- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-29
- Bylos Nr.
- 2S-1467-794/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Paulikas
- Pareiškėjas
- J. I.
- Suinteresuotas asmuo
- S. Š., B. I., BAB bankas Snoras, AB „Šiaulių bankas“, UAB „Neono linija“, UAB „Baltijos kredito sprendimai“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo J. I. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutarties atsisakyti iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą (suinteresuoti asmenys: S. Š., B. I., BAB bankas Snoras, AB „Šiaulių bankas“, UAB „Neono linija“, UAB „Baltijos kredito sprendimai“, antstoliai D. M., B. P. ir R. V.),
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas J. I. prašė iškelti jam bankroto bylą. Paaiškino, kad jo įsiskolinimų kreditoriams bendra suma sudaro 2109437,81 Eur, jokio turto neturi gauna 251,87 Eur vidutinį darbo užmokestį, gauna iš brolio, gyvenančio Anglijoje 300-400 Eur/mėn., moka 289,62 Eur nepilnametės dukters išlaikymui, pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalinga 175,5 Eur suma. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) akcininkas (20 proc.) ir vadovas. Įmonė kurį laiką dirbo labai pelningai ir plėtė savo veiklą, jai buvo suteikti kreditai bankuose, už kuriuos 2011 m. laidavo trys įmonės akcininkai savo turtu. Tačiau prasidėjus ekonominiam sunkmečiui, sumažėjo įmonės darbų apimtis, atsirado įmonės skolininkų, pasidarė sudėtinga mokėti dideles kredito grąžinimo įmokas bankui, todėl (duomenys neskelbtini) 2013 m. gruodžio 4 d. buvo iškelta restruktūrizavimo byla. Pareiškėjo įsipareigojimai AB „Šiaulių bankas“ sudaro 1755619,11 Eur, AB bankui Snoras – 276119,97 Eur bei 14082,12 Eur delspinigių. Kitas didelis kreditorius yra Dencop Lighting spol.s.r.o., kuriam įsiskolinimas sudaro 39195,49 Eur.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens AB „Šiaulių bankas“ atsiliepimu neprieštaravo bankroto bylos iškėlimui, paaiškindamas, jog pareiškėjo skola bankui sudaro 1988078,11 Eur.
Suinteresuotas asmuo antstolė D. M. prašė bankroto bylos iškėlimo klausimą spręsti teismo nuožiūra.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys BAB bankas Snoras, UAB „Neono linija“, UAB „Baltijos kredito sprendimai“, S. Š., B. I., antstoliai B. P. ir R. V. atsiliepimų nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 5 d. nutartimi atsisakė kelti pareiškėjui bankroto bylą. Nustatė, jog pareiškėjas yra nemokus, kadangi jo pradelsti įsipareigojimai sudaro 2471700,52 Eur, registruotino turto neturi, dirba (duomenys neskelbtini) direktoriumi, gauna 252 Eur/mėn. darbo užmokestį, yra vienas iš trijų (duomenys neskelbtini) akcininkų, turintis 700/3500 vnt. 100 Lt nominalios vertės vardinių paprastųjų akcijų. Pareiškėjas yra išsituokęs, jo būtiniesiems asmeniniams poreikiams tenkinti kas mėnesį reikia 175,50 Eur, kas mėnesį moka po 289,60 Eur išlaikymą nepilnametei dukrai. Pareiškėjo įsiskolinimų kreditoriams didžioji dalis susidarė dėl jo vadovaujamos įmonės netinkamo įsipareigojimų pagal paskolų (kreditų) sutartis, už kurias laidavo pareiškėjas kartu su kitais akcininkais, vykdymo. 