Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andrutės Salvador ir Eglės Surgailienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo R. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. Š. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl paskleistų asmens garbę ir orumą žeminančių duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir paneigimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas prašė pripažinti, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui pateiktoje atsakovo 2018 m. kovo 9 d. pažymoje Nr. 19-286 „Dėl informacijos pateikimo“ pateikti duomenys: 1) „Įsteigus partiją, MG atstovai derino LLS kandidatus į postus Seime bei Vyriausybėje. 2008 m. lapkritį G. S. teiravosi R. K. nuomonės apie kandidatus į ministrus <...> bei R. Š. <...>“ (Pažymos 4 psl.); 2) „Informaciją, patvirtinančią R. Š. kandidatūros tinkamumą, R. K. perdavė MG valdybos nariui R. R., kuris perdavė R. Š. pasiūlymą pretenduoti į Seimo Pirmininko postą. Pastarajam paklausus, ar jie, t. y. koncernas, jį palaikys, R. R. atsakė: „Jau padedam ir ne tik galvoti“ (Pažymos 7 psl.); 3) „2009 m. R. R. organizavo J. P. susitikimus su sveikatos apsaugos ministrais – <...> R. Š..“ „<...> J. P. pasiskundus, kad Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai užduoda nepatogius klausimus, R. R. atsakė susitikimo su R. Š. metu panaudosiąs „seną tardymo metodą – akistatą“. <...> MG atstovai, siekdami gauti didelės vertės užsakymus <...> Sveikatos apsaugos ministerijų kuruojamuose projektuose (<...> medicinos įstaigų statyba), naudojosi įtaka LLS deleguotiems šių ministerijų vadovams“ (Pažymos 10 psl. ir 11 psl.), – neatitinka tikrovės bei žemina ieškovo asmens garbę ir orumą, įpareigoti atsakovą kaip įmanoma greičiau, tačiau ne vėliau kaip per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, per Baltijos naujienų agentūrą (BNS) savo lėšomis paskelbti šį paneigimą: „Informuojame, kad NSGK pateiktoje VSD 2018 m. kovo 9 d. pažymoje Nr. 19-286 „Dėl informacijos pateikimo“ pateikti duomenys: „Įsteigus partiją, MG atstovai derino LLS kandidatus į postus Seime bei Vyriausybėje. 2008 m. lapkritį G. S. teiravosi R. K. nuomonės apie kandidatus į ministrus <...> bei R. Š. <...>“; „Informaciją, patvirtinančią R. Š. kandidatūros tinkamumą, R. K. perdavė MG valdybos nariui R. R., kuris perdavė R. Š. pasiūlymą pretenduoti į Seimo Pirmininko postą. Pastarajam paklausus, ar jie, t. y. koncernas, jį palaikys, R. R. atsakė: „Jau padedam ir ne tik galvoti“; „2009 m. R. R. organizavo J. P. susitikimus su sveikatos apsaugos ministrais – <...> R. Š..“ „<...> J. P. pasiskundus, kad Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai užduoda nepatogius klausimus, R. R. atsakė susitikimo su R. Š. metu panaudosiąs „seną tardymo metodą – akistatą“. <...> MG atstovai, siekdami gauti didelės vertės užsakymus <...> Sveikatos apsaugos ministerijų kuruojamuose projektuose (<...> medicinos įstaigų statyba), naudojosi įtaka LLS deleguotiems šių ministerijų vadovams“, neatitinka tikrovės bei žemina R. Š. asmens garbę ir orumą. Ieškovas prašė įpareigoti atsakovą kaip įmanoma greičiau, tačiau ne vėliau kaip per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, per Baltijos naujienų agentūrą (BNS) savo lėšomis paskelbti šį paneigimą: „Informuojame, kad NSGK pateiktoje VSD 2018-03-09 pažymoje Nr. 19-286 „Dėl informacijos pateikimo“ pateikti duomenys: „Įsteigus partiją, MG atstovai derino LLS kandidatus į postus Seime bei Vyriausybėje. 2008 m. lapkritį G. S. teiravosi R. K. nuomonės apie kandidatus į ministrus <...> bei R. Š. <...>“; „Informaciją, patvirtinančią R. Š. kandidatūros tinkamumą, R. K. perdavė MG valdybos nariui R. R., kuris perdavė R. Š. pasiūlymą pretenduoti į Seimo Pirmininko postą. Pastarajam paklausus, ar jie, t. y. koncernas, jį palaikys, R. R. atsakė: „Jau padedam ir ne tik galvoti“; „2009 m. R. R. organizavo J. P. susitikimus su sveikatos apsaugos ministrais – <...> R. Š.“ „<...> J. P. pasiskundus, kad Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai užduoda nepatogius klausimus, R. R. atsakė susitikimo su R. Š. metu panaudosiąs „seną tardymo metodą – akistatą“. <...> MG atstovai, siekdami gauti didelės vertės užsakymus <...> Sveikatos apsaugos ministerijų kuruojamuose projektuose (<...> medicinos įstaigų statyba), naudojosi įtaka LLS deleguotiems šių ministerijų vadovams“, neatitinka tikrovės bei žemina R. Š. asmens garbę ir orumą.

2. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2018 m. birželio 5 d. priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams išvados“, kuriuo pritarė Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (toliau – NSGK) atlikto parlamentinio tyrimo išvadai, esančiai šio nutarimo priedu. NSGK Išvada su priedais buvo įregistruota Lietuvos Respublikos Seimo dokumentų elektroninėje sistemoje e-seimas.lrs.lt, todėl šių dokumentų turinys nuo 2018 metų birželio 1 d. tapo žinomas visuomenei. Pažymą atsakovas pateikė NSGK. Dar neįregistravus NSGK tyrimo Išvados, visiems prieinamoje e-seimas.lrs.lt dokumentų sistemoje, pažyma buvo paviešinta žiniasklaidoje: internetiniuose tinklapiuose (duomenys neskelbtini).

3. Vienas iš Seimo patvirtintos NSGK tyrimo Išvados priedų yra Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – atsakovas arba VSD) 2018 m. kovo 9 d. pažyma Nr. 19-286 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – Pažyma), kurioje yra paskleisti ieškovo asmens garbę ir orumą žeminantys bei tikrovės neatitinkantys duomenys, teiginiai ir vertinimai. Pažymoje paskleisti tikrovės neatitinkantys teiginiai, duomenys bei vertinimai aiškiai suponuoja neteisingą ir nepagrįstą išvadą, kad, įsisteigus naujai liberalų partijai – Lietuvos liberalų sąjūdžiui (toliau – LLS), jai koncernas galėjo daryti įtaką, kad „MG Baltic“ atstovai derino LLS kandidatą R. Š. į ministro pareigas Vyriausybėje. Beveik analogišką išvadą Pažymoje nurodytos informacijos pagrindu patvirtino NSGK ir Seimas. Ieškovas niekada nebuvo LLS narys. Nuo 2003 m. iki 2013 m. sausio mėnesio ieškovas buvo Liberalų ir centro sąjungos (toliau – LICS) nariu.

4. Ieškovas 2008 m. lapkričio mėnesį LICS valdybos sprendimu jau buvo deleguotas į Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojo pareigas ir šis sprendimas su koncerno „MG Baltic“ atstovais nebuvo derinamas. Vienas iš LLS vadovų, G. S., ieškovo, tai yra konkuruojančios partijos nario ir vieno iš LICS vadovų, kandidatūros į ministrus nuo LLS nesiūlė ir negalėjo siūlyti, o MG atstovas R. K. jo kandidatūros nederino ir negalėjo derinti. Pažymoje paskleisti teiginiai suponuoja neteisingą ir nepagrįstą išvadą, kad 2009 m. koncerno „MG Baltic“ atstovai parinko ieškovą kandidatu į Seimo Pirmininko pareigas, R. R. perdavė ieškovui pasiūlymą pretenduoti į Seimo Pirmininko postą, o ieškovas priėmė šį pasiūlymą, paprašė ir sutiko priimti koncerno „MG Baltic“ palaikymą. Dėl to ieškovas buvo proteguojamas, o apie kitą asmenį, kandidatuojantį į Seimo pirmininko postą, buvo formuojama neigiama nuomonė. Beveik analogišką išvadą Pažymoje nurodytos informacijos pagrindu patvirtino NSGK ir Seimas.

