Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Apklausta teisme specialistė D. P. patvirtino išvadas ir paaiškino, kad yra buhalterinės apskaitos knygos, visiems yra vienodos taisyklės, nėra išimties, įmonės tvarko apskaitą taip, kad būtų aišku, jog būtų visi įmonės rekvizitai. Darbo užmokesčio apskaičiavimui, apmokėjimui įmonės buhalterinėje apskaitoje atvaizduoti gali būti naudojami įvairūs laisvos formos dokumentai, nėra ribojimų, konkrečiai, kad formos būtų nustatytos, bet gali būti atlyginimų apskaičiavimų suvestinės, darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštis, asmens apskaita, neišmokėto darbo užmokesčio suvestinė ir pan., tai tokie dalykai, kuriuos galima pavadinti bet kaip. Jeigu įmonėje nepildomi darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiai išmokėtas darbo užmokestis gali būti fiksuojamas darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštyje. Gali būti darbo užmokesčio apskaičiavimo žiniaraštis, darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštis. Apskaičiavimai jame turi būti visi apskaičiavimai, mokesčiai, kiek priskaičiuota, kiek išskaičiuota iš atlyginimo kažkokio mokesčio ir galutinė suma, kokia turi būti išmokėta. Dar turi būti išmokėjimo žiniaraštis. Gali išmokėjimo žiniaraščio nebūti, tame pačiame darbo užmokesčio priskaičiavimo žiniaraštyje tiesiog papildoma grafa, kurioje turi būti parašai, svarbiausia yra parašai. Įmonės darbuotojams pinigai iš kasos gali būti išmokėti išrašant kiekvienam darbuotojui atskirą kasos išlaidų orderį arba grupei darbuotojų išrašant vieno mokėjimo žiniaraštį, jame nurodant darbuotojus ir jiems išmokamas sumas, bet galima ir kasos išlaidų orderį, tai nėra negalima. Darbuotojų pinigų gavimą patvirtina parašas, būtinas parašas. Pinigams iš kasos išmokėti išrašomas kasos išlaidų orderis, nurodant bendrą sumą, čia jau kai išmokama, išmokėjimo žiniaraštis pasirašytas, išmokama bendrai sumai, išrašomas kasos išlaidų orderis, kuriame nurodoma bendra suma, išrašyta tame apmokėjimo žiniaraštyje. Visos kasos operacijos, visi išrašyti kasos pajamų ir kasos išlaidų orderiai turi būti įrašyti į kasos žiniaraštį. Per jos, D. P. visą darbo istoriją pasitaikė pirmas atvejis per 20 metų, kol ji dirbo, kai yra tokie mėnesiai, kai žmogui išskaičiuota, išmokėta pagal tris dokumentus, ir visur yra parašai, kad žmogus gavo tokius pinigus. Ji, D. P. atlieka dokumentų patikrinimą, ji mato vieną žiniaraštį, kuriame priskaičiuota išmokėjimo gale tokia suma ir parašas, kad žmogus gavo tokius pinigus, antrą žiniaraštį už tą patį mėnesį, kuriame visos sumos, priskaičiavimai ir vėl parašas ir vėl išrašytas kasos išlaidų orderis, kuriame vėl įrašyta suma ir vėl išmokėta suma pinigais, taip išeina, kad per vieną mėnesį yra trys dokumentai pagal kuriuos yra išmokami pinigai, juose sumos nevisiškai tos pačios. Sodra ir VMI sumas galima dalinti į tris dalis ir jos pateiktos. Ji, D. P. kaip specialistė negali išskirti, nežino, kuris dokumentas iš trijų pagal kuriuos išmokėti pinigai, yra tikras, kuris netikras, ji tokios išvados negali padaryti. Registro nėra. Kasos knygoje įrašo apie tai, kad išmokėti pinigai kažkokiai tai sumai nėra. Ji, D. P. negali įvertinti šito žiniaraščio, ji tik mato, kad yra išmokėti pinigai, žmogus juos gavo pagal parašą, yra pavardė, parašas, ji parašo vertinti negali. Kasos knygoje nėra įtraukta suma nei pagal vieną dokumentą. Yra išmokėjimai, kurie išvadoje aprašyti, iš kasos išmokėti pinigai darbo užmokesčiui, ūkio išlaidoms, atsiskaitytinai išmokėti atskaitingam asmeniui, direktorei T. D.. Bet šitie pinigai du kartus maždaug sutapo su dviem žiniaraščiais pagal mėnesius, bet galbūt sutapo, kadangi kiti nesutampa, ji, D. P. visgi negali vertinti. Avansinių apyskaitų nėra. Avansinėse apyskaitose, jeigu atskaitingam asmeniui išduodami pinigai, jie turėtų matytis, kaip tie pinigai yra panaudoti pagal darbo užmokesčio žiniaraštį, kažkokioms ūkio išlaidoms, tai turi būti pagrįsta ir pateikta į kasą, kad atsiskaitytų su kasa, tokių dokumentų ji, D. P. negavo, pagal tai ką ji turi, kasos knygą, kasos aparato čekius ji negali pasakyti. 2007 m. antram pusmetyje ir 2008 m. pirmus mėnesius T. D. tų sumų niekaip pagal žiniaraščius negalėjo užtekti išmokėti atlyginimams, pagal tai kas apskaityta ir jai, D. P. pateikta, tų pinigų nebūtų užtekę, jau nuo 2006 m. likučius atkėlinėjo, net su tais likučiais neužtektų, ji nesurado tų sumų. Už 2008 m. sausio mėn. darbo užmokesčio žiniaraščių nebuvo, buvo tik tabeliai, darbo dienų tabeliai. Kasa buvo, bet nebuvo darbo užmokesčio išmokėjimų. Buvo 2008 m. sausio 15 d. kasos išlaidų orderis, bet jis nebuvo įtrauktas šitai sumai į kasos knygą, kaip ji, D. P. suprato, pagal visą vedimą galbūt, jis buvo už 2007 m. gruodžio mėnesį, už sausio mėnesį ne. Vienintelis dokumentas, kuris galbūt patvirtintų, kad kažkas 2008 m. sausio mėnesį buvo, tai Sodrai pateikta ketvirčio ataskaita, daugiau jokių dokumentų ar išmokėta, žiniaraščių atlyginimo nepriskaičiavimo ji, D. P. negavo tyrimo metu. Vienintelį išmokėjimą, kurį ji, D. P. rado, tai išmokėjimą iš SEB banko įmonės atskaitomosios sąskaitos sausio ir vasario mėn., du mokėjimai buvo atlikti, po 329 litus į Sodros biudžetą, toliau ji jokių mokėjimų nerado. Pagal ataskaitas pateiktas Sodrai turėjo įmokėti dar papildomai 14 505,00 Lt. Darbuotojams priskaičiuoti atlyginimai turėtų patekti į bendrovės veiklos sąnaudas. Ar pelno nuostolių ataskaitoje už 2007 m. atsispindi S. D. priskaičiuotos atlyginimo sumos negali nei patvirtinti, nei paneigti. Pirmiausia, tai įmonė neteikė nei Registrų centrui, nei VMI privalomų teikti finansinių ataskaitų už 2006 m., 2007 m., 2008 m. Tą ką jiems pateikė pasirašytą už vienus metus, už 2007 metus, finansinės ataskaitos dokumentus, juose yra įrašyti skaičiukai, kuriuos jei nagrinėsime, tai pasiklysime, jie galutiniame rezultate nesueina į vieną tašką. Remiantis pelno nuostolio ataskaitomis turėtų įeiti S. D. priskaičiuotos sumos. Jei 21 000 Lt išmokėtas S. D., prie to dar mokesčiai, sąnaudos, plius dar kitiems darbuotojams mokėtas atlyginimas, jie jau šitame balanse netelpa, turėtų daugiau būti sąnaudų įrašyta, jei buvo skaičiuojamas toks darbo užmokestis S. D.. Finansinė atskaitomybė, kuri buvo pateikta su parašu direktorės T. D., tačiau nepateikta Registrų centrui. Remiantis VMI pateiktos deklaracijos apie metines A klasės išmokas už 2007 metus bei Valstybinio socialinio draudimo fondo Vilniaus skyriui teiktų pranešimų apie bendrovės „Liūto širdis“ apdraustuosius duomenimis už 2007 metus, bendrovė apskaitė darbo užmokesčio darbuotojams 50 724,92 Lt ir turėjo pervesti mokesčių Valstybinio socialinio draudimo fondui 15 303 Lt, iš viso gaunasi 66 027,92 Lt, tik dėl bendrovės darbuotojams priskaičiuoto darbo užmokesčio bendrovė turėjo sąnaudų 21 515,92 Lt daugiau nei ataskaitoje užfiksuota pardavimo savikaina ir veiklos sąnaudos, iš viso buvo užfiksuota 44 512 Lt, tai skirtumas yra didesnis 21 515 Lt. 44 512 Lt sąnaudų yra parodyta pelno nuostolių ataskaitoje. Pagal VMI, Sodrai pateiktus duomenis iš viso turėtų būti mažiausiai 66 027,00 Lt tik darbo užmokesčio, jau neskaitant, kad buvo vykdoma veikla ir sąnaudų turėtų būti. Vertinti šito dokumento, kuris neteiktas registrų centrui, nes tai juodraštinis variantas, negali. Tai iš įmonės paimtas dokumentas. Suma sudėta, tai įmonės Sodrai teikti duomenys. Pelno nuostolių ataskaitos ji, D. P. nevertintų, bet, kadangi ji buvo jai pateikta, ji bandė pažiūrėti, o gal ji sutampa, gal viskas tvarkoje, bet ji irgi nesutampa, jos vertinimo neduoda. VMI A deklaracijos teikiamos kai darbuotojams yra išmokamas darbo užmokestis, jei jis yra neišmokėtas, jos neteikiamos. Šiuo atveju ji yra pateikta, vadinasi lyg ir buvo išmokėta. Pilna suma, ta kuri priskaičiuota, tai darbuotojui priskaičiuoto atlyginimo suma su mokesčiais. Pirma suma didelė ta, kur turėtų būti priskaičiuotas atlyginimas, o antra tik tiek kiek turėtų būti suma priskaičiuota su mokesčiais, bet teikiama tada, kada yra išmokamas, jei neišmokamas nėra teikiama. Ta suma, kuri buvo deklaruota paskutinė, patikslinta trečią kartą, tai ji yra žiniaraščiuose, kuriuos ji, D. P. gavo, bet ji buvo tikslinta trečią kartą. Trečią kartą patikslintoje deklaracijoje yra įtraukta 1 078,12 Lt suma ir ji yra įrašyta žiniaraščiuose. Trečią kartą pateikta deklaracija buvo 2007-10-29. Ji, D. P. turi žiniaraštį tik liepos mėnesio, ta suma atitinka tik tą, kuri tikslinta 2007-10-29. Ji, D. P. neturi deklaracijos. Darbo užmokesčio žiniaraštis - tai vienintelis, tą kurį ji, D. P. turi. Pirmoje deklaracijoje deklaravo 1078 Lt, tai yra skirtumas 6300 Lt. Pirmą kartą 1078 Lt deklaruota išmokėta suma, antrą kartą - 5728 Lt, trečią kartą - 7428, kuris atitinka. Piniginių lėšų buvo nepakankamai išmokėti atlyginimą. Paskutinė išvada ne jos, D. P.. Pasak D. P., tuo laikotarpiu nebuvo matyti, kad buvo galima išmokėti atlyginimą pagal pateiktus kasos ir banko dokumentus. Ji, D. P. prašė pateikti visus turimus dokumentus iš tyrėjų. Ji, D. P. kreipėsi į tyrėjus, kad jie pateiktų visus turimus dokumentus, jie jai parašė, pateikė viską, kasos aparatą, kasos knygas pilnai užpildytas, banko sąskaitas, tiek kiek prašė, tiek pateikė. Jie prašo tyrėjo visko ko jiems trūksta, šiuo atveju neaiškumo nebuvo, buvo pateiktos visos banko sąskaitos, kasos knyga pilnai pateikta. Pagal lentelę įrašai sutampa, likutis nebuvo nutrūkęs nuo 2006 metų iki 2008 m. birželio, liepos mėnesio, tikrai nebuvo jokių trūkumų. Tie, kurie buvo pateikti kasos pajamų orderiai sutapo su kasos išlaidų orderiais, išskyrus tuos kuriuos gavo 9 kasos išlaidų orderius, kurie nebuvo apskaityti būtent toms datoms kasos knygoje. Kadangi ji, D. P. turėjo banką, kasą, jai nekilo dėl pinigų problemų, todėl nebuvo ko papildomai prašyti. Pagal kasos knygą, banko sąskaitos išrašus nebuvo pakankamai pinigų, kad išmokėti. Nežino ar buvo pateiktos visos sutartys, iš kur jai, D. P. žinoti kiek buvo sutarčių. Viskas turi būti pagrįsta dokumentais. Sutarčių buvimas neįrodo pinigų gavimą įmonėje. Jiems su buhaltere nerekomenduoja bendrauti, jeigu reikia pasitikslinti, jie tai daro per tyrėjus, bet jai, D. P. šiuo atveju nereikėjo tikslintis. Registrų nėra, finansinės atskaitomybės nėra, ji, D. P. turi kasą, dokumentus, ir ji bet kokiu atveju gali vertinti tik iš dalies, ji nevertina parašų, ji tik parašo, kad ties pavarde yra parašai. Jei būtų apgaulinga apskaita, tai būtų 62 straipsnis. Visi dokumentai turi turėti savo rekvizitus. Esant tokiems pažeidimams galima iš dalies nustatyti įmonės veiklą. Pagal buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnį, už visą buhalterinių įrašų teisingumą ir subjekto buhalterinę apskaitą atsako vyr. buhalteris. Už buhalterinių įrašų teisingumą registruose atsakingas buhalteris, o vadovas atsako už tai, kad buhalteris teisingai tai darytų. Pasak D. P., buhalteris yra atsakingas už įrašų teisingumą, balansų sutvarkymą, bet direktorius atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, už buhalterio darbą, jo priėmimą. Jei išduoda atlyginimą buhalterė, ji turi užpildyti į kasos žurnalą. Direktorius paskiria įsakymu kasininką pagal kasos taisykles. Kasininkas ar buvo paskirtas neturi duomenų. Kas atsako už kasos knygos pildymą, jei nėra paskirtas kasininkas, D. P. paaiškino, kad direktorius bet kokiu atveju turi paskirti kažkokį žmogų, paskiria įsakymu, jei direktorius to nepadaro, tai jis pats atsako. Jai, D. P. atrodo, kad akcinių bendrovių įstatyme nėra parašyta kas atsakingas už buhalterinę apskaitą. D. P. paaiškino, kad tai ką žmonės pasakė ji negali vertinti, tai nėra dokumentas, ji yra buhalteris, jai reikalingas dokumentas. Jai, D. P. reikia pasižiūrėti kas ten yra kitoje išvadoje. Ji, D. P. davė išvadą pagal tokius dokumentus, kuriuos turėjo, vertinti kito specialisto išvados negali. Tai dienai įmonėje apskaitytų pinigų nebuvo. VMI deklaracija pateikta 2009 m. už metus. Metinę A klasės deklaraciją teikė T. D., ne buhalterė, čia buhalterės duomenų nėra, ji galbūt negalėjo žinoti. Formą užpildė T. D., buhalterės net nėra, nei kasoje, nei banke tokių pinigų nėra, buhalterė kažin ar žinojo. Jei direktorė matė, kad ji išmokėjo tiek pinigų, ji turėjo matyti kiek kasoje užpajamuota pinigų. Yra parašyta, kad Sodrai yra sumokėta, bet nėra dokumentų. Registrų nei vieno nebuvo. Ji, D. P. turėjo dokumentus iš VMI, Sodros, banko ir kasos, ji negali sakyti, kad ji nieko neturi. Sodrai buvo sumokėti visi pinigai. Kai pateikė dokumentus nesigilino kaip jie pateikti. Mokesčiai buvo sumokėti pilnai. Ji, D. P. buvo prašiusi papildomų dokumentų ir jie buvo siunčiami.

