Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Išskirtinio būsto statyba“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos pareiškimą skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „Išskirtinio būsto statyba“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kreditorės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos pareiškimo pagrindu Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. gegužės 18 d. išdavė teismo įsakymą dėl 49 920 Eur skolos, 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo išieškojimo iš skolininkės UAB „Išskirtinio būsto statyba“.

2. Skolininkė 2021 m. birželio 15 d. pateikė prieštaravimus dėl priimto teismo įsakymo. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 9 d. nutartimi panaikintas 2021 m. gegužės 18 d. išduotas teismo įsakymas ir nutarta kreditorės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos pareiškimą laikyti nepaduotu, nes nustatytu terminu ieškinys nepareikštas.

3. 2021 m. liepos 30 d. teisme gautas skolininkės prašymas priimti papildomą sprendimą ir priteisti iš kreditorės 300 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

11. Argumentuoja, kad teismas netinkamai interpretavo nustatytus faktus bei netinkamai pritaikė civilinio proceso normas, reguliuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nevertino jos argumentų, kad išlaidas patyrė dėl kreditorės netinkamo procesinio elgesio.

12. Teigia, jog CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Dėl to CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šiuo atveju klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą. Kreditorė, po prieštaravimų priėmimo nepareiškusi ieškinio turi prisiimti ir galimus procesinius šio veiksmo padarinius – atlyginti skolininkei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamu atveju išlaidos apima dviejų procesinių dokumentų parengimą ir pateikimą, neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių, nėra neprotingai didelės, todėl pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas jų nepriteisti neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

15. Apeliacijos dalyką sudaro teismo nutarties, kuria kreditorei nepareiškus ieškinio ginčo teisenos tvarka skolininkei iš kreditorės nepriteistos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16. Vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

17. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas, išaiškinta, kad nepriėmus sprendimo dėl bylos esmės, pavyzdžiui, nutraukus civilinę bylą, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal CK 1.1 ir 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018, 21 punktas; 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018, 29 punktas; 2019 lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-219/2019, 23 punktas; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020, 24 punktas ir kt.). Be to, visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta.

18. Nagrinėjamu atveju kreditorė inicijavo bylos procesą ir pareiškė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Vėliau kreditorė teismo nustatytu terminu nepareikė ieškinio, o tai lėmė bylos proceso pabaigą, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skolininkė įgijo procesinę teisę gauti bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato teisinės pagalbos jai suteikimu, atlyginimą (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Pripažintina, kad skolininkė bylinėjimosi išlaidas patyrė ne dėl savo kaltės, o dėl kreditorės veiksmų – dėl jos kreipimosi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo ir neįvykdyto teismo siūlymo pareikšti ieškinį ginčo teisenos tvarka bei primokėti trūkstamą žyminį mokestį. Aplinkybė, kad kreditorė nusprendė nebepalaikyti savo reikalavimo ir nepareiškė ieškinio byloje, negali lemti skolininkės išlaidų neatlyginimo, nes skolininkės kaltės dėl vykstančio proceso nėra ir ji negali nukentėti vien dėl to, kad buvo paduotas pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kreditorė, pareiškusi bei nebepalaikiusi savo reikalavimų, turi atlyginti skolininkei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Tokia teisė pripažįstama ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-684/2018).

19. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje taip pat akcentuojama, kad kai byla baigiama nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės, o priimamas procesinis sprendimas tik dėl pradėto teismo proceso pabaigos bei toks sprendimas priimamas rašytiniame procese, apie kurį šalys neinformuojamos, o asmenys dar nėra pateikę prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų, pripažįstama, jog nustatytos reikšmingos aplinkybės, įrodančios, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių dokumentų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-378/2021, 2018 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-684/2018; 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2016; 2015 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2015). Taigi sutiktina su apeliante, kad šiuo atveju klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą.

20. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nors skolininkė turi procesinę teisę į išlaidų atlyginimą, tačiau šiuo atveju skolininkė nepagrįstai reiškia reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo už prieštaravimų dėl teismo įsakymo, parengimą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad skolininkės pateiktuose prieštaravimuose nebuvo jokių motyvų, paaiškinimų, taip pat nepateikti jokie įrodymai dėl kreditorės reikalavimo. Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir pažymi, jog kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, CPK 439 straipsnio 2 dalyje skolininko prieštaravimai turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai, išskyrus reikalavimą nurodyti prieštaravimų pagrindą. Taigi įstatymas nekelia reikalavimo prieštaravimuose dėl teismo įsakymo nurodyti nesutikimo motyvus, paaiškinimus dėl ginčo esmės, pateikti įrodymus, tačiau tai nepaneigia skolininko teisės į patirtų išlaidų advokato teisinei pagalbai atlyginimą, jeigu skolininkas pasinaudoja savo procesine teise bylą vesti per advokatą, o kreditorius po prieštaravimų pareiškimo tampa nebeaktyvus ir nereiškia ieškinio nustatytu terminu ir tvarka, t. y. savo reikalavimų nebepalaiko. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors prieštaravimai dėl teismo įsakymo pateikti praleidus nustatytą terminą, tačiau pirmosios instancijos teismas šį terminą atnaujino, prieštaravimus priėmė ir teismo įsakymą panaikino, o kreditorė nustatytu terminu ieškinio nepareiškė, todėl aplinkybė, kad prieštaravimai pareikšti praleidus nustatytą terminą, šiuo atveju neturi įtakos skolininkės teisei į išlaidų atlyginimą.

21. Kreditorei teigiant, kad skolininkės patirtos atstovavimo išlaidos yra neprotingai didelės, pažymėtina, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos, 2015 m. kovo 20 d. redakcija) (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 punktas). Rekomendacijų 8.7 punkte nurodyta, kad už skolininko prieštaravimų dėl kreditoriaus pareiškimo parengimą yra nustatytas 0,25 koeficientas. Nagrinėjamu atveju taikytinas 2020 m. IV ketv. – 1 524,20 Eur šalies ūkio darbuotojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualiųjų įmonių). Taigi, nagrinėjamu atveju maksimalus priteistinas dydis už prieštaravimų dėl teismo įsakymo parengimą yra 381,05 Eur. Kadangi skolininkė patyrė 300,00 Eur atstovavimo išlaidų už prieštaravimų dėl teismo įsakymo parengimą, konstatuotina, kad prašomos priteisti atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijose numatyto dydžio, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo šių bylinėjimosi išlaidų nepriteisti ar jas sumažinti. Aplinkybių, kurių pagrindu bylinėjimosi išlaidų dydis galėtų būti mažinamas, nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.

22. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo skolininkės naudai kreditorei nepareiškus ieškinio ginčo teisenos tvarka, neteisingai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, todėl skolininkės atskirasis skundas tenkintinas ir jai priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, o pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

23. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Išskirtinio būsto statyba“ naudai priteisti 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos.