Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aldonos Tilindienės ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo OAO „Magnitogorskij metizno-kalibrovočnyj zavod „MMK-METIZ“ prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Rusijos Federacijos prekybos ir pramonės rūmų 2020 m. kovo 3 d. sprendimą arbitražinėje byloje Nr. M-153/2019 dėl piniginių lėšų priteisimo iš suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Nailtex“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas OAO „Magnitogorskij metizno-kalibrovočnyj zavod „MMK-METIZ“ kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Rusijos Federacijos prekybos ir pramonės rūmų (toliau – Arbitražo teismas) 2020 m. kovo 3 d. sprendimą arbitražinėje byloje Nr. M-153/2019 dėl piniginių lėšų priteisimo iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Nailtex“.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2016 m. birželio 22 d. su suinteresuotu asmeniu UAB „Nailtex“ sudarė sutartį Nr. MK206043 (toliau – Sutartis), kuria pareiškėjas įsipareigojo parduoti, o UAB „Nailtex“ nupirkti produkciją (vielą). Vykdydamas šią sutartį, pareiškėjas 2018 m. pateikė suinteresuotam asmeniui produkcijos, už kurią UAB „Nailtex“ liko skolinga 180 538,57 Eur. Dėl susidariusio skolos priteisimo pareiškėjas kreipėsi į Arbitražo teismą, kuris prašomu pripažinti ir leisti vykdyti 2020 m. kovo 3 d. sprendimu iš suinteresuoto asmens pareiškėjo naudai priteisė 180 538,57 Eur dydžio skolą, 3 307,86 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 22 d. iki 2019 m. birželio 27 d., 20 618,00 JAV dolerių arbitražo išlaidų ir palūkanas eurais už naudojimąsi svetimomis piniginėmis lėšomis laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 28 d. iki faktinio visos skolos grąžinimo dienos, apskaičiuotas remiantis pagrindine skola, kuri sudaro 180 538,57 Eur, ir taikant vidutines palūkanų normas trumpalaikiams kreditams eurais.

3. Pareiškėjo teigimu, šiuo atveju egzistuoja visos būtinos sąlygos pripažinti ir vykdyti Arbitražo teismo sprendimą. Pareiškėjo ir UAB „Nailtex“ sudarytoje Sutartyje šalys susitarė visus ginčus, kylančius iš Sutarties, perduoti Arbitražo teismui. Prašomas pripažinti ir leisti vykdyti Arbitražo teismo sprendimas yra galutinis, įsiteisėjęs ir vykdytinas. Pateikiami įrodymai patvirtina, kad suinteresuotam asmeniui buvo tinkamai pranešta apie arbitražo bylos nagrinėjimą. Pareiškėjo nuomone, neegzistuoja ir jokie kiti pagrindai, dėl kurių Arbitražo teismo sprendimas galėtų būti nepripažintas. Pareiškėjui nėra žinoma, dėl kokių priežasčių Arbitražo sprendimas galėtų būti laikomas prieštaraujančiu viešajai tvarkai, be to, šiuo atveju Arbitražo sprendimas yra priimtas dėl ginčo, kylančio iš įprastos pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos tarp dviejų komercinių, pelno siekiančių subjektų, taigi ginčas galėjo būti perduotas spręsti arbitražui.

