Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Dariaus Kantaravičiaus ir Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. M. gynėjo advokato Algimanto Smolsko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. birželio 10 d. nuosprendžio, kuriuo G. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir jam paskirta 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, nustatant 8 (aštuonių) mėnesių terminui nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis (intensyvią priežiūrą) – buvimo vietą (duomenys neskelbtini), ir buvimo laiką nuo 23.00 val. iki 06.00 val.; paskirtas įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje bei įpareigojimas pradėti dirbti, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Nukentėjusiojo D. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš G. M. 400 (keturi šimtai) eurų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje D. K. civilinis ieškinys atmestas.

Nukentėjusiojo A. V. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš G. M. 600 (šeši šimtai) eurų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje A. V. civilinis ieškinys atmestas.

G. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pradėjus bausmės vykdymą nuspręsta panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. G. M. (toliau – G. M.) Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį pripažintas kaltu už tai, kad 2021 m. birželio 26 d. apie 00.05 val. būdamas viešoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), ties namu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), pašalinių asmenų akivaizdoje įžūliu elgesiu, grasinimais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, agresyviai nusiteikęs ir rankoje laikydamas dujų balionėlį tyčia vieną kartą ranka trenkė nukentėjusiajam A. V. į dešinį žandą bei nukentėjusiajam D. K. papurškė dujų į akis, tęsdamas savo veiksmus, įsėdo į savo automobilį „VW Passat“ ir dideliu greičiu važiavo link nukentėjusiojo D. K., grasindamas fiziniu susidorojimu, tokiais veiksmais nukentėjusiesiems A. V. ir D. K. sukėlė fizinį skausmą bei demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. M. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir Baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų reikalavimų, o išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų yra padarytos remiantis išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Minėto straipsnio 5 dalis nustato, kad teisėjai įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš to išplaukia, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu bei nuspręsti ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Vertinant įrodymus privalu įvertinti kiekvieną jų atskirai bei jų visumą. Aukščiau aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visu įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas, priešingai nei tai traktuojama apeliaciniame skunde, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Apeliaciniame skunde nesutinkama su nusikalstamos veikos kvalifikavimu, nuteistajam paskirta bausme bei su civiliniais ieškiniais. Teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrina skundžiamą nuosprendį tiek, kiek to prašoma skunde.

5. BK 284 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

6. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą arba neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Formuojamoje teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį (jo mušimas) viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012). Atskirais atvejais smūgio sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešai, net ir ne žmonių minioje, teismų pripažįstamas įžūliais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-452/2011, 2K-19-511/2020).

7. Nustatant visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą, atsižvelgiama į tai, ar viešoje vietoje, kaip minėta, buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-367-511/2018).

8. BK 284 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešojoje vietoje. BK 284 straipsnyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma šiais alternatyviais veiksmais: 1) įžūliu elgesiu; 2) grasinimais; 3) piktybiniu tyčiojimusi; 4) vandališkais veiksmais. Viešoji vieta teismų praktikoje aiškinama kaip vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys ir kurioje b9nant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, t. y. gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties bei netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikalstamos veikos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kitų asmenų, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Teismų praktikoje vieša vieta pripažįstama gatvės, aikštės, parkai, stadionai, įmonės, įstaigos ir organizacijos, darželiai, mokyklos, prekybos centrai, restoranai, kavinės, klubai ir kitos pasilinksminimo vietos, sporto klubai, pataisos namų bendrojo naudojimo patalpos (kiemas ir kt.) bei nuteistųjų gyvenamosios patalpos, namo kiemai ir laiptinės, net ir privačioje vietoje – bute atlikti kaltininko veiksmai, jei jie sutrikdo to namo gyventojų rimtį, ar privačiame name, kuriame švenčiamos vestuvės, jei jie sutrikdo to namo gyventojų rimtį, ar privačiame name, kuriame švenčiamos vestuvės, gimtadienis ar kitos šventės, įsibrovę nekviesti svečiai sukelia muštynes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-689/2021). Šiame kontekste kitais įvykio vietoje galinčiais atsirasti asmenimis laikomi tiesiogiai įvykyje nedalyvaujantys asmenys, t. y. bet kokie asmenys, išskyrus kaltininką ir nukentėjusįjį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-628/2021).

