Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Radzevičienės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo REVENO MEDIA LTD prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Rygos nepriklausomo arbitražo teismo 2022 m. vasario 7 d. sprendimą, priimtą byloje Nr. 5/01/2022,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Lietuvos apeliaciniame teisme priimtas pareiškėjo REVENO MEDIA LTD prašymas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Rygos nepriklausomo arbitražo teismo 2022 m. vasario 7 d. sprendimą, priimtą byloje Nr. 5/01/2022, kuriuo nuspręsta visiškai patenkinti pareiškėjo REVENO MEDIA LTD ieškinį ir išieškoti iš suinteresuoto asmens SIA „BALTIJAS MEDIJU REKLAMA“ 1 225 000 Eur skolos, 2 612,25 Eur arbitražo proceso išlaidas, iš viso 1 227 612,25 Eur.

2. Pareiškėjas nurodė, kad išieškoti siekia arbitražo teismo sprendimu priteistą skolą. Suinteresuotas asmuo įregistruotas Latvijos Respublikoje, tačiau turi atsiskaitomąją sąskaitą kredito įstaigoje „Paysera“ ir, tikėtina, kito turto. Pareiškėjas teigia, kad nėra teisės aktuose ir tarptautinėse sutartyse įtvirtintų pagrindų nepripažinti ir neleisti vykdyti Latvijos Respublikos Rygos nepriklausomo arbitražo teismo sprendimo Lietuvos Respublikoje

3. 2023 m. spalio 6 d. suinteresuoto asmens SIA „BALTIJAS MEDIJU REKLĀMA“ atstovas asmeniškai atsiėmė suinteresuotam asmeniui skirtus procesinius dokumentus. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartimi suinteresuotam asmeniui buvo nustatytas 14 dienų terminas pateikti atsiliepimą į pareiškėjo prašymą ir įrodymus. Per teismo nustatytą terminą ir šios nutarties priėmimo dieną atsiliepimas į pareiškėjo prašymą nėra gautas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

4. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Latvijos Respublikos Rygos nepriklausomo arbitražo teismas 2022 m. vasario 7 d. sprendimu priteisė pareiškėjui iš suinteresuoto asmens 1 225 000 Eur skolą, 2 612,25 Eur arbitražo proceso išlaidas, iš viso 1 227 612,25 Eur.

5. Užsienio arbitražo sprendimo pripažinimas yra teisinės galios šiam sprendimui suteikimas Lietuvos Respublikoje, jo prilyginimas nacionalinio teismo ar arbitražo sprendimui. Tik pripažintas užsienio arbitražo sprendimas sukelia teisinius padarinius Lietuvos Respublikoje, įgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią ir gali būti vykdomas (CPK 809 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – ir KAĮ) 51 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Respublikoje užsienio arbitražo teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo sąlygos nustatytos 1958 metų Niujorko konvencijoje dėl užsienio arbitražų teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo (toliau – Niujorko konvencija) (CPK 810 straipsnio 6 dalis, KAĮ 51 straipsnio 1 dalis).

6. Niujorko konvencijos V straipsnyje įtvirtintas baigtinis užsienio arbitražo teismo sprendimų nepripažinimo pagrindų sąrašas. Tai reiškia, kad teismas, sprendžiantis užsienio valstybės arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo jį vykdyti klausimą, gali atsisakyti pripažinti ar vykdyti šį sprendimą tik Niujorko konvencijoje įtvirtintais pagrindais.

7. Kasacinis teismas išaiškino, kad užsienio valstybių arbitražų sprendimų pripažinimo procedūra reiškia 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnyje įtvirtintų nepripažinimo pagrindų buvimo ar nebuvimo patikrinimą. Dėl to sprendžiant dėl užsienio valstybės arbitražo sprendimo pripažinimo negali būti tikrinamas jo teisėtumas ir pagrįstumas (CPK 810 straipsnio 4 dalis; 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnis). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas užsienio valstybės arbitražo sprendimo pripažinimo klausimą, neturi teisės arbitražo teisme išspręsto ginčo nagrinėti iš esmės, spręsti fakto ar materialiosios teisės klausimų, susijusių su ginčo nagrinėjimu iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2011).

8. Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje įtvirtinti arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindai, kurie taikomi tik tada, kai to reikalauja arbitražo šalis, prieš kurią yra priimtas prašomas pripažinti ir leisti vykdyti užsienio valstybės arbitražo teismo sprendimas, todėl būtent šiai šaliai tenka pareiga įrodyti aplinkybes, sudarančias užsienio valstybės arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2T-96-381/2020; 2021 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2T-18-516/2021).

9. Nagrinėjamoje byloje suinteresuotas asmuo nepateikė atsiliepimo į pareiškėjo prašymą ir nenurodė Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje nustatytų arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija neanalizuoja Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų ir dėl jų nepasisako.

10. Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalyje įtvirtinti užsienio valstybės arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindai, kuriuos teismas turi patikrinti ex officio (savo iniciatyva), t. y. kiekvienu atveju, nepriklausomai, remiasi jais šalis, prieš kurią nukreiptas užsienio valstybės arbitražo sprendimas, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2011).

11. Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies a punkte nustatyta, kad arbitražo teismo sprendimą pripažinti ir vykdyti gali būti atsisakoma, kai ginčo objektas pagal šalies, kurioje prašoma pripažinti ir vykdyti arbitražo teismo sprendimą, įstatymus negali būti arbitražo nagrinėjimo dalykas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė tokių aplinkybių.

12. Iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad Latvijos Respublikos Rygos nepriklausomo arbitražo teismas išnagrinėjo šalių ginčą, kilusį iš pareiškėjo ir SIA „BALTIJAS MEDIJU REKLĀMA“ sudarytos agento sutarties netinkamo vykdymo, pareiškėjo ir suinteresuoto asmens susitarimo dėl skolos mokėjimo tvarkos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks šalių ginčas gali būti arbitražo nagrinėjimo dalykas (KAĮ 12 straipsnis). Taigi nenustatytas 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies a punkte įtvirtintas pagrindas atsisakyti pripažinti ir vykdyti užsienio arbitražo teismo sprendimą.

13. Pagal Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies b punktą valstybės narės teismas ex officio gali atsisakyti pripažinti ir vykdyti užsienio arbitražo teismo sprendimą, kai arbitražo teismo sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarauja šios šalies viešajai tvarkai.

14. Viešosios tvarkos sąvoka KAĮ neapibrėžta, bet jos turinys ir ribos formuojami teismų praktikoje bei teisės doktrinoje. Sąvoka „viešoji tvarka“ tarptautinio arbitražo doktrinoje ir praktikoje aiškinama kaip tarptautinė viešoji tvarka, apimanti fundamentalius sąžiningo proceso principus, taip pat imperatyviąsias teisės normas, kuriose įtvirtinti pagrindiniai ir visuotinai pripažinti teisės principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K 7 179/2006; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008).

15. Teismas, spręsdamas, ar atitinka arbitražo teismo sprendimas Lietuvos Respublikos viešąją tvarką ar ne, neturi šios sąvokos aiškinti taip plačiai, kaip ji aiškinama sprendžiant ginčus dėl pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo apeliacine tvarka. Nuosekliai formuojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad sąvoka „viešoji tvarka“ turėtų būti suprantama ir aiškinama siauriau.

16. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje dėl užsienio arbitražo teismo sprendimų pripažinimo yra pažymėjęs, kad ne bet koks prieštaravimas imperatyviosioms Lietuvos Respublikos teisės normoms gali būti laikomas pakankamu pagrindu atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti užsienio arbitražo sprendimą. Viešosios tvarkos pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai nustatoma, kad užsienio arbitražo sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems pagrindiniams teisės principams ir moralės normoms, pripažįstamiems tarptautiniu mastu, taip pat kai arbitražo sprendimas ar arbitražinis susitarimas išgautas prievarta, apgaule ar grasinimu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-421/2015).

17. Taigi taikyti viešosios tvarkos išlygą galima tik tokiu atveju, kai imperatyviųjų įstatymų normų pažeidimas yra absoliučiai akivaizdus ir juo paminamos ne bet kokios, bet fundamentaliausios ir reikšmingiausios valstybės ir visuomenės vertybės, pripažintos tarptautiniu lygmeniu.

18. Atitikties viešajai tvarkai vertinimo kriterijaus ribos formuluojamos siaurai ne tik kasacinio teismo, bet taip pat ir užsienio valstybių aukščiausiųjų teismų praktikoje. Prieštaraujančiais viešajai tvarkai gali būti laikomi tik tokie arbitražo teismo sprendimai, kurie pažeidžia fundamentalius ir aiškius teisingumo ir sąžiningumo principus, pagrindines moralės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-458-701/2015). Užsienio teismų praktikoje prieštaraujančiais viešajai tvarkai laikyti tokie užsienio arbitražų sprendimai, kuriuose arbitražo teismas priėmė sprendimą dėl šalių teisių ir pareigų, kylančių iš sutarties, kurios tikslas yra neteisėtas (pavyzdžiui, prekių gabenimas kontrabanda), taip pat tais atvejais, kai iš arbitražo teismo sprendimo aiškiai matyti, kad abi sutarties šalys ar viena iš šalių elgėsi priešingai tarptautinei viešajai tvarkai (pavyzdžiui, vykdė savo veiklą apgaule, papirkdama valstybės pareigūnus, siekdama neteisėtai pasinaudoti ar pasinaudodama užsienio valstybės diplomatinių ryšių kanalais). Kitaip tariant, prieštaraujančiais viešajai tvarkai laikyti tokie arbitražo teismo sprendimai, kai iš paties sprendimo akivaizdu, kad šalys sudarė sutartį ir veikė neteisėtais tikslais, o tokie šalių ketinimai ir veiksmai negali būti ginami (žr., pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės apeliacinio teismo 1998 m. vasario 19 d. sprendimą byloje Solemany prieš Solemany). Viešajai tvarkai prieštarauja arbitražo teismo sprendimai, kuriuose sprendžiama dėl šalių teisių ir pareigų, kylančių iš neteisėtos sutarties, arba kai iš arbitražo teismo sprendimo aiškiai matyti neteisėta šalių veikla, pavyzdžiui pareigūnų papirkinėjimas ar kitokios korupcijos apraiškos (žr., pavyzdžiui, Paryžiaus apeliacinio teismo 1994 metų sprendimą byloje European Gas Turbines SA prieš Westman International Ltd.; Tailando Aukščiausiojo Teismo sprendimą byloje Nr. 7277/2549) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2014).