5. LICS negalėjo pretenduoti į Seimo Pirmininko postą ir nesiekė deleguoti į šį postą savo kandidato, kadangi šios partijos frakciją sudarė tik 8 Seimo nariai. Ieškovo kandidatūra nebuvo svarstoma, jis pats į šį postą nepretendavo. Pagal koalicijos sutartį ir nustatytas kvotas LICS buvo delegavusi į Vyriausybę du ministrus, Seimo Pirmininko pavaduotoją ir kelis Seimo komitetų vadovus. Ieškovas Seimo Pirmininko rinkimuose nedalyvavo, jo kandidatūra jokiame lygyje nebuvo derinama, dėl jos nebuvo balsuojama. Seimo Pirmininkas renkamas slaptu balsavimu, todėl netgi koalicijos sutartyje suderintas postų kvotų pasiskirstymas, tuo labiau MG atstovų pageidavimai, negali nulemti rinkimų rezultatų. Seimo Pirmininkas buvo išrinktas tik po antro, pakartotinio, balsavimo 2008 m lapkričio mėnesį pirmojo naujai išrinkto Seimo posėdžio metu. Jokio MG atstovų arba R. K. pasiūlymo pretenduoti į Seimo Pirmininko postą R. R. ieškovui neperdavė, ieškovas neprašė bei negavo jokia forma koncerno palaikymo.

6. Sveikatos apsaugos ministro pareigas ieškovas pradėjo vykdyti 2010 m. kovo 10 d. Profesorius J. P. tuo metu jau daugiau nei 15 metų dirbo Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžių Kauno klinikų generaliniu direktoriumi. Kauno klinikų steigėjai lygiomis teisėmis buvo Lietuvos sveikatos mokslų universitetas bei Sveikatos apsaugos ministerija. Susitikimas su J. P., kuris tuo pat metu buvo ir Seimui atskaitingos Lietuvos Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininku, bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) rektoriumi R. Ž. įvyko ieškovo darbo kabinete, tik jam pradėjus eiti sveikatos apsaugos ministro pareigas. Vėliau ieškovo susitikimai tiek su J. P., tiek su R. Ž. vykdavo reguliariai, bent kartą per mėnesį. Todėl R. R. pagalba organizuojant šiuos susitikimus ieškovui nebuvo reikalinga. Iki 2010 m. kovo 10 d. ieškovas su J. P. nebuvo asmeniškai pažįstamas ir niekada nebuvo asmeniškai susitikęs.

7. Ieškovui pradėjus dirbti sveikatos apsaugos ministru, VSD jam atnaujino iki tol turėtą leidimą dirbti su slapta informacija, jokių pretenzijų nepareiškė. Vėliau, 2013 m. sausio mėnesį, ieškovą skiriant dirbti teisingumo ministro patarėju, 2013 m. balandžio 18 d. skiriant į Seimo kontrolieriaus pareigas, apie jį jokios neigiamos informacijos nebuvo pateikta. Viešai paskelbus Pažymą, visuomenėje kilo didžiulis pasipiktinimas galimai neteisėtais politikų ir verslo atstovų veiksmais. Koncerno „MG Baltic“ veikla Pažymoje įvardinta kaip „destruktyvi, galinti destabilizuoti valstybės sąrangą ir demokratinę politinę sistemą ir todėl kelianti grėsmę nacionaliniam saugumui“. Visuomenė ir žiniasklaida besąlygiškai pasitiki VSD kompetencija, atsakingumu ir objektyvumu. Seimas patvirtino parlamentinio tyrimo Išvadą, kurioje nutarimu pritarė ieškinyje nurodytiems teiginiams apie ieškovą.

8. NSGK, vykdydama tyrimą, neapklausė ieškovo, nesuteikė galimybės pateikti savo poziciją arba nuomonę dėl Pažymoje nurodytų duomenų. Apie Pažymos turinį ieškovas sužinojo tik 2018 m. birželio 1 d., kada NSGK tyrimo Išvada su priedais buvo patalpinta e-Seimo dokumentų sistemoje, ir tą pačią dieną ji buvo paskelbta internetiniame portale (duomenys neskelbtini). Ieškovo susiejimas su politinės korupcijos byloje dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų įtariamu koncernu „MG Baltic“ pakenkė jo, kaip Seimo kontrolieriaus, nepriekaištingai reputacijai, pažemino jo asmens garbę ir orumą. Likus mėnesiui iki ieškovo kadencijos pabaigos, jis kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininką su paklausimu, ar numatoma teikti jo kandidatūrą į šias pareigas antrai kadencijai. Tačiau jis buvo informuotas, kad atsižvelgiant į atsakovo Pažymoje patektą informaciją, ieškovo kandidatūra nebus teikiama, kadangi jis neatitinka kandidatui keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo.

9. Atsakovas nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog ieškinio reikalavimai kildinami iš teisinių santykių, susiklosčiusių valstybės įgaliotiems pareigūnams vykdant Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo (toliau – Žvalgybos įstatymas) apibrėžtus uždavinius ir teikiant NSGK turimus žvalgybos duomenis, kurie gali būti naudojami tik įstatymo nustatytiems tikslams įgyvendinti. Informacijos, gautos vykdant žvalgybą ir kontržvalgybą, teisingumas negali būti nuginčijamas civilinio proceso nustatyta tvarka, o gali būti teikiamas skundas atitinkamai veiklos peržiūros institucijai. CK 2.24 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta privaloma išankstinė ginčo sprendimo ne teismine tvarka. Ieškovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog ieškovas būtų pasinaudojęs privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismine tvarka.

10. Pažymoje pateikta informacija yra įstatymų nustatyta tvarka surinktų faktų, duomenų ir įvykių vertinimai, išvados. Tam, kad konstatuoti žinių paskleidimo faktą, informacija ne tik turi būti laikoma žinia, bei ir nustatytas informacijos paskleidimo faktas. Pažyma buvo skirta tik tarnybiniam naudojimui, jos duomenų nebuvo galima atskleisti Žvalgybos įstatyme nenumatytiems subjektams, juo labiau viešai aptarinėti spaudoje. Todėl atsakovė 2018 m. gegužės 22 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą dėl tyrimo pradėjimo dėl išviešintos žvalgybos informacijos. Nenustatyta, kad Pažymoje esanti informacija būtent atsakovo iniciatyva buvo paviešinta visuomenės informavimo priemonėse. Ieškovas, kaip neatitinkančią tikrovės, pateikia informaciją, kurioje atskleisti trečiųjų asmenų tarpusavio bendravimo faktai. Kadangi ieškovas tiesiogiai nedalyvavo minėtuose įvykiuose, jo teiginys, kad įvykiai neatitinka tikrovės, neturi jokio teisinio pagrindo. Pažymoje nurodytas vertinimas negali būti traktuojamas kaip melagingas, pramanytas ar išgalvotas, nes yra paremtas turima įslaptinta informacija.

11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 19 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti visiškai. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 11 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė ir neįvertino visų reikšmingų faktinių bylos aplinkybių, susijusių su atsakovo Valstybės saugumo departamento 2018 m. kovo 9 d. pažymos, kurios pagrindu ieškovas įrodinėjo asmens garbės ir orumo pažeminimą, išviešinimu. Aplinkybė, kad atsakovas yra ginčo teiginių autorius savaime negali lemti išvados, kad atsakovas automatiškai yra atsakingas už ginčo teiginių, nurodytų atsakovo pažymoje, perduotos vykdant teisės aktų priskirtas funkcijas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, paskleidimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad asmens garbė ir orumas pagal CK 2.24 str. pagrindu ginami tik nustačius aplinkybių visumą, t. y. paskleidimo, žinių apie ieškovą, paskleistų žinių neatitikimą tikrovei ir asmens garbę ir orumą žeminančių žinių faktus. Nenustačius bent vieno iš CK 2.24 str. nustatytų faktų, asmens garbė ir orumas pagal CK 2.24 str. negali būti apginti. Kadangi nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, kas paskleidė ginčo teiginius apie ieškovą, laikytina, kad byla pirmosios instancijos teisme galėjo būti neteisingai išspręsta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, neištyręs ir neįvertinęs nurodytų aplinkybių, neatskleidė bylos esmės, todėl ši aplinkybė sudaro savarankišką skundžiamo teismo sprendimo panaikinimo pagrindą (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Be to pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-333-433/2020 nustatinėtinos analogiškos aplinkybės, susijusios su garbės ir orumo gynimu, paskleidžiant atsakovo Valstybės saugumo departamento 2018 m. kovo 9 d. pažymoje užfiksuotą informaciją, t. y. atsakingi asmenys už informacijos paskleidimą, pažymos išviešinimo aplinkybės ir pan., būtų tikslinga spręsti klausimą dėl šių bylų sujungimo (CPK 136 str. 4 d.).