Apklausta teisme liudytoja E. R. parodė, kad pareigūnai kokie buvo atvykę į poėmį neprisimena, kada T. D. buvo atvykusi pas ją į kabinetą neprisimena. Poėmis naktį draudžiamas. 2009-11-12 poėmio protokolas surašytas, o įteiktas 2009-11-13, kodėl taip buvo aplinkybių pačių neprisimena, gal tai buvo darbo dienos pabaiga. Teisėjai parodžius poėmio protokolą (b. l. 103-105 2 tomas), liudytoja E. R. paaiškino, kad protokolas surašytas darbo dienos pabaigoje. Kaip buvo sukrautos bylos, segtuvai neprisimena. Bylos kur pas ją, E. R. buvo sukrautos nepamena. Koks darbuotojas dalyvavo nepamena. 149 str. 9 d., kad buvo pažeistos datos, nenumatytos aplinkybės matyt buvo. Kas buvo paimta poėmio metu, tas buvo pateikta specialistams. Buhalterė M. K. išvykusi į užsienį. Poėmio protokole užrašyta, kad nebuvo kviestinių, matyt nepageidavo. Pasak E. R., už T. D. niekas negalėjo pasirašyti, tame protokole T. D. parašai, jokių pretenzijų iš pastarosios pusės nebuvo. Negalėjo būti, kad nesurašyti kokie paimti dokumentai. Negali pasakyti kaip dėl datos, ar buvo suklysta ją užrašant. Paprastai lapai numeruojami ir susegami į segtuvus, kaip šiuo atveju buvo negali pasakyti. Galėjo būti, kad lapai vietoje buvo numeruojami. Neįsivaizduoja kur gulėjo lapai. Paprastai seife pagal galimybes ji, E. R. laiko, jei nedidelis kiekis seife laiko. Pirmame lape ir darė poėmį, buvo parašyta 10 d., po to ištaisyta į 12 d., ten nėra jokių taisymų jos, E. R. ranka, ten ištaisyta ne jos ranka. Kas atvažiavo pas T. D. 10 dieną neprisimena. Benediktas pas juos ar dirbo tuo metu nepamena. Kas numeravo lapus nežino. 1172 lapus sunumeruoti per valandą, tai jau prieš tai sunumeruoti, po to protokolas surašytas. Kur buvo atliekama numeracija nepamena.

Apklausta teisme specialistė V. B. patvirtino išvadą ir paaiškino, kad iš neapskaitytų pajamų išmokos mokamos vadovaujantis registro duomenimis, įmonė turi parodyti kiek uždirba, kad turėtų iš ko sumokėti darbuotojams. Mokesčiai sumokėti už 6 mėnesius, o pašalpas gavo 2,5 m. Kiek žino mokesčius nuo įmokų sumokėjo. Sodrai yra sumokėta nuo visų pajamų. Įmonės teikia SAM pranešimus, kokia būna nurodyta suma iš tų pajamų kurias rodo ir skaičiuoja. Yra įmokų išieškojimų skyrius, kuris tikrino. Atsakyti negali ar buvo sumokėti pelno ir kiti mokesčiai, tai ne jos, V. B. sritis.

Teisėja perskaitė Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. tvarka liudytojos S. D. parodymus, kai ji 2012-11-12 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kadangi jai reikia laiko susipažinti su jai pateikti pranešimu apie įtarimą, parodymus duos 2012-11-19 (t. 4, b. l. 124-125), kai ji 2012-11-19 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ji pradėjo dirbti 2004 m. administratore. Dirbdavo po 4 valandas per dieną, į rankas jai buvo mokamas maždaug 300-400 Lt atlyginimas. Kokia buvo įmonės finansinė padėtis, ji nežino, bet užsakymų nebuvo daug. Atlyginimas visada būdavo mokamas laiku, grynais. Atlyginimą mokėdavo direktorė T. D. arba buhalterė. Iš pradžių buhalterė buvo R., maždaug 2005 m. buvo pasamdyta įmonė, tvarkanti buhalterinę apskaitą, jos pavadinimo neprisimena. Maždaug 2007 m. vasarą buvo pasamdyta buhalterė vardu M., kurios pavardės neprisimena. 2008 m. vasario 27 d. ji išėjo dekretinių atostogų. Tuomet buhalterė galimai dar dirbo, kada ji išėjo iš darbo, tiksliai nežino. Maždaug 2007 m. birželio viduryje, tikslios datos nurodyti negali, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorė“ T. D. pasiūlė jai dirbti visą darbo dieną: atvežti pagal sąrašą produktus, užsakyti alkoholio iš tiekėjų, tikrinti, ko trūksta per dieną, ir užsakyti reikiamas prekes, surasti klientus, paduoti reklaminius skelbimus (tuo metu reklamavosi Meniu.lt), ieškoti personalo, prižiūrėti, kad dirbtų, kad užtektų indų, įrankių, staltiesių, servetėlių ir pan., prižiūrėti, kad veiktų darbui reikalinga technika, nupirkti buitinės chemijos, dirbti su klientais (priimti užsakymus), sudaryti meniu, taip pat ir banketinį. Iki tol dalį šių darbų ji atlikdavo: dirbo kaip administratorė, patikrindavo, ar visi darbai yra atlikti, jei esant jai atvykdavo užsakovai, ji pati priimdavo užsakymus. Iki tol, jei jos darbe nebūdavo, užsakymus priimdavo barmenė, taip pat buvo ir maisto tiekėjas, kurio atsisakė 2007 m. vasarą, nes tiekdavo nekokybiškus produktus. Visus kitus darbus atlikdavo direktorė. Koks tuo metu buvo direktorės atlyginimas, ji nežino. Iki šio direktorės T. D. pasiūlymo dirbti visą dieną ir atlikti žymiai daugiau darbų ji jau buvo gavusi pasiūlymą iš kito restorano dirbti administratore, už ką jai buvo pasiūlytas 5000 Lt atlyginimas. Kadangi tuo metu turėjo dirbti už tris žmones, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorei ji pasakė, kad sutiks dirbti tik už žymiai didesnį atlyginimą. Todėl T. D. pasiūlė jai 6700 Lt atlyginimą, ir ji sutiko. 2007 m. liepos mėnesį, tikslesnės dienos neprisimena, buvo pasirašytas darbo sutarties pakeitimas, kuriame nurodytos jos papildomos pareigos bei padidintas atlyginimas. Tuo metu ji dar nesilaukė. Gaudama iki 6700 Lt padidintą atlyginimą ji pasirašydavo kasos išlaidų orderyje ir darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštyje. Atlyginimą jai mokėdavo direktorė ar buhalterė. Kokia tuo metu buvo įmonės finansinė padėtis, ji nežino, buvo daug užsakymų į ateitį, t. y. vestuves ar kitokius banketus užsakydavo prieš pusę metų ar net daugiau. Kiek tuo metu dirbo įmonėje darbuotojų, ji neprisimena, bet visada būdavo virėjas, galėdavo nebūti barmeno ar padavėjo. Kokie buvo kitų darbuotojų atlyginimai, ji nežinojo. Ji apie įmonės finansinę padėtį su direktore niekada nekalbėjo. Iš kokių pinigų jai buvo mokamas atlyginimas, ji nežino. Kas tvarkydavo įmonės buhalterinius dokumentus, negali pasakyti, bet mano, kad buhalterė, nes tam ji ir buvo pasamdyta. Ji jokių įmonės buhalterinių dokumentų netvarkė, nes nebuvo buhalterė, ir tai jos visiškai nedomino. Kas pildydavo darbo laiko apskaitos žiniaraščius, ji nežino. Kodėl 2007 m. liepos mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje yra ištaisytos jos darbo laiko valandos, ji nežino. 2007 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo, lapkričio, gruodžio mėnesių ir 2008 m. sausio mėnesio kasos išlaidų orderiuose nurodytus pinigus ji gavo, šiuose orderiuose yra jos parašai. Daugiau dėl šio fakto negali nieko paaiškinti (t. 4, b. l. 129-130), kai ji 2013-09-10 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad parodymus duos kai detaliai susipažins su pranešimu apie įtarimą (t. 4, b. l. 135-136).

