Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ ieškinį atsakovams D. L. ir D. I. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. balandžio 29 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio: ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Tomadas“ iš atsakovų D. L. ir D. I. solidariai priteisė 3 160,95 Eur transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3 160,95 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. liepos 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovo D. L. ieškovei UAB „Tomadas“ priteisė 35,54 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; iš atsakovės D. I. ieškovei UAB „Tomadas“ priteisė 35,54 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; į valstybės biudžetą iš ieškovės UAB „Tomadas“ priteisė 174,24 Eur bylinėjimosi išlaidų už byloje suteiktą antrinę teisinę pagalbą atlyginimo.

9. Nagrinėjamu atveju ieškovė skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria iš dalies patenkintas atsakovės D. I. prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo – Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 29 d. sprendimu iš atsakovės D. I. ieškovei UAB „Tomadas“ priteistas 3 160,95 Eur transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidų, 5 (penkių) procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 3 160,95 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. liepos 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 35,54 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo mokėjimas išdėstytas dvejiems metams (24 mėnesiams), skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos ir mokant 23 mėnesius po 134 Eur, paskutinį mėnesį – 114,49 Eur ir priteistas procesines palūkanas.

10. CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. Kartu įstatymų leidėjas yra suteikęs teisę teismui dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, teismo sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

11. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas, kuris reiškia, jog teismas turi siekti kuo trumpiausio ir kuo ekonomiškiausio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo, todėl, sprendžiant dėl įprastinės teismo sprendimo vykdymo tvarkos modifikavimo (atidėjimo ar išdėstymo), visuomet turi būti atsižvelgiama ir į šį principą, kad per nepagrįstai ilgą sprendimo neįvykdymo laikotarpį nebūtų paneigtas teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje.

12. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo aktualūs yra ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Spręsdamas klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

13. CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas ar išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Nustačius, kad šalies dabartinė finansinė padėtis leidžia įvykdyti visą sprendimą iš karto arba paaiškėjus, kad dabartinė šalies padėtis yra bloga ir ateityje ji nepagerės, teismas netenkina šalies prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, nepaisydamas to, kokia yra kitos šalies turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

14. Nagrinėjamu atveju atsakovė savo prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą grindė sunkia materialine padėtimi: teigė, jog niekur nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje, nekilnojamo turto neturi, santaupų neturi, gyvena viena, santuokos nėra sudariusi, vaikų neturi, šiuo metu gyvena savo močiutės bute ir yra jos išlaikoma, tačiau intensyviai ieško darbo ir artimiausiu metu tikisi jį susirasti. Savo turtinei padėčiai pagrįsti atsakovė pateikė Nekilnojamojo turto registro išrašą, iš kurio matyti, jog atsakovės vardu nėra įregistruota nekilnojamojo turto.

15. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės prašymo pagrįstumą, nurodė, jog atsakovė negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą grindžia sunkia materialine padėtimi – niekur nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje, santaupų neturi, gyvena močiutės bute ir yra jos išlaikoma. Teismas pažymėjo, jog, nors atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių nurodytas aplinkybes, tačiau jis neturi pagrindo netikėti atsakovės argumentais. Bylos duomenimis, atsakovė savo vardu įregistruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto (transporto priemonių) neturi. Atsakovė yra jauno amžiaus (duomenys neskelbtini), todėl labiau tikėtina, jog šiai dienai atsakovė iš tikrųjų nedirba ir neturi santaupų banke. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, byloje atsakovei buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų jos išlaidų.

16. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nes atsakovė nepateikė jokių jos turtinę padėtį pagrindžiančių įrodymų – tik Nekilnojamojo turto registro išrašą. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su ieškovės argumentais dėl tiesioginių turtinės padėties įrodymų stygiaus, tačiau pažymi, jog kiti byloje esantys netiesioginiai įrodymai patvirtina atsakovės teiginius apie sunkią turtinę padėtį. Kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, atsakovei byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų jos išlaidų.

17. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. liepos 24 d. sprendime Dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo atsakovei numatyta, jog, remiantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktu, antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 468 „Dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo“ pakeitimo“ (toliau – Nutarimas) I pajamų lygis pareiškėjai (atsakovei), atsižvelgiant į turimų išlaikytinių skaičių, sudaro 7,76 minimalių mėnesinių algų dydį – 4 710,32 Eur; II pajamų lygis – sudaro 11,64 minimalių mėnesinių algų dydį – 7 065,48 Eur. Remiantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 16 straipsniu, turto vertės normatyvo, nustatyto pareiškėjai, atsižvelgiant į turimų išlaikytinių skaičių, I turto lygis sudaro 79 936 Eur, II turto lygis sudaro 119 904 Eur. Pareiškėjos metinės pajamos, atsižvelgiant į objektyvias negalėjimo disponuoti savo pajamomis priežastis (jeigu tokios yra), neviršija I pajamų lygio. Pareiškėjos turimo turto vertė, atsižvelgiant į objektyvias negalėjimo disponuoti savo turtu priežastis (jeigu tokios yra), neviršija I turto lygio. Pareiškėja priskirta I turto ir pajamų lygiui. Taigi tarnyba nustatė, jog valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis pareiškėjai, įvertinus ankstesniais tarnybos sprendimais jai suteiktą antrinę teisinę pagalbą, yra 100 procentų.

