Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-310-856/2018

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-05-09
Bylos Nr.: e2A-310-856/2018
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Irena Stasiūnienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Vilija Valantienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Tomidus“

Kategorijos

2.1.2.4.1.1Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris
2.6.1.6.1Actio Pauliana
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-310-856/2018Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03822-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos 2.1.2.4.1.1; 2.6.1.6.1; 3.3.1.18.1. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 9 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Irenos Stasiūnienės, Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomidus“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-902-1004/2018 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „CCM Baltic“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tomidus“, trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų uždarajai akcinei bendrovei „Lidl Lietuva“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „CCM Baltic“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančia 2016-06-13 tarp ieškovės BUAB „CCM Baltic“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - ir UAB) „Tomidus“ sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 16/06/13-2 nuo jos sudarymo momento (ab initio), taikyti restituciją ir priteisti ieškovės BUAB „CCM Baltic“ naudai iš atsakovės UAB „Tomidus“ 24317,15 Eur, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei išlaidas advokato paslaugoms apmokėti (el. bylos apyrašo I t., 1–12 b. l., II t., 41–47 b. l.).

Ieškovė nurodė, kad 2015-10-22 ieškovė (generalinė rangovė) ir trečiasis asmuo (užsakovė) UAB „Lidl Lietuva“ sudarė generalinės statybos rangos sutartį Nr. 15/10/082 dėl statybos darbų atlikimo statybos objekte, esančiame Vilniaus m., Rasų g. 9A. 2016-05-06 ieškovė ir atsakovė (subrangovė) sudarė subrangos sutartį Nr. 16/L15-S dėl statybos darbų atlikimo tame pačiame statybos objekte. 2016-05-16 tarp trečiojo asmens (užsakovo), ieškovės (rangovo) ir atsakovės (subrangovo) buvo sudarytas trišalis susitarimas Nr. 16/05/16-3, kuriuo trečiasis asmuo davė sąlyginį sutikimą dėl reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo. 2016-06-13 tarp ieškovės UAB „CCM Baltic“ (reikalavimo perleidėjas) ir atsakovės UAB „Tomidus“ (reikalavimo įgijėjas) buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 16/06/13-2, kuria ieškovė perleido atsakovei dalį, sudarančią 24 317,15 Eur, savo reikalavimo teisės į trečiąjį asmenį UAB „Lidl Lietuva“ (skolininkas), bei susitarė, kad ieškovės 24 317,15 Eur prievolė atsakovei bus laikoma pilnai įvykdyta įskaitymo būdu.

2016-10-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-917-372/2016 Šiaulių apygardos teismas pripažino UAB „CCM Baltic“ nemokia ir iškėlė bankroto bylą. 2017-01-10 Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-334-372/2017 buvo patvirtinti BUAB „CCM Baltic“ kreditorių reikalavimai, kurie sudaro 3 336 483,67 Eur. BUAB „CCM Baltic“ yra neatsiskaičiusi su įkaito turėtoju AB „Citadele“ banku, 74-iais pirmos eilės kreditoriais - darbuotojais, 3-mis antros eilės kreditoriais - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriumi, Valstybine mokesčių inspekcija, VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centru, ir 176-iais trečios eilės kreditoriais. Trečiasis asmuo patvirtino, jog pagal Reikalavimo teisių perleidimo sutartį ir 2016-05-30 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. TAL2325, kuri buvo išrašyta ieškovės trečiajam asmeniui, trečiasis asmuo atsakovei sumokėjo 24 317,15 Eur sumą.

Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu (2016-06-13) UAB „CCM Baltic“ buvo neįvykdžiusi visos eilės kreditorių finansinių įsipareigojimų, kurie sudarė 2 610 634,08 Eur, UAB „CCM Baltic“ neturėjo pakankamai lėšų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti, todėl Reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas (CK 6.930¹ str.) bei kreditorių interesus (CK 6.66 str. (actio Pauliana)).

Atsiliepimu į ieškinį atsakovė UAB „Tomidus“ prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nėra visumos sąlygų ginčui tarp šalių taikyti actio Pauliana institutą nesant kreditorių teisių pažeidimo. Ieškovės pateikto balanso 2016-07-31 dienai duomenimis, ieškovės turtas sudarė 3 645 894 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 3320282Eur, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos – 2 645 686 Eur, kas reiškia, kad ginčo sutarties pasirašymo metu ieškovė turto turėjo daugiau, nei įsipareigojimų. Ieškovės valdomas turtas buvo pakankamas, kad visus įsipareigojimus kreditoriams įvykdytų, o ginčo sutartis niekaip nepaveikė ieškovo mokumo. Ginčijamo sandorio privalomumas buvo apspręstas pasirašyto Trišalio susitarimo, kuriuo toks teisių perleidimas buvo numatytas kaip atsiskaitymo su atsakove užtikrinimo priemonė. Trišalį susitarimą pasirašė siekiant užtikrinti Subrangos sutarties tinkamą vykdymą. Trišalio susitarimo preambolės „C“ punkte šalys nurodė, jog rangovas (ieškovė) pagal Subrangos sutartį galimai vėluos atsiskaityti su subrangovu (atsakove), todėl subrangovas be papildomų rangovo (ieškovės) užtikrinimo dėl tinkamo atsiskaitymo pagal Subrangos sutartį ketina stabdyti darbų vykdymą. Trišalis susitarimas pasirašytas kaip ieškovės mokėjimo prievolės pagal Subrangos sutartį įvykdymo užtikrinimo priemonė, kurios esmė, kad darbai atliekami tik su sąlyga, kad jie bus apmokami trečiojo asmens tiesiogiai atsakovei. Nurodė, jog nesant tokios užtikrinimo priemonės, atsakovė nebūtų iš viso atlikusi darbų. Ieškovė, pasirašydama ginčo sutartį, jokia forma atsakovei neatskleidė, kad turi finansinių problemų ar ginčo sutartis galimai pažeidžia jos kreditorių interesus. Sandorio šaliai negali būti keliami neproporcingai aukšti reikalavimai domėtis kitos sandorio šalies veikla, tikrinti jos finansinius rodiklius, aiškintis, ar asmuo turi/neturi neįvykdytų įsipareigojimų kitiems asmenims, aiškintis, koks yra neįvykdytų įsipareigojimų ir kitos sandorio šalies turto/lėšų santykis, ar negresia kitai šaliai bankroto procedūra ir pan. Dar iki darbų atlikimo 2016-05-16 šalys susitarė, jog atsakovei už darbus sumokės trečiasis asmuo, o reikalavimo teisių perleidimas tebuvo tokio susitarimo įforminimo išraiška, t. y. atsiskaitymas sutartas ne po darbų atlikimo (siekiant apeiti ieškovės atsiskaitymą su kitais kreditoriais), o iki darbų atlikimo, kaip tokių darbų atlikimo sąlyga. Todėl atsakovė CK 6.930¹ straipsnio nuostatų nepažeidė (el. bylos apyrašo II t., 27–32 b. l., II t., 82–85 b. l.).