Teisėja perskaitė Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. tvarka liudytojos M. P. parodymus, kai ji ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2006-05-04 buvo pasirašyta Paslaugų teikimo sutartis Nr. FN 6/10 su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nors sutartį prirašė tik gegužės mėn. visus buhalterinius dokumentus tvarkė už visą laikotarpį nuo 2006-01-01, kadangi iki tol buhalterinė apskaita tvarkyta nebuvo. Ji, M. P. buhalterinę apskaitą UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkė iki 2006 m. rugsėjo pabaigos. Kadangi buvo konfliktas su T. D. vyru ir ji, M. P. atsisakė jiems teikti buhalterines paslaugas. Kadangi pasirašant sutartį dėl paslaugų teikimo jai, M. P. buvo suteiktas T. D. įgaliojimas teikti deklaracijas ir privalomas ataskaitas elektroniniu būdu VMI. Šiame įgaliojime buvo nurodyta, kad jis galioja iki 2007-12-31. Kadangi paslaugų teikimo sutartis buvo nutraukta anksčiau, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalėjo apie tai informuoti VMI ir priimti dirbti naują buhalterį, kadangi įmonėje buhalteris privalo būti. Tačiau jie to nepadarė, todėl ji, M. P. pati nuvyko į VMI ir parašė prašymą, kad ją išregistruotų, kadangi sutartis su šia įmone nutraukta. Tiksliai neprisimena kada tai buvo, bet galėjo būti 2007 m. lapkričio mėnuo. Vėliau daugiau nebuvo ir nėra sudariusi paslaugų teikimo sutarties su šia įmone ir buhalterinės apskaitos šioje įmonėje netvarkė. Vėliau el. paštu pateiks priėmimo perdavimo aktą patvirtinantį, kad dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji, M. P. grąžino. Jai, M. P. tvarkant UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą Didžioji knyga buvo vedama, jos elektroninį variantą pateikia prie šio apklausos protokolo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006 m. finansinės atskaitomybės ji, M. P. nerengė, kadangi su šia įmone jau nebedirbo. Apie tai ar buvo tvarkoma buhalterinė apskaita UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007 m. nieko negali paaiškinti, todėl, kad nieko nežino. Daugiau dėl šio fakto negali nieko paaiškinti. (t. 1, b.l. 131-132)

Teisėja perskaitė Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. tvarka liudytojo S. D. parodymus, kai jis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ jis dirbo nuo 2007-05-16 iki 2008-04-25 virėju. S. D. buvo šeimininkų dukra, ji gana dažnai būdavo įmonėje, valgydavo, bet ar ji dirbo šioje įmonėje, ar tiesiog atvažiuodavo pas tėvus, jis nežino. Apie S. funkcijas, darbo laiką toje įmonėje, apie tai, ar jai buvo mokamas atlyginimas ir ar jis jai buvo pakeltas, jis nieko nežino. Tiekėja, kiek žino, buvo T. D.. Jis surašydavo jai sąrašą reikalingų prekių, o ji jas atveždavo su sąskaitomis faktūromis. Barmene dirbo kažkokia mergina, kurios nei vardo, nei pavardės jis neprisimena. Iš darbo jis išėjo 2008 m. pavasarį, o kada buvo įformintas jo atleidimas, nežino. Nieko negali paaiškinti nei apie S. D. darbą, nei kas jį atliko po to, kai S. D. išėjo gimdymo atostogų, nes įmonėje nebedirbo. Ar buvo įmonėje buhalteris, jis nežino. (t. 1, b. l. 127-128)

Apklausta 2012-11-23 ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji T. D. kalta neprisipažino ir parodė, kad S. D. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti 2004 m. administratore. Ji dirbdavo 4 valandas per dieną, į rankas jai buvo mokamas minimalus darbo užmokestis, tačiau konkrečios sumos neprisimena. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktore visą laiką buvo ji (T. D.). Iš pradžių ji dirbo pilnu etatu. Maždaug 2006 m. gavo invalidumą ir pradėjo dirbti puse etato, t. y. 4 valandas. Dirbdama pilnu etatu ji gaudavo apie 700-600 Lt atlyginimo, po to - 400 Lt. Visi kiti darbuotojai dirbdavo puse etato ir gaudavo maždaug po 400 Lt. Iš pradžių įmonėje dirbo 8 žmonės, o po to - 5 žmonės kartu su ja. Iš pradžių įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, po to, maždaug 2007 m., buvo pasamdyta buhalterė M. K.. Visą laiką kasininkas buvo ji (T. D.). Įmonės finansinė padėtis buvo normali, būdavo daug užsakymų banketams, šventiniams ar gedulingiems pietums. Ji imdavo pinigus iš klientų už banketus, pietus ir pan., užpildydavo kasos pajamų orderius. Mokėdama atlyginimus užpildydavo kasos išlaidų orderius. Kartais pildydavo darbo laiko apskaitos žiniaraščius, darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius. Šiuos dokumentus pildydavo buhalterė, kartais - ji todėl, kad buhalterė ne visada ateidavo į darbą, todėl ir buvo atleista už pravaikštas. Ji tikrindavo personalo darbą, kartais pildydavo buhalterinius dokumentus, tikrindavo kasą, kartais skambindavo tiekėjams, kad jie atvažiuotų pasiimti apmokėjimo už paslaugas, tikrindavo tvarką virtuvėje. Kartais telefonu priimdavo užsakymus banketui, furšetui ir pan. Maždaug 2007 m. jai labai pablogėjo sveikata, ir ji nebegalėjo atlikti visų išvardintų darbų, todėl visus šiuos darbus pradėjo dirbti dukra S. D.. S. D. atlikdavo keturių darbuotojų funkcijas: dirbo administratore, tiekėja, barmene, padėdavo virtuvėje, ruošdavo stalus banketams, net kartais dirbdavo už valytoją. S. pasakė jai, kad rado kitą darbą ir išeina dirbti kitur, nes ten pasiūlė jai apie 5000 Lt atlyginimo. Kadangi tai buvo šeimos biznis, jai buvo gaila viską prarasti, todėl ji pasiūlė S. didesnį, t. y. 6700 Lt dydžio, atlyginimą. Apie tai, kad S. laukiasi, tuo metu ji dar nežinojo. Apie S. nėštumą ji sužinojo tik maždaug 2007 m. gruodžio mėn., kai ją paguldė į ligoninę. S. buvo mokamas sutartyje numatytas atlyginimas grynais pagal kasos išlaidų orderius. Įmonėje visada buvo pinigų, kad galėtų sumokėti atlyginimą S. D. ir ne tik jai. Kadangi, kaip jau minėjo, buhalterė ne visada ateidavo į darbą, jai tekdavo pačiai tvarkyti buhalterinę apskaitą, bet kadangi ji neturėjo pakankamai reikiamų buhalterinei apskaitai tvarkyti žinių, matyt ne visus dokumentus tinkamai sutvarkė. Visus reikiamus mokesčius Sodrai ji sumokėdavo laiku, nebent kada buvo padariusi klaidų skaičiuodama ar pavėlavo sumokėti dėl savo ligos. S. D. atlyginimas buvo padidintas nuo tos dienos, kai tik buvo priimtas įsakymas ir padarytas darbo sutarties pakeitimas. Atlyginimas jai buvo išmokėtas tomis dienomis, kada buvo išrašyti kasos išlaidų orderiai, patvirtinantys pinigų išmokėjimą, bei pasirašyti S. D., kas patvirtina, kad ji pinigus gavo. Pripažįsta, kad aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, tačiau tai įvyko dėl jos sveikatos būklės bei neturėjimo specialių žinių. Tikrai neturėjo jokio tikslo sukčiauti motinystės išmokų apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje ar apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą, tai įvyko dėl visų aukščiau nurodytų susiklosčiusių aplinkybių. (t. 4, b. l. 166-167)

Apklausta 2013-02-05 ikiteisminio tyrimo metu T. D. parodė, kad laikotarpiu nuo 2006-07-01 iki 2008-07-01 apskaitos registrai ,,Didžioji knyga“ ir kiti apskaitos registrai, kuriuose apskaitomas bendrovės turtas, pajamos, sąnaudos ir įsipareigojimai, įmonėje ,,(duomenys neskelbtini)“ vedami nebuvo, kadangi ji pati buhalterinės apskaitos tvarkyti nemokėjo. 2007-09-10, 2007-11-12 ir 2007-12-10 kasos išlaidų orderiai yra užpildyti ir pasirašyti M. K., išskyrus eilutes ,,Gavau“ ir ,,Gavėjo parašas“. 2007-08-31, 2007-09-28, 2007 m. spalio mėn. ir 2007 m. lapkričio mėn. darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose esantys įrašai ,,Sudarė: vyr. buhalterė M. K.“ ir šalia esantys parašai yra parašyti ir pasirašyti M. K.. Jei tai rašyta ir pasirašyta ne M. K., kas už ją galėjo parašyti ir pasirašyti, ji nežino, tai tikrai ne jos rašysena. (t. 4, 169-170)