9. G. M. neneigė sudavęs nukentėjusiajam A. V. ir papurškęs dujų D. K., tačiau teigė, jog taip elgėsi gindamasis, o prie vaikinų priėjo norėdamas juos sudrausminti. Skunde apygardos teismui taip pat akcentuojama aplinkybė, kad nukentėjusieji gyvenamųjų namų kiemuose „driftino“, taip keldami triukšmą. Nors byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad įvykio vakarą jie girdėjo gatvele važinėjantį automobilį, kuris skleidė triukšmą, tačiau nei vienas iš apklaustų liudytojų nenurodė, kad triukšmas būtų kaip nors sutrikdęs jų ramybę ir neleidęs ilsėtis. Liudytojas P. G. pirmosios instancijos teisme parodė (t. 2, b. l. 174 – 176), kad ir patys nukentėjusieji jam paaiškino, jog važinėjo po langais, ir pripažino, jog gal ir negerai padarė, tačiau kaip matyti iš tolimesnių liudytojo paaiškinimų, konfliktas tarp nuteistojo ir nukentėjusiųjų prasidėjo būtent nuo G. M. agresijos. Vertinant liudytojo bei nukentėjusiųjų parodymus, akivaizdu, kad nukentėjusieji nebuvo nusiteikę agresyviai, nesiekė piktybiškai sutrikdyti aplink gyvenusių žmonių ramybės ir pripažino, kad galbūt jų automobilio skleidžiamas garsas buvo per didelis, todėl, teismo vertinimu, tokie G. M. veiksmai, kuriais jis bandė sudrausminti nukentėjusiuosius, buvo aiškiai neteisėti. Negana to, kad nuteistasis smūgiavo vienam iš nukentėjusiųjų, o kitam papurškė dujų, galiausiai jis sėdo už savo automobilio vairo ir važiuodamas dideliu greičiu gyvenamųjų daugiabučių namų kieme dar ir kėsinosi partrenkti ten stovėjusį nukentėjusįjį D. K.. Šią aplinkybę nukentėjusieji nurodė tiek savo pareiškimuose dėl užpuolimo (t. 1, b. l. 14, 17), tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 56 – 57, 73 – 74), tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (t. 2, b. l. 128 – 132), o ją patvirtino ir liudytojai P. G. (t. 2, b. l. 176) bei I. G. (t. 2, b. l. 198), kurie parodė, kad nuteistasis bandė užvažiuoti ant vieno iš nukentėjusiųjų. Be to šie liudytojai patvirtino, kad anksčiau nukentėjusiųjų nebuvo matę. Liudytojas T. K. taip pat nurodė, kad nukentėjusiuosius įvykio metu matė pirmą kartą (t. 2, b. l. 135), kas paneigia apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę, jog nukentėjusieji minėtu adresu „driftino“ ir taip kėlė triukšmą jau ne pirmą kartą.

10. Skunde nesutinkama su nusikalstamos veikos kvalifikavimu, prašant G. M. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnį, tačiau teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus bei pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje išdėstytus motyvus, neturi pagrindo tenkinti tokį nuteistojo gynėjo reikalavimą.

11. Pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 284 straipsnį būtina nustatyti ne tik šios veikos požymius, bet ir nustatyti jos padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-141/2015).

