Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-407-909/2023

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-05-19
Bylos Nr.: e2-407-909/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-25662-2021-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Justa Raciūtė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Neris“
Atsakovas: M. M.
Advokatai: Jurgita Ivanauskienė, Aurimas Margiris Grinys

Kategorijos

2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
2.6.1.3.6Piniginės prievolės
3.1.16Priešieškinis
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2-407-909/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25662-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.1.3.6; 3.1.16; 3.1.7.6; 3.2.6.1 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 19 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė,sekretoriaujant Katažynai Grinevič,

dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Neris“ atstovui advokato padėjėjui Aurimui Margiriui Griniui,

atsakovui M. M. ir jo atstovei advokatei Jurgitai Ivanauskienei,liudytojams M. P., V. S. ir V. F.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Neris“ patikslintą ieškinį atsakovui M. M. dėl skolos priteisimo ir atsakovo M. M. priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Neris“ dėl ieškovo reikalavimų apmokėti sumas pripažinimo nepagrįstais.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovas kreipėsi į teismą su pradiniu ieškiniu (DOK-211484), prašydamas iš atsakovo priteisti 697,52 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mano Būstas Neris“ teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. 2019 m. birželio 28 d. buvo baigta UAB „Žirmūnų būstas“ ir UAB „Antakalnio būstas“ reorganizacija, kurios pagrindu UAB „Antakalnio būstas“ buvo prijungta prie UAB „Žirmūnų būstas“. UAB „Antakalnio būstas“ turtas, teisės ir pareigos buvo perduotos UAB „Žirmūnų būstas“, kuri po reorganizacijos pakeitė savo pavadinimą ir veiklą tęsia UAB „Mano Būstas Neris“ pavadinimu.

3. Atsakovo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. liepos 31 d. suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo paslaugas, tenkančias atsakovui nuosavybės teise priklausančiai patalpai, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, sudarė 697,52 Eur. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovui atsakė elektroniniu paštu, jog atsakovas neatlieka mokėjimų už suteikiamas paslaugas nuo 2020 m. vasario 28 d., todėl argumentai, kad neatliekami mokėjimai dėl elektros, yra nepagrįsti, nes už kitas paslaugas atsakovas taip pat neatsiskaito. Ieškovas paaiškino, kad skolos laikotarpis yra apskaičiuojamas remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-969/2017, t. y. nesant šalių susitarimo dėl atsakovo sumokėtų įmokų į jo turimas skolas, tuomet, kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola.

Atsiliepimas

4. Atsakovas atsiliepimu į pradinį ieškinį (DOK-224825) nurodė, kad ieškinys nepagrįstas ir turi būti atmestas, prašo priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime paaiškino, kad ieškovas 697,52 Eur skolos sumą iš esmės įrodinėja kartu su ieškiniu pateikdamas vienintelį įrodymą – mokesčių suvestinę, t. y. pateikdamas vidinės programos duomenis apie suteiktas administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name. Tačiau šis vidinis dokumentas net nėra pasirašytas, pats savaime jokios mokėjimo prievolės atsakovui nesukuria. Atsakovas pabrėžė, jog namui Vilniaus miesto savivaldybės administracija nėra paskyrusi administratoriaus. Nors ieškovas bando sudaryti įspūdį, jog atsakovas neatlieka mokėjimų už visas suteiktas paslaugas nuo 2020 m. vasario 28 d., tačiau iš tikrųjų tarp šalių kilęs ginčas yra dėl ieškovo vienašališkai išrašytose PVM sąskaitų–faktūrose nurodomos grafos „Elektros bendram naudojimui skirtumas tarp įvadinių ir butų skaitiklių“. Atsakovas nepripažįsta, jog jam tenka mokėjimo prievolė pagal šią grafą. Paaiškino, kad vykdant namo renovaciją buvo neteisėtai prisijungta prie elektros kabelio, esančio tarp įvadinio ir butų savininkų skaitiklių. Nuo to momento yra naudojama (vagiama) elektra be apskaitos prietaisų, o ieškovas dangsto vagystę, pavogtą elektros energiją išdalindamas butų savininkams, turintiems elektros apskaitos prietaisus, PVM sąskaitose–faktūrose įrašydama grafą „Elektros bendram naudojimui skirtumas tarp įvadinių ir butų skaitiklių“. Tokį faktą, atsakovo teigimu, patvirtina antstolio Mindaugo Dabkaus faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 28-98-K. Atsakovo žiniomis, po namo renovacijos elektros skaitikliai nėra registruoti ir apskaitomi kaip fiksuojantys elektros suvartojamą kiekį patalpose, nors patalpose naudojamasi elektros energija. Esant elektros vagystės faktui, prievolė mokėti už trečiųjų asmenų pavogtą elektros energiją negali būti perkeliama atsakovui, t. y. jis nėra tinkamas subjektas (tinkamas skolininkas) už šią elektros energiją atsiskaityti. Teigė, kad atsakovas ne kartą dėl minėtos elektros vagystės bei nepagrįstų sąskaitų kreipėsi ne tik įvairias valstybines institucijas, bet ir į ieškovą tiek raštu, tiek telefonu.

Šalies argumentai

5. Ieškovas dubliku (DOK-5939) prašė tenkinti ieškinį. Ieškovas neginčijo šio fakto, kad dėl žmogiškojo faktoriaus įsivėlė klaida bei ieškinyje klaidingai nurodė, kad administravimo paslaugos teikiamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų pagrindu. Siekdamas ištaisyti nurodytą klaidą, ieškovas paaiškino, kad paslaugas teikia sutarties pagrindu, t. y. 2019 m. gegužės 13 d. UAB „Mano būstas Neris“ (buvęs UAB „Antakalnio Būstas“) ir UAB ,,Kurkime kartu‘‘ sudarė sutartį Nr. AB-SUT-19-156 (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovas įsipareigojo teikti paslaugas. Pažymėjo, kad UAB „Mano Būstas Neris“ administruoja 4-ąjį namo aukštą (butai (duomenys neskelbtini)) nuo 2019 m. gegužės 13 d., o 2–ąjį namo aukštą administruoja nuo 2021 m. gruodžio 1 d. Ieškovas prie ieškinio pridėjo skolų valdymo ataskaitą, kurioje aiškiai bei detaliai išskirtos visos paslaugos, kurias teikė. Pažymėjo, kad atkreiptinas dėmesys į grafą „skola“, kad atsakovas neatlieka mokėjimų nuo 2020 m. vasario 28 d. už suteiktas ieškovo paslaugas. Ieškovas dublike paaiškino, jog atsakovui ne kartą atsakė į jo užklausas dėl „elektros vagystės fakto“, kad patikrinimų metu pažeidimų nėra užfiksuota, todėl nėra pagrindo atlikti perskaičiavimus sąskaitose–faktūrose. Paaiškino, kad gyventojų deklaruotas kiekis butuose yra skaičiuojamas pagal fiksuotą kilovatvalandės (toliau – kWh) įkainį, o bendro naudojimo elektros įkainis dalinamas pagal būsto plotą, priklausomai nuo bendro sunaudojimo ir sumos, todėl įkainis kas mėnesį skirtingas. Bendrai elektrai yra vienas mokestis už suteiktą elektros galią ir kitas - už elektrą. Ieškovas taipogi paaiškino kaip gaunamas įkainis, t. y. elektros sumą pagal sąskaitą atėmus deklaruotą kiekį butuose ir gaunant elektros bendrą naudojimui skirtumą tarp įvadinio ir butų skaitiklių sumą dalinant visiems pagal plotą (kiekvieną mėnesį būna skirtingas likutis, skirtingas gaunasi ir įkainis). Papildomai ieškovas pridėjo Vilniaus apskrities variausiojo policijos Komisariato Vilniaus miesto trečiojo Policijos komisariato raštą ,,Dėl informacijos pateikimo, adresu (duomenys neskelbtini)“, minėtame rašte, ieškovas paaiškina, kad apžiūros metu nelegalių pasijungimų nerasta.

