Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus (toliau – ir Institucija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 2 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. A.18.-2197-957/2020, kuriuo V. S. nutraukta administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 505 straipsnio 1 dalį, nes jo padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. V. S. 2020-06-30 buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. SAVAD-13-ANR—P-41818-2020 pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2020-06-30, būdamas UAB „J“ direktoriumi, gamybinio pastato esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrasavininkiu iki 2020-06-30 neįvykdė 2019-07-26 patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Aktas1) ir 2020-02-05 patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Aktas2) pateiktų įpareigojimų, t. y.: nepaskyrė viso pastato techninio prižiūrėtojo, nesudarė komisijos, specialistų grupės kasmetinių ir neeilinių apžiūrų atlikimui; nepateikė pastato techninės priežiūros dokumentų; neorganizavo pastato avarinės būklės šalinimo pagal ekspertų pateiktas rekomendacijas; neorganizavo pastato laikančių konstrukcijų defektų, nurodytų 2019-04-24 d. L. U. ekspertizės akte Nr. 190418-1, UAB „E“ 2019-10-14 statinio būklės įvertinimo akte Nr. SE19-08/09, S. S. statinio ekspertizės akte Nr. 19-12/12, šalinimo darbų; nevykdė kas savaitę nuolatinių pastato būklės stebėjimų; apie įpareigojimų vykdymą neinformavo Būsto administravimo skyriaus. Taigi, iki Akte2 nurodytos datos ir iki 2020-06-30 skyriaus specialistams nepateikė jokių patvirtinančių dokumentų dėl Akte2 nurodytų reikalavimų įvykdymo, t. y. nepaskyrė viso pastato techninio prižiūrėtojo, pastato techninės priežiūros organizavimas neatitiko Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 48 straipsnio 1 dalies, taip pažeidė Statybos įstatyme numatytą statinių naudotojų pareigą laikytis normatyviniuose statybos techniniuose dokumentus ar normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus (Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nes neatliko pastato avarinės būklės šalinimo darbų pagal ekspertizių pateiktas rekomendacijas ir pažeidė Statybos įstatymo 48 straipsnio 1 dalį, 47 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-10-02 nutarimu V. S. administracinio nusižengimo teiseną nutraukė, pripažinęs, kad jo veiksmuose nėra ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių. Apylinkės teismas pažymėjo, kad administracinio nusižengimo protokole bylos esmė aprašyta gremėzdiškai ir gana nekonkrečiai, protokolas kupinas perteklinių faktinių aplinkybių, kurių dalis savo esme priskirtinos pastato techninio prižiūrėtojo, o ne statinio naudotojo kompetencijai, pvz., pastato būklės kassavaitinis stebėjimas; pastato būklės avarinių darbų šalinimo organizavimas, pastato techninės priežiūros dokumentų pateikimas, komisijos ar specialistų grupės kasmetinių ir neeilinių apžiūrų atlikimui nesudarymas, ir todėl sprendė, kad nėra pagrindo V. S. taikyti administracinę atsakomybę pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį už įpareigojimų, kurių vykdymas nėra priskirtinas jo kompetencijai, neįvykdymą. Teismas akcentavo, kad pagal Statybos įstatymo 48 straipsnio 3 dalį, būtent statinio techninis prižiūrėtojas, atlikdamas konkretaus statinio techninę priežiūrą, vykdo organizacines ir technines priemones statinio techninei būklei palaikyti, kad būtų užtikrinti Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatyti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę. Pastato, esančio (duomenys neskelbtini) savininkai, nesutardami tarpusavyje, paskyrė du pastato techninius prižiūrėtojus K. K. ir A. N., taigi būtent su naudotojais sudarytų sutarčių pagrindų veikiantys pastato techniniai prižiūrėtojai turi pareigą koordinuoti savo veiksmus tarpusavyje ir stebėti pastato būklę; organizuoti pastato būklės avarinių darbų šalinimą, pildyti ir teikti kompetentingoms institucijoms pastato techninės priežiūros dokumentus, taip pat inicijuoti komisijų ar specialistų grupių kasmetinių ir neeilinių apžiūrų atlikimui sudarymą statinio naudotojo lėšomis, kaip tai nustato statybos techninio reglamento STR 1.03.07:2017 33, 34, 35, 37, 38, 39, 42 ir kt. punktai, kuriuose įtvirtintos pastato techninio prižiūrėtojos teisės ir pareigos. Dėl egzistuojančių nesutarimų tarp patalpų savininkų (neįsileidimo į patalpas ir pan.) šie pastato techniniai prižiūrėtojai nekoordinuoja veiksmų tarpusavyje ir iš esmės techninę priežiūrą vykdo atskirose pastato dalyse, todėl nesant jų veiksmų derinimo tarpusavyje ir bendrumo viso pastato kontekste, tokia techninių prižiūrėtojų veikla neatitinka Statybos įstatymo 48 straipsnio 1 dalies ir statybos techninio reglamento STR 1.03.07:2017 32 ir 33 punkto reikalavimų. UAB „J“ vadovo V. S. kartu su dalimi kitų pastato savininkų susirinkime priimtas sprendimas paskirti pastato techninį prižiūrėtoją A. N. ginčijamas teisme, o kitas techninis prižiūrėtojas K. K. kitų patalpų savininkų paskirtas be V. S. žinios ir nesant jo valios, todėl teismas vertino, kad nėra pagrindo pripažinti, jog UAB „J“ ir šios įmonės vadovas V. S. nesiėmė priemonių tam, kad būtų paskirtas viso pastato techninis prižiūrėtojas, t. y. įpareigojimas paskirti vieną viso pastato techninį prižiūrėtoją, nurodytas Akte1 ir Akte2, neįvykdytas dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo V. S. valios, ir nustatė, kad V. S. neįvykdant minimų įpareigojimų, jo veiksmuose (neveikime) nėra nei tyčinės, nei neatsargios kaltės, juolab, kad dėl pastato būklės avaringumo yra sprendžiamas teisminis ginčas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai

3. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyrius apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-02 nutarimą ir priimti naują nutarimą - pripažinti UAB „J“ vadovą V. S. kaltu padarius nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje, ir skirti minėto straipsnio dispozicijoje numatytą baudą.

