Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2S-50-357/2022 Teisminio proceso Nr. 2-12-3-00278-2021-0 Procesinio sprendimo kategorija 3.2.3.6.1.1.10 (S)

2022 m. sausio 5 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. J. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų S. J. ir S. J. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami nutraukti jų santuoką bendru abiejų sutuoktinių sutikimu, patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pareiškėjai teismui pateikė patikslintą 2021 m. lapkričio 10 d. prašymą ir tos pačios dienos patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Patikslintos 2021 m. lapkričio 10 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.1 punkte numatyta, kad nepilnamečiai broliai išskiriami: A. J. lieka gyventi su tėvu S. J., o L. J. – su motina S. J..

2. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) nurodė, kad pareiškėjų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka nepilnamečių A. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. J., gim. (duomenys neskelbtini), interesų. Pažymėjo, kad tarp brolių A. ir L. yra susiformavęs labai glaudus ir stiprus emocinis ryšys, jų išskyrimas neigiamai paveiktų vaikų emocinę būseną.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmai 2021 m. lapkričio 24 d. nutartimi pripažino, kad pareiškėjų S. J. ir S. J. 2021 m. lapkričio 10 d. patikslintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalis dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo po santuokos nutraukimo pažeidžia pareiškėjų nepilnamečių vaikų teisėtus interesus; civilinę bylą Nr. 2YT-1886-1112/2021 sustabdė, kol pareiškėjai sudarys naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių; išaiškino pareiškėjams, jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos pareiškėjai nepatikslins sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, prašymas bus paliktas nenagrinėtu.

4. Teismas, įvertinęs šalių ir jų atstovių paaiškinimus, pateiktą Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, teismo psichologės R. M. 2021 m. rugpjūčio 31 d. išvadą dėl vaikų nuomonių, kitą rašytinę bylos medžiagą, įvertinęs pareiškėjų nepilnamečių vaikų nuomonę, pripažino, kad tarp pareiškėjų nepilnamečių vaikų A. J. ir L. J. yra susiformavęs stiprus emocinis ryšys, pareiškėjų vaikai nuo pat gimimo gyveno kartu, bendrauja ir nori toliau kartu gyventi, o jų išskyrimas neigiamai paveiktų vaikų emocinę būseną. Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra nustatyta nei vienos aplinkybės, sudarančios pagrindą po santuokos nutraukimo išskirti brolius (pareiškėjų vaikus), o brolių išskyrimas neatitinka jų interesų, teismas darė išvadą, jog pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalis dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo po santuokos nutraukimo pažeidžia pareiškėjų nepilnamečių vaikų teisėtus interesus, todėl yra pagrindas netvirtinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir šią bylą sustabdyti, kol pareiškėjai sudarys naują sutartį (CK 3.53 straipsnio 4 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskiruoju skundu pareiškėjas S. J. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį ir pareiškėjų S. J. ir S. J. patikslintą pareiškimą patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Pareiškėjų susitarimas dėl nepilnamečių vaikų A. J. gyvenimo su tėvu S. J. ir L. J. gyvenimo su mama S. J. atitinka vaikų interesus. A. J. yra pakankamo amžiaus, kad išreikštų savo nuomonę, kurią palaiko iki šiol ir nori likti gyventi su tėvu. Vaiko žodžiai, kad nori likti gyventi „kaime“ nepagrįstai vertinami kaip ne noras gyventi su tėvu, o tik noras, kad tėvai neišsiskirtų.

5.2. Nuo 2021-06-01 A. faktiškai gyvena su S. J., o L. su S. J.. Praėjo 6 mėnesiai, tačiau nepilnametis A. savo nuomonės nepakeitė. Teismo sprendimas, įpareigojantis jam gyventi su mama, būtų sunkiai vykdomas ir traumuojantis vaiką. Nėra jokių kliūčių A. susitikti su L. ar jiems susitikti su kuriuo nors iš tėvų. Pareiškėjai yra vairuojantys, gyvena nedideliu atstumu. Atsižvelgiant į faktinę situaciją bei psichologės R. M. išvadą dėl vaikų nuomonių, pareiškėjai pateikė detalią bendravimo tvarką, kuri skatina brolius nuolat būti kartu, užtikrinamas jų emocinis stabilumas, tarpusavio ryšiai. Sutuoktiniai kreipėsi į psichologę, kad padėtų vaikams šiuo santuokos nutraukimo laikotarpiu.

