Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2S-2529-855/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-09-16
Bylos Nr.: e2S-2529-855/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-06834-2021-5
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Nutartis palikta nepakeista.

Teisėjas: Renata Volodko (pirm.)
Pareiškėjas: D. F.
Suinteresuotas asmuo: " Intrum Lietuva", Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, " Gelvora", Dencop Lighting spol. s.r.o.,, "ŠIAULIŲ BANKAS", VSDF Vilniaus skyriaus

Kategorijos

3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2S-2529-855/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06838-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5.; 3.4.2.4.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (suinteresuoto asmens) S. Š. (S. Š.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. F. (D. F.) pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui, suinteresuoti asmenys byloje – antstoliai Vytautas Mitkus, Irena Beliačič, Robertas Vasiliauskas, Brigita Palavinskienė ir Irmantas Gaidelis; Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstibės socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“, Dencop Lighting s. r. o., A. B., S. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas D. F. kreipėsi į teismą prašydamas: 1) iškelti jam bankroto bylą; 2) nustatyti pareiškėjui teisę naudotis 250,00 Eur sumą kas mėnesį savo būtiniems poreikiams tenkinti, neįskaitant būtinų būsto išlaikymo išlaidų, kurios bus apmokamos pagal faktiškai patiriamas, bei nepilnamečio vaiko S. F. išlaikymui reikalingą 200,00 Eur sumą; 3) paskirti bankroto administratoriumi uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Karaliaučiaus grupė“; 4) nustatyti 30 dienų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus; 5) patvirtinti bankroto administratoriaus 40,00 Eur sumą, kurią bankroto administratorius turės teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti; 6) nustatyti, jog bankroto administratorius plano projektą teismui turi pateikti per 4 mėnesius. Pareiškimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

1.1. Pareiškėjo įsipareigojimų suma yra 1 188 209,30 Eur ir ši suma žymiai viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesio algas (toliau – MMA). Visų mokėjimų terminai yra pasibaigę ir pareiškėjas neturi objektyvių galimybių skolinius įsipareigojimus padengti iš turimo turto ar gaunamų pajamų. Visos skolos susijusios su bankrutavusios ir likviduotos UAB „Neono linija“ veikla, nes pareiškėjas, būdamas akcininku, kartu su kitais akcininkais laidavo už šią įmonę. Dėl ekonominės krizės UAB „Neono linija“ pradėjo mažėti užsakymų kiekis, užsakovai pradėjo vėluoti atsiskaityti. 2011 metais paaiškėjo naudotų medžiagų defektai, todėl problemos spręsti teko skolinantis pinigus. 2013 metais UAB „Neono linija“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla. Nepavykus įvykdyti restruktūrizavimo plano, 2016 m. kovo 17 d. bendrovei buvo iškelta bankroto byla.

1.2. Bendrovės veiklai išlaikyti pareiškėjas, būdamas akcininku, pinigus skolinosi iš S. Š., išrašydamas 2010 m. birželio 11 d. ir 2011 m. sausio 23 d. vekselius, pagal kuriuos laiduotojais buvo UAB „Neono linija“ ir kitas akcininkas J. I.. J. I. taip pat skolinosi pinigus pagal 2011 m. sausio 23 d., 2011 m. vasario 7 d., 2011 m. kovo 4 d., 2011 m. rugpjūčio 8 d., 2012 m. vasario 22 d., 2012 m. birželio 7 d. vekselius, už kuriuos laidavo pareiškėjas ir UAB „Neono linija“. Visos šios paskolintos lėšos buvo naudojamos UAB „Neono linija“ reikmėms: darbuotojų darbo užmokesčiui, atsiskaitant su kreditoriais ir tiekėjais.

1.3. UAB „Neono linija“ susidūrus su finansiniais sunkumais, pablogėjo ir pareiškėjo sveikata. Dėl šių priežasčių pareiškėjas daug laiko pradėjo leisti Baltarusijoje pas tėvus. Pareiškėjas pasitraukė iš verslo ir įsidarbino pagal specialybę – elektronikos inžinieriaus UAB „P&J Baltic“ vadybininku ir gauna 835,21 Eur dydžio atlyginimą. Darbas yra nuotolinis, todėl jis daug laiko gali leisti pas tėvus Baltarusijoje.

1.4. Pareiškėjui yra 53 metai, todėl iki gyvenimo pabaigos jis nesugebės sumokėti skolų. Pareiškėjas neturi jokio turto, nes visas jo turtas buvo realizuotas atsiskaitymams su kreditoriais. Pareiškėjas elgėsi sąžiningai, stengėsi atkurti UAB „Neono linija“ mokumą restruktūrizavimo būdu, bet to padaryti nepavyko. Didžioji dalis skolų atsirado iš laidavimo, kaip iš šalutinių prievolių, užtikrinant UAB „Neono linija“ įsipareigojimų vykdymą. Pareiškėjas per paskutinius 3 metus nesudarė jokių sandorių, kuriais būtų pažeistos kreditorių teisės.