3.1. Institucijos tvirtinimu, apylinkės teismas netinkamai taikė materialinės teisės normą. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad Statybos įstatymo 48 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą teisės normą aiškinant lingvistiškai akivaizdu, jog, priešingai nei teigiama skundžiamajame nutarime, nustačius, jog pastatas ar jo dalis galimai yra avarinė, techninės priežiūros privalo imtis ir pastato naudotojas (šiuo atveju atsakomybėn traukiamas asmuo), ir techninis prižiūrėtojas, nes avarinė būklė yra pavojinga visuomenei, pažeidžia viešąjį interesą, tad ir teisinis reguliavimas tokiais atvejais tampa griežtesnis. Minėto Statybos įstatymo straipsnis išskiria asmenų grupę, kurie turi pareigą, pastato pripažinimo avariniu atvejais, kuo skubiau vykdyti pastato techninę priežiūrą tiek, kiek minėti asmenys objektyviai gali tai atlikti. Įstatymų leidėjas, priimdamas Statybų įstatymo 48 straipsnio 6 dalį, akivaizdžiai skiria didesnį saugumą avariniams pastatams, tad įpareigoja tiek pastato naudotoją, tiek techninį prižiūrėtoją nedelsiant imtis priemonių avarinei būklei pašalinti, kadangi bet kuriuo atveju pastatas gali padaryti žalą aplinkiniams asmenims ar aplinkai. Atkreiptinas dėmesys, kad kitais atvejais (kai pastatas nėra avarinis) už netinkamą priežiūrą atsako tik techninis prižiūrėtojas. Be kita ko, Statybų įstatymo 60 straipsnyje įtvirtinta procedūra, kai asmenys netinkamai vykdo techninę priežiūrą. Pažymi, kad tik šiame straipsnyje (neįskaitant 48 straipsnio 6 dalies) administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas tiek pastato naudotojas, tiek savininkas.

3.3. Skunde nurodoma, kad surašius du patikrinimo aktus (pastaba - Aktas1 ir Aktas2), nei vienas tinkamai nebuvo įvykdytas, nors paminėtos Statybos įstatymo normos numato, kad naudotojai bent jau turėtų inicijuoti vieno asmens išrinkimą techniniu prižiūrėtoju, tačiau negalėjimą tą padaryti argumentuoja pastato savininkų nesutarimais, tarpusavio ginčais teisme, net jei toks protokole nurodytų reikalavimų neatlikimas prieštarauja įstatymui. Nors teismas konstatavo (galimai ir nustatė), jog keliami reikalavimai neįvykdomi dar prieš imantis veiksmų, būtinų siekiant įgyvendinti reikalavimus, tačiau iš skundžiamo nutarimo turinio nėra aišku, kokiais duomenimis remiantis teigiama, jog buvo nustatytas reikalavimų įvykdymo neįmanomumas: byloje nėra pateikta duomenų, kurie patvirtintų aplinkybę, jog dar prieš imantis veiksmų, reikalingų reikalavimų įvykdymui, būtų nustatyta aplinkybė, kad šie reikalavimai yra neįmanomi. Papildomai atkreipia dėmesį, jog Institucija negavo jokių patvirtinančių dokumentų dėl Akte2 nurodytų reikalavimų įvykdymo, t. y. nėra paskirtas viso pastato techninis prižiūrėtojas, pastato techninės priežiūros organizavimas neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 48 straipsnio 1 dalies, kasmetinių ir neeilinių apžiūrų atlikimui nesudaryta komisija, specialistų grupė, nepateikti Pastato techninės priežiūros dokumentus, nebuvo bendradarbiauta ir su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos specialistais, o tai akivaizdžiai patvirtina V. S. neveikimą, kurio pakanka kvalifikuoti ANK 505 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėtį.

3.4. Akcentuojama, kad nagrinėjamu atveju Pastato būklė kėlė (ir galimai vis dar kelia) pavojų aplinkinių sveikatai, tad V. S., kaip Pastato naudotojas turėjo imtis priemonių, siekiant apsaugoti gyventojus, pašalinius asmenis. Vien tai, kad jis organizavo naudotojų ir savininkų susirinkimą, kurio metu nebuvo išrinktas vienas techninis prižiūrėtojas, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog tokių veiksmų, kaip Pastato naudotojui, pakako avarinei būklei pašalinti, nesulaukiant administracinės nuobaudos. Skunde pažymima, kad Statinių priežiūrą vykdančių institucijų teisėti reikalavimai atsakomybėn traukiamam asmeniui, kaip pastato savininkui, yra privalomi, o nesutikimas su šiais reikalavimas nesudaro pagrindo jų savavališkai nevykdyti.

