- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-06-10
- Bylos Nr.
- 1-491-1108/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21663-2021-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaiva Nevardauskienė
- Civilinis ieškovas
- A. V., D. K.
- Kaltinamasis
- G. M.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.7.13pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.1.15.3.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
sekretoriaujant L. M., Rugilei Gerdvilienei, Irenai Laurutėnienei, Armintei Minelgaitei, Lukui Žižiui,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, turintis profesinį išsilavinimą, užsiimantis individualia veikla, gyv. (duomenys neskelbtini) teistas:
1. 2015 m. sausio 28 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį 5 metų laisvės atėmimo bausme;
2. 2018 m. lapkričio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;
3. 2019 m. gruodžio 17 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;
4. 2021 m. birželio 1 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, BK 187 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimą būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, tęsti darbą arba būti užsiregistravus Užimtumo tarnyboje. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, BK 72² ir BK 73 straipsniais, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – 6 mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2021 m. birželio 23 d., 2021 m. liepos 1 d. įtrauktas į Probuojamųjų asmens duomenų registrą,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. M. 2021 m. birželio 26 d. apie 00.05 val. būdamas viešoje vietoje, adresu Kauno r., (duomenys neskelbtini), pašalinių asmenų akivaizdoje įžūliu elgesiu, grasinimais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, agresyviai nusiteikęs ir rankoje laikydamas dujų balionėlį tyčia vieną kartą ranka trenkė nukentėjusiajam A. V. į dešinį žandą bei nukentėjusiajam D. K. papurškė dujų į akis, tęsdamas savo veiksmus, įsėdo į savo automobilį „VW Passat“ ir dideliu greičiu važiavo link nukentėjusiojo D. K., grasindamas fiziniu susidorojimu, tokiais veiksmais nukentėjusiesiems A. V. ir D. K. sukėlė fizinį skausmą bei demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis G. M. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies, t. y. jis pripažino sudavęs A. V. bei papurškęs dujų D. K., tačiau teigė, kad taip pasielgė gindamasis. Kaltinamasis parodė, kad buvo bute, Tako g., sėdėjo terasoje. Nukentėjusieji jau ne pirmą kartą „driftavo“ prie jo namų. Būdamas terasoje paklausė, kuris iš vaikinų vairavo. Kai priėjo prie vaikinų, jie buvo išlipę iš automobilio. Vienam vaikinui sudavė į žandą, tačiau prieš tai buvo jam (kaltinamajam) suduota. Sudavė nestipriai, delnu – užsiima kikboksu, todėl jei būtų trenkęs kumščiu, tai žmogus gulėtų ant žemės. Jis tik atstūmė vaikiną. Kitam vaikinui papurškė dujų tokiu būdu norėdamas išvengti konfliktinės situacijos. Vaikinas, kuriam papurškė dujų, artėjo link jo ir buvo nusiteikęs agresyviai. Pripažįsta, kad sudavė, kad smurtavo, nes prieš tai buvo jam suduota. Vaikinui atgal trenkė, kai priėjo prie automobilio. Sudavė tam vaikinui, kuris vairavo automobilį. Antrasis vaikinas tuomet bėgo nuo keleivio pusės – šiam vaikinui papurškė dujų. Grįžęs į terasą savo moters paprašė kviesti policiją ir greitąją, nes buvo panaudotos dujos. Vaikinas, kuriam sudavė, pabėgo į šoną, kitas, kuriam papurškė dujų – nubėgo atokiau nuo automobilio. Dujos visuomet yra jo kišenėje. Taip pat pripažįsta, kad sėdo į „Volkswagen Passat“ automobilį ir juo važiavo. Jo automobilis buvo kieme. Greitis nebuvo didelis – 30-40 km/val., kadangi ten nėra kur įsibėgėti. Nepripažįsta, kad važiavo ant vaikino – neturėjo priežasties taip elgtis. Automobiliu vijosi nukentėjusiuosius, važiavo į tą vietą, kur buvo jų automobilis. Kai privažiavo ir sustojo prie nukentėjusiųjų automobilio, nukentėjusieji tai pat buvo prie automobilio. Matė, kaip vaikinas plovėsi veidą su vandeniu iš butelio. Vaikinus užstatė, kad nevažiuotų. Iki nukentėjusiųjų važiavo kelis šimtus metrų, o paskui apsisuko ir nuvažiavo.