Atsiliepimas

6. Atsakovas tripliku (DOK-16580) prašė atmesti ieškovo ieškinį. Nurodė, kad faktas, jog ieškovas 2–ąjį namo aukštą administruoja tik nuo 2021 m. gruodžio 1 d. neabejotinai patvirtina atsakovo poziciją byloje, jog 2-ajame namo aukšte esančių patalpų savininkai bent jau iki 2021 m. gruodžio 1 d. nemokėjo už jų suvartotą elektros energiją, o ieškovas šių patalpų savininkų sunaudotą elektros energiją išdalino butų savininkams, turintiems elektros apskaitos prietaisus, PVM sąskaitose–faktūrose įrašydama grafą „Elektros bendram naudojimui skirtumas tarp įvadinių ir butų skaitiklių“. Atitinkamai šis faktas patvirtina, jog atsakovas nėra tinkama šalis atsakyti pagal ieškovo pateiktą ieškinį. Šiame kontekste atkreipė dėmesį, jog ieškovas atsakovo prievolę mokėti už komunalines paslaugas įrodinėja dar 2019 m. gegužės 13 d. sudaryta Sutartimi. Atsakovas paaiškino, jog dar iki atsakovui įsigyjant patalpas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nekilnojamojo turto vystytojas UAB „Kurkime kartu“ ir su ja susijusi įmonė UAB „Norista“ įsigijo ir įrenginėjo šiuo adresu atitinkamai 4-o ir 2-o aukšto patalpas. Elektros tiekimą adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, 4-ajame ir 2-ajame aukštuose vykdė UAB „Dovyra“. Pirmiausiai vystytojas UAB „Kurkime kartu“ įrengė 4-o patalpas ir jas išpardavė, o tuo momentu patalpų administravimą perdavė ieškovui. Maždaug po metų įrengė ir 2-o aukšto patalpos (2020 m.), jos išparduotos savininkams (UAB „Norista“ vystytojas pardavėjas), tačiau ieškovas kategoriškai atsisakinėjo sudaryti sutartį su vystytoju UAB Norista“, aiškindamas, jog jau turi sutartį dėl 4-o aukšto administravimo, todėl dėl 2-o aukšto administravimo sutarties nepageidauja. Pažymėjo, jog 2-o aukšto administratoriaus tame pačiame pastate negali būti, todėl dėl 2-o aukšto administravimo klausimas nebuvo išspręstas dėl ieškovo atsisakymo jas priimti, tačiau ieškovas aiškiai žinojo ir užtikrino, jog elektros tiekimas 2-am aukštui būtų vykdomas pagal jo ir UAB „Dovyra“ sutartį. Tad elektra 2-o aukšto patalpų savininkams tiekė pagal ieškovo ir elektros tiekėjo UAB „Dovyra“ sutartį, tik ieškovas nereikalavo atsiskaityti už ją iš 2-o aukšto vartotojų, o paskirstė 4-o aukšto vartotojams, įskaitant atsakovą. Dėl ieškovo teikto policijos komisariato rašto, atsakovas nurodė, kad raštas negali būti vertinamas kaip patikimas įrodymas, kadangi šiame rašte yra išdėstyta tik ieškovo pozicija bei jo subjektyvus aplinkybių vertinimas. Taigi raštas negali paneigti elektros vagystės fakto ir to, jog esant elektros vagystės faktui prievolė mokėti už trečiųjų asmenų pavogtą elektros energiją negali būti perkeliama atsakovui.

7. Atsakovas teismui teikė priešieškinį (DOK-95152), kuriuo prašė: 1) pripažinti nepagrįstais ieškovo reikalavimus atsakovui apmokėti laikotarpiui nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitose-faktūrose priskaičiuotas sumas, kurios žymimos grafomis „Elektros bendram naudojimui skirtumas tarp įvadinio ir butų skaitiklių“ bei „Šalto vandens skirtumas tarp įvadinio ir butų skaitiklių“ ir uždrausti ieškovui išrašyti PVM sąskaitas-faktūras atsakovui įtraukiant minėtas grafas; 2) priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinyje dėstė, jog atsakovas savo prievolės mokėti už sąskaitose–faktūrose žymimas grafas „Elektros bendram naudojimui skirtumas tarp įvadinio ir butų skaitiklių“ bei „Šalto vandens skirtumas tarp įvadinio ir butų skaitiklių“ nepripažįsta bei pateikė nesutikimo su minėtomis grafomis motyvus. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nėra jokio įrodymo, jog ieškovas yra perėmęs UAB „Antakalnio būstas“ teises ir pareigas, t. y. sudarytos administravimo sutarties įgyvendinimą. Taipogi pridūrė, kad pačios Sutarties egzistavimo pagrindas nesudaro teisinio pagrindo reikalauti iš atsakovo apmokėti paskaičiuotas rinkliavas ir mokesčius. Sutartis yra sudaryta tarp UAB „Antakalnio būstas“ ir statytojo, kuris įvardijamas klientu. Sutarties 1.1. punkte, kuriame apibrėžtas sandorio objektas, nustatyta, kad tai santykiai, atsirandantys tarp statytojo ir UAB „Antakalnio būstas“, pastarajai teikiant namo administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, todėl sutartiniai santykiai sieja sutartį sudariusias šalis, o ne trečiuosius asmenis, tame tarpe ir atsakovą. Atsakovas nurodė, kad Administravimo sutartyje ir nurodyta, jog aptarnaujamas namas, adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovas informuotas apie sudarytą Sutartį, supažindintas su Sutarties turiniu ir sutarties pagrindu teikiamomis paslaugomis, t. y. atsakovas neišreiškė valios dėl paslaugų ir jų kainų/tarifų. Taip pat nėra rašytinių įrodymų ir apie tai, kad inicijuotas butų ir kitų patalpų savininkų balsavimas dėl teikiamų paslaugų. Vien ta aplinkybė, kad ieškovas namo bendrojo naudojimo patalpose matomoje vietoje pakabino lipduką, informuojantį apie tai, kad atliko profilaktinius darbus, nesudaro pagrindo teigti, kad namo butų ir kitų patalpų savininkai, tame tarpe ir atsakovas, pritaria tokios Sutarties pasirašymui ir kad savininkams, ir atsakovui, tapo žinomos Sutarties sąlygos, teikiamų paslaugų apimtis ir nustatyti teikiamų paslaugų tarifai. Atsakovas teigė, kad aplinkybė, jog į atsakovą ieškovas kreipėsi su PVM sąskaitomis–faktūromis ir pats vienašališkai apsisprendė jį laikyti nauju klientu, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovui kyla prievolė mokėti mokesčius, dėl kurių nedavė sutikimo. Akcentavo, jog ieškovas išrašinėja PVM sąskaitas–faktūras ne pagal Sutartyje numatytus tarifus, šiuos tarifus taiko tik tada kai nori, dažnai taiko kitus tarifus. Kaip pavyzdį atsakovas nurodė tai, kad byloje yra pateiktos visiškai skirtingos PVM sąskaitos–faktūros už 2020 m. liepos ir rugpjūčio mėnesius. Iš atsakovo kartu su atsiliepimu pateiktos PVM sąskaitos–faktūros už 2020 m. liepos ir rugpjūčio mėnesius matyti, jog ieškovas taikė visiškai kitus tarifus, pavyzdžiui taikė 0,1815 Eur administravimo tarifą, nei ieškovo į bylą pateiktose sąskaitose už tą patį laikotarpį, kuriuose ieškovas jau taikė 0,1500 Eur tarifą už administravimą. Atsakovas teikė ištraukas iš ieškovo bei atsakovo pateiktų PVM sąskaitų–faktūrų už 2020 m. liepos mėnesį, abi sąskaitos žymimos tuo pačiu serijos numeriu Nr. MBNG20371432.

Atsiliepimas

8. Ieškovas teikė atsiliepimą į priešieškinį (DOK-105035) ir prašė atmesti priešieškinį ir tenkinti ieškovo ieškinį bei priteisti iš atsakovo ieškovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime ieškovas nesutiko su atsakovo argumentais, jog UAB „Mano Būstas Neris“ negali būti perėmęs UAB „Antakalnio Būstas“ teisių ir pareigų pagal Sutartį. Kaip matyti iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Juridinių asmenų registro išrašo, UAB „Antakalnio būstas“ nuo 2019 m. birželio 28 d. po reorganizacijos prijungimo būdu prijungta prie UAB „Mano Būstas Neris“. Kadangi UAB „Antakalnio būstas“ buvo prievolių, kylančių iš Sutarties, UAB „Mano Būstas Neris“ perėjo UAB „Antakalnio būstas“ prievolės pagal Sutartį, o ieškovas įgijo teisinį pagrindą reikalauti iš trečiųjų asmenų (ir atsakovo) rinkliavų, numatytų Sutartyje. Ieškovas pridūrė, kad neprivalėjo informuoti kiekvieno iš pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patalpų savininkų apie Sutarties šalių pasikeitimą po UAB „Antakalnio būstas“ reorganizacijos. Teigė, jog nagrinėjamu atveju ieškovas tinkamai apibrėžė ieškinio ribas ir tuo remdamasis reiškia reikalavimą atsakovui už nesumokėtą skolą. Iš ieškovo pateiktų atsakovui išrašytų PVM sąskaitų–faktūrų matyti, kad aiškiai išskirtos paslaugos, už kurias paskaičiuota namo reikmėms, techninei priežiūrai, taip pat nurodytas taikytas tarifas. Atsakovo teiginys, kad jokios mokėjimo prievolės atsakovui nesukuria, yra nepagrįstas, nes visų pirma atsakovui kiekvieną mėnesį periodiškai pateikiamos sąskaitos–faktūros už suteiktas paslaugas. Ieškovas pažymėjo, jog atsakovui ne kartą atsakė į jo užklausas dėl „elektros vagystės fakto“, kad patikrinimų metu pažeidimų nėra užfiksuota, todėl nėra pagrindo atlikti perskaičiavimus sąskaitose–faktūros. Ieškovas paaiškino, kad gyventojų deklaruotas kiekis butuose yra skaičiuojamas pagal fiksuotą kWh įkainį, o bendro naudojimo elektros įkainis dalinamas pagal būsto plotą, priklausomai nuo bendro sunaudojimo ir sumos, todėl įkainis kas mėnesį skirtingas. Bendrai elektrai yra vienas mokestis už suteiktą elektros galią ir kitas - už elektrą. Įkainis gaunamas naudojant tokią formulę - elektros suma pagal sąskaitą – deklaruotas kiekis butuose = elektros bendram naudojimui skirtumas tarp įvadinio ir butų skaitiklių suma dalinama visiems pagal plotą ( kiekvieną mėnesį būna skirtingas likutis, skirtingas gaunasi ir įkainis).