2011 m. gegužės 13 d. ir 2011 m. birželio 2 d. pareiškėjas laidavo už (duomenys neskelbtini) prievoles AB „Šiaulių bankas“. Remdamasis teismų informacinės sistemos duomenimis teismas nustatė, jog (duomenys neskelbtini) bankroto byloje AB „Šiaulių bankas“ nebuvo ir nėra pareiškęs ieškinio J. I. kaip skolininkui ar laiduotojui; pareiškėjas su 362025,02 Eur suma taip pat nėra įtrauktas į (duomenys neskelbtini) debitorių sąrašą. Todėl teismas pareiškėjo siekį išsikelti fizinio asmens bankroto bylą vertintino kaip sąmoningai pasirinktą būdą ne tik jam, bet ir pačiai UAB „Neono linija“ išvengti didelės mokestinės prievolės įvykdymo AB „Šiaulių bankas“. Teismas konstatavo, kad dėl didžiosios dalies pareiškėjo įsipareigojimų, kilusių iš (duomenys neskelbtini) ir kreditorių AB „Šiaulių bankas“ bei AB banko Snoras paskolų laidavimo santykių, atsakingi turėtų būti ne tik pareiškėjas, turintis tik 20 proc. akcijų, bet ir solidariai kiti du (duomenys neskelbtini) akcininkai. Teismas iš Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 29 d. sprendimo už akių nustatė, kad BAB bankas Snoras ir (duomenys neskelbtini) 2010 m. lapkričio 25 d. sudarė kredito sutartį, kurios sąlygos buvo keičiamos 2012 m. rugpjūčio 10 d. bei 2013 m. balandžio 17 d. papildomais susitarimais. Pirmu papildomu susitarimu šalys sutarė, jog bankui negrąžinta kredito suma lygi 550280 Eur, kurią (duomenys neskelbtini) įsipareigojo grąžinti iki 2012 m. gruodžio 31 d. bei mokėti bankui 7 proc. metines palūkanas ir 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną; tinkamas prievolių pagal kredito sutartį įvykdymas buvo užtikrintas D. F. ir V. A. 2010 m. lapkričio 25 d. pasirašytomis laidavimo sutartimis su 2012 m. rugpjūčio 10 d. ir 2013 m. balandžio 17 d. papildymais bei 2010 m. lapkričio 26 d. J. I. pasirašyta laidavimo sutartimi bei 2012 m. rugpjūčio 10 d. ir 2013 m. balandžio 17 d. jos papildymais; (duomenys neskelbtini) savo prisiimtų įsipareigojimų bankui neįvykdė, įmonei Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartimi iškelta restruktūrizavimo byla, 2015 m. vasario 17 d. nutartimi patvirtintas patikslintas 223502,99 Eur dydžio banko reikalavimas, kuris Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartimi buvo padidintas 52616,98 Eur delspinigių suma. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 29 d. sprendimu už akių BAB bankas Snoras 276119,97 Eur skolą, kurią pareiškėjas visą įtraukė į savo įsipareigojimų balansą, solidariai priteisė iš trijų asmenų: pareiškėjo ir kitų įmonės akcininkų, laidavusių už (duomenys neskelbtini) įsipareigojimus. Visi akcininkai turi dėti maksimalias pastangas atsiskaityti su savo kreditoriais, todėl prašymą iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą dėl nemokumo, kilusio laidavimo sutarčių pagrindu, teismas vertino kaip pareiškėjo sąmoningai pasirinktas būdas ne tik jam, bet ir kitiems solidariems skolininkams ir kartu buvusiems laiduotojams išvengti didžiausios mokestinės prievolės AB bankui Snoras. Teismas nustatė, jog pareiškėjas pagal 2010 m. sausio 11 d. paskolos sutartį iš (duomenys neskelbtini) pasiskolino 