3.5. Skunde nesutinkama, kad tai, jog su kita dalimi statinio bendrasavininkų tebevyksta teisminiai ginčai civilinio proceso tvarka, yra objektyvi aplinkybė, kuri pašalina V. S. kaltę. Nurodoma, jog buvo surašyti du pastato patikrinimo aktai, abu buvo galiojantys, todėl ir privalomi administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, o vien tai, kad nagrinėjamos civilinės bylos, galimai susijusios su ginčo pastatu, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nėra V. S. kaltės (tyčinės ar neatsargios). Pastebima, kad su administracinio nusižengimo byla susijusių dokumentų apskundimas civiline ar/ir administracine tvarka per se (savaime) nesustabdo patikrinimo aktu vykdymo, kadangi administracinio nusižengimo protokolo surašymo dieną namas buvo avarinis. Pabrėžiama, jog šioje situacijoje namo naudotojas turi tam tikrą interesą dėl tolesnio pastato naudojimo tvarkos, tačiau Institucija siekia tik saugaus pastato naudojimo, jei namas galimai gali kelti pavojų kitiems asmenims ar jų turtui, o namo naudotojai nesiima priemonių avarinę padėtį pakeisti, už neveikimą turėtų būti taikoma sankcija.

3.6. Institucijos teigimu, buvo priimtas aktas, kuris yra privalomas naudotojams, techniniam prižiūrėtojui, aktu buvo suformuota pareiga laikytis ir vykdyti teisės aktus, pašalinti avarinę pastato būklę, V. S., kaip ir kiti gamybinio pastato bendrasavininkai, buvo įpareigotas veikti kuo greičiau, organizuoti avarinės situacijos šalinimą nedelsiant, užkirsti kelią tolesniam žalos didėjimui, tačiau šių įpareigojimų per nustatytus terminus neįvykdė.

3.7. Skunde tvirtinama, jog V. S. veiksmuose yra ir kiti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymiai: iš bylos medžiagos matyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens neveikimas, kaltė (galimai neatsargumas), pažeistas teisinis gėris (objektas), ir tinkamas subjektas, o padariniai ANK 505 straipsnyje įtvirtintam administraciniam nusižengimui nėra būtinasis požymis. ANK 505 straipsnio nuostata suponuoja, kad šis nusižengimas aprašytas formaliąja nusižengimo sudėtimi, tai reiškia, kad pats įsakymo nevykdymo faktas yra neteisėtas ir užtraukia atsakomybę. Šioje byloje administracinės atsakomybės esmė yra ta, kad asmuo nevykdo iš teisės aktų kylančių reikalavimų, kas jau savaime sutrikdo tiek institucijų darbą, tiek efektyvią avarinių namų priežiūros ir likvidavimo sistemą.

3.8. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas ne visas bylos aplinkybes ištyrė išsamiai, objektyviai. Taip pat teismas netinkamai atskleidė ginčo esmę ir apsiribojo vien formaliu situacijos vertinimu. Apeliantė, remdamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 21 dalimi, nurodo, jog viena iš savivaldybės funkcijų yra statinių naudojimo priežiūra įstatymų nustatyta tvarka, todėl vietos savivaldos institucijos turi pareigą atlikti statinių naudojimo priežiūrą. Patikrinimų metu nustačius labai blogą pastato būklę, konstatuota, kad V. S., kaip pastato naudotojas per nustatytus terminus neįvykdė jam keliamų reikalavimų, tad Institucijos paskirta nuobauda už administracinio nusižengimo padarymą paskirta teisėtai, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas laikytinas nepagrįstu.

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn traukiamo V. S. atstovas advokatas L. P. prašo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 2 d. nutarimą palikti nepakeistą.

4.1. Advokatas nurodo, kad V. S. vadovaujamai UAB „J“ nuosavybės teise priklauso dalis patalpų, esančių gamybiniame pastate, adresu (duomenys neskelbtini), (toliau - Gamybinis pastatas). UAB „J" valdomos patalpos yra Gamybinio pastato rūsyje ir pirmajame aukšte. Po Gamybinio pastato patalpų savininkų derybų, rūsio ir pirmo aukšto patalpų savininkai, UAB „N“ ir UAB „G. M.“ 2015 m. vasarą susitarė, kad rūsio ir pirmo aukšto patalpų savininkai neprieštaraus Gamybinio pastato dalies nugriovimui ir žemės sklypo (teritorijos) pertvarkymui. Šalių susitarimas buvo įformintas 2015-06-12 sutartimi, kuria UAB „N“ kitų patalpų savininkų atžvilgiu prisiėmė įsipareigojimus, susijusius su planuotu Gamybinio pastato dalies griovimo procesu. UAB „N“ dalies Gamybinio pastato griovimo darbus pradėjo 2015 m. rudenį. Nugriovus Gamybinio pastato dalį, kliudžiusią daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalo „B(duomenys neskelbtini)“ tolimesniam vystymui, likusi Gamybinio pastato dalis (t. y. ta dalis, kuri nebuvo griaunama) buvo palikta nesutvarkyta taip, kaip to reikalauja statybų veiklą reglamentuojantys teisės aktai. Įgyvendinant statytojo funkcijas (pareigas), nebuvo nugriauti Gamybinio pastato priestatai bei neatlikti statybos darbai, šalinantys vykdytų griovimo darbų neigiamą poveikį ir užtikrinantys likusios statinio būklės nepablogėjimą.

