Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. T. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. sausio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sergel“ ieškinį atsakovui R. T. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

17. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas tenkino ieškinį iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovo susidariusią skolą už suteiktas paslaugas ir delspinigius, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 15 d. atsakovas pasirašė su pradine kreditore Telia Lietuva, AB sutartį dėl viešojo judriojo telefono ryšio ir mobiliojo interneto paslaugų teikimo privatiems klientams Nr. OM 2133452. Pagal akcijos užsakymą atsakovas išsirinko telefono aparatą ir įsipareigojo 24 mėn. mokėti telefono mokestį po 25,78 Eur per mėnesį. Akcijos (pradinės įmokos) kaina 17,28 Eur, telefono kaina 909 Eur, skirtumas tarp telefono kainos ir pradinės įmokos 891,72 Eur. Pagal akcijos užsakymo 1.4 punktą, prekės kainos ir pradinės įmokos skirtumą atsakovas įsipareigojo kompensuoti naudodamasis Telia paslaugomis nustatytą 24 mėn. terminą bei mokėdamas telefono mokestį. Atsakovui tinkamai nevykdant prisiimtų įsipareigojimų ir nemokant už suteiktas paslaugas bei įsigytą įrangą, jo vardu išduotas abonentas dėl susidariusio įsiskolinimo 2019 m. kovo 28 d. buvo išjungtas, o sutartis nutraukta. Pagal 2019 m. kovo 21 d. skolų portfelio pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2019-00370 ieškovė perėmė reikalavimo teises iš Telia Lietuva, AB atsakovo atžvilgiu ir jam paskaičiavo 5,45 Eur delspinigius nuo skolos sumos (paskaičiuota po 0,02 procentų nuo skolos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, skaičiuojant nuo 2021 m. kovo 5 d. iki 2021 m. rugsėjo 1 d., t. y. už 180 d.). Atsakovas apmokėjo 300 Eur. Viso ieškovė iš atsakovo prašė priteisti 156,94 Eur sumą, kurią sudarė: 74,82 Eur įsiskolinimas už suteiktas paslaugas, 5,45 Eur delspinigiai ir 76,67 Eur likusios nesumokėtos netesybos (376,67 Eur – 300 Eur). Skolos susidarymo data – iki 2019 m. kovo 1 d.

19. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovo 80,27 Eur skolą (74,82 Eur įsiskolinimą už suteiktas paslaugas ir 5,45 Eur delspinigius), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gegužės 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 8,67 Eur žyminį mokestį, 0,12 Eur komisinį mokestį ir 56,61 Eur už teisines paslaugas.

Dėl įrodymų vertinimo

20. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino buvusią telefono kainą sandorio metu. Nurodo, kad telefono pradinė vertė nuo jo pasirodymo prekyboje 2017 m. balandžio mėn. iki atsakovas jį pirko 2017 m. gruodžio mėn. sumažėjo apie 30 proc., t. y. nuo 909 Eur. iki 636 Eur. sumos. Ieškovė suklaidino teismą, nurodžiusi, kad telefono kaina 2017 m. gruodžio 15 d. sudarė 909 Eur. Todėl, apelianto nuomone, nagrinėjamu atveju yra svarbi telefono aparato reali, o ne pradinės kreditorės nurodyta buhalterinė kaina.

21. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl įrodymų vertinimo civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (pirmiau nurodytas CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įrodinėjimo pareiga tenka tam, kas teigia, – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadą dėl bet kokios informacijos įrodomosios vertės nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-628-684/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktas).

22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakovo argumentą dėl telefono kainos atmetė kaip nepagrįstą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pradinė kreditorė kompensaciją skaičiavo ne nuo atsakovo nurodytos 909 Eur, o nuo 891,72 Eur, kaip ir nurodyta sutartyje. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo konstatuota aplinkybe, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog sutarties sudarymo metu Samsung S8+ telefono modelio kaina Lietuvos rinkoje svyravo nuo 550 Eur iki 650 Eur. Tokių įrodymų apeliantas nepateikė ir apeliaciniame procese. Atsakovo pateiktas išrašas iš Samsung telefono gamintojo atstovo puslapio patvirtino, jog tuo metu rekomenduojama telefono Samsung S8+ kaina buvo 909 Eur, kaip nurodyta akcijos užsakyme. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad sutarties sudarymo metu Samsung S8+ kaina buvo mažesnė nei 909 Eur.

23. Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, kurių pagrindu padarė pagrįstą išvadą, kad sandorio sudarymo metu rekomenduojama telefono Samsung S8+ kaina buvo 909 Eur, kaip ir nurodyta akcijos užsakyme, o ne 636 Eur, kaip teigia apeliantas apeliaciniame skunde.