18. Kaip matyti iš ankstesnėje nutarties dalyje nurodyto tarnybos sprendimo turinio, pareiškėjos metinės pajamos sprendimo priėmimo metu neviršijo 4 710,32 Eur. Pažymėtina, jog pajamų ir turto lygiui pagrįsti pareiškėja pateikė tarnybai 2020 m. liepos 15 d. metinę pajamų ir turto deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. Įvertinus netiesioginius byloje esančius duomenis apie atsakovės turto ir pajamų lygį, tai, jog byloje nustatyta, kad atsakovė neturi nekilnojamojo turto ir registruotino kilnojamojo turto, turint omenyje atsakovės amžių ir tai, jog priteista suma sudaro 3 196,49 Eur, taigi laikytina didele lyginant su atsakovės metiniu pajamų lygiu, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino atsakovės turtinę padėtį kaip sunkią ir sudarančią pagrindą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą.

19. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas, siekdamas išlaikyti šalių interesų ir teisių pusiausvyrą, atsakovės prašymą tenkino iš dalies: sprendimo vykdymą išdėstė ne trejiems metams, kaip prašė atsakovė, o dvejiems metams. Teismas įvertino tai, jog, nors ieškovė yra juridinis asmuo, besiverčiantis ūkine komercine veikla, tačiau pernelyg ilgas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymas, gali pažeisti ieškovės teises ir teisėtus interesus, prieštarautų CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoms nuostatoms, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per įmanomai trumpiausią laiką. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, turint omenyje sunkią atsakovės turtinę padėtį, tai, jog ieškovė yra juridinis asmuo, besiverčiantis ūkine komercine veikla, taip pat terminą, kuriam išdėstytas sprendimo vykdymas, pirmosios instancijos teismo išvados, jog išdėsčius sprendimo vykdymą dvejų metų laikotarpiui bus išlaikyta šalių teisių ir pareigų pusiausvyra, atitinka faktines situacijos aplinkybes, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus.

20. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino galimybę, jog ateityje atsakovės turtinė padėtis pagerės. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog atsakovė yra jauno, darbingo amžiaus, duomenų apie sveikatos sutrikimus nėra, teigia intensyviai ieškanti darbo. Šios aplinkybės suteikia pagrindo daryti labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovės nurodomi finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio, ir ateityje jos materialinė padėtis pagerės.

21. Pasisakydamas dėl ieškovės argumentų, jog atsakovė yra nesąžininga, nes iki šiol nėra sumokėjusi ieškovei nė dalies skolos, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tai, kad atsakovė nevykdė teismo sprendimo, kuris nėra įsiteisėjęs, savaime nesuponuoja atsakovės nesąžiningumo sprendimo vykdymo aspektu. Pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas 2021 m. balandžio 29 d., įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 30 d., Klaipėdos apygardos teismui pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, įvertinus tai, jog teismo sprendimas buvo apskųstas, ir nuo jo įsiteisėjimo iki atsakovės prašymo išdėstyti sprendimo įvykdymą pateikimo praėjo neilgas laiko tarpas (1 mėnuo), nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovė piktnaudžiauja, yra nesąžininga, siekia išvengti visos skolos sumokėjimo iš karto, vilkina sprendimo vykdymą.

22. Ieškovė taip pat nurodo, jog sprendimu skola priteista solidariai iš atsakovės D. I. ir atsakovo D. L., kuris byloje nereiškė pageidavimo išdėstyti sprendimo vykdymą. Nėra aišku, kokią sprendimu priteistos skolos dalį ieškovė pareikalaus iš atsakovės ir kokią iš kito solidaraus skolininko D. L.. Nesuprantama, kokiu pagrindu, nesant kreditoriaus sutikimo, atsakovė savo iniciatyva visą sprendimu priteistos skolos mokėjimą nusprendė prisiimti asmeniškai sau. Preziumuojant, jog abu solidarūs skolininkai priteistą skolą turėtų sumokėti lygiomis dalimis per pusę, akivaizdu, jog atsakovės mokėtinos skolos dalis išdėstyta neadekvačiai ilgam laikotarpiui. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus.

23. Jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyriumi, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Kreditorius, kuriam solidariosios prievolės visiškai neįvykdė vienas iš skolininkų, turi teisę reikalauti, kad likusią prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš kitų skolininkų arba visi jie bendrai. Bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė. Jeigu solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (Civilinio kodekso 6.6. straipsnis). Taigi iš esmės tai, jog skola solidariai priteista iš dviejų skolininkų, palengvina ieškovei skolos išieškojimo galimybes. Ieškovė turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyriumi, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį, taigi ieškovės teiginiai, kad preziumuotina, jog abiejų skolininkų dalys yra lygios, atmestini kaip neatitinkantys solidariosios prievolės esmės. Be to, tai, jog vienam iš solidarių skolininkų išdėstytas sprendimo vykdymas, nekeičia kito skolininko prievolės pobūdžio ir jos vykdymo sąlygų.

24. Įvertinus nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovės turtinę padėtį, teisingai nusprendė esant pagrindą taikyti sprendimo vykdymo išdėstymo institutą ir parinko sprendimo vykdymo išdėstymo būdą, kuris nepažeidžia ieškovės interesų, užtikrina šalių interesų pusiausvyrą, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

25. Dėl kitų atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kaip neturinčių teisinės reikšmės, vertinant skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, nepasisakytina. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

26. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, pagrindo ją naikinti ar keisti nėra, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.