Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam V. S., jo atstovui advokatui Laurynui Purliui,

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovėms Stasei Kvederienei, Karolinai Butkutei, atstovui Mariui Brigmanui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje UAB „A“ vadovui (direktoriui) V. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 505 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2020 m. birželio 30 d., būdamas UAB „A“ direktoriumi, gamybinio pastato esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrasavininkiu iki 2020 m. birželio 30 d. neįvykdė 2019 m. liepos 26 d. patikrinimo akte Nr. A357-143/19(2.9.2.8-UK9) (toliau – ir Aktas1) ir 2020 m. vasario 5 d. patikrinimo akte Nr. A357-28/20(2.9.2.8-UK9) (toliau – ir Aktas2) pateiktų įpareigojimų, t. y.: nepaskyrė viso pastato techninio prižiūrėtojo, nesudarė komisijos, specialistų grupės kasmetinių ir neeilinių apžiūrų atlikimui; nepateikė pastato techninės priežiūros dokumentų; neorganizavo pastato avarinės būklės šalinimo pagal ekspertų pateiktas rekomendacijas; neorganizavo pastato laikančių konstrukcijų defektų, nurodytų 2019 m. balandžio 24 d. L. U. ekspertizės akte Nr. 190418-1, UAB „E“ 2019 m. spalio 14 d. statinio būklės įvertinimo akte Nr. SE19-08/09, S. S. statinio ekspertizės akte Nr. 19-12/12, šalinimo darbų; nevykdė kas savaitę nuolatinių pastato būklės stebėjimų; apie įpareigojimų vykdymą neinformavo Būsto administravimo skyriaus. Taigi iki Akte2 nurodytos datos ir iki 2020 m. birželio 30 d. Skyriaus specialistams nepateikė jokių patvirtinančių dokumentų dėl Akte2 nurodytų reikalavimų įvykdymo, t. y. nepaskyrė viso pastato techninio prižiūrėtojo, pastato techninės priežiūros organizavimas neatitiko Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 48 straipsnio 1 dalies, taip pažeidė Statybos įstatyme numatytą statinių naudotojų pareigą laikytis normatyviniuose statybos techniniuose dokumentus ar normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus (Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nes neatliko pastato avarinės būklės šalinimo darbų pagal ekspertizių pateiktas rekomendacijas ir pažeidė Statybos įstatymo 48 straipsnio 1 dalį, 47 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. S. apklausiamas teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2011 m. „A“ įsigijo patalpas (duomenys neskelbtini), su tikslu vykdyti automobilių remontą, servisą, sandėliavimą. Įsigijo dalį rūsio patalpų ir visą pirmą aukštą ir sėkmingai vykdė ten veiklą. Nuo 2011 m. gamykla transformavosi į butus, loftus ir pan. ir pastoviai tuos 10 metų vyko su tuo susiję procesai. Dalis pastatų buvo nugriauta, pastatyti daugiabučiai ir šiuo metu likęs vienas (duomenys neskelbtini) pastatas, kurio rūsy ir pirmuose aukštuose vyksta ta pati veikla, kuri ir vyko apie 10 metų. Tačiau nuolat keitėsi viršutinių aukštų ir pastogės savininkai, kurie pastoviai turėjo tikslą naikinti gamybinę veiklą ir vystyti butus, loftus, kūrybines dirbtuves ir pan. Per tą laiką pasikeitė 3-4 vystytojai, visų jų bendras siekis mūsų valdomą primą aukštą ir rūsį perimti kuo pigiau. 2015 m. buvo pasirašyta sutartis, kur davė sutikimą dalinti sklypą, atskirti pastatą, nugriauti dalį patalpų, tačiau ta sutartis nėra iki šiol įvykdyta iki galo. Esminės sąlygos buvo tos, kad sutinka su tuo vykdymu, bet darbai turi būti atlikti kokybiškai ir pagal visus reikalavimus. Nugriovus dalį pastatų ir dalį flygelių viskas sustojo, rūsio patalpos neužsandarintos, neužkastos, stogo konstrukcijos nesutvarkytos iki galo, dėl ko turbūt čia ir kilo didžiausias įspūdis, kad pastatas labai jau avarinis. Nugriauti tokį pastatą būtų gana sudėtinga. Kreipėsi į UAB „B“ atstovus ir visą laiką prašė, reikalavo, kad jie pabaigtų darbus, užsandarintų ir viskas baigtųsi, tačiau darbai iki dabar nebuvo padaryti. Iš savo pusės saugodami turtą pasirašė sutartis dėl techninės priežiūros, kurią vykdo. Reikalavo pabaigti darbus, bet galiausiai nesulaukę ir gavę iš savivaldybės priekaištų, raštų, patys, savo iniciatyva, pasisamdė rangovą ir jau yra padarę didelę dalį darbų. Negali pripažinti kuo yra kaltinamas, nes nesijaučia, kad gali padaryti daugiau negu daro. Jo manymu, pastatas nėra avarinės būklės. Dėl to yra atlikta ne viena ekspertizė, ir vienų pusių ir kitų ir teismo yra paskirtos tos ekspertizės. Pagal 2019 m. liepos 26 d. ir 2020 m. vasario 5 d. patikrinimų aktus, kuriuose nurodyti reikalavimai, pastato avarinės būklės požymiai yra šalinami, yra UAB „C“ rangovas, ši sutartis sudaryta 2020 m. gegužės 6 d., būtent dėl stogo konstrukcijų sutvarkymo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas Laurynas Purlys teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2019 m. liepos 26 d. patikrinimas buvo tąsa, sudėtinė dalis, būtent Vilniaus apygardos administraciniame teisme vykusio ginčo dėl savivaldybės priimto sprendimo uždrausti naudotis visu gamybiniu pastatu. Tai iš esmės Vilniaus apygardos administracinis teismas panaikino savivaldybės 2019 m. liepos 26 d. sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta uždrausti naudotis viso gamybinio pastato patalpomis, neva pastatas yra avarinės būklės. Jų įsitikinimu tas pats aktas, būdamas sudėtine viso patikrinimo dalimi, nebebuvo aktualus. Tame gamybiniame pastate dėl bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo yra pasirinkta konkreti forma, t. y. sudaryta Jungtinės veiklos sutartis, kurios pagrindu veikiantys dalyviai, jų įgalioti asmenys turi pilną teisę spręsti tokius klausimus, kaip dėl statinio techninės priežiūros sutarties sudarymo. Tokia techninės priežiūros sutartis yra sudaryta šiai dienai su techniniu prižiūrėtoju A. N., kuris šiuo atveju ir vykdo viso statinio techninę priežiūrą. Ttikrai negali sutikti su Savivaldybės dėstoma pozicija, kad nėra išrinktas viso statinio techninis prižiūrėtojas. Paskirtam techniniam prižiūrėtojui A. N. pavesta vykdyti viso statinio techninę priežiūrą. Dėl viršutinio aukšto patalpų savininkų, kaip supranta, iš jų dėstomų argumentų procesiniuose dokumentuose kitose bylose, jie yra susitarę tik dėl jų aukštų techninės priežiūros. Techninės priežiūros sutartis, sudaryta su A. N., yra galiojanti, joje numatyta, kad jis vykdo viso statinio techninę priežiūrą, tai atitinkamai jeigu manoma, kad kažkokie įsipareigojimai iš jo pusės nėra tinkamai vykdomi, tai nurodymus tada turėtų duoti techniniam prižiūrėtojui, kad jis neatlieka tinkamai savo funkcijų, o ne reikalauti patalpų savininkų atsakomybės už tokio pobūdžio nurodymus. Iš savo pusės rūsio ir pirmo aukšto patalpų savininkai yra atlikę tuos veiksmus, kad būtų vykdoma statinio techninė priežiūra. Viršutinių patalpų savininkai piktybiškai neįsileidžia pasamdyto techninio prižiūrėtojo atlikti jų patalpų valdomą apžiūrą. Netgi keliose nagrinėtose civilinėse bylose tarp pirmo aukšto ir viršutinių aukštų patalpų savininkų kelis kartus tik su teismo leidimu buvo suteikta galimybė patekti į viršutinių aukštų patalpas. Ši aplinkybė Savivaldybei puikiai žinoma, nes vienoje tokioje apžiūroje dalyvavo ir pati Savivaldybė. Mano, kad statinio techninis prižiūrėtojas pagal savo galimybes veikė tiek, kiek jam sudaro sąlygas veikti viršutinių aukštų patalpų savininkai. Ir šiuo atveju atsakomybė turėtų būti taikoma būtent nesąžiningų viršutinių aukštų patalpų savininkų atžvilgiu, kurie piktybiškai neleidžia atlikti tų patalpų apžiūros.