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo G. M. kaltė įrodyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatyta tvarka teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais: nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad iš pradžių atvažiavę iki įvykio vietos (duomenys neskelbtini) g. apsisuko ir nuvyko į degalinę nusipirkti kolos. Draugas vairavo šeštą „Golfą“. Grįžtančius juos pasitiko kaltinamasis ir paklausė, kas vairavo. Tuo metu, kai priėjo kaltinamasis, jie buvo išlipę iš automobilio ir stovėjo prie bagažinės. Kaltinamasis priėjo arti, maždaug per ištiestą ranką. Matė, kad kaltinamasis nusiteikęs konfliktiškai, pasakė, kad vairavo A. V., t. y. pats draugas nurodė, jog vairavo jis. Kaltinamasis smūgiavo draugui, o jam (D. K.) papurškė dujų. A. kaltinamajam tikrai nesudavė. Kai kaltinamasis papurškė dujų, jis (nukentėjusysis) pradėjo bėgti link miško. Gavęs dujų sunkiai orientavosi aplinkoje, sunku buvo ką nors įžiūrėti. Grįžus prie automobilio, kaltinamasis iki jų atvažiavo savo automobiliu ir bandė jį (nukentėjusįjį) partrenkti. Jam stovint automobilių stovėjimo aikštelėje (tuo metu stovėjo prie draugo automobilio priekio), kaltinamasis į jį nukreipė savo vairuojamą automobilį – jis šoko į kairę pusę, kad išvengti susidūrimo. Prašė kaltinamojo vandens išsiplauti akis, tačiau kaltinamasis neatnešė – nusiplovė automobilyje rastu vandeniu. Kai atvažiavo med. pagalba, atėjo jų draugės. Paskui išėjo kiti daugiabučio gyventojai, atvažiavo policija, ėjo rašyti pareiškimų. Tuo metu, kai plovėsi akis, kaltinamasis savo automobilį jau buvo pastatęs atgal, iš kur atvažiavo. Draugės, pas kurias buvo atvykę, gyvena tame pačiame daugiabutyje, kaip ir kaltinamasis, tačiau pas jas nebuvo užėję. Iki tol nebuvo gavę pastabų iš namo gyventojų dėl važinėjimo automobiliu – į tą kvartalą apskritai buvo pirmą kartą atvažiavę. Civilinį ieškinį palaiko visiškai. Dėl įvykio patyrė šoką, juto fizinį skausmą, didelį išgąstį, dėl kurio ne viską pamena.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad iki įvykio kaltinamojo nebuvo matęs. Tą vakarą pasiskambino draugei K. P., kuri pasakė, kad yra naujame bute Tako g. – susitarė, kad pasiims draugę ir vyks pas jį į namus. Prie draugės namų nelabai yra kur įsibėgėti, todėl važiavo leistinu greičiu. Atvažiavę iki draugės daugiabučio apsisuko ir nuvažiavo iki degalinės, kur užtruko apie 20 min. Grįždami iš degalinės matė, kad kaltinamasis rūko – jis numetė cigaretę ir nuėjo už namo. Jis su D. K. išlipo iš automobilio ir kalbėjosi atsistoję prie automobilio bagažinės. Kaltinamasis privažiavo dideliu greičiu, užstatė jų automobilį ir priėjo su dujų balionėliu, klausdamas, kas vairavo. Kaltinamajam nurodė, kad vairavo jis. Tuomet kaltinamasis jam smūgiavo į veidą – negali pasakyti, ar delnu, ar kumščiu, t. y. buvo tarpinis variantas. Jam pataikė į kairę veido pusę. Jis pats kaltinamojo nelietė, matė, kad kaltinamasis raumeningas žmogus. Matė, kaip kaltinamasis papurškė dujų D. K.. Po suduoto smūgio instinktyviai pradėjo bėgti nuo kaltinamojo link miškelio. Kaltinamasis pradėjo lįsti į jo (nukentėjusiojo) automobilį kažko ieškodamas, tada jis (nukentėjusysis) paspaudė užrakinimo mygtuką. Kaltinamasis liepė daugiau nesirodyti, grasino, kad papjaus. Kaltinamasis jo nesivijo, o važiavo link D. K. dideliu greičiu. Kaltinamojo automobilis net užvažiavo ant žalios vejos. Tuomet kaltinamasis nuvažiavo namo. Juodu su D. tarėsi, ką daryti, ir kaimynas iš viršaus pasakė kviesti policiją, kad tai ne pirmas kartas. Tuomet jis (nukentėjusysis) paskambino 112. Po kurio laiko grįžo kaltinamasis ir paklausė, ar reikia pagalbos. Atėjo kaimynas iš viršaus pakalbėti, davė žmonos numerį – tuo metu kaltinamasis jau nieko nedarė. Atvažiavo greitoji. Išėjusios merginos klausė, kas įvyko, pasakė, kad žino kaltinamąjį, kad dėl jo dažnai kyla konfliktų. Automobilis, kurį jis tą vakarą vairavo, „netiuninguotas“, jo duslintuvas tvarkingas. Po įvykio su liudytojais daugiau nebendravo. Savo civilinį ieškinį palaiko visiškai – įvykį sapnuodavo naktimis, dėl įvykio teko kreiptis psichologinės pagalbos į specialistus, jis, kaip muzikantas, apskritai yra jautrus žmogus.
Liudytojas T. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra jo buvęs kaimynas, o nukentėjusiųjų nepažįsta, jų anksčiau niekada nebuvo matęs. Paties įvykio nematė, girdėjo, kaip tą vakarą jų gatvelėje kažkas „ralinėja“. Pro langą matė stovintį tamsų „Golfą“ – galimai šis automobilis ir skleidė tą garsą, tačiau jo važinėjančio gatvelėje nematė. Per langą matė stovinčią policiją ir greitąją. Buvo išėjusios kaimynės – keturios panelės. Tarp jo ir Gintaro anksčiau konfliktų nėra buvę. Pažiūrėjo gal 10 min., kas vyksta, ir nuėjo miegoti.