700000 Lt. 2011 m. sausio 14 d. minėta paskolos sutartis pakeista, padidinant J. I. suteiktos paskolos dydį iki 1250000 Lt, paskolos grąžinimo terminas – 60 mėnesių. Pareiškėjo veiksmus, kai jis kaip akcininkas iš įmonės skolinasi ženklią sumą, o netrukus už tą įmonę laiduoja, teismas vertino kaip nesąžiningus ir įrodančius, jog pareiškėjas, suvokdamas savo sunkią finansinę padėtį, dar labiau ją sunkino ir laidavo už itin ženklias sumas. Be to, 2010 m. lapkričio 26 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta J. I. ir B. I. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, tačiau prašyme nebuvo nurodomas įsiskolinimas (duomenys neskelbtini). Pagal sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 6 str. J. I. atiteko tik du automobiliai 200 Lt vertės bei (duomenys neskelbtini) 700 paprastųjų vardinių akcijų 70000 Lt vertės. Be to, pareiškėjas ir jo sutuoktinė, nurodydami santuokos nutraukimo byloje dalintino turto sąrašą, nurodė ne visą turtą, todėl tik antstolei D. M. atliekant pareiškėjo turto paiešką paaiškėjo, jog liko nepadalintas sodo pastatas, dėl kurio šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamas ginčas tarp pareiškėjo ir jo B. I. Pareiškėjo paaiškinimus, jog kreditoriai ir nepadalintas turtas santuokos nutraukimo prašyme buvo nurodyti per nežinojimą, teismas atmetė kaip nepagrįstus, kadangi pareiškėjas turi aukštąjį išsilavinimą, nuo 2001 m. yra įmonės direktoriumi, procesinius dokumentus teismui rengė advokatas. Padarė išvadą, kad pareiškėjas negalėjo nežinoti, jog privalo nurodyti visus jam žinomus kreditorius, siekiant nepažeisti jų interesų, tačiau to nepadarė, kaip ir nenurodė viso turto, kuris turėjo būti padalytas santuokos nutraukimo byloje, kas paaiškėjo tik antstolei atliekant vykdymo veiksmus ir kas taip pat rodo pareiškėjo nesąžiningumą. Atsižvelgiant į pareiškėjo nurodytas gaunamas pajamas (252 Eur) bei reikalingą sumą būtiniesiems poreikiams tenkinti (465,10 Eur), teismas taip pat suabejojo pareiškėjo sąžiningumu atskleidžiant tikslius duomenis apie gaunamas pajamas. Teismas sprendė, jog vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, net ir specialaus išsilavinimo neturintis asmuo supranta, kad sudarydamas vis naujas sutartis su ženkliais įsipareigojimais jis apsunkina savo galimybes juos įvykdyti ir elgiasi visiškai neatsakingai; pareiškėjas neteisingai įvertino savo mokumo, poreikių ir galimybių grąžinti paskolas, taip pat mokėti palūkanas pagal laidavimo sutartis santykį; pareiškėjas faktiškai prisiėmė finansinius įsipareigojimus pagal sutartis, žinodamas, kad atsiradus laidavimo prievoliniams santykiams, jis realiai jų negalės įvykdyti, didino įsipareigojimus pagal laidavimo ir kitas (paskolos) sutartis ir taip pats sau sukėlė nemokumą; taip pat neįrodyta, kad pareiškėjo laidavimas už UAB „Neono linija“ gautas paskolas buvo būtinas ar neišvengiamas. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas padarė išvadą, jog bankroto bylos iškėlimas pareiškėjui prieštarautų FABĮ tikslui – atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, todėl bankroto bylą atsisakė kelti.
III. Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėjas J. I. atskiruoju skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutartį ir grąžinti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Paaiškino, kad teismas nepagrįstai vertino pareiškėjo veiksmus už ilgesnį nei trejų metų laikotarpį iki pareiškimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo. Tuo tarpu per aktualų trejų metų laikotarpį pareiškėjas nesudarė jokių sandorių, kurie įtakotų pareiškėjo mokumą. Pareiškėjo paskola iš (duomenys neskelbtini) buvo apskaitoma tinkamai, ką patvirtina 2012 m. gruodžio 31 d. pažyma. (duomenys neskelbtini) buvo mėginama restruktūrizuoti, kas įrodo pareiškėjo sąžiningumą. Pagal susiklosčiusią bankų skolinimo politiką, įmonė sudaryti paskolos sutartį galima tik su šalutine juridinio asmens dalyvio laidavimo sutartimi. Aplinkybė, jog ženklius kreditus įmonei suteikė bankai, reiškia, jog (duomenys neskelbtini) buvo pajėgi vykdyti įsipareigojimus. Todėl tai, jog pareiškėjas tapo atsakingas už ženklius juridinio asmens įsipareigojimus, savaime nereiškia pareiškėjo nesąžiningumo. Pareiškėjo santuokos nutraukimo byloje sutuoktinių kreditoriai nebuvo nurodyti, kadangi advokatas, rengęs procesinius dokumentus, tokios informacijos nereikalavo. Nutraukus santuoką pareiškėjo sutuoktinei neatiteko joks vertingas turtas. Nutraukiant santuoką nebuvo padalintas pareiškėjo sutuoktinei asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas (sodo pastatas), kurį sutuoktinei padovanojo jos tėvai. Tačiau ir tai buvo padaryta per neapsižiūrėjimą, nes žemės sklypas, ant kurio yra pastatas, santuokos nutraukimo sutartyje buvo nurodytas. Teismo abejonės dėl gaunamų pajamų yra nepagrįstos. Aplinkybė, jog pareiškėjas neturi išlaikymo įsiskolinimo dukrai, patvirtina, kad be darbo užmokesčio pareiškėjas gauna brolio G. S., kuris dirba ir gyvena Londone, paramą. Teismų praktikoje pasisakyta, jog artimi žmonės būna mažiau formalūs ir ne visuomet kiekvieną tarpusavio veiksmą įformina dokumentais. Pareiškėjo sąskaitos yra areštuotos, todėl be artimųjų paramos negalėtų patenkinti savo poreikių. Todėl iš pareiškėjo brolio atsiunčiamų pinigų, pareiškėjas dalį skiria dukros išlaikymui. Pareiškėjas taip pat, esant galimybei, nuskrenda pas brolį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pareiškėjas teismui pateikė naujus įrodymus – procesinių dokumentų civilinėje byloje Nr. 2-11092-1019/2016 kopijas, Anglijos nacionalinės sveikatos tarnybos sveikatos draudimo kortelę, 2012 m. gruodžio 31 d. buhalterinę pažymą. Pagal CPK 314 str. apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Fizinių asmenų bankroto bylos yra susijusios su viešuoju interesu, o teismo pareiga yra ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas prijungia naujus įrodymus prie bylos.
Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 str. 1 d. nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Remiantis šio įstatymo 2 str. 2 d., fizinio asmens nemokumas – tai fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA. Pagal FABĮ 6 str. 1 d. teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 str. 8 d. nustatytų pagrindų. Taigi sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti įvertinamos dvi grupės aplinkybių: pirma, turi būti konstatuotas fizinio asmens nemokumas; antra, nustačius fizinio asmens nemokumą turi būti patikrinama, ar neegzistuoja FABĮ 5 str. 8 d. įtvirtintos sąlygos, kurioms esant bankroto bylą atsisakoma iškelti.
Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl apelianto nemokumo, tačiau kilo ginčas dėl pareiškėjo sąžiningumo, o kartu – dėl atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindo, numatyto FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. Pirmosios instancijos teismas bankroto bylą atsisakė kelti nustatęs, jog: pareiškėjo nemokumas iš esmės kilo laidavimo sutarčių pagrindu, todėl kiti laiduotojai taip pat yra atsakingi už solidarios skolos grąžinimą; didžiausias kreditorius AB „Šiaulių bankas“ (1755623,2 Eur) nėra pareiškęs ieškinio pareiškėjui kaip laiduotojui; pareiškėjo skola (duomenys neskelbtini) yra neįrodyta. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas vertino pareiškėjo veiksmus už ilgesnį nei trejų metų terminą, todėl nepagrįstai pripažino pareiškėją nesąžiningu.