Atsiliepimu į ieškinį trečiasis asmuo UAB „Lidl Lietuva“ prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienai (2016-06-13) ieškovė turėjo pakankamai lėšų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti. Šiuos argumentus pagrindžia aplinkybė, jog 2016-07-31 dienai parengto ieškovės balanso duomenimis, ieškovė turėjo 3 645 894,00 Eur turto. Byloje nėra duomenų, jog ieškovės kreditoriai turėjo neabejotiną ir galiojančią teisę ieškovei, kada ieškovė ir atsakovė sudarė ginčijamą sandorį, bei kad dėl ginčijamo sandorio ieškovė būtų tapusi nemokia arba būdama nemokia būtų suteikusi pirmenybę kitam kreditoriui. Nurodė, jog ieškovės deklaratyvūs teiginiai dėl tariamo atsakovės nesąžiningumo nėra pagrįsti jokiais įrodymais, o trečiasis asmuo nėra susijęs su ieškove ir atsakove ir neatliko jokių nesąžiningų veiksmų. Nurodė, jog gavus vos kelis antstolių patvarkymus dėl piniginių lėšų sulaikymo, nebūtų galima teigti, jog skolininkė (ieškovė) yra nemoki. Nesutiko su ieškovės nuomone, kad ieškovė Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu (2016-06-13) turėjo vykdytinų įsipareigojimų aukštesnės eilės, nei atsakovė, kreditoriams, o kreditoriams, esantiems toje pačioje eilėje, kaip atsakovė, atsiskaitymai buvo atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka. Bylos aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog neegzistuoja CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos actio Pauliana taikymo sąlygos (el. bylos apyrašo II t., 12–25 b. l., II t., 76–81 b. l.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. sausio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino negaliojančia 2016-06-13 tarp ieškovės BUAB „CCM Baltic“ ir atsakovės UAB „Tomidus“ sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 16/06/13-2 nuo jos sudarymo momento (ab initio), taikė restituciją ir priteisė ieškovei BUAB „CCM Baltic“ iš atsakovės UAB „Tomidus“ 24 317,15 Eur, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2017-05-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisė ieškovei BUAB „CCM Baltic“ iš atsakovės UAB „Tomidus“ 3388 Eur bylinėjimosi išlaidas, pripažino, kad atsakovei UAB „Tomidus“ grįžta 24 317,15 Eur debitorinė skola. Priteisė iš atsakovės UAB „Tomidus“ 547,00 Eur žyminį mokestį valstybei (el. bylos apyrašo II t., 168–175 b. l.).

Teismas nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2017 m. gegužės 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-594-372/2017 pripažino bankrutavusios UAB „CCM Baltic“ bankrotą tyčiniu. Šiaulių apygardos teismas sprendė, kad darbo užmokestis BUAB „CCM Baltic“ darbuotojams buvo nemokamas nuo 2016 metų balandžio–birželio mėnesių, jo suma sudarė 219 927,26 Eur. Neabejotinai žinodamas tokią situaciją, BUAB „CCM Baltic“ vadovas privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nuo 2016 metų balandžio iki bankroto bylos iškėlimo su darbuotojais nebuvo atsiskaitinėjama, nors teismas nustatė, kad įmonės vadovai atsiskaitinėjo su tolesnės eilės kreditoriais. Įmonės vadovo nesikreipimas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir tolesnis įmonės skolų didinimas jau įmonei nebevykdant veiklos, teismo buvo įvertintas kaip vedimas prie bankroto, iš esmės įmonei nevykdant veiklos. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1231-798/2017 Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartį paliko nepakeistą, konstatavęs, kad UAB „CCM Baltic“ nevykdė su darbo santykiais susijusių įsipareigojimų daugiau nei 3 mėnesius, atsiskaitinėjo su pasirinktais kreditoriais, todėl yra pagrindas preziumuoti įmonės tyčinį bankrotą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, nustatė, kad atsakovės valdymo organai pažeidinėjo CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų eiliškumą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, šios teismų nustatytos aplinkybės yra svarbios ir šioje civilinėje byloje.

Teismas nurodė, jog UAB „CCM Baltic“ nemokumo faktą patvirtino apyvartinių lėšų trūkumas ir netrukus po ginčijamo sandorio sudarymo priimta teismo nutartis, kuria šiai bendrovei iškelta bankroto byla. Ginčo sandoriu perleidus atsakovei reikalavimo teisę, nepagrįstai buvo suteikta pirmenybė būtent šiam kreditoriui gauti savo reikalavimo patenkinimą, kartu sumažintos tuo metu buvusių kitų UAB „CCM Baltic“ kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą. Tokie šalių veiksmai vertinami kaip pažeidžiantys nemokaus subjekto kreditorių teisėtus interesus gauti savo reikalavimų patenkinimą vienodomis sąlygomis su kitais kreditoriais. Šios aplinkybės yra pagrindas pripažinti kitų nemokios bendrovės kreditorių teisių pažeidimą. Jau nuo 2016 m. sausio mėnesio atsirado ieškovės pradelsti įsiskolinimai, susiję su darbo santykiais. Nors dėl ginčijamo sandorio ieškovė netapo nemokia, tačiau, jau būdama nemokia, suteikė pirmenybę kitiems kreditoriams. Teismas sprendė, kad ginčo sandorio sudarymas buvo atliktas ieškovei esant nemokiai, t. y. tuomet, kai visų jos kreditorių interesai tapo pažeidžiami.

