Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro Dariaus Žvirblio (toliau – ir prokuroras) skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. kovo 21 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams 2024 m. vasario 22 d. su kaltinamuoju aktu buvo perduota nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje L. Ž. (toliau – ir kaltinamasis) kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą tuo, kad mušdamas šeimos nariui padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent: jis, 2023 m. spalio 3 d., apie 20.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), prieškambaryje, konflikto metu, ne mažiau kaip penkis kartus kumščiu ir delnu sudavė negalią turinčiai žmonai R. Ž. (toliau – ir nukentėjusioji) į veidą ir galvos sritį, po ko ranka suėmė už kaklo ir taip laikydamas ją smaugė, taip pat kambaryje ant sofos lovos sėdinčiai R. Ž. medine lazda tris kartus sudavė per abejas kojas ties blauzdomis ir keliais, po ko tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, jis 2023 m. spalio 5 d., apie 11.00 val., koridoriuje, konflikto metu ne mažiau kaip penkis kartus delnu sudavė į veidą, t. y. tokiais savo bendrais veiksmais R. Ž. padarė galvos sumušimą, pasireiškusį kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešiniųjų kaktinės, smilkininės, momeninės, pakaušinės ir po voratinkliniu – virš kairiosios smilkininės galvos smegenų skilčių su poodine kraujosruva kaktoje, poodines kraujosruvas kairės akies viršutiniame voke, kairiame skruoste, poodines kraujosruvas žanduose, rankose, nedidelę žaizdą apatinės lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimus kakle, nugaros juosmeninėje srityje, t. y. tokiu būdu mušdamas nukentėjusiajai R. Ž. dėl galvos sumušimo, padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes sveikata dėl kraujo išsiliejimo po kietuoju ir po voratinkliniu galvos smegenų dangalais sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja 2024 m. kovo 21 d. priėmė nutartį ir baudžiamąją bylą, kurioje L. Ž. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, perdavė prokurorui, nustatydama 2 (dviejų) mėnesių terminą kaltinamojo akto trūkumams pašalinti. Skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad kaltinamasis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 219 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktų reikalavimų, t. y. teismas ir kaltinamasis bei jo gynyba gali tik spėlioti, kokie kaltinamojo galimai padaryti veiksmai sukėlė kaltinime išvardintus padarinius ir kada tie padariniai buvo sukelti (2023 m. spalio 3 d. ar spalio 5 d.), be to, kaltinamojo veiksmų kvalifikavimas kaip vienos tęstinės nusikalstamos veikos, neatitinka bylos medžiagos. Skundžiamoje nutartyje taip pat nurodyta, kad šie kaltinamojo akto trūkumai trukdo nagrinėti baudžiamąją bylą, priimti byloje teisingą procesinį sprendimą bei apsunkina kaltinamojo teisę į gynybą.

II. Skundo aukštesniajam teismui ir atsiliepimo argumentai

3. Prokuroras skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. kovo 21 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – baudžiamąją bylą, kurioje L. Ž. kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, perduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams nagrinėti nuo bylos parengimo nagrinėti teisme stadijos. Skundas grindžiamais šiais esminiais argumentais:

3.1. Pažymima, kad pagal teismų praktiką BPK 219 straipsnyje numatytų reikalavimų pažeidimas turi būti visiškai aiškus ir akivaizdus, ypač bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje, kai nėra ir negali būti tiriami byloje esantys įrodymai. Pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių motyvų, kurie trukdo nagrinėti bylą iš esmės ir kodėl pažeidimų negalima ištaisyti teisme, nes ikiteisminio tyrimo trūkumai, jeigu jie yra betarpiškai susiję su reikalavimų kaltinamojo akto turinio pažeidimu, negali būti kliūtimi pradėti nagrinėti baudžiamąją bylą teisme, kai tokie trūkumai nėra esminiai, t. y. tokie, dėl kurių byla teisme negali būti pilnai ir visapusiškai išnagrinėta ir priimtas teisėtas bei pagrįstas teismo nuosprendis.

3.2. Teigiama, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajame akte yra nurodyti visi privalomi BPK 219 straipsnio duomenys, kurių sąrašas įstatyme yra baigtinis. Kaltinamajame akte nurodyti BPK 219 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktuose nurodyti reikalavimai, taip pat ir kiti kaltinamojo akto surašymo reikalavimai yra išpildyti. Kaltinamasis aktas surašytas remiantis ikiteisminio tyrimo metu teisėtai gautais objektyviais duomenimis, kurie grindžia įtariamojo kaltę, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio įstatyminio pagrindo perduoti bylą prokurorui pagal BPK 234 straipsnio 2 dalį.

