Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens J. K. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-4826-570/2020 pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 str.). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

16. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nustatyta skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujai pateiktų įrodymų priėmimo

17. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus, tačiau šie įrodymai turi pagrįsti bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes.

18. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes, atsižvelgęs, jog civilinė byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, o Marijampolės apylinkės teismo nutartį apeliantė pateikė, siekdama pagrįsti savo nesutikimo su skundžiama nutartimi teiginius, be to, šio dokumento priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, šį su atskiruoju skundu pateiktą rašytinį įrodymą priima ir prijungia prie bylos medžiagos. Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) d. sprendimas nelaikytinas nauju įrodymu, jis yra aptartas skundžiamoje nutartyje, todėl jo priėmimo klausimas nespręstinas.

19. Apeliantė teigia, kad skolininko E. K. skolos Valstybinei mokesčių inspekcijai yra asmeninio pobūdžio, buvę sutuoktiniai įsiteisėjusiu sprendimu yra išsisprendę kreditorių klausimą, todėl teismas iš esmės be jokių pagrįstų motyvų tenkino išieškotojos pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendroje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.

20. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės A. L. kontoroje vykdomos vykdomosios bylos Nr. 0140/13/00195 pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. A2.11.2150537 dėl 130,33 Eur skolos, Nr. 0140/07/01593 pagal Marijampolės PK kelių policijos 2007 m. birželio 5 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. E802105 dėl 1 303,29 Eur skolos ir Nr. 0140/05/03218 pagal Marijampolės PK kelių policijos 2005 m. spalio 18 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. E 284491 dėl 434,43 Eur skolos išieškojimo iš skolininko E. K., šiuo metu atliekančio bausmę Pravieniškių pataisos namuose, išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

21. Pagal CPK 666 straipsnio 1 dalį išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalies nuostatas turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tokios prigimties pajamos yra bendras sutuoktinių turtas, kai turi būti gautos ar jau yra gautos; taigi, šios sutuoktinio pajamos bendrąja jungtine nuosavybe yra nuo momento, kai jos išmokamos (gaunamos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2011).

22. CK 3.117 straipsnis įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją, pagal kurią preziumuojama, jog turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.).

23. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 str. 2 d.). CK 3.100 straipsnyje nurodyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindai, kai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia: 1) mirus vienam iš sutuoktinių; 2) vieną sutuoktinį paskelbus mirusiu ar pripažinus nežinia kur esančiu; 3) pripažinus santuoką negaliojančia; 4) nutraukus santuoką; 5) sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium (separacija); 6) teismo sprendimu padalijus bendrą turtą; 7) sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą; 8) kitais įstatymų nustatytais atvejai.

24. Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 str. 1 d.), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 str.), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 str. 1 d.), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010. Teismų praktika. 2010, 33).

25. Nurodytas teisinis reglamentavimas paneigia apeliantės teiginius, kad skolininko E. K. asmeninės prievolės – skolos (administracinės nuobaudos, baudos) gali būti išieškomos išimtinai tik iš paties skolininko.

26. CPK 667 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 str. 2 d.).

27. Viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – antstolio atliktas bendro turto areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų ją sudarantį turtą, jo apimtį ir vertę) bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Teismui nagrinėjant pareiškimą, paduotą vadovaujantis CPK 667 straipsniu, antstolis turi teismui pateikti reikalingus dokumentus (turto arešto aktą, iš registro įstaigos rašytinius duomenis apie turto priklausymą skolininkui ir tam turtui taikytus apribojimus bei kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014).

28. CPK 667 straipsnio paskirtis – ne padalyti bendrąja nuosavybe esantį turtą, o tik nustatyti skolininko dalį jame tam, kad iš jos būtų galima išieškoti, ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimą (CPK 667 str. 4 d.). Tai reiškia, kad prašymui, pareikštam CPK 667 straipsnio pagrindu, tenkinti reikšminga nustatyti skolininkui bendrosios nuosavybės teise priklausančią turto dalį, kurios vertė būtų pakankama vykdomojoje byloje išieškomai skolai padengti ir iš kurios būtų galima realiai išieškoti.

29. Nagrinėjamu atveju antstolė nustatė, jog skolininko vardu registruotų transporto priemonių nėra, Nekilnojamojo turto registro duomenimis asmenine nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto jis neturi, skolininkas nedirba, jokių pajamų negauna. Antstolė 2020 m. gegužės 14 d. priėmė patvarkymą Nr. S-20-140-15177 dėl skolininko sutuoktinei priklausančio darbo užmokesčio arešto ir pasiūlymą dėl turto dalies nustatymo, kuriuo areštavo skolininko E. K., sutuoktinės J. K. gaunamo darbo užmokesčio dalį, viršijančią vieną minimalią mėnesinę algą, bet ne daugiau, kaip 1 993,88 Eur bendroje sumoje, pervedant į antstolės A. L. depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolė 2020 m. birželio 16 d. patvarkymu Nr. S-20-140-19268 išieškotojai pasiūlė kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo.

30. Kadangi išieškojimas pagal minėtas skolininko asmenines prievoles šiuo atveju gali būti nukreipiamas į skolininko dalį bendrame turte, neturi teisinės reikšmės aplinkybė, jog sutuoktinio skolos yra susidariusios iki santuokos sudarymo (CK 3.112 str.). Aplinkybė, kad apeliantė su sutuoktiniu kartu negyveno, nevedė bendro ūkio, neturi bendrų įsipareigojimų, nekeičia turto teisinio režimo, nes sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 str. 2 d., 3.100 str.).

31. CK 3.67 straipsnio 1 dalis nustato, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, to paties straipsnio 2 d. nustato, kad sutuoktinio, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, prašymu, teismas gali nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo gyventi kartu.

32. Nustatyta, kad E. K. ir J. K. santuoka, įregistruota (duomenys neskelbtini) d. buvo nutraukta bendru sutarimu Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-19703-584/2020. Nagrinėjamu atveju šalys nenustatė dienos, nuo kurios santuokos nutraukimas sukėlė teisines pasekmes sutuoktinių turtinėms teisėms, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo – 2020 m. rugpjūčio 21 d.

33. Pareiškėja prašė nustatyti, kad skolininkui bendroje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine J. K. priklauso ½ dalis jos iki 2020 m. rugpjūčio 21 d. gauto darbo užmokesčio (pajamų). Šalių santuoka dar nebuvo nutraukta, sutuoktinių turto dalys jų bendrojoje nuosavybėje nebuvo nustatytos, o antstolės nuo 2020 m. gegužės 14 d. iki (duomenys neskelbtini) d. areštuotos ir jos depozitinėje sąskaitoje sukauptos J. K. 1 975,25 Eur darbo užmokesčio lėšos laikytinos J. K. ir E. K. bendrąja jungtine nuosavybe. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje nepaneigta CK 3.117 straipsnio 1 dalyje nustatyta prezumpcija, turėjo pagrindą išieškotojos prašymą tenkinti.

34. Pažymėtina, kad Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis priimta, esant kitokioms faktinėms aplinkybėms. Minėtoje byloje teismas klausimą sprendė, išieškotojai savo prašyme nenurodžius konkretaus laikotarpio, be to, teismui neturint duomenų apie antstolės depozitinėje sąskaitoje realiai sukauptas E. K. ir J. K. bendrąja nuosavybės teise priklausiusias lėšas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo vertinti, kad skundžiama nutartis yra nemotyvuota, be to, nutarties neteisėtumą lemtų tik visiškas motyvų nebuvimas.

35. Esant nurodytų argumentų ir aplinkybių visetui, pirmosios instancijos teismo nutartis dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.