12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistasis G. M. viešoje vietoje – Tako gatvėje, Akademijoje, Kauno rajone, sudavė nukentėjusiajam A. V. į veidą, papurškė dujų D. K.. Nuteistasis pripažino, kad pats automobiliu privažiavo prie nukentėjusiųjų, tačiau neigė, kad bandė užvažiuoti ant nukentėjusiojo D. K.. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, byloje nekilo ginčo, kad G. M. jam inkriminuotus veiksmus atliko viešoje vietoje, taip sutrikdydamas visuomenės tvarką ar rimtį. Nors apeliaciniame skunde laikomasi pozicijos, kad nuteistasis į kiemą išėjo sudrausminti nukentėjusiųjų, o vėliau gindamasis vienam iš jų sudavė, o kitam papurškė dujų, tokią jo poziciją paneigia kiti byloje surinkti įrodymai. Kaip jau aptarta anksčiau, patys nukentėjusieji neneigė, kad galbūt sukėlė triukšmą važinėdami automobiliu, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog sudrausminti jie neišreiškė jokio ketinimo toliau važinėti automobiliu. Nukentėjusieji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė tas pačias aplinkybes dėl įvykio, dėl agresyvių nuteistojo veiksmų, dėl jo siekio automobiliu partrenkti nukentėjusįjį D. K.. Konfliktą stebėjęs liudytojas P. G. patvirtino, kad konfliktas prasidėjo būtent nuo agresyvių G. M. veiksmų. Tiek minėtas liudytojas, tiek jo sutuoktine patvirtino ir tą aplinkybę, kad G. M. automobiliu bandė užvažiuoti ant vieno iš nukentėjusiųjų. Teismo vertinimu, nuteistojo veiksmai negali būti laikomi kaip savigyna, kadangi nukentėjusieji neatliko jokių veiksmų, kurie būtų kėlę grėsmę nuteistojo sveikatai ar gyvybei, o po smūgio sudavimo vienam iš nukentėjusiųjų ir po to, kai kitam nukentėjusiajam jis papurškė dujų, nuteistasis dar ir sėdo už savo automobilio vairo bei bandė partrenkti vieną iš nukentėjusiųjų. Akivaizdu, kad G. M. buvo agresyvus ir savo veiksmais siekė ne tik sudrausminti nukentėjusiuosius, bet ir juos sužaloti. Kaip matyti iš liudytojų parodymų, būdami savo namuose jie išgirdo, kad namo kieme vyksta konfliktas, jį stebėjo pro savo butų langus, kas patvirtina aplinkybę, kad G. M. savo veiksmus atliko demonstratyviai kitų žmonių akivaizdoje. Liudytojas P. G. išėjo į lauką, siekdamas apsaugoti nukentėjusiuosius nuo galimų tolimesnių nuteistojo agresyvių veiksmų. Įvertinus šias anksčiau aptartas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad savo veiksmais G. M. įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, įbaugino ne tik nukentėjusiuosius, tačiau ir daugiabučio gyventojus. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nusikalstamą veiką G. M. įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi jis neabejotinai suvokė, jog nakties metu grasindamas nukentėjusiesiems, smurtaudamas jų atžvilgiu trikdo visuomenės rimtį ir to norėjo. Skunde nuteistojo gynėjas akcentuoja aplinkybę, kad G. M. yra impulsyvaus būdo, turi diagnozuotą asmenybės sutrikimą (diagnozė F60.30), tačiau teismo vertinimu, tai nuteistojo atsakomybės dėl jo atliktų neteisėtų veiksmų nešalina. Žinodamas, kad yra impulsyvus ir gali nesusivaldyti, nuteistasis ne tik galėjo, bet ir turėjo iškviesti policijos pareigūnus, kad šie sudrausmintų, jo manymu, aplinkiniams savo elgesiu trukdančius nukentėjusiuosius, tačiau to nepadarė, o išėjęs į lauką ėmėsi neteisėtų veiksmų – smūgiavo vienam nukentėjusiajam, kitam papurškė dujų, galiausiai, sėdęs už savo automobilio vairo, bandė partrenkti vieną iš nukentėjusiųjų. Įvertinus šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo G. M. veiksmai pagal BK 284 straipsnį kvalifikuoti tinkamai, todėl gynėjo prašymas dėl G. M. nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atmetamas kaip nepagrįstas.

13. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad G. M. prisipažinimas sudavus smūgį į veidą nukentėjusiajam A. V. ir ašarinių dujų panaudojimą prieš kitą nukentėjusįjį D. K., turi būti įvertinta kaip G. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Teisėjų kolegija pažymi, kad G. M. pirmosios instancijos teisme pripažino atlikęs smurtinius veiksmus nukentėjusiųjų A. V. ir D. K. atžvilgiu, tačiau paaiškino, kad taip padarė gindamasis nuo nukentėjusiojo suduoto smūgio jam. Šios nutarties 12 punkte jau yra aptarta, kad G. M. trenkė į veidą nukentėjusiajam A. V. bei panaudojo ašarines dujas prieš nukentėjusįjį D. K., ir kad tai jis padarė ne gindamasis nuo nukentėjusiųjų, o siekdamas juos sužaloti, todėl ta aplinkybė, jog G. M. prisipažino atlikęs smurtinius veiksmus, nagrinėjamu atveju pagrįstai nebuvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

14. Skunde apygardos teismui nuteistojo gynėjas prašo G. M. paskirti bausmę, nesusijusią su intensyvia priežiūra. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra nurodė, kad su intensyvia priežiūra G. M. paskiriami įpareigojimai padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Teismas pažymėjo, kad už administracinius nusižengimus G. M. paskirtos baudos ne tik, kad neskatina jo pasikeisti, tačiau yra nemokamos. Kaip matyti iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus, po nusikalstamos veikos įvykdymo, už kurią jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nuteistasis padarė eilę administracinių nusižengimų, susijusių su greičio viršijimu, o taip pat, vairavo neturėdamas tam teisės, tačiau paskirtų baudų nemoka. Tai akivaizdžiai atskleidžia neigiamą žmogaus požiūrį į visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas ir nenorą taisytis. Nuteistasis praeityje teistas ne vieną kartą, tačiau paskirtos bausmės teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo. Paskutinę nusikalstamą veiką G. M. įvykdė viešoje vietoje, nakties metu, konfliktą matė ir nuteistojo kaimynai, kurie po šio įvykio jautėsi nesaugūs dėl kaimynystėje gyvenančio agresyviai nusiteikusio asmens, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, paskirta intensyvi priežiūra nagrinėjamu atveju nei teisingumo, nei proporcingumo principų nepažeidžia. Tai, kad nuteistojo darbo vieta yra mobili, nesudaro pagrindo teigti, jog paskirta intensyvi priežiūra suvaržys jo galimybę dirbti ir tokiu būdu socializuotis, kadangi namuose nuteistasis turi būti nuo 23.00 val. iki 06.00 val., kas teismo vertinimu, neapsunkins galimybės jam tinkamai atlikti savo darbines funkcijas. Paskyrus bausmę asmuo visais atvejais patiria tam tikrus nepatogumus ir suvaržymus, tačiau būtent tai ir turi asmenį atgrasyti nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, dėl ko G. M. gynėjo apeliacinio skundo argumentai dėl intensyvios priežiūros taikymo atmetami kaip nepagrįsti.