1.5. Išskyrus darbo užmokestį, pareiškėjas negauna jokių pajamų. Pareiškėjas turi vieną nepilnametį vaiką S. F., kuriam reikalinga išlaikymo suma 200,00 Eur per mėnesį. Pačiam pareiškėjui būtiniausioms išlaidoms reikalinga 250,00 Eur (maistas – 180,00 Eur, rūbai ir avalinė – 20,00 Eur, sveikatos apsauga – 20,00 Eur, higienos priemonės – 15,00 Eur, transporto išlaidos – 15,00 Eur). Minėta, jokio kilnojamojo/nekilnojamojo turto pareiškėjas neturi.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo S. Š. pateikė atsiliepimą, kuriuo su pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Pareiškėjas neatitinka sąžiningo fizinio asmens reikalavimų. Pareiškėjas suinteresuotam asmeniui yra skolingas daugiau nei 430 000 Eur, ir šie skoliniai įsipareigojimai yra susiję su bankrutavusios ir likviduotos įmonės UAB „Neono linija“ veikla, už kurias pareiškėjas laidavo kartu su kitais bendrovės akcininkais. Pareiškėjo elgesys skolinių įsipareigojimų prisiėmimo momentu liudija jį buvus nesąžiningu, o savo nurodytų teiginių, apie tai, kad esą visos paskolintos lėšos buvo panaudotos UAB „Neono linija“ veikloje, pareiškėjas nepagrindė jokiais įrodymais. Suinteresuoto asmens įsitikinimu, pareiškėjo atlikti veiksmai, kuomet buvo prisiimta skolinių įsipareigojimų už kone 2 mln. Eur, patys savaime jau vertintini kaip nesąžiningi, kadangi jau tuo metu, imdamas paskolas ir asmeniškai laiduodamas už kitų asmenų (UAB „Neono linija“ ir kitų jos akcininkų imamas paskolas), pareiškėjas negalėjo neįvertinti ir nežinoti, kad jis nebus pajėgus atsiskaityti su kreditoriais. Vis prisiimdamas skolinius įsipareigojimus pareiškėjas slėpė nuo suinteresuoto asmens informaciją apie tikrąją savo turtinę padėtį, prisiimtus įsipareigojimus (jau turimus įsipareigojimus bankams), ir taip elgėsi akivaizdžiai nesąžiningai ir nerūpestingai.

2.2. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad jo paskolintos lėšos buvo naudojamos UAB „Neono linija“ veiklai palaikyti, jis tik nurodė, kad esą jis pats ir kiti bendrovės akcininkai įnešdavo grynuosius pinigus į bendrovės sąskaitą ir dalis šių lėšų buvo naudojama atsiskaitymams su bendrovės kreditoriais. Be to, byloje nėra duomenų apie tai, kas vyko su bendrove (jos turtu / piniginėmis lėšomis) ir pareiškėjo pasiskolintomis lėšomis. Taip pat byloje nepateikta duomenų apie tai, koks tiksliai buvo bendrovės restruktūrizavimo planas, kuris turėjo būti atskleistas bendrovės kreditoriams.

2.3. Pareiškėjo įsiskolinimai susiformavo daugiau nei prieš 8 metus ir per visą tą laiką (net tuo periodu, kai pareiškėjas buvo visiškai sveikas) pareiškėjas faktiškai visiškai niekur nedirbo ir nesiekė sugrąžinti susidariusių skolų. Pareiškėjas apskritai nepateikė jokių duomenų, liudijančių/paaiškinančių, kur pareiškėjas gyveno per visus tuos metus ir kokias pajamas turėjo.

2.4. Pareiškėjas elgėsi nesąžiningai ilgą laiką slapstydamasis nuo savo kreditorių ir faktiškai savo gyvenamąją vietą Lietuvoje deklaravo ir įsidarbino čia tik tuomet, kai suinteresuoto asmens iniciatyva jam buvo pradėtas išieškojimas Baltarusijoje. Jeigu pareiškėjas būtų išties sąžiningas, jis nesislapstytų nuo savo kreditorių ir nevengtų Baltarusijoje pradėtų išieškojimo (vykdymo) veiksmų. Pateikti argumentai patvirtina pareiškėjo nesąžiningumą ir siekį bet kokiais būdais išvengti skolų grąžinimo, nebendradarbiauti su kreditoriumi ir tyčia nuo jo slapstytis ir vengti bet kokio kontakto.

3. Suinteresuoti asmenys – Valstybinė mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Gelvora“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, - pareiškimą prašė nagrinėti teismo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 16 d. nutartimi pareiškėjo D. F. prašymą tenkino iš dalies: iškėlė pareiškėjui bankroto bylą; bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Karaliaučiaus grupė“; patvirtino 40,00 Eur sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorinių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos; patvirtino 450,00 Eur sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjo poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmenų bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos; nustatė 30 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos; nustatė 4 mėnesių terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti. Kitoje dalyje pareiškimą atmetė.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas turi kreditorius, kurių pradelstų finansinių įsipareigojimų suma yra 1 188 209,30 Eur, t. y. pradelsti įsiskolinimai akivaizdžiai viršija Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 2 straipsnio 2 dalyje nustatytą 25 MMA dydį, tad įvertinęs aplinkybes, kad suinteresuoti asmenys pareiškėjo nemokumo fakto neginčijo, konstatavo pareiškėją esant nemokiam.