3.3. Atkreipiamas dėmesys, kad jeigu teisminio nagrinėjimo metu kiltų būtinybė tikslinti kaltinimą, prokurorui yra suteikta teisė teisme pakeisti kaltinimą, jį papildyti, patikslinti ir pan., kaip tai numatyta BPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse, jeigu įrodymų tyrimo teisme metu ar juos ištyrus atsiranda tokia būtinybė. Teisminio bylos nagrinėjimo metu pasinaudojus šia teise, kaltinamojo teisės į gynybą nebus pažeistos. Vertinti byloje esančius įrodymus ir tuo labiau daryti išvadas apie galimą nusikalstamos veikos kvalifikavimą bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje pirmosios instancijos teismas neturėtų.

3.4. Skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs prokuroro baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu, yra betarpiškai saistomas BPK 255 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos, apibrėžiančios bylos nagrinėjimo teisme ribas. Įstatymų leidėjas bylą nagrinėjančiam teismui nesuteikia teisės už prokurorą suformuluoti visiškai naujo kaltinimo ar siekiant, kad baudžiamojoje byloje asmeniui būti pareikšti nauji konkretūs kaltinimai, įpareigoti prokurorą kaltinamajame pareikšti tokius kaltinimus, kurių pagrįstumu pats prokuroras netiki. Priešingu atveju būtų paneigta ikiteisminio tyrimo, kaip vienos iš baudžiamojo proceso stadijų esmė (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-195-453/2017, 1S-318-654/2019).

3.5. Pirmosios instancijos teismui nepagrįstai atlikus įrodymų tyrimą nepradėjus nagrinėti bylos, atlikęs kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymų vertinimą, padarė išvadą, kad nėra L. Ž. veiksmuose inkriminuojamos tęstinės veikos, o galimai yra du atskiri nusikaltimai, be to, nepagrįstai nurodė, kad nėra susiformavusi išankstinė tyčia, L. Ž. yra galimai padaręs dvi atskiras nusikalstamas veikas, dėl to šiems trūkumams pašalinti, nesant prokuroro prašymui, grąžino bylą trūkumams pašalinti. Vadinasi, skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismui kilusios abejonės dėl galimai visiškai naujos nusikalstamos veikos, kaltinamojo L. Ž. atžvilgiu, nesant prokuroro prašymo perduoti bylą tyrimui papildyti ir naujo kaltinimo pagal kitą BPK straipsnį, aiškiai peržengia šios bylos ir teisminio nagrinėjimo ribas. Kita vertus, teisme, ištyrus ir įvertinus pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą bei paaiškėjus, kad kaltinamasis L. Ž. gali būti padaręs ir kitą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta kaltinime, teismas motyvuota nutartimi apie tai turi teisę pranešti prokurorui (BPK 257 straipsnio 1 dalis).

4. Atsiliepimu į skundą nukentėjusiosios R. Ž. atstovas advokatas Valentinas Giriūnas prašymų ir nušalinimų nereiškia, tačiau nurodo, kad prokuroro skundžiamos Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. kovo 21 d. nutarties motyvų dėl bylos grąžinimo prokurorui trūkumų šalinimui, nenagrinėja ir dėl jų nepasisako, nes tai gali būti panaudota tolesniame baudžiamajame procese kaltinamojo gynyboje. Atsiliepime taip pat teigiama, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje pirmosios instancijos teismo nutartis dėl bylos grąžinimo prokurorui trūkumų šalinimui nepažeidžia nukentėjusiosios teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

5. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, prokuroro skundo argumentais, sprendžia, kad teismo sprendimas baudžiamąją bylą perduoti prokurorui nustatytiems trūkumams pašalinti yra tinkamai motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas.

6. Kaltinamasis aktas – svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas, kuriuo prokuroras suformuluoja kaltinimą, pagal kurį vyksta bylos nagrinėjimas teisme – tokiu būdu yra apibrėžiamos baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme ribos (BPK 23 straipsnis, 255 straipsnio 1 dalis). BPK 233 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjas, bylos parengimo nagrinėti teisme metu susipažinęs su byla, ją perduoda nagrinėti teisiamajame posėdyje tik tuo atveju, kai nustato, kad nėra kliūčių nagrinėti bylą teisme. Jei bylos parengimo nagrinėti teisme metu nustatoma, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui (BPK 232 straipsnio 3 punktas, 234 straipsnio 2 dalis).

7. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad baudžiamoji byla prokurorui gali būti perduodama tik esant trijų sąlygų visumai: 1) kaltinamojo akto turinys neatitinka BPK 219 straipsnyje nurodytų šio procesinio dokumento turinio reikalavimų; 2) kaltinamojo akto trūkumai yra tokie, kurių negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme; 3) kaltinamojo akto trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-222/2013, 2K-8-699/2019).

8. Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas, susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje L. Ž. kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, ir nustatęs esminius kaltinamojo akto trūkumus, priėmė nutartį perduoti baudžiamąją bylą kaltinamąjį aktą surašiusiam prokurorui. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, baudžiamoji byla prokurorui perduota vadovaujantis BPK 234 straipsnio 2 dalimi, pirmosios instancijos teismui padarius išvadą, kad kaltinamasis aktas prokuroro surašytas pažeidžiant BPK 219 straipsnio 3 ir 5 punktuose numatytus jo turiniui keliamus reikalavimus, nes jame pateiktas netikslus ir kaltinamųjų teisę į gynybą pažeidžiantis nusikalstamos veikos aprašymas bei netikslus BK straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką.

9. BPK 219 straipsnyje, nustatančiame kaltinamojo akto turinį, pateiktas išsamus ir baigtinis kaltinamojo akto rekvizitų sąrašas. Pagal šio straipsnio 3 punkto reikalavimus kaltinamajame akte, be kita ko, turi būti nurodytas nusikalstamos veikos aprašymas – padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos šioje normoje išvardytos ar kitos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34-303/2017, 2K-244-895/2020). Iš nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą. Nusikalstama veika turi būti aprašyta išsamiai ir kartu glaustai, nurodant tas faktines aplinkybes, kurios reikšmingos šios veikos kvalifikavimui. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-111-677/2016, 2K-10-719/2021). Be kita ko, pagal BPK 219 straipsnio 5 punktą, kaltinamajame akte yra nurodomas BK straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką.

10. Iš prokuroro 2024 m. vasario 20 d. surašyto kaltinamojo akto turinio matyti, kad L. Ž. 2023 m. spalio 3 d., apie 20.00 val. namuose, konflikto metu, ne mažiau kaip penkis kartus kumščiu ir delnu sudavė negalią turinčiai žmonai R. Ž. į veidą ir galvos sritį, po ko ranka suėmė už kaklo ir taip laikydamas ją smaugė, taip pat kambaryje ant sofos lovos sėdinčiai nukentėjusiajai medine lazda tris kartus sudavė per abejas kojas ties blauzdomis ir keliais. Toliau kaltinamajame akte nurodoma, kad L. Ž. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2023 m. spalio 5 d., apie 11.00 val., konflikto metu ne mažiau kaip penkis kartus delnu nukentėjusiajai sudavė į veidą. Apylinkės teismas nutartyje pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad nors kaltinime nurodyta, kad aukščiau minėtais bendrais veiksmais L. Ž. padarė R. Ž. galvos sumušimą, pasireiškusį kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešiniųjų kaktinės, smilkininės, momeninės, pakaušinės ir po voratinkliniu – virš kairiosios smilkininės galvos smegenų skilčių su poodine kraujosruva kaktoje, poodines kraujosruvas kairės akies viršutiniame voke, kairiame skruoste, poodines kraujosruvas žanduose, rankose, nedidelę žaizdą apatinės lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimus kakle, nugaros juosmeninėje srityje, tačiau kaltinime nėra išskirta, kuriomis konkrečiai dienomis (ir veiksmais) kokie konkretūs sužalojimai buvo padaryti nukentėjusiajai R. Ž. Nagrinėjamu atveju, iš kaltinamojo akto turinio lieka neaišku, kokie kaltinamojo galimai padaryti veiksmai sukėlė kaltinime išvardintus padarinius ir konkrečiai kuriuo laiku (2023 m. spalio 3 d. ar spalio 5 d.) tie padariniai buvo sukelti. Dėl to, šiuo atveju lieka neaiškiai atskleista ir BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto nusikaltimo objektyviosios pusės požymiai.

11. Apylinkės teismo teigimu, kaltinamojo akto ydingumas pasireiškia ir tuo, kad L. Ž. yra pareikštas kaltinimas padarius vieną tęstinę nusikalstamą veiką, kuri susideda iš dviejų epizodų (2023 m. spalio 3 d. ir spalio 5 d. smurtiniai veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu ir bendrais veiksmais padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas). Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su šia apylinkės teismo padaryta išvada. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad kaltinamasis L. Ž. neigė smurtavęs prieš R. Ž. ir nurodė, kad 2023 m. spalio 5 d. kilo konfliktas, kadangi nukentėjusioji reikalavo alkoholio (1 t., b. l. 124–125, 133–135). Nors nukentėjusioji R. Ž. apklausų ikiteisminio tyrimo metu nurodė skirtingas konflikto kilimo priežastis dėl 2023 m. spalio 3 d., tačiau teigė, kad L. Ž. prieš ją smurtavo, o po to nurimo ir nuėjo miegoti, lyg nieko nebūtų buvę. Be to, nukentėjusioji nurodė, kad 2023 m. spalio 5 d. konfliktas kilo dėl cigarečių, kurio metu L. Ž. taip pat smurtavo (1 t., b. l. 37–38, 41–43). Taip pat nukentėjusioji yra nurodžiusi, kad 2023 m. spalio 4 d. bendravo su kaltinamuoju, nes pastarasis jai padėjo nueiti iki tualeto. Iš aukščiau paminėtų aplinkybių matyti, kad L. Ž. veiksmų nejungė vieninga tyčia, t. y. nėra pagrindo teigti, kad savo veiksmus kaltinamasis suvokė kaip vientisą nusikalstamą veiką ir darydamas pirmą veiką (2023 m. spalio 3 d.) jau turėjo susiformavusį (pradinį) sumanymą dėl visos nusikalstamos veikos (be kita ko, ir 2023 m. spalio 5 d.), bet dėl nusikalstamos veikos darymo aplinkybių tą sumanymą įgyvendino ne iš karto, o keliais etapais.

