- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-11
- Bylos Nr.
- 2A-95-340/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17578-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento
- Ieškovas
- R. Š.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-783-1077/2019 pagal ieškovo R. Š. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl paskleistų asmens garbę ir orumą žeminančių duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir paneigimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. Š. pateikė ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui, prašydamas:
Šalies argumentai
1.1. pripažinti, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui pateiktoje atsakovo 2018 m. kovo 9 d. pažymoje Nr. 19-286 „Dėl informacijos pateikimo“ pateikti duomenys neatitinka tikrovės bei žemina ieškovo asmens garbę ir orumą 1) „Įsteigus partiją, MG atstovai derino LLS kandidatus į postus Seime bei Vyriausybėje. 2008 m. lapkritį G. S. teiravosi R. K. nuomonės apie kandidatus į ministrus <...> bei R. Š. <...>“ (pažymos 4 psl.); 2) „Informaciją, patvirtinančią R. Š. kandidatūros tinkamumą, R. K. perdavė MG valdybos nariui R. R., kuris perdavė R. Š. pasiūlymą pretenduoti į Seimo Pirmininko postą. Pastarajam paklausus, ar jie, t. y. koncernas, jį palaikys, R. R. atsakė: „Jau padedam ir ne tik galvoti“ (pažymos 7 psl.); 3) „2009 m. R. R. organizavo J. P. susitikimus su sveikatos apsaugos ministrais – <...> R. Š.“ „<...> J. P. pasiskundus, kad Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai užduoda nepatogius klausimus, R. R. atsakė susitikimo su R. Š. metu panaudosiąs „seną tardymo metodą – akistatą“. <...> MG atstovai, siekdami gauti didelės vertės užsakymus <...> Sveikatos apsaugos ministerijų kuruojamuose projektuose (<...> medicinos įstaigų statyba), naudojosi įtaka LLS deleguotiems šių ministerijų vadovams“ (pažymos 10 psl. ir 11 psl.);
1.2. įpareigoti atsakovą kaip įmanoma greičiau, tačiau ne vėliau kaip per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, per Baltijos naujienų agentūrą (BNS) savo lėšomis paskelbti šį paneigimą: „Informuojame, kad NSGK pateiktoje VSD 2018-03-09 pažymoje Nr. 19-286 „Dėl informacijos pateikimo“ pateikti duomenys: „Įsteigus partiją, MG atstovai derino LLS kandidatus į postus Seime bei Vyriausybėje. 2008 m. lapkritį G. S. teiravosi R. K. nuomonės apie kandidatus į ministrus <...> bei R. Š. <...>“; „Informaciją, patvirtinančią R. Š. kandidatūros tinkamumą, R. K. perdavė MG valdybos nariui R. R., kuris perdavė R. Š. pasiūlymą pretenduoti į Seimo Pirmininko postą. Pastarajam paklausus, ar jie, t. y. koncernas, jį palaikys, R. R. atsakė: „Jau padedam ir ne tik galvoti“; „2009 m. R. R. organizavo J. P. susitikimus su sveikatos apsaugos ministrais – <...> R. Š.“ „<...> J. P. pasiskundus, kad Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai užduoda nepatogius klausimus, R. R. atsakė susitikimo su R. Š. metu panaudosiąs „seną tardymo metodą – akistatą“. <...> MG atstovai, siekdami gauti didelės vertės užsakymus <...> Sveikatos apsaugos ministerijų kuruojamuose projektuose (<...> medicinos įstaigų statyba), naudojosi įtaka LLS deleguotiems šių ministerijų vadovams“, neatitinka tikrovės bei žemina R. Š. asmens garbę ir orumą.
2. Ieškovas nurodė, kad niekada nebuvo Lietuvos liberalų sąjūdžio (LLS) nariu. Nuo 2003 m. iki 2013 m. sausio mėn. buvo Liberalų ir centro sąjungos (LICS) nariu. Ginčo pažymoje nurodytu laikotarpiu ieškovas LICS valdybos sprendimu jau buvau deleguotas į Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojo pareigas ir šis sprendimas su koncerno „MG Baltic“ atstovais nebuvo derinamas. Ieškovas Seimo Pirmininko rinkimuose nedalyvavo, kandidatūra jokiame lygyje nebuvo derinama, dėl jos nebuvo balsuojama. Jokio MG atstovų arba R. K. pasiūlymo pretenduoti į Seimo Pirmininko postą R. R. ieškovui neperdavė, ieškovas neprašė bei negavo jokia forma koncerno palaikymo. Pažymoje nurodytais 2009 m. su profesoriumi J. P. asmeniškai pažįstamas nebuvo. Lietuvos Respublikos Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), vykdydamas tyrimą, nemanė esant reikalinga kviesti ieškovą apklausti, nebuvo suteikta galimybė pateikti savo poziciją arba nuomonę dėl pažymoje nurodytų duomenų. Atsakovo pažyma turėtų būti traktuojama, kaip dokumentas, kuriam apskųsti nėra numatyta jokia speciali apskundimo tvarka, todėl tokiame dokumente nurodyti tikrovės neatitinkantys bei garbę ir orumą žeminantys duomenys gali būti ir turi būti nuginčijami teisme civilinio proceso tvarka. Lietuvos Respublikos Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, kuriam yra nustatyta teisė ir pareiga vykdyti atsakovo parlamentinę kontrolę, vertino pažymoje pateiktus ginčijamus tikrovės neatitinkančius ir garbę ir orumą žeminančius duomenis, teiginius ir vertinimus, tačiau jais nesuabejojo bei parengė parlamentinio tyrimo išvadas, kurias Seimas patvirtino. Ginčijami duomenys iš esmės buvo atkartoti, perkelti į parlamentinio tyrimo išvadas, o pažyma paskelbta, kaip Seimo patvirtintų išvadų priedas. Kol atsakovas nepaneigs savo pažymoje nurodytų teiginių, duomenų ir vertinimų, ar kol jų (ne)atitikimas tikrovei nebus įrodytas teisme, tol nėra pagrindo reikalauti, kad visuomenės informavimo priemonės paneigtų atsakovo pažymoje nurodytus duomenis, teiginius ir vertinimus. Ginčijami tikrovės neatitinkantys ir asmens garbę bei orumą žeminantys teiginiai, duomenys bei vertinimai pažymoje pateikti vienprasmiškai, kaip nustatyti faktai, be jokių išlygų ar abejonių, todėl negali būti vertinami, kaip nuomonė ar subjektyvūs vertinimai. Atsakovas nepateikė informacijos apie pažymoje nurodytus bandymus neva neteisėtai derinti ieškovo kandidatūrą į postus Seime ar Vyriausybėje. Nėra aišku, kodėl informacija apie neva buvusius bandymus daryti neteisėtą įtaką ar vykdytą neteisėtą veiklą buvo pateikta Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui tik praėjus 9 metams po tokios informacijos surinkimo. Pažymoje atskleisti tikrovės neatitinkantys faktai suformavo neigiamą visuomenės nuomonę apie ieškovą, užkirto kelią pretenduoti būti į Seimo kontrolieriaus pareigas antrai kadencijai.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškinio reikalavimai kildinami iš teisinių santykių, susiklosčiusių valstybės įgaliotiems pareigūnams vykdant Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo apibrėžtus uždavinius ir teikiant Lietuvos Respublikos Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui turimus žvalgybos duomenis, kurie gali būti naudojami tik įstatymo nustatytiems tikslams įgyvendinti. Informacijos, gautos vykdant žvalgybą ir kontržvalgybą, teisingumas negali būti nuginčijamas civilinio proceso nustatyta tvarka, o gali būti teikiamas skundas atitinkamai veiklos peržiūros institucijai. Atsakovo pažymoje pateikta informacija yra įstatymų nustatyta tvarka surinktų faktų, duomenų ir įvykių vertinimas, kuris negali būti traktuojamas, kaip melagingas, pramanytas ar išgalvotas, nes yra paremtas turima įslaptinta informacija. Pažyma buvo skirta tik tarnybiniam naudojimui (sprendimų priėmimui), negalima atskleisti Žvalgybos įstatyme nenumatytiems subjektams, viešai aptarinėti spaudoje. 2018 m. gegužės 22 d. buvo kreiptasi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą dėl tyrimo pradėjimo dėl išviešintos žvalgybos informacijos. Ieškovas, kaip neatitinkančią tikrovės informaciją, išimtinai nurodo trečiųjų asmenų (G. S. ir R. K., R. K. ir R. R., J. P. ir R. R.) tarpusavio bendravimo faktus, tačiau ieškovas tiesiogiai nedalyvavo nurodytose įvykiuose, todėl jo argumentai, kad įvykiai neatitinka tikrovės, yra nepagrįsti. Pažymoje nurodyta informacija yra atlikto subjektyvaus vertinimo rezultatas, todėl netraktuotina vienprasmiškai, kaip nustatyti faktai. Ieškovas nepasinaudojo privaloma išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka, t. y. teise reikalauti, kad visuomenės informavimo priemonė paneigtų ginčo duomenis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 19 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti visiškai:
