- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-03
- Bylos Nr.
- e2A-1815-392/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25662-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Loreta Braždienė, Visvaldas Kazakiūnas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Neris“
- Atsakovas
- M. M.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Virginijaus Kairevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Visvaldo Kazakiūno,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Neris“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Neris“ patikslintą ieškinį atsakovui M. M. dėl skolos priteisimo ir atsakovo M. M. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Neris“ dėl ieškovo reikalavimų apmokėti sumas pripažinimo nepagrįstais.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mano Būstas Neris“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama iš atsakovo M. M. priteisti 417,02 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. 2019 m. birželio 28 d. buvo baigta UAB „Žirmūnų būstas“ ir UAB „Antakalnio būstas“ reorganizacija, kurios pagrindu UAB „Antakalnio būstas“ buvo prijungta prie UAB „Žirmūnų būstas“. UAB „Antakalnio būstas“ turtas, teisės ir pareigos buvo perduotos UAB „Žirmūnų būstas“, kuri po reorganizacijos pakeitė savo pavadinimą ir veiklą tęsia UAB „Mano Būstas Neris“ pavadinimu. Atsakovo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. liepos 31 d. suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo paslaugas, tenkančias atsakovui nuosavybės teise priklausančiai patalpai, adresu (duomenys neskelbtini), sudarė 417,02 Eur. Pažymėjo, kad ieškovė administruoja 4-ąjį namo aukštą (butai 40-68) nuo 2019 m. gegužės 13 d., o 2-ąjį namo aukštą administruoja nuo 2021 m. gruodžio 1 d. Atsakovas neatlieka mokėjimų nuo 2020 m. vasario 28 d. už suteiktas ieškovės paslaugas. Atsakovui ne kartą buvo atsakyta į jo užklausas dėl „elektros vagystės fakto“, kad patikrinimų metu pažeidimų nėra užfiksuota, todėl nėra pagrindo atlikti perskaičiavimus sąskaitose faktūrose. Paaiškino, kad gyventojų deklaruotas kiekis butuose yra skaičiuojamas pagal fiksuotą kilovatvalandės (toliau – kWh) įkainį, o bendro naudojimo elektros įkainis dalinamas pagal būsto plotą, priklausomai nuo bendro sunaudojimo ir sumos, todėl įkainis kas mėnesį skirtingas.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė patikslintą ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė nurodo absoliučiai nepagrįstą savo administravimo teisinį pagrindą, nes teigiamu pagrindu ji administravimo teisių nėra įgijusi. Atsakovas nekvestionuoja pareigos išlaikyti bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau nesutinka, jog tokią pareigą atitinka būtent ieškovės teisę reikalauti gauti tokį išlaikymą ir naudą, nesutinka su ieškovės reikalavimu, nes reikalaujama 417,02 Eur suma yra nepagrįsta. Atsakovas nėra tinkama šalis atsakyti pagal ieškovės pateiktą ieškinį. Prievolė mokėti už trečiųjų asmenų pavogtą elektros energiją negali būti perkeliama atsakovui. 2021 m. gruodžio 1 d. tarp ieškovės bei namo 2-o aukšto Jungtinės veiklos sutarties dalyvių buvo sudaryta administravimo sutartis pasirašyta siekiant pateisinti faktą, kodėl ieškovė neturi duomenų apie namo 2-ojo aukšto patalpų savininkams išrašytas sąskaitas bei patalpų savininkų atliktus mokėjimus, kas atitinkamai reiškia, jog patalpų 2-ajame aukšte savininkai nemokėjo už jų suvartotą elektros energiją ir ieškovė šių patalpų savininkų sunaudotą elektros energiją išdalino kitiems butų savininkams, įskaitant atsakovą, PVM sąskaitose faktūrose įrašydama grafą „Elektros bendram naudojimui skirtumas tarp įvadinių ir butų skaitiklių“. 2022 m. vasario 28 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. MBNG220024640 už 2022 m. vasario mėn. matoma, jog ieškovė atėmė 33,43 Eur sumą nurodydama, jog atlieka elektros korekciją dėl 2-o aukšto. Taigi, atsakovo nuomone, ieškovė, išrašydama minėtą PVM sąskaitą faktūrą iš esmės pripažįsta atsakovo poziciją byloje, t. y. pripažįsta, jog ieškovė į atsakovo atžvilgiu išrašytas PVM sąskaitas faktūras buvo įtraukusi ir 2-ajame namo aukšte esančių patalpų suvartotą elektros energiją. Šiuo metu pastato, kuriame yra atsakovui priklausančios patalpos, administravimą yra perėmęs naujas administratorius UAB „Corpus PRO“. Naujojo administratoriaus išrašomos sąskaitos, pasak atsakovo, įrodo, jog atsakovas neturėjo jokios pareigos mokėti už ieškovės sąskaitose nurodomas paslaugas „Elektros bendram naudojimui skirtumas tarp įvadinio ir buto skaitiklių“, „Šalto vandens skirtumas tarp įvadinio ir butų skaitiklių“, kadangi šis naujasis administratorius tokių paslaugų teikimo nei identifikuoja, nei reikalauja už tokias mokėti.