Pagal FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatymo tikslą atitiktų toks FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. įtvirtintos teisės normos aiškinimas, pagal kurį sąžiningumo aspektu būtų vertinamas pareiškėjų elgesys būtent per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jų nemokumui. Toks aiškinimas atitinka sisteminius šios teisės normos ryšius su kitomis FABĮ nuostatomis, nes pagal FABĮ 5 str. 8 d. 4 p. asmenys, kurių nemokumą lėmė padaryti nusikaltimai ar baudžiamieji nusižengimai, praėjus tam tikram laikui (išnykus teistumui), įgyja teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Analogiškai asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 str. 8 d. 2 p., už kuriuos šiems asmenims netaikyta baudžiamoji atsakomybė, praėjus 3 metams nuo šių veiksmų atlikimo neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis Nr. 3K-3-65-969/2015, 2015 m. birželio 12 d. nutartis Nr. 3K-3-394-415/2015 ir kt.).
Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo pirmosios instancijos teisme priimtas 2016 m. sausio 21 d., todėl pareiškėjo sąžiningumas turėjo būti vertinamas už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 21 d. iki 2016 m. sausio 21 d. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad apeliantas per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Beveik visi pirmosios instancijos teismo vertinti pareiškėjo sudaryti sandoriai (laidavimo, paskolos), taip pat santuokos nutraukimo aplinkybės, apima laikotarpį iki 2012 m. Vienintelis sandoris, kuris patenka į įstatymo nustatytą ir kasacinio teismo praktikoje detaliai išaiškintą trejų metų terminą iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo, ir kuris teoriškai galėtų užkirsti kelią pareiškėjui bankrutuoti, yra pareiškėjo 2013 m. balandžio 17 d. pasirašytas 2010 m. lapkričio 26 d. laidavimo sutarties už (duomenys neskelbtini) prievolių tinkamą įvykdymą AB bankui Snoras pagal 2010 m. lapkričio 25 d. kredito sutartį papildymas. Tačiau vertinant apelianto veiksmų prisiimant papildomus įsipareigojimus sąžiningumą, atkreiptinas dėmesys, jog dalis rizikos tenka ir pačiai kredito įstaigai, kuri suteikdama kreditą juridiniam asmeniui, turėjo pareigą patikrinti ne tik jo, bet ir laiduotojų, tame tarpe pareiškėjo, mokumą. Nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų, jog kreipdamasi į kredito įstaigą dėl kredito suteikimo pareiškėjo vadovaujama įmonė pateikė klaidingus duomenis, taip pat nėra duomenų, jog klaidingus duomenis kredito įstaigai būtų pateikęs pareiškėjas. AB bankas Snoras suteikė pareiškėjo vadovaujamai įmonei kreditą, kas reiškia, jog kredito suteikimo metu įmonė buvo pajėgi vykdyti prievoles pagal kredito sutartį. Todėl aplinkybė, jog pareiškėjas dėl laidavimo teisinių santykių Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 29 d. sprendimo už akių pagrindu tapo atsakingas už įmonės neįvykdytas prievoles, nereiškia pareiškėjo nesąžiningumo. Fizinių asmenų bankroto įstatymas įsigaliojo 2013 m. kovo 1 d., teisminė praktika dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniams asmenims susiformavo dar vėliau, todėl taip pat būtų nepagrįsta spręsti, jog pareiškėjas tikslingai leido susidaryti skoloms, kad jas vėliau Fizinių asmenų bankroto įstatymo pagalba nurašyti.