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovė Karolina Butkutė teismo posėdžio metu paaiškino, kad administracinis teismas iš tikrųjų panaikino Savivaldybės 2019 m. liepos sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta uždrausti naudotis viso gamybinio pastato patalpomis, neva pastatas yra avarinės būklės. Tačiau šis sprendimas dar nėra įsigaliojęs, nes kitos proceso šalys buvo jį apskundusios, todėl šiai dienai jis yra galiojantis. Taip pat nori atkreipti dėmesį, kad 2019 m. liepos 26 d. patikrinimo aktas buvo surašytas ne tik dėl pastato avarinės būklės šalinimo, bet ir dėl viso pastato techninio prižiūrėtojo paskyrimo, kas neturi jokios sąsajos su nagrinėjama administracine byla ir taip pat dėl pastato techninės priežiūros dokumentų pateikimo. Savivaldybės interesas, kad būtų paskirtas viso statinio techninis prižiūrėtojas, būtų vykdomi įsipareigojimai, reikalavimai, kurie numatyti įstatyme, o tai, kas vyksta tarp savininkų, Savivaldybės asmeniškai neliečia.

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovė Stasė Kvederienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad kai vykdoma statinių techninė priežiūra, Savivaldybė tikrina ir statinio techninės priežiūros žurnalą. Tuose žurnaluose yra grafa, kur turi būti įrašyta, kas paskirtas statinio techniniu prižiūrėtoju. Dėl pirmo aukšto techninės priežiūros vykdymo yra informacija, kad paskirtas techninės priežiūros vadovas A. N. ir ta data, rekomendacijos pateikimas, 2020 m. sausio 30 d., o dėl antro-trečio aukšto UAB „D“ yra pasiskyrę įsakymu statinio techninį prižiūrėtoją K. K., paskyrimo pagrindas – statinio techninės priežiūros 2019 m. rugsėjo 10 d. sutartis. Jie kiekvienas dabar atskirai vykdo techninę priežiūrą dalimis, nors statybos įstatyme aiškiai nustatyta, kad turi būti viena statinio priežiūra, turi būti vienas techninės priežiūros vykdymo žurnalas. Savivaldybei nėra svarbu, kad dėl to vyksta teisminiai ginčai, tai neturi įtakos, nes pastato savininkai turi patys priimti sprendimą ir Savivaldybė neturi jokių teisinių svertų reguliuoti jų apsisprendimą. Savivaldybė kontroliuoja, kaip savininkai vykdo statinio techninę priežiūrą ir jų tikslas, kad statinio priežiūra būtų vykdoma įstatymų nustatyta tvarka.