3. Atsakovas teismui teikė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) pripažinti nepagrįstais ieškovės reikalavimus atsakovui apmokėti laikotarpiui nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitose faktūrose priskaičiuotas sumas, kurios žymimos grafomis „Elektros bendram naudojimui skirtumas tarp įvadinio ir butų skaitiklių“ bei „Šalto vandens skirtumas tarp įvadinio ir butų skaitiklių“ ir uždrausti ieškovei išrašyti PVM sąskaitas faktūras atsakovui įtraukiant minėtas grafas; 2) priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakovas savo prievolės mokėti už sąskaitose faktūrose žymimas grafas „Elektros bendram naudojimui skirtumas tarp įvadinio ir butų skaitiklių“ bei „Šalto vandens skirtumas tarp įvadinio ir butų skaitiklių“ nepripažįsta. Byloje nėra jokio įrodymo, jog ieškovė yra perėmusi UAB „Antakalnio būstas“ teises ir pareigas, t. y. sudarytos administravimo sutarties įgyvendinimą. Sutarties egzistavimo pagrindas nesudaro teisinio pagrindo reikalauti iš atsakovo apmokėti paskaičiuotas rinkliavas ir mokesčius. Aplinkybė, jog į atsakovą ieškovė kreipėsi su PVM sąskaitomis faktūromis ir pati vienašališkai apsisprendė jį laikyti nauju klientu, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovui kyla prievolė mokėti mokesčius, dėl kurių nedavė sutikimo. Ieškovė išrašinėja PVM sąskaitas faktūras ne pagal Sutartyje numatytus tarifus, šiuos tarifus taiko tik tada kai nori, dažnai taiko kitus tarifus.
Atsiliepimas
4. Ieškovė atsiliepimu į priešieškinį prašo priešieškinį atmesti. Nesutinka su atsakovo argumentais, jog UAB „Mano Būstas Neris“ negali būti perėmusi UAB „Antakalnio Būstas“ teisių ir pareigų pagal Sutartį. Kaip matyti iš valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registro išrašo, UAB „Antakalnio būstas“ nuo 2019 m. birželio 28 d. po reorganizacijos prijungimo būdu prijungta prie UAB „Mano Būstas Neris“. UAB „Mano Būstas Neris“ perėjo UAB „Antakalnio būstas“ prievolės pagal sutartį, o ieškovė įgijo teisinį pagrindą reikalauti iš trečiųjų asmenų (ir atsakovo) rinkliavų, numatytų sutartyje. Pažymėjo, kad neprivalėjo informuoti kiekvieno iš pastato, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų apie sutarties šalių pasikeitimą po UAB „Antakalnio būstas“ reorganizacijos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 19 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino iš dalies. Pripažino nepagrįstais ieškovės UAB „Mano Būstas Neris“ reikalavimus atsakovui M. M. apmokėti laikotarpiui nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitose faktūrose priskaičiuotas sumas, kurios žymimos grafomis „Elektros bendram naudojimui skirtumas tarp įvadinio ir butų skaitiklių“ bei „Šalto vandens skirtumas tarp įvadinio ir butų skaitiklių“. Likusioje dalyje priešieškinį netenkino. Priteisė atsakovui M. M. iš ieškovės UAB „Mano Būstas Neris“ 3 675,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas nustatė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo pareigos mokėti ginčo daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir kitus priežiūros paslaugų mokesčius pagal ieškovės išrašytas sąskaitas už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. liepos 31 d.