9. Ieškovas, teikdamas administravimo paslaugą remiasi Sutartyje nustatytu administravimo tarifu, kuris yra (0,1500 Eur/m2). Ieškovas, teikdamas paaiškinimus su mokesčių apskaičiavimo formulėmis, vadovaujasi atsakovui teiktose sąskaitose nurodytais įkainiais, todėl atitinkamai: 0,1500 Eur/m2 x (atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto plotas) = administravimo kaina. Atsakovui taikytinas tarifas buvo 0,150 Eur x 35,19 m2 = (be PVM 5,28 Eur); (su PVM 6,38 Eur) skolos laikotarpiu, t. y. per 13 mėnesių Atsakovui tenkanti išlaidų dalis yra 83,07 Eur.

Šalies argumentai

10. Ieškovas nurodė, kad atsakovui mokestis už namo techninę priežiūrą ir eksploataciją skaičiuojamas remiantis jau byloje pateikta Sutartimi, kurioje nustatytas techninės priežiūros tarifas – 0,0730 Eur/m2. Ieškovas, teikdamas paaiškinimus su mokesčių apskaičiavimo formulėmis, vadovaujasi atsakovui teiktose sąskaitose nurodytais įkainiais. Atsakovui taikytinas tarifas buvo 0,0730 Eur x 35,19 kv. m. atsakovo buto plotas = (be PVM 2,57 Eur); (su PVM 3,11 Eur) skolos laikotarpiu, t. y. per 13 mėnesių atsakovui tenkanti išlaidų dalis yra 40,43 Eur.

11. Ieškovas nurodė, kad atsakovui mokestis už patalpų valymą skaičiuojamas remiantis Sutartimi, kurioje nustatytas valymo/plovimo tarifas – 0,230 Eur/kv. m. Mokestis už individualių skaitiklių nurašymą ir deklaravimą, tarifas – 1,38 Eur. Ieškovas, teikdamas paaiškinimus su mokesčių apskaičiavimo formulėmis, vadovaujasi atsakovui teiktose sąskaitose nurodytais įkainiais, todėl atitinkamai: atsakovui taikytinas tarifas buvo 1,3800 Eur x 1 = (be PVM 1,38 Eur); (su PVM 1,67 Eur) skolos laikotarpiu, t. y. per 13 mėnesių atsakovui tenkanti išlaidų dalis yra 21,71 Eur.

12. Ieškovas paaiškino kaip gaunamas mokestis už panaudotą vandenį, t. y . vandens suma pagal sąskaitą atėmus deklaruotą kiekį butuose ir gaunamas vandens bendram naudojimui skirtumas tarp įvadinio ir butų skaitiklių suma dalinama visiems pagal plotą. Ieškovas pabrėžė, jog atsakovui laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. liepos 31 d. yra priskaityti tokie darbai kaip: „Stiklo keitimas“, „Stogo remontas“. Stiklo keitimas – 4,45 Eur; Stogo remontas – 25,13 Eur; Iš viso 29,58 Eur. Skolos laikotarpiu atsakovui tenkanti remonto, keitimo, montavimo išlaidų dalis yra 29,58 Eur (su PVM). Teigė, kad ieškovas tinkamai apskaičiavo ir pagrindė reikalaujamas iš atsakovo priteisti sumas.

13. 2023 m. vasario 22 d. teisme gauti atsakovo papildomi paaiškinimai ir įrodymai (DOK-32045). Atsakovas teigė, kad nepaisant fakto, kad ieškovas nėra pateikęs atsakovą įpareigojančios administravimo sutarties, atsakovas pateikia ieškovo teiktų sąskaitų apmokėjimus atskirai už kiekvieną mėnesį sumų, kurių paslaugomis naudojimosi neginčija (pridėta lentelė, DOK-32045), iš viso ieškovui atsakovas sumokėjo 280,50 Eur. Atsakovas nurodė laikantis nepagrįstu reikalavimą už paslaugas ir neapmokėjo už: 1) elektrą bendram naudojimui (ginčijama priešieškiniu), 2) individualių skaitiklių nurašymas ir deklaravimas, nes 2022 m. vasario 28 d. sąskaitoje tokį mokėjimą pripažino nepagrįstu, 3) šalto vandens skirtumas (ginčijama priešieškiniu), 4) vandens pardavimo kaina, nes tai nėra paslauga.

Šalies argumentai

14. Ieškovas, atsižvelgdamas į atsakovo pateiktus papildomus įrodymus apie sumokėtas sumas, pateikė patikslintą ieškinį (DOK-42709), kuriuo prašė iš atsakovo priteisti 417,02 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas iš esmės pakartojo pradiniame ieškinyje nurodytas aplinkybes tik sumažino priteistinos skolos sumos dydį.

Atsiliepimas

15. Atsakovas atsiliepimu į patikslintą ieškinį (DOK-50465) prašė ieškovo patikslintą ieškinį atmesti ir iš ieškovo priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas dėstė, kad ieškovas savo atliekamo turto administravimo teisinį pagrindą teigia įgijęs nebe, kaip ankstesniu ieškiniu įrodinėjo, sutartiniu pagrindu, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų pagrindu. Atsakovas pažymėjo, jog ieškovas patikslintame ieškinyje ir toliau nurodo absoliučiai nepagrįstą savo administravimo teisinį pagrindą, kadangi teigiamu pagrindu jis administravimo teisių nėra įgijęs. Ieškovas iš esmės savavališkai teikia paslaugas, o reikalaujami mokėjimai nėra pagrindžiami, dėl paslaugų nėra susitarta. Atsakovas nekvestionuoja pareigos išlaikyti bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau nesutinka, jog tokią pareigą atitinka būtent ieškovo teisę reikalauti gauti tokį išlaikymą ir naudą, nesutinka su ieškovo reikalavimu, nes reikalaujama 417,02 Eur suma yra nepagrįsta. Atsakovas nėra tinkama šalis atsakyti pagal ieškovo pateiktą ieškinį. Prievolė mokėti už trečiųjų asmenų pavogtą elektros energiją negali būti perkeliama atsakovui, t. y. jis nėra tinkamas subjektas (tinkamas skolininkas) už šią elektros energiją atsiskaityti. Atsakovo įsitikinimu, 2021 m. gruodžio 1 d. tarp ieškovo bei namo 2-o aukšto Jungtinės veiklos sutarties dalyvių buvo sudaryta administravimo sutartis pasirašyta siekiant pateisinti faktą, kodėl ieškovas neturi duomenų apie namo 2-ojo aukšto patalpų savininkams išrašytas sąskaitas bei patalpų savininkų atliktus mokėjimus, kas atitinkamai reiškia, jog patalpų 2-ajame aukšte savininkai nemokėjo už jų suvartotą elektros energiją ir ieškovas šių patalpų savininkų sunaudotą elektros energiją išdalino kitiems butų savininkams, įskaitant atsakovą, PVM sąskaitose–faktūrose įrašydama grafą „Elektros bendram naudojimui skirtumas tarp įvadinių ir butų skaitiklių“. Atsakovas pastebėjo ir tai, kad ieškovas pradėjo atlikinėti atsakovo atžvilgiu išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų korekciją, tačiau netęsė, dėl atsakovo reakcijos, t. y. panaudojimo prieš ieškovą civiliniame procese. Konkrečiai 2022 m. vasario 28 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. MBNG220024640 už 2022 m. vasario mėn. matoma, jog ieškovas atėmė 33,43 Eur sumą nurodydamas, jog atlieka elektros korekciją dėl 2-o aukšto. Taigi, ieškovas, išrašydamas minėtą PVM sąskaitą-faktūrą iš esmės pripažįsta atsakovo poziciją byloje, t. y. pripažįsta, jog ieškovas į atsakovo atžvilgiu išrašytas PVM sąskaitas-faktūras buvo įtraukęs ir 2-ajame namo aukšte esančių patalpų suvartotą elektros energiją. Atsakovas nurodė, kad šiuo metu pastato, kuriame yra atsakovui priklausančios patalpos, administravimą yra perėmęs naujas administratorius UAB „Corpus PRO“. Naujojo administratoriaus išrašomos sąskaitos, anot atsakovo, įrodo, jog atsakovas neturėjo jokios pareigos mokėti už ieškovo sąskaitose nurodomas paslaugas „Elektros bendram naudojimui skirtumas tarp įvadinio ir buto skaitiklių“, „Šalto vandens skirtumas tarp įvadinio ir butų skaitiklių“, kadangi šis naujasis administratorius tokių paslaugų teikimo nei identifikuoja, nei reikalauja už tokias mokėti.

16. Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovas akcentavo, kad ieškovas kartu su patikslintu ieškiniu pateikė energijos tiekėjos UAB „Dovyra“ PVM sąskaitas-faktūras, išrašytas ieškovui. Nors PVM sąskaitose-faktūrose ir nėra nurodyta, kokiam objektui buvo tiekiamos prekės ir paslaugos, tačiau akivaizdu, jog ieškovas, priskirdamas sau administravimo paslaugų teikėjo funkcijas, absoliučiai nepagrįstai dar ir uždarbiavo perparduodamas elektros energiją gerokai brangesniais tarifais namo savininkams, įkaitant atsakovą. UAB „Dovyra“ teikiamose sąskaitose nėra jokio iškyrimo dėl tarifų, ką savavališkai atlieka ieškovas savo teikiamose sąskaitose atsakovui, išskirdamas skirtingus tarifus. Pridūrė ir tai, jog ieškovas sąskaitose neaišku ką reiškia šalto vandens skirtumas tarp įvadinio ir butų skaitiklių, nes bendrose patalpose apskritai nėra naudojimas vanduo. Vandens bendro naudojimo reikmėms sunaudojimo paskirties ir pagrindimo administratorius niekada nėra nurodęs, ieškovas taip pat tokių paslaugų apmokėjimo pagrįstumo niekaip negrindžia.

Šalies argumentai

17. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokato padėjėjas Aurimas Margiris Grinys palaikė patikslintame ieškinyje išdėstytus ieškovo reikalavimus, prašė patikslintą ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Papildomai pabrėžė, kad dėl žmogiškosios klaidos patikslintame ieškinyje įsivėlė klaida dėl administravimo paslaugų teikimo pagrindo – patikslino, kad paslaugos teikiamos Sutarties pagrindu, o ne Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo pagrindu. Nurodė, kad ši Sutartis nenuginčyta ir sukelia teises ir pareigas. Atsakovas dalį skolos apmokėjo, vadinasi, pripažįsta faktą, kad ieškovas yra teisėtas administratorius. Patikslintame ieškinyje nurodytos sumos yra aiškiai apibrėžtos, byloje buvo nurodytas paskaičiavimas, konkretūs tarifai, byloje pateiktos sąskaitos, kurios yra pagrįstas dokumentas, be to, skolų valdymo ataskaita taip pat yra tinkamas įrodymas, pagrindžiantis skolą. Dėl atsakovo deklaratyviai nurodomos elektros vagystės ieškovo atstovas pabrėžė, kad antstolio faktinių aplinkybių protokolas vagystės fakto nekonstatavo, nėra nei ikiteisminio tyrimo, nei baudžiamosios bylos dėl elektros vagystės. Tarifas už bendrą elektrą paskaičiuotas pagal būsto plotą, kiekvieną mėnesį skiriasi tarifas. UAB „Dovyra“ pateiktoje sąskaitoje visi tarifai ir paskaičiavimai atsispindi. Dėl apmokėjimo už šaltą vandenį, tai skaičiuojamas skirtumas tarp tiekėjo pateiktos sąskaitos ir deklaruotos sumos ir gauta suma padalinama pagal buto plotą. Tai, kad sąskaitose nurodyta elektra yra už 4-ąjį aukštą grindžia žodiniais paaiškinimais. Kodėl kiekvieną mėnesį tarifas vis kilo, ieškovo buhalterija negalėjo paaiškinti. Kodėl buvo atlikta korekcija dėl 2-ojo aukšto, nežino, iš buhalterijos negalėjo gauti tokių duomenų. Taip pat negalėjo paaiškinti, ar namo bendrose patalpose yra naudojamas vanduo, ar yra vandens šaltiniai, tačiau paaiškino, kad už vandenį paskaičiuota pagal skirtumą įvadiniame skaitiklyje, pažymėjo, kad buhalterija negalėjo paaiškinti, kokia vandens pardavimo kaina. Atsakovui padengus dalį sumos, reikalaujama priteisti tik už elektrą ir vandenį, ginčo dėl to nėra.

18. Teismo posėdžio metu atsakovas M. M. su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė atmesti, prašė tenkinti priešieškinį. Papildomai paaiškino, kad patalpas įsigijo 2019 metais, rado ieškovo teiktas sąskaitas, kurias jis apmokėdavo, bet vienu metu jam kilo klausimų dėl sumų už elektrą ir vandenį pagrįstumo. Ne kartą skambinosi ieškovui ir klausė apie sumas, bet atsakymo negavo, prašė išrašyti sąskaitą tik už jam teiktą elektrą ir vandenį, tačiau vis vien paaiškinimo negavo, todėl nustojo mokėti už visas paslaugas. Pradėjo domėtis, kur dingsta ta elektra, susirado UAB „Dovyra“ atstovą V. F., kuris paaiškino, kad iš 4-to aukšto prieš elektros skaitiklį pajungtas laidas nueina į 2-tro aukšto skirstymo dėžutę, pasijungė vystytojas, vykdomos statybos. Taigi iš 4-tro aukšto per namo sieną išeina laidas į 2-trą aukštą, kuriame naudojama elektra ir vanduo, dėl to ir susidarydavo skirtumas, kurį išdalino 4-tro aukšto savininkams. Po 2-tro aukšto rekonstrukcijos buvo sustatyti elektros skaitikliai, 2020 m. birželio 19 d. priėmimo-perdavimo aktas, tada nauji savininkai pradėjo naudotis patalpomis, bet jų sunaudota elektra ir vanduo buvo išdalinta 4-to aukšto vartotojams. Bendros patalpos 4-ame aukšte sudaro apie 920 kv. m. ir sunaudojama apie 7 000 kWh per mėnesį, kas, jo žiniomis, yra labai daug, nes jis pats dirba 400 kv. m. patalpose, tai sunaudojama apie 2 500 kWh (skaičiuojant 16 val. per dieną). Dabartinis naujasis viso namo administratorius, kuris pakeistas bendru gyventojų prašymu, nuo 2022 m. lapkričio mėnesio į sąskaitas neįtraukia tų ginčijamų eilučių. Už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 31 d. iki 2022 m. lapkričio mėnesio jis irgi nėra mokėjęs už paslaugas, matyt, dėl to irgi bus keliamas ginčas. Jis yra kreipęsis į policiją dėl elektros naudojimo, tačiau jie sakė, kad tai ne jų kompetencija, taip pat Vartotojų teisių tarnybą, bet šie nurodė, kad tai sutartiniai reikalai, kreipėsi Energetikos ir kainų komisiją, šie nurodė kreiptis į Savivaldybę, šie nurodė, kad administravimas paskirtas ne administracijos aktu, o galimai sutartiniais pagrindais. Sąskaitos buvo išrašytos visiems 4-to aukšto savininkams, kažkas mokėjo, kažkas - ne. Dėl vandens naudojimo bendrose patalpose tai, jo žiniomis, bendrose patalpose vandens šaltinių nėra, tai kur tas vanduo panaudojamas bendroms reikmėms, nėra aišku.

19. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė advokatė Jurgita Ivanauskienė su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė atmesti, prašė tenkinti priešieškinį, priteisti iš ieškovo atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Papildomai paaiškino, kad atsakovas neišreiškė sutikimo su Sutartimi, galioja sutarties uždarumo principas ir dėl to atsakovas neprivalo mokėti už paslaugas. Ieškovas elgėsi nenuosekliai, nes iš pradžių sąskaitose ginčijamų eilučių nebuvo, vėliau jos atsirado, paskui tam tikros sumos buvo minuojamos. Ieškovas visiškai negalėjo pagrįsti reikalavimo pagrindo, neįrodė, kad sumos yra bendram patalpų išlaikymui, pats nusprendė kaip skaičiuoti, o kaip skaičiavo ir kodėl taikomi tokie tarifai – paaiškinti negali, tarifai yra išgalvoti, nes UAB „Dovyra“ sąskaitose nėra išskirsčiusi skirtingų tarifų. Kaina už elektrą pradėjo kilti nuo 6 Eur iki 19 Eur, ieškovas nuėmė skaitiklio parodymus nuo 2-tro aukšto patalpų ir padalino 4-am aukštui, dėl to ir sukilo kaina apie tris kartus.

