Kauno apygardos teismo nutartis

2017-10-09 · Civilinė byla Nr. 2S-2184-260/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2017-04-06Kauno apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2017-10-09Kauno apygardos teismas
  3. 2FB-44-393/2018Nutartis · 2018-03-14Alytaus apylinkės teismas
  4. 2FB-3555-393/2018Nutartis · 2018-04-26Alytaus apylinkės teismas
  5. 2FB-2623-393/2021Nutartis · 2021-05-04Alytaus apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-09
Bylos Nr.
2S-2184-260/2017
Teisminio proceso Nr.
2-27-3-00892-2016-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimondas Buzelis
Suinteresuotas asmuo
uždarosios akcinės bendrovės „Medicinos bankas“, E. D., V. D., D. D.
Pareiškėjas
A. D., L. D.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-2184-260/2017Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00892-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.2.7.1.; 3.3.2.5. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 9 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Medicinos bankas“ atskirąjį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2FB-395-393/2017 pagal pareiškėjų A. D. ir L. D. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo su suinteresuotais asmenimis E. D., V. D., D. D., UAB „Medicinos bankas“, antstoliu S. V., UAB „Lazdijų šiluma“ ir UAB „Lazdijų vanduo“, AB „Swedbank“, kuria iškelta pareiškėjams A. D. ir L. D. fizinio asmens bankroto byla.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjai A. D. ir L. D. 2017 m. gegužės 2 d. kreipėsi į teismą su patikslintu prašymu, kuriame prašė iškelti jiems bankroto bylą. Pareiškėjai nurodė, kad 2007 m. kovo 8 d. jie pasirašė laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria laidavo už UAB „Letransas“ prievoles UAB „Medicinos bankui“ pagal įmonės kredito sutartį, nes tuo metu pareiškėjas A. D. buvo UAB „Letransas“ direktorius ir vienintelis akcininkas. 2008 m. rugsėjo 5 d. pareiškėjai pasirašė laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria laidavo už savo sūnaus E. D. prievoles UAB „Medicinos bankui“ pagal vartojimo kredito sutartį. 2008 m. rugsėjo 11 d. pareiškėjas A. D. su UAB „Medicinos banku“ sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir gavo kreditą, kuris buvo skirtas butų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pirkimui. Prasidėjus ekonominei krizei uždarajai akcinei bendrovei „Letransas“ 2009 m. kovo 20 d. kreditorių susirinkimo sprendimu buvo pradėta neteisminė bankroto procedūra ir 2010 m. rugpjūčio 19 d. įmonė išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Sūnus E. D. taip pat neteko darbo. Kadangi pareiškėjai buvo laidavę ir už UAB „Letransas“ ir už savo sūnaus E. D. prievoles, tai 2009 m. balandžio 7 d. pareiškėjas A. D. pasirašė naują kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „Medicinos banku“, kuri buvo skirta refinansuoti prieš tai nurodytas paskolas. Pagal šią sutartį pareiškėjo A. D. prievolės buvo užtikrintos: nekilnojamojo turto hipoteka pagal sutartinės hipotekos lakštą Nr. (duomenys neskelbtini), įkeičiant nekilnojamąjį pareiškėjų turtą ir laiduotojų E. D. bei V. D. turtą; paprastuoju vekseliu ir laidavimu. Už pareiškėjo A. D. prievolę laidavo sutuoktinė L. D., sūnus E. D., giminaitis V. D. su D. D.. Bankrutavus UAB „Letransas“ pareiškėjas A. D. neteko darbo, sumažėjo jo pajamos, dėl kojos lūžio jis ilgą laiką nedirbo ir gavo tik ligos pašalpą. Nors įmokas bankui pagal išgales mokėjo, tačiau skola didėjo, todėl bankas nutraukė sutartį ir pagal notaro išduotus vykdomuosius