7. Teismas nesutiko su atsakovo argumentu, jog ieškinys nepagrįstas, nes nėra administravimo teisinio pagrindo. Įvertinęs ieškovės procesinius dokumentus, sprendė, jog ieškovė turi teisę namo bendrosioms patalpoms teikti administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas ir veikia teisėtu pagrindu. Nustatė, kad 2019 m. gegužės 13 d. ieškovė (Sutarties pasirašymo metu buvęs UAB „Antakalnio būstas“, vėliau po reorganizavimo teises ir pareigas perėmė ieškovė) ir objekto statytojas UAB „Kurkime kartu“ sudarė sutartį Nr. AB-SUT-19-156 dėl objekto, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo patalpų administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų. Ši sutartis apėmė administravimą dėl 4-ojo aukšto patalpų. Vėliau, įrengus 2-ojo aukšto patalpas ir jas perdavus savininkams, 2021 m. gruodžio 1 d. buvo pasirašyta Administravimo sutartis Nr. MBN-21-0886 tarp ieškovės ir 2-ojo aukšto Jungtinės veiklos sutarties dalyvių. Teismas, įvertinęs tai, padarė išvadą, jog atsakovas patalpas 4-ame aukšte įsigijo tuo metu, kai Sutartis dėl 4-ojo aukšto patalpų administravimo jau buvo sudaryta. Ši sutartis galiojanti, nenuginčyta, todėl atsakovui, kaip patalpų savininkui, sukelia teisines pasekmes.
8. Teismas sprendė, jog esminis ginčas tarp šalių kilo dėl atsakovo prievolės mokėti už sąskaitose nurodytas sumas, kurios įvardintos „Elektros bendram naudojimui skirtumas tarp įvadinio ir buto skaitiklių“, „Šalto vandens skirtumas tarp įvadinio ir butų skaitiklių“.
9. Teismas, įvertinęs antstolio surašyto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo turinį, sprendė, jog protokole nustatytos faktinės aplinkybės iš esmės visiškai neprieštaravo atsakovo žodiniams paaiškinimams, tai pat nuosekliems ir logiškiems liudytojų paaiškinimams. Atsižvelgęs į tai, sprendė, jog nustatytos aplinkybės leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad ginčo sumos už elektrą bendram naudojimui paskaičiavimas, kurį atliko ieškovė, yra atliktas ne vien už bendro naudojimo patalpose sunaudotą elektrą, bet ir 2-tro aukšto butuose sunaudotą elektros energiją. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kad 2-tro aukšto gyventojai už naudojamą elektrą mokėjo. Teismas padarė išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad už ginčo sąskaitose nurodytas sumas (už elektrą), atsakovui kiltų prievolė sumokėti, neįrodė, kad ginčijami mokesčiai paskaičiuoti pagrįstai bei jokiais įrodymais nepaneigė fakto, kad 2-tro aukšto gyventojai už jų sunaudojamą elektrą mokėjo. Todėl nėra pagrindo priteisti iš atsakovo ginčo sąskaitose nurodytą skolą už skirtumą tarp įvadinio ir butų skaitiklių. Teismas sprendė šioje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.