4. Suinteresuotas asmuo UAB „Nailtex“ atsiliepime su pareiškėjo prašymu nesutinka ir prašo nepripažinti bei neleisti vykdyti Arbitražo teismo 2020 m. kovo 3 d. sprendimo. UAB „Nailtex“ nurodė, kad su pareiškėju 2016 m. birželio 22 d. sudaryta Sutartis baigė galioti 2017 m. gruodžio 31 d. Vėliau vykdomiems pirkimo–pardavimo sandoriams buvo forminami atskiri Sutarties papildymai ir jie galiojo tik konkretaus užsakymo įvykdymui, tačiau nuo 2018 m. rugsėjo 4 d. iki 2018 m. spalio 12 d. pareiškėjo vykdomas produkcijos tiekimas nebuvo ir negalėjo būti vykdomas vadovaujantis Sutartimi, nes pareiškėjas nebuvo patvirtinęs Sutarties papildymo Nr. 21, kuriame sutarta prekių kaina. Tai, kad nuo 2018 m. rugsėjo 4 d. iki 2018 m. spalio 12 d. nebuvo veikiančios Sutarties, patvirtina ir ta aplinkybė, kad pareiškėjas per šį laikotarpį pateikė didelį kiekį produkcijos, nereikalaudamas laikytis apmokėjimo grafiko, kuris buvo numatytas pagal Sutartį. Suinteresuotas asmuo už laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 4 d. iki 2018 m. lapkričio 28 d. tiektas prekes sumokėjo 146 952,37 Eur, tačiau pareiškėjas dėl neaiškių priežasčių nebepriėmė naujų užsakymų, vienašališkai nutraukė bendradarbiavimą. Tokie pareiškėjo veiksmai nulėmė mokėjimų sustabdymą, nes UAB „Nailtex“ patyrė nuostolių, kai dėl žaliavos trūkumo sustojo gamyba ir reikėjo greitai surasti naują žaliavų tiekėją. Šiuo atveju suinteresuoto asmens kreditorinio įsiskolinimo suma skiriasi nuo pareiškėjo reikalaujamos sumos ir sudaro 170 997,99 Eur.

5. Suinteresuoto asmens nuomone, Arbitražo teismo 2020 m. kovo 3 d. sprendimas negali būti pripažintas ir leistas vykdyti Lietuvoje, nes šalys nebuvo susitarusios dėl šio konkretaus ginčo, kylančio iš prekių tiekimo laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 4 d. iki 2018 m. spalio 12 d., sprendimo Arbitražo teisme, kadangi pareiškėjas nepasirašė Sutarties papildymo Nr. 21. Šalims nesudarius arbitražinio susitarimo, byla yra priskirtina išimtinai Lietuvos Respublikos ar trečiosios valstybės teismų kompetencijai, o bylos nagrinėjimas Arbitražo teisme pažeidžia suinteresuoto asmens teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. Suinteresuotas asmuo taip pat nurodė, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie Arbitražo bylos nagrinėjimą. Suinteresuotas asmuo ilgą laiką negavo pranešimų, o kai jį pasiekė Arbitražo teismo siunčiama dokumentacija, jau buvo praėję terminai atsiliepimui ir (arba) prieštaravimui pateikti. Suinteresuotas asmuo prašė pratęsti terminą, tačiau, prasidėjus COVID-19 situacijai, vėl nebuvo gaunama informacija, nes kurjeriai nebenešė siuntų su įteikimu. Arbitražo teismo siunčiama dokumentacija UAB „Nailtex“ nepasiekė arba pasiekė daug vėliau nei buvo vykdomas procesas, todėl suinteresuotam asmeniui nebuvo suteikta galimybė pasisakyti dėl arbitrų nešališkumo. Suinteresuotas asmuo nepasirašė sutarties dėl ginčo sprendimo komerciniame arbitraže, todėl, nesuprasdamas susidariusios situacijos, negalėjo tinkamai vykdyti gynybos.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

6. Byloje nustatyta, kad Arbitražo teismas prašomu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje 2020 m. kovo 3 d. sprendimu arbitražinėje byloje Nr. M-153/2019 OAO „Magnitogorskij metizno-kalibrovočnyj zavod „MMK-METIZ“ naudai priteisė iš UAB „Nailtex“ 180 538,57 Eur dydžio skolą, 3 307,86 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 22 d. iki 2019 m. birželio 27 d., palūkanas eurais už naudojimąsi svetimomis piniginėmis lėšomis laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 28 d. iki faktinio visos skolos grąžinimo dienos, apskaičiuotas remiantis pagrindine skola, kuri sudaro 180 538,57 Eur, ir taikant vidutines palūkanų normas trumpalaikiams kreditams eurais, bei 20 618,00 JAV dolerių arbitražo išlaidų.

7. Užsienio arbitražo sprendimo pripažinimas yra teisinės galios šiam sprendimui suteikimas Lietuvos Respublikoje, jo prilyginimas nacionalinio teismo ar arbitražo sprendimui. Tik pripažintas užsienio arbitražo sprendimas sukelia teisinius padarinius Lietuvos Respublikoje, įgyja res judicata (įsiteisėjęs teismo sprendimas) galią ir gali būti vykdomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 809 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAĮ) 51 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Respublikoje užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo sąlygas nustato 1958 m. Niujorko konvencija dėl užsienio teismų ir arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo (toliau – Niujorko konvencija) (CPK 810 straipsnio 6 dalis, KAĮ 51 straipsnio 1 dalis).