4.1. pripažinti, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui pateiktoje atsakovo 2018 m. kovo 9 d. pažymoje Nr. 19-286 „Dėl informacijos pateikimo“ pateikti duomenys: 1) „Įsteigus partiją, MG atstovai derino LLS kandidatus į postus Seime bei Vyriausybėje. 2008 m. lapkritį G. S. teiravosi R. K. nuomonės apie kandidatus į ministrus <...> bei R. Š. <...>“ (Pažymos 4 psl.); 2) „Informaciją, patvirtinančią R. Š. kandidatūros tinkamumą, R. K. perdavė MG valdybos nariui R. R., kuris perdavė R. Š. pasiūlymą pretenduoti į Seimo Pirmininko postą. Pastarajam paklausus, ar jie, t. y. koncernas, jį palaikys, R. R. atsakė: „Jau padedam ir ne tik galvoti“ (Pažymos 7 psl.); 3) „2009 m. R. R. organizavo J. P. susitikimus su sveikatos apsaugos ministrais – <...> R. Š.“ „<...> J. P. pasiskundus, kad Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai užduoda nepatogius klausimus, R. R. atsakė susitikimo su R. Š. metu panaudosiąs „seną tardymo metodą – akistatą“. <...> MG atstovai, siekdami gauti didelės vertės užsakymus <...> Sveikatos apsaugos ministerijų kuruojamuose projektuose (<...> medicinos įstaigų statyba), naudojosi įtaka LLS deleguotiems šių ministerijų vadovams“ (Pažymos 10 psl. ir 11 psl.), neatitinka tikrovės bei žemina R. Š. asmens garbę ir orumą;
4.2. įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentą kaip įmanoma greičiau, tačiau ne vėliau kaip per dvi savaites nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, Lietuvos Respublikos Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui raštu pateikti šį paneigimą: „Informuojame, kad NSGK pateiktoje VSD 2018-03-09 pažymoje Nr. 19-286 „Dėl informacijos pateikimo“ pateikti duomenys: „Įsteigus partiją, MG atstovai derino LLS kandidatus į postus Seime bei Vyriausybėje. 2008 m. lapkritį G. S. teiravosi R. K. nuomonės apie kandidatus į ministrus <...> bei R. Š. <...>“; „Informaciją, patvirtinančią R. Š. kandidatūros tinkamumą, R. Š. perdavė MG valdybos nariui R. R., kuris perdavė R. Š. pasiūlymą pretenduoti į Seimo Pirmininko postą. Pastarajam paklausus, ar jie, t. y. koncernas, jį palaikys, R. R. atsakė: „Jau padedam ir ne tik galvoti“; „2009 m. R. R. organizavo J. P. susitikimus su sveikatos apsaugos ministrais – <...> R. Š.“ „<...> J. P. pasiskundus, kad Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai užduoda nepatogius klausimus, R. R. atsakė susitikimo su R. Š. metu panaudosiąs „seną tardymo metodą – akistatą“. <...> MG atstovai, siekdami gauti didelės vertės užsakymus <...> Sveikatos apsaugos ministerijų kuruojamuose projektuose (<...> medicinos įstaigų statyba), naudojosi įtaka LLS deleguotiems šių ministerijų vadovams“, neatitinka tikrovės bei žemina R. Š. asmens garbę ir orumą;
4.3. priteisti ieškovui R. Š. iš atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento 100 Eur bylinėjimosi išlaidų;
4.4. priteisti valstybei iš atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento 12,67 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
5. Teismas nustatė, kad atsakovas Valstybės saugumo departamentas 2018 m. gegužės 4 d. raštu Nr. 18-3191 pateikė Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui pateikė išslaptintų dokumentų išrašus, įskaitant ir atsakovo parengtą 2018 m. kovo 9 d. pažymą Nr. 19-286 „Dėl informacijos pateikimo“, kurioje nurodyta apibendrinta VSD informacija apie neteisėtus koncerno „MG Baltic“ atstovų bandymus paveikti valstybės institucijas, politikus ir politinius procesus, daryti poveikį teisėsaugos ar kitoms kontroliuojančioms institucijoms, visuomenės informavimo priemonių pasitelkimą verslo interesams įgyvendinti.
6. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. I-375-484/2019 pagal pareiškėjo R. Š. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento, tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija ir Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, kuriame prašoma pripažinti neteisėtais VSD veiksmus renkant, tvarkant ir pateikiant – paskleidžiant Lietuvos Respublikos Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui pateiktoje 2018 m. kovo 9 d. pažymoje Nr. 19-286 „Dėl informacijos pateikimo“ klaidingą, neobjektyvią ir šališką informaciją, duomenis, vertinimus bei išvadas apie jį ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSD, 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
7. Teismas nurodė, kad atsakovo argumentai, kad informacijos, gautos vykdant žvalgybą ir kontržvalgybą, teisingumas negali būti nuginčijamas civilinio proceso tvarka, o gali būti teikiamas skundas atitinkamai veiklos priežiūros institucijai, yra nepagrįsti, nes dėl jų šioje byloje pasisakė Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 31 d. nutartyje iš dalies patenkinęs ieškovo atskirąjį skundą dėl nutarties atsisakyti priimti ieškinį ir perdavęs ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Vilniaus apygardos teismas nurodytoje nutartyje nurodė, kad aplinkybė, jog duomenys yra surinkti valstybės įgaliotų pareigūnų, vykdant Žvalgybos įstatymo apibrėžtus uždavinius, neeliminuoja ieškovo galimybės ginti jo galimai pažeistas teises, reikalaujant duomenų paneigimo.
8. Teismas pažymėjo, kad neturi pagrindo nukrypti nuo analogišką klausimą nagrinėjusio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018 pateiktų išaiškinimų, kad Žvalgybos įstatyme nustatytos priemonės (parlamentinė kontrolė ir kreipimasis į Seimo kontrolierių) nesudaro pagrindo riboti teisę į teisminę gynybą, tiesiogiai išplaukiančią iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos. Atitinkamai, žvalgybos institucijos neturi imuniteto ieškiniams, kuriais ginama juridinio asmens dalykinė reputacija.
9. Teismas nesutiko su atsakovo pozicija, kad ieškovas nesilaikė CK 2.24 str. 2 d. nustatytos privalomos išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, t. y. nepasinaudojo teise reikalauti, kad visuomenės informavimo priemonė paneigtų tokius duomenis, nurodydamas, kad ši aplinkybė taip pat nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškovo ieškinį turėjo būti atsisakyta priimti, nes pagal byloje nustatytas aplinkybes nors duomenys ir buvo paskelbti visuomenės informavimo priemonėse, tačiau tai buvo padaryta perteikiant atsakovo pažymoje nurodytus duomenis.
10. Teismas nurodė, kad atsakovo argumentai, jog informacijos pateikimas pažymoje nelaikytinas informacijos paskleidimu CK 2.24 str. 1 d. prasme, nes šiuo atveju informacija pateikta išimtinai NSGK jo prašymu, atsakovas jos nepaskleidė jokiems tretiesiems, t. y. su NSGK atliekamu tyrimu nesusijusiems, asmenims, yra nepagrįsti. Teismas pažymėjo, kad pagal teismų praktiką kai atitinkamo kreipimosi (pareiškimo, skundo) turinys tampa žinomas pareigūnams dėl jų tarnybinių pareigų, reglamentuotų teisės aktais, vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu, jei ši informacija pareigūnų nėra pranešama tretiesiems (nesusijusiems su skundo, pareiškimo tyrimu, žinojimu) asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2004; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2006), tačiau ši praktika suformuluota kitokio pobūdžio bylose, t. y. esant nustatytoms kitokioms faktinėms aplinkybėms, todėl ja remtis nėra teisinio pagrindo.