Šalies argumentai
10. Ieškovė nurodė, kad šalto vandens skirtumas tarp įvadinio ir butų skaitiklių gaunamas atlikus šį veiksmą: iš sąskaitoje už vandenį gautos sumos atėmus deklaruotą kiekį butuose. Tuomet gautas skirtumas yra padalinamas visiems savininkams pagal turimą plotą. Atsakovas teigė, kad bendro naudojimo patalpose nėra vandens šaltinių, todėl neaišku, kodėl kiekvieną mėnesį susidaro tokia suma. Ieškovė teisminio nagrinėjimo metu nepaaiškino, kokie vandens šaltiniai yra bendrose patalpose ir kodėl susidaro toks skirtumas tarp įvadinio skaitiklio ir butų skaitiklių. Ieškovė nepateikė duomenų ir įrodymų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, kad 2-tro aukšto gyventojai būtų mokėję už faktiškai naudojamus išteklius. Teismas įvertinęs tai, padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, kad bendrose patalpose yra vandens šaltiniai, už kurių sunaudojamą vandenį, atsakovui kiltų prievolė sumokėti, neįrodė, kad šie ginčijami mokesčiai paskaičiuoti pagrįstai, turint tam teisinį pagrindą bei jokiais įrodymais nepaneigė fakto, kad 2-tro aukšto gyventojai už jų sunaudojamą vandenį mokėjo. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog nėra pagrindo priteisti iš atsakovo ginčo sąskaitose nurodytą skolą už šalto vandens skirtumą tarp įvadinio ir butų skaitiklių, todėl šioje dalyje patikslintas ieškinys atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismo vertinimu, atsakovo prievolę mokėti už elektros ir šalto vandens skirtumus tarp įvadinių ir butų skaitiklių paneigia ir atsakovo pateikti duomenys (sąskaitos) apie naujojo administratoriaus UAB „Corpus PRO“ skaičiuojamus mokesčius. Iš pateiktų sąskaitų matyti, kad tokios eilutės, kaip mokesčiai už šalto vandens ir elektros skirtumus tarp įvadinio ir butų skaitiklių, nėra.
12. Teismas spręsdamas dėl priešieškinio reikalavimų pagrįstumo, pažymėjo, kad kaip jau konstatavo, ieškovė nepagrindė reikalavimo dėl ginčo sąskaitų apmokėjimo teisėtumo, ir atmetė reikalavimą kaip neįrodytą, todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas pripažinti nepagrįstais ieškovės reikalavimus atsakovui apmokėti laikotarpiui nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. liepos 31 d. PVM sąskaitose faktūrose priskaičiuotas sumas, kurios žymimos grafomis „Elektros bendram naudojimui skirtumas tarp įvadinio ir butų skaitiklių“ bei „Šalto vandens skirtumas tarp įvadinio ir butų skaitiklių“.
13. Teismas sprendė, jog ieškovei neįrodžius, kad sąskaitose laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. įtrauktos sumos, kurios žymimos grafomis „Elektros bendram naudojimui skirtumas tarp įvadinio ir butų skaitiklių“ bei „Šalto vandens skirtumas tarp įvadinio ir butų skaitiklių“, yra pagrįstos, yra pagrindas tenkinti atsakovo priešieškinio reikalavimą ir šioje dalyje, t. y. pripažinti nepagrįstais ieškovės reikalavimus atsakovui apmokėti laikotarpiui nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitose faktūrose priskaičiuotas sumas, kurios žymimos grafomis „Elektros bendram naudojimui skirtumas tarp įvadinio ir butų skaitiklių“ bei „Šalto vandens skirtumas tarp įvadinio ir butų skaitiklių“. Teismas atsižvelgė į tai, kad namo administratorius yra pasikeitęs, administravimo paslaugas teikia UAB „Corpus PRO“, todėl netenkino atsakovo reikalavimą dėl uždraudimo sąskaitas su minėtomis grafomis išrašyti ateityje, nes neįrodyti ieškovės būsimi neteisėti veiksmai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Ieškovė (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti atsakovo (ieškovo pagal priešieškinį) M. M. priešieškinį atsakovei UAB „Mano Būstas Neris“ bei tenkinti ieškovės pagal ieškinį UAB „Mano Būstas Neris“ patikslintą ieškinį atsakovui M. M.; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Apeliantė nurodo, kad ieškovė tinkamai apibrėžė ieškinio ribas ir tuo remdamasi reiškia reikalavimą atsakovui už nesumokėtą skolą. Iš atsakovui išrašytų PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad aiškiai išskirtos paslaugos, už kurias paskaičiuota namo reikmėms, techninei priežiūrai, taip pat nurodytas taikytas tarifas. Ieškovė prie ieškinio pridėjo skolų valdymo ataskaitą, kurioje aiškiai bei detaliai išskirtos visos paslaugos, kurios buvo teikiamos. Iš grafos „skola“ matyti, kad atsakovas neatlieka mokėjimų nuo 2020 metų vasario 28 d. už suteiktas ieškovės paslaugas. Todėl atsakovo teiginys, kad jokios mokėjimo prievolės atsakovui nesukuria, yra nepagrįstas, nes atsakovui kiekvieną mėnesį periodiškai pateikiamos sąskaitos faktūros už suteiktas paslaugas. Nustatyta tvarka ir terminais, nesumokėjus už ieškovės suteiktas paslaugas yra skaičiuojama skola.