4.2. Gamybiniame pastate bendrojo naudojimo objektų valdymo tikslais 2018-08-06 buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis Nr. 1-JVS, kurios sudarymą inicijavo rūsio ir pirmo aukšto patalpų savininkai. Bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formos pasirinkimas yra išviešintas (registruotas) Valstybės įmonėje Registrų centras. Pasirenkant bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formą, buvo inicijuojamas ir organizuojamas 2018-05-24 Gamybinio pastato patalpų savininkų susirinkimas ir Gamybinio pastato kitų patalpų savininkų (t. y. UAB „N“, UAB „G. M." ir UAB „B. P. A.) buvo prašoma rūpintis bei tinkamai prižiūrėti savo valdomas patalpas ir tuo pačiu prisijungti prie jungtinės veiklos sutarties pagrindu vykdomos bendrojo naudojimo objektų priežiūros, tačiau to padaryti minėti subjektai nesutiko.

4.3. Gamybinio pastato rūsio ir pirmo aukšto patalpų savininkai, matydami akivaizdžiai neužbaigtus UAB „N“ vykdytus griovimo darbus, veikdami jungtinės veiklos sutarties pagrindu, statinio techninę priežiūrą yra pavedę vykdyti techniniam prižiūrėtojui A. N. (kvalifikacijos atestato Nr.7241), kuriam yra pavesta atlikti viso Gamybinio pastato techninę priežiūrą. Sutartis galiojanti. Todėl Gamybinio pastato rūsio ir pirmo aukšto patalpų savininkai (įskaitant UAB „J“, kurios vadovu yra administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo), veikdami jungtinės veiklos pagrindu, yra atlikę visus nuo jų valios priklausančius veiksmus, kad Gamybinio pastato techninis prižiūrėtojas būtų išrinktas ir paskirtas. Gamybinio pastato viršutinių aukštų patalpų savininkai piktybiškai nesudaro galimybių A. N. patekti į jų valdomas patalpas, todėl pasamdytas techninis prižiūrėtojas užtikrina tinkamą savo funkcijų vykdymą ta apimtimi, kuria turi realias ir objektyvias galimybes apžiūrėti konkrečias patalpas (įskaitant bendrojo naudojimo objektus / konstrukcijas).

4.4. Manoma, kad nėra pagrindo Gamybinio pastato rūsio ir pirmo aukšto patalpų savininkų atžvilgiu taikyti administracinės atsakomybės, nes Gamybinio pastato techninis prižiūrėtojas A. N., atlikdamas jam priskirtas funkcijas, nėra nustatęs ir atitinkamai suformulavęs nurodymų (reikalavimų) Gamybinio pastato naudotojams, kad naudojimasis Gamybinio pastato patalpomis būtų nesaugus ir keltų kažkokią grėsmę aplinkiniams (pagal STR 1.03.07:2017 33 punktą). Be to, tvirtinama, jog už organizacinių ir techninių priemonių šia apimtimi įgyvendinimą, pirmiausia, yra atsakingas būtent statinio techninis prižiūrėtojas. Nesant šio specialisto nurodymų statinio naudotojams (konkrečiai, Gamybinio pastato rūsio ir pirmo aukšto patalpų savininkams), pastarieji subjektai negali būti kaltinami nurodymų, susijusių su Gamybinio pastato technine priežiūra, tariamu nevykdymu.

4.5. Kaip teisingai pažymėjo pirmos instancijos teismas, Gamybinio pastato patalpų savininkai (įskaitant UAB „J“, kurio vadovu yra administracinėn atsakomybėn traukiamas V. S.) yra ėmęsi aktyvių veiksmų pašalinti bet kokias abejones dėl tos aplinkybės, kas (t. y. koks specialistas) įgyvendina ir atlieka statinio techninio prižiūrėtojo funkcijas Gamybiniame pastate. UAB „J“, kurios vadove yra administracinėn atsakomybėn traukiamas V. S., pagal pasirinktą bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formą kartu su kitais Gamybinio pastato patalpų savininkais buvo įgyvendinusi savo, kaip savininko, teisę pavesti statinio techninę priežiūrą konkrečiam asmeniui (t. y. A. N.), todėl administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturėjo pagrindo įtarti, kad jo atžvilgiu gali būti metami kokie nors kaltinimai dėl jo neva daromo pažeidimo, susijusio su statinio techninio prižiūrėtojo paskyrimu /išrinkimu. Tai patvirtina kaltės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose nebuvimą.

4.6. Advokato įsitikinimu, Savivaldybė reikšdama reikalavimus pateikti pastato techninės priežiūros dokumentus, juos turėtų nukreipti paskirtajam techniniam prižiūrėtojui, kuris, vykdydamas savo funkcijas, disponuoja atitinkamais dokumentais. Pabrėžia, jog Savivaldybė nepateikė jokių duomenų ir bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme metu negalėjo paaiškinti, ar tokio pobūdžio reikalavimai statinio techniniam prižiūrėtojui buvo teikiami. Visa tai, pasak V. S. atstovo, parodo, kad Savivaldybė savo nurodymus (reikalavimus) akivaizdžiai nukreipia ne į tą subjektą, bei šios institucijos pozicijos nenuoseklumą bei nepagrįstumą.