6. Remdamasis pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, paaiškinimais teismo posėdžio metu ir byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, teismas konstatavo, jog pareiškėjas neturi jokio turto, dirba UAB „P&J Baltic“ ir gauna 835,21 Eur darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių), ir šiuo pagrindu darė išvadą, jog pareikėjo gaunamos pajamos ir turto neturėjimas neleidžia jam įvykdyti turimų įsipareigojimų kreditoriams. Teismas sprendė, jog byloje nesant duomenų apie pareiškėjo turimą turtą arba kitas gaunamas pajamas, kurį/kurias jis galimai būtų nuslėpęs, todėl nėra jokio pagrindo remtis suinteresuoto asmens S. Š. prielaidoms, jog pareiškėjas turi turto arba gauna papildomas pajamas, kurį/kurias nuslepia.

7. Teismas nurodė, kad byloje nėra nustatyta, jog pareiškėjas per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo būtų sudaręs sandorius, turinčius įtakos jo mokumui, arba pareiškėjas tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių arba būtų teistas, taip pat nėra nustatyta kitų numatytų pagrindų, dėl kurių būtų pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą, todėl suinteresuoto asmens S. Š. keliamos abejonės dėl pareikėjo gautų pinigų panaudojimo UAB „Neono linija“ veikloje, šios įmonės bankroto priežasčių, teismo vertinimu, neįrodo pareiškėjo nesąžiningumo. Teismas pažymėjo, jog vien tai, kad pareiškėjas elgėsi labai rizikingai ir galimai neapdairiai, imdamas paskolas ir laiduodamas už kitus asmenis, šią situaciją vertinant šiais dienai žinant iš to kilusias pasekmes, neįrodo asmens nesąžiningumo. Taip pat buvo pažymėta, kad suinteresuoto asmens pateikti įrodymai apie vykusius teismo procesus, paskelbtą pareiškėjo paiešką ir atsisakymą skelbti paiešką Lietuvoje, pareiškėjo nesutikimas sprendimą vykdyti Baltarusijoje, teismo vertinimu, neįrodo pareiškėjo nesąžiningumo.

8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad fizinio asmens bankroto instituto paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą įstatymo nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, todėl iškėlus bankroto bylą, būtų rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimo tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas, siekiant kreditoriaus pagalba atstatyti pareiškėjo mokumą, todėl tai labiau atitiktų tiek pareiškėjo, tiek kreditorių interesus. Tuo tarpu suinteresuotam asmeniui S. Š. jau pakankamai ilgą laiką nepavykus priverstinai išieškoti skolos ir tokios neapibrėžtos situacijos tęsimas tolesnį laiką yra nenaudingas ir pačiam kreditoriui, todėl nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, yra pagrindas iškelti pareiškėjui bankroto bylą, nes jis yra nemokus.

9. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad FABĮ suteikia bankrutuojančiam asmeniui teisę siūlyti bankroto administratorių, kad pareiškėjas bankroto administratoriumi pasiūlė UAB „Karaliaučiaus grupė“ ir byloje pateiktas UAB „Karaliaučiaus grupė“ sutikimas dėl skyrimo bankroto administratoriumi bei kiti reikalingi dokumentai, nenustačius teismui jokių bankroto administratoriaus galimą šališkumą ar suinteresuotumą liudijančių aplinkybių, ir kreditoriams neprieštaraujant, teismas skyrė bankroto administratoriumi pareiškėjo pasiūlytą UAB „Karaliaučiaus grupė“. Įvertinęs tai, kad bankroto administratoriaus nurodyta administravimo išlaidų suma 40,00 Eur neviršija 3 MMA, taip pat pateiktą administravimo išlaidų pagrindimą, teismas laikė, kad nurodyta 40,00 Eur suma yra pagrįsta ir protinga.

10. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytą reikalingų lėšų būtiniems jo poreikiams tenkinti mėnesinę 450,00 Eur sumą, kurią sudaro 200,00 Eur išlaidos nepilnamečio vaiko išlaikymui, 180,00 Eur išlaidos maistui, 20,00 Eur išlaidos rūbams ir avalynei, 20,00 Eur išlaidos sveikatos apsaugai, 15,00 Eur išlaidos higienos priemonėms ir 15,00 Eur išlaidos transportui, sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog jos per didelės ir nepagrįstos, todėl nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos patvirtino pareiškėjui kiekvieną mėnesį reikalingą piniginių lėšų sumą – 450,00 Eur.

11. Teismas nurodė, jog negali tvirtinti pareiškėjo nenurodyto dydžio būsto komunalinių išlaidų, kadangi teismui nežinomas net jų apytikslis dydis, todėl pareiškėjo prašymą, dalyje dėl nežinomo dydžio būsto išlaikymo išlaidų nustatymo, teismas netenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Atskiruoju skundu apeliantas (suinteresuotas asmuo) S. Š. nesutiko su pirmosios instancijos teismo 2021 m. liepos 16 d. nutartimi, kuria D. F. buvo iškelta bankroto byla, prašė panaikinti pirmosios instancijos nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti iškelti bankroto bylą pareiškėjui D. F.. Atskirąjį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Apeliantas neginčija faktinės aplinkybės, jog pareiškėjas turi kreditorių, kurių pradelstų finansinių įsipareigojimų suma yra 1 188 209,30 Eur, t. y. pradelstų įsiskolinimų suma viršija FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatytą 25 MMA dydį, tačiau pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vien formaliai nustatė pareiškėjo turimų įsiskolinimų dydį, tačiau nenustatinėjo jo nemokumo susidarymo priežasčių, kaip ir nevertino/neanalizavo, kokių veiksmų pareiškėjas ėmėsi, kad atsiskaitytų su savo kreditoriais, t. y. pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nevertino ir nenustatė vienos iš fizinio asmens bankroto būtinos sąlygos – ar asmuo tapo nemokus sąžiningai:

12.1.1. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neatitinka sąžiningo fizinio asmens reikalavimo, kadangi jis (i) elgėsi nesąžiningai skolinių įsipareigojimų prisiėmimo metu; (ii) tapo nemokus dėl savo neveikimo, nedėdamas pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir sąmoningai leisdamas augti skoloms, sąmoningai tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditoriniai reikalavimai bus nurašyti.