Teismo vertinimu, atsakovė nenurodė, kokios aplinkybės lėmė jos, o ne ieškovės, pareigą sudaryti ginčo sandorį, todėl sprendė, kad atsakovė neprivalėjo sudaryti ginčijamo Reikalavimo perleidimo sandorio, nes tam nebuvo įstatymu ar 2016-05-06 subrangos sutartimi pagrįstos prievolės. Atsakovei nekilo jokios imperatyvios prievolės sudaryti ginčo sandorį, kaip atsiskaitymo su atsakove užtikrinimo priemonę, o jį sudarydama atsakovė veikė išimtinai savo interesais.

Teismas pažymėjo, kad ginčijamu sandoriu iš esmės buvo susitarta, kad su atsakove atsiskaitys ne ieškovė, o jos skolininkas pagal Generalinės statybos rangos sutartį – trečiasis asmuo. Byloje nėra duomenų, kad įprasta šalių verslo praktika tokią galimybę numatė. Nors atsakovei ieškovė atrodė sąžininga, tačiau, kaip verslininkui, vien trečiojo asmens minimos atsiskaitymo tvarkos siūlymas neabejotinai turėjo sukelti abejonių dėl ieškovės finansinės padėties. Tokia teismo išvada padaryta įvertinus atsakovės argumentą, jog tokia atsiskaitymo tvarka buvo reikalinga kaip atsiskaitymo su atsakove užtikrinimo priemonė. Atsiskaitymo tvarkos pakeitimo siūlymas atsakovei sudarė pagrindą domėtis tiek realia ieškovės padėtimi, tiek tuo, ar siūlomas atsiskaitymo būdas nepažeis kitų ieškovės kreditorių teisių. Teismo vertinimu, pats 24 317,15 Eur skolos perleidimo faktas pagal 2016-06-13 Reikalavimo perleidimo sutartį parodo, jog atsakovei buvo žinomi ieškovės finansiniai sunkumai, apyvartinių lėšų trūkumas. Iš 2016-05-16 Trišalio susitarimo turinio nustatyta, kad ir užsakovui buvo žinomos ieškovės (rangovo) atsiskaitymo su subrangovais vėlavimo aplinkybės (susitarimo C punktas: „Rangovas pagal subrangos sutartį galimai vėluos atsiskaityti su subrangovu“).

Teismas konstatavo, kad ginčo sandorio sudarymo metu ieškovės vykdytini įsipareigojimai kreditoriams sudarė 2 511 903,42 Eur, iš šios sumos pradelsti įsipareigojimai sudarė 2 403 686,37 Eur, iš kurių pradelsti nuo 1 iki 30 dienų – 347 279,45 Eur, nuo 31 iki 60 dienų – 292 870,99 Eur, nuo 61 iki 90 dienų – 275 816,28 Eur, virš 90 dienų – 1 487 719,65 Eur. Be to, jau nuo 2016 m. sausio mėnesio atsirado ieškovės pradelsti įsiskolinimai, susiję su darbo santykiais. Akivaizdu, kad ieškovė, neturėdama pakankamai lėšų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti, ką patvirtino ir liudytojas A. A., privalėjo laikytis CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo vertinimu, egzistuoja visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos, o pripažinus sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, taikoma restitucija – skolininko nepagrįstai perleistas turtas (pinigai) grąžinamas bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais ĮBĮ nustatyta tvarka, atsakovei gražinant 24 317,15 Eur dydžio debitorinę skolą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovė UAB „Tomidus“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (el. bylos apyrašo II t., 190–196 b. l.). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu. Priešingai nei nurodoma ginčijamame sprendime, šių sąlygų viseto ieškovės byloje pareikštas reikalavimas neatitiko.

14.2. Liudytojas A. A. (tuometinis ieškovės vadovas) nurodė, kad trečiasis asmuo, siekdamas savalaikio darbų objekte atlikimo, išreiškė pageidavimą, kad su subrangovais už būsimus darbus atsiskaitytų tiesiogiai užsakovas (trečiasis asmuo), taigi, Trišalio susitarimo pasirašymo iniciatorius buvo trečiasis asmuo. Būtent dėl šios priežasties 2016-05-16 buvo pasirašytas Trišalis susitarimas tarp ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens, o susitarimo preambulės „C“ punkte šalys nurodė, jog rangovas pagal Subrangos sutartį galimai vėluos atsiskaityti su subrangovu, todėl Subrangovas be papildomų rangovo užtikrinimų dėl tinkamo atsiskaitymo pagal subrangos sutartį ketina sustabdyti darbų vykdymą, tačiau priešingai nei nurodė pirmos instancijos teismas, Trišalio susitarimo pasirašymas buvo nulemtas ne ieškovės nemokumo būklės, kurios buvimas buvo konstatuotas tik 2016 m. spalio 17 d., o laikino apyvartinių lėšų trūkumo, kurį nulėmė trečiojo asmens mokėjimo už atliktus darbus sulaikymas. Šių liudytojo A. A. nurodytų aplinkybių pirmos instancijos teismas nepagrįstai nevertino. Tokio susitarimo esmė buvo ne pažeidžiant kitų kreditorių teises gauti apmokėjimą už jau atliktus darbus, o susitarimas pakeisti atsiskaitymo tvarką, kad už būsimus atliktus darbus subrangovui mokėtų tiesiogiai užsakovas.