Liudytojas P. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad viskas vyko Akademijos gyvenvietėje, Tako gatvėje. Apie 01.00 val. nakties išgirdo triukšmą gatvelėje – pažiūrėjęs pro langą pamatė konfliktą. Kad kažkas vyksta suprato, nes buvo praviras langas ir iš gatvės girdėjosi triukšmas – tiesa, iš pradžių tą triukšmą skleidė gatve važinėjantis automobilis tarsi su pradurtu duslintuvu. Jo dėmesį atkreipė žmonių balsai. Vėliau vyko žodinis konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiųjų. Kaltinamasis barėsi stovėdamas prie savo automobilio „Volkswagen Passat“ vairuotojo pusės atidarytų durelių. Kaltinamojo automobilis stovėjo gatvės važiuojamoje dalyje. Tuomet šūktelėjo žmonai, kad prieitų pažiūrėti, kas vyksta. Kol žmona priėjo, konfliktas išsivystė į agresiją iš kaltinamojo pusės – jis automobiliu bandė taranuoti vieną iš nukentėjusiųjų. Jis (liudytojas) išbėgo į lauką ir, kaip paaiškėjo, nukentėjusieji buvo du – vienas gavęs dujų, o kitas slapstėsi tuo metu krūmuose. Nukentėjusieji buvo ištikti šoko. Nukentėjusiųjų automobilio variklis buvo išjungtas. Išėjęs į lauką jiems pasakė skambinti policijai, pažadėjo juos pasaugoti, kad nieko blogo nenutiktų. Tada priėjo kaltinamasis, jis elgėsi tikrai piktai, tačiau prie jo (liudytojo) buvo mažiau agresyvus. (duomenys neskelbtini), yra jaunimo pamėgta vieta, tas butas kiekvieną savaitgalį būna triukšmingas, ten renkasi kompanijos, jos linksminasi, kaip suprato, būtent ten buvo atvykę ir du vaikinai. Paklausė vaikinų, kas vyksta, ir vienas jų paaiškino, kad jie važinėjo po langais, gal negerai padarė, tačiau tokios bausmės tikrai nereikėjo. Nukentėjusieji buvo atvykę „Volkswagen Golf“ automobiliu, anksčiau nukentėjusiųjų nebuvo matęs. Su kaltinamuoju gyveno toje pačioje laiptinėje, prasilenkdavo, pasisveikindavo. Su juo kaltinamasis elgėsi adekvačiai, jokių konfliktų nebuvo. Kaltinamajam yra davęs pastabų dėl greičio aikštelėje – į pastabas jis reaguodavo normaliai. Nukentėjusieji nurodė, kad vienam jų buvo papurkšta ašarinių dujų, o kitam trenkta į galvą. Kad kaltinamasis atliktų kokius nors fizinius veiksmus nukentėjusiųjų atžvilgiu, nematė. Į gatvę išbėgo pamatęs, kaip kaltinamasis įsėda į automobilį, išvažiuoja iš gatvelės ir netrukus grįžta dideliu greičiu nusitaikęs į žmogų. Kaltinamasis atvažiavo dideliu greičiu iš gyvenvietės pusės ir galėjo važiuoti savo keliu tiesiai, bet jis pasuko į kelkraštį – į dešinę, kur stovėjo vienas iš nukentėjusiųjų. Nukentėjusysis spėjo pasitraukti į pievą, kaltinamojo automobilis užvažiavo ratais ant žolės. Viskas vyko po buto langais, todėl puikiai matėsi. Kokiu atstumu nuo nukentėjusiojo kaltinamasis sustabdė automobilį, negali pasakyti, tačiau jei nukentėjusysis nebūtų šokęs į pievą, jis būtų užkliudytas ir sužeistas. Anksčiau nebuvo matęs nukentėjusiojo automobilio – jis gana triukšmingas, todėl būtų tokį pastebėjęs.
Liudytoja G. A. atsisakė duoti parodymus prieš savo sugyventinį G. M. (BPK 82 straipsnio 2 dalis).
Liudytoja I. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta kaltinamąjį – jis buvo jos kaimynas. Nukentėjusiuosius yra mačiusi tik vieną kartą, t. y. įvykio vakarą. Santykiai su kaltinamuoju buvo kaimyniški, laiptinėje pasisveikindavo, nebuvo konfliktų. Tą vakarą išgirdo didelį automobilio garsą, o tuomet kažkokius garsus lauke. Priėjusi prie lango pamatė, kad kaltinamasis važiavo ant šaligatvyje stovinčio žmogaus. Kaltinamasis važiavo tyčia ir stipriai viršydamas greitį – ne taip atrodo žmonės, kurie nori važiuoti pro šalį ar prisiparkuoti. Kaltinamasis automobilį sustabdė likus keliems centimetrams iki žmogaus. Vėliau išlipęs iš savo automobilio kaltinamasis kažką ant to žmogaus rėkė. Girdėjo tik garsų, pakeltą toną. Tai nebuvo normalus elgesys. Tai buvo agresyvus ir piktas puolimas. Daugiau nieko nematė, nes konfliktas jau ėjo į pabaigą. Ant žmogaus buvo važiuojama jų kieme stovinčiu automobiliu ir iš to automobilio išlipo jų kaimynas – kaltinamasis, kurį pažino. Ji šaukė per langą, ką jūs darot, iškviesiu policiją. Neatsimena, ar ją išgirdo. Matė tik vieną vaikiną, vėliau sužinojo, kad kitas buvo miškelyje. Po įvykio su kaimynu nekalbėjo, kadangi vengia kontakto su juo. Anksčiau nukentėjusiųjų nebuvo mačiusi ir po įvykio su jais nebendravo. Nepamena, kiek automobilių stovėjo po langais. Tuo momentu su užkurtu varikliu buvo tik vienas automobilis, kuris užvažiavo ant šaligatvio. Nukentėjusieji buvo atvykę su tamsiu mažu automobiliu. Anksčiau to automobilio nebuvo mačiusi. Neramu gyventi tokioje kaimynystėje, labai nesmagu ir nesaugu žinant, kad su tokiu kaimynu kasdieną susiduria laiptinėje. Tokius jausmus jai sukėlė kaltinamojo elgesys.
2021 m. birželio 26 d. D. K. pareiškime nurodyta, kad 2021 m. birželio 26 d. apie 00.05 val. važiuojant Tako gatve, Akademijos miestelyje, automobiliu „VW Golf 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo jo draugas A. V., jis sėdėjo priekyje, keleivio vietoje, sustojo ties (duomenys neskelbtini), ant kelkraščio, kai pastebėjo greitai atvažiuojantį „VW Passat“, minėtas automobilis sustojo lygiagrečiai, išlipęs automobilio vairuotojas priėjo prie jų, jie stovėjo prie savo automobilio lauke. Vyras pradėjo klausinėti susinervinęs, draugas A. V. pasakė, kad vairavo jis, vyras ranka smūgiavo jo draugui į veidą, tada tas pats vyras į veidą jam papurškė dujų ir jie nuo jo pabėgo. Tada vyras įlipo į automobilį ir bandė jį kliudyti automobiliu, įsėdo į mašiną ir išvažiavo, po įvykio draugas paskambino „112“ (1 t., b. l. 14).