11. Teismo vertinimu, nurodyta ši išimtis iš „paskleidimo“ sąvokos nagrinėjamu atveju netaikytina, nes byloje nekilo ginčo, kad prašoma paneigti informacija buvo pranešta tretiesiems asmenims. Taip pat nėra teisiškai svarbu, ar tai padarė tiesiogiai atsakovas, ar kiti asmenys, nes būtent atsakovas yra šios informacijos autorius. Žinių paskleidimu laikytinas jų pranešimas vienam, keletui ar neapibrėžtam skaičiui trečiųjų asmenų. Asmenų skaičius, kuriems žinios tapo žinomos, paskleidimo faktui nustatyti reikšmės neturi. Teismas nurodė, kad atsakovas nesiėmė jokių veiksmų, kad žinios nepasklistų tretiesiems asmenims, t. y. niekaip neapribojo tolesnio informacijos naudojimo. Teismas iš atsakovo 2018 m. gegužės 4 d. rašto Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui Nr. 18-3191 nustatė, kad atsakovas teikdamas Valstybės saugumo departamento parengtų ir išslaptintų dokumentų išrašus, įskaitant ir pažymą, pažymėjo, jog teikiami duomenys neįslaptinti, jokių pastabų apie pažymoje pateiktos informacijos naudojimo ribojimą nenurodyta. Teismo vertinimu, atsakovas, atsižvelgiant į NSGK atliekamo tyrimo tikslus, galėjo numatyti, jog visa pažymoje pateikta informacija arba jos dalis bus išviešinta. Priešingas aiškinimas galėtų lemti situaciją, kai ieškovas liktų be teisės į efektyvią teisminę gynybą, t. y. įstatymas suteiktų teisę, tačiau jai nebūtų numatyta gynybos priemonių.
12. Teismas nesutiko su atsakovo argumentais, kad didžioji dalis ieškovo siekiamų paneigti teiginių yra ne apie ieškovą, todėl nėra pagrindo taikyti CK 2.24 str. 1 d. Teismas nurodė, kad nors pažymoje paskleisti duomenys ne apie vieną veikėją, tačiau jie neabejotinai įtraukia ir ieškovą. Vertinant pirmąjį teiginį sistemiškai (o ne izoliuotai atskirus jo sakinius), ieškovas pristatomas, kaip LLS kandidatas į postus Vyriausybėje, kurio kandidatūra buvo derinama su „MG Baltic“ atstovais. Apie ieškovui „MG Baltic“ atstovų perduotą pasiūlymą kandidatuoti į Seimo Pirmininkus kalbama antrajame teiginyje ir tai, jog ieškovas teiravosi „MG Baltic“ palaikymo, apie su ieškovu, kaip sveikatos apsaugos ministru, organizuotus J. P., susitikimus nurodoma trečiajame teiginyje, darant apibendrinimą, jog „MG Baltic“ atstovai naudojosi įtaka LLS deleguotiems ministrams. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo paskleisti duomenys yra apie ieškovą.
13. Teismas nesutiko su atsakovo argumentais, kad pažymoje paskleisti duomenys negali būti vertinami kaip žinia, o priskirtini atsakovo nuomonei. Teismas pažymėjo, kad nors tam tikri pažymoje pateikti teiginiai ir yra lydimi prierašo „VSD vertinimu“, tačiau šių teiginių pateikimo kontekstas, jų formuluotės ir turinys nevertintini, kaip atsakovo nuomonė. Teismas nurodė, kad ginčijami pažymos teiginiai grindžiami tiksliomis asmenų pokalbių citatomis. Teiginiai nėra svarstomojo, bet konstatuojamojo pobūdžio, t. y. pateikiami ne kaip abejonė ar klausimas, o kaip teigimas. Tai, kad pažymoje apie ieškovą pateikti teiginiai yra faktai, kurių atitikimą tiesai galima patikrinti, patvirtina ir atitinkama internete publikuotų straipsnių skaitytojų komentarai ir juose pateikiamas vertinimas, iš kurio galima spręsti, kad vidutinis informacijos gavėjas pažymoje pateiktus duomenis suprato kaip faktus, o ne nuomonę. Nors pažymoje esama ir vertinamojo pobūdžio teiginių, tačiau visos pažymos turinys ir ieškovo prašomų paneigti teiginių pateikimo kontekstas, leidžia spręsti, kad pagrindinis pažymos tikslas buvo pateikti faktinę informaciją, o ne subjektyvų atsakovo vertinimą. Atsakovui pagal įstatymą suteiktos funkcijos ir teisės, Pažymos pateikimo aplinkybės ir tikslas – pateikti atsakovo turimą informaciją apie koncerno „MG Baltic“ įtaką politikams ir politiniams procesams – patvirtina šią išvadą, jog paskleisti duomenys yra žinia.
14. Teismas, susipažinęs su įslaptinta informacija, kurią atsakovas pateikė susipažinti tik teismui, teigdamas, kad visi pažymoje paskleisti duomenys, kuriuos siekia paneigti ieškovas, atitinka tikrovę, nurodė, kad atsakovo paskleistus tam tikrus duomenis vertinant atsietai, jie atitinka tikrovę, tačiau šio reikalavimo neišlaiko atsakovo pažymoje pateikta apibendrinta informacija ir padarytos išvados, nes įvykę faktai buvo vertinami neteisingai ir neadekvačiai. Teismas nurodė, kad byloje nekilo ginčo, jog ieškovas priklausė ne Lietuvos liberalų sąjūdžiui, o Liberalų ir centro sąjungai (pirmasis teiginys, iš dalies ir trečiasis teiginys), nebuvo paskirtas Seimo Pirmininku (antrasis teiginys), t. y. įvykiai klostėsi ne taip, kaip suponuoja pažymoje paskleisti duomenys. Trečiajame teiginyje padaryta išvada, kad MG atstovai, siekdami gauti didelės vertės užsakymus Švietimo ir mokslo bei Sveikatos apsaugos ministerijų kuruojamuose projektuose, naudojosi įtaka LLS deleguotiems šių ministerijų vadovams, nėra pagrįsta kokiais nors faktais, nors sąvoka „naudojosi“ (ne siekė ar bandė panaudoti) suponuoja tokių faktų buvimą. Teismas nurodė, kad ieškovui ikiteisminiai tyrimai nebuvo pradėti, ieškovui buvo išduota teisė dirbti su įslaptinta informacija, jis niekuomet pareigūnų nebuvo įspėtas apie jam daromą neleistiną koncerno „MG Baltic“ įtaką, ieškovas neginčijo buvo pažįstamas ir susitikdavo su „MG Baltic“ atstovais ir neoficialioje aplinkoje, tačiau ieškovo veiksmų neteisėtumo nebuvo nustatyta, tuo tarpu pažymos įžanginėje dalyje nurodyta, kad joje pateikiama informacija apie neteisėtus koncerno „MG Baltic“ atstovų bandymus paveikti politiką ir politinius procesus. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo paskleisti duomenys apie ieškovą neatitiko tikrovės.
15. Teismas padarė išvadą, kad paskleisti duomenys pažemino ieškovą visuomenės akyse. Pažymos įžanginėje dalyje, atskleidžiant jos parengimo tikslą, yra nurodomas siekis pateikti informaciją apie neteisėtus koncerno „MG Baltic“ atstovų bandymus paveikti politiką ir politinius procesus, t. y. apie teisei prieštaraujančias veikas, kas neabejotinai suponuoja neigiamą tokios informacijos atspalvį. Teismas nurodė, kad ieškovo į bylą pateikti komentarai interneto svetainėse po publikacijomis, susijusiomis su pažymos paskelbimu bei su vėlesniu ieškovo siekiu teismine tvarka ginti savo reputaciją, atskleidžia vyraujantį neigiamą požiūrį į ieškovo asmenį, sietiną būtent su pažymoje paskleistais duomenimis. Byloje kaip liudytojas apklaustas V. S. (V. S.) taip pat patvirtino, kad, atsižvelgiant į pažymoje paskleistus duomenis, toliau nebesvarstyta ieškovo kandidatūra antrai Seimo kontrolieriaus kadencijai. Atsižvelgiant į anksčiau ieškovo eitas pareigas, teismui nekilo abejonių, kad pažymoje paskleista neigiama informacija gali turėti reikšmės užimant ir kitas pareigas, kurioms keliamas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas.