Žemesnės instancijos teismas

20. Teismo posėdžio metu liudytoju buvo apklaustas V. S. (2023 m. kovo 30 d. Teismo posėdžio antrojo garso įrašo laikas nuo 00:02:21 iki 00:22:00). Liudytojas nurodė, kad UAB „Norista“ – statybos įmonė, jis statybos vadovas, įmonė turėjo patalpas pastate, (duomenys neskelbtini), Vilnius, 2-ame aukšte, šias patalpas padalino ir pardavė, šiuo metu įmonė veiklos nevykdo. Patalpų statybos darbų priėmimo-perdavimo aktas buvo pasirašytas 2020 m. birželio 19 d., tai buvo statybos darbų rezultato perdavimas, jie įrengė ir butus, ir bendras patalpas. Po kiekvienos patalpos (buto) pardavimo sandorio buvo fiksuojami elektros ir vandens skaitiklių, kurie buvo įrengti kiekviename bute, parodymai. Inžineriniai tinklai pajungti per koridorių iki patalpos. UAB „Dovyra“ priklausė elektros ūkis, nes iš šios įmonės buvo perkama elektra, šios įmonės pusėje buvo bendras įvadinis skaitiklis, iš UAB „Dovyra“ į patalpas (butus) nuvesti skaitikliai. Elektros kabelis į 2-trą aukštą buvo nuvesta ten, kur nurodė UAB „Dovyra“. Panašu, kad elektros kabelis galėjo būti pajungtas tarp įvadinio ir 4-to aukšto butų skaitiklių. UAB „Dovyra“ išrašo sąskaitas ieškovui pagal įvadinį skaitiklį ir ieškovas padalina sumas. Dėl vandens irgi toks pats principas, nes įvadas vienas, vandenį tiekė irgi UAB „Dovyra“. Visi inžineriniai tinklai priklausė UAB „Dovyra“ ir su ja turėjo būti derinami visi veiksmai. Buvo pasijungta prie vienintelio įvado, t. y. vietoje 20 apskaitų atsirado 40, ta suma turėjo būti dalinama iš 40, bet panašu, kad ieškovas dalino iš 20, o ne iš 40. Bendro naudojimo patalpose yra viena laiptinė ir 5 lempos, liftų nėra, todėl už šias bendras erdves suma už elektrą turėjo būti ne daugiau 7 Eur. Visą pastatą administravo ieškovas, nes jis buvo 4-to aukšto administratorius ir kitų administratorių negalėjo būti, šis klausimas buvo kurį laiką neišspręstas, dėl to buvo susirašinėjama, buvo gal 20 laiškų, buvo aklavietė.

21. Teismo posėdžio metu liudytoju buvo apklaustas V. F. (2023 m. kovo 30 d. Teismo posėdžio antrojo garso įrašo laikas nuo 00:23:27 iki 00:35:07). Liudytojas nurodė, kad jis yra UAB „Dovyra“ techninis direktorius. Įmonė perėmė inžinerinius ūkius ir teikia elektrą tiems, kas jos nespėjo įsivesti, t. y. yra lokalus tinklas. Vanduo tuo metu buvo irgi jų tiekiamas, bet dabar vandens tinklai perduoti. UAB „Kurkime kartu“ gavo technines sąlygas ir buvo užsakovas. Apskaita įrengta UAB „Dovyra“ pastotėje ir ėjo į paskirstymo įrangą pas vartotojus. Įvadinis skaitiklis - įmonės „Dovyra“, tada – 4-am aukštui paskirstoma, 4-as aukštas maitinasi iš įvadinio. Nuotraukose užfiksuotas elektros laidas rodo, kad laidas eina iš 4-to aukšto į 2–trą aukštą. UAB „Dovyra“ sąskaitas ieškovui išrašo pagal įvadinį skaitiklį, o kaip perskaičiuoja ir kaip paskirsto ieškovas – nežinia. Vandens skaitiklis taip pat yra įvadinis, jokių vandens šaltinių bendrose patalpose nėra. Po įvadinio skaitiklio eina magistralė ir tuomet ant kiekvienos atšakos yra skaitikliai, atsišakojimų be apskaitos nebuvo.

22. Teismo posėdžio metu liudytoju buvo apklaustas M. P. (2023 m. kovo 30 d. Teismo posėdžio antrojo garso įrašo laikas nuo 00:36:30 iki 00:47:17). Liudytojas nurodė, kad nuo 2020 m. vasaros turi butą pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilnius, 2-trame aukšte. Butą įsigijo iš UAB „Norista“, kurie jam sakė, kad dėl komunalinių paslaugų bus administratorius. Kai 2020 m. rugpjūčio mėnesį įsikėlė į butą, elektra ir vanduo jau buvo, šiais ištekliais naudojosi. Bandė susisiekti su ieškovu, bet jis nurodė, kad kol kas neadministruoja 2-tro aukšto, bandė kreipti į UAB „Ignitis“ ir AB „Eso“. Buvo 2-tro aukšto įgaliotinis, paskirtas žodžiu, pasirašė su ieškovu administravimo sutartį. Iki sutarties pasirašymo už komunalines paslaugas nemokėjo, kito 2-tro aukšto gyventojai irgi nemokėjo. Buvo sakoma, kad 4-tas aukštas moka už 2-trą aukštą. Kai maždaug 2022 m. sausio mėn. atėjo pirma sąskaita, buvo paskaičiuota labai didelė suma už tą nemokėtą laikotarpį – apie 1 500 Eur, vėliau jau buvo mažesnės sumos. Už bendrą elektrą įkainiai buvo neaiškūs, bet jis tuo nelabai domėjosi. Šiuo metu administruoja ne ieškovas, o UAB „Corpus PRO“.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys atmestinas. Priešieškinis tenkintinas iš dalies.

23. Teismas, vadovaudamasis įstatymu, įvertina visus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalis). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

24. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų teigti, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015).

25. Atsižvelgiant į tai, kuriai šaliai lengviau įrodyti vienas ar kitas aplinkybes, materialinės ir proceso teisės normos tarp šalių paskirsto įrodinėjimo naštą. Įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo naštos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš procesinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-758-1120/2020).

26. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė reikalavimą dėl skolos už suteiktas komunalines paslaugas, tenkančias atsakovui nuosavybės teise priklausančiai patalpai, priteisimo. Ieškovui pareiškus tokį reikalavimą, šiam kilo pareiga įrodyti skolos dydį, jos apskaičiavimo būdą, taikomo tarifo dydžio pagrįstumą. Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas.

Byloje nustatytos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės

27. Kartu su pradiniu ieškiniu ieškovas pateikė Skolų valdymo ataskaitą, iš kurios matyti, kad atsakovui nuosavybės teise priklausančiai patalpai, esančiai (duomenys neskelbtini), Vilnius, abonento Nr. 12073322, už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d., už ieškovo teiktas paslaugas susidarė 697,52 Eur skola. Byloje pateiktos ieškovo išrašytos sąskaitos už ginčo laikotarpį. Vėliau, bylos proceso metu atsakovui sumokėjus dalį skolos, ieškovas reikalavimą sumažino, patikslintu ieškiniu prašydamas iš atsakovo priteisti 417,02 Eur skolą. Likusi atsakovo nesumokėta skola už ginčo laikotarpį sudaro už elektrą bendram naudojimui (skirtumas tarp įvadinio ir butų skaitiklių) bei šaltą vandenį (skirtumas tarp įvadinio ir butų skaitiklių).

28. 2020 m. kovo 12 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo, adresu (duomenys neskelbtini)“ ieškovas atsakė į 2020 m. vasario 28 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos skyriaus raštą. Ieškovas, atsakydamas į komisariato raštą nurodė, kad namo 4-ame aukšte esantis skaitiklis fiksuoja tik to aukšto gyventojų suvartotą elektros energijos kiekį skirtą bendrosioms reikmėms, o apžiūros metu nelegalių pasijungimų nerado.