12.1.2. Nors pareiškėjas nurodo, kad esą visos jo paskolintos / kitų asmenų pasiskolintos lėšos, už kurių grąžinimą laidavo pareiškėjas, buvo naudojamos UAB „Neono linija“ veikloje, tačiau pagrįsti šiuos teiginius pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų. Pareiškėjo atlikti veiksmai, kuomet buvo prisiimta skolinių įsipareigojimų už kone 2 mln. Eur, patys savaime jau vertintini kaip nesąžiningi, kadangi jau tuo metu, imdamas paskolas, asmeniškai laiduodamas už kitų asmenų (UAB „Neono linija“ ir kitų jos akcininkų imamas paskolas), pareiškėjas, neturėdamas pakankamai turto, negalėjo neįvertinti ir nežinoti, kad jis nebus pajėgus su kreditoriais atsiskaityti. Prisiimdamas naujus skolinius įsipareigojimus apeliantui, pareiškėjas slėpė nuo jo informaciją apie tikrąją savo turtinę padėtį, prisiimtus įsipareigojimus (jau turimus bankams), t. y. elgėsi akivaizdžiai nerūpestingai ir nesąžiningai, žinodamas, kad turimo (pareiškėjo vardu registruotino) turto tikrai nepakaks prisiimtiems skoliniams įsipareigojimams padengti.

12.1.3. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir nevertino, kokių priemonių ir pastangų ėmėsi pareiškėjas bent jau per paskutinius trejus metus, kad atkurti savo mokumą ir bent jau iš dalies atsiskaityti su savo kreditoriais. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų apie kokias nors aktyvias pastangas savo mokumui pagerinti (mėginimus susirasti geriau apmokamą ar papildomą darbą ir kt.). skolininkas yra sveikas ir darbingas, galintis konkuruoti darbo rinkoje vyras, tačiau pakankamai ilgą laiką tenkinasi minimalios mėnesinės algos dydžio darbo užmokesčiu per mėnesį. Tai taip pat patvirtina pareiškėjo pasyvumą, nerūpestingumą, nenorą dėti maksimalias pastangas savo mokumui atkurti ir siekti atsiskaityti su kreditoriais kuo didesne apimtimi.

12.1.4. Darydamas išvadas apie pareiškėjo turtinę padėtį, pirmosios instancijos teismas nevertino ir neanalizavo, iš kokių lėšų/pajamų pareiškėjas gyveno 7-8 metus (nuo 2013 m.), kuomet jis būdamas visiškai sveikas ir darbingas, oficialiai negavo visiškai jokių pajamų ir neturėjo jokio savo vardu registruotino turto. Ginčo atveju teismas buvo nepagrįstai pasyvus ir nepareikalavo iš pareiškėjo jokių duomenų apie jo darbovietę ir pajamas, paaiškinimų, kaip pareiškėjas stengėsi pagerinti savo finansinę padėtį per laikotarpį, kai jis buvo skolingas kreditoriams; taip pat visų turimų/turėtų sąskaitų išrašų, duomenų apie jo/jo artimųjų/tėvų/sugyventinės vardu registruotą nekilnojamąjį ar kitą registruotiną turtą.

12.1.5. Nepagrįsta pripažintina pirmosios instancijos teismo išvada, kad esą pareiškėjo išvykimo į Baltarusiją negalima laikyti slapstymusi. Pareiškėjo, siekiančio bankrutuoti, elgesys bei ta aplinkybė, kad jis vietoj to, kad oficialiai įsidarbintų ir pradėtų grąžinti skolas kreditoriams, net keliolika metų ne tik, kad niekur nedirbo ir oficialiai nedeklaravo gaunamų pajamų, bet ir sąmoningai ir tyčia slapstėsi nuo savo kreditorių, tame tarpe ir nuo suinteresuoto asmens, teisėsaugos institucijoms pateikdavo neteisingą savo adresą Baltarusijoje ir Baltarusijos teisme apskritai neigė esą skolingas suinteresuotam asmeniui, akivaizdžiai liudija pareiškėjo buvus nesąžiningą ir siekus visais įmanomais būdais išvengti atsiskaitymo su savo kreditoriais, tame tarpe ir su apeliantu.