Dėl netesybų priteisimo

25. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais. Remiantis CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Pagal CK 6.716 straipsnį, užsakovas turi prievolę sumokėti už suteiktas paslaugas.

26. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai; CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Tai yra vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnis), kartu – viena iš civilinės atsakomybės formų (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnis). Taigi, kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).

27. Sutiktina su apeliantu, kad CK 6.73 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo teisė sumažinti netesybas tokiu atveju, jeigu nustatytos netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, tačiau tik tiek, kad netesybos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir CK 6.258 straipsnio 3 dalyje. Tačiau aptariamose teisės normose numatyta, kad netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos, kas buvo padaryta nagrinėjamu atveju.

28. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatų, kad netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos, savo jurisprudencijoje išaiškino, kad jų taikymas priklauso nuo to, kokiu pagrindu buvo įvykdytas skolininko įsipareigojimas sumokėti kreditoriui netesybas už prievolės įvykdymo termino pažeidimą, t. y. ar netesybos buvo sumokėtos geruoju, ar jos buvo išieškotos ne ginčo tvarka. Tuo atveju, kai skolininkas geruoju sumoka kreditoriui sutartyje nustatytas netesybas, taikomos CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatos, kuriomis įtvirtinta, kad sumokėtos netesybos negali būti mažinamos. Jeigu skolininkas atsisako mokėti netesybas, tai rodo, kad šiuo klausimu tarp šalių kilo ginčas, kuris sprendžiamas ieškinio teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2005). Kasacinis teismas pripažįsta, kad, teismui pradėjus nagrinėti šalių ginčą dėl netesybų (delspinigių) dydžio, netesybų priverstinis išieškojimas tuo metu, kai civilinėje byloje dėl šių netesybų dar nėra priimtas galutinis teismo sprendimas, negali būti pripažintas netesybų sumokėjimu CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007). Be to, kasacinis teismas, plėtodamas formuojamą teismų praktiką, yra pažymėjęs, kad situacija, kai skolininkas, sumokėjęs netesybas geruoju, sumokėtų netesybų dydį vėliau užginčija teisme, nesudaro pagrindo paneigti faktą, kad skolininkas netesybas sumokėjo geruoju, ir netaikyti CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies draudimo mažinti jau sumokėtas netesybas. Esminis šių normų (ne)taikymo momentas yra tas, kokia buvo skolininko valia mokant netesybas, o vėlesnis skolininko valios pasikeitimas nebeturi teisinės reikšmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-611/2017).

29. Nagrinėjamu atveju atsakovo nurodyti 376,67 Eur nuotoliai (netesybos) buvo paskaičiuoti pagal akcijos užsakymo 1.4 punktą, kuris numato, kad jei abonentas, nesant Telia kaltės, bus išjungtas nesibaigus minimaliam naudojimosi paslaugomis terminui Telia prašys kompensuoti skirtumo dalį, kuri apskaičiuojama skirtumą, padalinus iš minimalaus naudojimosi paslaugomis termino (dienomis) ir padauginus iš likusio dienų skaičiaus nuo abonento atjungimo dienos iki įsipareigojimo naudotis Telia paslaugomis termino pabaigos.

30. CK 6.54 straipsnis reglamentuoja įmokų paskirstymą, kai kreditorius jas gauna iš vykdančio prievoles skolininko. Pagal CK 6.54 straipsnio 1 dalį kreditoriaus gautos įmokos paskirstomos pagal šiame straipsnyje nustatytą tvarką, jeigu šalys nesusitarė kitaip, t. y. šalys tarpusavio sutartimi turi teisę susitarti dėl kitokio įmokų, gautų vykdant prievolę, paskirstymo, nei nustatyta minėtoje CK normoje. Nesant šalių susitarimo dėl įmokų paskirstymo, taikoma CK 6.54 straipsnio 1–4 dalyse nustatyta įmokų paskirstymo tvarka. Šalių sutarta ar įstatymo nustatyta įmokų paskirstymo tvarka vienašališkai negali būti keičiama. Vykdant prievolę kreditoriaus iš skolininko gautos įmokos pirmiausia skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu (CK 6.54 straipsnio 1 dalis); antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo termino eiliškumą (CK 6.54 straipsnio 2 dalis); trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti (CK 6.54 straipsnio 3 dalis); ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti (CK 6.54 straipsnio 4 dalis). Pagal aptartą reglamentavimą iš gautų įmokų pagrindinė prievolė dengiama paskiausiai. Jeigu skolininkas nurodo kitokį įmokų paskirstymą, negu nustatyta CK 6.54 straipsnio 1–4 dalyse, tai kreditorius turi teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką (CK 6.54 straipsnio 5 dalis). Tai reiškia, kad jeigu skolininkas, nesant šalių sutarties, pasiūlo kitokį įmokų paskirstymą ir kreditorius su tuo sutinka, įskaitydamas lėšas pagal skolininko pasiūlytą įmokos paskirstymo eiliškumą, laikoma, kad šalys susitarė dėl kitokio įmokų paskirstymo. Tačiau, nepaisant to, kokį įmokos paskirstymo eiliškumą nurodo skolininkas, kreditorius, jeigu su tuo nesutinka, turi teisę paskirstyti įmokas pagal CK 6.54 straipsnio 1–4 dalyse nurodytą eiliškumą arba, jeigu šalys yra sudariusios susitarimą dėl įmokų paskirstymo, pagal sutartyje aptartą eiliškumą.