8. Tiek pagal galiojančias CPK ir KAĮ nuostatas, tiek pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, teismui, sprendžiančiam užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo tokį sprendimą vykdyti klausimus, suteiktos aiškiai apibrėžtos arbitražo teismo sprendimo tikrinimo galios. Pirma, Niujorko konvencijos V straipsnyje numatytas baigtinis galimų arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų sąrašas, todėl užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti procedūra reiškia Niujorko konvencijos V straipsnyje įtvirtintų pagrindų buvimo ar nebuvimo patikrinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2014; 2011 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2011). Antra, net ir vertinant arbitražo teismo sprendimą remiantis Niujorko konvencijos V straipsnyje išvardytais pagrindais, teismo atliekamas vertinimas jokiais atvejais negali būti toks išsamus, kad prilygtų arbitražo teismo sprendimo ar kai kurių jame nagrinėtų klausimų peržiūrėjimui iš esmės. Taigi teismas, nagrinėjantis arbitražo teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti klausimą, neturi teisės nagrinėti bylą iš esmės, aiškintis, ar arbitrai teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai ištyrė bei įvertino įrodymus, ar tinkamai taikė teisės normas ir pan.

9. Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindai, kurie yra taikomi tik tada, kai to reikalauja arbitražo šalis, prieš kurią yra priimtas prašomas pripažinti ir leisti vykdyti užsienio valstybės arbitražo teismo sprendimas, todėl būtent šiai šaliai tenka pareiga įrodyti aplinkybes, sudarančias užsienio valstybės arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindą. Nagrinėjamu atveju UAB „Nailtex“, prašydama nepripažinti Arbitražo teismo 2020 m. kovo 3 d. sprendimo, atsiliepime remiasi Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies b) ir c) punktuose nurodytais pagrindais.

10. Pagal Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies c) punktą užsienio valstybėje priimtą arbitražo teismo sprendimą pripažinti ar leisti vykdyti gali būti atsisakyta, kai prašo ta pusė, prieš kurią jis nukreiptas, tik tada, jei ši pusė pateikia tos vietos, kur prašoma pripažinti ir vykdyti, kompetentingoms valdžios institucijoms įrodymą, kad nurodytasis sprendimas buvo padarytas dėl ginčo, kurio nenumato arbitražinis susitarimas arba neapima arbitražinio susitarimo ar arbitražinės išlygos sutartyje sąlygos, arba tame sprendime yra nuostatų tokiais klausimais, kurių neapima arbitražinis susitarimas ar arbitražinė išlyga sutartyje; tačiau jeigu nuostatai tais klausimais, kuriuos apima arbitražinis susitarimas ar išlyga, gali būti atskirti nuo tų, kurių neapima šis susitarimas ar išlyga, tai ta arbitražo sprendimo dalis, kurioje yra nuostatai arbitražinio susitarimo ar arbitražinės išlygos sutartyje apimamais klausimais, gali būti pripažįstama ir vykdoma.

11. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas su prašymu Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė tarp OAO „Magnitogorskij metizno-kalibrovočnyj zavod „MMK-METIZ“ (pardavėjas) ir UAB „Nailtex“ (pirkėjas) sudarytą 2016 m. birželio 22 d. sutartį Nr. MK206043 dėl produkcijos (vielos) pirkimo–pardavimo. Šios sutarties 10.1 punkte šalys susitarė, kad kiekvienas ginčas, nesutarimas arba reikalavimas, kylantis iš šios sutarties ar susijęs su ja, įskaitant jos vykdymą, pažeidimą, nutraukimą arba negaliojimą, turi būti sprendžiamas tarptautiniame komercinio arbitražo teisme prie Rusijos Federacijos prekybos ir pramonės rūmų (Maskva) pagal jo reglamentą.

12. Suinteresuoto asmens teigimu, Sutartis galiojo iki 2017 m. gruodžio 31 d., o vėliau dėl prekių tiekimo buvo pasirašomi atskiri susitarimai. Pasak UAB „Nailtex“, prekės, už kurias Arbitražo teismo sprendimu buvo priteista skola, buvo tiekiamos 2018 m. rugsėjo 4 d. – 2018 m. spalio 12 d. laikotarpiu, bet Sutarties papildymas Nr. 21 dėl jų tiekimo nebuvo pasirašytas, todėl ginčai dėl šių prekių negali būti nagrinėjami Arbitražo teisme.