įrašus antstolis pradėjo išieškojimą bei areštavo įkeistą pareiškėjų turtą. Taip pat išieškojimas vykdomas ir pagal pareiškėjo išduotą vekselį. Išieškoma ne tik iš pareiškėjo A. D., bet ir iš jo sutuoktinės L. D., kaip laiduotojos, turto. Pareiškėjų skola UAB „Medicinos bankui“ yra 88 041,51 Eur, o antstolis priskaičiavo 18 848,18 Eur vykdymo išlaidų. Be to, pareiškėjai turi įsiskolinimų už komunalinius mokesčius: UAB „Lazdijų šiluma“ 1 410,17 Eur, UAB „Lazdijų vanduo“ 103,36 Eur, E. D. 15 000 Eur, AB „Swedbank“ 354,54 Eur, V. D. turi atgręžtinio reikalavimo teisę į 7 000 Eur skolą. Bendra pradelstų pareiškėjų įsiskolinimų suma - 130 757,76 Eur. Pareiškėjams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso pagal sutartinės hipotekos lakštą įkeistas nekilnojamasis turtas ir vienas neįkeistas 0,29 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šio turto vertė pagal VĮ Registrų centro verčių duomenis 35 227 Eur. Kito turto, grynų pinigų, viršijančių 1 MMA, akcijų ar kitų vertybinių popierių pareiškėjai neturi. Jie neturi skolininkų, neturi išlaikytinių, individualia veikla nesiverčia, neturi žalingų įpročių, dėl kurių būtų tapę nemokūs, per paskutinius 3 metus iki pareiškimo priėmimo jie netapo nemokūs dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, nebuvo nubausti už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, dėl kurių jie tapo nemokūs, jiems anksčiau nebuvo iškeltos bankroto bylos, jie nėra neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, dalyviai. Pareiškėjai teigia, kad jie yra nemokūs, nes negali įvykdyti savo skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, nes jų suma ženkliai viršija Fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatytą ribą, todėl prašo iškelti bankroto bylą. Nurodė, kad pareiškėjo A. D. pajamas per mėnesį sudaro 413 Eur dydžio darbo užmokestis, 134,43 Eur dydžio netekto darbingumo pensija ir vidutiniškai 268,30 Eur dienpinigių viso pajamų 819,84 Eur. L. D. pajamos yra 575 Eur vidutinis darbo užmokestis. Kiekvieną mėnesį, nuo lapkričio iki balandžio mėnesio būtinųjų poreikių patenkinimui pareiškėjams reikalinga 670 Eur suma, o gegužės spalio mėnesiais 590 Eur suma. Pareiškėjai prašė bankroto administratoriumi skirti A. B. ir nustatyti 550 Eur sumą bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo UAB „Medicinos bankas“ 2017 m. gegužės 15 d. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjų pareiškimą, kuriame prašė teismo atsisakyti iškelti pareiškėjams bankroto bylą. Atsiliepime nurodė, kad 2009 m. balandžio 7 d. su pareiškėju A. D. pasirašė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria bankas suteikė jam 93 000 Eur kreditą iki 2014 m. kovo 3 d.. Kredito grąžinimas buvo užtikrintas pareiškėjų ir E. D. bei V. D. nekilnojamojo turto hipoteka pagal 2009 m. balandžio 22 d. hipotekos lakštą Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat išrašant pareiškėjui paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kurį laidavo L. D., E. D., V. D. ir D. D.. Pareiškėjas A. D. iki sutartyje nurodyto termino savo įsipareigojimų neįvykdė, todėl bankas kreipėsi dėl vykdomųjų įrašų. Antstolė 2014 m. rugsėjo 3 d. išdavė vykdomuosius įrašus: Nr. (duomenys neskelbtini) išieškoti iš įkeisto turto, ir Nr. (duomenys neskelbtini) išieškoti pagal neapmokėtą vekselį, kuris buvo išduotas užtikrinant kredito sutarties vykdymą. Vykdomieji įrašai pateikti antstoliui vykdymui. Kreditorius patvirtino, kad pareiškėjo skola bankui 2017 m. gegužės 11 d. duomenimis sudaro 86 482,35 Eur. 2016 m. spalio 26 