Žemesnės instancijos teismas

14.3. Nors Šiaulių apygardos teismas 2016-10-17 nutartimi konstatavo ieškovės nemokumo faktą (kuris konstatuotas po 4 mėnesių nuo ginčijamos sutarties pasirašymo), tačiau pats pirmos instancijos teismas pripažino aplinkybę, kad bankroto bylos iškėlimo metu pagal 2016-07-31 balanso duomenis ieškovė turto turėjo 3 645 894 Eur sumai, o įsipareigojimų - 2 168 361,19 Eur sumai, t. y. bankroto iškėlimo metu ieškovės turto buvo netgi daugiau, nei reikėjo atsiskaityti su visais kreditoriais. Kadangi iškėlus bankroto bylą buvo pakankamai turto atsiskaityti su visais kreditoriais, tai kreditorių teisių pažeidimas nekonstatuotinas ir pripažintina, jog ginčijama sutartis niekaip nepaveikė ieškovės mokumo.

14.4. Byloje ginčijamo sandorio privalomumas buvo apspręstas pasirašyto Trišalio susitarimo, kuris yra nenuginčytas, galiojantis ir sukeliantis teisines pasekmes šalims, ir be kurio jokie darbai nebūtų iš viso atliekami, t. y. šalys iš anksto (iki darbų atlikimo) susitarė dėl tokio atsiskaitymo būdo, kas paneigia pirmos instancijos teismo išvadą, kad tokio susitarimo sudarymui nebuvo jokio pagrindo. Atsižvelgiant į tai pripažintina, kad teismo išvados apie sandorio sudarymo privalomumo sąlygos nebuvimą yra nepagrįstos.

14.5. Ginčijamos sutarties 3.1.2 punktu ieškovė patvirtino, kad sudarydama bei vykdydama šią sutartį nepažeis jį saistančių teisės aktų, sandorių, administracinių aktų, teismų sprendimų ar kitų įpareigojančių dokumentų, taip pat akcininkų, kreditorių ar trečiųjų asmenų teisių ar teisėtų interesų, o 3.1.3 p. ieškovė patvirtino, kad atskleidė visą jai žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės sutarties sudarymui ir jos vykdymui. Tai rodo, kad pati ieškovė ginčijamos Reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymo metu garantavo, jog reikalavimo perleidimo sutartis neprieštarauja jokių jos kreditorių ar trečiųjų asmenų interesams.

14.6. Faktas, kad ieškovei nebuvo iškelta ar inicijuojama bankroto byla, faktas, kad ieškovė garantavo, jog ginčijama sutartimi nebus pažeisti kitų asmenų interesai, bei faktas, kad atsakovė patikrino jai prieinamus viešus duomenis apie ieškovę, kurie ginčijamos sutarties sudarymo metu nesudarė pagrindo abejoti ieškovės mokumu, rodo, jog atsakovė nepagrįstai buvo pripažinta nesąžininga sandorio šalimi. Antstolių patvarkymai buvo siunčiami ne atsakovei, o trečiajam asmeniui, ir apie jų buvimo faktą atsakovei tapo žinoma tik šioje byloje.

14.7. Byloje nebuvo įrodytos trys būtinosios actio Pauliana sąlygos, t. y. kreditorių teisių pažeidimas, ginčijamo sandorio sudarymo neprivalomumas ir atsakovės nesąžiningumas sudarant ginčijamą sandorį. Bent vienos iš sąlygų nebuvimas daro negalimu sandorio pripažinimą negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu.

14.8. Kaip nurodyta, ginčijamos sutarties pasirašymo metu ieškovė turto turėjo gerokai daugiau, nei per vienerius metus vykdytinų įsipareigojimų, todėl, priešingai nei nurodė teismas, CK 6.930¹ straipsnio nuostatos nebuvo pažeistos. Be to, atsakovė negali žinoti, koks yra ieškovės atsiskaitymų eiliškumas ir ar konkrečiu atveju jis yra pažeidžiamas, juolab, kad ginčijamos sutarties 3.1.2 p. ieškovė pripažino, kad ginčijama sutartis nepažeidžia jokių jos kreditorių teisių.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė BUAB „CCM Baltic“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti ieškovei iš apeliantės patirtas 847 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (el. bylos apyrašo III t., 1–12 b. l.). Nurodo, kad ieškovė su dubliku papildomai pateikė teismui ieškovės kreditorių pareikštus finansinius reikalavimus bankroto byloje, iš kurių matyti, jog reiškiamų reikalavimų pagrindas yra būtent šioje byloje su ieškiniu pateikti teismo sprendimai, įsakymai, nutartys. Šios aplinkybės įrodo, kad kreditoriai turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į skolininkę - ieškovę. Byloje pateikti įrodymai pagrindžia, kad ieškovė visą eilę įsipareigojimų kreditoriams, įskaitant ir prievoles pagal teismų sprendimus, teismo įsakymus bei teismų patvirtintas taikos sutartis, nevykdė ir neatsiskaitė su kreditoriais. Reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta tuo metu, kai ieškovė akivaizdžiai negalėjo atsiskaityti su savo kreditoriais, nevykdė netgi pradelstų teismo sprendimais konstatuotų kreditorių reikalavimų, taigi, bendrovė neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su savo kreditoriais. Reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovė suteikė pirmenybę tik paties skolininko pasirinktam kreditoriui - atsakovei, kuriai perleido savo reikalavimo teisę į trečiąjį asmenį ir taip nepagrįstai atsiskaitė su atsakove anksčiau už aukštesnėje eilėje esančius kreditorius, be to, ieškovė, perleidusi atsakovei savo turtines teises, sumažino savo turto vertę ir taip sumažino kreditorių galimybę susigrąžinti skolą, nes likusio turto nepakanka atsiskaityti su kitais kreditoriais, tuo pažeisdama kreditorių teises. Pirmos instancijos teismo išvada, jog atsakovei nekilo jokios imperatyvios prievolės sudaryti ginčo sandorį, kaip atsiskaitymo su atsakove užtikrinimo priemonę, o jį sudarydama atsakovė veikė išimtinai savo interesais, yra teisėta, pagrįsta ir paremta byloje esančiais įrodymais. Atsakovei turėjo būti žinoma, jog ieškovė neatsiskaito su kreditoriais ir net teismų sprendimai negarantuoja atsiskaitymo, informacija apie ieškovės atsiskaitymų sutrikimus buvo nurodyta ir Trišaliame susitarime, todėl atsakovė nesąžiningai siekė apeiti aukštesnės eilės kreditorius ir gauti atsiskaitymą anksčiau jų, pažeidžiant kitų kreditorių interesus. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovė elgėsi nesąžiningai. Reikalavimo teisės perleidimo sandoriai, sudaryti siekiant atsiskaityti su kreditoriumi, taip pat pažeidžia Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnio imperatyviąsias nuostatas, jei perleidžiama reikalavimo teise atsiskaitoma nesilaikant šiame straipsnyje nustatytos kreditorių pirmumo eilės. Kadangi Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnio norma yra imperatyvi, tai ją pažeidžiant sudarytas sandoris yra negaliojantis CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442-686/2015). Pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo visų būtinųjų actio Pauliana taikymo pagrindų buvimą ir teisėtai pripažino Reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia CK 1.80 ir 6.66 straipsnių pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovės UAB „Tomidus“ apeliacinis skundas netenkinamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Pažymėtina, kad atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir priimtu sprendimu, papildomai pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų.