31. Pastebėtina, kad teismui pateiktos šalių sudarytos sutarties sąlygose nėra nustatytas atsakovo mokamų įmokų paskirstymo eiliškumas. Sąskaita 376,67 Eur netesyboms padengti išrašyta 2019 m. kovo 28 d., sutartis tarp šalių nutraukta tą pačią dieną. Atsakovas, sumokėdamas 300 Eur po sutarties nutraukimo, neginčijo išrašytos sąskaitos netesybų sumai. Taigi, vadovaujantis anksčiau išdėstyta kasacinio teismo praktika, šiuo atveju reikšminga aplinkybė, kad atsakovo sumokėti 300 Eur jau po sutarties nutraukimo pagal įstatyminį įmokų paskirstymo reglamentavimą, nesant kitokio abipusio sutarties šalių susitarimo, buvo pagrįstai skirti netesyboms sumokėti, o ne kaip apeliantas teigia, pagrindinės skolos likutinei daliai sumokėti. Apeliantas nepateikė duomenų, leidžiančių spręsti buvus šalių susitarimą dėl kitokio nei CK 6.54 straipsnyje reglamentuoto įmokų paskirstymo, bei duomenų, paneigiančių faktą, kad netesybas sumokėjo geruoju. Vadovaujantis šios nutarties 27 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika, situacija, kai skolininkas, sumokėjęs netesybas geruoju, sumokėtų netesybų dydį vėliau užginčija teisme, nesudaro pagrindo paneigti faktą, kad skolininkas netesybas sumokėjo geruoju, ir netaikyti CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies draudimo mažinti jau sumokėtas netesybas. Taigi, apeliantas neįrodė pagrindo netaikyti CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies draudimo mažinti jau sumokėtas netesybas egzistavimą. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad išjungus abonentą nesibaigus minimaliam naudojimosi paslauga terminui, kompensuotiną skirtumo dalį sudarė ne ieškovės nurodoma 376,67 Eur suma, o 328,59 Eur (891,72 Eur (skirtumas (Eur su PVM)) / 749 d. (minimalus naudojimosi paslaugomis terminas (dienomis) (24 mėn.) bei laikotarpis, kuomet paslaugų teikimas buvo sustabdytas) x 276 d. (likęs dienų skaičiaus nuo abonento atjungimo dienos (2019 m. kovo 28 d.) iki įsipareigojimo naudotis Telia paslaugomis termino pabaigos (pagal minėtą 2019 m. kovo 28 d. Telia Lietuva, AB pranešimą – 2020 m. sausio 3 d.)). Taigi, atsakovui sumokėjus 300 Eur sumą, netesybos sudarė ne ieškovės nurodomą 76,67 Eur sumą, o 28,59 Eur sumą, tačiau teismas, taikęs ieškinio senatį, jų nepriteisė iš atsakovo.

32. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs anksčiau minėtas aplinkybes, sprendžia, kad sutikti su apelianto argumentais, nurodytais apeliaciniame skunde, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilinės teisės normas, reglamentuojančias netesybų mažinimo pagrindus, neturi pagrindo.

Dėl ieškinio senaties termino taikymo

33. Apelianto nuomone, ieškinio reikalavimams, susijusiems su netesybų ir delspinigių priteisimu, turi būti taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Pažymi, kad reikalavimas priteisti 76,67 Eur netesybas, kaip kreditoriaus praradimus neįvykdžius atsakovui sutartinių įsipareigojimų, grindžiamas pirminės kreditorės su ieškove sudarytos 2019 m. kovo 21 d. skolų portfelio pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2019-00370 priede Nr. 2. surašytais nuostoliais 376,67 Eur sumai. Tuo tarpu reikalavimą priteisti 5,45 Eur delspinigius ieškovė įgijo iki 2019 m. gegužės 1 d. Atsižvelgiant į tai, apelianto nuomone, ieškiniui dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikoma ieškinio senatis, o ieškinio reikalavimai atmestini.

34. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių įrodymų, visų pirma, nustatė tai, kad atsakovo likusios nesumokėtos netesybos sudaro ne 76,67 Eur, o 28,59 Eur. Antra, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas turėjo sumokėti netesybas iki 2019 m. balandžio 27 d. Šią datą pirmosios instancijos teismas ir laikė netesybų senaties termino pradžia. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad į teismą dėl pažeistos teisės gynimo ieškovė kreipėsi tik 2021 m. rugsėjo 6 d., t. y. suėjus sutrumpintam šešių mėnesių ieškinio senaties terminui, taikęs ieškinio senatį, ieškinio reikalavimą dėl 28,59 Eur netesybų priteisimo atmetė. Tuo tarpu nustatęs, kad ieškovė 5,45 Eur delspinigius prašė priteisti už 180 dienų nuo 2021 m. kovo 5 d. iki 2021 m. rugsėjo 1 d. (teismo įsakymo parengimo dienos), pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas, todėl ieškovės reikalavimą dėl 5,45 Eur delspinigių priteisimo teismas tenkino. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, sprendžiant dėl ieškinio senaties termino taikymo pareikštiems ieškinio reikalavimams, todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su ieškinio senaties termino taikymu atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl procesinės bylos baigties

35. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino, teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę ir tuo pagrindu nagrinėjamam ginčui tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas. Pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

36. Apelianto nuomone, teismas neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškinys patenkintas 51 proc., tačiau ieškovei iš atsakovo priteisė visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas, o atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų, proporcingai atmestiems ieškinio reikalavimams, iš ieškovės nepriteisė.

37. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

38. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą teismo įsakymu, sumokėjo 8 Eur žyminį mokestį, taip pat patyrė 0,23 Eur išlaidas už komisinį mokestį ir 4 Eur už teisines paslaugas (teismo įsakymo parengimą). Atsakovui pareiškus prieštaravimus dėl išduoto teismo įsakymo, ieškovė teismui pateikė ieškinį, už kurį papildomai sumokėjo 9 Eur žyminį mokestį, patyrė 8 Eur už teisines paslaugas (ieškinio parengimą). Prie teismui pateikto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovė pateikė įrodymus, jog papildomai patyrė 99 Eur advokato išlaidų (30 Eur už dubliko parengimą, 39 Eur už pasirengimą bylos nagrinėjimui bei 30 Eur už atstovavimą teisme). Viso bylos nagrinėjimo metu ieškovė patyrė 128,23 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas, tenkinęs ieškinio reikalavimus 51 proc., ieškovei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisė 8,67 Eur žyminį mokestį, 0,12 Eur komisinį mokestį ir 56,61 Eur už teisines paslaugas, iš viso 65,40 Eur (128,23 Eur x 51 proc. / 100 proc. = 65,40 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, atmestini apelianto argumentai, nurodyti apeliaciniame skunde, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

39. Kita vertus, sutiktina su apelianto argumentais, nurodytais apeliaciniame skunde, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai proporcingai atmestai ieškinio daliai nepriteisė jo turėtų bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas pirmosios instancijos teisme prašė priteisti iš ieškovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Be to, nustatyta ir tai, kad atsakovas pateikė 2021 m. spalio 25 d. pinigų priėmimo kvitą 290 Eur sumai, 2021 m. gruodžio 22 d. priėmimo kvitą 120 Eur sumai, pagrindžiančius patirtas atstovavimo išlaidas. Be to, papildomai pateikė ir prašymą dėl 7,58 Eur išlaidų, susijusių su duomenų iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo gavimu, priteisimo. Viso atsakovas patyrė 417,58 Eur bylinėjimosi išlaidų. Įvertinus tai, kad atmestų ieškinio reikalavimų dalis procentine išraiška sudaro 49 proc., vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pirmosios instancijos teismas atsakovui iš ieškovės turėjo priteisti 204,61 Eur (417,58 Eur x 49 proc. / 100 proc.= 204,61 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau to nepadarė.

40. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neišsprendė atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, nors prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų pritesimo ir juos pagrindžiantys įrodymai byloje buvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, yra pagrindas šioje dalyje skundžiamą teismo sprendimą papildyti ir priteisti iš ieškovės atsakovui 204,61 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme metu. Pažymėtina, kad šios pirmosios instancijos teismo padarytos klaidos ištaisymas nesudaro pagrindo konstatuoti, kad apelianto apeliacinis skundas buvo patenkintas iš dalies, nes atsakovas turėjo teisę prašyti priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų, vadovaudamasis CPK 277 straipsniu, tačiau to nepadarė, o pateikė apeliacinį skundą, kuriame, be kita ko, nurodė ir argumentus dėl netesybų mažinimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

41. Pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės palikus nepakeistą, apelianto prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93, 98 straipsniai).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2022 m. sausio 6 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Papildyti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. sausio 6 d. sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti atsakovui R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sergel“, juridinio asmens kodas 125026242, 204,61 Eur (du šimtus keturis eurus 61 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.