29. Pridėtas 2021 m. rugpjūčio 10 d. elektroninis laiškas, iš kurio matyti, kad ieškovas atsakė į atsakovo siųstą laišką. Ieškovas laiške nurodė, jog gyventojų deklaruotas kiek butuose yra skaičiuojamas pagal fiksuotą kWh įkainį, o bendro naudojimo elektros įkainis dalinamas pagal būsto plotą, priklausomai nuo bendro sunaudojimo ir sumos, todėl įkainis kas mėnesį skirtingas. Taipogi teigė, kad bendrai elektrai yra vienas mokestis už suteiktą elektros galią ir kitas už elektrą. Ieškovas paaiškino: „Elektros suma pagal sąskaitą – deklaruotas kiekis butuose = elektros bendram naudojimui skirtumas tarp įvadinio ir butų skaitiklių suma dalinama pagal plotą (kiekvieną mėnesį būna skirtingas likutis, skirtingas gaunasi ir įkainis)“. Atsakydamas į atsakovo laišką teigė, jog sąskaitos koreguoti nėra pagrindo, nes pasikeitus elektros parodymams, t. y. skirtumui tarp įvadinio ir butų skaitiklių perėjus į minusinę vertę, bus atimta to mėnesio sąskaitoje.

30. 2021 m. lapkričio 23 d. antstolis Mindaugas Dabkus surašė Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 28-98-2021K, pagal M. M. 2021 m. lapkričio 18 d. prašymą konstatuoti faktines aplinkybes: adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, užfiksuoti, kad nuo 4-ame aukšte esančio elektros įvado administruojamo UAB „Mano Būstas Neris“ yra neteisėtas pajungimas elektros laidais į 2-ame aukšte esančią elektros paskirstymo dėžutę. Protokolo surašymo metu dalyvavo ir pats atsakovas M. M.. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole iš esmės nurodyta, kad pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, fasado išorėje yra elektros kabelis, kuris išeina iš 4-ame aukšte esančios elektros įvado dėžutės, per sieną į lauką, po to vėl per sieną į 2-ame aukšte esančią elektros įvado ir paskirstymo dėžutę. Nurodyta, jog tas pats elektros kabelis 2-ame aukšte pajungtas prie privačių vartotojų apskaitos prietaisų.

31. Teismui pateikta 2021 m. gruodžio 1 d. administravimo sutartis, pagal kurią ieškovas ir (duomenys neskelbtini), Vilnius, 2-o aukšto Jungtinės veiklos sutarties dalyviai susitarė dėl ieškovo namo administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų teikimo. Sutartį iš gyventojų pusės, kaip įgaliotinis, pasirašė M. P..

32. Byloje pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus raštas Nr. A50-23873/21, kuriame iš esmės nurodė, kad: „Patikrinus valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenis apie pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nustatyta, kad nei vienas pastatas nėra daugiabutis namas ir šių pastatų bendrojo naudojimo objektų valdymui nėra aukščiau nurodyta tvarka paskirtas administratorius“. Rašte taipogi paaiškinama, kad Savivaldybės administracija nevykdo UAB „Mano Būstas Neris“ veiklos priežiūros ir kontrolės bei galimai įmonė teikia paslaugas sutartiniais su pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), savininku (savininkais) pagrindais.

33. Prie bylos medžiagos pridėti patalpų statybos darbų priėmimo-perdavimo aktai, kurių pagrindu UAB „Norista“ fiziniams asmenims (pirkėjams) perdavė patalpas atlikus patalpų statybos darbus.

Dėl ieškovo reikalavimo priteisti skolą ir atsakovo priešieškinio reikalavimų

34. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo pareigos mokėti ginčo daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir kitus priežiūros paslaugų mokesčius pagal ieškovo išrašytas sąskaitas už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. liepos 31 d. Bylos proceso metu atsakovas sumokėjo dalį skolos, nurodęs, kad atsakovas neginčija prievolės sumokėti už šias ieškovo suteiktas paslaugas: administravimą, bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą, bendrų patalpų valymą, mokestį už suteiktą elektros galią, taip pat už atliktus remonto darbus. Tačiau atsakovas nesutinka apmokėti sumų, už šias sąskaitose įvardintas paslaugas: „Elektros bendram naudojimui skirtumas tarp įvadinio ir buto skaitiklių“, „Šalto vandens skirtumas tarp įvadinio ir butų skaitiklių“. Atsižvelgdamas į tai, kad dalis reikalaujamos skolos buvo sumokėta, ieškovas sumažino ieškinio reikalavimus ir pateikė patikslintą ieškinį.

35. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės ypatumai aptariami CK 4.82–4.85 straipsniuose. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 3 ir 4 dalys). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų konkrečiais atvejais, yra konstatavęs, kad buto savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2013). Toks įtvirtintas teisinis reguliavimas, teismo vertinimu, kildinamas iš savininko pareigos rūpintis savo turtu, jį prižiūrėti.

36. Pažymėtina, kad atsakovas neginčijo įstatyminės pareigos išlaikyti, mokėti mokesčius ir kitas rinkliavas už bendro naudojimo patalpas. Atsakovas butą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo 2019 m. gruodžio 16 d. Kaip pats atsakovas nurodė teismo posėdžio metu, jis gaudavo ieškovo sąskaitas už paslaugas, suteiktas bendrojo naudojimo patalpoms, ir sąskaitas laiku apmokėdavo. Nagrinėjamu atveju prašomos priteisti skolos laikotarpis sudaro nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. liepos 31 d. Atsakovas nurodė, kad vienu metu jis pastebėjo, kad sąskaitose nurodytos sumos už bendrą elektrą ir vandenį yra labai išaugusios, ėmė domėtis, kas įtakojo tokius pasikeitimus, kreipėsi tiek į ieškovą, tiek į kitas institucijas, tačiau aiškių atsakymų, kaip skaičiuojama, kokie tarifai taikomi, negavo. Taigi, atsakovas sustabdė mokėjimus ieškovui pagal teikiamas sąskaitas.

37. Vienas iš atsakovo argumentų, nesutinkant su ieškiniu, buvo tas, kad ieškinys nepagrįstas, nes nėra administravimo teisinio pagrindo. Su šiuo argumentu teismas neturi pagrindo sutikti. Nors ieškovas tiek pradiniame ieškinyje, tiek patikslintame ieškinyje nurodė, kad ieškovas teikia namo administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas veikdamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 30-2551 pagrindu, bet vis tik ieškovas dublike patikslino paslaugų teikimo pagrindą ir nurodė, kad pradiniame ieškinyje įsivėlė klaida, nes ieškovas paslaugas teikia Sutarties pagrindu. Taipogi ieškovo atstovas teismo posėdžio metu patikslino, kad patikslintame ieškinyje nurodant administravimo pagrindą, taipogi įsivėlė ta pati klaida ir dar kartą pabrėžė, kad paslaugos teikiamos Sutarties pagrindu. Taigi, tai kad procesiniuose dokumentuose įsivėlė klaida nurodant faktinių aplinkybių neatitinkančią informaciją, nepaneigia fakto, kad ieškovas turi teisę namo bendrosioms patalpoms teikti administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas ir veikia teisėtu pagrindu. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2019 m. gegužės 13 d. ieškovas (Sutarties pasirašymo metu buvęs UAB „Antakalnio būstas“, vėliau po reorganizavimo teises ir pareigas perėmė ieškovas) ir objekto statytojas UAB „Kurkime kartu“ sudarė sutartį Nr. AB-SUT-19-156 dėl objekto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, bendrojo naudojimo patalpų administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų. Sutartyje nurodyta, kad Sutarties objektas – 29 patalpos, naudingas plotas – 920,80 kv. m., bendras plotas – 1 422,76 kv. m. Kaip nustatyta teisminio nagrinėjimo metu, ši Sutartis apėmė administravimą dėl 4-ojo aukšto patalpų. Vėliau, įrengus 2-ojo aukšto patalpas ir jas perdavus savininkams, 2021 m. gruodžio 1 d. buvo pasirašyta Administravimo sutartis Nr. MBN-21-0886 tarp ieškovo ir 2-ojo aukšto Jungtinės veiklos sutarties dalyvių, atstovaujamų įgaliotinio M. P.. Taigi, nustatytos aplinkybės suponuoja, kad atsakovas patalpas 4-ame aukšte įsigijo tuo metu, kai Sutartis dėl 4-ojo aukšto patalpų administravimo jau buvo sudaryta. Ši sutartis galiojanti, nenuginčyta, todėl atsakovui, kaip patalpų savininkui, sukelia teisines pasekmes. Byloje nėra įrodymų, jog, įsigijęs patalpas, atsakovas būtų ginčijęs Sutartį ar siekęs pakeisti bendrosios nuosavybės objektų administravimo tvarką. Kaip minėta, atsakovas, įsigijęs patalpas, gavo sąskaitas iš ieškovo, jas apmokėdavo, taigi pripažino, kad ieškovas paslaugas teikia pagrįstai. Šią išvadą sustipina ir tai, kad atsakovas teisminio nagrinėjimo metu sumokėjo dalį sumų pagal ginčo sąskaitas, tokiais veiksmais dar kartą patvirtindamas, kad sutinka ir neginčija ieškovo teikiamų administravimo, techninės priežiūros ir komunalinių paslaugų.