13. Arbitražinis susitarimas yra sutartis, kurios dalyką sudaro abipusė kreditoriaus ir skolininko pozityviojo pobūdžio pareiga kilusius ginčus perduoti nagrinėti arbitražui, abipusė negatyviojo pobūdžio pareiga susilaikyti nuo bylinėjimosi valstybiniuose teismuose ir su šioms pareigomis koresponduojančios atitinkamos teisės. Arbitražinio susitarimo atskirumo doktrinos esmė yra arbitražinio susitarimo apsauga pagrindinės sutarties negaliojimo atveju. Ši doktrina yra skirta apsaugoti šalių valią nagrinėti ginčus arbitraže, sukuriant galimybę praktikoje įgyvendinti arbitražo kompetencijos–kompetencijos doktriną, t. y. sudaryti sąlygas arbitrams spręsti dėl savo kompetencijos nagrinėti ginčą, o jei tokia kompetencija nustatoma – nagrinėti ginčą net ir tais atvejais, kai pagrindinė sutartis būna išnykusi (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2T-57/2013).

14. Teismų praktikoje taip pat yra suformuluotos taisyklės dėl arbitražinio susitarimo formos ir turinio reikalavimų. Šalių arbitražinio susitarimo forma nėra svarbi. Esminė aplinkybė yra šalių valios ginčą nagrinėti arbitraže nustatymas. Kilus ginčams dėl arbitražinio susitarimo galiojimo, taikoma sutarčių teisėje naudojama in favor contractus doktrina, t. y. tarptautinio arbitražo doktrinoje ir praktikoje laikomasi pozicijos, jog, kilus abejonei dėl arbitražinio susitarimo buvimo ir jo galiojimo, abejonės aiškinamos arbitražinio susitarimo galiojimo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2013; 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-510/2014).

15. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus įrodymus bei anksčiau nurodytą teismų praktiką, sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo abejoti šalių sudaryto arbitražinio susitarimo galiojimu Arbitražo teismo nagrinėtam ginčui. Visų pirma, UAB „Nailtex“ neneigia, kad su pareiškėju buvo sudariusi Sutartį, kurioje buvo numatyta arbitražinė išlyga. UAB „Nailtex“ taip pat pripažįsta, kad Arbitražo teismas priteisė skolą už prekes, susijusias su Sutarties papildymu Nr. 21 d., kuris, UAB „Nailtex“ nuomone, negalioja, nes nebuvo pasirašytas. Taigi akivaizdu, kad šiuo atveju tarp šalių kilęs ginčas yra susijęs su Sutartimi, todėl patenka į arbitražinio susitarimo, įtvirtinto Sutarties 10.1 punkte, ribas, neatsižvelgiant į tai, prekių tiekimo metu Sutartis vis dar galiojo, ar ne. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas yra pateikęs abiejų Sutarties šalių pasirašytą Sutarties papildymą Nr. 7, kuriuo Sutarties galiojimas pratęstas iki 2018 m. gruodžio 31 d., todėl nėra pagrindo sutikti su suinteresuotu asmeniu, kad ginčo prekių tiekimo metu Sutartis nebegaliojo. Antra, išvada dėl Arbitražo teismo jurisdikcijos spręsti kilusį ginčą darytina atsižvelgiant ir į pačios UAB „Nailtex“ elgesį. Kaip matyti iš Arbitražo teismo sprendimo turinio, gavusi pareiškėjos ieškinį ir informaciją apie Arbitražo teisme paskirtą posėdį, UAB „Nailtex“ ne tik nepateikė prieštaravimų dėl arbitražo teismo jurisdikcijos, bet ir prašė atidėti bylos nagrinėjimą, skirti žodinį posėdį vėlesne data, t. y. savo konkliudentiniais veiksmais pripažino Arbitražo teismo jurisdikciją. Pažymėtina, kad pagal Arbitražo teismo taisyklių (https://mkas.tpprf.ru/en/ documents) 44 straipsnį prieštaravimų dėl arbitražo teismo jurisdikcijos nepareiškimas per nustatytą terminą sąlygoja šios teisės praradimą.

16. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad UAB „Nailtex“ neįrodė, kad Arbitražo teismas sprendė ginčą, kuris nepateko į Sutarties 10.1 punkte numatytą arbitražinį susitarimą ar kad toks susitarimas negaliojo, todėl Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies c) punkte nurodytas užsienio arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindas šiuo atveju nenustatytas.

17. Pagal Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies b) punktą užsienio valstybėje priimtą arbitražo teismo sprendimą pripažinti ar leisti vykdyti gali būti atsisakyta, kai prašo ta pusė, prieš kurią jis nukreiptas, tik tada, jei ši pusė pateikia tos vietos, kur prašoma pripažinti ir leisti vykdyti, kompetentingoms valdžios institucijoms įrodymą, kad pusei, prieš kurią padarytas sprendimas, nebuvo reikiamai pranešta apie arbitro paskyrimą ar apie arbitražo nagrinėjimą arba dėl kitų priežasčių ši pusė negalėjo pateikti savo pasiaiškinimų.

18. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tam, jog būtų galima pripažinti, jog priešinga arbitražo šalis turėjo galimybę pateikti paaiškinimus, užtenka nustatyti, jog ji nors vieną kartą buvo tinkamai informuota apie arbitražo procesą, be to, tinkamas informavimas laiko prasme turi būti atliktas tokiu arbitražo proceso metu, kai priešinga šalis dar gali turėti galimybę pateikti savo paaiškinimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2T-79/2012).

19. Suinteresuoto asmens teigimu, jis nebuvo tinkamai ir laiku informuotas apie Arbitražo teisme nagrinėtą bylą, neturėjo galimybės pateikti atsiliepimų, prieštaravimų, pasisakyti dėl arbitrų nešališkumo. Teisėjų kolegija atmeta šiuos suinteresuoto asmens argumentus kaip nepagrįstus.

20. Vadovaujantis Arbitražo teismo taisyklių 10 straipsnio 3–4 dalimis, ieškiniai, atsiliepimai, pranešimai apie posėdžius, arbitražo teismo sprendimai ir nutarimai siunčiami šalims registruotu paštu su pranešimu apie įteikimą arba kitu būdu, liudijančiu apie bandymą įteikti dokumentus. Kiti dokumentai gali būti siunčiami registruotu paštu, paprastu paštu, elektroninėmis priemonėmis arba kitomis priemonėmis, liudijančiomis dokumentų išsiuntimą. Pagal Arbitražo teismo taisyklių 6 straipsnio 1–2 dalių reikalavimus, atsakovui išsiunčiamas ieškovo ieškinys su priedais ir suteikiamas ne ilgesnis kaip 30 dienų terminas, skaičiuotinas nuo dokumentų gavimo dienos, atsiliepimui pateikti. Pagal Arbitražo teismo taisyklių 17 straipsnio 3 dalį šalis gali pareikšti arbitrui nušalinimą per 15 dienų nuo sužinojimo apie arbitražo teismo sudėtį arba per 15 dienų nuo tos dienos, kai sužinojo apie aplinkybes, sudarančias nušalinimo pagrindą. Jeigu per nustatytą terminą šalis nepateikia prašymo, laikoma, kad šalis atsisakė teisės pareikšti arbitrui nušalinimą.