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog pagal prievolę iš laidavimo teisinių santykių yra atsakingi visi laiduotojai. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog didžiausias pareiškėjo kreditorius AB „Šiaulių bankas“ dar nėra kreipęsis į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo iš (duomenys neskelbtini) laiduotojų. Tačiau teisinis reglamentavimas lemia, jog kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis Nr. 3K-7-61/2011). Teismų informacinės sistemos duomenimis 2016 m. kovo 30 d. įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuria (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla (eB2-3761-567/2016). Nors (duomenys neskelbtini) kreditorių sąrašas dar nėra patvirtintas, tačiau bankroto bylą nagrinėjančiam teismui 2016 m. liepos 27 d. buvo pateikti tvirtinti kreditorių reikalavimai, tame tarpe AB „Šiaulių bankas“ 2011495,76 Eur reikalavimas. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog bankrutuojant skolininkui, kreditoriui išlieka tiek teisė pareikšti savo reikalavimą skolininkui jo bankroto byloje, tiek iš solidariosios laiduotojo pareigos (CK 6.6 str. 4 d., 6.81 str. 1 d.) išplaukianti teisė atskiroje civilinėje byloje pareikšti savo reikalavimą laiduotojui, tiek abiem kartu. Tačiau jei užbaigus bankroto bylą skolininkas likviduojamas ir išregistruojamas iš Juridinių asmenų registro (Įmonių bankroto įstatymo 32 str. 5 – 6 dalys), tai pagrindinio skolininko prievolė yra laikoma pasibaigusia (CK 6.128 str. 3 d.) ir tuo pačiu metu paprastai baigiasi laidavimas (CK 6.87 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 3K-P-537/2011). Taigi aplinkybė, jog kreditorius iki šiol nėra pareiškęs ieškinio laiduotojams, nereiškia, jog jis šia teise nepasinaudos ateityje, t. y. iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Kitą vertus, net ir vertinant, jog kreditorius dar nėra pareiškęs ieškinio pareiškėjui, nesudaro pagrindo konstatuoti pareiškėjo mokumo, kadangi likę pradelsti pareiškėjo įsipareigojimai kreditoriams yra žymiai didesni už 25 MMA. Šioje vietoje pažymėtina, jog vien AB bankui Snoras (reikalavimas perleistas UAB „Baltijos kredito sprendimai“) teismo sprendimu priteista iš laiduotojų suma siekia beveik 300000 Eur sumą. Kadangi skola priteista solidariai, kaip minėta, kreditorius gali pradėti išieškojimą iš bet kurio, ar iš visų laiduotojų, pasirinktinai. Be to, iš bylos medžiagos matyti, jog iš viso 57903,3 Eur skolos priverstinis išieškojimas dviejų kreditorių (Dencop lighting spol.s.r.o, S. Š.) naudai jau yra vykdomas.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl (duomenys neskelbtini) 362025,02 Eur galimo nepagrįstumo, ko nepaneigė apeliantas pateikdamas 2012 m. gruodžio 31 d. pažymą, kurioje fiksuota tik 173772,01 Eur paskola (be palūkanų). Tačiau ir be (duomenys neskelbtini) kreditorinio reikalavimo pareiškėjo pradelsti įsipareigojimai žymiai viršija 25 MMA, be to, kreditorinių reikalavimų pagrįstumas detaliai yra sprendžiamas ne bankroto bylos iškėlimo stadijoje, o administratoriui tikrinant ir teismui tvirtinant kreditorių sąrašą jau iškeltoje bankroto byloje (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 23 str.).