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. T. parodė, kad 2007-09-01 jis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ šventė savo vestuves. Visas šventės sąlygas jis aptarė su S. Kuo ji dirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, jis nežino, bet mano, kad administratore. Visą šventę suorganizavo S. Už šventę jis sumokėjo grynais apie 15 000 Lt vyresnei moteriai, mano, kad ji yra S. motina. Apie tai, kad sumokėjo pinigus, jis gavo kasos čekį, tačiau šiuo metu jo nebeturi išsaugojęs. Jokio kito dokumento negavo ir nepasirašinėjo. Jei neklysta, dar buvo surašyta kažkokia sutartis, kurioje buvo suderintas meniu ir kainos, šios sutarties taip pat neturi išsaugojęs, nes praėjo daug laiko. (t. 1, b. l. 146-147)

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja N. V. parodė, kad ji (duomenys neskelbtini) gyvena nuo vaikystės, todėl ten pažįsta beveik visus. Netoliese buvo kavinė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, į kurią beveik kasdien užsukdavo po darbo. T. D. ir S. D. ji pažįsta gana seniai, taip pat pažinojo ir kitus šios kavinės darbuotojus. Jei neklysta, 2007 m. rudenį, galimai rugsėjo ar spalio mėn., ji su keliomis savo grupės draugėmis buvo užsakiusi pobūvį. Už tai grynais sumokėjo apie 1000 Lt T., ji išdavė kažkokį dokumentą, koks tai buvo dokumentas, ji nežino, jo neišsaugojo. Visas pobūvio sąlygas derino su S. Šiuo metu artimiau su ja nebendrauja, bet susitikus būtinai pasikalba. (t. 1, b. l. 142-143)

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu specialistė D. P. parodė, kad darbo užmokesčio apskaičiavimui ir mokėjimui įmonės apskaitoje atvaizduoti gali būti naudojami įvairūs laisvos formos dokumentai: atlyginimų apskaičiavimo suvestinė, darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštis, asmens sąskaita, neišmokėto darbo užmokesčio suvestinė ir pan. Jeigu įmonėje nepildomi darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiai, išmokėtas darbo užmokestis gali būti fiksuojamas ir darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštyje skiriant papildomas skiltis darbuotojams išmokamoms sumoms nurodyti. Darbuotojams pinigai iš kasos gali būti išmokami išrašant kiekvienam darbuotojui atskirą kasos išlaidų orderį arba grupei darbuotojų išrašant vieną mokėjimo žiniaraštį išvardijant jame darbuotojus ir jiems išmokamas sumas. Pastaruoju atveju pinigams iš kasos išmokėti surašomas kasos išlaidų orderis nurodant jame bendrą sumą, įrašytą mokėjimo žiniaraštyje. Visos kasos operacijos, visi kasos pajamų ir išlaidų orderiai turi būti įrašyti į kasos knygą. Tyrimui atlikti nebuvo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokesčio paskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščiai už 2008 m. pirmąjį pusmetį, kasos knygoje už 2008 m. sausio – liepos mėnesius įrašo apie darbo užmokesčio išmokėjimą S. D. nėra. Bendrovės kasos knygoje už 2008 m. birželio mėn. yra įrašas apie tai, kad atskaitingam asmeniui T. D. darbo užmokesčio išmokėjimui, ūkio išlaidoms ir pan. išmokėta 850 Lt, tačiau tyrimui negautos avansinės apyskaitos, bendrovės atskaitingų asmenų apskaitos registrai, o, remiantis tyrimui pateiktais dokumentais, nėra galimybės atsakyti, koks atlyginimas buvo išmokėtas S. D. už 2008 m. sausio mėn. ir ar tas atlyginimas atsižvelgiant į S. D. dirbtų darbo dienų ir valandų skaičių buvo apskaičiuotas pagal 2007-07-01 įsakymu nustatytą padidintą atlyginimą. Patikslintoje 2010-08-24 VSDF specialisto išvadoje Nr. (10.4)11-823 nurodyta, kad nuo 2007-07-01 padidinus S. D. atlyginimą bendrovėje apskaičiuotos didesnės VSD įmokų sumos pilnai sumokėtos VSDF biudžetui. Tyrimui atlikti jai nebuvo pateikti dokumentai, patvirtinantys UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktas VSD įmokas į VSDF biudžetą. Pagal tyrimui pateiktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygą už 2006-2008 m. ir atsiskaitomosios sąskaitos banke išrašą už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2008-06-30, pinigai VSDF biudžetui mokami nebuvo. Tyrimui atlikti negauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrai už 2006-2008 metus, kuriuose apskaitomas bendrovės turtas, pajamos, sąnaudos, įsipareigojimai. Dėl to bei atsižvelgiant į tai, kad gauta kasos knyga už 2006-2008 m., darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiai už 2006-2007 m., darbo laiko apskaitos žiniaraščiai už 2006-2008 m., 9 kasos knygoje neapskaityti kasos išlaidų orderiai bei banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2008-06-30, iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2006, 2007 ir 2008 metus. (t. 1, b. l. 159-164)

2013-03-12 gautuose M. K. raštuose nurodyta, kad ji nuo maždaug 2007 m. liepos pabaigos iki gruodžio vidurio dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės pareigose. Iš darbo išėjo, nes buvo sunku dirbti ten buvusiose sąlygose. Sąskaitų plano nebuvo, likučių taip pat. Teko rankioti ir dėlioti dokumentus bent jau eilės tvarka. Metiniai balansai mokesčių inspekcijai nebuvo pateikti už kelis metus, reikėjo atstatyti likučius, tik neaišku kaip, paruošti metinę atskaitomybę, kai trūko daug pirminių dokumentų, kurių, pasak direktorės, negrąžino kažkokia iki tol įmonės apskaitą tvarkiusi įmonė. 2007 m. antrą pusmetį ji suvedinėjo dokumentus į didžiosios knygos sąskaitas, kurių likučius tikėjosi suvesti, kai jai pateiks ankstesnius, tačiau, kaip vėliau įsitikino, jų iš niekur negalima „nupiešti“. Direktorė, nors ir žadėjo, tačiau jos darbo laikotarpiu taip ir nepristatė visų dokumentų iš įmonės, kuri anksčiau vedė apskaitą. Įmonėje jokios tvarkos su dokumentais nebuvo, neaišku, kur ir kaip dingusi ankstesnė buhalterinė apskaita ir visi registrai. Direktorė jau ryte atvažiuodavo į darbą „linksma“. Gamybos vedėja niekada jokių ataskaitų apie įsigytus ir nurašytus produktus neteikė. Nebuvo su kuo normaliai dirbti, jokios tvarkos nebuvo. Ji suvedė į kasos knygą kasos dokumentus, ruošė darbo užmokesčio apskaitos ir darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kaip jai buvo pasakyta pildyti direktorės T. D.. Kokie buvo apskaitos registrai, ji neprisimena. Kaip jau minėjo, ji suvedė didžiosios knygos sąskaitas, kasos knygą pagal jai duotus dokumentus. Kasos pajamų orderius pinigams pagal kasos aparato žurnalą pildė ji. Kasos išlaidų orderių, atrodo, neišrašinėjo, nes su grynaisiais pinigais jokių reikalų neturėjo. Grynieji pinigai, gauti už banketus, turėjo būti užpajamuojami įmonės kasoje, tačiau ar tam buvo išrašomos sąskaitos faktūros, kasos pajamų orderiai ar kasos aparato čekiai, ji nežino, nes jai jų niekas nerodė ir į apskaitą įvesti nedavė. Ar 2007 m. antrame pusmetyje UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusi sutartis dėl maitinimo paslaugų teikimo, ji negali pasakyti, nes tokių sutarčių nematė, jai niekas jų nerodė. Ji užpildydavo darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius ir atiduodavo juos įmonės direktorei T. D.. Įmonėje kasininko nebuvo, grynieji pinigai buvo pas šeimininką S. D.. 2007 m. 2-ą pusmetį UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą vykdė. Maistą gamino virėjai, maistą ir gėrimus ant stalo patiekdavo bei stalą serviruodavo barmenai, jiems padėdavo kiti virtuvės darbuotojai. Dėl S. D. atlyginimo pakėlimo įsakymas buvo atspausdintas vėliau nei 2007-07-01, konkrečios datos neatsimena, bet atrodo, kad po pirmo vizito pas gydytoją dėl nėštumo, apytiksliai tai buvo 2007 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn. Buvo aišku, kad S. D. nėščia, nes visiems buvo pasakyta, o atlyginimą padidinti liepė direktorė T. D.. Atlyginimo S. D. ar bet kam kitam ji išmokėjusi nebuvo, nes jokių reikalų su grynaisiais pinigais neturėjo. Ar atlyginimas S. D. buvo išmokėtas, ji nežino. Kasos išlaidų orderių dėl atlyginimo S. D. išmokėjimo ji neišrašė, kas ir kada juos išrašė, ji nežino. Šie orderiai yra be numerių ir neįtraukti į kasos knygą, nes niekas jai nepateikė jų įvesti į apskaitą. Tai reiškia, kad jie buvo išrašyti žymiai vėliau. Dėl kokių nors išmokėjimų jai niekas nieko neaiškino, ji tik suvesdavo kasos knygą pagal jai pateiktus dokumentus. Dėl atlyginimų įmonės darbuotojams ji išrašydavo atlyginimų mokėjimo žiniaraščius, o kokiu būdu šeimininkas jiems mokėjo, ji nežino, kaip ir nežino, kiek šeimininkai turėjo grynųjų pinigų, nes jokių atsiskaitymo už banketus dokumentų jai nepateikdavo. 2007-11-12, 2007-09-10, 2007-12-10 kasos išlaidų orderiai, išrašyti S. D., parašyti ne jos ranka ir jos parašai juose padirbti, minėti orderiai parašyti T. D. ranka, nes jos raštą ji puikiai pažįsta. Liepos, rugpjūčio mėnesių, gal ir rugsėjo mėnesio darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiai direktorės nurodymu buvo perrašyti. Sodrai ataskaitas parengė ji, kas konkrečiai, t. y. ji ar direktorė, jas nuvežė, ji neprisimena. Šiuo metu ji ne Lietuvoje. (t. 1, b. l. 155-158)

2010-05-25 raštu VĮ Registrų centro Vilniaus filialas pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelės akcininkės T. D. 2003-10-14 sprendimo, kuriuo T. D. paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, patvirtintą kopiją. (t. 1, b. l. 167, 181)