21. Į bylą pateikti dokumentai įrodo, kad OAO „Magnitogorskij metizno-kalibrovočnyj zavod „MMK-METIZ“ ieškinys su priedais bei raštas su informacija apie pareiškėjos pasirinktus arbitrus suinteresuotam asmeniui buvo įteikti 2019 m. rugsėjo 20 d. Suinteresuotam asmeniui buvo suteiktas 15 dienų terminas pranešti apie pasirinktą arbitrą bei 30 dienų terminas pateikti atsiliepimą. Pažymėtina, kad tiek terminas arbitrui pasirinkti, tiek atsiliepimui pateikti buvo skaičiuojamas nuo dokumentų įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos, todėl negalima sutikti su suinteresuoto asmens teiginiais, kad informacija apie arbitrus, atsiliepimo pateikimą jam buvo pateikta pavėluotai. Nors UAB „Nailtex“ buvo tinkamai ir laiku informuota apie Arbitražo teisme iškeltą bylą, tačiau nei atsiliepimo, nei informacijos apie pasirinktą arbitrą, nei prieštaravimo dėl pareiškėjo pasirinkto arbitro Arbitražo teismui nei per nustatytą terminą, nei vėliau nepateikė. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad suinteresuotam asmeniui 2020 m. sausio 7 d. buvo įteiktas Arbitražo teismo 2019 m. lapkričio 29 d. pranešimas apie Arbitražo teismo posėdžio vietą, datą ir laiką, kuriame, be kita ko, buvo nurodyti visi paskirti arbitrai. Suinteresuotas asmuo, reaguodamas į šį pranešimą, prašė Arbitražo teismo tik atidėti paskirtą posėdį vėlesnei datai, tačiau nereiškė jokių prieštaravimų dėl paskirtų arbitrų. Arbitražo teismo sprendime nurodoma, kad bylą nuspręsta nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o UAB „Nailtex“ suteikta galimybė pateikti dėl to prieštaravimą, ir nors UAB „Nailtex“ apie tai informuota tiek elektroniniu paštu, tiek per kurjerių tarnybą, jokių prieštaravimų bendrovė nepateikė. Atkreiptinas dėmesys, kad informacija apie Arbitražo teisme nagrinėjamą bylą suinteresuotam asmeniui buvo siunčiama 2019 m. lapkričio – 2020 m. sausio mėn., t. y. dar iki COVID-19 pandemijos išplitimo Lietuvoje, todėl kaip nepagrįsti vertintini UAB „Nailtex“ teiginiai, kad dėl COVID-19 situacijos jos nepasiekė dalis siunčiamų dokumentų, bendrovė negalėjo tinkamai apsiginti.

22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad UAB „Nailtex“ buvo tinkamai pranešta tiek apie arbitrų paskyrimą, tiek apie arbitražo bylos nagrinėjimą, bendrovė turėjo pakankamai laiko pateikti atsiliepimą, prieštaravimus ar kitus paaiškinimus, o tai, kad šia teise UAB „Nailtex“ nepasinaudojo, nesudaro pagrindo atsisakyti pripažinti Arbitražo teismo sprendimą Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies b) punkto pagrindu.

23. Dėl Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalyje įtvirtintų užsienio valstybės arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindų buvimo teismas turi spręsti ex officio (pagal pareigas), t. y. kiekvienu atveju, nepriklausomai, ar šalis, prieš kurią nukreiptas užsienio valstybės arbitražo sprendimas, jais remiasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-611/2017; 2011 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2011).

24. Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies a) punkte nurodyta, kad arbitražo teismo sprendimą pripažinti ir vykdyti gali būti atsisakoma, kai ginčo objektas pagal šalies, kurioje prašoma pripažinti ir vykdyti arbitražo teismo sprendimą, įstatymus negali būti arbitražo dalykas. UAB „Nailtex“ nuomone, šiuo atveju byla priskirtina nagrinėti Lietuvos teismų kompetencijai, nes šalys nebuvo sudariusios arbitražinio susitarimo.

25. Kaip nurodyta šios nutarties 15–16 punktuose, UAB „Nailtex“ teiginiai dėl arbitražinio susitarimo nagrinėtam ginčui nebuvimo / negaliojimo buvo atmesti kaip nepagrįsti. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies a) punkte nurodytas nepripažinimo pagrindas taikytinas ne tada, kai nėra arbitražinio susitarimo, o tada, kai ginčas apskritai negali būti perduodamas nagrinėti arbitražui. Pagal KAĮ 12 straipsnio 2 dalį arbitražas negali spręsti ginčų, nagrinėtinų administracinių bylų teisena, ir nagrinėti bylų, kurių nagrinėjimas priskirtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai. Arbitražui negali būti perduoti ginčai, kylantys iš šeimos teisinių santykių, ir ginčai dėl patentų, prekių ženklų ir dizaino registracijos. Arbitražui negali būti perduoti ginčai, kylantys iš darbo ir vartojimo sutarčių, išskyrus atvejus, kai arbitražinis susitarimas buvo sudarytas po to, kai kilo ginčas. Be to, pagal KAĮ 12 straipsnio 3 dalį arbitražui negali būti perduoti ginčai, jeigu viena iš šalių yra valstybės ar savivaldybės įmonė, taip pat valstybės ar savivaldybės įstaiga ar organizacija, išskyrus Lietuvos banką, jeigu dėl arbitražinio susitarimo nebuvo gautas išankstinis šios įmonės, įstaigos ar organizacijos steigėjo sutikimas.