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nutartimi iškeltą fizinio asmens bylą pareiškėjams teismas nutraukė. Jie kreipėsi į teismą pakartotinai ir 2017 m. vasario 28 d. nutartimi jiems buvo atsisakyta iškelti fizinio asmens bankroto bylą, tačiau šią nutartį Kauno apygardos teismas 2017 m. balandžio 6 d. panaikino ir klausimą perdavė spręsti iš naujo. Kauno apygardos teismas suabejojo pareiškėjo gaunamo darbo užmokesčio realumu ir dienpinigių realumu ir nurodė, kad įrodyti jog dienpinigiai yra būtinosios išlaidos, privalo bankrutuojantis fizinis asmuo. 2014 m. balandžio 29 d. pareiškėjas atlikdavo bankui mokėjimus iš neįgalumo pensijos ir dar papildomai skirdavo po 1 000 Lt. Išrašas patvirtina, kad jis kartais atlikdavo dar ir didesnius mokėjimus. Manė, kad šiuos mokėjimus pareiškėjas atlikdavo iš dienpinigių. Pareiškėjai dirba, pareiškėjas gauna netekto darbingumo pensiją. Įkeisto turto preliminari vertė yra apie 35 000 Eur, todėl jį pardavus įsiskolinimas ženkliai sumažėtų. Be, to yra areštuotas bankui neįkeistas 0,29 ha pareiškėjų žemės sklypas, kurį pardavus skola dar labiau sumažėtų. Kreditorius manė, kad pareiškėjas slepia dalį savo pajamų, nes iš jo su pareiškimu pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, kad iš darbdavio UAB „Dozhas“ jis nuolat gauna išmokas komandiruotei, kurias naudoja kitiems tikslams. Todėl nėra pagrindo konstatuoti neabejotiną pareiškėjų nemokumą. Nevykdydami FABĮ nustatytų pareigų, pareiškėjai vilkina skolos išieškojimą ir blogina savo mokumą, kas yra pagrindas atsisakyti iškelti jiems bankroto bylą. Taip pat jie antrą kartą kreipdamiesi dėl bankroto bylos iškėlimo piktnaudžiauja įstatymo suteiktomis teisėmis

Suinteresuotas asmuo E. D. 2017 m. gegužės 25 d. pateikė atsiliepimą į pareiškėjų pareiškimą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja dėl bankroto bylos iškėlimo.

Suinteresuoti asmenys V. D., D. D., antstolis S. V., UAB „Lazdijų vanduo“, AB „Swdbank“ ir UAB „Lazdijų šiluma“ atsiliepimų nepateikė.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Lazdijų rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 4 d. nutartimi iškėlė pareiškėjams A. D. ir L. D. fizinio asmens bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė bankroto administratorių A. B..

Teismas, siekdamas nustatyti, ar pareiškėjai yra nemokūs pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymą (toliau – FABĮ) 2 straipsnio 2 dalies kriterijus, nustatė, kad pareiškėjai, kaip solidarūs skolininkai, turi prievolių, kurių mokėjimo terminai yra suėję: UAB „Medicinos bankas“ 86 482,35 Eur pagal 2009 m. balandžio 7 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria bankas pareiškėjams suteikė 93 000 Eur kreditą, 18 848,18 Eur skolą antstoliui už vykdymo išlaidas, 1 410,17 Eur skolą UAB „Lazdijų šiluma“, 103,36 Eur skolą UAB „Lazdijų vanduo“, 354,54 Eur skolą AB „Swedbank“, 15 000 Eur skolą E. D., 7 000 Eur skolą V. D.. Todėl pripažino, kad pareiškėjų prievolių, kurių įvykdymo terminas yra suėjęs, bendra suma yra 130 757,76 Eur. Dėl skolos išieškojimo UAB „Medicinos bankui“ yra pradėtas vykdymo procesas, areštuotas pareiškėjų turtas. Teismas nustatė kad pareiškėjams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso: butas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); butas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 3) 9,50 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esantis (duomenys neskelbtini). Transporto priemonių pareiškėjai neturi. Juridinių asmenų registre nėra įmonių, kurių vieninteliu akcininku būtų kuris nors iš pareiškėjų. Piniginių lėšų pareiškėjai bankų sąskaitose neturi. Nekilnojamojo pareiškėjų turto vertė pagal VĮ Registrų centro duomenis, kuriais vadovaujasi pareiškėjai, 2016 m. sausio 1 d. yra 21 820 Eur. Tačiau iš UAB „Medicinos bankas“ pateiktos UAB „O. H.