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovas Marius Brigmanas teismo posėdžio metu paaiškino, kad šiuo atveju administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas už teisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdymą pastato bendrasavininkams, kuriems buvo įteikti įpareigojimai. Aktai teikti ne visiems savininkams. Buvo teikti savininkams, kurie 2019 m. liepos mėn. jų žiniomis valdė didžiąja pastato dalį. Tų asmenų galimai buvo daugiau, nes jų skaičius pastoviai kinta, tos patalpos pastoviai parduodamos.

Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus 2019 m. liepos 26 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo akto Nr. A357-143/19(2.9.2.8-UK9) matyti, kad buvo atliktas statinio, esančio adresu (duomenys neskelbtini) patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad rūsio ir pirmo aukšto patalpų viduje – būklė patenkinama, išorėje iš Smolensko gatvės pusės – bloga, antro ir trečio aukšto – bloga, palėpė nebuvo apžiūrima. Konstatuota, kad labiausiai pažeistos yra laikančios perdangų konstrukcijos, kurių griūtis kelia pavojų statinyje ar arti statinio esančių žmonių sveikatai ir net gyvybei, todėl pastatas yra nesaugus ir netinkamas naudoti; statinys yra avarinės būklės; rūsys ir pirmas aukštas nėra papildomai izoliuoti ar kaip nors kitaip apsaugoti nuo viršutinių aukštų griūčių, todėl galima statinio avarija per kelis aukštus; rekomenduotina nutraukti pastato patalpų naudojimą, išramstyti konstrukcijas su avariniais defektais, atidengti visas laikančiąsias konstrukcijas ir kruopščiai ištirti pilna statinio apimtimi, tyrimo rezultatų pagrindu parengti statinio konstrukcijų avarinės būklės likvidavimo projektą, atlikti konstrukcijų stiprinimo arba net pakeitimo statybos-remonto darbus. Be kita ko, patikrinimo akte nurodyti reikalavimai, vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017, nustatyta tvarka, paskirti viso pastato techninį prižiūrėtoją ir pateikti statinių naudojimo priežiūros vykdytojams Skyriui informaciją apie statinio paskirtą techninį prižiūrėtoją, statinio 2019 m. kasmetinės apžiūros aktą, statinio techninį pasą, techninės priežiūros žurnalą, statinio periodinių ir specialiųjų apžiūrų aktus (jeigu yra), projektą, nedelsiant organizuoti pastato avarinės būklės šalinimą pagal ekspertų pateiktas rekomendacijas ir apie įpareigojimų vykdymo eigą iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. informuoti Būsto administravimo skyrių (b. l. 5-10).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus 2020 m. vasario 5 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo akto Nr. A357-28/20(2.9.2.8-UK9) nurodoma, kad pastato savininkai nėra paskyrę vieno bendro pastato techninio prižiūrėtojo, vieni paskyrė – A. N., kiti – K. K.. Pateikti siūlymai reikalavimai: nedelsiant organizuoti pastato pagrindinių laikančių konstrukcijų defektų, nurodytų ekspertizės aktuose, šalinimo darbus; statinio techninę priežiūrą organizuoti statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka, nustatyta tvarka, paskiriant vieną viso pastato techninį prižiūrėtoją, kasmetinių ir neeilinių apžiūrų atlikimui nesudaryti komisija, specialistų grupę, kurios vadovas privalo turėti bet kurios statybos techninės veiklos pagrindinės srities vadovo atestatą; nuolatinius pastato būklės stebėjimus, įvertinant, kad pastato priestato 2p¹/p sijų vienas galas remiasi į pastato vakarinės pusės laikančiąją sieną, kitas į išlikusią nenugriautą priestato sieną, vykdyti kas savaitę, atkreipiant ypatingą dėmesį į pastato laikančiosios sienas besiribojančios su priestatu techninę būklę; apie įpareigojimų vykdymą iki 2020 m. balandžio 17 d. informuoti Būsto administravimo skyrių (b. l. 13-14).

2020 m. liepos 13 d. prašyme dėl bylos sustabdymo nurodoma, kad dėl gamybinio pastato būklės vertinimo ir taikomų poveikio priemonių, tarp Savivaldybės ir gamybinio pastato rūsio ir pirmo aukšto patalpų savininkų Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo sprendžiamas ginčas. Savivaldybė 2019 m. liepos 16 d. sprendimu faktiškai buvo pripažinusi, kad gamybinis pastatas neva yra avarinės būklės ir dėl to uždraudė naudotis šiuo statiniu. Gamybinio pastato rūsio ir pirmo aukšto patalpų savininkai su tokia Savivaldybės pozicija nesutiko ir apskundė minėtą sprendimą teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimu panaikino minėtą savivaldybės sprendimą. Šiuo metu Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra užvesta administracinė byla, kadangi yra apskųstas antro ir trečio aukšto gamybinio pastato savininko UAB „D“. Be to, minėtas UAB „D“ Vilniaus miesto apylinkės teisme netgi yra inicijavęs ir savarankišką civilinę bylą Nr. e2-756-1098/2020, kurioje siekia uždrausti bet kokią veiklą gamybiniame pastate dėl tariamos avarinės statinio būklės. Prašyme, be kita ko, nurodoma, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas faktiškai pripažino, jog šiai dienai nėra pagrindo kalbėti apie gamybinio pastato avarinę būklę, todėl tikslinga sulaukti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje, sprendžiant dėl konkrečių asmenų administracinės atsakomybės taikymo dėl tokio pobūdžio reikalavimo. Pridedami dokumentai (b. l. 48-71).