Iš bylos duomenų nustatyta, jog generalinė rangovė UAB „CCM Baltic“ (ieškovė) ir užsakovė UAB „Lidl Lietuva“ (trečiasis asmuo) 2015-10-22 sudarė generalinės statybos rangos sutartį Nr. 15/10/082 dėl statybos darbų atlikimo statybos objekte, esančiame Vilniaus m., Rasų g. 9A (el. bylos apyrašo I t., 14–88 b. l.). Ieškovė UAB „CCM Baltic“ ir subrangovė UAB „Tomidus“ (atsakovė) 2016-05-06 sudarė subrangos sutartį Nr. 16/L15-S dėl statybos darbų atlikimo tame pačiame aukščiau minėtame statybos objekte (el. bylos apyrašo I t., 89–96 b. l.). 2016-06-13 tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 16/06/13-2, pagal kurią ieškovė perleido atsakovei ieškovei priklausančią reikalavimo teisę į skolininką. Sutarties 1.2 punktu šalys susitarė, kad UAB „CCM Baltic“ perleidžia 24 317,15 Eur skolą atsakovei UAB „Tomidus“, o sutarties 1.4 punktu susitarė, kad ieškovės prievolė atsakovei yra laikoma pilnai įvykdyta įskaitymo būdu (el. bylos apyrašo I t., 102–104 b. l.). 2016-05-16 sudarytas Trišalis susitarimas Nr. 16/05/16-3, kuriuo trečiasis asmuo UAB „Lidl Lietuva“ sutiko, jog ieškovė perleistų reikalavimo teisę atsakovei tik tokiu atveju, jeigu toks reikalavimo teisės perleidimas nepažeidžia rangovo kreditorių ar bet kokių kitų trečiųjų asmenų teisėtų interesų (sutarties 1.1, 1.2. p.) (el. bylos apyrašo I t., 99–101 b. l.). 2016-07-14 trečiasis asmuo UAB „Lidl Lietuva“ pervedė atsakovei UAB „Tomidus“ 24 317,15 Eur (el. bylos apyrašo II t., 26 b. l.). Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-917-372/2016 ieškovei iškelta bankroto byla.

Ginčas byloje kilęs dėl 2016-06-13 Reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.80 straipsnio pagrindu (pažeidus imperatyvias CK 6.930¹ str. nuostatas) bei CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu.

Apeliantė apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentu, kad sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu. Apeliantės teigimu, byloje nebuvo įrodytos trys būtinosios actio Pauliana sąlygos, t. y. kreditorių teisių pažeidimas, ginčijamo sandorio sudarymo neprivalomumas ir atsakovo nesąžiningumas sudarant ginčijamą sandorį.

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančia 2016-06-13 Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 16/06/13-2, vadovaudamasi CK 6.66 straipsniu (actio Pauliana). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienų metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703-706/2015). Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui.

Ieškovė, reikšdama atsakovei UAB „Tomidus“ reikalavimą pripažinti Reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia, pateikė įrodymus, kad Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienai (2016-06-13) ieškovės vykdytini įsipareigojimai kreditoriams sudarė 2 610 634,08 Eur, iš šios sumos pradelsti įsipareigojimai sudarė 2 146 797,80 Eur, iš kurių pradelsti įsipareigojimai nuo 1 iki 30 dienų – 325 702,40 Eur, nuo 31 iki 60 dienų – 26 274,56 Eur, nuo 61 iki 90 dienų – 266 538,29 Eur, virš 90 dienų – 1 580 831,67 Eur. Ieškovės skola atsakovei sudarė 25 597,00 Eur ir nebuvo pradelsta (el. bylos apyrašo I t., 183–189 b. l.). Ieškovės banko sąskaitose 2016-06-13 dienai piniginių lėšų likutis minusinis – 7,19 Eur (el. bylos apyrašo I t., 190–195 b. l.). Iš ieškovės 2015 m. ir 2016 m. liepos 31 d. balanso duomenų matyti, kad įmonės mokėtinos sumos ir pradelsti įsipareigojimai kreditoriams viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės ir tai atitinka nemokios įmonės būseną. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-594-372/2017, kurioje teismas konstatavo, jog ieškovė su įmonės darbuotojais neatsiskaitinėjo nuo 2016 m. balandžio mėnesio. Kartu su ieškiniu pateikti teismų sprendimai ir nutartys taip pat pavirtina, kad sandorio sudarymo metu ieškovė buvo skolinga daugeliui kreditorių, tokių kaip UAB „Talša“, UAB „Bikuvos prekyba“, UAB „Absoliutina“, UAB „RENT2“, UAB „Visas labas“, UAB „Adista“, UAB „Doresta“ ir kt. (el. bylos apyrašo I t., 137–182 b. l.). Vadovaudamasi nurodytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės įmonės bankroto administratorius, reikšdamas actio Pauliana ieškinį bei gindamas visų kreditorių interesus, turi neabejotiną ir galiojančią kreditoriaus reikalavimo teisę.