4.7. Savivaldybė taip pat siekia administracinės atsakomybės taikymo už tai, kad neva nėra vykdomi statybos darbai, susiję su statinio konstrukcijų būklės pagerinimu. Akcentuojama, jog Savivaldybės nurodymai, susiję su reikalavimu atlikti statybos (remonto) darbus Gamybiniame pastate, keitėsi. Aktu 1 buvo reikalaujama dalies statinio naudotojų nedelsiant organizuoti pastato (t. y. Gamybinio pastato) avarinės būklės šalinimą pagal ekspertų rekomendacijas. Vėliau (po to, kai Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019-12-04 sprendimu (administracinės bylos Nr. el-4530-816/2019) panaikino Savivaldybės 2019-07-16 sprendimą Nr. A51-67032/19 (3.3.10.2-EM4), kuriuo buvo nuspręsta uždrausti naudotis visomis Gamybinio pastato patalpomis, motyvuojant tariama statinio avarine būkle) Savivaldybė šio nurodymo formuluotę pakeitė ir Akte 2 išdėstė taip - nedelsiant organizuoti pastato pagrindinių laikančių konstrukcijų defektų, nurodytų 2019-04-24 prof. habil. dr. L. U. statinio būklės vertinimo akte Nr. 190418-1, UAB „E“ 2019-10-14 statinio būklės įvertinimo akte Nr. SE19-08/09, doc. dr. S. S. statinio ekspertizės akte Nr. 19-12/12, šalinimo darbus. Pabrėžiama, kad Nei Akte2, nei Savivaldybės 2020-06-30 surašytame administracinio nusižengimo protokole nėra nurodyta, kokių konkrečiai statybos/remonto darbų vykdymo yra reikalaujama iš Gamybinio pastato patalpų savininkų (įskaitant Administracinėn atsakomybėn traukiama asmenį), todėl akivaizdu, kad Savivaldybės nurodymas yra abstraktus ir nekonkretus, kurio turinys nėra aiškiai atskleistas. Juolab, kad UAB „E“ 2019-10-14 statinio techninės būklės įvertinimo aktu Nr. SE19-08/09 nustatė, kad visas statinys nėra avarinės būklės - avarinei būklei priskirtina tik nebaigta griauti priestato dalis ties vakarine Gamybinio pastato siena. 2019-12-20 ekspertizės aktu Nr. 19-12/12 vėlgi buvo nustatyta, kad avarinės būklės yra statytojo (t. y. Hanner grupės įmonės UAB „N“) palikti nenugriauti priestatai Gamybinio pastato vakarinėje dalyje. Taigi, buvo konstatuota, kad Gamybinio pastato griūties pavojaus nėra.

4.8. Nurodoma ir tai, kad po Savivaldybės atlikto Gamybinio pastato techninės priežiūros patikrinimo ir toliau matant, kad situacija (t. y. dalies savininkų jų valdomo turto / patalpų visiška nepriežiūra) iš esmės nesikeičia (negerėja), Gamybinio pastato rūsio ir pirmo aukšto patalpų savininkai, siekdami užkirsti kelią tolimesniam statinio būklės bloginimui, nusprendė organizuoti statybos (remonto) darbus, kurie apsaugotų bendras konstrukcijas nuo atmosferos (kritulių) poveikio bei užtikrintų jų nebloginimą, vykdymą. Apie tai net kelis kartus buvo pranešta tiek UAB „N“, tiek UAB „B. P. A.“, tiek UAB „G. M.“. Apie planuojamus darbus 2020 m. kovo mėnesį buvo informuota ir Savivaldybė.

4.9. Gamybinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), rūsio ir pirmo aukšto patalpų savininkai, siekdami atlikti būtinus bendrųjų konstrukcijų tvarkymo darbus, sudarė sutartį su rangovu UAB „A“, kuri yra atlikusi ir užbaigusi priekinio fasado (nuo (duomenys neskelbtini) gatvės) detalių skardinimo darbus - buvusios atviros angos statinio stoge, ko pasėkoje kritulių vanduo patekdavo ant kitų konstrukcijų (sienų ir pan.) bei į pastato vidų, yra uždengtos. Remonto darbų vykdymo faktą patvirtina atliktų darbų aktas, remonto darbų pridavimo aktas ir išrašyta PVM sąskaitą faktūra (3034,04 EUR su PVM). Šiai dienai yra perdengti priestatų stogai, sutvirtinti aptrupėję mūriniai kampai gelžbetoniu, atlikti betonavimo ir mūro tvarkymo darbai, stogas apskardinta Iš viso buvo atlikta darbų už 6 421,05 EUR (įskaitant PVM) sumą. Darbų užbaigimo faktą patvirtina statinio techninio prižiūrėtojo parengtas aktas.

4.10. Atkreipiamas dėmesys, jog po to, kai darbai buvo užbaigti, jų patikrinimą vykdė ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos tarnautojai kartu su šios institucijos pasitelktu statybų srities ekspertu (specialistu) V. B. E.. Šis statybų srities ekspertas (specialistas) savo 2020-09-12 išvadoje, kuri pateikiama kartu su atsiliepimu, užfiksavo atliktų darbų faktą bei konstatavo, kad priestatų konstrukcijos yra atstatytos, apsaugotos nuo kritulių, grėsmės griūtimi ir/ar poveikio aplinkai nekelia. Savivaldybės tarnautojai savo ruožtu 2020-09-14 parengė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą (kuris pridedamas kartu su atsiliepimu). Savivaldybės tarnautojai nustatė, kad yra sutvirtintos Gamybinio pastato priestatų mūro nestabilios konstrukcijos, kurių kritimas galėjo paskatinti kitų konstrukcijų griūtį, atstatytos Gamybinio pastato priestatų pradėtos griauti ir netvarkingai paliktos plytų mūro sienos.