2020 m. rugpjūčio 3 d. V. S. rašytiniuose paaiškinimuose nurodoma, kad UAB „B“ ir UAB „G“ patalpų savininkai sąmoningai neprižiūrėjo patalpų, siekiant statinį privesti iki tokios būklės, kad rūsio ir pirmo aukšto patalpų savininkų veikla jame būtų nutraukta. Galiausiai rūsio ir pirmo aukšto patalpų savininkai, UAB „B“ ir UAB „G“ 2015 m. vasarą susitarė, kad rūsio ir pirmo aukšto patalpų savininkai neprieštaraus Gamybinio pastato dalies nugriovimui ir žemės sklypo (teritorijos) pertvarkymui. Šalių susitarimas buvo įformintas 2015 m. birželio 12 d. sutartimi. UAB „B“ dalies Gamybinio pastato griovimo darbus pradėjo 2015 m. rudenį. Nugriovus Gamybinio pastato dalį, likusi Gamybinio pastato dalis (t. y. ta dalis, kuri nebuvo griaunama) buvo palikta nesutvarkyta taip, kaip to reikalauja statybų veiklą reglamentuojantys teisės aktai. Įgyvendinant statytojo funkcijas (pareigas), nebuvo nugriauti Gamybinio pastato priestatai bei neatlikti statybos darbai, šalinantys vykdytų griovimo darbų neigiamą poveikį ir užtikrinantys likusios statinio būklės nepablogėjimą. Gamybinio pastato rūsio ir pirmo aukšto patalpų savininkai, gindami savo, kaip Gamybinio pastato bendraturčių, teises ir siekdami užkirsti kelią tiek statinio konstrukcijoms, tiek jų valdomoms patalpoms daromai žalai, Vilniaus miesto apylinkės teisme yra inicijavęs civilinę bylą (Nr. 62-267-294/2020¹), kurioje, be kita ko, yra reiškiamas reikalavimas dėl įpareigojimo pašalinti pažeidimą - atlikti būtinus statybos darbus vykdytų griovimo darbų neigiamam poveikiui pašalinti. Tačiau UAB „D“ ir UAB „G“ nepalaiko reikalavimų, kurie būtų naudingi visiems Gamybinio pastato patalpų savininkams - patenkinus bei vėliau įvykdžius pareikštą reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti statybos darbus, būtų užtikrinta tai, kad bendra statinio bei jo konstrukcijų būklė neblogėtų. Ši aplinkybė aiškiai parodo, kad UAB „D" ir UAB „G" nėra suinteresuoti tinkama tiek savo patalpų, tiek statinio konstrukcijų priežiūra. Taip pat nurodoma, kad rūsio ir pirmo aukšto jungtinės veiklos sutarties pagrindu, statinio techninę priežiūrą yra pavedę vykdyti techniniam prižiūrėtojui A. N., tačiau jam viršutinių aukštų patalpų savininkai nesudaro techninių galimybių patekti į jų valdomas patalpas, todėl pasamdytas techninis prižiūrėtojas užtikrina tinkamą savo funkcijų vykdymą ta apimtimi, kuria turi realias ir objektyvias galimybes apžiūrėti konkrečias patalpas. Be kita ko, nurodoma, kad iš savo pusės gamybinio pastato rūsio ir pirmo aukšto patalpų savininkai yra atlikę visus nuo jų valios priklausiančius veiksmus, kad statinio techninė priežiūra būtų organizuojama ir vykdoma (b. l. 80-139).

Dėl V. S. kaltės, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje

Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi, tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-30-699/2017; 2AT-10-693/2018).