19. Nagrinėjamojoje byloje nenustatyta, kad arbitražo teismas būtų pažeidęs fundamentalius sąžiningo proceso principus ar imperatyviąsias teisės normas, kuriose įtvirtinti pagrindiniai ir visuotinai pripažinti teisės principai. Byloje taip pat nėra duomenų apie akivaizdžius tarptautinei viešajai tvarkai prieštaraujančius šalių veiksmus, nenustatyta aplinkybių, patvirtinančių, kad šalių arbitražinis susitarimas išgautas prievarta, apgaule ar grasinimu. Byloje nėra duomenų, kad pripažinus ir leidus vykdyti arbitražo teismo sprendimą Lietuvos Respublikoje, atsirastų tokie teisiniai padariniai, kurie būtų nesuderinami su tarptautine viešąja tvarka. Dėl visų pirmiau šioje nutartyje nurodytų priežasčių konstatuotina, kad nėra Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies b punkte įtvirtinto atsisakymo pripažinti arbitražo teismo sprendimą pagrindo.

20. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kas pirmiau šioje nutartyje nurodyta, įvertinusi bylos aplinkybių ir byloje esančių įrodymų visumą, be kita ko, arbitražo teismo sprendimo turinį, tai, kad nėra Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalyje nurodytų arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų, konstatuoja, jog Latvijos Respublikos Rygos nepriklausomo arbitražo teismo 2022 m. vasario 7 d. sprendimas, priimtas byloje Nr. 5/01/2022, pripažintinas ir jį leistina vykdyti Lietuvos Respublikoje.

21. Bylose dėl užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti taikomi bendrieji CPK nustatyti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principai ir taisyklės: jeigu viena šalių siekia užsienio arbitražo sprendimo materialiųjų padarinių pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, o kita šalis tokį prašymą ginčija, dėl bylinėjimosi išlaidų turi būti sprendžiama pagal CPK 93 straipsnio nuostatas; jeigu užsienio arbitražo sprendimo įteisinimo siekia abi (visos) šalys, bylinėjimosi išlaidos nepaskirstomos ir lieka jas patyrusiai šaliai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-469/2021 22 punktą).

22. Teismui patenkinus pareiškėjos prašymą, jai priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

23. Pareiškėjas į bylą pateikė duomenis, kad patyrė 1 250 Eur išlaidų, susijusių su advokato teisine pagalba ir pridėjo jas pagrindžiančių duomenų (mokėjimo nurodymą, PVM sąskaitą faktūrą).

24. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte nustatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 punktas). Už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai rekomenduojamas priteisti maksimalus dydis – 0,4 (Rekomendacijų 8.16 papunktis).

25. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad suinteresuotas asmuo yra Latvijos Respublikoje registruotas juridinis asmuo, kuriam procesinius dokumentus kartu su vertimais į Latvių kalbą teismas įteikinėjo per Latvijos prisiekusiųjų antstolių tarybą, į bylos nagrinėjimo eigą ir trukmę, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo mažinti pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl pripažįsta jas pagrįstomis ir priteistinomis iš suinteresuoto asmens pareiškėjo naudai.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 809–811¹, 813 straipsniais, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 51 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

tenkinti pareiškėjos prašymą.

Pripažinti ir leisti vykdyti Latvijos Respublikos Rygos nepriklausomo arbitražo teismo 2022 m. vasario 7 d. sprendimą, priimtą byloje Nr. 5/01/2022, kuriuo nuspręsta patenkinti pareiškėjo REVENO MEDIA LTD ieškinį ir išieškoti iš suinteresuoto asmens SIA „BALTIJAS MEDIJU REKLAMA“ 1 225 000 Eur skolos, 2 612,25 Eur arbitražo proceso išlaidas, iš viso 1 227 612,25 Eur.

Priteisti pareiškėjui Jungtinėje Karalystėje registruotai bendrovei REVENO MEDIA LTD (juridinio asmens kodas 05442684) iš suinteresuoto asmens SIA „BALTIJAS MEDIJU REKLAMA“ (juridinio asmens kodas 40003949854) 1 250 Eur (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Ši nutartis per 30 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.