2009-09-01 raštu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo VSDFV Vilniaus skyrius pateikė: 1) 2009-07-23 VSDFV Vilniaus skyriaus Įmokų išieškojimo skyriaus vyriausiojo specialisto V. N. išvadą Nr. Ž-544 (patvirtintą kopiją), kurioje nurodyta, kad 2009-03-26 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei buvo išsiųstas laiškas, kuriuo prašoma pateikti S. D. darbo sutartis, kitus dokumentus, susijusius su jos darbu įmonėje, darbo laiko apskaitos žiniaraščius, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščius, kasos ir banko sąskaitų ataskaitas, ir kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalį reikalaujamų dokumentų pateikė paštu 2009-04-03; 2) 2004-07-27 darbo sutartį tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir S. D. (patvirtintą kopiją), kurioje nurodyta, kad S. D. priimta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorės pareigas pusei etato, jai nustatytas 250 Lt atlyginimas, taip pat įrašytas sutarties pakeitimas, jame nurodyta, kad S. D. nuo 2007-07-01 pervedama dirbti pilnu etatu į administratorės, vadybininkės, tiekėjos, lep. barmenės pareigas ir jai nustatomas 6700 Lt mėnesinis atlyginimas, žemiau yra įrašai „T. D.“, „S. D.“, šalia šių įrašų yra parašai; 3) 2007-07-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsakymą Nr. 07/07-01 (patvirtintą kopiją), kuriame nurodyta, kad nuo 2007-07-01 administratorė S. D. pervedama dirbti pilnu etatu ir nustatomas atlyginimas 6700 Lt, įsakymas pasirašytas direktorės T. D. vardu, žemiau yra įrašas „Su įsakymu susipažinau: S. D.“, šalia šio įrašo yra parašas; 4) UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007 m. liepos mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštį (patvirtintą kopiją), kuriame pažymėta, kad S. D. 2007 m. liepos mėnesį dirbo po 8 valandas per dieną, visi nurodyti jos darbo valandų skaičiai ištaisyti, ant kito skaičiaus viršaus užrašyti aštuonetai; 5) 2007-07-31, 2007-08-31, 2007-09-28, 2007 m. spalio mėn., 2007 m. lapkričio mėn. 2007 m. gruodžio mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius (pavirtintas kopijas), kuriuose nurodyta, kad S. D. priskaičiuotas 6700 Lt atlyginimas, jai išmokėtas 4776,40 Lt dydžio atlyginimas, šalia yra gavėjo parašai, 2007-07-31 ir 2007 m. gruodžio mėn. žiniaraščiai pasirašyti T. D. vardu, 2007-08-31, 2007-09-28, 2007 m. spalio ir lapkričio mėn. žiniaraščiai pasirašyti T. D. ir buhalterės M. K. vardu; 6) 2007-08-13, 2007-09-10, 2007-10-10, 2007-11-12, 2007-12-10 ir 2008-01-15 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderius be numerio (patvirtintas kopijas), kuriuose nurodyta, kad S. D. buvo išmokėta 4776,40 Lt alga, visuose nurodyta, kad pinigus gavo S. D., visuose yra gavėjo parašas, visi orderiai pasirašyti T. D. vardu bei dalis jų, t. y. 2007-09-10, 2007-10-10, 2007-11-12, 2007-12-10 kasos išlaidų orderiai, pasirašyti ir M. K. vardu; 7) nedarbingumo pažymėjimus Nr. 2970922, Nr. 2970936 (patvirtintas kopijas), kuriuose nurodytas S. D. nedarbingumo laikotarpis iš viso nuo 2008-01-22 iki 2008-02-25; 8) S. D. 2008-02-19 ir 2008-02-26 prašymus VSDFV Vilniaus skyriui skirti ligos pašalpas (patvirtintas kopijas); 9) 2008-02-27 ir 2008-03-05 VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimus (patvirtintas kopijas), kuriais S. D. paskirtos 3525,51 Lt ligos pašalpa už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2008-01-22 iki 2008-02-11 ir 2440,73 Lt ligos pašalpa už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2008-02-12 iki 2008-02-25; 10) nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimus Nr. 0123667 ir Nr. 0123416 (patvirtintas kopijas), kuriuose nurodyti S. D. nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiai nuo 2008-02-26 iki 2008-06-30 ir nuo 2008-07-01 iki 2008-07-14; 11) S. D. 2008-02-27 prašymą VSDFV Vilniaus skyriui skirti motinystės pašalpą (patvirtintą kopiją); 12) 2008-03-07 ir 2008-06-30 VSDFV Vilniaus skyriaus vyriausiųjų specialisčių N. S. bei A. P. sprendimus Nr. 6-24-8747 ir Nr. 6-24-19245 (patvirtintas kopijas), kuriais S. D. paskirtos 26 800,20 Lt (iš jų 6048,05 Lt pajamų mokestis) ir 2871,45 Lt (iš jų 612,35 Lt pajamų mokestis) motinystės pašalpos už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpius nuo 2008-02-26 iki 2008-06-30 ir nuo 2008-07-01 iki 2008-07-14; 13) UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės T. D. 2008-06-25 įsakymą, kuriuo S. D. išleista vaiko priežiūros atostogoms nuo 2008-07-15 iki 2010-04-23 (patvirtintą kopiją); 14) 2008-06-25 S. D. prašymą VSDFV Vilniaus skyriui skirti motinystės (tėvystės) pašalpą (patvirtintą kopiją); 15) 2008-08-13 VSDFV Vilniaus skyriaus vyriausiojo specialisto G. J. sprendimą Nr. 6-24-23561 (patvirtintą kopiją), kuriuo S. D. paskirta 95 192,63 Lt dydžio (iš jų 21 148,92 Lt pajamų mokestis) motinystės (tėvystės) pašalpa vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu iki vaikui sueis dveji metai, t. y. nuo 2008-07-15 iki 2010-04-23. (t. 1, b. l. 1-10, 24-37, 44-69)

2009-11-16 raštu VSDFV Vilniaus skyrius pateikė šiuos dokumentus (patvirtintas kopijas): 1) 2007-10-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimą apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2007 m. 3 ketvirtį Nr. 3, pasirašytą T. D. ir M. K. vardu, kuriame nurodyta, kad S. D. pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma yra 20 100 Lt, įmokų suma – 6829,98 Lt, yra spaudas, patvirtinantis šio dokumento gavimą VSDFV Vilniaus skyriuje 2007-10-19; 2) 2008-01-11 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimą apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2007 m. 4 ketvirtį Nr. 08/01, pasirašytą T. D. vardu, kuriame nurodyta, kad S. D. pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma yra 20 100 Lt, įmokų suma – 6829,98 Lt, yra spaudas, patvirtinantis šio dokumento gavimą VSDFV Vilniaus skyriuje 2008-01-14; 3) 2008-04-22 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį Nr. 1, kuriame yra spaudas, patvirtinantis šio dokumento gavimą VSDFV Vilniaus skyriuje 2008-04-25, bei priedą prie šio pranešimo SAM3SD, kuriame nurodyta, kad S. D. pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma yra 609,09 Lt, įmokų suma – 206,97 Lt, šio dokumento pabaigoje grafoje „vadovo ar įgalioto asmens parašas“ yra parašas; 4) UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-01-02 pranešimą apie apdraustųjų nedraudiminius laikotarpius Nr. 08/1, pasirašytą T. D. vardu, kuriame nurodyta, kad S. D. nuo 2008-01-02 iki 2008-01-21 suteiktos nemokamos atostogos, yra spaudas, patvirtinantis šio dokumento gavimą VSDFV Vilniaus skyriuje 2008-02-27. (t. 2, b. l. 2, 30, 34, 40-42, 48)

2011-05-06 rašte VSDFV Vilniaus skyrius nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2007-04-01 iki 2008-03-01 įmokas VSDFV Vilniaus skyriui mokėjo grynais pinigais: 2007-07-31 – 600 Lt, 2007-09-28 – 3398 Lt, 2007-10-15 – 3432 Lt, 2007-10-24 – 400 Lt, 2007-11-19 – 1450 Lt, 2007-12-03 – 1423 Lt, 2007-12-18 – 2277 Lt, 2008-01-26 – 850 Lt, 2008-02-04 – 500 Lt, 2008-02-06 – 977 Lt. (t. 2, b. l. 119)

Pagal 2009-11-12 poėmio protokolą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės, esančios (duomenys neskelbtini), paimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos ir kiti veiklos dokumentai. Tarp šių dokumentų yra direktorės T. D. ir vyr. buhalterės M. K. vardu pasirašyta 2007-08-03 mėnesinė pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracija Nr. 07/07 už 2007 m. liepos mėnesį, kurioje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ per 2007 m. liepos mėn. išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų ir pajamų mokesčio, suma buvo 1078,12 Lt, deklaracijoje yra žyma apie jos gavimą Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriuje 2007-08-14; direktorės T. D. ir vyr. buhalterės M. K. vardu pasirašyta patikslinta 2007-09-14 mėnesinė pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracija Nr. 07/07 už 2007 m. liepos mėnesį, kurioje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ per 2007 m. liepos mėn. išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų ir pajamų mokesčio, suma buvo 5728,12 Lt, deklaracijoje yra žyma apie jos gavimą Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriuje 2007-09-18; direktorės T. D. ir vyr. buhalterės M. K. vardu pasirašyta patikslinta 2007-10-13 mėnesinė pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracija Nr. 07/11 už 2007 m. liepos mėnesį, kurioje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ per 2007 m. liepos mėn. išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų ir pajamų mokesčio, suma buvo 7428,17 Lt, deklaracijoje yra žyma apie jos gavimą Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriuje 2007-10-29; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. sausio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštis, pasirašytas S. D. vardu, kuriame užfiksuota, kad S. D. dirbo 2008 m. sausio 7 – 21 dienomis po 8 valandas per dieną. (t. 2, b. l. 103-105; t. 4, b. l. 112-118; atskira dėžė prie bylos; dėžėje raudonas segtuvas „Darbo užmokestis“, l. 35; segtuvas „Deklaracijos“, l. 13, 68, 69)

2010-08-03 raštu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė T. D. pranešė, kad visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai buvo paimti pagal poėmio protokolą šioje byloje, bei pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2003-10-15 ir 2005-09-08 išduotų registravimo pažymėjimų patvirtintas kopijas bei 2004-06-15 panaudos sutarties Nr. 1 patvirtintą kopiją, kurioje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ perduoda bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ laikinai neterminuotai ir neatlygintinai naudotis 96,36 kv. m. ploto patalpą, kurios unikalus Nr. 4162-0800-0076. (t. 2, b. l. 174-179)