Šioje byloje V. S. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas UAB „A“ direktoriumi, gamybinio pastato esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrasavininkiu iki 2020 m. birželio 30 d. neįvykdė Akte1 ir Akte2 pateiktų įpareigojimų, t. y.: nepaskyrė viso pastato techninio prižiūrėtojo, nesudarė komisijos, specialistų grupės kasmetinių ir neeilinių apžiūrų atlikimui; nepateikė pastato techninės priežiūros dokumentų; neorganizavo pastato avarinės būklės šalinimo pagal ekspertų pateiktas rekomendacijas; neorganizavo pastato laikančių konstrukcijų defektų, nurodytų 2019 m. balandžio 24 d. L. U. ekspertizės akte Nr. 190418-1, UAB „E“ 2019 m. spalio 14 d. statinio būklės įvertinimo akte Nr. SE19-08/09, S. S. statinio ekspertizės akte Nr. 19-12/12, šalinimo darbų; nevykdė kas savaitę nuolatinių pastato būklės stebėjimų; apie įpareigojimų vykdymą neinformavo Būsto administravimo skyriaus. Taigi iki Akte2 nurodytos datos ir iki 2020 m. birželio 30 d. Skyriaus specialistams nepateikė jokių patvirtinančių dokumentų dėl Akte2 nurodytų reikalavimų įvykdymo, t. y. nepaskyrė viso pastato techninio prižiūrėtojo, pastato techninės priežiūros organizavimas neatitiko Statybos įstatymo 48 straipsnio 1 dalies, taip pažeidė Statybos įstatyme numatytą statinių naudotojų pareigą laikytis normatyviniuose statybos techniniuose dokumentus ar normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus (Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nes neatliko pastato avarinės būklės šalinimo darbų pagal ekspertizių pateiktas rekomendacijas ir pažeidė Statybos įstatymo 48 straipsnio 1 dalį, 47 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pareigūnų neįleidimą į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimą pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimą, atsisakymą paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimą, vengimą atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus. ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali ir nereikalauja padarinių – nusižengimas laikomas baigtu, kai kaltininkas atlieka bent vieną iš alternatyvių veiksmų, vadinasi, pats įpareigojimų nevykdymo faktas yra neteisėtas ir užtraukia atsakomybę. Šis administracinis nusižengimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (nerūpestingai ar dėl nepagrįsto pasitikėjimo).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo V. S. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. S. teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad nuo 2011 m. gamykla transformavosi į butus, loftus ir pan. Dalis pastatų buvo nugriauta, pastatyti daugiabučiai ir šiuo metu likęs vienas (duomenys neskelbtini) pastatas, kurio rūsy ir pirmuose aukštuose vyksta ta pati veikla, kuri ir vyko apie 10 metų. Nuolat keitėsi viršutinių aukštų ir pastogės savininkai, kurie turėjo tikslą naikinti gamybinę veiklą ir vystyti butus, loftus, kūrybines dirbtuves ir pan. 2015 m. buvo pasirašyta sutartis, kur davė sutikimą dalinti sklypą, atskirti pastatą, nugriauti dalį patalpų, tačiau sutartis nėra iki šiol įvykdyta iki galo. Nugriovus dalį pastatų ir dalį flygelių viskas sustojo, rūsio patalpos neužsandarintos, neužkastos, stogo konstrukcijos nesutvarkytos iki galo, dėl ko turbūt čia ir kilo didžiausias įspūdis, kad pastatas labai jau avarinis. Negali pripažinti kuo yra kaltinamas, nes nesijaučia, kad gali padaryti daugiau negu daro. Jo manymu, pastatas nėra avarinės būklės. Pagal 2019 m. liepos 26 d. ir 2020 m. vasario 5 d. patikrinimų aktus, kuriuose nurodyti reikalavimai, pastato avarinės būklės požymiai yra šalinami.

Tuo tarpu Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovės teismo posėdžio metu paaiškino, kad administracinis teismas iš tikrųjų panaikino Savivaldybės 2019 m. liepos sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta uždrausti naudotis viso gamybinio pastato patalpomis, neva pastatas yra avarinės būklės. Tačiau šis sprendimas dar nėra įsigaliojęs, nes kitos proceso šalys buvo jį apskundusios, todėl šiai dienai jis yra galiojantis. 2019 m. liepos 26 d. patikrinimo aktas buvo surašytas ne tik dėl pastato avarinės būklės šalinimo, bet ir dėl viso pastato techninio prižiūrėtojo paskyrimo, kas neturi jokios sąsajos su nagrinėjama administracine byla ir taip pat dėl pastato techninės priežiūros dokumentų pateikimo. Savivaldybės interesas, kad būtų paskirtas viso statinio techninis prižiūrėtojas, būtų vykdomi įsipareigojimai, reikalavimai, kurie numatyti įstatyme. Savivaldybei nėra svarbu, kad dėl to vyksta teisminiai ginčai, tai neturi įtakos, nes pastato savininkai turi patys priimti sprendimą ir Savivaldybė neturi jokių teisinių svertų reguliuoti jų apsisprendimą. Savivaldybė kontroliuoja, kaip savininkai vykdo statinio techninę priežiūrą ir jų tikslas, kad statinio priežiūra būtų vykdoma įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėtina, jog minėtų asmenų paaiškinimus detalizuoja byloje esantys 2019 m. liepos 26 d. ir 2020 m. vasario 5 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo aktai (b. l. 5-10, 13-14), iš kurių matyti, kad išties bendrasavininkams yra pateikti reikalavimai – paskirti viso pastato techninį prižiūrėtoją, nedelsiant organizuoti pastato avarinės būklės šalinimą pagal ekspertų pateiktas rekomendacijas (2019 m. liepos 26 d. aktas) ir nedelsiant organizuoti pastato pagrindinių laikančių konstrukcijų defektų, nurodytų ekspertizės aktuose, šalinimo darbus (2020 m. vasario 5 d. aktas).