2021 m. birželio 26 d. A. V. pareiškime nurodyta, kad 2021 m. birželio 26 d. apie 00.05 val. su draugu D. K. nakties metu važiavo automobiliu „VW Golf“, kuris priklauso jam. Pasistatė mašiną kelkraštyje, išlipo ir stovėjo prie automobilio galo, kai greta automobilio šono greitai privažiavo „VW Passat“ automobilis, iš kurio išlipo agresyvus vyras. Jis pribėgo arti jų ir paklausė, kuris vairavo. Jis atsakė, kad vairavo jis. Tada vyras jam trenkė kaire ranka į veidą. Jam prie jų priėjus sustingo ir nejudėjo, nes matė, jog dešinėje rankoje jis laiko dujas. Po smūgio pasileido bėgti į kitą pusę, nespėjęs uždaryti savo automobilio durelių. Bėgant matė, kaip vyras draugui be perspėjimo purškė dujas į veidą. Tada vyras lindo į jo automobilį kažko ieškoti, po to įsėdo į minėtą „VW Passat“, apsisuko ir bandė užvažiuoti ant jo draugo, kuris stovėjo ant kelkraščio. Tada prieš išvažiuojant rėkdamas pagrasino, jog dingtu iš čia, nes juos supjaustys, jei dar čia pasirodys. Vyrui išvažiavus, paskambino skubios pagalbos telefonu (1 t., b. l. 17).
2021 m. birželio 26 d. tarnybiniame pranešime „Dėl gauto pareiškimo“ užfiksuota, kad 2021 m. birželio 26 d. dirbant r. š. „K1706“ kartu su vyr. patrule G. U. apie 00.20 val. iš Kauno apskrities VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) prieš 5 minutes, kaimynas papurškė į akis dujų ir pasišalino, galimai yra namuose. GMP atsisakė, laukia pareigūnų prie namo gatvėje. Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko D. K. ir A. V., kurie paaiškino, kad atvažiavus Akademijos mstl., tako g. 7, prie jų automobilio privažiavo automobilis „VW Passat“, iš kurio išlipo vyriškis, kuris aprėkė juos ir pripurškė ašarinių dujų į akis. A. V. aiškino, kad minėtas vyriškis jam delnu sudavė vieną kartą į veidą. Iš D. K. ir A. V. buvo priimti pareiškimai. Dujas puškęs vyriškis, kaip vėliau paaiškėjo, G. M.. G. M. aiškino, kad dujas purškė gindamasis nuo minėtų jaunuolių, nes jie bandė jį užpulti. Į įvykio vietą buvo atvyko GMP brigada, kuri nukentėjusiems jaunuoliams sužalojimų nenustatė. G. M. pareiškimą rašyti nuėjo namo, per e.policiją (1 t., b. l. 19).
2021 m. liepos 2 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios Kauno r., Akademijos mstl., Tako g., apžiūra (1 t., b. l. 20–27).
2021 m. liepos 22 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota policijos pareigūnų kūno kameros Nr. B0F1EC5F116A vaizdo įrašų apžiūra. Paleidus policijos pareigūnų kūno kameros vaizdą „2021_0626_004201_013.MP4“, įraše matyti policijos pareigūnų tarnybinio automobilio salonas, girdima, kaip policijos pareigūnė pasiteirauja: „Koks čia adresas“, vyriškas balsas atsako: „Tako g. 7, A. V. esu“ (toliau Vyras Nr. 1). Policijos pareigūnas: „Jūs kvietėt?“ Vyras Nr. 1: „Taip.“ Policijos pareigūnė: „Va, nuo to ir reikėjo pradėti.(Kreipiasi į kolegą) Paspausk įvykio vietoje.“ Matoma, kaip policijos pareigūnai išlipa iš tarnybinio automobilio, vaizdo įraše matyti GMP ekipažas, trys jaunos merginos. GMP specialistė: „Nieko blogai kaip ir nėra.“ GMP automobilyje matyti sėdintis jaunuolis, apie 20 metų amžiaus, kuris dėvi oranžinius, trumpomis rankovėmis marškinėlius, trumpus žydrus šortus, prisistatė Domanto vardu (toliau Vyras Nr. 2). Policijos pareigūnė: „Nu pasakokit, Domantai, kas čia atsitiko?“ Vyras Nr. 2: „Kaip ir čia greičiau gal pravažiavom.“ Policijos pareigūnė: „Su mašina?“ Vyras Nr. 2: „Taip, bet čia draugo mašina ir tiesiog kaimynui gal nepatiko garsas, tai išėjo, sudavė draugui į galvą, man supurškė dujų ir tada pabėgau. Tada bandė ant manęs užvažiuoti su mašina.“ Policijos pareigūnė: „Pažįstat jūs tą kaimyną?“ Vyras Nr. 2: „Ne.“ Vyras Nr. 1: „Mes čia pirmąkart atvažiavom.“ Policijos pareigūnė: „Kuris čia? Tu (duomenys neskelbtini), o kam čia trenkė?“ Vyras Nr. 1: „Man.“ Policijos pareigūnė: „Gerai, einam dabar su tavim šnekėt. Nu, kuo tu vardu?“ Vyras Nr. 1: „(duomenys neskelbtini). Atvažiavom, aš čia sustojau (ranka rodo), išlipom iš mašinos ir tada jis atvažiuoja su savo „Passat“ mašina, išlipa iš jos ir prieina, staigiai, nu agresyviai prieina su dujom rankose matau ir klausia, kas vairavo. Iš pradžių tylim, sakau tada aš ir man iškarto trenkė per veidą ir tada aš bėgau į vieną pusę, draugas į kitą. Tada jis ateina, pagauna tą draugą ir purškia jam dujų. Ir aš tada nubėgu ten toliau (rodo ranka) ir paliktos mano mašinos durys buvo ir jis lindo į mano mašiną, kažko ieškot bandė. Ir tada jis įsėdo atgal į mašiną, čia (rodo ranka) apsisuko ir bandė užvažiuot ant draugo, šitą dalyką matė kaimynas, ir jeigu ką galiu pakviesti ir jis papasakos šitą dalyką.“ Policijos pareigūnė: „Supratau, ir visa tai darė šitas asmuo, taip?“ Vyras Nr.1: „Taip.“ Policijos pareigūnė: „Supratau, eikit prie draugo, einam su kitu asmeniu šnekėt. O čia būrys mergų, iš kur ir kaip?“ Moteriškas balsas: „Mes čia gyventojos.