12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 27 d. nutartimi nutarė civilinę bylą Nr. e2-333-433/2020 sujungti su civiline byla Nr. 2-9399-1099/2020, suteikiant bylai vieną numerį e2-333-433/2020, ir paskirti ją nagrinėti teisėjų kolegijai, susidedančiai iš teisėjų R. B., E. J. (kolegijos primininkas ir pranešėjas) ir L. V..

13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 3 d. nutartimi nutarė ieškovo R. Š. reikalavimą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl paskleistų asmens garbę ir orumą žeminančių duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir paneigimo išskirti į atskirą bylą ir nagrinėti teismo posėdyje. Teisėjų kolegija pažymėjo kad sujungti ieškovų reikalavimai nėra tarpusavyje taip susiję, kad dėl to negalima civilinių bylų išnagrinėti skyrium. Aukščiau minėta, kad civilinė byla pagal ieškovo R. Š. reikalavimą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl paskleistų asmens garbę ir orumą žeminančių duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir paneigimo buvo išnagrinėta Vilniaus miesto apylinkės teisme ir 2019 m. balandžio 19 d. buvo priimtas sprendimas ieškinį patenkinti visiškai. Tačiau, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijai 2020 m. vasario 11 d. nutartimi panaikinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. sprendimą, byla buvo grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Civilinio proceso kodekso normos, reglamentuojančios procesą pirmosios instancijos teisme, nenumato galimybės tuo atveju, kai apeliacinės instancijos teismas grąžina civilinę bylą naujam nagrinėjimui pirmosios instancijos teismui, bylos nagrinėjimą pradėti nuo pasirengimo stadijos, nes pasirengimas bylos nagrinėjimui iš esmės išnagrinėtoje byloje buvo baigtas, byla buvo nagrinėjama iš esmės, buvo net gi priimtas teismo sprendimas. Pažymėtina, kad civilinėje byloje pagal ieškovų UAB koncerno „MG BALTIC“, R. J., D. J. M., Z. S., R. R., I. Ž. patikslintus reikalavimus atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Valstybės saugumo departamento, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, D. J., V. B., Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui, trečiajam asmeniui UAB „BNS“ dėl paskleistų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais juridinio asmens dalykinę reputaciją ir neturtinės žalos atlyginimo yra pasirengimo stadijoje, todėl nagrinėjant reikalavimus sujungtoje civilinėje byloje, akivaizdžiai nepagrįstai užtrūktų ieškovo R. Š. reikalavimų nagrinėjimas, kas prieštarauja proceso operatyvumo, koncentracijos ir ekonomiškumo principams. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, panaikindama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. sprendimą civilinėje byloje pagal ieškovo R. Š. reikalavimus, ir grąžindama pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėti iš naujo, 2020 m. vasario 11 d. nutartyje konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovas yra paskleistos informacijos autorius, todėl nėra svarbu, kas paskleidė ginčo teiginius. Ieškovas nelaikė, kad atsakovas pats paskleidė ginčo teiginius, nurodytus atsakovo pažymoje, todėl pirmosios instancijos teismas, taikydamas CK 2.24 str., turėjo nustatyti, ar iš tiesų ginčo teiginius paskleidė atsakovas, ar jis kokiu nors kitu būdu prisidėjo prie jų paskleidimo. Šios aplinkybės gali būti nustatytos iš naujo nagrinėjant civilinę bylą pagal ieškovo R. Š. reikalavimą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl paskleistų asmens garbę ir orumą žeminančių duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir paneigimo skyrium nuo kitų ieškovų pareikštų reikalavimų.

14. Ieškovas R. Š. 2020 m. gegužės 11 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašė pripažinti, kad NSGK pateiktoje atsakovo VSD 2018-03-09 pažymoje Nr. 19-286 „Dėl informacijos pateikimo “ atsakovui (duomenys neskelbtini) duomenų bazėje viešai paskelbti duomenys, žinios: „Įsteigus partiją, MG atstovai derino LLS kandidatus į postus Seime bei Vyriausybėje. 2008m. lapkritį G. S. teiravosi R. K. nuomonės apie kandidatus į ministrus <...> bei R. Š. <...>“ (Pažymos 4 psl.); „Informaciją, patvirtinančią R. Š. kandidatūros tinkamumą, R. K. perdavė MG valdybos nariui R. R., kuris perdavė R. Š. pasiūlymą pretenduoti į Seimo Pirmininko postą. Pastarajam paklausus, ar jie, t.y. koncernas, jį palaikys, R. R. atsakė: „jau padedam ir ne tik galvoti“ (Pažymos 7 psl.); „2009 m. R. R. organizavo J. P. susitikimus su sveikatos apsaugos ministrais - <...> R. Š.“ „<...> J. P. pasiskundus, kad Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai užduoda nepatogius klausimus, R. R. atsakė susitikimo su R. Š. metu panaudosiąs „seną tardymo metodą - akistatą“. <...> MG atstovai, siekdami gauti didelės vertės užsakymus <...> Sveikatos apsaugos ministerijų kuruojamuose projektuose (<...> medicinos įstaigų statyba), naudojosi įtaka LLS deleguotiems šių ministerijų vadovams“(PažymoslO psl. ir 11 psl.), neatitinka tikrovės bei žemina R. Š. asmens garbę ir orumą. Įpareigoti atsakovą VSD kaip įmanoma greičiau, tačiau ne vėliau kaip per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, analogišku žinių, duomenų pateikimo, paskleidimo Lietuvos Respublikos Seimui (NSGK) ir tretiesiems asmenims būdu, t. y. raštu - pažymos forma, pateikti Lietuvos Respublikos Seimui (NSGK), o atsakovą Lietuvos Respublikos Seimą (NSGK),atstovaujamus Seimo kanceliarijos, paskelbti Seimo ei. teisės aktų informacinėje sistemoje, kurioje yra paskelbta VSD 2018 m. kovo 9 d. pažyma Nr. 19-286, kaip šios Pažymos priedą, šį paneigimą: „PANEIGIMAS - Informuojame, kad NSGK pateiktoje VSD 2018-03-09 pažymoje Nr. 19-286 „Dėl informacijos pateikimo“ pateikti duomenys: „Įsteigus partiją, MG atstovai derino LLS kandidatus į postus Seime bei Vyriausybėje. 2008 m. lapkritį G. S. teiravosi R. K. nuomones apie kandidatus į ministrus <...> bei R. Š. „Informaciją, patvirtinančią R. Š. kandidatūros tinkamumą, R. K. perdavė MG valdybos nariui R.R., kuris perdavė R. Š. pasiūlymą pretenduoti j Seimo Pirmininko postą. Pastarajam paklausus, ar jie, t. y. koncernas, jį palaikys, R. R. atsakė: ,Jau padedam ir ne tik galvoti „2009 m. R. R. organizavo J. P. susitikimus su sveikatos apsaugos ministrais - <...> R. Š.“; „<...> J. P. pasiskundus, kad Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai užduoda nepatogius klausimus, R. R. atsakė susitikimo su R. Š. metu panaudosiąs „seną tardymo metodą - akistatą“. <...> MG atstovai, siekdami gauti didelės vertės užsakymus <...> Sveikatos apsaugos ministerijų kuruojamuose projektuose (<...> medicinos įstaigų statyba), naudojosi įtaka LLS deleguotiems šių ministerijų vadovams“, neatitinka tikrovės bei žemina R. Š. asmens garbę ir orumą.“

15. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gegužės 13 d. protokoline nutartimi atsisakė priimti patikslintą ieškinį. Nurodė, kad ši byla jau buvo išnagrinėta iš esmės, o CPK nuostatos nenumato, kad apeliaciniam teismui panaikinus sprendimą ir grąžinus nagrinėti iš naujo bylos nagrinėjimas prasideda nuo pasirengimo stadijos. Byla yra nagrinėjama toliau, siekiant pašalinti, ištaisyti apeliacinio teismo nustatytus nurodymus. Be to ieškovas prašė prijungti prie bylos prokuratūros atsakymą dėl kreipimosi išsiaiškinti, kas paskleidė žinias, kokie motyvai ir koks sprendimas, svarstyti klausimą dėl LR Seimo kanceliarijos įtraukimo byloje trečiuoju asmeniu bei kviesti liudytojais V. P. ir V. B.. Teismas protokoline nutartimi visus ieškovo prašymus atmetė. Nurodė, kad byla buvo išnagrinėta 2019 metais, todėl ieškovas turėjo pakankamai laiko pareikšti minėtus prašymus nagrinėjant bylą pirmą kartą. Be to visi įrodymai turi būti susiję su bylos dalyku bei pagrindu, todėl visi šie dokumentai ir liudytojų parodymai nesusiję su nagrinėjamos bylos dalyku.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

16. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo R. Š. atsakovui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui 1 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš ieškovo R. Š. valstybei 14,33 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

17. Teismas nustatė, jog pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, išnagrinėjusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal ieškovo skundą atsakovams VSD ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai VSD, dėl garbės ir orumo gynimo, žalos atlyginimo, rūšinio teismingumo klausimą, 2018 m. lapkričio 23 d. nutartyje konstatavo, kad reikalavimai pripažinti neteisėtais VSD veiksmus renkant, tvarkant ir pateikiant – paskleidžiant NSGK pateiktoje 2018 m. kovo 9 d. Pažymoje klaidingą, neobjektyvią ir šališką informaciją, duomenis, vertinimus bei išvadas apie ieškovą, ir priteisti iš Lietuvos valstybės 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą yra teismingi administraciniam teismui (Teismingumo byla Nr. T-92/2018, teisminio proceso Nr. 3-61-3-02184-2018-9).