“ turto vertės nustatymo pažymos teismas nustatė, kad pareiškėjams priklausančių butų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bei 9,50 ha žemės sklypo bendra rinkos vertė yra 35 000 Eur (priverstinio pardavimo vertė – 23 600 Eur) bei pagal VĮ Registrų centro duomenis 0,29 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio individualaus vertinimo nepateikė UAB „Medicinos bankas“, vidutinė rinkos vertė 216 Eur. Atsižvelgdamas į tai teismas laikė, jog pareiškėjų nekilnojamojo turto rinkos vertė sudaro 35 216 Eur, o priverstinio pardavimo vertė – 23 816 Eur, todėl sprendė, kad bet kuriuo atveju skolinių įsipareigojimų kreditoriams suma, kurios pareiškėjai negali įvykdyti realizavus jų turimą turtą, yra labai didelė ir viršija 25 MMA dydį (9 500 Eur) ir ne vieną kartą. Taip pat teismas nustatė, kad pareiškėjas A. D. gauna vidutinį 413 Eur (atskaičius mokesčius) atlyginimą darbovietėje UAB „Dozhas“, 268,30 Eur dienpinigių ir 138,54 Eur (nuo 2016 m. sausio 1 d.) netekto darbingumo pensiją. Nuolatines kasmėnesines pareiškėjo pajamas (atskaičius mokesčius) sudaro 819,84 Eur. Pareiškėja L. D. gauna vidutinį 575 Eur (atskaičius mokesčius) atlyginimą darbovietėje VšĮ „Lazdijų ligoninė“. Todėl abiejų pareiškėjų nuolatinės kasmėnesinės pajamos (atskaičius mokesčius) yra 1 394,84 Eur (819,84 Eur + 575 Eur). Pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus vertindamas tokias gaunamas faktines pareiškėjų pajamas, taip pat pareiškėjų nurodomą jiems pragyventi reikalingą 590 ir 670 Eur sumą, ir esamą didelį pareiškėjų įsiskolinimą (130 757,76 Eur), kurio negalima padengti realizavus turimą pareiškėjų turtą, teismas pripažino, kad pareiškėjai nebeišgali įvykdyti savo solidarių įsipareigojimų, nes jų turimo turto ir gaunamų pajamų, akivaizdžiai nepakanka skoloms grąžinti. Taip pat teismas pažymėjo, kad šiuo metu MMA yra 380 Eur, todėl pareiškėjų nurodoma pragyvenimui reikalinga suma (kiekvienam po 315 Eur) yra visiškai adekvati, protinga ir neabejotinai būtina. Laikė, jog iš gaunamų pajamų atskaičius pragyvenimui būtiną sumą pareiškėjai skolinių įsipareigojimų vykdymui kas mėnesį gali skirti 664,84 Eur (1394,84 Eur - 730 Eur). Tai reiškia, kad skolinius įsipareigojimus, kurių nepadengia pareiškėjų įkeistas turtas, pareiškėjai galėtų grąžinti per 11 metų. Pažymėjo, kad pareiškėjas A. D. šiuo metu yra 60 metų amžiaus, o pareiškėja L. D. - 51 metų amžiaus. Tai reiškia, kad abiem atvejais skolinių įsipareigojimų vykdymas truktų mažiausiai iki pareiškėjų išėjimo į pensiją, kai jų galimybės dirbti iš viso sumažės, arba dar ilgesnį laiką. Todėl teismas, skirtingai nei teigia kreditorius UAB „Medicinos bankas“, pripažino, kad nustatytos aplinkybės neleidžia konstatuoti, jog pareiškėjai iš savo pajamų per protingą laikotarpį gali įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus. Teismas nustatė, kad pareiškėjai nėra įrašyti į priklausomybių ligų registrą ir nėra duomenų, kad nemokūs tapo dėl savo žalingų įpročių, jie nebuvo teisti už nusikaltimus, numatytus FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punkte, nėra duomenų, kad yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyviais yra pareiškėjai, bankroto byla (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 6 punktas).