“ Policijos pareigūnė: „Ai jūs tik atėjot, dabar? Palaikymo komanda.“ Vaizdo įraše matyti kaip policijos pareigūnė prieina prie vyro, kuris stovi šešėlyje, dėvi trumpus šortus, marškinėlius ir tamsią striukę (toliau Vyras Nr. 3). Policijos pareigūnė: „Kuo jūs vardu?“ Vyras Nr. 3: „Gintaras.“ Policijos pareigūnė: „(duomenys neskelbtini), pasakokit iš savo pusės.“ Vyras Nr. 3: „Nepasakysiu kelintas vakaras, bet atvejis trečias. Panelės, kaimynės per butą gyvena, skraido atvažiavus, pareigūnui paminėjau, savo automobilyje manau viską suprasit apie garsus ir apie ką, ties išmetimais bakeliai išpjauti, nu jaunimas, mes suprantam, patys jauni buvom, nori prieš kažką, paneles pasirodyt ar kažką. Garsas yra beprotiškas, gazuoja, įsibėgėja, čia driftuoja, čia raliuoja, daro ką nori. Pas mus namuose yra dukra, pas mus yra šuo. Prieš tris metus turėjau avariją, skrido man į duris, tris savaites gulėjau reanimacijoje. Toks žmogus skristų, atsiprašant ar kas atsitiktų, aš to labai nenoriu. Priėjau, pasakiau, kelintas kartas praneštas. Žmogus puola man ant trankų, stovi (sekantis žodis sunkiai girdimas). Žmogus bėga, nes aš einu jam atgal, link jo, žmogus pradeda bėgt. Antras žmogus šoka iš mašinos ant manęs, nes gaunasi, kad stoviu link jo, jis gaunasi man už nugaros. Aš atsisuku, jis link manęs eina. Aš kaip jausdamas, žmona sako pasiimk dujas. Aš už dujų, jis link manęs, aš jam dujų duodu, aš atsitraukiu. Viskas.“ Policijos pareigūnė: „O dėl smūgių? Smūgiavot kam nors?“ Vyras Nr. 3: „Taip, tam pačiam žmogui.“ Policijos pareigūnė: „Gindamasis?“ Vyras Nr. 3: „Taip, žmogus eina link manęs, ten nebuvo toks smūgi (rodo ranka), bet iš delno gavo. Iš delno daviau jam per žandą. Aš to neneigiu, tikrai taip buvo.“ Policijos pareigūnė: „Gerai, aš nesakau, kad kažkas blogai, ar gerai, aš aiškinuosi aplinkybes.“ Vyras Nr. 3: „Taip, įvyko kaip įvyko. Žmogus šoko, gavo dujų, automatiškai grįžau namo, žmona sako, kaip ir pranešiau, nes pažįstami, kaip ir jūs dirba tais pačiais pareigūnais, sako pirmoje vietoje kviečiate greitąją, kviečiate pareigūnus. Greitoji, nes panaudotos pipirinės dujos, kviečiat policiją, nes įvyko įvykis. Viskas, išsikvietėm, va ir laukiam, viskas kaip įvyko. Tada atėjo panelės, čia pradėjo rėkauti. Greitosios medicinos darbuotojos girdėjo, kaip viena per kitą rėkė, juokėsi, nu čia normalu, jaunimas.“ Policijos pareigūnė: „(...) Gerai, klausimas toks, prie savęs dokumentą turite?“ Vyras Nr. 3: „Ne, va aš terasoje gyvenu, galiu iškart paduot.“ Policijos pareigūnė: „Jo, reikės man jūsų dokumento ir kitas klausimas dėl įvykio, įsivaizduoju, kad rašysite pareiškimą?“ Vyras Nr. 3: „Bet kokiu atveju, sakau dėl ko.“ Policijos pareigūnė: „Dabar klausykite manęs.“ Vaizdo įrašas trunka 00:05:29. Paleidus policijos pareigūnų kūno kameros vaizdą „2021_0626_004702_014.MP4“, įraše matyti pirmo įrašo tęsinys. Policijos pareigūnė: „Pareiškimą jūs galite rašyti darbo metu, darbo valandomis komisariate, galite atsisėsti namie internetu rašyti arba galite sėsti pas mus į mašiną.“ Vyras Nr. 3: „Ne, per e.policija.lt mes parašysime.“ Policijos pareigūnė: „Viskas tvarkoje, man dabar reikia jūsų dokumento, eikit atsinešti. (Nueina nuo asmens ir prieina prie Vyro Nr. 1). Taip, sekantis. Kaip rašysi pareiškimą?“ Vyras Nr. 1: „Gal pas jus parašysiu.“ Policijos pareigūnė: „Gerai, dokumentą savo susirask.“ Policijos pareigūnė nueina prie GMP automobilio ir ten stovėjusių merginų paprašo pasitraukti. Toliau bendrauja su Vyru Nr. 2, kuris liko sėdėti GMP automobilyje. Policijos pareigūnė: „Jūs kaip jaučiatės, kaip matot?“ Vyras Nr. 2: „Gerai matau.“ Policijos pareigūnė: „Pakankamai gerai, kad galėtumėte žiūrėti į kompiuterį? (Asmuo pritarė) Pakankamai gerai, kad galėtumėte rašyti? (Asmuo atsakė teigiamai) Klausimas, rašysite pareiškimą internetu, ar norite popierinį rašyti. Čia lygiai tas pats gaunasi. Kaip jums patogiau, mums nėra skirtumo.“ Vyras Nr. 2: „Nesu rašęs, tai gal tada vietoj.“ Policijos pareigūnė: „Vietoj? (Asmuo pritarė) Man nėra skirtumo. Dokumentą turit savo? (Kreipiasi į medikus) Medikai, paleidžiat jį? (Toliau kalba su Vyru Nr. 2) Gerai, turi dokumentą lipk lauk. Atsargiai nesusižalok. Jūs blaivas? (Asmuo atsakė teigiamai).“ Vaizdo įraše matyti, kaip policijos pareigūnė nuėjo iki tarnybinio automobilio, atsisėdus į jį ieško procesinių dokumentų, bendrauja su kolega. Toliau bendrauja su Vyru Nr. 2. Policijos pareigūnė: „Tušinukas, dokumentą man, sėdi, čia viskas kas parašyta, rašai, kas neaišku, paaiškinsiu.“ (...) Toliau policijos pareigūnė bendrauja su Vyru Nr. 2, kuris sėdi policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje. Jam paaiškindama, kaip rašyti pareiškimą. Vaizdo įrašas trunka 00:05:00. Paleidus policijos pareigūnų kūno kameros vaizdą „2021_0626_005201_015.MP4“, įraše matyti antro įrašo tęsinys, policijos pareigūnė toliau aiškina Vyrui Nr. 2, kaip rašyti pareiškimą. Nueina nuo minėto asmens ir eina link automobilio, sakydama: „Čia jūsų mašina?“, Vyras Nr. 1 atsako: „Taip“ ir įsijungusi žibintuvėlį apžiūrį automobilį. Vyras Nr. 1: „Kažką traukė, kažką žiūrėjo, nes aš nespėjau durų uždaryti, tiesiog pasileidau bėgti.“ (...) Vaizdo įrašas trunka 00:01:02 (1 t., b. l. 33–38).