Kreditorius, turėdamas galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę, turi įrodyti ir jos pažeidimą. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (CK 6.66 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skolininko teisė prioritetiškai atsiskaityti su vienu ar keliais kreditoriais, tais atvejais, kai įmonė (skolininkas) jau turi finansinių sunkumų, yra formuojama ta linkme, kad tokie sandoriai paprastai gali būti pateisinami tik tokiais atvejais, kai yra teisinis pagrindas konstatuoti skolininko kaip verslo subjekto – protingo asmens - elgesio standartus atitinkančius veiksmus sąžiningai siekiant naudos įmonei ar atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013; 2013 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2013; 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2014). Nurodyta kasacinio teismo praktika patvirtina, kad, esant ginčui dėl tokių sandorių, svarbu, jog sandoris nepažeistų kitų tokioje pačioje situacijoje esančių kreditorių teisių, kurie būtų suinteresuoti tokį sandorį sudaryti tokiomis pačiomis ar geresnėmis skolininkui sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-378/2015).

Nutarties 22 punkte aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2016-06-13 Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu ieškovė turėjo įsipareigojimų ne tik atsakovei, bet ir daugeliui kitų kreditorių, kurių reikalavimų terminai jau buvo suėję, t. y. šių kreditorių reikalavimai buvo pradelsti. Reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta tuo metu, kai ieškovė nevykdė pareigos atsiskaityti su kreditoriais, netenkino netgi pradelstų ir teismo sprendimais priteistų kreditorių reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ieškovės apyvartinių lėšų trūkumą negalint atsiskaityti su kreditoriais. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad ieškovė, sudarydama ginčijamą 2016-06-13 Reikalavimo perleidimo sutartį, faktiškai būdama nemoki (aplinkybė konstatuota Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 17 d. nutartyje iškeliant bankroto bylą), be teisinio pagrindo suteikė pirmenybę atsakovei prieš kitus kreditorius, taip pažeisdama jų teises. Tokie ieškovės veiksmai pripažįstami pažeidžiančiais nemokaus subjekto kreditorių teisėtus interesus gauti savo reikalavimų patenkinimą vienodomis su kitais kreditoriais sąlygomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė įrodė, kad ginčijamu sandoriu ieškovė, negalėdama vykdyti ankstesnių įsipareigojimų, suteikė pirmenybę kitam kreditoriui – UAB „Tomidus“. Byloje įrodžius, kad ginčijamo sandorio metu ieškovė nevykdė savo įsipareigojimų kitiems kreditoriams, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovės ginčijama 2016-06-13 Reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta pažeidžiant kitų ieškovės kreditorių teises.

Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad byloje ginčijamo sandorio privalomumas buvo apspręstas pasirašyto Trišalio susitarimo, be kurio atsakovė jokių darbų nebūtų iš viso atlikusi, t.y. šalys iš anksto (iki darbų atlikimo) susitarė dėl tokio atsiskaitymo būdo, kas paneigia pirmos instancijos teismo išvadą, kad tokio susitarimo sudarymui nebuvo jokio pagrindo. Apelianto manymu, teismo išvados apie sandorio sudarymo privalomumo sąlygos nebuvimą yra nepagrįstos.

Pažymėtina, kad byloje nepateikta jokių įrodymų, jog šalys privalėjo sudaryti ginčytiną sandorį. CK 6.66 straipsnyje įtvirtinta galimybė kreditoriui ginčyti tik tuos skolininko sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo. Privalėjimas sudaryti sandorį – tai asmens pareiga, kurią gali nustatyti įstatymas, ir jei šalis tokios pareigos nevykdo, tai suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą su reikalavimu teismo tvarka nustatyti prievolę, skolininko pareiga sudaryti sandorį taip pat gali būti nustatyta teismo sprendimu, gali kilti iš skolininko vienašališko įsipareigojimo. Vertinant, ar sandorį buvo būtina sudaryti tam, kad būtų įvykdytos kitų sutarčių sąlygos, pripažintina, kad ieškovė, turėdama finansinių sunkumų, neturėjo pareigos sudaryti ginčijamo sandorio, Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu neegzistavo jokių pagrindų privalomam sandorio sudarymui ir ieškovė neprivalėjo jų sudaryti.

Iš ieškovės ir atsakovės UAB „Tomidus“ sudarytos 2016-05-06 subrangos sutarties Nr. 16/L15-S sąlygų matyti, kad šalys susitarė, jog subrangovas (atsakovė) darbus objekte „Prekybos paskirties pastatas Rasų g. 9A, Vilnius“ privalo pradėti 2016 m. gegužės 10 d. ir užbaigti 2016 m. birželio 27 d. pagal genrangovo suderintą grafiką (sutarties 4.1 p.). Sutartimi šalys suderino tarpusavio atsiskaitymo tvarką, nurodydamos, jog atsakovė darbus vykdo be avansinio apmokėjimo, o atsiskaitymai už atliktus darbus vykdomi per 30 dienų, prieš tai pasirašius atliktų darbų aktus (3.1, 3.2. p.). Taigi, atsakovė statybos objekte darbus pradėjo 2016 m. gegužės 10 d., o Reikalavimo perleidimo sutartis tarp šalių buvo pasirašyta 2016 m. birželio 13 d., t. y. atsakovei baigiant, o ne pradedant vykdyti subrangos darbus. Trečiasis asmuo UAB „Lidl Lietuva“ su atsakove UAB „Tomidus“ pagal 2016-06-13 Reikalavimo perleidimo sutartį taip pat atsiskaitė tik 2016 m. liepos 14 d., t. y. po subrangos darbų atlikimo (el. bylos apyrašo II t., 26 b. l.). Taigi, aukščiau nurodytos aplinkybės paneigia atsakovės argumentą, kad šalys iš anksto (iki darbų atlikimo) susitarė dėl išankstinio atsiskaitymo būdo, ir kad be tokio susitarimo atsakovė nebūtų pradėjusi apdailos darbų.