Atsiliepimas

13. Pareiškėjas D. F. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė suinteresuoto asmens S. Š. atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

13.1. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant fizinio asmens bankroto iškėlimo klausimą, iš asmens neturi būti reikalaujama perteklinių arba akivaizdžių įrodymų, patvirtinančių arba paneigiančių jo turto ir pajamų egzistavimą, kas reiškia, kad įstatyme pareiškėjui nenustatyta pareiga įrodinėti aplinkybių, kad jis kito turto, išskyrus tą, apie kurį pateikė duomenis, neturi. Todėl visiškai nepagrįstas suinteresuoto asmens priekaištas dėl teismo pasyvumo. Pareiškėjui, siekiančiam, kad jam būtų iškelta bankroto byla, pakanka pateikti atitinkamų Lietuvos Respublikos registrų duomenis, kuriuose nurodytos atitinkamos mokumo situaciją liudijančios aplinkybės. Jei suinteresuoti asmenys (kreditoriai) nesutinka su pateiktais duomenimis, jie turėtų pateikti įrodymus, kurie liudytų kitokias jų deklaruojamas aplinkybes. Teismo aktyvumas ir ex officio (liet. savo iniciatyva) įrodymų rinkimas turi turėti objektyvias prielaidas, t. y. esant pagrįstai teismo abejonei dėl bylos faktinių aplinkybių, teismas gali inicijuoti papildomų įrodymų išreikalavimą, tačiau ginčo atveju teismas neturėjo jokios procesinės pareigos atlikti minėtus veiksmus, remiantis vien suinteresuoto asmens prielaidomis bei nesant jokių įrodymų, liudijančių suinteresuoto asmens teiginius. Pažymi, kad nei vienas iš pareiškėjo artimųjų suinteresuoto asmens nurodomo turto neturi. O be to, byloje turi būti analizuojama pareiškėjo, o ne jo artimųjų finansinė padėtis, todėl pareiškėjas neturėjo/neturi procesinės pareigos teikti į bylą duomenų, kurie nėra susiję su pareiškimo dalyku.

13.2. Pareiškėjas, kaip vekselio davėjas, yra pasirašęs du vekselius: 2010 m. birželio 11 d. ir 2011 m. sausio 23 d.; visais kitais atvejais pareiškėjas yra laiduotoju, laidavusiu už UAB „Neono linija“ bei J. I. prievoles. Bankų kreditai buvo suteikti UAB „Neono linija“, o vekselių atveju pinigai buvo naudojami UAB „Neono linija“ veiklai palaikyti. Pareiškėjas turėjo pagrindo tikėtis, kad UAB „Neono linija“ įvykdys savo finansines prievoles pagal sutartis ir ar jos veikla bus pakankamai sėkminga, kad pareiškėjas bus pajėgus vykdyti įsipareigojimus pagal vekselius. Tos aplinkybės, jog bankai, įvertinę bendrovės mokumą, sprendė, kad bendrovė bus pajėgi su jais atsiskaityti, taip pat ir teismų padarytos išvados (tiek Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 4 d. Nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. B2-5907-798/2013, kuria buvo nuspręsta iškelti UAB „Neono linija“ restruktūrizavimo bylą; tiek Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-1467-794/2016) apie įmonės mokumą, parodo, kad tiek kreditoriai (įskaitant S. Š.), tiek pareiškėjas turėjo rimtą pagrindą manyti, kad bendrovė bus pajėgi vykdyti finansines prievoles.

13.3. Nesąžiningumo aplinkybių nebuvo nustatyta bendrovės bankroto procese. UAB „Neono linija“ buvo likviduota nenustačius jokių pažeidimų akcininkų veiksmų atžvilgiu. Taip svarbu, kad bendrovės akcininkui J. I., laidavusiam už tas pačias kaip ir pareiškėjo prievoles, tiems patiems kreditoriams (bankui Snoras, Šiaulių bankui, S. Š.) Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla, o 2020 m. balandžio 3 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismas nutarė baigti fizinio asmens J. I. bankroto bylą ir nurašyti likusius nepatenkintus kreditorių reikalavimus.

Atsiliepimas

13.4. Pareiškėjas 2018 m. gruodžio 31 d. patyrė infarktą. Tuomet jam buvo nustatyta aortos kardiosklerozė, lėtinis širdies nepakankamumas bei kitos diagnozės. Lėtinis ligų pobūdis rodo, kad pareiškėjas susirgo prieš eilę metų iki infarkto, iki tol liga progresavo ir sąlygojo infarktą; galimai būklė pablogėjo dėl lėtinio streso darbe. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjas išėjo iš verslo ir įsidarbino pagal specialybę darbe, kuriame streso lygis yra kur kas žemesnis ir kurį sveikatos būklė jam leidžia dirbti. Pareiškėjas turi elektronikos inžinieriaus išsilavinimą, todėl 2020 m. kovo 2 d. įsidarbino UAB „P&J Baltic“ vadybininku, gaunamas atlyginimas – 835,21 Eur neatskaičius mokesčių. darbus Pareiškėjas gali vykdyti nuotoliniu būdu, o tai labai svarbu dėl to, kad pareiškėjas daug laiko gali leisti pas tėvus Baltarusijoje, kur yra pasirūpinta buitimi ir maistu. Taip pat toks darbo pobūdis leidžia minimalizuoti su sveikata susijusias rizikas. Atsižvelgiant į tai, suinteresuoto asmens argumentai, kad nėra aišku, ką pareiškėjas veikė po skolų susidarymo ir teiginys, jog pareiškėjas nesistengė atstatyti savo mokumo, yra visiškai nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

15. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas.

16. FABĮ 1 straipsnio 1 dalis numato, kad šio įstatymo paskirtis - sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

17. FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. FABĮ 2 straipsnio 2 dalis numato, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA.