18. Vilniaus apygardos administraciniame teisme išnagrinėta administracinė byla Nr. I-375-484/2019 pagal ieškovo skundą atsakovams VSD ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai VSD, tretieji suinteresuoti asmenys: Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija ir Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, kuriame prašoma pripažinti neteisėtais VSD veiksmus renkant, tvarkant ir pateikiant – paskleidžiant NSGK pateiktoje 2018 m. kovo 9 d. Pažymoje klaidingą, neobjektyvią ir šališką informaciją, duomenis, vertinimus bei išvadas apie jį ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSD, 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Nurodytoje administracinėje byloje pirmos instancijos teismo 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimas nėra įsiteisėjęs, nes dėl šio teismo sprendimo yra pateiktas apeliacinis skundas ir byla Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme dar neišnagrinėta. Todėl teismas nevertino ir nepasisakė nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl ieškovo nurodytų aplinkybių apie atsakovo veiksmus, išslaptinant surinktą apie jį informaciją, bei šios informacijos pateikimo NSGK, nes tai nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas.

19. Teismas pažymėjo, jog dėl atsakovo argumentų, kad informacijos, gautos vykdant žvalgybą ir kontržvalgybą, teisingumas negali būti nuginčijamas civilinio proceso tvarka, nagrinėjamoje byloje jau pasisakė Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 31 d. nutartyje, kuria iš dalies patenkino ieškovo atskirąjį skundą dėl nutarties atsisakyti priimti ieškinį ir kuria ieškinio priėmimo klausimas perduotas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Teismas nurodė, jog aplinkybė, kad duomenys yra surinkti valstybės įgaliotų pareigūnų, vykdant Žvalgybos įstatymo apibrėžtus uždavinius, neeliminuoja ieškovo galimybės ginti jo galimai pažeistas teises, reikalaujant duomenų paneigimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas analogišką klausimą, 2018 m. gruodžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018 pažymėjo, jog Žvalgybos įstatyme nustatytos priemonės (parlamentinė kontrolė ir kreipimasis į Seimo kontrolierių) nesudaro pagrindo riboti teisę į teisminę gynybą, tiesiogiai išplaukiančią iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos. Atitinkamai, žvalgybos institucijos neturi imuniteto ieškiniams, kuriais ginama juridinio asmens dalykinė reputacija (nutarties 37 punktas). Teismas nagrinėjamoje civilinėje byloje nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nuo šių kasacinio teismo išaiškinimų.

20. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką asmuo CK 2.24 straipsnio 2, 4 dalyse nustatyta replikos teise privalo pasinaudoti tik tada, kai duomenis paskelbė visuomenės informavimo priemonė. Jeigu duomenis per visuomenės informavimo priemonę paskelbė kitas asmuo, o visuomenės informavimo priemonė perteikė neiškraipytus duomenis paskelbusio asmens citatas, tai asmuo, apie kurį paskelbti duomenys, turi teisę nepasinaudojęs replikos teise kreiptis į teismą ir reikalauti, kad teismas įpareigotų duomenis paskelbusį asmenį adekvačiai paneigti duomenis ir atlyginti žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018 40 punktas). Nors nagrinėjamoje byloje ginčo išvados ir buvo paskelbtos visuomenės informavimo priemonėse, tačiau tai buvo padaryta perteikiant atsakovo Pažymoje nurodytas išvadas ir vertinimus. Būtent atsakovo Pažymoje nurodytas išvadas bei vertinimus ieškovas prašo pripažinti neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais jo garbę bei orumą ir paskleistas išvadas bei vertinimus paneigti.

21. Teismas nustatė, jog NSGK išvada ir jos priedai buvo pateikti visuomenei, ją kartu su priedais, įregistravus Lietuvos Respublikos Seimo dokumentų elektroninėje sistemoje e-seimas.lrs.lt. Vienas iš NSGK tyrimo Išvadų priedų yra atsakovo 2018 m. gegužės 4 d. raštu NSGK pateikti atsakovo parengti ir išslaptinti dokumentų išrašai, įskaitant ir Pažymą. Ieškovas pats ieškinyje nurodo, kad dar neįregistravus NSGK tyrimo Išvados viešai visiems prieinamoje e-seimas.lrs.lt dokumentų sistemoje, Pažyma buvo paviešinta žiniasklaidoje – internetiniuose tinklapiuose (duomenys neskelbtini), o nuo 2018 m. birželio 1 d., NSGK įregistravus Seimo dokumentų sistemoje Išvados projektą su visais priedais, tapo oficialiai viešai prieinama visai visuomenei. Todėl teismas padarė išvadą, kad pats ieškovas nelaiko, jog būtent atsakovas pats paskleidė ginčo teiginius, nurodytus Pažymoje. Jokių įrodymų, jog atsakovas prisidėjo prie ginčo išvadų ir vertinimų paskleidimo, ieškovas teismui nepateikė, tačiau atsakovu byloje nurodo būtent VSD.

22. Ieškovas jokių reikalavimų NSGK ir internetiniams portalams (duomenys neskelbtini) nereiškia. NSGK išvada ir Pažyma buvo oficialiai 2018 m. birželio 1 d. paskelbti Seimo interneto puslapyje (duomenys neskelbtini). Taigi, atsakovo išvados bei vertinimai apie asmenį buvo paskelbtos ne visuomenės informavimo priemonėje, kaip ši apibrėžiama Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 87 dalyje, tačiau Seimo struktūriniam padaliniui vykdant jam pavestas funkcijas (atliekant parlamentinį tyrimą) priimto akto (tyrimo išvados) priede – Pažymoje, kuri buvo paskelbta Seimo interneto puslapyje. NSGK yra Lietuvos Respublikos Seimo struktūrinis padalinys, kurio veiklą apibrėžia Lietuvos Respublikos Seimo statuto (toliau – Seimo statutas) 63 straipsnis. Seimas 2017 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. XIII-691 pavedė NSGK atlikti parlamentinį tyrimą dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams.

23. Seimas 2018 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. XIII-1228 pritarė NSGK išvadai, o 2018 m. gegužės 30 d. NSGK uždaro posėdžio metu vienbalsiai pritarė parlamentinio tyrimo metu surinktą medžiagą, neturinčią valstybės ar tarnybos paslapties, paskelbti visuomenei susipažinti Seimo interneto puslapyje e-seimas.lrs.lt. NSGK išvada, kartu su parlamentinio tyrimo metu surinkta medžiaga, yra oficialus parlamentinį tyrimą atlikusio subjekto dokumentas, kuriame, jam vykdant norminių teisės aktų nustatytus įgaliojimus, pateikiamas tyrimo metu nustatytų faktų vertinimas ir padarytos išvados. Pažyma irgi laikytina oficialiu dokumentu (CPK 185 straipsnis). Tokią išvadą patvirtina ir Žvalgybos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl žvalgybos informacijos teikimo oficialiu dokumentu.

24. Atsakovas Pažymą pateikė NSGK prašymu. Pagal Žvalgybos įstatymo nuostatas pagrindinis žvalgybos institucijų veiklos tikslas stiprinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, renkant informaciją apie rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, pateikiant ją nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms ir šalinant šiuos rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes (Žvalgybos įstatymo 6 straipsnis). Pažymoje yra pateikta apibendrinta informacija apie koncerno „MG Baltic“ bandymus paveikti valstybės institucijas, politikus ir politinius procesus, daryti poveikį teisėsaugos ar kitoms kontroliuojančioms institucijoms, visuomenės informavimo priemonių pasitelkimą verslo interesams įgyvendinti. Tai reiškia, jog VSD, vykdydamas savo funkcijas, nurodytas Žvalgybos įstatyme, rinko informaciją ir jos pagrindu pateikė savo išvadas NSGK prašytu pateikti klausimu.