4.11. Advokatas pažymi, kad šiai dienai tiek ekspertų (doc. dr. S. S., UAB „E“) įvardinti konstrukciniai trūkumai, sąlygoti UAB „N“ įsipareigojimų nevykdymo, ir kėlę grėsmę lokalinei kitų konstrukcijų (išorinės sienos) deformacijai yra pilnai sutvarkyti ir pašalinti. Ką patvirtina ir patys Savivaldybės tarnautojai, vadovaudamiesi šios institucijos pasitelkto eksperto (t. y. V. B. E.) išvadomis, pripažįsta tai, kad po šių darbų atlikimo grėsmės griūtimi ir / ar poveikio aplinkai nėra. Nepaisant to, apeliaciniame skunde yra dėstoma pozicija, kad V. S. neužtikrina saugaus pastato naudojimo ir neva nesiima jokių veiksmų šiai statinio naudotojo (savininko) pareigai įgyvendinti. Tai rodo akivaizdų atskirų Savivaldybės struktūrinių padalinių (skyrių) nesusikalbėjimą.

4.12. Apibendrinant atsiliepimo argumentus nurodoma, jog Gamybinio pastato rūsio ir pirmo aukštų patalpų savininkai/naudotojai (UAB „P LT“, UAB „J“, UAB „M“, UAB „G“, UAB „K“, UAB „E“, UAB „B”, V. J. ir L. J.) rūpinasi ir prižiūri jiems priklausantį turtą bei atsižvelgia (vykdo) Savivaldybės nurodymus užtikrinti konstrukcijų sutvarkymo/sutvirtinimo darbų atlikimą.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymima, kad teismo ar Institucijos procesinis sprendimas administracinio nusižengimo byloje (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes.

6. ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis).

7. Iš apeliacinio skundo turinio seka, kad Institucija nesutinka su apylinkės teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, jog V. S. padaryta veika, neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, požymių. Pagrindas nubausti UAB „J“ vadovą yra iš esmės siejamas su šių administracinio nusižengimo protokole išvardintų nurodymų nevykdymu: 1) paskirti viso Gamybinio pastato techninį prižiūrėtoją; 2) pateikti pastato techninės priežiūros dokumentus; 3) atlikti statybos darbus, susijusius su Gamybinio pastato konstrukcijų tvarkymu/remontu pagal ekspertizių pateiktus reikalavimus.

8. ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pareigūnų neįleidimą į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimą pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimą, atsisakymą paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimą, vengimą atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus. ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali ir nereikalauja padarinių – nusižengimas laikomas baigtu, kai kaltininkas atlieka bent vieną iš alternatyvių veiksmų, vadinasi, pats įpareigojimų nevykdymo faktas yra neteisėtas ir užtraukia atsakomybę.

9. Apygardos teismas, dar kartą patikrinęs byloje esančius įrodymus, susipažinęs su skundžiamu apylinkės teismo nutarimu, apeliacinio skundo motyvais, pateikta bylos medžiaga, atsižvelgęs į skundžiamu nutarimu aptartą teisinį reglamentavimą, numatytą Statybos įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje, to paties straipsnio 3 dalyje, 5 dalyje, STR 1.03.07:2017 32 punkto nuostatas, daro išvadą, kad apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismo išvados paremtos visapusišku byloje surinktų įrodymų įvertinimu. Tai, kad Institucija nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ar išvadomis dėl įrodymų vertinimo, savaime nereiškia, kad buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai ar netinkamai pritaikytas įstatymas.

10. Papildomai patikrinęs duomenis dėl Institucijos įpareigojimo nevykdymo paskirti pastato techninį prižiūrėtoją, apygardos teismas pažymi, kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini) savininkai paskyrė du pastato techninius prižiūrėtojus K. K. ir A. N.. Pirmosios instancijos teismo aptartas teisinis reglamentavimas, numatytas Statybos įstatymo 48 straipsnio 1, 3, 5 dalyse, STR 1.03.07:2017 nuostatos (aprašytos ir detaliai aptartos skundžiamame nutarime, kurių aukštesnysis teismas nebekartoja), liudija, kad ne pastato naudotojai, o su naudotojais sudarytų sutarčių pagrindų veikiantys pastato techniniai prižiūrėtojai turi pareigą koordinuoti savo veiksmus tarpusavyje ir stebėti pastato būklę: organizuoti pastato būklės avarinių darbų šalinimą, pildyti ir teikti kompetentingoms institucijoms pastato techninės priežiūros dokumentus, taip pat inicijuoti komisijų ar specialistų grupių kasmetinių ir neeilinių apžiūrų atlikimui sudarymą statinio naudotojo lėšomis, kaip tai nustato statybos techninio reglamento STR 1.03.07:2017 33, 34, 35, 37, 38, 39, 42 ir kt. punktai, kuriuose įtvirtintos pastato techninio prižiūrėtojo teisės ir pareigos.