15. Skunde taip pat teigiama, kad pagal byloje pateiktus duomenis matyti, jog nukentėjusieji D. K. ir A. V. patys yra linkę pažeidinėti visuomenėje nusistovėjusias taisykles, nesilaiko etikos normų, todėl, nuteistojo gynėjo nuomone, civiliniai ieškiniai pateikti ne atsižvelgiant į patirtus išgyvenimus, tačiau labiau siekiant pasipelnyti iš susidariusios situacijos. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai buvo tenkinti iš dalies ir D. K. priteista 400 (keturi šimtai) Eur, o A. V. – 600 (šeši šimtai) Eur nusikalstamas veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, nustatant neturtinės žalos dydį turi būti siekiama protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros. Žalos atlyginimo instituto esmė – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą fizinį, dvasinį skausmą ir kitus emocinius išgyvenimus, o ne sudaryti sąlygas nukentėjusiai šaliai pasipelnyti. Būtina pažymėti, kad įstatymas nenustato atlygintino neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis aukščiau nurodytais kriterijais bei atsižvelgti į formuojamą teismų praktiką. Sprendžiant neturtinės žalos priteisimo klausimą pirmosios instancijos teismas įvertino, kad nusikalstamą veiką nuteistasis padarė tyčiniais veiksmais, taip pat tai, kad smurtas nukentėjusiųjų atžvilgiu buvo panaudotas vėlų vakarą, be jokio perspėjimo ir netikėtai. Pats nuteistasis prisipažino lankęs kikboksą, ką patvirtino ir nukentėjusiųjų nurodytos aplinkybės apie patirtą baimę ir išgąstį. Vienas iš nukentėjusiųjų po smūgio bėgo slėptis į miškelį, kas patvirtina, jog asmuo buvo išsigandęs ir sunerimęs dėl savo saugumo. Nukentėjusiesiems buvo sukeltas fizinis skausmas. Teismas įvertino, kad D. K. dėl įvykio patyrė lengvesnes pasekmes, tačiau A. V. psichikai pasekmės buvo sunkesnės, jis dėl stipraus nerimo ir epizodinių panikos atakų turėjo kreiptis į psichiatrą, jam paskirtas gydymas. Sprendžiant neturtinės žalos klausimą taip pat buvo įvertinta nuteistojo patiriamos sveikatos problemos, t. y., kad jam diagnozuotas ne vienas psichikos sutrikimas, dėl kurių tenka gydytis ne tik ambulatoriškai, tačiau ir stacionare, kas turi įtakos jo darbingumui bei gaunamų pajamų dydžiui. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusieji prašė jiems priteisti po 3000 (tris tūkstančius) Eur neturtinės žalos atlyginimo, tačiau teismas, įvertinęs visas aplinkybes, sprendė, kad D. K. priteistina 400 (keturi šimtai) Eur, o A. V. – 600 (šeši šimtai) Eur. Teismų praktikoje dėl BK 284 straipsnio bylose, kuriose asmenys nuteisti už viešosios tvarkos pažeidimą, kurio metu nukentėjusiajam padaromas ir nežymus sveikatos sutrikdymas, neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145 iki 579 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2014, 2K-522/2013, 2K-267/2013, 2K-605/2011, 2K-144/2010, 2K-382/2009, 2K-316/2008). Įvertinus tai, kad nuteistasis papurškė dujų nukentėjusiajam D. K., o po to bandė jį partrenkti savo automobiliu, taip pat tai, kad A. V. po įvykio dėl stipraus nerimo ir epizodinių panikos atakų turėjo kreiptis į psichiatrą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiesiems neturtinė žala priteista pagrįstai, nustatyti neturtinės žalos dydžiai yra pagrįsti, atitinkantys teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus, nėra per dideli, todėl nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentai dėl civilinių ieškinių nepagrįstumo, atmestini.

16. Įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju G. M. įvykdyta nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai, byloje esantys įrodymai pagrindžia jo kaltę, dėl ko nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu nuteistąjį pripažinti kaltu pagal BK 284 straipsnį. Nuteistajam bausmė paskirta laikantis Baudžiamojo kodekso nuostatų, įvertinus nusikalstamos veikos aplinkybes bei nuteistojo asmenybę, o neturtinės žalos klausimas išspręstas tinkamai įvertinus nukentėjusiesiems padarytą neturtinę žalą bei vadovaujantis teismų praktika, dėl ko G. M. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 10 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo G. M. gynėjo advokato Algimanto Smolsko apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.