Žemesnės instancijos teismas

18. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškimo pateikimo dieną pareiškėjas turi kreditorinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminas yra suėjęs, 1 188 209,30 Eur sumai, kas patvirtina, kad pareiškėjo pradelsti įsiskolinimai akivaizdžiai viršija FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatytą 25 MMA dydį (16 050 Eur). Byloje nėra ginčo dėl to, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu pareiškėjo finansinė būklė atitiko FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bylos duomenys šias aplinkybes patvirtina, dėl ko ši aplinkybė pripažintina pirmosios instancijos teismo nustatyta tinkamai.

19. Nagrinėjamu atveju apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria pareiškėjui iškelta bankroto byla, šį nesutikimą iš esmės grindžia pareiškėjo nesąžiningumu, kuris, apelianto nuomone, laikytinas pagrindu atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Teigia, jog teismas netinkamai taikė FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, kadangi nepagrįstai nenustatinėjo ir nevertino pareiškėjo nemokumo susidarymo priežasčių, taip pat pareiškėjo veiksmų, kaip pareiškėjo sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais (tame tarpe ir apeliantu).

Žemesnės instancijos teismas

20. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

21. Sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją; antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą sąžiningumo aspektu turi būti vertinamas pareiškėjų elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jų nemokumui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2015 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-248/2015; 2015 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-415/2015). Asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, praėjus 3 metams nuo šių veiksmų atlikimo, neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015; 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-680-684/2015).

22. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo priimtas teisme 2021 m. kovo 9 d., dėl ko 3 metų laikotarpis, per kurį vertinamas pareiškėjo sąžiningumas, yra nuo 2018 m. kovo 9 d. iki 2021 m. kovo 9 d.

23. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas, paduodamas teismui pareiškimą dėl bankroto bylos jam iškėlimo, pateikė iš esmės visą reikšmingą informaciją apie skolų susidarymo aplinkybes bei savo turtinę padėtį. Nagrinėjamu atveju apeliantas savo reikalavimą skolininko atžvilgiu kildina iš pareiškėjo, kaip vekselio davėjo bei laiduotojo, būtent 2010 – 2012 m. pasirašytų vekselių: (i) pareiškėjas D. F., kaip vekselio davėjas, 2010 m. birželio 11 d. yra pasirašęs neprotestuotiną paprastąjį vekselį 51 270 Eur sumai ir 2011 m. sausio 23 d. neprotestuotiną paprastąjį vekselį 43 444 Eur sumai; (ii) kitais atvejais (2011 m. sausio 23 d., 2011 m. vasario 7 d., 2011 m. kovo 4 d., 2011 m. rugpjūčio 8 d., 2012 m. vasario 22 d., 2012 m. birželio 7 d. pasirašyti vekseliai) pareiškėjas yra laiduotoju, laiduojančiu už UAB „Neono linija“ bei tos pačios įmonės akcininko J. I. prievoles. Taigi, visi vekseliai išduoti bei už juos laiduota nuo 2010 m. birželio 11 d. iki 2012 m. birželio 7 d., kas reiškia, kad visi apelianto atskirajame skunde nurodyti veiksmai, kurie, anot apelianto, įrodo pareiškėjo nesąžiningumą, atlikti ženkliai anksčiau, negu 3 metai iki kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

24. Iš byloje esančių duomenų, apeliacinio teismo vertinimu, galima daryti pagrįstą išvadą, jog sudarydamas atitinkamus sandorius (išduodamas vekselius, laiduodamas už įmonę bei kitą jos akcininką, jiems išduodant vekselius), iš kurių kildinami tiek paties apelianto, tiek kitų pareiškėjo kreditorių finansiniai reikalavimai, pareiškėjas turėjo pagrindo tikėtis, kad pagrindinio skolininko – jo vadovaujamos UAB „Neono linija“, kuri iki tol veikė rinkoje ir vykdė veiklą jau apie 9 -10 metus, prisiimtos turtinės prievolės bus įvykdytos tinkamai ir laiku, ir kad išieškojimas nebus nukreiptas į patį pareiškėją, kaip solidarų ar subsidiarų skolininką, pagrindinio skolininko (UAB „Neono linija“) laiduotoją ir pan. Atkreiptinas dėmesys, kad tais pačiais 2010-2011 metais, kai buvo išduoti dauguma vekselių (išskyrus 2), UAB „Neono linija“ sudarė sutartis ir su AB banku „Snoras“ ir AB „Šiaulių bankas“. Tais metais įmonei dar nebuvo iškelta restruktūrizavimo byla, o aplinkybė, jog bankai suteikė tokio dydžio kreditus, patvirtina, kad įmonė tuo metu buvo finansiškai pajėgi prisiimti tokio dydžio įsipareigojimus, t. y. įmonės finansinės perspektyvos buvo vertinamos teigiamai.