25. Žinia CK 2.24 straipsnio taikymo tikslu yra laikoma informacija apie faktus ir jų duomenis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Todėl žiniai taikomas tiesos kriterijus ir jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Pažymoje pateiktas informacijos vertinimas ir išvados negali būti patikrinami per tiesos kriterijų. Pažymoje pateikta informacija savo teisine prigimtimi, ypač atsižvelgiant į formuluotę „VSD vertinimu“, yra artimesnė nuomonei (prielaidai, išvadai ) nei žiniai, nes VSD pateikė ginčijamą informaciją vykdydamas savo funkcijas – rinkdamas informaciją ir jos turinio pagrindu darydamas išvadas (apibendrinimus). Ginčijamos išvados bei vertinimai, kai valstybės institucija – VSD, vykdydama savo funkcijas atlieka žvalgybos būdu gautos informacijos vertinimą ir jo pagrindu daro išvadas, neatitinka CK 2.24 straipsnio taikymo sąlygų (CPK 185 straipsnis).

26. Teismas pripažino, kad asmens neturtinės teisės ir interesai šiuo atveju negali būti ginami CK 2.24 straipsnio pagrindu ir negali būti taikomi šiame straipsnyje nustatyti teisių gynimo būdai. Valstybės institucijų, vykdančių savo funkcijas, pateiktas duomenų vertinimas ir jo pagrindu padarytos išvados pagal formuojamą teismų praktiką negali būti pagrindu taikyti CK 2.24 straipsnio nuostatas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-1075/2019). Ieškovas savo reikalavimus pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais jo garbę ir orumą grindžia būtent CK 2.24 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Pažymėtina, kad ir paties ieškovo pozicija dėl paskleistų duomenų bei teiginių yra nenuosekli. Pats ieškovas ieškinyje nurodo, kad apie jį buvo paskleisti ne tik duomenys bei teiginiai, bet ir vertinimai. Be to, nagrinėjamoje byloje neįrodyta, jog būtent atsakovas paskleidė žinias apie atsakovą. Žinių paskleidimo faktas nenustatytas.

27. Ieškovas pripažintinas viešuoju asmeniu, todėl jo teisės į garbės ir orumo gynimą yra siauresnės. Žinia, kad viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pačiu garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo. Nė viena Pažymoje nurodyta išvada ar vertinimas nėra nukreipti į patį ieškovo asmenį, išvadomis bei vertinimais nebuvo siekiama patį ieškovą pažeminti ar įžeisti, be to, dauguma išvadų bei vertinimų netgi apskritai nėra nei per se, nei šiomis konkrečiomis aplinkybėmis asmenį žeminančio ar įžeidžiančio pobūdžio.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

28. Ieškovas R. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

28.1. Vilniaus apygardos teismas, 2020 m. vasario 11 d. nutartimi panaikindamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. sprendimą, konstatavo, kad byloje nebuvo pašalinti prieštaravimai, susiję su Pažymos išslaptinimo ir išviešinimo aplinkybėmis bei priežastimis, nors šios aplinkybės yra neatsiejamai susijusios su būtinu nustatyti CK 2.24 straipsnyje įtvirtintu elementu – žinių paskleidimo faktu. Pirmosios instancijos teismas neįvertino visų reikšmingų faktinių bylos aplinkybių, susijusių su atsakovo Pažymos išviešinimu, nenustatė, kas paskleidė ginčo teiginius apie ieškovą, todėl byla galėjo būti neteisingai išspręsta. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, ar iš tiesų ginčo teiginius paskleidė atsakovas, ar jis kokiu nors būdu prisidėjo prie jų paskleidimo. Teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, pažeidė procesinės teisės normas, netenkino ieškovo prašymų dėl paskleidimo faktui nustatyti būtinų įrodymų prijungimo bei išreikalavimo, nepagrįstai nevertino byloje esančių įrodymų, patvirtinančių, kad būtent atsakovas paskleidė ar reikšmingai prisidėjo prie tikrovės neatitinkančių bei ieškovo garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimo.

28.2. Teismas nepagrįstai atsisakė priimti patikslintą ieškinį, kuriame buvo nurodyta, kad už Pažymoje nurodytų neatitinkančių tikrovės, žeminančių ieškovo garbę bei orumą teiginių paskleidimą atsakomybė solidariai tenka ne tik atsakovui, VSD, bet ir Lietuvos Respublikos Seimui (NSGK), todėl solidariu atsakovu į civilinę bylą turi būti įtrauktas Lietuvos Respublikos Seimas (NSGK). Taip pat ieškovas patikslino reikalavimą dėl tikrovės neatitinkančių žinių paneigimo būdo, prašydamas teismo įpareigoti atsakovų jas paneigti analogiškai paskleidimui būdu. Teismas nepagrįstai nurodė, kad yra keičiamas ir ieškinio dalykas, ir pagrindas, neatsižvelgė, jog nuo 2020 m. kovo 16 d. buvo paskelbtas karantinas. Teismas taip pat nepagrįstai netenkino ieškovo teismo posėdyje pateikto prašymo įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų Lietuvos Respublikos Seimą (NSGK). Ginčijamų teiginių tinkamas paneigimas yra įmanomas tik atsakovo VSD bei Lietuvos Respublikos Seimo (NSGK) bendrais veiksmais.

28.3. Teismas nepagrįstai netenkino ieškovo prašymo prijungti prie bylos NSGK 2018 m balandžio 20 d. pranešimo apie sprendimą prašyti Seimo leidimo, kad būtų pratęstas parlamentinio tyrimo laikas, siekiant, kad būtų atliktos slaptos medžiagos išslaptinimo procedūros ir pateikta galutinė vieša išvados redakcija. Teismas nepagrįstai nevertino liudytojo V. S. parodymų ir aplinkybės, kad apie Pažymos turinį ir žinias, susijusias su ieškovu, Seimo Pirmininkas V. P. žinojo dar iki Pažymos išslaptinimo bei paskelbimo Seimo elektroninėje duomenų bazėje. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo prašymą apklausti liudytoju Seimo Pirmininką, kuris galėtų paaiškinti, kokiu būdu ir kas jam pateikė informaciją apie NSGK įslaptintoje Pažymoje pateiktas tikrovės neatitinkančias ir ieškovo garbę bei orumą žeminančias žinias.

28.4. Teismas nepagrįstai netenkino ieškovo prašymo kviesti į teismo posėdį liudytoju buvusį NSGK pirmininką, laikinosios tyrimo komisijos pirmininką V. B., kuris galėjo pateikti paaiškinimus apie Pažymos paviešinimo, žinių paskleidimo aplinkybes. Atsakovas 2018 m. gegužės 26 d. kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Pažymoje nurodytų duomenų paviešinimo. Teismas nepagrįstai netenkino ieškovo prašymo išreikalauti ir prijungti prie bylos nurodyto kreipimosi pagrindu priimtą Generalinės prokuratūros sprendimą, kuris galėjo turėti reikšmės teisingam civilinės bylos išsprendimui, nustatant ir išsiaiškinant ginčo teiginių, pažymos paviešinimo, žinių paskleidimo aplinkybes bei atsakingus asmenis. Atsakovas šioje byloje rėmėsi įslaptinta informacija, kuri buvo pateikta susipažinti tik teismui, ir teigė, jog visi Pažymoje paskleisti duomenys, kuriuos siekia paneigti ieškovas, atitinka tikrovę. Ieškovas neturėjo galimybės susipažinti ir ginčyti, ar bent pasisakyti dėl pateiktos įslaptintos informacijos. Todėl buvo pažeisti šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principai.

28.5. Teismas nepasisakė apie ginčijamų teiginių atitikimą ar neatitikimą tikrovei, neobjektyviai vertino Pažymoje paskleistų duomenų, teiginių ir vertinimų tikrąją prasmę, reikšmę bei turinį. Didžioji dalis Pažymoje apie ieškovą nurodytų faktų tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma Pažymoje. Ieškovo ir kitų asmenų poelgiai Pažymoje vertinami neadekvačiai vykusiems faktams. Pagal CK 2.24 straipsnį preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Atsakovas teigia, kad Pažymoje nurodytas vertinimas negali būti traktuojamas kaip melagingas, pramanytas ar išgalvotas, nes yra paremtas įslaptinta informacija, kuri teismo pareikalavimu, buvo pateikta atskiru raštu teismui susipažinti. Teismas šiuos duomenis vertino, tačiau dėl jų sprendime nepasisakė.