16. Teismas sutiko su atsakovu, kad ieškovas yra viešasis asmuo, apie kurio vykdomą veiklą visuomenė turi teisę žinoti, taip pat jam taikytinos platesnės neigiamos informacijos apie jį bei jo veiklos kritikos ribos, todėl asmuo, paskleidęs tikrovės neatitinkančius duomenis, pagal CK 2.24 str. 6 d. nuostatas galėtų būti atleistas nuo civilinės atsakomybės, jeigu asmuo įrodo, kad jis veikė sąžiningai siekdamas supažindinti visuomenę su tuo asmeniu ir jo veikla. Tačiau, teismo vertinimu, atsakovo pažymoje žinia pakleista neveikiant sąžiningai ir etiškai, kadangi atsakovas nuslėpė tam tikrus faktus, t. y. kad įvykiai (ieškovo karjera) klostėsi ne taip, kaip suponuoja pažymoje pateikti duomenys, ieškovas nepagrįstai pristatytas, kaip LLS deleguotas ministras, paskleisti duomenys suponuoja ieškovo veikos neteisėtumą, nors dėl ieškovo veiksmų nebuvo pradėta jokių ikiteisminių tyrimų. Teismas pažymėjo, kad ne tik ieškovas yra viešasis asmuo, bet ir atsakovas yra viešojo intereso veiklą vykdanti valstybės institucija, kurios veikloje turi būti vadovaujamasi tokiais principais, kaip politinio neutralumo, savalaikiškumo, objektyvumo, aiškumo.
17. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad pažymoje paskleisti duomenys susiję su visuomenės teise žinoti apie vykstančius politinius procesus, tačiau nurodė, kad ši teisė ir ieškovo teisė į garbę ir orumą galėjo būti suderintos, išlaikant pusiausvyrą tarp šių dviejų vertybių, jeigu pažymoje duomenys būtų pateikti objektyviai, nenuslepiant tam tikros dalies reikšmingos informacijos arba imamasi papildomų priemonių ieškovo reputacijai apsaugoti.
18. Teismas sprendė, kad nustačius visas CK 2.24 str. 1 d. taikymo sąlygas, yra pagrindas ieškovo ieškinį patenkinti, įpareigojant atsakovą pateikti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui paneigimą dėl pažymoje apie ieškovą paskleistą tikrovės neatitinkančią ir žeminančią ieškovo asmens garbę ir orumą informaciją.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
19. Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Teismas netinkamai taikė CK 2.24 str. Nors ieškovas neįrodė, kad ginčo teiginius paskleidė atsakovas, tačiau atsakovo pažymoje nurodytas faktų vertinimas iš viso negali būti kvalifikuojamas, kaip informacijos paskleidimas pagal CK 2.24 str. Atsakovas, kaip valstybės institucija, vykdydamas Žvalgybos įstatyme nustatytas pareigas, perdavė kitai institucijai (Lietuvos Respublikos Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui) oficialų dokumentą, todėl jame nurodyta informacija galėjo būti naudojama tik tokiu tikslu, kam ji buvo parengta, t. y. parlamentinio tyrimo atlikimui.
19.2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ginčo informacija buvo paskleista tretiesiems asmenims, nors net nenustatė, kas tokius veiksmus atliko. Atsakovas prie ginčo teiginių viešo paskelbimo nėra prisidėjęs, todėl už jų paskelbimą nėra atsakingas. Vien pareigos nustatyti atsakingą asmenį už ginčo teiginių paskleidimą nevykdymas yra pakankamas pagrindas pripažinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą neteisėtu.
19.3. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas galėjo numatyti ginčo teiginių išviešinimą, kadangi pažymoje nenurodytas informacijos ribojimas. Priešingai, atsakovo pažyma NSGK buvo perduota su žyma „SLAPTAI“. Teismas neatsižvelgė, kad atsakovas po ginčo teiginių išviešinimo žiniasklaidoje kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jų paviešinimo.
19.4. Teismas nepagrįstai ginčo teiginius priskyrė žinios, o ne nuomonės, kategorijai, taip pat neatsižvelgė į ginčo teiginių pateikimo tikslą ir ieškovo statusą. Pirmame ir paskutiniame teiginyje ieškovas iš viso nėra paminėtas. Ginčo teiginiai yra susiję išimtinai su politikų veikla, o pateiktos informacijos turinys ir aplinkybės, dėl kurių ji buvo teikiama, tik patvirtino informacijos svarbumo lygį. Informacijos perdavimo tikslas buvo informuoti parlamentinį tyrimą atliekančią instituciją svarbiais klausimais. Politikus visuomenė visada vertina nevienareikšmiškai, todėl ieškovo paminėjimas pažymoje patvirtina, kad tai yra kasdienė politiko gyvenimo sudėtinė dalis. Ieškovas nereiškė reikalavimo taikyti atsakovui civilinę atsakomybę, todėl teismas civilinės atsakomybės institutą supainiojo su kitu ieškovo pasirinktu garbės ir orumo gynimo būdu, t. y. kad ginčo teiginiai neatitinka tikrovės ir žemina jo garbę ir orumą bei su įpareigojimu atsakovą tokius teiginius paneigti. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, net ir pripažinus ginčo teiginius žinia, tai tokie teiginiai pripažintini etiški ir nepažeidžiantys ieškovo garbės ir orumo.
19.5. Teismas nepagrįstai sprendė, kad visi ginčo teiginiai yra apie ieškovą. Priešingai, dauguma ginčo teiginių, kuriuos sudaro septyni atskiri sakiniai ir nurodomi iš skirtingų pažymoje esančių pastraipų, yra apie trečiuosius asmenis, jų pokalbius, yra neutralaus pobūdžio ieškovo atžvilgiu ir nepažeidžia jo garbės ir orumo. Ginčo teiginiai nėra ieškovą žeminančio pobūdžio, jais nėra priskiriamas ieškovo teisei ar moralei priešingas elgesys, o teiginiuose nurodyti trečiųjų asmenų veiksmai nepriklauso nuo ieškovo valios.
19.6. Teismo sprendimas yra prieštaringas, kadangi dalį ginčo teiginių teismas pripažino žinia, o kitą dalį – nuomone. Teismas faktiškai trečiųjų asmenų pokalbius ir jų teiginius pripažino, kaip neatitinkančius tikrovės, nors nurodyti asmenys net nebuvo įtraukti į bylos nagrinėjimą. Teismas nepagrįstai nurodė, kad teiginiai „Ieškovas priklausė ne Lietuvos liberalų sąjūdžiui, o Liberalų ir centro sąjungai, <...> nebuvo paskirtas Seimo pirmininku“, <...> ieškovas nepagrįstai pristatytas kaip LLS deleguotas ministras“, neatitinka tikrovės. Ginčo teiginiuose nurodyta informacija yra apie „MG Baltic“ atstovų bandymus paveikti valstybes institucijas, politikus ir politinius procesus. Pažymoje nėra nurodyta, kad ieškovas priklausė Lietuvos liberalų sąjūdžiui. Nagrinėjant šios kategorijos bylas, tam tikri netikslumai, susiję su pavadinimų ir/ar pareigų pateikimu, yra leidžiami, todėl tai nelaikoma teisės į informaciją ribų peržengimu.
19.7. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ginčo teiginiai neatitinka tikrovės nes ieškovo atžvilgiu nebuvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. Ieškovas laikytinas viešuoju asmeniu, todėl, įvertinus atsakovo kompetenciją nacionalinio saugumo ir žvalgybos klausimais bei pažymos tikslą, akivaizdu, kad atsakovo vertinimas nebūtinai turi pasibaigti ikiteisminiu tyrimu ir/ar apkaltinamuoju nuosprendžiu, juolab, ginčo teiginiuose jokie kaltinimai ieškovui nenurodyti. Pažymoje nurodyti vertinimai atlikti, remiantis surinkta, patikrinta ir išanalizuota faktine medžiaga, su kuria teismas galėjo susipažinti, tačiau ją visiškai ignoravo.