5.3. Pareiškėjai sutiktų, kad abiejų vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su vienu iš tėvų, jei tokia būtų vaikų nuomonė. Tačiau dabar S. J., jausdamas pagarbą nepilnamečiui A., negali liepti išsikraustyti. Pareiškėjai gyvena mažesniu nei 1 km atstumu, nėra kliūčių vaikų tarpusavio ar vaikų su tėvais bendravimui.

5.4. A. yra prisirišęs prie pareiškėjo, todėl aplinkos keitimas padarytų jam tam tikrą socialinę, psichologinę žalą, sukeltų emocinių išgyvenimų.

6. Pateiktu atsiliepimu pareiškėja S. J. prašo tenkinti pareiškėjo S. J. atskirąjį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes. Pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo dalį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo teismas nepagrįstai vertino atsietai nuo pareiškėjų sutartos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos ir kitų bylos aplinkybių.

6.2. Per pakankamai ilgą laikotarpį nuo skyrybų bylos iniciavimo, vaikų nuomonė, su kuriuo iš tėvų jie nori likti gyventi, yra nepakitusi.

6.3. Pareiškėja sutinka, kad abiejų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja, tačiau būtina įvertinti, kokias pasekmes sukeltų toks gyvenamosios vietos nustatymas A., kurio, kaip minėta, nuomonė likti gyventi su tėvu S. J. yra pagal jo amžių aiškiai išreikšta.

6.4. Būtina įvertinti, kad L. kartu su pareiškėja, o A. su pareiškėju kartu gyvena nuo 2021-06-01. Vaikai jau yra adaptavęsi prie tokių gyvenimo aplinkybių, todėl rimstant jų išgyvenimams dėl tėvų skyrybų, kitos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas tik pakenktų jau nusistovinčiai tvarkai ir vėl sukeltų naujus psichologinius ir emocinius sunkumus vaikams.

Motyvuojamoji dalis

konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respubliko0s civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas sustabdė civilinę bylą kol pareiškėjai sudarys naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir pripažino, kad pareiškėjų S. J. ir S. J. 2021 m. lapkričio 10 d. patikslintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalis dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo po santuokos nutraukimo pažeidžia pareiškėjų nepilnamečių vaikų teisėtus interesus.

Dėl skundo argumentų

9. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos duomenis, ar pagrįstai neatsižvelgė į nepilnamečio A. J. išreikštą norą gyventi su tėvu.

10. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).

11. Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas (įgyvendinti tėvų valdžią) – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis).

12. Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu.

13. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis).

14. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai S. J. ir S. J. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami nutraukti jų santuoką bendru abiejų sutuoktinių sutikimu, patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Patikslintos 2021 m. lapkričio 10 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.1 punkte numatyta, kad nepilnamečiai broliai išskiriami: A. J. lieka gyventi su tėvu S. J., o L. J. – su motina S. J.. Taigi, pareiškėjai susitarė, kad broliai gyvens atskirai.

15. CK 3.177 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Remiantis CPK 380 straipsniu, kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma – per atstovą. Priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams (1 dalis). Vaiko nuomonė gali būti išreikšta žodžiu, raštu arba kitais vaiko pasirinktais būdais.

16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014), tačiau akcentuojama, kad vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, teisme turi būti išklausytas tiesiogiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010; 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2004 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3k-3-659/2004; kt.) ar vaiko nuomonė turi būti išsiaiškinama kitais būdais, pvz., skiriant ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

17. Vaiko kompetencija priimti sprendimą dėl gyvenimo su vienu iš tėvų paprastai priklauso nuo vaiko amžiaus ir brandos, sąmoningumas didėja vaikui augant, bręstant, kai vaikas gali aiškiai apibrėžti priimamo sprendimo priežastis ir suvokti tokio sprendimo padarinius. Teismas gali ir neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir priimti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkantį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).

18. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjų nepilnamečių vaikų A. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. J., gim. (duomenys neskelbtini), nuomonė yra išklausyta Skyriaus specialisto A. K. tiesiogiai ir ši nuomonė pateikta tiek preliminarioje rašytinėje išvadoje, tiek teismo posėdžio metu pateiktoje išvadoje. Iš pateiktos išvados matyti, kad pareiškėjų nepilnametis sūnus L. J. išreiškė tvirtą norą gyventi su mama. Išvadoje taip pat pažymėta, kad L. labai svarbus brolio A. vaidmuo, jis labai prisirišęs prie brolio A., jam A. yra autoritetas. Iš pokalbio su A. J. nustatyta, jis norėtų, kad tėvai neišsiskirtų, jis išreiškė norą gyventi kaime.

19. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino teismo psichologės R. M. 2021 m. rugpjūčio 31 d. išvadą dėl vaikų nuomonių. L. nurodė norintis gyventi su mama, bet taip pat norintis susitikinėti su tėčiu, likti pas jį nakvoti. Nustatyta, kad L. pasiilgsta brolio, nes jis retai teateina aplankyti, retai lieka nakvoti, jam patiktų, kad A. gyventų kartu su juo pas mamą. Berniukas norėtų dažniau susitikti ir su tėčiu, bet tėtis su broliu dažnai būna kur nors išvažiavę, o jo kartu nepasiima, dėl to berniukas galvoja, kad jie nenori su juo susitikti. A. J. psichologei nurodė, kad likti gyventi su tėvu nusprendė todėl, kad tėčio buvo gaila ir kad pas jį geriau: važinėjasi kartu dviračiais, žaidžia raketėmis ir pan. Nurodė, jog iš pokalbių su tėčiu A. suprato, kad „mama išėjo todėl, jog susirado kitą vyrą“, tuo tarpu mama jam paaiškino, kad skiriasi todėl, jog tėtis „buvo blogas“. Psichologė nurodė, jog vaikas priima ir tiki tėvo pateikiama skyrybų versija, kad tėvą jis suvokia kaip „nuskriaustąją“ pusę, todėl demonstruoja lojalumą jam, o mamos vaidmenį sumenkina. Berniukas nurodo norintis ir toliau gyventi su tėvu S. J., kartais apsilankant pas mamą S. J. ir brolį L.. Teismo psichologė padarė išvadą, kad dabartinės vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarka neatitinka geriausių vaikų interesų, neigiamai įtakoja jų emocines būsenas, kenkia psichoemocinei raidai. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo psichologė nustatė, jog A. dėl tėvų skyrybų ir atitinkamai tėvo pateikiamų jų priežasčių išgyvena lojalumo tėvams konfliktą, todėl stebimos negatyvios nuostatos motinos atžvilgiu.

20. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateikti ir aptarti duomenys aiškiai parodo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, jog tarp pareiškėjų nepilnamečių vaikų A. J. ir L. J. yra susiformavęs stiprus emocinis ryšys, pareiškėjų vaikai nuo pat gimimo gyveno kartu, bendrauja ir nori toliau kartu gyventi, o jų išskyrimas neigiamai paveiktų vaikų emocinę būseną. Kaip jau nurodyta, A. dėl tėvų skyrybų ir atitinkamai tėvo pateikiamų jų priežasčių išgyvena lojalumo tėvams konfliktą, todėl stebimos negatyvios nuostatos motinos atžvilgiu, kas neabejotinai įtakoja jo išreiškiamą norą gyventi su tėvu. Tačiau įvertinus įrodymų visumą sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalis dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo po santuokos nutraukimo pažeidžia pareiškėjų nepilnamečių vaikų teisėtus interesus, todėl yra pagrindas netvirtinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog L. kartu su pareiškėja, o A. su pareiškėju kartu gyvena nuo 2021 m. birželio 1 d. nekeičia teismo psichologės R. M. ir Skyriaus specialisto A. K. nurodytų aplinkybių.

21. Kiti atskirojo skundo argumentai nagrinėjamam klausimui teisiškai nereikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų atskirai neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

22. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, todėl atskirojo skundo argumentų pagrindu naikinti ją nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.