CK 6.66 straipsnyje įtvirtinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriama actio Pauliana taikymo sąlyga yra ir trečiojo asmens nesąžiningumas, t. y. kreditoriaus teises pažeidžiantys sandoriai gali būti nuginčyti tik tuomet, kai nustatoma, kad ir trečiasis asmuo, sudarydamas atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises.

Taikant actio Pauliana turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, vertinant trečiojo asmens nesąžiningumą, kuris, palyginti su skolininko nesąžiningumu, gali būti ne taip aiškiai išreikštas, nereikalaujama, jog jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2013). Ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises. Tokie duomenys gali būti gaunami sandorio šalims (jų atstovams) bendraujant, iš registrų, kitų šaltinių (oficialių ar privačių) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-463/2013).

CK 6.67 straipsnyje nustatytas skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo prezumpcijos atvejų sąrašas. Esant bent vienam šių atvejų, trečiojo asmens nesąžiningumas preziumuojamas, o trečiajam asmeniui, norinčiam šią prezumpciją paneigti, tenka įrodinėjimo našta. Kitais atvejais įrodyti trečiojo asmens nesąžiningumo faktą yra sandorį actio Pauliana pagrindu ginčijančio kreditoriaus pareiga. Nesąžiningumo prezumpcijos atvejų sąrašas baigtinis, todėl, nenustačius byloje aplinkybių, įtvirtintų šio straipsnio dispozicijoje, jis netaikytinas. CK 6.67 straipsnyje įtvirtintos nesąžiningumo prezumpcijos negali būti aiškinamos plečiamai, nes jos nustato išimtį iš bendros taisyklės, kad skolininko nesąžiningumą turi įrodyti kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017, 64 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-403/2018, 48 punktas).

Vadovaujantis CK 6.67 straipsnio 5 punktu preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu sandoris sudarytas dėl skolos, kurios mokėjimo terminas dar nebuvo suėjęs, mokėjimo. Iš byloje anksčiau nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškovė BUAB „CCM Baltic“ turėjo daug kreditorinių reikalavimų, kurių 2016-06-13 Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu vykdymo terminas buvo suėjęs, ieškovė, sudarydama ginčijamą sandorį, suteikė pirmenybę vienam iš kreditorių UAB „Tomidus, kurio skolos mokėjimo terminas nebuvo suėjęs, dėl ko pažeidė kitų kreditorių teises, todėl preziumuojama, kad šalys buvo nesąžiningos, sudarydamos 2016-06-13 Reikalavimo perleidimo sandorį.

Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino atsakovę nesąžininga sandorio šalimi, nes ieškovei tuo metu nebuvo iškelta bankroto byla, ieškovė garantavo, kad ginčijama sutartimi nebus pažeisti kitų asmenų interesai, atsakovė patikrino viešus duomenis apie ieškovę. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais, spręsdama, jog vien Reikalavimo perleidimo sutarties turinys sudaro pagrindą manyti, kad generalinis rangovas (ieškovė) turi problemų dėl mokumo. Šalys bei užsakovas UAB ,,LIDL Lietuva“ 2016 m. gegužės 16 d. pasirašė Trišalį susitarimą, kuriuo užsakovas sutiko, kad ieškovė atsakovei perkeltų reikalavimo teisę, šalys susitarė dėl galimybės ją perleisti esant tam tikroms sąlygoms. Pažymėtina, kad šiame susitarime punkte ,,C“ yra nurodyta, kad ieškovė pagal subrangos sutartį galimai vėluos atsiskaityti su atsakove, todėl atsakovė be papildomų ieškovės užtikrinimų dėl tinkamo atsiskaitymo pagal subrangos sutartį ketina sustabdyti darbų vykdymą. Pažymėtina, kad šios aplinkybės rodo, jog atsakovė ginčijamos sutarties sudarymo metu suabejojo ieškovės mokumu. Be to, Trišalio susitarimo 1.2 punkte šalys susitarė, kad rangovė (ieškovė) gali perleisti reikalavimo teisę tik tokiu atveju, jeigu toks reikalavimo teisės perleidimas nepažeidžia rangovo (ieškovės) kreditorių ar bet kokių kitų trečiųjų asmenų teisėtų interesų. Abi sandorio šalys yra verslininkai ir turi pareigą, sudarydami sandorį, pasidomėti kita sandorio šalimi, tuo labiau atsakovei turint abejonių dėl ieškovės galimybių atsiskaityti pagal subrangos sutartį.

Teisėjų kolegijos vertinimu, reikalauti įvykdyti skolinį įsipareigojimą, kurio įvykdymo terminas net nesuėjęs, gali tik asmuo, turintis informacijos, kad skolininkas yra nemokus ir dėl to skolinis įsipareigojimas gali būti neįvykdytas, kadangi toks tarpusavio atsiskaitymų būdas nepadeda kurti ir palaikyti bendradarbiavimo santykių, kurie būdingi statybos rangos santykiams ir netgi įtvirtinti šią ūkinės veiklos sritį reguliuojančiose teisės normose. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovei apie ieškovės nemokumą buvo žinoma.