19.8. Teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovą ginčo teiginius paneigti, pateikiant teiginių paneigimą NSGK, kadangi ieškovas prašė įpareigoti atsakovą paneigti ginčo teiginius per Baltijos naujienų agentūrą (BNS). Tokiu būdų teismas peržengė ieškinio ribas.
Atsiliepimas
20. Ieškovas R. Š. pateikė atsiliepimą į atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Apeliantas neadekvačiai ir neobjektyviai vertina bei supranta savo pažymoje paskleistų duomenų, teiginių bei vertinimų tikrąją prasmę, reikšmę ir turinį. Didžioji dalis atsakovo pažymoje apie ieškovą nurodytų faktų (ieškovo priklausomybė Liberalų sąjūdžio partijai ir kandidatavimas į ministro pareigas 2008 m lapkričio mėn.; ieškovo sutikimas ir pasiūlymo kandidatuoti į Seimo Pirmininko pareigas priėmimas, kandidatavimas į Seimo Pirmininko pareigas, prašymas pagalbos kandidatuojant, tuo tikslu teigiamos nuomonės apie ieškovą formavimo; ieškovui įtakos darymas ir to pasėkoje „MG Baltic“ įmonių neteisėtai laimėti sveikatos priežiūros įstaigų vykdyti viešųjų pirkimų konkursai) tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma pažymoje, ieškovo ir kitų asmenų poelgiai pažymoje vertinami neadekvačiai vykusiems faktams.
Šalies argumentai
20.2. Apeliantas nepagrįstai nurodė, kad ginčo teiginių paskleidimas nelaikytinas informacijos paskleidimu CK 2.24 str. 1 d. prasme. Ginčo teiginiai buvo išviešinti, o atsakovas nesiėmė jokių veiksmų, kad žinios nepasklistų tretiesiems asmenims.
20.3. Apeliantas nepagrįstai nurodė, kad pažymoje nurodyti duomenys yra nuomonė. Priešingai, teiginių pažymoje pateikimo kontekstas, formuluotės ir turinys patvirtina, kad ginčo teiginiai yra žinia. Internete publikuotų straipsnių skaitytojų komentarai patvirtina, kad skaitytojai pateiktą informaciją suprato, kaip žinią.
20.4. Apeliantas nepagrįstai nurodė, kad ginčo teiginiai atitinka tikrovę, kadangi pažymoje įvykę faktai vertinti neteisingai ir neadekvačiai, o įvykiai klostėsi ne taip, kaip suponuoja pažymos duomenys. Ginčo teiginiai yra žeminančio pobūdžio ir gali turėti įtakos ieškovo karjerai ateityje.
20.5. Teismas pagrįstai nurodė, kad ginčo informacija turėtų būti pašalinta tokiu būdu, kaip ir buvo paskelbta, t. y. pateikiant ieškovo nurodyto turinio paneigimą NSGK.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas pagal pareigas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
22. Apeliantas Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas 2019 m. gruodžio 31 d. pateikė rašytinius paaiškinimus ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-1075/2019. Nurodė, kad prašoma prijungti kasacinio teismo nutartis buvo priimta dėl CK 2.24 str. taikymo, todėl teismas turėtų ja vadovautis.
23. Siekiant užtikrinti civilinio proceso principus ir apeliacinio proceso tikslus, įstatyme nustatytas draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 str.). Tačiau šis draudimas nėra absoliutus: naujus įrodymus pateikti galima, jei pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar jei šių įrodymų pateikimo būtinybė išliko vėliau. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).
Žemesnės instancijos teismas
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nenurodoma naujų aplinkybių, tiesiogiai susijusių su kilusiu ginču, o tik prašoma vadovautis kasacinio teismo praktika nutartyje, kurią prašoma prijungti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 179 str. 3 d. teismas turi teisę naudoti duomenis iš informacinių sistemų bei registrų, taip pat turi pareigą atsižvelgti į kasacinio teismo plėtojamą teismų praktiką, todėl nėra pagrindo priimti apelianto pateiktų rašytinių paaiškinimų ir teismo procesinio sprendimo.
25. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, kadangi teismas netinkamai taikė CK 2.24 str., kadangi nepagrįstai nenustatinėjo subjektų, paskleidusių ginčo teiginius, ir padarė nepagrįstą išvadą, jog ginčo teiginių autoriumi yra atsakovas, todėl nėra svarbu, kas juos paskleidė.
26. Pagal CK 2.24 str. 1 d. asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmens garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018).
28. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo. Faktui, kad paskleista žinia yra apie ieškovą, nustatyti pakanka, jog pagal ginčijamų teiginių turinį ir kontekstą aplinkiniai atpažintų asmenį, kaip susijusį su paskleista žinia. Tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016).
29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad už paskleistų duomenų turinį atsako juos pirmas paskleidęs asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2008). Už viešai paskleistų duomenų atitiktį teisingumo principams atsakingas yra asmuo, rengęs ar skleidęs ją visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2006).
30. Pagal Žvalgybos įstatymo 16 str. 2 d. žvalgybos institucijų veiklos metu surinkta žvalgybos informacija turi būti tvarkoma taip, kad nebūtų neteisėtai ar nepagrįstai atskleisti žvalgybos informacijos šaltiniai, pažeistos su žvalgybos institucijomis bendradarbiaujančių asmenų teisės ar teisėti jų interesai. Žvalgybos institucijos žvalgybos informaciją naudoja tik joms pavestiems uždaviniams įgyvendinti ir tik tiems tikslams, kuriems ji buvo renkama (Žvalgybos įstatymo 17 str. 1 d.). Asmenys, neteisėtai atskleidę žvalgybos informaciją ar panaudoję šią informaciją kitiems tikslams, negu numato šis įstatymas, atsako teisės aktų nustatyta tvarka (Žvalgybos įstatymo 17 str. 6 d.).
31. Pagal Seimo statuto 49 str. 1 d. 5 p. Lietuvos Respublikos Seimo komitetai, nagrinėdami jų kompetencijai priklausančius klausimus ir atlikdami parlamentinę kontrolę, turi teisę išklausyti ministerijų, kitų valstybės institucijų informaciją ir pranešimus, kaip vykdomi Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti teisės aktai; prireikus teikti valstybės ir savivaldybių institucijoms komiteto išvadas, pasiūlymus ir (ar) rekomendacijas; kontroliuoti, kaip laikomasi įstatymų ir vykdomi Seimo nutarimai, kaip laikomasi šiuose teisės aktuose nustatytų jų įgyvendinimo terminų, stebėti ir vertinti, kaip atsižvelgiama į komiteto pasiūlymus ir (ar) rekomendacijas; savo iniciatyva arba Seimo pavedimu atlikti atskirų problemų parlamentinius tyrimus ir pateikti Seimui, prireikus – ir kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms komiteto išvadas, pasiūlymus ir (ar) rekomendacijas; teisės aktų nustatyta tvarka gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų reikiamus duomenis, dokumentus ir kitokią atliekant parlamentinę kontrolę reikalingą medžiagą; svarstyti Seimui atskaitingų valstybės institucijų veiklos metines ataskaitas ir pateikti Seimui, prireikus – ir kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms komiteto išvadas, pasiūlymus ir (ar) rekomendacijas.
32. Pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 49 str. 3 d. Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo komitetai, Seimo pavedimu atlikdami parlamentinį tyrimą, veikia pagal šio statuto 75 ir 76 straipsniuose nustatytas Seimo laikinųjų kontrolės arba tyrimo komisijų veiklos taisykles ir turi tokius pat įgaliojimus. Laikinųjų kontrolės arba tyrimo komisijų įgaliojimus nustato įstatymas (Seimo statuto 75 str. 3 d.).
33. Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo 4 str. 1 d. 1 p. nurodyta, kad komisija, tirdama jai pavestą klausimą ir įgyvendindama savo teises, turi teisę susipažinti su informacija, susijusia su tiriamu klausimu, ir gauti iš visų valstybės valdžios ir valdymo institucijų, Lietuvos banko, valstybės ir savivaldybių įmonių (taip pat ir jų kontroliuojamų), įstaigų ir organizacijų dokumentus, duomenis ar žinias, net jeigu tai yra valstybės, komercinė, banko, tarnybinė paslaptis, taip pat gauti pirminius bei kitus dokumentus, kuriuose šie duomenys ar žinios užfiksuoti. Jeigu žinios sudaro valstybės paslaptį, jos komisijai turi būti pateiktos Valstybės ir tarnybos paslapčių bei Kriminalinės žvalgybos įstatymų nustatyta tvarka.