11. Aukštesnysis teismas vertindamas V. S. veiksmus dėl Akte1 ir Akte2 nurodyto įpareigojimo dėl statinio techninio prižiūrėtojo paskyrimo nevykdymo, visiškai sutinka su apylinkės teismo išvada, kad Akte1 ir Akte2 nurodytas įpareigojimas paskirti vieną viso pastato techninį prižiūrėtoją neįvykdytas dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo V. S. valios. Kaip matyti iš minėto pastato bendrasavininkų visuotinio susirikimo, vykusio 2018-05-24, posėdžio protokolo Nr. 1, kad jau tuo metu techninio prižiūrėtojo pareigas vykdė V. L. (b. l. 104–107). Pagal 2019-12 01 statinio techninės priežiūros sutartį Nr. 2019/12/01, statinio, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bendrasavininkų jungtinės veiklos sutarties Nr. 1-JVS pagrindu, buvo sudaryta minėto statinio techninės priežiūros sutartis su A. N., kuris pradėjo atlikti statinio techninę priežiūrą (b. l. 108–109). Dalies pastato patalpų (1 aukšto) savininkai (vienas jų – UAB ,,J“, kuriai atstovauja V. S.) teismui pateikė ieškinį dėl gamybinio pastato, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini) patalpų savininkų susirinkimų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, kuriuo ginčija ir 2019 m. rugpjūčio 14 d. protokolą, kuriuo UAB „B. P. A.“ 2019-08-14 organizavo statinio, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų susirinkimą, kurio metu išrinktas viso pastato, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini) techninis prižiūrėtojas K. K.. (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-7032-918/2020). Iš V. S. ir jo atstovo paaiškinimų matyti, kad skirtingų patalpų, esančių pastate Vilniuje, (duomenys neskelbtini) savininkai nepripažįsta ne savo paskirto techninio prižiūrėtojo, jie tarpusavyje nebendradarbiauja, todėl ir nėra galimybės patekti į kito techninio prižiūrėtojo prižiūrimas patalpas. Iš teisme duotų Institucijos atstovo paaiškinimų matyti, kad Savivaldybei šie nesutarimai tarp rūsio, 1-o aukšto patalpų ir 2-o bei 3-io aukštų patalpų savininkų buvo žinomi, todėl akivaizdu, kad šiuo atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. S. neturėjo pagrindo manyti, kad jo atžvilgiu gali būti reiškiami kaltinimai dėl daromo pažeidimo, susijusio su statinio techninio prižiū­rėtojo paskyrimu/išrinkimu. Nors tokia vieno pastato kelių techninių prižiūrėtojų konfliktinė veikla, kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, neatitinka Statybos įstatymo 48 straipsnio 1 dalies ir statybos techninio reglamento STR 1.03.07:2017 32 ir 33 punkto reikalavimų, vis tik apylinkės teismo įvertintas faktas, kad UAB „J“, kuriai atstovauja V. S., kartu su dalimi kitų pastato savininkų susirinkime paskyrė pastato techninį prižiūrėtoją A. N.. pagal pasirinktą bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formą (t. y. tuo tikslu yra sudaryta jungtinės veiklos sutartis) ir, kad kitas pastato techninis prižiūrėtojas K. K.. paskirtas be V. S. atstovaujamos bendrovės žinios ir valios, dėl ko yra kilęs ginčas civilinėje byloje (dėl kurio nėra priimtas galutinis sprendimas) patvirtina kaltės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens (V. S.) veiksmuose nebuvimą. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad šis administracinio nusižengimo protokole nurodytas savivaldybės darbuotojų reikalavimas negali būti pripažintas kaip apskritai nevykdytas, t. y. Akte1 ir Akte2 nurodytas įpareigojimas paskirti vieną viso pastato techninį prižiūrėtoją neįvykdytas būtent dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo V. S. valios. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad nesant vieno iš būtinųjų ANK 505 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėties subjektyviojo požymio – kaltės, administracinė atsakomybė pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį yra negalima.

12. Institucijos 2020-06-30 surašytas administracinio nusižengimo protokolo turinys patvirtina, kad Institucija nurodymų nevykdymą įžvelgia ir tame, kad Institucijai nėra teikiami pastato techninės priežiūros dokumentai, kuris, apygardos teismo vertinimu, savo esme priskirtinas visgi pastato techninio prižiūrėtojo, o ne statinio naudotojo kompetencijai ir kuris, vykdydamas savo funkcijas, disponuoja atitinkamais dokumentais ir turi pareigą stebėti pastato būklę; organizuoti pastato būklės avarinių darbų šalinimą, pildyti ir teikti kompetentingoms institucijoms pastato techninės priežiūros dokumentus, taip pat inicijuoti komisijų ar specialistų grupių kasmetinių ir neeilinių apžiūrų atlikimui sudarymą statinio naudotojo lėšomis, kaip tai nustato statybos techninio reglamento STR 1.03.07:2017 33, 34, 35, 37, 38, 39, 42 ir kt. punktai, kuriuose įtvirtintos pastato techninio prižiūrėtojos teisės ir pareigos. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, nors Savivaldybės atstovai teisme tvirtino, jog ir šis reikalavimas iki protokolo surašymo dienos taip pat nebuvo įvykdytas (šio reikalavimo nevykdymas nurodomas ir apeliaciniame skunde), vis tik pastebėtina, jog pati Institucija teikiamu apeliaciniu skundu net nedetalizuoja, ar tokio pobūdžio reikalavimai statinio techniniam prižiūrėtojui buvo teikiami. Atsiliepime teisingai pažymėta, kad Institucija byloje nėra pateikusi jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog tokio turinio reikalavimas statinio techniniam prižiūrėtojui iš vis buvo teikiamas. Šių aplinkybių kontekste, apygardos teismas sutinka su administracinėn atsakomybėn traukiamo V. S. atstovo argumentais, kad Institucija savo nurodymus (reikalavimus) akivaizdžiai nukreipia ne į tą subjektą.