38. Esminis ginčas tarp šalių kilo dėl atsakovo prievolės mokėti už sąskaitose nurodytas sumas, kurios įvardintos „Elektros bendram naudojimui skirtumas tarp įvadinio ir buto skaitiklių“, „Šalto vandens skirtumas tarp įvadinio ir butų skaitiklių“. Atsakovas nesutiko su šia skolos dalimi, teigdamas, kad atsakovas nėra tinkama šalis atsakyti, nes tai yra kitų asmenų (2-tro aukšto gyventojų) suvartota elektra, taipogi vandens šaltinių bendrojo naudojimo patalpose nėra. Nors ieškovas patikslintame ieškinyje gana abstrakčiai nurodė atsakovo prievolę sumokėti už šias ginčijamas paslaugas, iš esmės rėmėsi tik įstatyme (CK 4.82 ir 4.84 straipsniuose) įtvirtinta savininko pareiga išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę, tačiau kituose procesiniuose dokumentuose (dublike DOK-5939) nurodė papildomus argumentus bei papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose (DOK-75630) detalizavo dėl suteiktų paslaugų skaičiavimo tarifo.

39. Ieškovas nurodė, kad bendro naudojimo elektros įkainis dalinamas pagal būsto plotą, priklausomai nuo bendro sunaudojimo ir sumos, todėl įkainis kas mėnesį skirtingas; bendrai elektrai yra vienas mokestis už suteiktą elektros galią ir kitas - už elektrą; įkainis gaunamas naudojant tokią formulę: iš elektros sumos pagal UAB „Dovyra“ pateiktą sąskaitą minusuojamas deklaruotas kiekis butuose ir gaunama elektros bendram naudojimui skirtumas tarp įvadinio ir butų skaitiklių suma dalinama visiems pagal plotą (kiekvieną mėnesį būna skirtingas likutis, skirtingas gaunasi ir įkainis). Atsakovas nurodė, kad bendrose patalpose yra kelios elektros lemputės, lifto nėra, todėl vienu metu smarkiai šoktelėjusi kaina už bendrose patalpose suvartotą elektrą atsakovui sukėlė įtarimų, kad galimai 4-to aukšto gyventojams buvo padalinta 2-tro aukšto butuose sunaudota elektros energija. Pažymėtina, kad iš byloje pateikto antstolio surašyto faktinių aplinkybių konstatavo protokolo matyti, kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, fasado išorėje yra elektros kabelis, kuris išeina iš sienos šalia 4-tro aukšto lango ir įeina į sieną šalia 2-tro aukšto lango; langai šalia kurių eina elektros kabelis yra į bendro naudojimo patalpas; šalia langų, prie kurių yra elektros kabelis, 2-trame ir 4-tame aukštuose, bendro naudojimo patalpose, prie sienų viduje yra elektros įvado ir paskirstymo dėžutės; elektros kabelis išeina iš 4-ame aukšte esančios elektros įvado dėžutės, per sieną į lauką, po to vėl per sieną į 2-ame aukšte esančią elektros įvado ir paskirstymo dėžutę. Nors ieškovas nesutiko su protokolo įrodomąja galia, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad protokole nustatytos faktinės aplinkybės iš esmės visiškai neprieštaravo atsakovo žodiniams paaiškinimams, tai pat nuosekliems ir logiškiems liudytojų paaiškinimams. Liudytojas V. S. patvirtino, kad „UAB „Dovyra“ priklausė elektros ūkis, nes iš šios įmonės buvo perkama elektra, šios įmonės pusėje buvo bendras įvadinis skaitiklis, iš UAB „Dovyra“ į patalpas (butus) nuvesti skaitikliai; elektros kabelis į 2-trą aukštą buvo nuvestas ten, kur nurodė UAB „Dovyra“, panašu, kad elektros kabelis galėjo būti pajungtas tarp įvadinio ir 4-to aukšto butų skaitiklių“. Liudytojas V. F. paaiškino, kad „apskaita įrengta UAB „Dovyra“ pastotėje ir ėjo į paskirstymo įrangą pas vartotojus; įvadinis skaitiklis - įmonės „Dovyra“, tada – 4-am aukštui paskirstoma, 4-as aukštas maitinasi iš įvadinio; nuotraukose užfiksuotas elektros laidas rodo, kad laidas eina iš 4-to aukšto į 2–trą aukštą; „Dovyra“ sąskaitas ieškovui išrašo pagal įvadinį skaitiklį, o kaip perskaičiuoja ir kaip paskirsto ieškovas – nežinia“. Liudytojas M. P. paaiškino, kad „iki administravimo sutarties pasirašymo už komunalines paslaugas nemokėjo, kito 2-tro aukšto gyventojai irgi nemokėjo, nors ištekliais faktiškai naudojosi; buvo sakoma, kad 4-tas aukštas moka už 2-trą aukštą“. Šios nustatytos aplinkybės leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad ginčo sumos už elektrą bendram naudojimui paskaičiavimas, kurį atliko ieškovas, yra atliktas ne vien už bendro naudojimo patalpose sunaudotą elektrą, bet ir 2-tro aukšto butuose sunaudotą elektros energiją. Pažymėtina, kad ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kad 2-tro aukšto gyventojai už naudojamą elektrą mokėjo. Šiame kontekste papildomai nurodytina, kad ieškovo atstovas teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti dėl tarifų skaičiavimo, negalėjo paaiškinti, kodėl kilo elektros kaina ir pan. Visos šios nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad ieškovas neįrodė, kad už ginčo sąskaitose nurodytas sumas (už elektrą), atsakovui kiltų prievolė sumokėti, ieškovas neįrodė, kad šie ginčijami mokesčiai paskaičiuoti pagrįstai, turint tam teisinį pagrindą bei jokiais įrodymais nepaneigė fakto, kad 2-tro aukšto gyventojai už jų sunaudojamą elektrą mokėjo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo priteisti iš atsakovo ginčo sąskaitose nurodytą skolą už vandens vandens skirtumą tarp įvadinio ir butų skaitiklių, todėl šioje dalyje patikslintas ieškinys atmestinas (COPK 178 straipsnis).

40. Ieškovas nurodė, kad šalto vandens skirtumas tarp įvadinio ir butų skaitiklių gaunamas atlikus šį veiksmą: iš sąskaitoje už vandenį gautos sumos minusavus deklaruotą kiekį butuose. Tuomet gautas skirtumas yra padalinamas visiems savininkams pagal turimą plotą. Ieškovas nurodė, kad kiekvieną mėnesį būna skirtingas likutis, todėl ir gaunamas skirtingas įkainis. Kaip minėta, atsakovas teigė, kad bendro naudojimo patalpose nėra vandens šaltinių, todėl neaišku, kodėl kiekvieną mėnesį susidaro tokia suma. Iš ginčo sąskaitų matyti, kad ginčijamos sumos (šalto vandens skirtumas tarp įvadinio ir butų skaitiklių) sudaro įvairias sumas: 5,84 Eur, 8,16 Eur, 3,09 Eur, 1,95 Eur, 2,88 Eur, 2,72 Eur ir t. t. Ieškovas teisminio nagrinėjimo metu nepaaiškino, kokie vandens šaltiniai yra bendrose patalpose ir kodėl susidaro toks skirtumas tarp įvadinio skaitiklio ir butų skaitiklių. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas M. P., 2-tro aukšto patalpų gyventojas nurodė, kad nuo buto įsigijimo tam tikrą laiką, iki kol nebuvo sudaryta 2021 m. gruodžio 1 d. Administravimo sutartis, jis negaudavo sąskaitų už komunalines paslaugas, nemokėjo tiek už elektrą, tiek už vandenį, pirmąją sąskaitą gavo tik 2022 m. sausį, taip pat nurodė, kad ir kito 2-tro aukšto gyventojai lygiai taip pat nemokėjo tiek už elektrą, tiek už vandenį, nors šiais ištekliais naudojosi. Liudytoju apklaustas V. F. taip pat teismui paaiškino, kad vandens jokių vandens šaltinių bendrose patalpose nėra, nurodė, kad po įvadinio skaitiklio eina magistralė ir tuomet ant kiekvienos atšakos yra skaitikliai, atsišakojimų be apskaitos nebuvo. Pažymėtina, kad ieškovas nepateikė duomenų ir įrodymų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, kad 2-tro aukšto gyventojai būtų mokėję už faktiškai naudojamus išteklius. Liudytoju apklaustas V. S. apibūdindamas buvusią situaciją dėl elektros ir vandens tiekimo iš UAB „Dovyra“, paaiškino, kad buvo pasijungta prie vienintelio įvado, t. y. vietoje 20 apskaitų atsirado 40, ta suma turėjo būti dalinama iš 40, bet panašu, kad ieškovas dalino iš 20, o ne iš 40. Visos šios nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad ieškovas neįrodė, kad bendrose patalpose yra vandens šaltiniai, už kurių sunaudojamą vandenį, atsakovui kiltų prievolė sumokėti, ieškovas neįrodė, kad šie ginčijami mokesčiai paskaičiuoti pagrįstai, turint tam teisinį pagrindą bei jokiais įrodymais nepaneigė fakto, kad 2-tro aukšto gyventojai už jų sunaudojamą vandenį mokėjo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo priteisti iš atsakovo ginčo sąskaitose nurodytą skolą už šalto vandens skirtumą tarp įvadinio ir butų skaitiklių, todėl šioje dalyje patikslintas ieškinys atmestinas (CPK 178 straipsnis).