34. Žvalgybos įstatymo 9 str. 2 d. 1 p. nustatyta žvalgybos institucijų pareiga teikti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą užtikrinančioms valstybės institucijoms žvalgybos informaciją, reikalingą jų funkcijoms atlikti. Žvalgybos informacija teikiama oficialiu dokumentu (Žvalgybos įstatymo 18 str. 1 d.). Žvalgybos informacijos gavėjai yra institucijos, kurioms teikiama žvalgybos informacija, t. y. įstatyme nustatytais atvejais Lietuvos nacionalinį saugumą užtikrinančios institucijos, teisėsaugos institucijos, žvalgybos institucijų kontrolę vykdančios institucijos ir kt. (Žvalgybos įstatymo 18 str. 2–3 d.).
35. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas atlieka Žvalgybos įstatyme nustatytas funkcijas – pagal kompetenciją renka ir teikia surinktą informaciją Žvalgybos įstatyme nurodytoms valstybės institucijoms įstatyme nustatytais atvejais. Žvalgybos įstatyme yra taip pat įtvirtinti reikalavimai žvalgybos institucijoms, šioms vykdant įstatyme nustatytas funkcijas, šių institucijų veiklos kontrolė ir asmenų atsakomybė už tokios informacijos neteisėtą paskleidimą ar panaudojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).
36. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2017 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. XIII-691 nutarė: 1) pavesti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) atlikti parlamentinį tyrimą dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams; 2) įpareigoti NSGK nustatyti aplinkybes (1. ar palaikomais ryšiais su grėsmę valstybės interesams galinčiais kelti asmenimis buvo siekta daryti neteisėtą poveikį valstybės institucijoms priimant sprendimus ar neteisėtą įtaką politikams ir (ar) politiniams procesams; 2. ar buvo politinių partijų ir atskirų politikų veiklos finansavimo atvejų, galinčių kelti grėsmę valstybės interesams, kai siekta daryti neteisėtą poveikį valstybės institucijoms priimant sprendimus ar neteisėtą įtaką politikams ir (ar) politiniams procesams; 3. ar buvo grėsmę valstybės interesams keliančių atvejų, kuriais, siekiant paveikti situaciją strategiškai svarbiuose nacionaliniam saugumui ūkio sektoriuose, buvo darytas neteisėtas poveikis valstybės institucijoms priimant sprendimus ar neteisėta įtaka politikams ir (ar) politiniams procesams; 3) pavesti NSGK parlamentinį tyrimą atlikti ir išvadą Seimui pateikti iki 2018 m. birželio 1 d. NSGK 2018 m. vasario 28 d. raštu kreipėsi į atsakovą su prašymu pateikti, be kitą ko, turimą informaciją apie visuomenės informavimo priemonių pasitelkimą verslo interesams įgyvendinti, kai buvo siekiama neteisėtai valstybės institucijas, politikus ar politinius procesus, taip pat turimą informaciją apie neteisėtą poveikį teisėsaugos institucijoms. 2018 m. gegužės 4 d. raštu atsakovas pateikė Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui Valstybės saugumo departamento parengtų ir išslaptintų dokumentų išrašus, įskaitant 2018 m. kovo 9 d. pažymą Nr. 19-286, dėl kurioje nurodytų teiginių, susijusių su I. Š., šioje byloje kilo ginčas. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto 2018 m. gegužės 30 d. posėdyje, vadovaudamasis atsakovo 2018 m. kovo 9 d. pažyma Nr. 19-286, patvirtino atlikto parlamentinio tyrimo išvadą, kuriai pritarė Lietuvos Respublikos Seimas 2018 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. XIII-1228. 2018 m. gegužės 26 d. atsakovas po ginčo teiginių paviešinimo žiniasklaidoje kreipėsi į Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl atsakovo 2018 m. kovo 9 d. pažymoje nurodytų duomenų paviešinimo.
37. Pagal CPK 329 str. 1 d. pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą yra ne bet koks proceso teisės normų pažeidimas, o tik toks, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neteisingas bylos išsprendimas gali apimti tiek materialiai neteisingą bylos rezultatą, tiek esminį byloje dalyvaujančių asmenų procesinių teisių suvaržymą, dėl kurio lieka neatskleista bylos esmė, jei toks pažeidimas negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-469/2019).
38. CPK 327 str. 1 d. 2 p. nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad: 1) bylos esmė suprantama, kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme; 2) teismas sprendime pateiktas išvadas privalo motyvuoti ne tik nurodydamas atitinkamą teisės normą, bet ir išdėstydamas nustatytas aplinkybes, įrodymų vertinimą (CPK 270 str. 4 d.). Konstatuodamas, kad neatskleista bylos esmė, teismas turi nurodyti, kokie svarbiausi teisiniai ar faktiniai klausimai yra nagrinėjamos bylos esmė, ir motyvuoti, kad šių aplinkybių nustatymas negalimas apeliacinės instancijos teisme dėl to, kad reikia surinkti didelės apimties naujus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-378/2018).
39. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ištyrus bylos surinktus įrodymus, skundžiamą teismo sprendimą ir apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, yra pagrindas pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovas yra šios informacijos autorius, todėl nėra svarbu, kas paskleidė ginčo teiginius. Priešingai, ieškovas nurodė, kad ginčijami teiginiai buvo paskleisti 2018 m. birželio 1 d., kai Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto parlamentinio tyrimo išvada su priedais, įskaitant atsakovo 2018 m. kovo 9 d. pažymą, buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Seimo elektroninėje sistemoje e-seimas.lrs.lt. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovo pažyma iki Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto parlamentinio tyrimo išvados įregistravimo taip pat buvo paviešinta žiniasklaidoje (delfi.lt, 15min.lt). Vadinasi, ieškovas nelaikė, kad atsakovas pats paskleidė ginčo teiginius, nurodytus atsakovo pažymoje, todėl pirmosios instancijos teismas, taikydamas CK 2.24 str., turėjo nustatyti, ar iš tiesų ginčo teiginius paskleidė atsakovas, ar jis kokiu nors kitu būdu prisidėjo prie jų paskleidimo.
40. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 str. ginami, kai nustatomas faktas, kad yra paskleisti asmens garbę ir orumą (dalykinę reputaciją) žeminantys ir tikrovės neatitinkantys duomenys. Kiekvienu atveju teismas, nustatydamas, ar buvo žinių (faktų ir duomenų) paskleidimo faktas, turi išsiaiškinti, ar ši informacija tapo žinoma trečiajam asmeniui. Sąvoka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku, įsakymu ir pan.), per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paštu, internetu ir pan. bent vienam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį tie duomenys skleidžiami. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018). Nagrinėjamu atveju nekilo ginčo, kad atsakovas, vykdydamas teisės aktų jam nustatytus reikalavimus, pateikė Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, kuris Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. spalio 19 d. nutarimo Nr. VIII-691 pagrindu vykdė parlamentinį tyrimą, 2018 m. kovo 9 d. pažymą, su kurioje nurodytais teiginiais ieškovas nesutinka ir reikalauja juos paneigti. Byloje taip pat nekilo ginčo, kad Seimo laikinųjų tyrimų komisijų įstatymo pagrindu Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas turėjo teisę iš atsakovo gauti duomenis Seimo 2017 m. spalio 19 d. nutarime nurodytais klausimais. Vadinasi, atsakovo, vykdančio teisės aktų jam nustatytus reikalavimus, pažymos pateikimas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, CK 2.24 str. prasme, negali būti prilyginamas informacijos paskleidimui tretiesiems asmenims. Atitinkamai, nenustačius aplinkybių, kad atsakovas pats paskleidė ginčo teiginius žiniasklaidoje, ar kokiu nors kitu būdu prisidėjo prie jų paskleidimo, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo daryti išvadą, kad šių aplinkybių nustatymas nėra svarbus. Priešingai, CK 2.24 str. imperatyviai reikalauja nustatyti asmenį, atsakingą už duomenų paskleidimą.
41. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai akcentavo atsakovo 2018 m. kovo 9 d. pažymos išslaptinimo aplinkybę, kuri, pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovui turėjo suponuoti manymą, jog pateikta informacija ar jos dalis bus išviešinta. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2018 m. gegužės 26 d. atsakovas po ginčo teiginių paviešinimo žiniasklaidoje kreipėsi į Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl atsakovo 2018 m. kovo 9 d. pažymoje nurodytų duomenų paviešinimo. Byloje taip pat nustatyta, kad iš pradžių atsakovo pažyma Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui buvo pateikta įslaptinta su žyma „SLAPTAI“, tačiau vėliau slaptumo žyma buvo pakeista, ją išslaptinus. Vadinasi, byloje nebuvo pašalinti prieštaravimai, susiję su ginčo pažymos išslaptinimo ir išviešinimo aplinkybėmis ir priežastimis, nors šios aplinkybės yra neatsiejamai susijusios su būtinu nustatyti CK 2.24 str. elementu, t. y. žinių paskleidimo faktu.
42. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė ir neįvertino visų reikšmingų faktinių bylos aplinkybių, susijusių su atsakovo Valstybės saugumo departamento 2018 m. kovo 9 d. pažymos, kurios pagrindu ieškovas įrodinėjo asmens garbės ir orumo pažeminimą, išviešinimu. Aplinkybė, kad atsakovas yra ginčo teiginių autorius savaime negali lemti išvados, kad atsakovas automatiškai yra atsakingas už ginčo teiginių, nurodytų atsakovo pažymoje, perduotos vykdant teisės aktų priskirtas funkcijas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, paskleidimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmens garbė ir orumas pagal CK 2.24 str. pagrindu ginami tik nustačius aplinkybių visumą, t. y. paskleidimo, žinių apie ieškovą, paskleistų žinių neatitikimą tikrovei ir asmens garbę ir orumą žeminančių žinių faktus. Nenustačius bent vieno iš CK 2.24 str. nustatytų faktų, asmens garbė ir orumas pagal CK 2.24 str. negali būti apginti. Kadangi nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, kas paskleidė ginčo teiginius apie ieškovą, laikytina, kad byla pirmosios instancijos teisme galėjo būti neteisingai išspręsta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, neištyręs ir neįvertinęs nurodytų aplinkybių, neatskleidė bylos esmės, todėl ši aplinkybė sudaro savarankišką skundžiamo teismo sprendimo panaikinimo pagrindą (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
43. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-333-433/2020 pagal ieškovų UAB koncerno „MG Baltic“, R. J., D. J. M., Z. S., R. R. ir I. Ž. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, D. J., V. B. ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl paskleistų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais juridinio asmens dalykinę reputaciją bei neturtinės žalos atlyginimo. Ieškiniu prašoma: 1) priteisti ieškovui UAB KONCERNUI „MG BALTIC“ solidariai iš atsakovų Lietuvos Respublikos, V. B. ir D. J. 800 000 Eur neturtinę žalą; 2) priteisti ieškovui R. J. solidariai iš atsakovų Lietuvos Respublikos, V. B. ir D. J. 4 000 Eur neturtinę žalą; 3) priteisti ieškovui D. J. M. solidariai iš atsakovų Lietuvos Respublikos, V. B. ir D. J. 4 000 Eur neturtinę žalą; 4) priteisti ieškovui R. R. solidariai iš atsakovų Lietuvos Respublikos, V. B. ir D. J. 4 000 Eur neturtinę žalą; 5) priteisti ieškovei Z. S. solidariai iš atsakovų Lietuvos Respublikos, V. B. ir D. J. 4 000 Eur neturtinę žalą; 6) priteisti ieškovei I. Ž. solidariai iš atsakovų Lietuvos Respublikos, D. J. ir V. B. 4 000 Eur neturtinę žalą; 7) priteisti ieškovų naudai solidariai iš atsakovų Lietuvos Respublikos, D. J. ir V. B. 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 8) pripažinti atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento 2018 m. kovo 9 d. rašte Lietuvos Respublikos Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui „Dėl informacijos pateikimo“ viešai paskleistus duomenis, kad Koncernas „MG Baltic“ 2005–2018 m. laikotarpiu atliko neteisėtus veiksmus (įskaitant paperkant, šantažuojant), kuriais buvo sistemingai siekiama neteisėtai paveikti valstybės institucijas, politikus ir politinius procesus, daryti neteisėtą poveikį teisėsaugos ar kitoms kontroliuojančioms institucijoms, neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais ieškovo UAB KONCERNAS „MG BALTIC“ dalykinę reputaciją. Ieškovai nurodė, kad 2018 m. gegužės 8 d. per naujienų agentūrą „Baltic News Service“ buvo paviešinta Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento 2018 m. kovo 9 d. pažyma Nr. 19-286 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, atliekančiam parlamentinį tyrimą, valstybės pateikė informaciją apie ieškovus. Valstybinės institucijos neteisėtai ilgą laiką rinko informaciją apie ieškovus, neteisėtai perdavė ją NSGK, neužtikrino pažymų slaptumo.
44. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-333-433/2020 ieškovai taip pat prašo kreiptis Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, prašant ištirti ir spręsti: 1. Ar Lietuvos Respublikos Seimo 2017-10-19 nutarimo Nr. XIII-691 „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui atlikti parlamentinį tyrimą dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams“ (TAR, 2017-10-24, identifikacinis kodas: 2017-16748, su 2018-04-24 pakeitimu, TAR, 2018-04-25, identifikacinis kodas: 2018-06579) 1, 2 straipsniai neprieštarauja: Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui, inter alia teisinio aiškumo reikalavimui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintoms nuostatoms, Lietuvos Respublikos Seimo statuto 25 straipsnio 1 dalyje, 49 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoms nuostatoms, Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio Lietuvos nacionalinio saugumo pagrindų III dalies 15 skyriaus pirmojo skirsnio „Įstatymų leidyba“, antrojo skirsnio „Sprendimai dėl valstybės gynimo“, trečiojo skirsnio „Parlamentinė priežiūra“ nuostatoms; 2. Ar Lietuvos Respublikos Seimo 2018-06-05 nutarimo Nr. XIII-1228 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos procesams išvados“ (TAR, 2018-06-08, identifikacinis kodas: 2018-09656) 1 straipsnis neprieštarauja: Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintoms nuostatoms, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1, 2 dalyse, 109 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoms nuostatoms, Lietuvos Respublikos Seimo statuto 25 straipsnio 1 dalyje, 49 straipsnio 1 dalyje, 63 straipsnyje įtvirtintoms nuostatoms, Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio Lietuvos nacionalinio saugumo pagrindų III dalies 15 skyriaus pirmojo skirsnio „Įstatymų leidyba“, antrojo skirsnio „Sprendimai dėl valstybės gynimo“, trečiojo skirsnio „Parlamentinė priežiūra“ nuostatoms, Lietuvos Respublikos Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, 8 straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose įtvirtintoms nuostatoms, Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 17 straipsnio 5 dalies 1 punkte, 18 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintoms nuostatoms; 3. Ar 2000-07-17 Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo (2012-10-17 įstatymo redakcija Nr. XI-2289, Žin., 2012, Nr. 129-6463; inter alia su 2015-05-07, 2017-10-12 pakeitimais, TAR, 2015-05-20, identifikacinis kodas: 2015-07664, TAR, 2017-10-23, identifikacinis kodas: 2017-16704) 11–15 straipsniuose nustatytas teisinis reguliavimas ta apimtimi, kiek šiuose straipsniuose nenustatyti konkretūs (teisiškai apibrėžti) slaptos informacijos apie asmens privatų gyvenimą rinkimo priemonių taikumo pagrindai, neprieštarauja: Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui, inter alia teisinio aiškumo ir proporcingumo reikalavimams, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje įtvirtintoms nuostatoms, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam teisminės gynybos principui ir 109 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam teisingumo vykdymo imperatyvui; 4) ar 2000-07-17 Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo (2012-10-17 įstatymo redakcija Nr. XI-2289, Žin., 2012, Nr. 129-6463; inter alia su 2015-05-07, 2017-10-12 pakeitimais, TAR, 2015-05-20, identifikacinis kodas: 2015-07664, TAR, 2017-10-23, identifikacinis kodas: 2017-16704) 13 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas ta apimtimi, kiek jame nenustatytas maksimalus žvalgybos informacijos rinkimo terminas, nenustatyti konkretūs pagrindai (atvejai), kuriems esant teismo sankcionuotos žvalgybos informacijos rinkimo priemonės taikymas gali būti teismo pratęsiamas, nenustatytas