Teismas pažymi, kad administracinio nusižengimo protokole bylos esmė aprašyta gremėzdiškai ir gana nekonkrečiai, protokolas kupinas perteklinių faktinių aplinkybių, kurių dalis apskritai neaišku, kodėl inkriminuojamos administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. S., kaip antai tokios aplinkybės, kurios savo esme priskirtinos pastato techninio prižiūrėtojo, o ne statinio naudotojo kompetencijai, pvz., pastato būklės kassavaitinis stebėjimas; pastato būklės avarinių darbų šalinimo organizavimas, pastato techninės priežiūros dokumentų pateikimas, komisijos ar specialistų grupės kasmetinių ir neeilinių apžiūrų atlikimui nesudarymas. Taigi, nėra pagrindo V. S. taikyti administracinę atsakomybę pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį už įpareigojimų, kurių vykdymas nėra priskirtinas jo kompetencijai, neįvykdymą. Pažymėtina, kad pagal Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 3 punktą, statinio naudotojai privalo šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka organizuoti ir (ar) atlikti statinio techninę priežiūrą. Pagal šio įstatymo 48 straipsnio 1 dalį, statinio naudotojo pareigos iš esmės susijusios su statinio techninės priežiūros organizavimu ūkio būdu arba sutarties pagrindu paskiriant statinio techninį prižiūrėtoją. Taigi, tais atvejais, kai paskiriamas techninis prižiūrėtojas, būtent šiam asmeniui tenka pareiga vykdyti pastato techninę priežiūrą, laikantis Statybos įstatymo 48 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatų ir kitų šią sritį reglamentuojančių teisės aktų.

Bendrame kontekste pažymėtina, kad pagal Statybos įstatymo 48 straipsnio 3 dalį, būtent statinio techninis prižiūrėtojas, atlikdamas konkretaus statinio techninę priežiūrą, vykdo organizacines ir technines priemones statinio techninei būklei palaikyti, kad būtų užtikrinti Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatyti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad statinio techninę priežiūrą sudaro: 1) nuolatinis statinio būklės stebėjimas, kurio tikslas – nustatyti vizualiai pastebimus statinio būklės pokyčius statinio naudojimo metu; 2) statinio periodinės ir specializuotos apžiūros, kurių tikslas – nustatyti statinio techninės būklės pokyčius per tam tikrą laiką arba kitais atvejais, jeigu tokios apžiūros numatytos šio įstatymo 48 straipsnio 4 dalyje nurodytose taisyklėse; 3) pastebėtų statinio būklės defektų šalinimas; 4) remonto (paprastojo arba kapitalinio) organizavimas. Tuo tarpu pagal šio įstatymo 1 dalį, statinio naudotojo (šiuo atveju savininko ar bendrasavininko) pareigos iš esmės susijusios su statinio techninės priežiūros organizavimu ūkio būdu arba sutarties pagrindu paskiriant statinio techninį prižiūrėtoją. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal STR 1.03.07:2017 32 punkto nuostatas, nesudėtingųjų statinių [9.17], vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų ir jų priklausinių, taip pat įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą žemės ūkio paskirties pastatų [9.26] techninę priežiūrą gali atlikti patys Naudotojai, nepaskirdami statinio techninio prižiūrėtojo. Šiame punkte nurodytų statinių naudotojams kvalifikaciniai reikalavimai nekeliami, statinių ar atskirų jų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos nuolatiniai stebėjimai ir kasmetinės apžiūros neprivalomos. Kitais negu šiame punkte nurodytais atvejais, statinio techniniai prižiūrėtojai turi būti paskirti tiksliai nurodant statinius, kurių techninę priežiūrą jiems pavesta atlikti. Todėl sistemiškai aiškinant minėtų teisės aktų nuostatas manytina, kad tais atvejais, kai statinio naudotojas paskiria techninį prižiūrėtoją, būtent pastarajam tenka pareiga laikantis teisės aktų reikalavimų vykdyti techninę pastato priežiūrą. Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad iš bylos medžiagos matyti, jog aktualaus pastato, esančio (duomenys neskelbtini) savininkai, nesutardami tarpusavyje, paskyrė du pastato techninius prižiūrėtojus K. K. ir A. N., kas bus aptarta vėliau. Taigi būtent ne pastato naudotojai, o su naudotojais sudarytų sutarčių pagrindų veikiantys pastato techniniai prižiūrėtojai turi pareigą koordinuoti savo veiksmus tarpusavyje ir stebėti pastato būklę; organizuoti pastato būklės avarinių darbų šalinimą, pildyti ir teikti kompetentingoms institucijoms pastato techninės priežiūros dokumentus, taip pat inicijuoti komisijų ar specialistų grupių kasmetinių ir neeilinių apžiūrų atlikimui sudarymą statinio naudotojo lėšomis, kaip tai nustato statybos techninio reglamento STR 1.03.07:2017 33, 34, 35, 37, 38, 39, 42 ir kt. punktai, kuriuose įtvirtintos pastato techninio prižiūrėtojos teisės ir pareigos.