14.2. Apeliantės nuomone, ji tinkamai ir pagrįstai apskaičiavo atsakovo už sunaudotą elektrą mokėtinas sumas. Ieškovė į bylą pateikė sąskaitas faktūras, kurios buvo išrašytos UAB „Dovyra“. Būtent pagal šias sąskaitas ieškovė apskaičiuodavo sumas, kurios yra mokėtinos už elektrą. Nei atsakovas, nei teismas sprendime šio skaičiavimo nepaneigė, todėl ieškovės reikalavimas yra tinkamai pagrįstas ir turėtų būti tenkinamas.
14.3. Pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nepagrįstai teigiama, jog elektros vagystės faktui prievolė mokėti už trečiųjų asmenų pavogtą elektros energija negali būti perkeliama atsakovui, t. y. jis nėra tinkamas subjektas (tinkamas skolininkas) už šią elektros energiją atsiskaityti. Apeliantė nurodo, kad atsakovui ne kartą buvo atsakyta į jo užklausas dėl elektros vagystės fakto, patikrinimų metu pažeidimų nėra užfiksuota, todėl nėra pagrindo atlikti perskaičiavimus sąskaitose faktūrose. Paaiškino, kad gyventojų deklaruotas kiekis butuose yra skaičiuojamas pagal fiksuotą kWh įkainį, o bendro naudojimo elektros įkainis dalinamas pagal būsto plotą, priklausomai nuo bendro sunaudojimo ir sumos, todėl įkainis kas mėnesį skirtingas. Bendrai elektrai yra vienas mokestis už suteiktą elektros galią ir kitas už elektrą. Įkainis gaunamas naudojant sekančią formulę - elektros suma pagal sąskaitą – deklaruotas kiekis butuose = elektros bendram naudojimui skirtumas tarp įvadinio ir butų skaitiklių suma dalinama visiems pagal plotą (kiekvieną mėnesį būna skirtingas likutis, skirtingas gaunasi ir įkainis).
14.4. Teismas neįvertino visų ieškovės argumentų dėl atsakovo skolos apskaičiavimo, nepagrįstai konstatavo, jog skola, susidariusi dėl elektros vagystės, neturi būti perkeliama tretiesiems asmenims, todėl atsakovas privalo sumokėti jam priklausančią dalį už elektrą bei kitus priskaičiuotus mokesčius. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisingą sprendimą, kuris turi būti naikintinas.
Atsiliepimas
15. Atsakovas atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime išdėstyti argumentai:
15.1. Atsakovas nurodo, kad ieškovė apeliaciniame skunde absoliučiai ignoruoja pateiktų įrodymų pagrindu teismo teisingai nustatytas faktines aplinkybes ir išimtinai apsiriboja UAB „Dovyra“ pateiktų sąskaitų analize išskirdama tik elektrą, nors atsakovas neginčijo UAB „Dovyra“ sąskaitų išrašymo pagrįstumo. Šalių ginčo nagrinėjimui UAB „Dovyra“ išrašytos ieškovei sąskaitos faktūros reikšmingos tik tiek, kad jose už elektrą nurodomas vienintelis (vieningas) tarifas, neišskiriant nei gyvenamųjų patalpų, nei bendro naudojimo. Tai reiškia, jog ieškovė, išskirstydama mokesčius gyventojams ir taikydama nežinia kokiu pagrindu ir kuo remiantis, savo vienašališkai išsigalvotus elektros kainos tarifus bendro naudojimo patalpoms, vien šiuo pagrindu savo ieškinio neįrodė. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai nustatė faktą, kad 2-o aukšto gyventojai už suvartotą elektros energiją nemokėjo. Ieškovė neįrodė, kad 2-o aukšto gyventojai mokėjo.