28.6. Byloje nekilo ginčo dėl to, jog ieškovas priklausė ne Lietuvos liberalų sąjūdžiui, o Liberalų ir centro sąjungai, nebuvo paskirtas Seimo Pirmininku, tai yra įvykiai klostėsi ne taip, kaip suponuoja Pažymoje paskleisti duomenys. Pažymoje daroma išvada, jog MG atstovai, siekdami gauti didelės vertės užsakymus Švietimo ir mokslo bei Sveikatos apsaugos ministerijų kuruojamuose projektuose, naudojosi įtaka LLS deleguotiems šių ministerijų vadovams. Tačiau ši išvada nėra pagrįsta jokiais faktais ir įrodymais, nors sąvoka „naudojosi“ suponuoja tokių faktų buvimą. Byloje nebuvo pateikta jokių duomenų apie tai, jog ieškovui būtų buvę pradėti kokie nors ikiteisminiai tyrimai. Ieškovas niekuomet pareigūnų nebuvo įspėtas apie jam daromą neleistiną koncerno „MG Baltic“ įtaką. Pažymos įžanginėje dalyje nurodoma, kad joje pateikiama informacija apie neteisėtus koncerno „MG Baltic“ atstovų bandymus paveikti politiką ir politinius procesus.

28.7. Išimtinės VSD funkcijos valstybėje įpareigoja atsakovą pateikti tik labai tikslią, objektyvią ir tikrovę atitinkančią informaciją, pagrįstą vienareikšmiais, patikrintais duomenimis. Teisės aktai nesuteikia VSD teisės skleisti nepatikrintos informacijos, nuomonių, prielaidų, tikrais faktais nepagrįstų teiginių bei išvadų. Pažymoje pateikti duomenys, informacija, teiginiai apie ieškovą neatitinka tikrovės bei žemina ieškovo garbę ir orumą, o vertinant VSD veiklos tikslus ir institucijos paskirtį, pateikta Pažyma ir joje išdėstyta informacija negali būti suvokiama nei kaip kritika, nei kaip nuomonė, nei kaip informacijos netikslumas. Teismas visiškai nepagrįstai padarė išvadą, jog Pažymoje pateiktas informacijos vertinimas ir išvados negali būti patikrinami tiesos kriterijais. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Pažymoje pateikta informacija savo teisine prigimtimi yra artimesnė nuomonei nei žiniai, nes VSD pateikė ginčijamą informaciją, vykdydamas savo funkcijas – rinkdamas informaciją ir jos turinio pagrindu darydamas išvadas. Teismas nepagrįstai sprendė, kad VSD žvalgybos būdu gautos informacijos vertinimas ir padarytos išvados neatitinka CK 2.24 straipsnio taikymo sąlygų.

28.8. Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-1075/2019 ir nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas negali ginti savo pažeistų teisių pagal CK 2.24 straipsnio nuostatas. Duomenis pateikė ir privalo įrodyti jų atitikimą tikrovei atsakovas. Šių neįrodytų duomenų ir teiginių pagrindu išvadas bei vertinimus darė Seimas. Todėl tos pačios institucijos, kuri yra ir duomenų, ir teiginių autorė teikėja, vertinimams nurodyta kasacinės instancijos nutartis negali būti taikoma ir ja vadovaujamasi. VSD vertinimai grindžiami tikrovės neatitinkančiais duomenimis. Paneigus duomenis, neįrodžius jų atitikimo tikrovei, vertinimai savaime nebetenka prasmės ir tampa nepagrįstais. Pažymos teiginiai grindžiami tiksliomis asmenų pokalbių citatomis. Teiginiai nėra svarstomojo, bet konstatuojamojo pobūdžio. Pagrindinis Pažymos tikslas buvo pateikti faktinę informaciją, o ne subjektyvų atsakovo vertinimą. Pažymos pateikimo aplinkybės ir tikslas – pateikti atsakovo turimą informaciją apie koncerno „MG Baltic“ įtaką politikams ir politiniams procesams – patvirtina, jog paskleisti duomenys yra žinia.

28.9. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog didžioji dalis ieškovo siekiamų paneigti teiginių yra ne apie ieškovą. Nors Pažymoje paskleisti duomenys ne apie vieną asmenį, tačiau jie neabejotinai įtraukia ir ieškovą. Būtent atsakovas sistemiškai pristato ieškovą, kaip LLS kandidatą į postus Vyriausybėje. Nekyla abejonių, jog paskleisti duomenys yra apie ieškovą. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas jokių įrodymų, jog atsakovas prisidėjo prie ginčo išvadų ir vertinimų paskleidimo, teismui nepateikė. Byloje nėra ginčo, kad prašoma paneigti informacija buvo pranešta tretiesiems asmenims. Teisiškai nėra svarbu, ar tą padarė atsakovas, ar kiti asmenys, nes būtent atsakovas yra šios informacijos autorius. Žinių paskleidimu yra laikytinas jų pranešimas vienam, keletui ar neapibrėžtam skaičiui trečiųjų asmenų. Atsakovas nesiėmė jokių veiksmų, kad žinios nepasklistų tretiesiems asmenims. Atsižvelgiant į NSGK atliekamo tyrimo tikslus, viešus spaudai teiktus pranešimus, atsakovas pagrįstai galėjo numatyti, jog visa Pažymoje pateikta informacija arba jos dalis bus išviešinta. Teismas turėjo nustatyti, ar iš tiesų ginčo teiginius paskleidė atsakovas, ar jis kokiu nors būdu prisidėjo prie jų paskleidimo.

28.10. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl byloje esančių duomenų, kurių pakanka padaryti išvadą, jog paskleisti duomenys pažemino ieškovą visuomenės akyse ir tai nėra laikytina vien ieškovo subjektyviu įsitikinimu. Pažymos įžanginėje dalyje yra nurodomas siekis pateikti informaciją apie neteisėtus koncerno „MG Baltic“ atstovų bandymus paveikti politiką ir politinius procesus, tai yra apie teisei prieštaraujančias veikas. Todėl tokia informacija turi neigiamą atspalvį. Komentarai interneto svetainėse po publikacijomis, susijusiomis su Pažymos paskelbimu, atskleidžia vyraujantį neigiamą požiūrį į ieškovo asmenį. Liudytoju apklaustas V. S. patvirtino, jog dėl Pažymoje paskleistų duomenų toliau nebesvarstyta ieškovo kandidatūra antrai Seimo kontrolieriaus kadencijai. Pažymoje paskleista neigiama informacija gali turėti reikšmės ieškovui norint užimti ir kitas pareigas, kurioms keliamas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas.

28.11. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad Pažymoje žinia paskleista, neveikiant sąžiningai ir etiškai. Atsakovas nuslėpė tam tikrus faktus apie tai, jog įvykiai (ieškovo karjera) klostėsi ne taip, kaip suponuoja Pažymoje pateikti duomenys, ieškovas nepagrįstai ir ne vieną kartą tendencingai pristatytas, kaip LLS deleguotas ministras, paskleisti duomenys suponuoja ieškovo veikos neteisėtumą, nors dėl ieškovo veiksmų nebuvo pradėta jokių ikiteisminių tyrimų. Atsakovas taip pat yra viešojo intereso veiklą vykdanti valstybės institucija, kurios veikloje, turi būti vadovaujamasi tokiais principais kaip politinio neutralumo, savalaikiškumo, objektyvumo, aiškumo (Žvalgybos įstatymo 4 straipsnio 3 dalis).

28.12. Teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovo atsakovui 1 300 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato paslaugas atlyginimą. Atsakovas turi teisės departamentą (skyrių), tai yra atskirą struktūrinį padalinį, kuriame dirba kvalifikuoti teisininkai, VSD iš valstybės biudžeto skiriami didžiuliai asignavimai. Atsakovui byloje pagalbą teikė net trys advokatai. Byloje yra siekiama apginti pamatinės žmogaus teises – garbę bei orumą, ieškinys yra neturtinis, ieškovas neprašė atlyginti advokato išlaidų. Todėl tokio dydžio bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš ieškovo apriboja ir iš esmės apsunkina asmens teisę į teisminę gynybą, bylinėjantis su valstybe bei jos institucijomis dėl pažeistų teisių.