FNTT prie LR VRM specialisto išvadoje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas nuo 2004-06-21 ėjo T. D., buhalterinę apskaitą tvarkė: nuo 2006-05-04 – UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2007-08-01 M. K.-Ž. Tyrimui negautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės T. D. įsakymas dėl kasininko pareigų pavedimo, tačiau, tyrimui gautų kasos dokumentų duomenimis, kasininko pareigas vykdė bendrovės direktorė T. D.. Pagrindinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos pobūdis – restoranų ir pagaminto valgio tiekimo veikla, kurią ji vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiose patalpose, perduotose bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ neatlygintinai naudotis pagal 2004-06-15 sutartį Nr. 1. S. D. 2004-07-27 darbo sutartimi Nr. 02 priimta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ užeigos-baro administratorės pareigas pusei etato, jai nustatytas 250 Lt atlyginimas. Darbo sutartyje 2007-07-01 įrašytas pakeitimas apie tai, kad S. D. paskirta eiti administratorės, vadybininkės ir tiekėjos pareigas. 2007-07-01 įsakyme Nr. 07/07-01 nurodyta, kad S. D. nuo 2007-07-01 pervedama dirbti pilnu etatu ir jai nustatomas 6700 Lt mėnesinis atlyginimas, ties įrašais „Direktorė T. D.“ ir „Su įsakymu susipažinau: S. D.“ yra parašai. S. D. nėštumo ir gimdymo atostogos prasidėjo nuo 2008-02-26. Tyrimui gautuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose užfiksuota, kad S. D. bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. sausį dirbo keletą dienų, t. y. 2 dienas po 4 valandas, visas likusias darbo dienas buvo neapmokamose atostogose bei sirgo, vasario mėnesį iki 2008-02-25 nedirbo dėl ligos. Specialisto išvados priede Nr. 10.1 pateikta parašais nepatvirtinto UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. sausio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščio kopija. Tyrimui pateikti kasos knygoje, patvirtintoje direktorės T. D. parašais, neapskaityti 2007-07-13, 2007-08-13, 2007-09-10, 2007-11-12, 2007-12-10 ir 2008-01-15 kasos išlaidų orderiai be numerių (jų kopijos specialisto išvados priede Nr. 26), kuriuose yra gavėjo, kasininko parašai, kaip įmonės vadovas nurodyta T. D.. Specialisto išvados priede Nr. 26 esančioje lentelėje „Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ kasoje neapskaitytų kasos išlaidų orderių duomenys“ nurodyta, kad minėtame neapskaitytame 2007-07-13 kasos išlaidų orderyje atvaizduota, jog S. D. buvo išmokėta 4485 Lt alga, o kituose minėtuose neapskaitytuose kasos išlaidų orderiuose nurodyta, jog pagal kiekvieną iš jų S. D. buvo išmokėta 4776,40 Lt alga. Specialisto išvados priede Nr. 25 pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygos kopija bei lentelė „UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygos ir dokumentų duomenys už 2006-2008 metus“, iš kurių matyti, kad laikotarpiu nuo 2007-06-01 iki 2008-01-01 kasos išlaidų orderiai į kasos knygą yra įrašyti chronologine eilės tvarka, jų numeriai eina visi iš eilės nuo Nr. 5 iki Nr. 10, kad 2008 m. sausio – vasario mėnesiais kasos išlaidų orderių į kasos knygą išvis nebuvo įtraukta, kasos išlaidų orderis Nr. 1 įtrauktas į kasos knygą tik 2008 m. kovo mėn. Minėtoje lentelėje bei kasos knygos kopijoje taip pat užfiksuota, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygą už 2007 m. spalio mėn. yra įtrauktas tik vienas 2007-10-31 kasos išlaidų orderis Nr. 8 940 Lt sumai, nurodyta pagal jį atlikta operacija „avansas atsiskaitytinai“. Taip pat minėtuose dokumentuose užfiksuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ likutis kasoje 2008-01-01 buvo 6,15 Lt, į kasos knygą už 2008 m. sausio mėn. įtraukta iš viso 183,50 Lt gautų pajamų, likutis 2008-02-01 – 189,65 Lt, į kasos knygą už 2008 m. vasario mėn. įtraukta iš viso 238 Lt gautų pajamų, likutis 2008-03-01 – 427,65 Lt, į kasos knygą už 2008 m. kovo mėn. įtraukta iš viso 181 Lt gautų pajamų bei 600 Lt išlaidų (pagal 2008-03-31 KIO Nr. 1, nurodyta paskirtis - direktorei T. D. darbo užmokesčio išmokėjimui, ūkio išlaidoms ir pan.). Remiantis bendrovės kasos knygos duomenimis, pinigai pagal minėtus neapskaitytus 2007-07-13, 2007-08-13, 2007-09-10, 2007-11-12, 2007-12-10 ir 2008-01-15 kasos išlaidų orderius nei jų išrašymo dieną, nei tiriamuoju laikotarpiu iš bendrovės kasos išmokėti nebuvo. Remiantis tyrimui pateiktų darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščių už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2007-12-31 (jų kopijos specialisto išvados priede Nr. 9) bei minėtų neapskaitytų kasos išlaidų orderių duomenimis, darbo užmokestis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams buvo išmokėtas grynais pinigais, kadangi yra gavėjų parašai. Tačiau tyrimui nepateikti dokumentai, patvirtinantys bendrovės gautas pajamas, iš kurių S. D. buvo sumokėtas per 2007 m. 2-ąjį pusmetį priskaitytas darbo užmokestis bei su šiuo priskaičiuotu užmokesčiu susiję mokesčiai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje per 2007 m. 2-ąjį pusmetį iš veiklos gautų pajamų buvo užpajamuota iš viso 4390 Lt, kasos likutis 2007-07-01 buvo 31,63 Lt, 2008-01-01 – 6,15 Lt. Bendrovės atsiskaitomojoje sąskaitoje pajamos per 2007 m. 2-ąjį pusmetį neužfiksuotos. Remiantis kasos knyga ir kasos dokumentais, bendrovės direktorei T. D. per 2007 m. 2-ąjį pusmetį pagal 5 kasos išlaidų orderius buvo išmokėta iš viso 4390 Lt. Tyrimui buvo gauti VSDFV Vilniaus skyriaus raštai, kuriais UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo raginama sumokėti susidariusias valstybinio socialinio draudimo įmokų skolas: 2006-07-28 raštas dėl 665 Lt skolos, 2007-10-24 raštas dėl 618 Lt skolos, 2008-05-16 raštas dėl 614,73 Lt skolos. Laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2008-12-31 bendrovės kasoje buvo užpajamuota iš viso 41 136,95 Lt pajamų, tarp jų: 2006 metais iš viso užpajamuota 23 256,77 Lt, iš jų 21 417,82 Lt išmokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei T. D. darbo užmokesčio išmokėjimui arba avansiniam atsiskaitymui (kasos likutis 2006-01-01 - 4205,97 Lt, 2007-01-01 – 6044,92 Lt); 2007 metais iš viso užpajamuota 13 451,23 Lt + 6044,92 Lt kasos likutis 2007-01-01 datai (t. y. iš viso kasoje apskaityta 19 496,15 Lt), iš jų 19 490 Lt atsiskaitytinai išmokėti direktorei T. D., tačiau nepateikti dokumentai, patvirtinantys jų panaudojimą (kasos likutis 2008-01-01 – 6,15 Lt); per laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2008-07-01 kasoje užpajamuota 1450,50 Lt + 6,15 Lt kasos likutis 2008-01-01 datai (iš viso kasoje apskaityta 1456,65 Lt), iš jų 1450 Lt atsiskaitytinai išmokėti direktorei T. D., tačiau tyrimui negauti dokumentai, patvirtinantys jų panaudojimą. Kasos likutis 2008-07-01 datai buvo 6,65 Lt. Laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2008-06-30 bendrovė į sąskaitą banke gavo 400 Lt, sąskaitos likutis 2007-01-01 buvo 400 Lt, 2008-01-01 sąskaitoje pinigų nebuvo. Kasos ir banko dokumentų duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007 m. gavo iš viso 13 851,23 Lt, likutis kasoje 2007-01-01 buvo 6044,92 Lt. Iš viso 2007 m. bendrovė disponavo 19 896,15 Lt dydžio lėšomis. Išvadoje konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2007-07-01 iki 2007-12-31 atsiskaitomojoje sąskaitoje ir kasoje neturėjo lėšų išmokėti S. D. laikotarpiu nuo 2007-07-01 iki 2007-12-31 priskaičiuotą darbo užmokestį bei sumokėti socialinio draudimo įmokas nuo jai priskaičiuoto darbo užmokesčio. Remiantis kasos knygos ir banko apskaitos dokumentų duomenimis, darbo užmokesčio S. D. pakėlimui nuo 350 Lt iki 6700 Lt bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ iki 2007-07-01 ekonominio pagrindo nebuvo. Pakėlus darbo užmokestį, bendrovės veiklos pajamos mažėjo. 2007 m. bendrovė gavo 13 851,23 Lt pajamų, t. y. 9405,54 Lt mažiau nei 2006 metais. 2007 m. 2-ąjį pusmetį bendrovės pajamos buvo 5122,19 litais mažesnės nei per 2007 m. 1-ąjį pusmetį. Per 2008 m. 1-ąjį pusmetį bendrovė gavo 1450,50 Lt pajamų, t. y. 8036,21 litais mažiau nei per 2007 m. 1-ąjį pusmetį. Be to, tyrimui pateiktuose bendrovės balanse ir pelno (nuostolio) ataskaitoje už 2007 metus, pasirašytuose direktorės T. D. vardu, užfiksuota, kad bendrovė 2006 m. patyrė 8995 Lt nuostolį, 2007 m. – 15 982 Lt nuostolį. Specialisto išvados priede Nr. 28.2 yra 2008 m. gegužės mėn. parengta UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelno (nuostolių) ataskaita už 2007 metus (kopija), pasirašyta T. D. vardu, kurioje užfiksuota, kad 2007 m. bendrovės veiklos sąnaudos buvo 21 593 Lt. Remiantis tyrimui gautų darbo užmokesčio paskaičiavimo bei išmokėjimo žiniaraščių duomenimis nustatyta, kad nuo 2006-07-01 iki 2008-07-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams nebuvo mokami priedai, premijos ar priemokos. Tyrimui pateiktuose įsakymuose duomenų apie darbo užmokesčio pakėlimą darbuotojams, išskyrus S. D., nėra. Darbo užmokestis buvo keliamas tik atsižvelgiant į LR Vyriausybės priimtus sprendimus dėl minimalaus darbo užmokesčio. Nuo 2007-01-01 iki 2007-07-01 S. D. ir kitiems bendrovės darbuotojams, išskyrus direktorę T. D., buvo skaičiuojamas 300 Lt mėnesio atlyginimas. LR Vyriausybės nutarimu padidinus minimalią algą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams, išskyrus S. D., nuo 2007-07-01 buvo skaičiuojamas 350 Lt mėnesinis darbo užmokestis, t. y. 0,5 MMA. S. D. darbo užmokestis 2007 m. liepos – gruodžio mėnesiais buvo 9,57 karto didesnis negu bendrovės direktorės T. D. darbo užmokestis. S. D. draudžiamosios pajamos buvo padidintos būtent tuo laikotarpiu, kurio draudžiamosios pajamos buvo naudojamos apskaičiuojant kompensuojamąjį uždarbį, pagal kurį nustatomas ligos, motinystės, tėvystės pašalpų dydis. Tyrimui nebuvo gauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registras „Didžioji knyga“ ir kiti apskaitos registrai, kuriuose apskaitomas bendrovės turtas, pajamos, sąnaudos, įsipareigojimai ir kiti veiklos rezultatus nusakantys rodikliai, už 2006-2008 metus. Taip pat tyrimui negauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokesčio paskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščiai už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2008-07-01. Vadovaujantis 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 4 p. nuostata, „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“. Pagal minėto įstatymo 16 str. 1 d. nuostatą, „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“. Pagal to paties įstatymo 21 str. 1 d. nuostatą, „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentų už 2006 - 2008 metus valstybinei mokesčių inspekcijai ir Juridinių asmenų registro tvarkytojui nėra pateikusi. Dėl nustatytų buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2007 metus ir 2008 m. 1-ąjį pusmetį. (t. 3, b. l. 4-205; t. 4, b. l. 1-31)

VSDFV Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad S. D. įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2004-07-28. Jos draudžiamosios pajamos, remiantis draudėjų pateiktuose socialinio draudimo pranešimuose nurodytais duomenimis. 2006 m. 4 ketvirtį buvo 900 Lt, 2007 m. 1 ketvirtį – 900 Lt, 2007 m. 2 ketvirtį – 900 Lt, 2007 m. 3 ketvirtį – 20 100 Lt, 2007 m. 4 ketvirtį – 20 100 Lt, 2008 m. 1 ketvirtį – 609,09 Lt. Pagal 2004-07-27 darbo sutartį Nr. 02 S. D. priimta dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, jai nustatytas darbo laikas - 20 val. per savaitę, 5 darbo dienų savaitė, mėnesinė alga – ne mažiau nei LR nustatytas minimumas – 250 Lt pusė etato. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės T. D. 2007-07-01 įsakymu Nr. 07/07-01 S. D. pervesta dirbti pilnu etatu, jai nustatytas 6700 Lt mėnesinis atlyginimas, t. y. 22 kartus didesnis nei prieš tai jai mokėtas atlyginimas. Kitiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams 2007 metais atlyginimai nebuvo didinami. Padidinus S. D. atlyginimą nuo 2007-07-01, bendrovėje apskaičiuotos didesnės VSD įmokų sumos pilnai sumokėtos VSDF biudžetui.