2021 m. liepos 21 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota Bendrojo pagalbos centro pateiktų garso įrašų apžiūra. Užfiksuotas nukentėjusiojo A. V. ir kaltinamojo G. M. pokalbis su Bendruoju pagalbos centru (1 t., b. l. 42-46).
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
BK 284 straipsnyje nustatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti šie alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas.
Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnio 1 dalį veikos požymių nepakanka, reikia nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (2011 m. birželio 13 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (2015 m. sausio 13 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-141/2015 ir kt.).
Aptariamu atveju kalbant apie objektyviąją BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos pusę pažymėtina, kad pats kaltinamasis duodamas parodymus pripažino, kad siekdamas sudrausminti vakare Tako gatve, Akademijoje, automobiliu triukšmingai važinėjusius nukentėjusiuosius sudavė nukentėjusiajam A. V. į veidą, papurškė dujų D. K.. Jis taip pat pripažino, kad prie automobilio Tako gatvėje stovinčių nukentėjusiųjų buvo privažiavęs automobiliu „Volkswagen Passat“, tačiau neigė, kad savo vairuojamu „Volkswagen Passat“ bandė užvažiuoti ant nukentėjusiojo D. K.. T. y. iš esmės byloje nekilo ginčo, kad kaltinamasis G. M. atliko jam inkriminuotus visuomenės tvarką ar rimtį sutrikdžiusius veiksmus, tačiau pats kaltinamasis juos vertina ne kaip nusikalstamus, o kaip būtinus siekiant sudrausminti Tako gatvėje automobiliu važinėjusius nukentėjusiuosius ir apsiginti nuo jų. Teismo vertinimu, tokią kaltinamojo poziciją paneigia kiti bylos duomenys. Nors liudytojai T. K., P. G., I. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prieš gatvėje kilusį konfliktą girdėjo garsiai važinėjančio automobilio garsą (patys nukentėjusieji pripažino, kad galbūt važiavo per garsiai ir pasielgė netinkamai), bet byloje nebuvo nustatyta, kad nukentėjusieji būtų elgęsi piktybiškai, kad būtų nereagavę į kaltinamojo ar kitų namo gyventojų pastabas dėl jų automobilio skleidžiamo triukšmo. Aukščiau paminėti liudytojai parodė, kad važiuojančio automobilio skleidžiamą triukšmą girdėjo iki konflikto lauke, vėliau nukentėjusiųjų automobilio variklis buvo išjungtas. Nenustatyta, kad nukentėjusieji, prie jų priėjus kaltinamajam, kokiu nors būdu būtų išreiškę ketinimą toliau važinėtis savo automobiliu. Abu nukentėjusieji davė vieningus parodymus apie tai, kad priėjęs prie jų kaltinamasis tik pasiteiravo, kuris iš jų vairavo automobilį, o A. V. nurodžius, kad tai jis, kaltinamasis iš karto sudavė jam smūgį į veidą, o po to papurškė dujų nukentėjusiajam D. K. į akis. Šie nukentėjusiųjų parodymai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis prie jų priėjo ne tam, kad juos sudrausmintų, kad paprašytų nebevažinėti gatve – jis ėjo būdamas nusiteikęs agresyviai, iš namų pasiėmęs dujų balionėlį, t. y. buvo pasiruošęs būtent agresija ir smurtu nukentėjusiesiems parodyti savo nepasitenkinimą dėl jų garsaus važinėjimo. Nors kaltinamasis nepripažino aplinkybės, kad jis įsėdęs į savo automobilį „Volkswagen Passat“ dideliu greičiu važiavo link nukentėjusiojo D. K., tačiau ši aplinkybė nustatyta suinteresuotumo bylos baigtimi neturinčių bei patį važiavimą mačiusių liudytojų P. G. ir I. G. parodymais, kurie iš esmės patvirtino nukentėjusiųjų parodymų teisingumą. Tiek P. G., tiek I. G. davė parodymus apie tai, jog matė, kaip kaltinamasis važiavo ant šaligatvyje stovinčio žmogaus, kaip bandė taranuoti nukentėjusįjį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusieji davė nuoseklius parodymus nuo pat pradžių ir jų nekeitė viso proceso metu – jų policijai pateiktuose pareiškimuose buvo nurodytos tokios pat aplinkybės, kurias jie nurodė duodami parodymus teisme. Be to, nukentėjusiųjų parodymai esmingai sutampa liudytojų parodymais. Tuo tarpu kaltinamojo pozicija dėl įvykio nuo pat pradžių buvo prieštaringa – į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams teigęs, kad tai jis nukentėjo nuo vaikinų, jokio pareiškimo policijai taip ir nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Veiksmus, sutrikdžiusius viešąją tvarką ir rimtį (ranka trenkė nukentėjusiajam A. V. į dešinį žandą, nukentėjusiajam D. K. papurškė dujų į akis, savo automobiliu „VW Passat“ dideliu greičiu važiavo link nukentėjusiojo D. K., grasino fiziniu