Teismas, spręsdamas dėl Akte1 ir Akte2 nurodyto įpareigojimo dėl statinio techninio prižiūrėtojo paskyrimo nevykdymo, pažymi, kad iš pastato bendrasavininkų visuotinio susirinkimo, vykusio 2018 m. gegužės 24 d., posėdžio protokolo Nr. 1 matyti, kad jau tuo metu techninio prižiūrėtojo pareigas vykdė V. L. (b. l. 104-107). Pagal 2019 m. gruodžio 1 d. statinio techninės priežiūros sutartį Nr. 2019/12/01, vadovaujantis statinio, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkų jungtinės veiklos sutarties Nr. 1-JVS pagrindu, J. S. sudarė šią sutartį su A. N., kuris įsipareigojo atlikti statinio techninės priežiūros paslaugas (b. l. 108-109). Nepaisant to, kitos dalies pastato patalpų (1 aukšto) savininkai, tame tarpe ir UAB „A“ teismui pateikė ieškinį dėl gamybinio pastato, (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų susirinkimų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, kuriuo, be kita ko, ginčija ir 2019 m. rugpjūčio 14 d. protokolą, kuriuo UAB „D“ 2019 m. rugpjūčio 14 d. organizavo statinio, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų susirinkimą, kurio metu išrinktas viso pastato, esančio (duomenys neskelbtini), techninis prižiūrėtojas K. K. (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-7032-918/2020). Kartu iš bylos medžiagos matyti, kad kita dalis aktualaus pastato patalpų (2, 3 aukštų) savininkų paskyrė kitą techninį prižiūrėtoją K. K. (b. l. 13-14). Taigi, iš esmės šiuo metu veikia du pastato techniniai prižiūrėtojai K. K. ir A. N., kurie dėl egzistuojančių nesutarimų tarp patalpų savininkų (neįsileidimo į patalpas ir pan.) nekoordinuoja veiksmų tarpusavyje ir iš esmės techninę priežiūrą vykdo atskirose pastato dalyse. Nesant šių techninių prižiūrėtojų veiksmų derinimo tarpusavyje ir bendrumo viso pastato kontekste, tokia techninių prižiūrėtojų veikla, kaip teisingai nurodoma administracinio nusižengimo protokole, neatitinka Statybos įstatymo 48 straipsnio 1 dalies ir statybos techninio reglamento STR 1.03.07:2017 32 ir 33 punkto reikalavimų. Nepaisant to, pažymėtina, kad įvertinus faktą, kad UAB „A“ vadovas V. S. kartu su dalimi kitų pastato savininkų susirinkime paskyrė pastato techninį prižiūrėtoją A. N., kas matyti ir iš bylos medžiagoje esančios statinio techninės priežiūros sutarties, sudarytos tarp J. S. ir A. N., kopijos (b. l. 108-109), V. S. teiktų rašytinių paaiškinimų (b. l. 81-82), tačiau šis sprendimas dėl techninio prižiūrėtojo paskyrimo ginčijamas teisme, o kitas techninis prižiūrėtojas K. K. kitų patalpų savininkų paskirtas be V. S. žinios ir nesant jo valios, teismas neturi pagrindo pripažinti, kad UAB „A“ ir šios įmonės vadovas V. S. nesiėmė priemonių tam, kad būtų paskirtas viso pastato techninis prižiūrėtojas. Kitaip tariant, Akte1 ir Akte2 nurodytas įpareigojimas paskirti vieną viso pastato techninį prižiūrėtoją neįvykdytas dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo V. S. valios, atitinkamai teismas negali nustatyti nei tyčinės, nei neatsargios V. S. kaltės neįvykdant minimų įpareigojimų. Nesant vieno iš būtinųjų ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties subjektyviojo požymio – kaltės, administracinė atsakomybė pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį negalima.

Pažymėtina ir tai, kad tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas, tiek institucijos atstovės teisme paaiškino, jog dėl gamybinio pastato būklės vertinimo ir taikomų poveikio priemonių, tarp Savivaldybės ir gamybinio pastato rūsio ir pirmo aukšto patalpų savininkų Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo sprendžiamas ginčas. Savivaldybė 2019 m. liepos 16 d. sprendimu uždraudė pastate vykdyti bet kokią veiklą, nesusijusią su pastato avarinės būklės šalinimo darbų atlikimu, kurį Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimu panaikino. Šiuo metu šis sprendimas yra apskųstas ir administracinė byla Nr. eA-3395-502/2020 nagrinėjama Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Taip pat Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-756-1098/2020, kurioje UAB „D“ siekia uždrausti bet kokią veiklą gamybiniame pastate dėl pastato avarinės statinio būklės jame vykdyti ūkinę-komercinę veiklą, UAB „A“ įtraukta atsakovu. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama dar viena civilinė byla Nr. e2-7032-918/20202, kurioje kiti pastato bendrasavininkai, tame tarpe ir UAB „A“, pareiškė civilinį ieškinį bendrovei UAB „D“ dėl gamybinio pastato patalpų savininkų susirinkimų sprendimų pripažinimo negaliojančiais. Taigi, su Akte1 ir Akte2 nurodytų įpareigojimų vykdymu, tarp aktualaus pastato savininkų kilę daug teisminių ginčų, kurie nagrinėjami tiek administraciniuose, tiek bendros kompetencijos teismuose ir iki šiol nėra galutinai išspręsti. O tai iš esmės apsunkina UAB „A“ ir šios įmonės vadovo V. S. galimybes objektyviai vykdyti minimuose aktuose nurodytus įpareigojimus. Taigi, kaip jau minėta, dėl pastato būklės avaringumo kilęs teisminis ginčas. Vilniaus apygardos administracinis teismas yra panaikinęs savivaldybės sprendimą dėl pastato pripažinimo avarinės būklės, o šis teismo sprendimas apskųstas Vyriausiajam administraciniam teismui ir byla neišnagrinėta. Tiesa, vien ši aplinkybė lyg ir nesudaro pagrindo išvadai, kad asmenys neturi vykdyti savivaldybės sprendimo, kuriuo pastatas pripažintas avariniu ir iš šio sprendimo išplaukiančių Akte1 ir Akte2 nurodytų įpareigojimų organizuoti avarinės būklės šalinimą, kadangi net ir apskundus žemesniojo teismo sprendimą, savivaldybės sprendimas šiuo metu galioja iki tol, kol jis nebus panaikintas galutiniu ir neskundžiamu teismo sprendimu. Vis tik šioje dalyje pastebėtina, kad Akte1 ir Akte2 nurodytų įpareigojimų organizuoti pastato avarinės būklės šalinimą, t. y. organizuoti laikančių konstrukcijų defektų, nurodytų 2019 m. balandžio 24 d. L. U. ekspertizės akte Nr. 190418-1, UAB „E“ 2019 m. spalio 14 d. statinio būklės įvertinimo akte Nr. SE19-08/09, S. S. statinio ekspertizės akte Nr. 19-12/12 šalinimo darbus, apsunkina ne tik tai, kad iki šiol nėra galutinio ir neskundžiamo administracinių teismų sprendimo dėl pastato avarinės būklės. Maža to, tarp pastato savininkų iškelta nemažai civilinių bylų, susijusių su šio pastato naudojimu, avaringumu, padarinių šalinimu, patalpų naudojimu, kai tai draudžiama ir pan. (dėl deklaracijos apie statinio statybos (griovimo) užbaigimą, statinio teisinės registracijos panaikinimo ir įpareigojimo pašalinti pažeidimą, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovas UAB „A“ (civilinė byla Nr. e2-267-294/2020), UAB „D“ ieškinys dėl uždraudimo atlikti veiksmus, keliančius žalai atsirasti, atsakovas UAB „A“ (civilinė byla Nr. e2-756-1098/2020), dėl gamybinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų susirinkimų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, ieškovas UAB „A“ (civilinė byla Nr. e2-7032-918/2020)). Visos šios aplinkybės rodo, kad UAB „A“ ir šios įmonės vadovas V. S. neturėjo objektyvios galimybės įvykdyti Akte1 ir Akte2 nurodytus įpareigojimus, susijusius su pastato avarinės būklės šalinimu, kadangi tai priklauso nuo visų bendrasavininkų valios, jų pozicijų ginčuose ir pan. Taigi, ir šiuo atveju teismas neturi pagrindo nustatyti nei tyčinės, nei neatsargios V. S. kaltės neįvykdant Akte1 ir Akte2 minimų įpareigojimų, susijusių su avarinės pastato būklės darbų šalinimo organizavimu. Kaip minėta, nesant vieno iš būtinųjų ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties subjektyviojo požymio – kaltės, administracinė atsakomybė negalima.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog V. S. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, požymių, todėl administracinio nusižengimo teisena jam nutrauktina ANK 591 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Dėl atstovavimo išlaidų