29. Atsiliepimu į ieškovo R. Š. apeliacinį skundą atsakovas Valstybės saugumo departamentas nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

29.1. Teismas kruopščiai ištyrė visas faktines bylos aplinkybes ir teisingai išnagrinėjo bylą, vadovaudamasis ieškovo nurodytu teisniu pagrindu, tai yra CK 2.24 straipsnio nuostatomis, bei nenukrypdamas nuo kasacinio teismo suformuluotos teisminės praktikos. Teismas pagrįstai atsisakė priimti patikslintą ieškinį. Pagal CPK 141 straipsnio 1 dalį ieškovas pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką gali tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Civilinė byla pagal ieškovo pateiktą ieškinį jau buvo išnagrinėta iš esmės pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teismo sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo panaikintas, o civilinio proceso normos nenumato galimybės, kad bylą nagrinėjant iš naujo tokios bylos nagrinėjimas yra pradedamas nuo pasirengimo stadijos. Nagrinėjamoje byloje atveju nėra nė vienos iš CPK 141 straipsnio 1 dalies nustatytų sąlygų ieškinio pagrindo arba dalyko keitimui. Ieškovo ieškinio keitimas turėtų būti vertinamas kaip ieškinio faktinio pagrindo ir ieškinio dalyko keitimas tuo pačiu metu, kurio civilinio proceso normos jau prasidėjusiame civilinės bylos nagrinėjime iš viso nenumato.

29.2. Teismas pagrįstai atsisakė įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu Lietuvos Respublikos Seimą (NSGK), nes ieškovo nurodytas argumentas, kad ginčijamų teiginių tinkamas paneigimas yra įmanomas tik atsakovo VSD bei Lietuvos Respublikos Seimo (NSGK) bendrais veiksmais, yra akivaizdžiai nepagrįstas. Pagal CK 2.24 straipsnį galima reikalauti, kad asmuo, kuris pirmas paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis, teismo tvarka paneigtų paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės. Tokį būdą ieškovas yra pasirinkęs ieškinyje ir toks teisių gynimo būdas galėtų sukurti atitinkamas pareigas, patenkinus ieškinį, tik atsakovui, bet ne trečiajam asmeniui.

29.3. Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Ieškinio reikalavimas įpareigoti VSD per Baltijos naujienų agentūrą (BNS) savo lėšomis paskelbti paneigimą niekaip neįtakos trečiųjų asmenų, įskaitant Lietuvos Respublikos Seimo (NSGK), teisių ir pareigų.

29.4. Teismas pagrįstai atmetė ieškovo prašymą prijungti prie bylos NSGK 2018 m. balandžio 20 d. pranešimą žiniasklaidai. Ieškovas jo prašomą prijungti dokumentą privalėjo pateikti laiku, iki teismo nustatytos 2019 m. vasario 15 d., bet tai padarė tik 2020 m. gegužės 13 d., pažeisdamas civilinio proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus. Ieškovas nenurodė teisinių argumentų, dėl kurių toks dokumentas galėtų būti prijungtas prie bylos kaip rašytinis įrodymas. Teismas pagrįstai atsisakė apklausi liudytojais V. P. ir V. B. ir netenkino ieškovo prašymo išreikalauti ir prijungti prie bylos Generalinės prokuratūros sprendimo. Šiuos prašymus ieškovas taip pat pateikė tik 2020 m. gegužės 13 d., nepagrįsdamas jų tikslingumo.

29.5. Ieškovas pagal CK 2.24 straipsnį turėjo pareigą įrodyti faktą, kad ginčo teiginius viešai paskleidė būtent atsakovas. Šios savo pareigos ieškovas neįvykdė. Ginčo teiginius paviešino ne VSD, o visuomenės informavimo priemonės. Pirmiausia Pažyma buvo paviešinta žiniasklaidoje. Teismas teisingai nurodė, kad atsakovo, kaip valstybinės institucijos, informacijos pateikimas kitai institucijai (NSGK) Pažymoje, vykdant įstatymų nustatytas institucijos funkcijas, nelaikytinas informacijos paskleidimu CK 2.24 straipsnio 1 dalies prasme, nes šiuo atveju informacija pateikta NSGK prašymu, atsakovas jos neatskleidė jokiems tretiesiems. VSD ginčo informacijos nei visuomenei, nei žiniasklaidai neperdavė, o taip pat nėra nustatyta, kad jis būtų savo pareigas atlikęs aplaidžiai ir dėl to informacija tapo žinoma tretiesiems asmenims.

29.6. Teismas sprendime padarė pagrįstą išvadą, kad NSGK išvada, kartu su parlamentinio tyrimo metu surinkta medžiaga, yra oficialus parlamentinį tyrimą atlikusio subjekto (NSGK) dokumentas, kuriame pateikiamas tyrimo metu nustatytų faktų vertinimas ir padarytos išvados, o tokio oficialaus dokumento priedai – Pažyma – irgi laikytina oficialiu dokumentu. VSD Pažymą pateikė NSGK prašymu. Pagal Žvalgybos įstatymą VSD teikia žvalgybos informaciją Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms ir kitoms valstybės institucijoms apie rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, kurie nebuvo įtraukti į Valstybės gynimo tarybos patvirtintus poreikius ir prioritetus, tačiau gali turėti reikšmės valstybės suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ir ekonominei galiai užtikrinti (Žvalgybos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Ieškovas nepagrįstai teigia, kad būtent toks materialinės teisės aiškinimas galėtų lemti situaciją, kad ieškovas liktų be teisės į efektyvią teisminę gynybą.

29.7. Pažymos turinys patvirtina, kad joje yra pateikta apibendrinta informacija apie UAB koncerno „MG Baltic“ bandymus paveikti valstybės institucijas, politikus ir politinius procesus, daryti poveikį teisėsaugos ar kitoms kontroliuojančioms institucijoms, visuomenės informavimo priemonių pasitelkimą verslo interesams įgyvendinti. Todėl teismas pagrįstai nurodė, kad VSD, vykdydamas savo funkcijas, nurodytas Žvalgybos įstatyme, rinko informaciją ir jos pagrindu pateikė savo išvadas NSGK prašytu pateikti klausimu. Šiuo atveju NSGK nariai nėra tretieji asmenys CK 2.24 straipsnio kontekste, nes tokie duomenys jiems yra būtini vykdyti įstatymo numatytą funkciją – parlamentinę kontrolę. Todėl Pažymos pateikimas ir joje esančių ginčo teiginių atskleidimas NSGK nėra ir negali būti laikomas informacijos paskleidimo faktu pagal CK 2.24 straipsnį. Atsakovas po ginčo informacijos paviešinimo žiniasklaidoje kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl duomenų paviešinimo. Ši faktinė aplinkybė patvirtina, kad atsakovas nėra susijęs su informacijos paskleidimu viešojoje erdvėje.

29.8. Teismas padarė pagrįstą išvadą, jog Pažymoje pateiktas informacijos vertinimas ir išvados savo teisine prigimtimi yra artimesni nuomonei nei žiniai. Teismas teisingai sprendė, kad ginčijamos išvados bei vertinimai neatitinka CK 2.24 straipsnio taikymo sąlygų, todėl ieškovo neturtinės teisės ir interesai šiuo atveju negali būti ginami pagal CK 2.24 straipsnį. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas laikytinas viešuoju asmeniu, todėl jo teisės į garbės ir orumo gynimą yra siauresnės, nes viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pačiu garbės ir orumo gynimu, kaip privatus asmuo.

29.9. Atsakovas šioje byloje patyrė iš viso 1 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą. Advokatas atstovavo atsakovui trejuose teisminiuose posėdžiuose, parengė atsakovo rašytinius paaiškinimus ir apeliacinį skundą. Advokatui sumokėta suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), 7, 8.2, 8.19 punktuose numatyto maksimalaus dydžio, priteistino už advokato pagalbą surašant ieškinį bei teikiant konsultacijas, atstovaujant teisme, ir yra daug mažesnės nei yra nurodyta Rekomendacijose.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

30. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovo ieškinys dėl paskleistų duomenų, žeminančių jo garbę ir orumą ir neatitinkančių tikrovės, paneigimo ir neturtinės žalos atlyginimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.