12. Įvertinus visas aplinkybes, aukštesnysis teismas sprendžia, kad L. Ž. inkriminuojamas nusikaltimas kaltinamajame akte aprašytas nekonkrečiai, t. y. neaiškūs nusikalstamos veikos padariniai (neaišku kokie kaltinamojo galimai padaryti veiksmai sukėlė kaltinime išvardintus padarinius ir kada konkrečiai jie buvo sukelti) ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas. Dėl šios priežasties gali būti varžoma kaltinamojo teisė į gynybą, kas laikytina esminiu kaltinamojo akto trūkumu, trukdančiu objektyviai bei išsamiai išnagrinėti baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme. Šiame kontekste pažymėtina, kad bylos parengimo nagrinėti teisme metu teisėjas patikrina bylos medžiagą ir išsiaiškina, ar nėra kliūčių nagrinėti bylą iš esmės teisiamajame posėdyje. Dėl to, skunde nurodyti argumentai, kad apylinkės teismas bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje vertino byloje esančius įrodymus ir darė išvadas apie galimą nusikalstamos veikos kvalifikavimą, atmetami kaip nepagrįsti.

13. Priešingai nei teigiama skunde, aukštesniojo teismo įsitikinimu, aukščiau aptarti trūkumai negali būti efektyviai ir objektyviai ištaisyti baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme dėl nustatytų kaltinamojo akto trūkumų turinio bei apimties. Šiame kontekste akcentuotina ir tai, kad teismas neturi perimti konstitucinių prokuroro įgaliojimų, kadangi tikslaus kaltinimo suformulavimas yra prokuroro, o ne baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva.

14. Šiuo atveju bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme nebuvo pradėtas ir sprendimas perduoti bylą prokurorui priimtas bylos parengimo nagrinėti teisme metu, todėl šioje proceso stadijoje nustačius, jog kaltinamasis aktas neatitinka imperatyvaus reikalavimo tiksliai kvalifikuoti veiką, pirmosios instancijos teismas, siekdamas užtikrinti nepertraukiamą procesą (past. – BPK 242¹ straipsnio 1 dalis įpareigoja teismą rūpintis, kad baudžiamoji byla teisme būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką, ir siekti, kad byla būtų išnagrinėta darant kiek įmanoma mažiau teisiamojo posėdžio pertraukų), pagrįstai baudžiamąją bylą grąžino prokurorui. Aptartų aplinkybių kontekste nesutiktina su prokuroro pozicija, jog apylinkės teismo sprendimas grąžinti bylą prokurorui yra nepagrįstas, kadangi nustatyti kaltinamojo akto trūkumai, įvertinus galimus vėlesnius ginčus, gali būti pašalinti operatyviau bylą grąžinus prokurorui, nei tai būtų įmanoma padaryti teisiamojo posėdžio metu, darant teisiamųjų posėdžių pertraukas, tikintis, kad nustatyti pažeidimai bus pašalinti, laukiant, kada tai bus padaryta. Be kita ko, tai užtikrins ir kaltinamojo teisę nuo teisiamojo posėdžio pradžios tiksliai žinoti, kuo jis yra kaltinamas, o teismui nereikės atlikti papildomų veiksmų, kuriuos daug greičiau gali atlikti prokuroras, siekdamas suformuluoti tinkamą kaltinimą. Įstatymas nustato, kad kaltinamąjį aktą turi surašyti prokuratūra ir jis turi būti surašytas tinkamai. Tokia yra prokurorų pareiga, kurią jie turi atlikti profesionaliai (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-318-654/2019).

15. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, aukštesnysis teismas sprendžia, kad apylinkės teismas baudžiamąją bylą prokurorui perdavė pagrįstai. Kadangi skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl prokuroro skundas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro Dariaus Žvirblio skundą ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. kovo 21 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.