VSDFV Vilniaus skyriuje gautas 2008-02-19 S. D. prašymas skirti jai ligos pašalpą laikinojo nedarbingumo laikotarpiu nuo 2008-01-22 iki 2008-02-11 ir 2008-02-26 prašymas skirti jai ligos pašalpą laikinojo nedarbingumo laikotarpiu nuo 2008-02-12 iki 2008-02-25. Už minėtus nedarbingumo laikotarpius jai paskirtos 3525,51 Lt ir 2440,73 Lt ligos pašalpos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priskaityta suma už 2 pirmąsias S. D. nedarbingumo dienas nuo 2008-01-22 iki 2008-01-23 – 510,47 Lt. Vadovaujantis LR Vyriausybės 2001-01-25 nutarimu Nr. 86 patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 9 punktu, S. D. ligos pašalpos paskirtos taikant vienos dienos kompensuojamąjį uždarbį, apskaičiuotą pagal 2007 m. 3 ketvirčio UAB „(duomenys neskelbtini)“ 20 100 Lt draudžiamąsias pajamas.

Vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 str., kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas už praeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį.

VSDFV Vilniaus skyriuje 2008-02-27 gautas S. D. prašymas skirti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu nuo 2008-02-26 iki 2008-06-30 ir 2008-06-25 gautas prašymas skirti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu nuo 2008-07-01 iki 2008-07-14. 2008-03-07 VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimu Nr. 6-24-8747 S. D. paskirta 26 800,20 Lt motinystės pašalpa už nėštumo ir gimdymo laikotarpį nuo 2008-02-26 iki 2008-06-30, iš jų 20 752,15 Lt pervesta į asmeninę sąskaitą ir 6048,05 Lt sumokėta gyventojų pajamų mokesčio. 2008-06-30 VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimu Nr. 6-24-19245 S. D. paskirta 2871,45 Lt motinystės pašalpa už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2008-07-01 iki 2008-07-14, iš jų 2259,10 Lt pervesta į asmeninę sąskaitą ir 612,35 Lt sumokėta gyventojų pajamų mokesčio. S. D. motinystės pašalpos paskirtos taikant vienos dienos kompensuojamąjį uždarbį, apskaičiuotą pagal 2007 m. 3 ketvirčio UAB „(duomenys neskelbtini)“ 20 100 Lt draudžiamąsias pajamas. S. D. už visą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2008-02-26 iki 2008-07-14 paskirta 29 671,65 Lt motinystės pašalpa. Pagrįstomis S. D. draudžiamosiomis pajamomis laikytina 2004-07-27 darbo sutartyje Nr. 02 iki padidinimo nustatytas minimalus darbo užmokestis. LR Vyriausybė 2007-06-06 nutarimu Nr. 543 nuo 2007-07-01 nustatė 700 Lt minimalią mėnesinę algą, todėl skaičiuojant VSDF biudžetui padarytą žalą, pagrįstomis S. D. draudžiamosiomis pajamomis nuo 2007-07-01 iki 2009-09-30 laikoma 700 Lt minimali mėnesinė alga, už visą 2007 m. 3 ketvirtį – 2100 Lt. Paskyrus S. D. motinystės pašalpą iš pagrįstų 2007 m. 3 ketvirčio 2100 Lt draudžiamųjų pajamų, būtų paskirta jai 3099,69 Lt motinystės pašalpa, iš jų 2694,97 būtų pervesta į S. D. sąskaitą ir 404,72Lt būtų sumokėta gyventojų pajamų mokesčio. Vertinant, kad motinystės pašalpa už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2008-02-26 iki 2008-07-14 S. D. paskirta ir iš nepagrįstai 2007 m. 3 ketvirtį 18 000 Lt padidintų UAB „(duomenys neskelbtini)“ draudžiamųjų pajamų (20 100 Lt (draudžiamosios pajamos) – 2100 Lt (pagrįstos draudžiamosios pajamos)), išmokėjus S. D. motinystės pašalpą, VSDF biudžetui padaryta 26 571,96 Lt žala, iš jų 20 316,28 Lt pervesta į S. D. sąskaitą ir 6255,68 Lt sumokėta gyventojų pajamų mokesčio.

VSDFV Vilniaus skyriuje 2008-06-25 gautas S. D. prašymas skirti motinystės (tėvystės) pašalpą vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu nuo 2008-07-15 iki 2010-04-23. 2008-08-13 VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimu Nr. 6-24-23561 S. D. paskirta 95 192,63 Lt motinystės (tėvystės) pašalpa už vaiko priežiūros atostogų laikotarpį nuo 2008-07-15 iki 2010-04-23, iš jų 75 001,04 Lt pervesta į S. D. sąskaitą ir 20 191,59 Lt sumokėta gyventojų pajamų mokesčio ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų. S. D. motinystės (tėvystės) pašalpa paskirta taikant vienos dienos kompensuojamąjį uždarbį, apskaičiuotą pagal 2008-01-01 – 2008-01-21 laikotarpio UAB „(duomenys neskelbtini)“ 609,09 Lt draudžiamąsias pajamas, pagal 510,47 Lt pašalpą iš UAB „Liūto širdis“ lėšų už 2 pirmąsias laikinojo nedarbingumo dienas (2008 m. sausio 22 ir 23 d.), pagal 3525,51 Lt ligos pašalpą iš VSDF biudžeto lėšų už laikotarpį nuo 2008-01-24 iki 2008-02-11, pagal 2440,73 Lt ligos pašalpą iš VSDF biudžeto lėšų už laikotarpį nuo 2008-02-12 iki 2008-02-25 ir pagal 7019,10 Lt motinystės pašalpą iš VSDF biudžeto lėšų už laikotarpį nuo 2008-02-26 iki 2008-03-31, iš viso pagal 14 104,90 Lt 2008 m. 1 ketvirčio draudžiamąsias pajamas. Nustatant VSDF biudžetui padarytą žalą, pagrįstomis S. D. draudžiamosiomis pajamomis laikoma 2004-07-27 darbo sutartyje Nr. 02 iki padidinimo nustatytas minimalus darbo užmokestis. LR Vyriausybė 2007-12-17 nutarimu Nr. 1368 nuo 2008-01-01 nustatė 800 Lt minimalią mėnesinę algą. Todėl skaičiuojant VSDF biudžetui padarytą žalą pagrįstomis S. D. draudžiamosiomis pajamomis nuo 2008-01-01 laikoma 800 Lt minimali mėnesinė alga ir už 2008 m. 1 ketvirtį – 1482,58 Lt draudžiamosios pajamos, kurias sudaro: už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2008-01-21 (už 2 dirbtas darbo dienas) – 72,72 Lt, už laikotarpį nuo 2008-01-22 iki 2008-01-23 (pašalpa iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšų už 2 pirmąsias laikinojo nedarbingumo dienas) – 53,33 Lt, už laikotarpį nuo 2008-01-24 iki 2008-02-11 (ligos pašalpa iš VSDF biudžeto lėšų) – 368,30 Lt, už laikotarpį nuo 2008-02-12 iki 2008-02-25 (ligos pašalpa iš VSDF biudžeto lėšų) – 254,97 Lt ir už laikotarpį nuo 2008-02-26 iki 2008-03-31 (motinystės pašalpa iš VSDF biudžeto lėšų) – 733,26 Lt. Paskyrus S. D. motinystės (tėvystės) pašalpą iš pagrįstų 2008 m. 1 ketvirčio 1482,58 Lt draudžiamųjų pajamų, būtų paskirta jai 10 005,94 Lt motinystės (tėvystės) pašalpa, iš jų 9501,61 Lt būtų pervesta į S. D. sąskaitą ir 504,33 Lt būtų sumokėta gyventojų pajamų mokesčio ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų. Vertinant, kad motinystės (tėvystės) pašalpa už vaiko priežiūros atostogų laikotarpį nuo 2008-07-15 iki 2008-04-23 S. D. paskirta iš nepagrįstai 2008 m. sausio mėnesį 536,37 Lt padidintų UAB „(duomenys neskelbtini)“ draudžiamųjų pajamų (609,09 Lt (draudžiamosios pajamos) – 72,72 Lt (pagrįstos draudžiamosios pajamos)), iš nepagrįstai 457,14 Lt padidintos pašalpos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšų už 2 pirmąsias laikinojo nedarbingumo dienas (510,47 Lt – 53,33 Lt (pašalpa iš nepadidintų draudžiamųjų pajamų)), iš nepagrįstai 3157,21 Lt padidintos ligos pašalpos už laikotarpį nuo 2008-01-24 iki 2008-02-11 (3525,51 Lt – 368,30 Lt (nepadidinta ligos pašalpa)), iš nepagrįstai 2185,76 Lt padidintos ligos pašalpos už laikotarpį nuo 2008-02-12 iki 2008-02-25 (2440,73 Lt – 254,97 Lt (nepadidinta ligos pašalpa)) ir iš nepagrįstai 6285,84 Lt padidintos motinystės pašalpos už laikotarpį nuo 2008-02-26 iki 2008-03-31 (7019,10 Lt – 733,26 Lt (nepadidinta motinystės pašalpa)), išmokėjus S. D. motinystės (tėvystės) pašalpą už vaiko priežiūros atostogų laikotarpį nuo 2008-07-15 iki 2010-04-23 VSDF biudžetui padaryta 85 186,69 Lt žala, iš jų 65 499,43 Lt pervesta į S. D. sąskaitą ir 19 687,26 Lt sumokėta gyventojų pajamų mokesčio ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų. (t. 4, b. l. 42-50)

