Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algimanto Valantino,

teismo posėdyje vaizdo konferencijos tvarka išnagrinėjusi kaltinamojo D. F. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 9 d. nutarties, kuria kaltinamajam D. F. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. kovo 10 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-60-350/2020 D. F. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad 2019 m. rugsėjo 5 d. apie 1.30 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, negyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių nesutarimų, veikdamas bendrininkų grupėje su A. Č., matydamas jo veiksmus ir jiems pritardamas, užrišus nukentėjusiajam B. B. burnos angą raiščiu, suduodamas jam rankomis, kojomis bei mediniais pagaliais ne mažiau kaip aštuonis smūgius į įvairias kūno vietas, taip B. B. bendrais veiksmais padarydami muštinę žaizdą pakaušyje, odos nubrozdinimus pakaušyje, dešinės ausies kaušelyje, kaktoje, pilve ir keliuose, ko pasekoje, po smūgių sudavimo, skrandžio turiniui uždarius išorinius kvėpavimo takus, esant užrištai burnos angai raiščiu, nukentėjusysis mirė dėl mechaninės asfikcijos, tokiu būdu tyčia nužudė B. B.

2. Be to, D. F. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad 2019 m. sausio 11 d. apie 21 val., (duomenys neskelbtini) g, išėmęs prieangio lango stiklą, įsibrovė į M. D. (duomenys neskelbtini) namelį ir pagrobė kambaryje buvusį svetimą M. D. priklausantį turtą – nešiojamąjį kompiuterį LG (serijos numeris (duomenys neskelbtini)), kurio vertė – 60 Eur.

3. Kaltinamasis D. F., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, buvo laikinai sulaikytas 2019 m. rugsėjo 10 d., o Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartimi jam paskirtas suėmimas 1 (vienam) mėnesiui, kurio terminas vėlesnėmis šio teismo nutartimis buvo tęsiamas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. F. skundas atmestinas

6. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga ir skundo argumentais, konstatuoja, kad baudžiamąją bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas pagrįstai įžvelgė kaltinamojo pasislėpimo nuo teismo ir trukdymo procesui rizikas bei pratęsdamas kaltinamojo D. F. suėmimo terminą trims mėnesiams, kaltinamojo teisių nesuvaržė labiau nei tą leidžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, proporcingumo principas ir baudžiamojo proceso įstatymas.

7. Kardomųjų priemonių taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis), tačiau šioje proceso stadijoje skundą nagrinėjantis teismas aplinkybių, paneigiančių ar patvirtinančių kaltinamojo kaltę, nevertina, nes visi šie klausimai gali būti išspręsti pirmosios instancijos teisme išnagrinėjus bylą iš esmės. Teismo vertinimu, esančių faktinių duomenų visuma – iš dalies paties D. F. parodymai ir jo parodymų patikrinimo vietoje protokolas, akistatos protokolas, taip pat kaltinamojo A. Č. parodymai ir jo parodymų patikrinimo vietoje protokolas, liudytojos A. G. parodymai ir jos parodymų patikrinimo vietoje protokolas, įvykio vietų apžiūrų protokolai, specialistų išvados ir ekspertizės aktas bei kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis D. F. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

8. Suėmimas skiriamas tik tada, kai egzistuoja BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos ir bent vienas iš šiame straipsnyje (1 ar 5 dalyje) numatytų pagrindų. Ši kardomoji priemonė gali būti skiriama tada, kai švelnesnėmis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). D. F. yra kaltinamas galimai padaręs vieną apysunkę ir vieną labai sunkią nusikalstamą veiką, už kurią įstatymų leidėjas numato žymiai griežtesnę nei 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Pagal BK 129 straipsnio 1 dalį minimali laisvės atėmimo bausmė yra 7 (septyneri) metai, o maksimali net 15 (penkiolika) metų. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kaip alternatyvi bausmė numatyta ir laisvės atėmimas iki 6 (šešerių) metų. Tokios įstatyme numatytos sankcijos leidžia taikyti suėmimą byloje, jei tam yra įstatyme numatyti šios kardomosios priemonės pagrindai.

9. Pratęsdamas suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. įžvelgiant kaltinamojo pasislėpimo nuo teismo riziką, apygardos teismas tinkamai įvertino kaltinamajam pagal įstatymą gresiančios bausmės dydį, kaltinamojo asmenybę ir jo socialinius ryšius Lietuvos Respublikoje. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad konkrečioje byloje realiai gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė, BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme, gali būti pripažįstama pagrindu taikyti suėmimą, nes tokioje situacijoje rizika, kad įtariamasis ar kaltinamasis, būdamas laisvėje, vengs baudžiamojo persekiojimo ir galimai bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, yra išties pagrįsta. Apie galimą asmens pasislėpimo riziką sprendžiama ir vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą ar neturėjimą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

