumentą - 2004-07-27 darbo sutartį tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir S. D.) nutraukti suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš T. D. priteisti 24 853,95 eurus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus turtinei žalai atlyginti.
Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš T. D. priteisti 4 484,48 eurus Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos turtinei žalai atlyginti.
Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į T. D. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo dėl civilinių ieškinių, o jį įvykdžius dėl civilinių ieškinių panaikinti.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per dvylika mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.