25. Svarbu pažymėti aplinkybę, jog Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 4 d. nutartyje, kuria UAB „Neono linija“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla, nurodė, jog iš byloje esančių duomenų sekos galima daryti prielaidą, jog UAB „Neono linija“ ateityje gali turėti problemų su mokumu, tačiau pradelsti įsipareigojimai kreditoriams (2 770 942 Lt) neviršija pusės įmonės turto vertės (8 444 040 Lt), todėl nėra pagrindo konstatuoti įmonės nemokumo. Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-1467-794/2016, yra nustatyta prejudicinė aplinkybė (prejudicinis faktas), jog byloje nėra jokių duomenų, jog kreipdamasi į kredito įstaigą dėl kredito suteikimo UAB „Neono linija“ būtų pateikusi klaidingus duomenis; AB bankas „Snoras“ suteikė UAB „Neono linija“ kreditą, kas reiškia, kad kredito suteikimo metu įmonė buvo pajėgi vykdyti prievoles pagal kredito sutartį. Taigi, vertinant pareiškėjo sąžiningumą, teismų konstatuotos aplinkybės dėl įmonės 2010-2013 metais pajėgumo vykdyti kreditorinius įsipareigojimus, yra itin svarbios, kadangi parodo, kad pareiškėjas, pasirašydamas ginčo vekselius (tiek kaip vekselių davėjas, tiek ir kaip laiduotojas), elgėsi sąžiningai, nes įmonės mokumo situacija buvo gana gera bei liudijo pakankamas įmonės finansines perspektyvas.

26. Pažymėtina ir tai, kad UAB „Neono linija“ bankroto proceso metu įmonės, kuriai vadovavo pareiškėjas ir kurios akcininku jis buvo, bankrotas nebuvo pripažintas tyčiniu, nebuvo nustatyti kokie nors neteisėti, tyčinio bankroto požymių turintys nesąžiningi pareiškėjo veiksmai, nei jam, nei kitam akcininkui, nebuvo reikšti kokie nors ieškiniai dėl žalos įmonei atlyginimo, kurie, jei iš tikrųjų pasitvirtintų apelianto nurodomos aplinkybės, būtų logiški ir būtini, taip pat nebuvo ginčijami ir UAB „Neono linija“ sudaryti sandoriai, įskaitant laidavimo už pareiškėją ir pan.

27. Taigi, apelianto nurodomi sandoriai buvo sudaryti tuo metu (2010-2011 metais), kai dar net nebuvo kalbos ir svarstymų dėl UAB „Neono linija“ restruktūrizavimo ir kai įmonė dar nebuvo susidūrusi net su laikinaisiais finansiniais sunkumais, taip pat kai nebuvo keliamas klausimas ir dėl bankroto bylos UAB „Neono linija“ iškėlimo. UAB „Neono linija“ veikė nuo 2001 m., o bankroto procesas buvo inicijuotas tik 2016 metais, t. y. po 5-6 metų nuo ginčo sandorių sudarymo.

Žemesnės instancijos teismas

28. Be to, kito tos pačios UAB „Neono linija“, už kurią laidavo pareiškėjas ir kuri laidavo už pareiškėją, akcininko J. I., taip pat teikusio pareiškimą dėl bankroto bylos jam iškėlimo, sąžiningumas minėtos įmonės sudarytų sandorių ir veiksmų kontekste buvo teismų vertinas: Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-1467-794/2016, konstatavo, kad byloje nenustatyta, kad pareiškėjas J. I. per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų, pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, todėl nagrinėjamu atveju negalima būtų spręsti, jog pareiškėjas J. I. tikslingai leido susidaryti skoloms, kad jas vėliau FABĮ pagalba nurašyti.

29. Nors apeliantas pareiškėjo nesąžiningumą siekia įrodyti dar ir ta aplinkybe, jog pareiškėjas, išduodamas kreditoriui vekselius ir laiduodamas už kitus asmenis, neinformavo kreditoriaus, o būtent – apelianto, apie sunkią įmonės finansinę padėtį, apie įmonės prisiimtus didelius įsipareigojimus kitiems kreditoriams – kredito įstaigoms (AB bankas „Snoras“, AB „Šiaulių bankas“), tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto nurodomais teiginiais neturi pagrindo sutikti. Kaip nurodoma bylos medžiagoje, o apeliantas šių aplinkybių neneigia, jis nuo 2010 m. rugsėjo mėn. iki 2016 m. gegužės 25 d. dirbo UAB „Neono linija“ teisininku. Taigi, tiek bendrovės skolinių įsipareigojimų prisiėmimo metu (2010-2012 m.), tiek įmonės restruktūrizavimo (2013 m.), tiek bankroto bylos iškėlimo metu (2016 m.) apeliantas buvo UAB „Neono linija“ teisininku ir neabejotinai turėjo žinoti įmonės finansinę padėtį, dalyvauti susitikimuose su bankais dėl kredito sutarčių sudarymo ir vykdymo, žinoti restruktūrizavimo plano niuansus, įmonės finansinį potencialą ir perspektyvas. Todėl apelianto argumentai, kad nuo jo buvo slepiama įmonės tikroji finansinė padėtis, prisiimti įsipareigojimai, vertintini kritiškai. Pirmosios instancijos teismas teisingai pabrėžė, jog pats kreditorius S. Š. suteikė ne vieną paskolą, o jas suteikdavo kelis kartus, nemažomis sumomis, neatgaudamas prieš tai paskolintų pinigų, todėl šiame kontekste pažymėtina, kad vertinant pareiškėjo sąžiningumą, dalis rizikos tenka ir pačiam kreditoriui, kuris, suteikdamas kreditą, turi pareigą patikrinti tiek skolininko, tiek laiduotojų mokumą.