Teismas, spręsdamas ar dienpinigiai laikytini pajamomis ir, ar iš jų turėtų būti vykdomi atsiskaitymai su kreditoriais, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, jog dienpinigiai nepatenka į darbo užmokesčio sąvoką, tačiau jie laikytini pajamomis, nurodė, kad pareiškėjo nurodyta jam tenkančio dienpinigių vidutinė mėnesinė suma yra pagrįstai nurodoma apie 268,30 Eur ir ji priklauso nuo komandiruotės trukmės bei šalies į kurią vykstama.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes teismas sprendė, kad yra pagrindas iškelti pareiškėjams bankroto bylą, nes jie yra nemokūs ir nenustatyta nei viena iš PABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų sąlygų, draudžiančių iškelti bankroto bylą fiziniam asmeniui. Kadangi abiejų sutuoktinių nemokumą sukėlusios priežastys yra bendros, visas įkeistas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė abu sutuoktiniai susiję materialiniais teisiniais santykiais, priimtas sprendimas darys įtaką jų teisių apimčiai, todėl, remdamasis CPK 7 straipsnyje įtvirtintais proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, laikė tikslinga sutuoktinių bankroto procedūras vykdyti vienoje byloje.

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens UAB „Medicinos bankas“ teiginius dėl pareiškėjų mokumo dėl jų gaunamo darbo užmokesčio ir pareiškėjo slepiamų pajamų dydžio, teismas laikė nepagrįstais, nurodė, kad vien tik kreditoriaus abejonės dėl skolininko sąžiningumo negali būti kliūtis fiziniam asmeniui, neturinčiam galimybės įvykdyti skolinius įsipareigojimus, bankrutuoti.

Vertindamas pareiškėjų nesąžiningumą, teismas nurodė, kad pareiškėjas A. D. nemokus tapo dėl ekonominės krizės metu bankrutavusios įmonės, kuriai vadovavo, ir dėl jo turto, kuriuo buvo užtikrintas prievolių vykdymas, nuvertėjimo. Pareiškėjas, tiek kreipdamasis į teismą, tiek bylos nagrinėjimo metu sąžiningai pateikė visą informaciją, aktualią keliant bankroto bylą, pateikė savo banko sąskaitos išrašą už trejus metus su visomis finansinėmis operacijomis ir nurodė visas savo pajamas ir išlaidas. Aplinkybę, kad pateikdamas teismui informaciją nenurodė visų gaunamų dienpinigių sumos, teismas vertino kaip neišmanymą, o ne kaip siekį juos nuslėpti. Todėl, nenustatęs jokių įrodymų, paneigiančių pareiškėjo sąžiningumą dėl jo ir jo sutuoktinės nemokumo, teismas pripažino neturintis pagrindo konstatuoti pareiškėjų nesąžiningumą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, jog aplinkybė, kad pareiškėjai anksčiau jiems iškeltoje bankroto byloje per nustatytą terminą nepateikė kreditoriams tvirtinti mokumo atkūrimo plano, negali būti traktuojama kaip nesąžiningas elgesys, kadangi įstatymų leidėjas šio termino praleidimo nesieja su nesąžiningumu ar piktnaudžiavimu bankroto institutu.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo UAB „Medicinos bankas“ prašo panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartį ir atsisakyti iškelti A. D. ir L. D. fizinio asmens bankroto bylą. Apeliantas laiko, jog ankstesnės fizinio asmens bankroto bylos nutraukimas dėl laiku nepateikto mokumo atkūrimo plano yra pakankamas pagrindas išvadai dėl pareiškėjų nesąžiningumo konstatuoti ir pripažinti, kad antrą kartą kreipdamiesi dėl bankroto bylos iškėlimo iš esmės piktnaudžiauja įstatymo suteiktomis teisėmis ir pažeidžia kreditoriaus interesus. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, kad atsisakymas iškelti pareiškėjams pakartotinę bankroto bylą, prieštarautų protingumo ir teisingumo principams, kadangi pakartotinis bankroto bylos iškėlimas pažeidžia šiuos principus. Pareiškėjams dabartinė situacija yra naudinga, kadangi antstolis negali atlikti vykdymo veiksmų, o pareiškėjai toliau naudojasi bankui įkeistu turtu ir nepateikdami mokumo atkūrimo plano arba teikdami jį tokį, kuris akivaizdžiai pažeidžia kreditoriaus interesus, atideda šio turto realizavimą. Teismas, spręsdamas pareiškėjų bankroto bylos iškėlimo klausimą, negalėjo išimtinai ir izoliuotai vertinti tik FABĮ 10 straipsnio 1 dalis 1 punkto, t. y., kad FABĮ nedraudžia pakartotinai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jei pirmą kartą bankroto byla buvo nutraukta, nes fiziniai asmenys nepateikė mokumo atkūrimo plano. Teismas turėjo pareigą vadovautis bendraisiais CK, CPK principais: įvertinti pareiškėjų elgesį siekiant pasinaudoti fizinio asmens bankroto proceso institutu bei tikrąsias bankroto bylos kėlimosi priežastis.