2016-07-04 rašte trečiasis asmuo nurodė, kad jis yra gavęs antstolių patvarkymus, kuriais nurodoma sulaikyti mokėjimus ieškovei (rangovui) arba mokėjimus ieškovei (rangovui) sumokėti į antstolių depozitines sąskaitas: 2016-05-25 patvarkymas Nr. (3.8)SDA-2072016 15 350,44 Eur sumai; 2016-05-26 patvarkymas Nr. S-16-98-5541 22 297,52 Eur sumai; 2016-06-02 patvarkymas Nr. S-16-98-6495 22 438,70 Eur sumai; 2016-06-03 patvarkymas Nr. S-16-41-17121 36 214,25 Eur sumai; 2016-06-09 patvarkymas Nr. 018181 38 370,05 Eur sumai; 2016-06-10 patvarkymas Nr. S16-98-7250 6 850,48 Eur sumai; 2016-06-15 patvarkymas Nr. S-1641-19405 13 459,30 Eur sumai; 2016-06-16 patvarkymas Nr. L019254 11 963,60 Eur sumai; 2016-07-01 patvarkymas Nr. S-16-41-21809 17 717,14 Eur sumai. Taigi, per laikotarpį iki Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo (2016-06-13) trečiasis asmuo buvo gavęs 5 antstolių raginimus dėl 141 521,44 Eur ieškovei priklausančios išmokėti sumos sulaikymo ar pervedimo į antstolių depozitinę sąskaitą. Šiame rašte UAB „Lidl Lietuva“, apibendrindama jai žinomą informaciją apie ieškovę, padarė išvadą, kad ieškovė (rangovė) nėra pajėgi atsiskaityti su darbus vykdančiais subrangovais ir užbaigti darbų vykdymą (el. bylos apyrašo I t., 134–135 b. l.). 2016-08-29 rašte Nr. IM 16/08/721/16-08-427 trečiasis asmuo nurodė, kad jau nuo gegužės mėnesio yra gavusi ir gauna eilę antstolių patvarkymų, dėl kurių bet kokie tiesioginiai mokėjimai rangovei (ieškovei) yra stabdomi ir mokėtinos sumos sulaikomos iki atskirų antstolių nurodymų (el. bylos apyrašo I t., 136 b. l.). Bendrovės nuomone, tai ir gali būti priežastimi, kodėl rangovė (ieškovė) neatsiskaito su UAB „Metalika LT“. Šios aplinkybės įrodo, kad trečiasis asmuo žinojo, jog ieškovė negali atsiskaityti su savo kreditoriais ir yra vykdoma visa eilė priverstinių skolos išieškojimų iš ieškovės, bei žinojo, kad ginčijama Reikalavimo perleidimo sutartis prieštaravo ir Trišalio susitarimo 1.2 punkte nustatytai sąlygai, kad ieškovė (rangovė) gali perleisti atsakovei (subrangovei) Reikalavimo teisę tik tokiu atveju, jeigu toks Reikalavimo teisės perleidimas nepažeidžia rangovo kreditorių ar bet kokių kitų trečiųjų asmenų teisėtų interesų, nes ieškovė buvo faktiškai nemoki, t.y. negalėjo savalaikiai atsiskaityti su tiekėjais, ir tai buvo žinoma tiek atsakovei, tiek ieškovei, tiek ir trečiajam asmeniui, kas sudaro pagrindą konstatuoti jų nesąžiningumą.

Įvertinus išdėstytus argumentus ir byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad egzistuoja visos actio Pauliana tenkinimui būtinos sąlygos, todėl pagrįstai pripažino ginčijamą sandorį negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (CK 6.66 straipsnio 1 dalis).

Apeliantė teigia, jog skundžiamame sprendime teismas nepagrįstai nustatė, kad buvo pažeistas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, įtvirtintas CK 6.930¹ straipsnyje, atsakovė negali žinoti ieškovės atsiskaitymų eiliškumo ir spręsti, ar jis yra pažeidžiamas, todėl jokio CK 6.930¹ straipsnio pažeidimo šiuo atveju nebuvo.

CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas - fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti tokia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka (CK 6.930¹ straipsnio 2 dalis). Atsiskaitymų eilę vykdymo proceso, bankroto, restruktūrizavimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais nustato kiti įstatymai (CK 6.930¹ straipsnio 3 dalis).

Kad ginčo sandorio sudarymo metu ieškovė neturėjo pakankamai lėšų visiems kreditorių pareikštiems reikalavimams patenkinti, konstatuota šios nutarties 22 punkte. Ieškovės banko sąskaitose likutis buvo minusinis – 7,19 Eur, tačiau, kaip minėta šios nutarties 33 punkte, jau 2016-05-25 ieškovės atžvilgiu buvo vykdomas priverstinis skolų išieškojimas pagal antstolių patvarkymus. Be to, ieškovė turėjo aukštesnės eilės kreditorių - darbuotojų, su kuriais buvo neatsiskaitoma jau nuo 2016 metų balandžio mėnesio. Taipogi ieškovė buvo neįvykdžiusi įsiteisėjusių teismų sprendimų, kurių pagrindu buvo patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai, o 22 nutarties punkte detaliai nurodyti 2016-06-13 Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienai ieškovės vykdytini įsipareigojimai kreditoriams, iš kurių didžioji dalis - 1 580 831,67 Eur – pradelsti virš 90 dienų. Taigi, iš paminėto akivaizdu, kad ieškovė, neturėdama pakankamai lėšų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti, privalėjo laikytis CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo, tačiau jo nesilaikė, nagrinėjamu atveju nustatyta CK 6.930¹ straipsnyje nurodytų sąlygų visuma, todėl sandoris pagrįstai pripažintas prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms.

Remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, tinkamai pritaikė kasacinio teismo praktiką ir tuo pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliantė UAB „Tomidus“ apeliaciniame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės BUAB „CCM Baltic“.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Netenkinus atsakovės apeliacinio skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Ieškovė BUAB „CCM Baltic“ prašo iš apeliantės priteisti 847 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Bylinėjimosi išlaidos – 847 Eur – advokato teisinei pagalbai apmokėti yra pagrįstos, adekvačios ir proporcingos, neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio, neprieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams, todėl prašymas dėl jų priteisimo tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „CCM Baltic“, juridinio asmens kodas 145417921, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomidus“, juridinio asmens kodas 302473033, 847 Eur (aštuoni šimtai keturiasdešimt septyni eurai 00 ct) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Jurga Kramanauskaitė-ButkuvienėIrena StasiūnienėVilija Valantienė