2013-06-05 FNTT prie LR VRM specialisto išvadoje nurodyta, kad iš tyrimui atlikti gautų UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos apskaitos dokumentų, kasos knygos, kasos operacijų žurnalų nustatyta, kad UAB „Liūto širdis“ apskaitoje per 2007 m. 2 pusmetį buvo užpajamuota 4390 Lt (3 ketvirtį – 2800 Lt, 4 ketvirtį – 1590 Lt). Iš tyrimui atlikti pateiktų banko sąskaitų išrašų nustatyta, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas laikotarpiu nuo 2007-07-01 iki 2007-12-31 įplaukų nebuvo. Remiantis apklausų protokolais, D. B., N. V., D. T. ir R. J. už renginius, organizuotus UAB „(duomenys neskelbtini), sumokėjo atitinkamai apie 20 000 Lt, apie 1000 Lt, apie 15 000 Lt ir apie 15 000 Lt, iš viso 51 000 Lt. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d., į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Iš tyrimui atlikti pateiktų dokumentų nustatyta, kad 2007 m. 2 pusmetį piniginių lėšų iš D. B., N. V., D. T. ir R. J. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą ir banko sąskaitas gauta nebuvo. Laikotarpiu nuo 2007-07-01 iki 2007-12-31 iš D. B., N. V., D. T. ir R. J. gautos 51 000 Lt piniginės lėšos UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitytos nebuvo, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros už 2007 metus. UAB „(duomenys neskelbtini)“, pateikdama valstybinei mokesčių inspekcijai pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas už laikotarpį nuo 2007-07-01 iki 2007-12-31, 2007 m. 2 pusmetį iš D. B., N. V., D. T. ir R. J. už organizuotus renginius gautų 51 000 Lt pajamų nedeklaravo. Todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 89 str. 1 dalį, reglamentuojančią mokestinio laikotarpio mokėtinos į biudžetą PVM sumos apskaičiavimą, nes nedeklaravo 51 000 Lt apmokestinamųjų pajamų ir nuo šių pajamų apskaičiuoto 9180 Lt pardavimo PVM. Vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo 4 str. 1 d., 7 str. 1 d. ir 11 str. 1 d., nuo minėtų nedeklaruotų pajamų papildomai apskaičiuojama 5253 Lt pelno mokesčio. UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat pažeidė Laikinojo socialinio mokesčio įstatymo nuostatas, nes 2007 m. neapskaičiavo 1051 Lt socialinio mokesčio. UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavusi 2007 m. iš užsakovų D. B., N. V., D. T. ir R. J. bei apskaitoje neapskaičiusi 51 000 Lt pajamų, privalėjo jas deklaruoti ir už 2007 metus papildomai sumokėti iš viso 15 484 Lt mokesčių, iš jų: 9180 Lt PVM mokesčio; 5253 Lt pelno mokesčio ir 1051 Lt socialinio mokesčio. (t. 4, b. l. 63-82)

LTEC specialisto išvadoje konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007 m. spalio mėn., 2007 m. lapkričio mėn. darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose įrašą „Sudarė: vyr. buhalterė M. K.“ parašė ir šalia pasirašė T. D.. 2007-09-10, 2007-11-12 ir 2007-12-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderiuose rankraštinius įrašus, išskyrus eilutėse „Gavau“ ir „200 m. ___ mėn .___d.“, įrašė ir prie pavardės M. K. bei eilutėje „Išdavė kasininkas“ pasirašė T. D.. (t. 4, b. l. 107-118)

2009-11-02 raštu Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus gimdymo namai pateikė patvirtintas kopijas S. D. ligos istorijos dokumentų, kuriuose užfiksuotas S. D. 14 savaičių nėštumas 2007-11-13 datai, nurodyta jos nėštumo įskaitos data 2007-11-13, paskutinės mėnesinės – 2007-07-31. (t. 2, b. l. 110-112)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2015-03-23 ekspertizės akte Nr. EKG 79(200)/15(01) nurodyta, kad T. D. nustatyta: kepenų cirozė (B laipsnio pagal Child klasifikaciją), kepenų piktybinis navikas (nesiekiantis III ar IV stadijos pagal ECOG skalę), tulžies pūslės akmenligė. Remiantis „Nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašo 1 priedu „Sunkių ir nepagydomų ligų sąrašu“, patvirtintu Lietuvos Respublikos teisingumo ir sveikatos apsaugos ministrų 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-308/V-1247 T. D. nėra nustatyta sunki nepagydoma liga, kuri atitiktų minėtą sąrašą. (t. 5, b. l. 170-173)

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygio pažymoje DL-1 Nr. 2587 nurodyta, kad T. D. nustatytas 20 procentų darbingumo lygis nuo 2015-11-25 iki 2018-06-05, netektas 80 procentų darbingumas.

Pagal baudžiamąjį įstatymą sukčiavimas – tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina. Sukčiavimo objektyvieji požymiai – 1) svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, 2) turtinės prievolės išvengimas ir 3) turtinės prievolės panaikinimas – Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje nustatytas kvalifikuojamasis požymis, susiejantis minėtus sukčiavimo objektyviuosius požymius su didele verte.

Sukčiavimo nusikaltimo padarinys – neteisėtai įgyjamas turtas ar teisė į jį. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo arba jos panaikinimo būdas. Apgaulė sukčiaujant naudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę. Apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes ir pan.

Apgaulė motinystės (tėvystės) pašalpos įgijimo srityje paprastai pasireiškia darbo santykių imitavimu: asmuo fiktyviai įdarbinamas, surašomi bei VSDFV pateikiami suklastoti dokumentai, nurodant tokio asmens darbo faktą, pajamas, kurie pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą jam suteikia teisę į atitinkamo dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą. Todėl pagal teismų praktiką, kaltinant asmenį, kad jis apgaule neteisėtai siekė gauti ar padidinti motinystės (tėvystės) pašalpą (teisę į tokią pašalpą), būtina nustatyti jo darbo santykių fiktyvumo faktą. Sprendžiant, ar darbo santykiai buvo fiktyvūs, turi būti atsižvelgiama į šias aplinkybes: kaltininko realią galimybę atlikti sutartyje sulygtą darbą, nustatyto atlyginimo dydį, ar įmonė turėjo pakankamai lėšų atlyginimui išmokėti, ar naudinga buvo įmonei mokėti nustatytą atlyginimą darbuotojui, ar darbuotojas atliko darbo sutartyje sulygtą darbą ir gavo už jį darbo užmokestį. Jeigu kaltininkas fiktyviai įdarbinamas ir surašomi bei VSDFV pateikiami suklastoti dokumentai, nurodant tokio asmens darbo faktą, laikotarpį, kurį jis dirbo, ir pajamas, kurie pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą jam suteikia teisę į atitinkamo dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą, veika kvalifikuojama kaip sukčiavimas.

Realiai mokėtas pagal darbo sutartį darbo užmokestis dar nerodo darbo teisinių santykių realumo ir nepaneigia darbo teisinių santykių fiktyvumo galimybės. Formalūs dokumentai – darbo sutartis, direktoriaus įsakymas, žiniaraščiai apie asmens darbą bendrovėje – nebūtinai liudija realius faktus. Tokio pobūdžio bylose būtina nustatyti, ar šių dokumentų turinys atitinka tikras faktines aplinkybes apie darbdavio suteiktą darbą asmeniui, šio darbinę veiklą, užmokesčio kaip atlygio už darbą gavimą. Nustatant, ar darbo sutartis nebuvo fiktyvi, svarbu atsakyti į klausimą, ar sutartis buvo sudaryta joje nurodytiems ir iš jos kylantiems darbo teisiniams santykiams įgyvendinti ir, ar tokius santykius sukūrė, ar sutartis buvo tik priemonė kitam tikslui – neteisėtai įgyti teisę ir realiai gauti iš VSDF biudžeto motinystės (tėvystės) pašalpas.

Darbo užmokesčio dydis yra dviejų šalių – darbdavio ir darbuotojo – susitarimo dalykas; net tais atvejais, kai darbo užmokestis galėtų būti vertinamas kaip per didelis, nėra pagrindo išvadai, kad tokio dydžio atlyginimas objektyviai yra neįmanomas; vien tai, kad motinystės (tėvystės) pašalpai gauti reikšmingu laikotarpiu asmeniui nustatomas palyginti didelis darbo užmokestis, nelaikytina apgaule Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio prasme; tačiau šios nuostatos taikytinos realiems, o ne fiktyviems darbo santykiams.

Sukčiavimu darbuotojo ir darbdavio veiksmai gali būti pripažinti, pavyzdžiui, įrodžius, jog darbuotojas nedirbo jokio darbo, bet atlyginimą gavo ar panašias aplinkybes. Vertinant šalių susitarimą dėl atlyginimo dydžio teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą įgijimo apgaule kontekste, negalima vadovautis vien tik formaliu susitarimo laisvės principu, bet būtina įvertinti byloje nustatytų aplinkybių visumą: darbo sutarties su asmeniu sudarymą sąlygojančias aplinkybes, darbuotojo ir darbdavio sulygtas sąlygas dėl konkrečių darbų atlikimo, į tai, ar darbai pagal apimtį, kiekybę, kokybę, gautus rezultatus, remiantis teisingumo, proporcingumo ir protingumo principais, atitiko sulygtą darbo užmokestį pagal ekonomikai ir verslo logikai įprastus standartus.

Sukčiavimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl veikai kvalifikuoti kaip sukčiavimui nepakanka apgaulės nustatymo bei turto užvaldymo fakto. Ne mažiau svarbūs ir šio nusikaltimo subjektyvieji požymiai, visų pirma kaltė, pasireiškianti tyčia. Kaltininkas suvokia, kad darydamas veiksmą panaudoja apgaulę ir taip suklaidina turto savininką ar teisėtą valdytoją, numato, kad neteisėtai sau ar kitiems asmenims įgyja svetimą turtą ir turto savininkui ar valdytojui padarys turtinės žalos, ir tokių padarinių nori (siekia). Sukčiavimo sudėtis reikalauja, kad tyčia užvaldyti svetimą turtą turi susiformuoti iš anksto, t. y. iki turto ar teisės į turtą įgijimo momento. Jau veikos padarymo metu asmens tyčia turi būti nukreipta neteisėtai užvaldyti turtą ar įgyti teisę į jį. Todėl ne mažiau svarbu byloje nustatyti ne tik apgaulės faktą, bet ir kaltininko sukčiavimo objektyvių požymių suvokimą. Susiformavusią kaltininko tyčią apgaule užvaldyti svetimą turtą, jo ketinimus turi patvirtinti bylos medžiaga.

Ištyręs byloje surinktus įrodymus, sujungus juos į vientisą grandinę, teismas vertina, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamoji T. D. veikdama su kitu asmeniu apgaule kito asmens naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą.

Pažymėtina, kad kaltinamajame akte formuluojant kaltinimą, nurodoma, kad T. D. veikė bendrai su kitu asmeniu, kurio atžvilgiu byla teisme jas išskyrus nagrinėjama atskirai. Taigi šiuo aspektu pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje vertinama tik nusikalstamos veikos inkriminuotos T. D..