41. Teismo vertinimu, atsakovo prievolę mokėti už elektros ir šalto vandens skirtumus tarp įvadinių ir butų skaitiklių paneigia ir atsakovo pateikti duomenys (sąskaitos) apie naujojo administratoriaus UAB „Corpus PRO“ skaičiuojamus mokesčius. Iš pateiktų sąskaitų matyti, kad tokios eilutės, kaip mokesčiai už šalto vandens ir elektros skirtumus tarp įvadinio ir butų skaitiklių, nėra.

42. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo tenkinti ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimo dėl 417,02 Eur skolos priteisimo, kaip nepagrįsto ir neįrodyto. Atmetus pagrindinį reikalavimą dėl skolos priteisimo, atmestinas ir išvestinio pobūdžio reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo.

43. Dėl priešieškinio. Atsakovas teismui pateiktu priešieškiniu prašė pripažinti nepagrįstais ieškovo reikalavimus atsakovui apmokėti laikotarpiui nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitose-faktūrose priskaičiuotas sumas, kurios žymimos grafomis „Elektros bendram naudojimui skirtumas tarp įvadinio ir butų skaitiklių“ bei „Šalto vandens skirtumas tarp įvadinio ir butų skaitiklių“ ir uždrausti ieškovui išrašyti PVM sąskaitas-faktūras atsakovui įtraukiant minėtas grafas. Patikslintu ieškiniu ginčo laikotarpis apėmė reikalavimą dėl skolos priteisimo nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. liepos 31 d. Kaip jau teismas konstatavo, ieškovas nepagrindė šio reikalavimo teisėtumo, teismas atmetė reikalavimą kaip neįrodytą, todėl yra pagrindas pripažinti nepagrįstais ieškovo reikalavimus atsakovui apmokėti laikotarpiui nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. liepos 31 d. PVM sąskaitose-faktūrose priskaičiuotas sumas, kurios žymimos grafomis „Elektros bendram naudojimui skirtumas tarp įvadinio ir butų skaitiklių“ bei „Šalto vandens skirtumas tarp įvadinio ir butų skaitiklių“. Teismui pateiktos sąskaitos ir už likusį laikotarpį, t. y. nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. Iš šių sąskaitų matyti, kad jose taip pat įtrauktos sumos, kurios žymimos grafomis „Elektros bendram naudojimui skirtumas tarp įvadinio ir butų skaitiklių“ bei „Šalto vandens skirtumas tarp įvadinio ir butų skaitiklių“. Pažymėtina, kad teisminio nagrinėjimo metu ieškovas nepateikė papildomų argumentų, kurie pagrįstų, kad ginčijamas sumas iš atsakovo reikalaujama priteisti esant teisiniam pagrindui, kad šias ir vėliau sąskaitose nurodomas sumas būtų lėmę kitos faktinės aplinkybės, nei teismas nustatė nagrinėdamas patikslinto ieškinio reikalavimus. Taigi, ieškovui neįrodžius, kad sąskaitose laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. įtrauktos sumos, kurios žymimos grafomis „Elektros bendram naudojimui skirtumas tarp įvadinio ir butų skaitiklių“ bei „Šalto vandens skirtumas tarp įvadinio ir butų skaitiklių“, yra pagrįstos, yra pagrindas tenkinti atsakovo priešieškinio reikalavimą ir šioje dalyje, t. y. pripažinti nepagrįstais ieškovo reikalavimus atsakovui apmokėti laikotarpiui nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitose-faktūrose priskaičiuotas sumas, kurios žymimos grafomis „Elektros bendram naudojimui skirtumas tarp įvadinio ir butų skaitiklių“ bei „Šalto vandens skirtumas tarp įvadinio ir butų skaitiklių“. Atsakovas pateiktu priešieškiniu pateikė ir prevencinio pobūdžio reikalavimą - prašė uždrausti ieškovui išrašyti PVM sąskaitas-faktūras atsakovui įtraukiant minėtas grafas. Pažymėtina, kad prevencinio ieškinio, kaip civilinių teisių gynimo būdo, tenkinimo sąlyga - neteisėti veiksmai - suprantami kaip teisinę pareigą pažeidžiantys veiksmai, kurių padarinys - žalos padarymas ateityje, tokiu atveju ieškovas turi įrodyti atsakovo būsimus neteisėtus veiksmus ir kad dėl jų gali atsirasti žala. Šiuo nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad namo administratorius yra pasikeitęs, administravimo paslaugas teikia UAB „Corpus PRO“, todėl nėra tenkinti pagrindo atsakovo reikalavimą dėl uždraudimo sąskaitas su minėtomis grafomis išrašyti ateityje, nes neįrodyti ieškovo būsimo neteisėti veiksmai. Pažymėtina, kad atsakovas priešieškinį pateikė 2022 m. gegužės mėnesį, bet vėliau bylos eigoje teikė papildomus įrodymus, teikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, tačiau atsakovas netikslino priešieškinio reikalavimo ir neprašė pripažinti nepagrįstais ieškovo reikalavimus atsakovui apmokėti laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 1 d. ir vėliau išrašytose sąskaitose priskaičiuotas sumas, teismui tokios sąskaitos už vėlesnį laikotarpį nebuvo pateiktos ir neaišku, ar buvo išrašytos apskritai. Taigi, atsakovo priešieškinio reikalavimas (uždrausti ieškovui išrašyti PVM sąskaitas-faktūras atsakovui įtraukiant grafas Elektros bendram naudojimui skirtumas tarp įvadinio ir butų skaitiklių“ bei „Šalto vandens skirtumas tarp įvadinio ir butų skaitiklių“) atmetamas kaip nepagrįstas.

44. Į esminius byloje keliamus šalių argumentus atsakyta. Kiti procesiniuose dokumentuose šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui ir byloje teisinio rezultato neįtakoja, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

45. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

46. Ieškovas byloje patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 18 Eur žyminį mokestį ir 3 142,27 Eur atstovavimo išlaidas (DOK-55936, DOK-53329). Atsakovas byloje patyrė šias išlaidas: 94 Eur žyminį mokestį ir 3 484,80 Eur atstovavimo išlaidas bei 96,80 Eur išlaidas už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą (DOK-55938 ir DOK-53216). Nenustatyta, kad šalių prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršytų Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius.

47. Nagrinėjamu atveju patikslintas ieškinys atmestas, o priešieškinis tenkintas iš dalies. Pažymėtina, kad teismas gali nukrypti nuo šio 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šiuo atveju, įvertinus ginčo pobūdį, keliamus reikalavimus ir jų patenkinimo proporciją, teismas sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti, kad atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas lėmė ieškovo nepagrįsti reikalavimai, todėl ieškinį atmetus, o priešieškinio reikalavimus tenkinus didžiąja (esmine) dalimi, yra pagrindas iš ieškovo atsakovo naudai priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas pilna apimtimi (94 Eur + 1 839,20 Eur + 1 742,40 Eur = 3 675,60 Eur), o ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Dėl pašto išlaidų

48. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, tenkančios kiekvienai iš šalių, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeistas 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje iš šalių nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais, 279 straipsniu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį atmesti.

Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti nepagrįstais ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Neris“ reikalavimus atsakovui M. M. apmokėti laikotarpiui nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitose-faktūrose priskaičiuotas sumas, kurios žymimos grafomis „Elektros bendram naudojimui skirtumas tarp įvadinio ir butų skaitiklių“ bei „Šalto vandens skirtumas tarp įvadinio ir butų skaitiklių“.

Likusioje dalyje priešieškinio netenkinti.

Priteisti atsakovui M. M. ir ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Neris“ 3 675,60 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt penkis eurus 60 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Justa Raciūtė