26. Šiuo atveju Arbitražo teismo nagrinėtoje byloje ginčas kilo tarp privačių juridinių asmenų (verslininkų) dėl skolos už prekes apmokėjimo, taigi šis ginčas nepatenka į KAĮ 12 straipsnio 2–3 dalyse nurodytų nearbitruotinų ginčų kategorijų sąrašą, todėl teismui nekyla abejonių dėl tokio ginčo arbitruotinumo.

27. Vadovaujantis Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies b) punktu užsienio arbitražo sprendimą gali būti atsisakoma pripažinti ir leisti vykdyti tuo atveju, kai to sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarauja šios šalies viešajai tvarkai.

28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje yra nurodęs, kad sąvoka „viešoji tvarka“ tarptautinio arbitražo doktrinoje ir praktikoje aiškinama kaip tarptautinė viešoji tvarka, apimanti fundamentalius sąžiningo proceso principus, taip pat imperatyviąsias teisės normas, įtvirtinančias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-179/2006; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-969/2019). Dėl to ne bet koks prieštaravimas imperatyviosioms Lietuvos Respublikos teisės normoms gali būti pakankamas pagrindas atsisakyti pripažinti užsienio arbitražo sprendimą. Viešosios tvarkos pažeidimu pripažįstami atvejai, kai nustatoma, kad užsienio arbitražo sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarautų Konstitucijos įtvirtintiems pagrindiniams teisės principams ir moralės normoms, pripažįstamiems tarptautiniu mastu, taip pat kai arbitražo sprendimas ar arbitražinis susitarimas išgautas prievarta, apgaule ar grasinimu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008). Kasacinio teismo atlikta užsienio valstybių teismų praktikos, aiškinant Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies b) punkte įtvirtintos viešosios tvarkos sampratą, analizė patvirtina, jog tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, tiek ir užsienio teismų praktika šiuo klausimu iš esmės sutampa ir lemia itin siaurą tarptautinės viešosios tvarkos išlygos aiškinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2014).

29. Byloje jokių aplinkybių, jog arbitražo teismas būtų pažeidęs fundamentalius sąžiningo proceso principus ar imperatyviąsias teisės normas, įtvirtinančias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus, nenustatyta. Taip pat nenustatyta, kad arbitražinis susitarimas buvo išgautas prievarta, apgaule ar grasinimu. Nagrinėjamu atveju nėra jokių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad prašomas pripažinti ir leisti vykdyti Arbitražo teismo sprendimas prieštarautų viešajai tvarkai ar kad pripažinus Arbitražo sprendimą Lietuvos Respublikoje atsirastų tokie teisiniai padariniai, kurie būtų nesuderinami su tarptautine viešąja tvarka.

30. Kadangi nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta Niujorko konvencijos V straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytų arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų, teisėjų kolegija sprendžia, jog Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Rusijos Federacijos prekybos ir pramonės rūmų 2020 m. kovo 3 d. sprendimas arbitražinėje byloje Nr. M-153/2019 yra pripažintinas ir leidžiama jį vykdyti Lietuvos Respublikoje.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 810 straipsnio 6 dalimi, 811¹, 813 straipsniais, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 51 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Rusijos Federacijos prekybos ir pramonės rūmų 2020 m. kovo 3 d. sprendimą arbitražinėje byloje Nr. M-153/2019, kuriuo OAO „Magnitogorskij metizno-kalibrovočnyj zavod „MMK-METIZ“ naudai iš uždarosios akcinės bendrovės „Nailtex“ (juridinio asmens kodas 302556148) priteista 180 538,57 Eur skola, 3 307,86 Eur palūkanos už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 22 d. iki 2019 m. birželio 27 d., palūkanos eurais už naudojimąsi svetimomis piniginėmis lėšomis laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 28 d. iki faktinio visos skolos grąžinimo dienos, apskaičiuotos remiantis pagrindine skola, kuri sudaro 180 538,57 Eur, ir taikant vidutines palūkanų normas trumpalaikiams kreditams eurais, bei 20 618,00 JAV dolerių arbitražo išlaidų.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per 30 dienų gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.