10. Kaltinamasis D. F. iki sulaikymo yra pakankamai daug kartų baustas už įvarius administracinius nusižengimus (didelė dalis pažeidimų padaryti jam esant neblaiviam, esant agresyviam kitų asmenų atžvilgiu (t. 7, b. l. 88 - 106)). D. F. yra nevedęs, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, gyvenęs nakvynės namuose ir apleistame pastate, sodo nameliuose, prieš sulaikymą oficialiai nedirbo ir nesiregistravo Užimtumo tarnyboje. Nors kaltinamasis skunde nurodė, jog turi sugyventinę, su kuria iki suėmimo kartu gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau tokie teiginiai neatitinka jo paties, kito kaltinamojo ir liudytojos A. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų apie suimtojo gyvenimo būdą ir aplinkybes. D. F. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad neturėjo kur gyventi, todėl A. G. leido gyventi pas ją sode, kur buvo apsistojęs apie mėnesį laiko. Kaltinamasis A. Č. ir A. G. teigė, kad D. F. kartu su B. B. ir A. Č. gyveno apleistame pastate, esančiame prie (duomenys neskelbtini). Taigi D. F. nėra saistomas tokiais socialiniais ar šeiminiais ryšiais, kurie jį sulaikytų nuo ketinimo išvengti baudžiamosios atsakomybės ir galimai griežtos bausmės pasislepiant nuo teisėsaugos institucijų ir teismo. Šios išvados nepaneigia kaltinamojo argumentai, jog jis turi sugyventinę, su kuria gyvens skunde nurodytu adresu, įsidarbins, atvyks į teismo posėdžius. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su teismo išvadomis dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto suėmimo pagrindo buvimo.

11. Kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis trukdys procesui (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas), suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog kaltinamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus kaltinamuosius bei gali bandyti sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme (BPK 122 straipsnio 3 dalis).

12. Apygardos teismas trukdymo procesui riziką grindė tuo, kad iš 2019 m. rugsėjo 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolo galima spręsti apie D. F. galimą bandymą sunaikinti daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nes jis degino savo, A. Č. bei mirusiojo B. B. daiktus. Apie šį faktą ikiteisminio tyimo metu yra nurodę tiek abu kaltinamieji, tiek liudytoja A. G., todėl ginčo dėl šios aplinkybės nėra.

13. Teisėjų kolegija pastebi, kad byloje yra ir kitos trukdymą procesui patvirtinančios aplinkybės. Kaltinamojo skunde nurodoma, jog negalima tikėti liudytojos A. G. parodymais, tačiau byloje yra ir kitų duomenų apie tai, kad D. F. turėjo ketinimų susidoroti su šia liudytoja. Tai patvirtina pareigūnams liudytojos pateikto A. Č. laiško buvusiai sugyventinei R. E. turinys, iš kurio matyti, kad D. F. siūlė A. Č. 2019 m. rugsėjo 10 d. ją apvogti arba padaryti tą patį kaip nukentėjusiajam ir ką įmanoma parduoti (t. 2, b. l. 78 – 82). Iš kaltinamojo A. Č. 2020 m. vasario 7 d. papildomos apklausos protokolo matyti, kad D. F. net ir laikomas suimtas bandė paveikti liudytoją A. G.. Jis girdėjo kaip D. F. kalbėdamas telefonu pasakė: „(duomenys neskelbtini) gatvė ir pasakyk tai nabagei, kad keistų parodymus“. Kadangi A. G. gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje, A. Č. suprato, kad D. F. kalba apie A. G. Be to, kaltinamiesiems būnant Šiaulių tardymo izoliatoriuje, prasilenkiant su D. F., pastarasis jam grasino, sakydamas: „<...>, ilgai nebegyvensi ir tu ir G“ (t. 5, b. l. 142–144). Apie tai, kad D. F. gali trukdyti procesui liudija 2019 m. rugsėjo 20 d. tarnybinio pranešimo duomenys, iš kurių matyti, jog D. F. po akistatos su A. Č. išsakė pastarajam grasinančio pobūdžio žodžius (t. 5, b. l. 160). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, tikėtina, jog siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės D. F., nepriklausomai nuo skundo argumentų, gali bandyti tiesiogiai pats ar per kitus asmenis paveikti kitus asmenis. Taigi, suėmimo terminas D. F. pagrįstai pratęstas ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu.

14. Nagrinėjamu atveju, teismo jau aptartos aplinkybės, susijusios su kaltinamojo gyvenimo būdu ir išsakytais grasinimais kitiems asmenims, teisėjų kolegijai leidžia konstatuoti, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo paleisti kaltinamojo D. F. į laisvę ir skirti jam kitą švelnesnę kardomąją priemonę ar kelias iš jų. Viena vertus, švelnesnės kardomosios priemonės nagrinėjamoje situacijoje nebūtų pakankamos atsižvelgiant į siekiamą tikslą ir įžvelgiamas kaltinamojo elgesio rizikas, kita vertus, dalis iš jų net negali būti skiriamos nesant objektyvių sąlygų (pvz., intensyvi priežiūra, namų areštas, užstatas).

15. Sprendžiant dėl kaltinamojo suėmimo trukmės pastebėtina, kad kaltinamasis iki suėmimo termino pratęsimo buvo suimtas pusę metų. Teismo vertinimu, tokioje situacijoje ir visų jau aptartų aplinkybių kontekste, nei bendra suėmimo taikymo D. F. trukmė, nei skundžiama teismo nutartimi kaltinamajam nustatytas suėmimo taikymo terminas nėra per ilgas ir yra adekvatus bylos eigai, kaltinamojo galimai padaryto tyčinio nužudymo ir jo pavojingumui bei viešojo intereso užtikrinimui. Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Atsižvelgiant į visa tai, kaltinamojo suėmimo pratęsimas dar trims mėnesiams yra proporcingas ir yra pateisinamas tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek BPK nuostatų požiūriu.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo D. F. skundą atmesti ir Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 9 d. nutartį, kuria kaltinamajam D. F. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 (trims) mėnesiams, palikti galioti nepakeistą.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.