susidorojimu) kaltinamasis G. M. atliko viešoje vietoje – Akademijos miestelyje, Tako gatvėje, ties namu, pažymėtu Nr. 7. Nurodyti veiksmai atlikti demonstratyviai – liudytojais apklaustų daugiabučio namo gyventojų parodymai patvirtina, dalis jų atlikta ne tik girdint daugiabučio namo gyventojams, bet ir jų akivaizdoje. Reaguodama į tokį kaltinamojo elgesį liudytoja I. G. kaltinamajam nurodė, kad kvies policiją, o liudytojas P. G. ne tik nurodė nukentėjusiesiems nedelsiant kreiptis į policiją, bet ir išėjo į gatvę, kad apsaugotų nukentėjusiuosius nuo kaltinamojo agresijos. Buvo sutrikdytas daugiabučio gyventojų nakties poilsis. Nukentėjusieji, išsigandę kaltinamojo, nuo jo bėgo į skirtingas puses. Tokiu būdu kaltinamasis įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, įbaugino ne tik nukentėjusiuosius, bet ir daugiabučio gyventojus.
Aukščiau nustatytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Jis neabejotinai suvokė, kad nakties metu grasindamas nukentėjusiesiems, smurtaudamas jų atžvilgiu trikdo visuomenės rimtį ir to norėjo – sąmoningai pasirinkto tokią formą išreikšti savo nepasitenkinimą nukentėjusiųjų ir kitų jaunuolių, važinėjančių triukšmingais automobiliais gatve, kurioje jis gyvena, elgesiu. Taip jis siekė įbauginti aplinkinius, kad neatliktų jį erzinančių veiksmų.
Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, numatyta BK 284 straipsnyje, esanti G. M. veikoje, visiškai įrodyta, jo veika kvalifikuota teisingai. G. M. pripažintinas kaltu ir baustinas.
Dėl bausmės skyrimo
BK 284 straipsnyje numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.
BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveiktų bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).
Skirdamas bausmę G. M. teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą veikdamas tiesiogine tyčia, kad nusikaltimas baigtas. Vertinant kaltinamojo asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad jis anksčiau teistas (1 t., b. l. 139–205; 2 t., b. l. 1–30). Kaltinamasis baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) nustatyta tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtų baudų nemoka (1 t., b. l. 123–138). G. M. yra VšĮ LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus įskaitoje – lankėsi laikotarpiais nuo 2020 m. gruodžio 21 d. iki 2020 m. gruodžio 23 d., stebėjimo paslauga teikta nuo 2021 m. sausio 4 d. iki 2021 m. sausio 4 d., diagnozė F60.30 (1 t., b. l. 36–40). 2021 m. liepos 22 d. specialisto išvadoje Nr. 93TPK-743/2021 nurodyta, kad G. M. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (2 t., b. l. 45). Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo Ambulatoriniame skyriuje neregistruotas (2 t., b. l. 35). Kaltinamasis nurodo vykdantis individualią veiklą. Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – jis veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, bausmę parinkti ir paskirti teisingai, G. M. skirtina BK 284 straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas. Pagrįstai manytina, kad būtent tokia bausmės rūšis yra adekvati ir būtina priemonė sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti G. M., kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins bausmės realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant laisvės apribojimo bausmę G. M. kartu skirtina ir intensyvi priežiūra 8 mėnesių terminui – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant buvimo vietą (duomenys neskelbtini), ir buvimo laiką nuo 23.00 val. iki 06.00 val., bei įpareigojimai, kurie padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį. Kartu su intensyvia priežiūra kaltinamajam G. M. bausmės atlikimo laikotarpiu skirtinas įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje, o taip pat įpareigojimas pradėti dirbti, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Laisvės apribojimo bausmės terminas nustatytinas ilgesnis, nei straipsnio sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis. Prokurorės siūlyta skirti baudos bausmės rūšis kaltinamajam neskirtina, kaip neefektyvi, kadangi už administracinius nusižengimus kaltinamajam skiriamos baudos ne tik kad neskatina jo pasikeisti, bet ir nėra sumokamos.
Kaltinamajam nauju nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė su įsiteisėjusiu 2021 m. birželio 1 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausme nebendrintina, kadangi likusi neatlikta šios bausmės dalis, įvertinus teismo baudžiamuoju įsakymu atliktą įskaitymą, yra 18 dienų. Atitinkamai, net ir tuo atveju, jeigu naujasis nuosprendis nebūtų skundžiamas apeliacine tvarka, jis įsiteisėtų jau pasibaigus teismo baudžiamuoju įsakymu G. M. paskirtos laisvės apribojimo bausmės terminui.
Paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Dėl civilinių ieškinių
BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį.