15.2. Ieškovė pati yra pripažinusi, jog nepagrįstai reikalavo iš atsakovo mokėti už 2-o aukšto vartotojų suvartotą elektrą PVM sąskaitose faktūrose įrašydama grafą „Elektros bendram naudojimui skirtumas tarp įvadinių ir butų skaitliukų“, tai įrodo 2022 m. vasario 28 d. PVM sąskaitoje Nr. MBNG220024640 už 2022 vasario mėn. įvesta eilutė „Elektra (korekcija dėl 2 aukšto)“ „- 30,43“ Eur. Tai leidžia daryti išvadą, jog ieškovė išrašydama PVM sąskaitą faktūrą Nr. MBNG220024640 iš esmės pripažįsta atsakovo poziciją byloje, t. y. pripažįsta, jog ieškovė į atsakovo atžvilgiu išrašytas PVM sąskaitas faktūras buvo įtraukusi ir antrajame namo aukšte esančių patalpų suvartotą elektros energiją.
15.3. Atsakovas nurodo, kad nors ieškovei kilo pareiga įrodyti skolos dydį, jos apskaičiavimo būdą, taikomo tarifo dydžio pagrįstumą, kad atsakovas atitinkamus kiekius elektros ir vandens bendrojo naudojimo patalpose, už kuriuos mokėjimo reikalauja ieškovė išrašomose sąskaitose faktūrose, yra suvartojęs, taip pat pagrįsti taikomą įkainį, tačiau ieškovė neįrodė nei kiekių, nei skolos apskaičiavimo būdo, nei tarifo dydžio. Atsakovo nuomone, ieškovė savavališkai nusprendė taikyti savo pačios susigalvotus tarifus, kurie neatitiko jokių nei teisingumo, nei logikos, nei rinkos sąlygų. Be to, ieškovė nepagrindė taikomo elektros kainos tarifo pagrįstumo. Atsakovas pažymėjo, kad UAB „Dovyra“ teikiamose sąskaitose nėra nurodomas skirtingas tarifas bendro naudojimo patalpose ir butuose. Be to, UAB „Dovyra“ taikytas tarifas iš esmės visą laikotarpį nesikeitė. Tuo tarpu, ieškovė bendro naudojimo patalpose elektros įkainį (tarifą) skaičiavo kiekvieną kartą radikaliai skirtingą ir net iki 7 kartų didesnį.
15.4. Ieškovė, siekdama ieškinio patenkinimo ir ginčydama priešieškinį ir toje dalyje, kurioje reiškiami reikalavimai dėl mokėjimo už vandens suvartojimą bendrojo naudojimo patalpose, nenurodo nei vieno argumento, kuriuo remiantis ji neigia pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsakovas daro išvadą, kad ieškovė, apeliaciniu skundu nepareikšdama jokių argumentų dėl sprendimo dalies, kuria tenkintas priešieškinys ir dėl šalto vandens skirtumo, tik formaliai siekia sprendimo panaikinimo, tačiau iš esmės neneigia sprendime aptartų įrodymų, jų vertinimo ir padarytų išvadų.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
16. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
17. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo prievolės mokėti už sąskaitose nurodytas sumas, kurios įvardintos „Elektros bendram naudojimui skirtumas tarp įvadinio ir buto skaitiklių“, „Šalto vandens skirtumas tarp įvadinio ir butų skaitiklių“.
18. Byloje nustatyta, kad 2019 m. gegužės 13 d. ieškovė (Sutarties pasirašymo metu buvęs UAB „Antakalnio būstas“, vėliau po reorganizavimo teises ir pareigas perėmė ieškovė) ir objekto statytojas UAB „Kurkime kartu“ sudarė sutartį Nr. AB-SUT-19-156 dėl objekto, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo patalpų administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų. Ši Sutartis apėmė administravimą dėl 4-ojo aukšto patalpų. Vėliau, įrengus 2-ojo aukšto patalpas ir jas perdavus savininkams, 2021 m. gruodžio 1 d. buvo pasirašyta Administravimo sutartis Nr. MBN-21-0886 tarp ieškovės ir 2-ojo aukšto Jungtinės veiklos sutarties dalyvių. Atsakovas patalpas 4-ame aukšte įsigijo tuo metu, kai Sutartis dėl 4-ojo aukšto patalpų administravimo jau buvo sudaryta. Ši sutartis galiojanti, nenuginčyta, todėl atsakovui, kaip patalpų savininkui, sukelia teisines pasekmes.
19. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama iš atsakovo priteisti 417,02 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas priešieškiniu prašė pripažinti nepagrįstais ieškovės reikalavimus atsakovui apmokėti laikotarpiui nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitose faktūrose priskaičiuotas sumas, kurios žymimos grafomis „Elektros bendram naudojimui skirtumas tarp įvadinio ir butų skaitiklių“ bei „Šalto vandens skirtumas tarp įvadinio ir butų skaitiklių“ ir uždrausti ieškovei išrašyti PVM sąskaitas faktūras atsakovui įtraukiant minėtas grafas; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
20. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 19 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino iš dalies, pripažino nepagrįstais ieškovės reikalavimus atsakovui apmokėti laikotarpiui nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitose faktūrose priskaičiuotas sumas, kurios žymimos grafomis „Elektros bendram naudojimui skirtumas tarp įvadinio ir butų skaitiklių“ bei „Šalto vandens skirtumas tarp įvadinio ir butų skaitiklių“ ir priteisė atsakovui iš ieškovės 3 675,60 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog už ginčo sąskaitose nurodytas sumas (už elektrą) atsakovui kiltų prievolė sumokėti, jog bendrose patalpose yra vandens šaltiniai, už kurių sunaudojamą vandenį atsakovui kiltų prievolė sumokėti, jog ginčijami mokesčiai paskaičiuoti pagrįstai. Todėl konstatavo, kad nėra pagrindo priteisti iš atsakovo ginčo sąskaitose nurodytą skolą už elektros ir šalto vandens skirtumą tarp įvadinio ir butų skaitiklių. Teismas, atsižvelgęs į padarytas išvadas dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, sprendė, jog yra pagrindas pripažinti nepagrįstais ieškovės reikalavimus atsakovui apmokėti laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. liepos 31 d. PVM sąskaitose faktūrose priskaičiuotas sumas, kurios žymimos grafomis „Elektros bendram naudojimui skirtumas tarp įvadinio ir butų skaitiklių“ bei „Šalto vandens skirtumas tarp įvadinio ir butų skaitiklių“. Padaręs išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad sąskaitose laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. įtrauktos sumos, kurios žymimos grafomis „Elektros bendram naudojimui skirtumas tarp įvadinio ir butų skaitiklių“ bei „Šalto vandens skirtumas tarp įvadinio ir butų skaitiklių“, yra pagrįstos, teismas tenkino atsakovo priešieškinio reikalavimą ir šioje dalyje. Priešieškinio reikalavimą uždrausti ieškovei išrašyti PVM sąskaitas faktūras atsakovui įtraukiant ginčo grafas atmetė, nustatęs, jog namo administratorius pasikeitė, o ieškovės būsimi neteisėti veiksmai neįrodyti. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka.
21. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų ieškovės argumentų dėl atsakovo skolos apskaičiavimo ir todėl padarė nepagrįstas išvadas. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės patikslintą ieškinį, iš dalies tenkindamas priešieškinį tinkamai vertino įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas. Teismas analizavo ir vertino šalių žodinius, rašytinius argumentus ir paaiškinimus, liudytojų paaiškinimus, rašytinius įrodymus, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo bylos medžiagą, pateiktus įrodymus vertino pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, todėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms ir įrodymų vertinimui ir sprendžia, jog savo išvadas teismas padarė įvertinęs įrodymų visumą.
22. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad ji tinkamai ir pagrįstai apskaičiavo atsakovo už sunaudotą elektrą mokėtinas sumas. Sumas, kurios yra mokėtinos už elektrą, ieškovė apskaičiuodavo pagal UAB „Dovyra“ išrašytas sąskaitas. Apeliantė nurodo, kad gyventojų deklaruotas kiekis butuose yra skaičiuojamas pagal fiksuotą kWh įkainį, o bendro naudojimo elektros įkainis dalinamas pagal būsto plotą, priklausomai nuo bendro sunaudojimo ir sumos, todėl įkainis kas mėnesį skirtingas.