Apeliacinės instancijos teismas iš dalies pritaria pirmosios instancijos teismo abejonėms dėl pareiškėjo gaunamų pajamų dydžio (252 Eur atlyginimas ir 300-400 Eur atsiunčia brolis) ir pajamų šaltinio, vien atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas turi aukštąjį išsilavinimą bei patirtį versle, yra darbingo amžiaus. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog dėl pareiškėjo sąžiningumo abejonių neišreiškė nei vienas pareiškėjo kreditorius, be to, pareiškėjo pradelstų įsipareigojimų dydžio ir pareiškėjo turtinės padėties bei gaunamų pajamų (neturi jokio turto, gauna mažas pajamas) santykis lemia tai, jog bet kokiu atveju (iškėlus ar atsisakius iškelti bankroto bylą) kreditoriniai reikalavimai ženkliai nebus padengti, tačiau ši aplinkybė savaime nereiškia pareiškėjo nesąžingumo. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 4 str. 4 d. yra išvardinti dokumentai, kurie turi būti pateikti prie pareiškimo iškelti bankroto bylą: pranešimų kreditoriams kopijos, gaunamas ir (ar) numatomas gauti pajamas patvirtinantys dokumentai, turimo viso turto sąrašas (nekilnojamasis turtas; sąskaitose esančios lėšos, nurodant sąskaitas kredito įstaigose; grynieji pinigai, jeigu jų suma viršija 1 MMA; akcijos, kiti vertybiniai popieriai ir kitas turtas) ir nurodoma jo vertė; duomenys apie fizinio asmens įkeistą turtą, suteiktus kitus prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus ir kitus įsipareigojimus; kreditorių sąrašas; skolininkų sąrašas; informacija apie fiziniam asmeniui iškeltas bylas; išlaikomų asmenų sąrašas; būtiniems poreikiams tenkinti numatomos reikalingos lėšos. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog sprendžiant fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimą iš asmens neturi būti reikalaujama perteklinių arba akivaizdžių įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių jo turto, pajamų egzistavimą. Taigi bankroto bylos iškėlimo stadijoje pareiškėjui privaloma pateikti FABĮ 4 straipsnio 4 dalyje nurodytą informaciją, tačiau šios informacijos teisingumas gali būti vertinamas bankroto bylos iškėlimo stadijoje, taip pat jau iškėlus bankroto bylą. Iš pareiškimo priedų matyti, kad pareiškėjas įstatymo reikalavimus įvykdė. Todėl pirmosios instancijos teismui kilus abejonių dėl to, ar pareiškėjas sąžiningai pateikė visą informaciją apie gaunamas ar planuojamas gauti pajamas, galėjo šias aplinkybes pasiaiškinti, išreikalaujant atitinkamus duomenis ar juos įpareigojant pateikti pareiškėjus (CPK 179 str. 1 d., 199 str.). Tačiau iš bylos medžiagos nematyti, jog teismas būtų papildomai reikalavęs iš pareiškėjo kokių nors trūkstamų duomenų, todėl darytina išvada, jog teismas buvo nepakankamai aktyvus. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri gali būti paneigiama ištyrus byloje esančius įrodymus ir konstatavus tam tikrų aplinkybių (vengimą atsiskaityti su kreditoriais, pasyvų elgesį, pajamų šaltinio slėpimą ir pan.) buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog bankroto bylos iškėlimo stadijoje pareiškėjas privalo pateikti įstatyme nurodytą informaciją, tačiau šios informacijos teisingumas gali būti vertinamas ne tik bankroto bylos iškėlimo stadijoje, bet ir jau iškėlus bankroto bylą. Bankroto byla gali būti nutraukiama paaiškėjus aplinkybei, jog pareiškėjas pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, turimus įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-516/2014). Taigi teisingos kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyros, kuri reiškia skolininkui reikalingos apsaugos suteikimą su kuo mažesne intervencija į kreditorių teises užtikrinimą teismas gali patikrinti mokumo atkūrimo plano tvirtinimo stadijoje. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo vertintos aplinkybės neatitinka kasacinio teismo praktikos ir yra nepakankamos, kad užkirstų pareiškėjui kelią bankrutuoti. Kadangi, iškėlus bankroto bylą, bankroto administratoriaus skyrimas ir pareigų jam nustatymas yra priskirta pirmosios instancijos teismui, nutartis naikinama, byla grąžinama pirmosios instancijos teismui dėl bankroto bylos iškėlimo spręsti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies, 3 punktu,
nutaria:
Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutartį panaikinti ir perduoti J. I. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.