Nagrinėjamu atveju, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. S., kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta, prašo priteisti 601,25 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos, susijusios su advokato teisinės pagalbos apmokėjimu – rašytinių paaiškinimų parengimas, prašymo stabdyti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą iki tol, kol bus išnagrinėta kita administracinė byla, parengimas, prašymo dėl įrodymų prijungimo prie bylos medžiagos parengimas, pasirengimas ir atstovavimas 2020 m. liepos 14 d., 2020 m. rugpjūčio 3 d., 2020 m. rugsėjo 17 d. posėdžiuose. Minėtas išlaidas prašo priteisti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos.

ANK 577 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė nagrinėjant bylą naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba. Tačiau nuostatų dėl administracinių nusižengimų procese atsiradusių išlaidų advokatui atlyginimo įstatymų leidėjas neįtvirtino. Pagal ANK 666 straipsnį administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato galimybę tik pripažinus kaltinamąjį kaltu iš jo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, tačiau nenumato galimybės išteisintajam (šiuo atveju asmeniui, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta) išieškoti jo gynybos išlaidas iš valstybės ar jos institucijų (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-138-383/2018). Pagal BPK 103 straipsnio 6 dalį, be proceso išlaidų, nurodytų šio straipsnio 1–5 punktuose, proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Tačiau sistemiškai aiškinant šias BPK nuostatas darytina išvada, kad BPK 106 straipsnio 1 dalies norma yra specialioji BPK 105 straipsnio 5 dalies normos atžvilgiu, todėl proceso dalyvio turėtų išlaidų savo nuožiūra pasikviesto (pasirinkto) advokato paslaugoms atlyginimas (apmokėjimas) iš valstybės lėšų nepriteistinas. Tokias išlaidas, kaip tai nurodyta BPK 106 straipsnio 1 dalyje, apmoka pats proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pasikvietė advokatą ginti jo teisių ir teisėtų interesų baudžiamajame procese. Vien tai, kad valstybinio kaltinimo byloje baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo priimtas palankus sprendimas (išteisinamasis nuosprendis), savaime nesudaro pagrindo priteisti jam jo turėtas išlaidas gynybai iš valstybės baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-338/2014, 2K-260-303/2015, 2K-14-222/2016, 2K-7-76-222/2016). Šios nuostatos, vadovaujantis ANK 666 straipsniu, taikytinos ir administracinio nusižengimo teisenoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-16-1073/2020). Kadangi procesas šiuo atveju buvo pradėtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos iniciatyva, V. S. prašymas priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkinamas. Šiuo atveju V. S., siekdamas, kad jo patirtos bylinėjimosi išlaidos būtų atlygintos, turi teisę kreiptis į teismą dėl patirtos žalos atlyginimo pasinaudodamas kitu procesiniu būdu (2AT-35-788/2020).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalimi, 591 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 644, 646 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nutraukti V. S. administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalį, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.