Nukentėjusysis D. K. šioje byloje pateikė civilinį ieškinį (2 t., b. l. 97), kuriuo teismo prašo priteisti jam iš kaltinamojo G. M. 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad kaltinamasis be priežasties prieš nukentėjusįjį (D. K.) panaudojo D kategorijos ginklą, bandė pervažiuoti su transporto priemone „Volswagen Passat“ ir grasino susidorojimu. Dėl paminėtų kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis nurodo patyręs moralinę žalą, kadangi ilgai juto baimę ir skausmą – akių skausmas nepraėjo tris dienas.
Nukentėjusysis A. V. šioje byloje pateikė civilinį ieškinį (2 t., b. l. 98), kuriuo teismo prašo priteisti jam iš kaltinamojo G. M. 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad kaltinamasis smūgiavo nukentėjusiajam (A. V.) į veidą, persekiojo automobiliu, grasino susidorojimu. Dėl paminėtų kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis nurodo patyręs moralinę žalą, kadangi įvykio metu jį ištiko panikos ataka, juto skausmą veido srityje. Po įvykio dėl pasikartojančių panikos atakų kreipėsi pagalbos į psichiatrą ir jam buvo išrašyti antidepresantai.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. R. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-604/2005; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.).
Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad G. M. nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, padarė tyčiniais veiksmais. Teismui nekyla abejonių, kad nusikalstama veika civiliniams ieškovams buvo padaryta neturtinės žalos. Smurtas vaikinų atžvilgiu buvo panaudotas vėlų vakarą, be jokio perspėjimo ir netikėtai, smurtavęs kaltinamasis pripažino, jog yra lankęs kikboksą – šios aplinkybės patvirtina nukentėjusiųjų teiginius apie patirtą baimę ir išgąstį. Nukentėjusiojo A. V. elgesys po to, kai jam buvo suduotas smūgis į veidą, (nukentėjusysis bėgo slėptis į miškelį) rodo akivaizdų jo sumišimą, stiprų nerimą dėl savo saugumo. Dėl patirto kaltinamojo smurto abiem nukentėjusiesiems buvo sukeltas fizinis skausmas. Matyti, kad D. K. dėl įvykio patyrė lengvesnes pasekmes, nei kitas nukentėjusysis – dėl į akis papurkštų dujų nukentėjusiajam į medikus kreiptis nereikėjo, skausmas po kelių dienų praėjo savaime, be to, jo dėl įvykio patirti dvasiniai išgyvenimai taip pat nebuvo tokie dideli, kad būtų reikėję psichologo ar psichiatro pagalbos. Kaltinamojo neteisėtų veiksmų pasekmės nukentėjusiojo A. V. psichikai buvo sunkesnės – dėl stipraus nerimo ir epizodinių panikos atakų jis turėjo kreiptis į psichiatrą, jam paskirtas gydymas (2 t., b. l. 106).
Tačiau spręsdamas dėl kiekvienam iš nukentėjusiųjų priteistinos neturtinės žalos dydžio, teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo patiriamas sveikatos problemas – jam diagnozuotas ne vienas psichikos sutrikimas dėl kurių tenka gydytis ne tik ambulatoriškai, bet ir stacionare (2 t., b. l. 115). Akivaizdu, kad tai turi įtakos kaltinamojo darbingumui, o taip pat ir gaunamų pajamų dydžiui.
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta aukščiau, D. K. ir A. V. civiliniai ieškiniai dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintini iš dalies – civiliniam ieškovui D. K. priteistina iš kaltinamojo 400 Eur, o civiliniam ieškovui A. V. 600 Eur nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.250 straipsnis, 6.263 straipsnis, BPK 115 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, būtent nurodytos sumos geriausiai atspindi civilinių ieškovų dėl nusikaltimo patirtus dvasinius išgyvenimus, patirtą fizinį skausmą, užtikrina pusiausvyrą tarp pažeistų vertybių svarbos ir kaltinamojo interesų.
Ikiteisminio tyrimo metu G. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 56–58) pradėjus vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę panaikintina.
Baudžiamojoje byloje esantis vokas su CD, kuriame policijos pareigūnų kūno kameros Nr. B0F1EC5F11GA vaizdo įrašai, (1 t., b. l. 38) ir vokas su CD, kuriame bendrojo pagalbos centro kvietimo garso įrašas, (1 t., b. l. 46) nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentai (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Savo baigiamosios kalbos metu prokurorė nurodė, kad G. M. veiksmuose yra ANK 424 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymių. Pažymėtina, jog vadovaujantis ANK 592 straipsnio 3 dalimi, jeigu ikiteisminio tyrimo institucija ar prokuroras patys nustato padaryto administracinio nusižengimo požymių, jie motyvuotu nutarimu perduoda turimą medžiagą įgaliotai institucijai administracinio nusižengimo teisenai pradėti ir administracinio nusižengimo protokolui surašyti.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
G. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, ir paskirti jam bausmę – 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo. Kartu su laisvės apribojimo bausme kaltinamajam G. M. paskirti intensyvią priežiūrą 8 (aštuonių) mėnesių terminui – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant buvimo vietą (duomenys neskelbtini), ir buvimo laiką nuo 23.00 val. iki 06.00 val. ir viso bausmės atlikimo laikotarpiu paskirti įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje bei įpareigojimą pradėti dirbti, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Kaltinamajam G. M. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Nukentėjusiojo D. K. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti D. K. iš kaltinamojo G. M. 400 Eur (keturis šimtus eurų) nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Nukentėjusiojo A. V. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti A. V. iš kaltinamojo G. M. 600 Eur (šešis šimtus eurų) nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Kaltinamajam G. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.
Baudžiamojoje byloje esantį voką su CD, kuriame policijos pareigūnų kūno kameros Nr. B0F1EC5F11GA vaizdo įrašai, ir voką su CD, kuriame bendrojo pagalbos centro kvietimo garso įrašas, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentus (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.