13. Vilniaus miesto savivaldybės administracija siekia taikyti administracinę atsakomybę V. S. ir už reikalavimo atlikti statybos (remonto) darbus Gamybiniame pastate, kurie Aktu1 ir Aktu2 keitėsi, nevykdymą, t. y. už tai, kad nėra vykdomi statybos darbai, susiję su pastato avarinės būklės šalinimu (Aktas1) ir statinio konstrukcijų būklės pagerinimu (Aktas2). Tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas, tiek Institucijos atstovo paaiškinimais teisme nustatyta, kad dėl gamybinio pastato būklės vertinimo ir taikomų poveikio priemonių tarp Savivaldybės ir Gamybinio pastato rūsio ir pirmo aukšto patalpų savininkų Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo sprendžiamas ginčas. Savivaldybė 2019-07-16 sprendimu uždraudė pastate vykdyti bet kokią veiklą, nesusijusią su pastato avarinės būklės šalinimo darbų atlikimu, kurį Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019-12-04 sprendimu panaikino. Šiuo metu šis sprendimas yra apskųstas ir administracinė byla Nr. eA-3395-502/2020 nagrinėjama Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Taip pat Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-756-1098/2020, kurioje UAB „B. P. A.“ siekia uždrausti bet kokią veiklą gamybiniame pastate dėl pastato avarinės statinio būklės jame vykdyti ūkinę-komercinę veiklą, UAB „J“ įtraukta atsakovu. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama ir civilinė byla Nr. e2-7032-918/20202, kurioje kiti pastato bendrasavininkai, tame tarpe ir UAB „J“ pareiškė civilinį ieškinį bendrovei UAB „B. P. A.“ dėl gamybinio pastato patalpų savininkų susirinkimų sprendimų pripažinimo negaliojančiais. Be to, dėl pastato būklės avaringumo taip pat yra kilęs teisminis ginčas, o Vilniaus apygardos administracinis teismas yra panaikinęs savivaldybės sprendimą dėl pastato pripažinimo avarinės būklės, šis teismo sprendimas apskųstas Vyriausiajam administraciniam teismui ir byla neišnagrinėta.

14. Šios aplinkybės patvirtina, kad su Akte1 ir Akte2 nurodytų įpareigojimų vykdymu tarp pastato savininkų yra kilę teisminiai ginčai, kurie nagrinėjami tiek administraciniuose, tiek bendros kompetencijos teismuose. Bylose galutiniai sprendimai nėra priimti. Nors sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad teisminiai procesai nėra pagrindas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nevykdyti Akte1 ir Akte2 nurodytų įpareigojimų, visgi akivaizdu, jog šie teisminiai procesai iš esmės apsunkina UAB „J“ ir jos vadovo galimybes objektyviai vykdyti minimuose aktuose nurodytus įpareigojimus, juolab, kad tarp pastato savininkų (taip pat ir UAB „J“) iškelta nemažai civilinių bylų, susijusių su šio pastato naudojimu, avaringumu, padarinių šalinimu, patalpų naudojimu, kai tai draudžiama ir pan. (civilinės bylos Nr. e2-267-294/2020, Nr. e2-756-1098/2020, Nr. e2-7032-918/2020). Visos šios aplinkybės rodo, kad UAB „J“ ir direktorius V. S. neturėjo objektyvios galimybės įvykdyti Akte1 ir Akte2 nurodytus įpareigojimus visa apimtimi, kadangi tai priklauso nuo visų bendrasavininkų valios, jų pozicijų ginčuose ir pan. Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo nustatyti nei tyčinės, nei neatsargios V. S. kaltės neįvykdant Akte1 ir Akte2 minimų įpareigojimų, susijusių su reikalavimu atlikti statybos (remonto) darbus ginčo pastate.

15. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad svarbiomis aplinkybėmis laikytini ir administracinėn atsakomybėn traukiamo V. S. atstovo skunde nurodyti duomenys, kad pastato, adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), rūsio ir pirmo aukšto patalpų savininkai, siekdami atlikti būtinus bendrųjų konstrukcijų tvarkymo darbus, sudarė sutartį su rangovu UAB „A“, kuri yra atlikusi ir užbaigusi priekinio fasado (nuo (duomenys neskelbtini) gatvės) detalių skardinimo darbus – buvusios atviros angos statinio stoge. Atitinkamai rūsio ir pirmo aukštų patalpų savininkai, pasitelkdami rangovą UAB „A“, savo lėšomis atliko UAB „N“ nenugriautų priestatų konstrukcijų tvarkymo (stiprinimo) darbus. Siekiant sutvarkyti nenugriautus priestatus, su minėtu rangovu buvo sudaryta ir rangos sutartis dėl dviejų priestatų remonto darbų ir šiais darbais buvo sutvirtintos bei sutvarkytos nenugriautų priestatų konstrukcijos, statybvietė buvo perduota rangovui darbų vykdymui (atlikimui). Taigi, kaip liudija byloje esantys ir apeliacinės instancijos teismui pateikti papildomi duomenys – V. B. E. 2020-09-12 specialisto išvada šiuo metu aptariamų pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priestatų Nr. 1 ir Nr. 2 konstrukcijos yra atstatytos, apsaugotos nuo kritulių, grėsmės griūtimi ir /ar poveikio aplinkai nekelia, todėl visiškai paneigti apeliacinio skundo teiginiai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesiima jokių veiksmų (t. y. elgiasi pasyviai) dėl Savivaldybės nurodymų vykdymo, o apylinkės teismo išvada, kad nesant vieno iš būtinųjų ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties subjektyviojo požymio – kaltės, administracinė atsakomybė negalima, yra pagrįsta.

16. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-02 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 2 d. nutarimą nepakeistą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.