23. Pirmosios instancijos teismas įvertino ieškovės ir atsakovo paaiškinimus dėl atsakovo prievolės mokėti už sąskaitose nurodytas sumas, ir pagrįstai sprendė, jog antstolio surašytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nustatytos faktinės aplinkybės iš esmės neprieštaravo atsakovo žodiniams paaiškinimams ir nuosekliems, logiškiems liudytojų V. S., V. F. paaiškinimams, jog elektros kabelis iš 2-o aukšto galėjo būti pajungtas tarp įvadinio ir 4-o aukšto butų skaitiklių. Be to, liudytojas M. P., turintis butą 2-ame aukšte, paaiškino, kad iki administravimo sutarties pasirašymo už komunalines paslaugas nemokėjo, kiti 2-o aukšto gyventojai taip pat nemokėjo, nors ištekliais faktiškai naudojosi; buvo sakoma, kad 4-as aukštas moka už 2-ą aukštą. Atsižvelgus į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad nustatytos aplinkybės leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovės ginčo sumos už elektrą bendram naudojimui paskaičiavimas yra atliktas ne vien už bendro naudojimo patalpose sunaudotą elektrą, bet ir 2-o aukšto butuose sunaudotą elektros energiją. Šias aplinkybes patvirtina ir ieškovės atsakovui 2022 m. vasario 28 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. MBNG220024640, kurioje buvo atlikta elektros korekcija dėl 2 aukšto, t. y. minusuota 33,43 Eur suma. Pažymėtina, kad ieškovė teismui nepateikė įrodymų, kad 2-o aukšto gyventojai už naudojamą elektrą mokėjo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad už ginčo sąskaitose nurodytas sumas (už elektrą), atsakovui kiltų prievolė sumokėti, ginčijami mokesčiai paskaičiuoti pagrįstai, turint tam teisinį pagrindą, todėl teisingai sprendė, jog nėra pagrindo priteisti iš atsakovo ginčo sąskaitose nurodytą skolą už elektros skirtumą tarp įvadinio ir butų skaitiklių, ir šioje dalyje patikslintą ieškinį atmetė. Apeliantės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai šių pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia.
24. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovo prievolę mokėti už elektros ir šalto vandens skirtumus tarp įvadinių ir butų skaitiklių paneigia ir atsakovo pateikti duomenys (sąskaitos) apie naujojo administratoriaus UAB „Corpus PRO“ skaičiuojamus mokesčius, nes iš pateiktų sąskaitų matyti, kad tokios eilutės, kaip mokesčiai už šalto vandens ir elektros skirtumus tarp įvadinio ir butų skaitiklių, nėra.
25. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
26. Teisėjų kolegija įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ieškovės reikalavimo, priteisti skolą už šalto vandens skirtumą tarp įvadinio ir butų skaitiklių, atmetimo, kadangi ieškovė neįrodė, jog bendrose patalpose yra vandens šaltiniai, už kurių sunaudojamą vandenį atsakovui kiltų prievolė sumokėti, ginčijami mokesčiai paskaičiuoti pagrįstai, turint tam teisinį pagrindą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į padarytas išvadas dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, pagrįstai tenkino priešieškinio reikalavimą pripažinti nepagrįstais ieškovės reikalavimus atsakovui apmokėti laikotarpiui nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitose-faktūrose priskaičiuotas sumas, kurios žymimos grafomis „Elektros bendram naudojimui skirtumas tarp įvadinio ir butų skaitiklių“ bei „Šalto vandens skirtumas tarp įvadinio ir butų skaitiklių“.
27. Pažymėtina, kad apeliantė apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą, t. y. nesutinka ir su ta sprendimo dalimi, kuria buvo atmesti ieškovės reikalavimai dėl mokėjimo už vandens suvartojimą bendrojo naudojimo patalpose bei iš dalies tenkintas priešieškinys, tačiau ji nenurodo absoliučiai jokių argumentų, kuriais būtų ginčijamos teismo padarytos išvados atsiskaitymo už sunaudotą vandenį klausimu. Kadangi teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, o apeliantė jokiais argumentais teismo išvadų nepaneigė, tai plačiau dėl jų nepasisakoma.
28. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
29. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, nepriteisiamos. Atsakovas už atsiliepimo į skundą surašymą advokatui sumokėjo 786,50 Eur. Šios išlaidos yra protingo dydžio ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintomis rekomendacijomis nustatyto civilinėse bylos priteistino užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl priteistinos visa apimtimi.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui M. M. iš ieškovės UAB „Mano Būstas Neris“ 785,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.