tokių pratęsimų skaičius ir tuo pačiu iš esmės leidžiantis neribotą laiką žvalgybos institucijoms slaptai kontroliuoti asmens susižinojimą, neprieštarauja: Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui, inter alia teisinio aiškumo ir proporcingumo reikalavimams, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje įtvirtintoms nuostatoms, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui; 5. Ar 2000-07-17 Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo (2012-10-17 įstatymo redakcija Nr. XI-2289, Žin., 2012, Nr. 129-6463; inter alia su 2015-05-07, 2017-10-12 pakeitimais, TAR, 2015-05-20, identifikacinis kodas: 2015-07664, TAR, 2017-10-23, identifikacinis kodas: 2017-) 13 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas tos apimties, kiek šiame straipsnyje nenustatyta asmens teisė kreiptis į teismą dėl žmogaus teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą ribojančių žvalgybos informacijos rinkimo priemonių taikymo ir/ar tokių priemonių taikymo pratęsimo teisėtumo, nustatyta, kad žvalgybos institucijų teikimus dėl šio straipsnio 1 dalyje nustatytų veiksmų atlikimo sankcionavimo ir tokių veiksmų atlikimo termino pratęsimo sprendžia apygardos teismo pirmininko įgaliotas šio teismo teisėjas, nustatyta, kad žvalgybos institucijų skundus dėl šio teisėjo priimtų nutarčių atsisakyti sankcionuoti prašomus atlikti veiksmus ar atsisakyti pratęsti tokių veiksmų atlikimo terminą nagrinėja apygardos teismo pirmininkas, nenustatyta, kad apygardos teismo nutarčių, priimtų pagal Žvalgybos įstatymo 13 straipsnio 5, 6 dalis, teisėtumas ir pagrįstumas gali būti patikrintas aukštesnės instancijos teisme, neprieštarauja: Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai asmens teisei kreiptis į teismą, suponuojančiai inter alia asmens teisę į tinkamą (teisingą) teismo procesą, asmens teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama nešališko teismo (teisėjo), taip pat asmens teisę pasiekti, kad teismo padarytos klaidos galėtų būti ištaisytos instancine tvarka aukštesnės instancijos teisme, Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam teisingumo vykdymo imperatyvui; 6. Ar 2000-07-17 Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo (2012-10-17 įstatymo redakcija Nr. XI-2289, Žin., 2012, Nr. 129-6463; inter alia su 2015-05-07, 2017-10-12 pakeitimais, TAR, 2015-05-20, identifikacinis kodas: 2015-07664, TAR, 2017-10-23, identifikacinis kodas: 2017-16704) 16–18 straipsniuose nustatytas teisinis reguliavimas ta apimtimi, kiek šiuose straipsniuose nenustatyti žvalgybos informacijos panaudojimo ir saugojimo terminai, nereglamentuota tokios informacijos panaudojimo tiek žvalgybos institucijose, tiek ir kitose institucijose, kurioms tokia informacija buvo patikėta (pateikta) pagal Žvalgybos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punktą, bei saugojimo tvarka, neprieštarauja: Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje įtvirtintoms nuostatoms.
45. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad akivaizdu, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-333-433/2020 žymiai platesniais aspektais yra nagrinėjamas ginčas dėl paskleistų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais juridinio asmens dalykinę reputaciją bei neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovai nurodytoje byloje, be kita ko, ginčija Valstybės saugumo departamento 2018 m. kovo 9 d. pažymą apie koncerno „MG Baltic“ atstovų bandymus paveikti politikus, įskaitant ieškovą šioje byloje R. Š., ir politinius procesus, teisei prieštaraujančias veikas, kvestionuoja atsakovų veiksmus, ieškovų atžvilgiu neteisėtai atliekant ir sankcionuojant operatyvinės veiklos, žvalgybos, kriminalinės žvalgybos veiksmus, neteisėtai disponuojant operatyvinės veiklos, žvalgybos, kriminalinės žvalgybos informacija, Valstybės saugumo departamentui pateikiant Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui neteisingą žvalgybos informaciją, neteisėtai išslaptinant surinktą informaciją ir ją paviešinant, neteisėtai parengiant galutinę išvadą ir ją patvirtinant Seimo nutarimu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. e2-333-433/2020 net ir nepasikreipus į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, prašant ištirti ieškovų prašyme nurodytų teisės aktų atitikimą Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nurodytoje byloje pirmosios instancijos teismas turės įvertinti atsakovų veiksmus, sankcionuojant ir atliekant žvalgybos informacijos rinkimą, surinktos informacijos naudojimo ir perdavimą kitoms institucijoms teistumą, informacijos išslaptinimo ir išviešinimo teisėtumą, Lietuvos Respublikos Seimo veiksmų, pavedant Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui atlikti parlamentinį tyrimą, atitikimą įstatymams. Kadangi tiek nagrinėjamoje, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-333-433/2020 nustatinėtinos analogiškos aplinkybės, susijusios su garbės ir orumo gynimu, paskleidžiant atsakovo Valstybės saugumo departamento 2018 m. kovo 9 d. pažymoje užfiksuotą informaciją, t. y. atsakingi asmenys už informacijos paskleidimą, pažymos išviešinimo aplinkybės ir pan., apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šių bylų reikalavimai yra tarpusavyje susiję, todėl juos buvo netikslinga išnagrinėti skyriumi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje byloje ir Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-333-433/2020 ieškovų pareikštus reikalavimus nagrinėjant kartu galėtų būti tinkamai atskleista bylos esmė ir priimtas teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas, kadangi kompleksiškai vertinant valstybės institucijų ir jų darbuotojų veiksmų teisėtumą galėtų būti tinkamai išspręstas kilęs ginčas, kurį iš esmės lėmė valstybės institucijų inicijuoti žvalgybos veiksmai ir atsakovo pažymos išviešinimas.
46. Pagal CPK 4 str. vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, remiantis Teismų įstatymo 33 str. 4 d., Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimais, sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Sprendžiant ginčus, turi būti vadovaujamasi aukštesniosios instancijos (aukštesnės grandies) – kasacinio teismo – nuolat plėtojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-915/2015).
47. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-1075/2019, kaip teismo precedentas, nėra taikomos nagrinėjamai bylai, nes skiriasi faktinės nurodytos bylos aplinkybės nuo nagrinėjamos bylos, institucijos priimto dokumento teisinė prigimtis ir pobūdis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gruodžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018 išaiškino, kad ieškovas koncernas „MG Baltic“, turi teisę CK 2.24 str. pagrindu ginti savo dalykinę reputaciją, prašydamas pripažinti atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento 2018 m. kovo 9 d. pažymoje Seimo komitetui pateiktus duomenis, kaip neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančius ieškovo dalykinę reputaciją. Nagrinėjamu atveju ieškovas yra fizinis asmuo, kuris ginčija toje pačioje Valstybės saugumo departamento pažymoje nurodytus duomenis, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, fiziniam asmeniui taip pat negali būti užkertamas kelias ginti savo garbę ir orumą CK 2.24 str. pagrindu. Kadangi nesutampa nurodytos bylos ir šios bylos esmė, todėl apelianto nurodyta kasacinio teismo nutartis neturi precedento reikšmės šiai bylai.
48. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias asmens garbės ir orumo gynimą, nenustačius ginčo teiginių paskleidimą, todėl byla buvo išnagrinėta neteisingai. Nustatyti pažeidimai, siekiant neriboti byloje dalyvaujančių asmenų teisės į apeliaciją, negali būti pašalinti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl bylos esmės neatskleidimo naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-333-433/2020 nustatinėtinos analogiškos aplinkybės, susijusios su garbės ir orumo gynimu, paskleidžiant atsakovo Valstybės saugumo departamento 2018 m. kovo 9 d. pažymoje užfiksuotą informaciją, t. y. atsakingi asmenys už informacijos paskleidimą, pažymos išviešinimo aplinkybės ir pan., būtų tikslinga spręsti klausimą dėl šių bylų sujungimo (CPK 136 str. 4 d.). Apeliacinės instancijos teismas nevertina kitų argumentų ir nesprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, nes skundžiamas sprendimas naikinamas pilna apimtimi, ir tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus pažeidimus ir ištyrus visas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstini byloje pareikšti reikalavimai.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.