30. Nurodytų aplinkybių kontekste, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pareiškėjo nemokumas nebuvo nulemtas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytų nesąžiningų veiksmų per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, tačiau pareiškėjo nemokumą sąlygojo būtent jo rizikingas ir galimai neapdairus elgesys, kuomet pareiškėjas ėmė paskolas ir laidavo už kitus asmenis, todėl, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, ši situacija, vertinant ją ir šiai dienai žinant iš to kilusias pasekmes, neįrodo asmens nesąžiningumo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015, 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-208-313/2016).

31. Taip pat pažymėtina, jog kasacinis teismas yra nurodęs, kad asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti ar jos negerinti, kai akivaizdžiai turi galimybių padėtį gerinti, tačiau nepateisinamai jų nepanaudoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434/686/2015). Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, nustatant, ar asmuo pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, būtina nustatyti ir įvertinti jo per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) mokėtiną pinigų sumą, gaunamas pajamas, gaunamų sumų realumą, lėšas, būtinas pragyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).

32. Apeliantas atskirajame skunde teigia, jog pareiškėjas elgėsi pasyviai ir nerūpestingai ir nedėjo jokių pastangų savo mokumui atkurti (niekur nedirbo, pajamų negavo, būdamas darbingo amžiaus, nedėjo jokių pastangų, kad atsiskaityti su savo kreditoriais ir pan.), tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino tokio pareiškėjo pasyvumo, t. y., kokių priemonių ir pastangų ėmėsi pareiškėjas per pastaruosius metus, kad atkurti savo mokumą ir bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais.

33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto teiginiai apie pareiškėjo neveikimą siekiant atkurti mokumą (susirasti geriau apmokamą darbą, vengiant dirbti ir kt.), yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiomis objektyviomis aplinkybėmis. Tokias išvadas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas galėjo padaryti tik esant nustatytoms aplinkybėms, kad pareiškėjas, atsižvelgiant į jo išsilavinimą, sveikatos būklę, darbo patirtį, šeimyninę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes, turėjo galimybes gauti didesnes pajamas, tačiau sąmoningai jų nesiekė ar nesąžiningai mažino turto masę. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, faktinių aplinkybių, susijusių su sąmoningu neveikimu, siekiant gauti didesnes pajamas ar sąmoningu turto masės mažinimu siekiant išvengti prievolės įvykdymo apeliantui, bylos duomenimis nenustatyta. Kaip nurodė pareiškėjas, iš verslo jis pasitraukė dėl nuolat patiriamo streso pablogėjus sveikatos būklei ir nuo 2020 m. kovo 2 d. įsidarbino UAB „P&J Baltic“ vadybininku; gaunamas atlyginimas – 835,21 Eur (neatskaičius mokesčių). Darbą, kaip teigia pareiškėjas, jis gali vykdyti nuotoliniu būdu, naudodamas kompiuterį ir telefoną, o tai labai svarbu dėl to, kad pareiškėjas gali daug laiko leisti pas savo tėvus Baltarusijoje, kur yra pasirūpinta buitimi ir maistu, taip pat toks darbo pobūdis leidžia jam minimalizuoti su sveikata susijusias rizikas. Pareiškėjo nurodomas aplinkybes apie jo sveikatos būklę patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai – medicininiai dokumentai, kur nurodyta, jog 2018 m. gruodžio 31 d. pareiškėjas patyrė infarktą; taip pat nurodytos diagnozės, kurias, atsižvelgiant į vadovaujamo darbo pobūdį bei siekį stabilizuoti įmonės padėtį nuo apytiksliai 2013 metų (kai buvo iškelta restruktūrizavimo byla), galimai sąlygojo taip pat ir lėtinis stresas darbe. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apelianto argumentai, susiję su pareiškėjo neveikimu, atmestini kaip neįrodyti (CPK 178 straipsnis). Be to, pažymėtina, kad apeliantui nurodžius galimai nesąžiningus pareiškėjo veiksmus, tačiau nepaaiškinus, kaip šie duomenys galėjo įtakoti pareiškėjo nemokumą, o tik abstrakčiai juos nurodžius ir iškeliant tam tikrų abejonių, tačiau jų nemotyvuojant, nėra pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą remiantis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu.

34. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo veiksmai bei dedamos pastangos, siekiant kuo daugiau atsiskaityti su kreditoriais, gali būti vertinami jau fizinio asmens bankroto proceso metu, o fizinio asmens sąžiningumas kreditorių atžvilgiu jau iškėlus bankroto bylą yra vertinamas pakartotinai ir žymiai išsamiau, nei tai galima nustatyti bankroto bylos iškėlimo stadijoje, pvz. iškėlus bankroto bylą, bankroto administratorius turi patikrinti asmens sudarytus sandorius per 36 mėnesius, ir, nustatęs asmens nesąžiningumą, gali kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo, tokia teisė taip pat suteikta kreditoriams (FABĮ 24 straipsnio 9 punktas).

35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas byloje tinkamai taikė FABĮ 5 straipsnio 8 punkto 2 dalį, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotais šios teisės normos išaiškinimais ir padarė pagrįstą išvadą apie tai, jog pareiškėjo veiksmai, atlikti apelianto atžvilgiu 3 metų laikotarpiu, skaičiuotinu iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo dienos, neturėjo reikšmingos įtakos pareiškėjo nemokumui.

36. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

37. Esant nustatytoms aplinkybėms ir remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją, remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais, nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 16 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Apelianto (suinteresuoto asmens) S. Š. (S. Š.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Renata Volodko