Atsiliepimas

Pareiškėjai A. D. ir L. D. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą, įstatymų reikalavimus atitinkantį ir byloje surinkta medžiaga pagrįstą sprendimą, todėl jo naikinti nėra pagrindo. Tuo labiau, kad dėl šios aplinkybės – ankstesnės fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo – išsamiai yra pasisakęs Kauno apygardos teismas 2017 m. balandžio 6 d. nutartyje, kuria buvo panaikinta Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartis. Teikdamas skundą tuo pagrindu, dėl kurio apeliacinės instancijos teismas toje pačioje byloje jau yra pasisakęs, kreditorius nepagrįstai vilkina procesą.

Suinteresuoti asmenys E. D., V. D., D. D., antstolis S. V., UAB „Lazdijų vanduo“, AB „Swdbank“ ir UAB „Lazdijų šiluma“ atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – patikrinimas teisėtumo ir pagrįstumo pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjams iškelta bankroto byla.Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nusprendė, kad egzistuoja bankroto bylos pareiškėjams iškėlimo pagrindai – jie yra sąžiningi, nemokūs ir nėra atsisakymo iškelti jiems bylą FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintu pagrindu (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis). Apeliantas ginčija šią teismo išvadą ir teigia, kad byloje esančių įrodymų nepakanka, jog būtų galima padaryti išvadą, kad pareiškėjai yra sąžiningi ir nemokūs. Byloje kilo ginčas dėl įstatyme įtvirtintų sąlygų iškelti fizinio asmens bankroto bylą nustatymo. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies nuostatas, fizinio asmens būklės neatitiktis FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodytam fizinio asmens nemokumo apibrėžimui arba pareiškėjo nesąžiningumas yra savarankiški pagrindai atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Vadovaujantis FABĮ 2 straipsnio 2 dalimi, fizinio asmens nemokumas – tai asmens būklė, kai jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję ir kurių suma viršija 25 MMA, į skolinių įsipareigojimų sumą neįskaitant reikalavimų, kurie negali būti nurašyti (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktas). Taigi sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo turi būti taikomi tokie kriterijai: skolų suma turi viršyti 25 MMA, šių skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padengti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog situacija, kai asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei jo turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį šiuos įsipareigojimus įvykdyti, reiškia, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus. Vien tai, kad asmens turimų skolų suma viršija jo turimo turto vertę, nereiškia asmens nemokumo, jeigu jis gauna pajamas, kurios yra pakankamos skoloms padengti. Taip pat vien didelių pajamų gavimo faktas automatiškai nereiškia asmens mokumo, jeigu gaunamų, nors ir didelių, pajamų neužtenka jo įsipareigojimams padengti. Nustatant, ar asmuo pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, būtina nustatyti ir įvertinti jo per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) mokėtiną pinigų sumą, gaunamas pajamas, gaunamų sumų realumą, lėšas, būtinas pragyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjai atitinka FABĮ pateiktą nemokumo sąvoką, t. y. įsipareigojimai kreditoriams viršija įstatymo nustatytą 25 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio ribą, o gaunamos pajamos nėra pakankamos skoloms padengti, todėl pasisako tik dėl atskirajame skunde nurodytų nesutikimo argumentu su pirmosios instancijos teismo nutartimi, jog teismas netinkamai vertino pareiškėjų sąžiningumą. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatytas apribojimas iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą dėl to, kad jis per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad aplinkybės, ar asmuo tapo nemokus dėl nesąžiningų veiksmų (neveikimo), kiekvienu konkrečiu atveju pirmiausia vertintinos atsižvelgiant į FABĮ tikslą – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą. FABĮ nenustatyta, kad asmeniui bankroto byla galėtų būti keliama tik tada, kai jis tapo nemokus dėl išskirtinių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (ligos, neįgalumo, nuo asmens nepriklausančio darbo netekimo ir pan.); kad dėl savo neatidaus elgesio nemokus tapęs asmuo automatiškai laikomas nesąžiningu. Neatidus fizinis asmuo, netinkamai įvertinęs savo vartojimo galimybes, taip pat gali būti laikomas sąžiningu ir jam gali būti keliama bankroto byla, jei nekonstatuojama jo nesąžiningų veiksmų. Nesąžiningu asmuo pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais leidžia daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi nepakankamai rūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principų reikalavimus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo teikiant informaciją apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Be to, privalo būti konstatuojamas asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti tiesioginę ar netiesioginę įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad tiesioginės ar netiesioginės įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).Sprendžiant dėl pareiškėjų sąžiningumo, remiantis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu, turi būti įvertinti jų veiksmai (neveikimas) per paskutinius 3 metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos jiems iškėlimo priėmimo. Byloje duomenų apie tai, kad pareiškėjai sudarė kokius nors nesąžiningus sandorius ar atliko kokius nors nesąžiningus veiksmus per paskutinius trejus metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjų sąžiningumo, taip pat įvertino byloje nustatytas aplinkybes, kad nuo pirmojo prašymo iškelti jiems fizinio asmens bankroto bylą pareiškėjai ėmėsi eilės veiksmų – aktyviai visą darbo dieną dirbo, viso pirmojo bankroto proceso metu dalį lėšų jie skyrė įsiskolinimų tenkinimui, pervesdami jas į bankroto administratoriaus depozitinę sąskaitą, laikėsi visų bankrutuojantiems asmenims privalomų apribojimų. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padarytomis išvadomis, jog aplinkybė, kad pareiškėjai anksčiau iškeltoje bankroto byloje nepateikė laiku kreditoriams tvirtinti mokumo atkūrimo plano, negali būti traktuojama kaip nesąžiningas elgesys ar piktnaudžiavimas fizinio asmens bankroto institutu. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punkte įtvirtinta nuostata, kad mokumo atkūrimo plano nepateikimas teismui nustatytais terminais neužkerta kelio pakartotinai kreiptis dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Įstatymų leidėjas šio termino praleidimo nesieja su nesąžiningumu ar piktnaudžiavimu bankroto institutu. Dėl laiku nepateikto plano asmuo patiria įstatyme numatytas pasekmes – nutraukiama fizinio asmens bankroto byla (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies l punktas), todėl atsisakymas iškelti pakartotinę bankroto bylą dėl to paties pagrindo prieštarautų protingumo ir teisingumo principams.Kiti atskirųjų skundų argumentai yra teisiškai nėra reikšmingi ir nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde ir atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytas aplinkybes, įvertinęs pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties argumentus, taip pat civilinės bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išvadą dėl pareiškėjų nemokumo ir sąžiningumo padarė įvertinęs būtinas aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant tuos klausimus, ir daro išvadą, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė, apeliacinės instancijos teismas jų taip pat nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Raimondas Buzelis