Dėl duomenų paskleidimo fakto

31. Nustatyta, kad ieškovas buvo Lietuvos politinės partijos - Liberalų ir centro sąjūdžio, veikusio 2003 -2014 m., nariu. Lietuvos Respublikos Seimas 2018 m. birželio 5 d. priimtu nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir kitų interesų neteisėtos įtakos politiniams procesams, išvados“, kuriuo pritarė Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (toliau – NSGK) atlikto parlamentinio tyrimo išvadai, kuri yra minėto nutarimo priedas. Priede yra atsakovo 2018 m. kovo 9 d. pažyma „ Dėl informacijos pateikimo“ , kurios pagrindu ir buvo priimtas Seimo nutarimas. Ieškovas, nurodydamas ieškinyje ištraukas iš pažymos, teigdamas, kad joje paskleisti jo asmens garbę ir orumą žeminantys ir tikrovės neatitinkantys duomenys, atsakovo vykdytą veiksmą - pažymos pateikimą NSGK nurodo kaip tokių duomenų apie jį paskleidimą, asmeniu, vykdžiusiu paskleidimą, nurodo atsakovą ir prašo įpareigoti duomenis paskleidusį asmenį, t. y. atsakovą, juos paneigti. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 11 d. nutartyje, priimtoje šioje byloje pagal atsakovo apeliacinį skundą, kuria byla grąžinta nagrinėti iš naujo, konstatavo, kad ieškovas nelaikė, jog atsakovas pats paskleidė ginčo teiginius, nurodytus atsakovo pažymoje. Nutartyje nurodyta, kad teismas turėjo nustatyti, ar iš tiesų ginčo teiginius paskleidė atsakovas, ar jis kokiu nors kitu būdu prisidėjo prie jų paskleidimo. Be to, nutartyje nurodyta, kad teismas nenustatė, kas paskleidė ginčo teiginius apie ieškovą, todėl byla galėjo būti neteisingai išspręsta. Teismas priimtame sprendime, iš naujo išnagrinėjus bylą, padarė išvadą, kad ieškovas nelaiko, jog būtent atsakovas pats paskleidė ginčo teiginius, nurodytus pažymoje, padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas prisidėjo prie ginčo išvadų ir vertinimų paskleidimo. Teismo sprendime nurodyta, kad pažyma buvo oficialiai paskelbta 2018 m. birželio 1 d. Seimo interneto puslapyje e-seimas.lrs, todėl iš šios išvados matyti, kad asmeniu, paskelbusiu ginčo duomenis Seimo interneto puslapyje, atsakingu už paskleidimą nurodytas Lietuvos Respublikos Seimas, todėl daroma išvada, kad teismo sprendimas gali turėti įtakos jos teisėms ir pareigoms, o tokiu atveju jos dalyvavimas byloje trečiuoju asmeniu buvo būtinas. CPK 47 straipsnis numato, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko gali būti įtraukiami dalyvauti byloje motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Ieškovas pirmosios instancijos teismo padarytu pažeidimu nurodo tai, kad teismas netenkino jo prašymo įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu Lietuvos Respublikos Seimą, kolegija vertina, kad šie argumentai pagrįsti, teismo sprendimas, kuriame daromos išvados, kas paskleidė duomenis, nurodytus Valstybės saugumo departamento pažymoje apie ieškovą, gali turėti įtakos Lietuvos Respublikos Seimui, nes konstatavus, kad duomenis paskleidė Seimas, to pasekoje jam gali atsirasti pareiga paneigti tokius duomenis. Ieškovas nereiškia reikalavimo visuomenės informavimo priemonėms, paskelbusioms analogiškus duomenis, jų įtraukimas į bylą trečiaisiais asmenimis nėra reikalingas, konstatavus, kad atsakovo parengta pažyma buvo pateikta LR Seimo komitetui, būtent komiteto nutarimo pasekoje pažyma buvo paskelbta, todėl visuomenės informavimo priemonės nėra pirminiu paskelbimo šaltiniu. Tai, kad pažyma galėjo būti perduota visuomenės informavimo priemonėms ir dėl to galėjo būti paskelbta žiniasklaidoje anksčiau, nei paskelbta pažyma Seimo interneto svetainėje, ši aplinkybė nėra reikšminga byloje, nes ieškovas nurodo būtent Seimo interneto svetainėje paskelbimą pažymos, kaip jo teisių pažeidimą, todėl nagrinėjimo dalyku yra šis paskelbimas.

Dėl procesinės teisės normų pažeidimo

32. Ieškovas 2020 m. gegužės 11 d. pateikė byloje patikslintą ieškinį, kurį Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gegužės 13 d. protokoline nutartimi, nagrinėdamas bylą teismo posėdyje, atsisakė priimti. Teisėjų kolegijai pirmininkaujantis teisėjas pranešė nutarties motyvus, nurodydamas, kad byla jau buvo išnagrinėta iš esmės, o CPK nuostatos nenumato, kad apeliaciniam teismui panaikinus sprendimą ir grąžinus nagrinėti bylą iš naujo, bylos nagrinėjimas prasideda nuo pasirengimo stadijos. Nurodė, kad byla yra nagrinėjama toliau, siekiant pašalinti, ištaisyti apeliacinio teismo nustatytus nurodymus. Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo patikslintą ieškinį. Vilniaus apygardos teismas šioje byloje priimta 2020 m. vasario 11 d. nutartimi grąžino bylą naujam nagrinėjimui pirmosios instancijos teismui, nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas CK 2.24 straipsnį, turėjo nustatyti, ar iš tiesų ginčo teiginius paskleidė atsakovas, ar jis kokiu nors kitu būdu prisidėjo prie jų paskleidimo. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad ta aplinkybė, jog atsakovas, vykdydamas teisės aktų jam nustatytus reikalavimus, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui pateikė 2018 m. kovo 9 d. pažymą, su kurioje nurodytais teiginiais ieškovas nesutinka ir reikalauja juos paneigti, negali būti prilyginama informacijos paskleidimu tretiesiems asmenims. Kolegija padarė išvadą, kad CK 2.24 straipsnis imperatyviai reikalauja nustatyti asmenį, atsakingą už duomenų paskleidimą, nurodė, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra svarbus šių aplinkybių nustatymas, nepagrįsta. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, kas paskleidė ginčo teiginius apie ieškovą, buvo įvertinta neatskleidimu bylos esmės ir tai vertinta kaip savarankiškas pagrindas panaikinti teismo sprendimui ir grąžinimui bylos naujam nagrinėjimui ( CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas ). Iš naujo išnagrinėjus bylą, teismo sprendimo išvados, kad atsakovas nepaskleidė duomenų apie ieškovą, nėra ginčijamos, ieškovas teigia, kad atsakingais pagal ieškinį yra Valstybės saugumo departamentas ir Lietuvos Respublikos Seimas, todėl byloje turi būti padarytos išvados, ar nėra atsakingu pagal ieškinį kitas atsakovas, kurį ieškovas teikė prašymą patraukti byloje papildomu atsakovu, t.y. Lietuvos Respublikos Seimą ( Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą), atstovaujamą Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad prašo įpareigoti Valstybės saugumo departamentą raštu, t. y. pažymos forma pateikti Lietuvos Respublikos Seimui paneigimą, o atsakovą Lietuvos Respublikos Seimą įpareigoti paskelbti Seimo elektroninėje teisės aktų informacinėje sistemoje ieškovo nurodyto turinio paneigimą, taigi atsakingais pagal ieškinį ieškovas nurodo du atsakovus. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo patikslintą ieškinį, nepagrįstai atmetė prašymą įtraukti į bylą papildomą atsakovą - Lietuvos Respublikos Seimą, dėl to byla galėjo būti išnagrinėta neteisingai, todėl teismo sprendimas naikintinas CPK 329 straipsnio 1 dalies pagrindu, grąžinant bylą nagrinėjimui iš naujo pirmosios instancijos teismui.

33. Iš naujo išnagrinėjusi bylą pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegija skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje teigdama, kad ieškovas pats ieškinyje nurodė, kad dar neįregistravus NSGK tyrimo išvados viešai visiems prieinamoje e-seimas.lrs.lt dokumentų sistemoje, pažyma buvo paviešinta žiniasklaidoje - internetiniuose tinklapiuose (duomenys neskelbtini), o nuo 2018 m. birželio 1 d. , NSGK įregistravus Seimo dokumentų sistemoje Išvados projektą su visais priedais tapo oficialiai viešai prieinama visai visuomenei, tuo iš esmės padarė išvadą, kad Valstybės Saugumo departamento pažymą paviešino, t.y. paskelbė ne atsakovas, o ji buvo paskelbta internetiniuose tinklapiuose (duomenys neskelbtini), bei 2018 m. birželio 1 d. paskelbta Seimo interneto puslapyje, NSGK nusprendus 2018 m. gegužės 30 d. uždarame posėdyje ją paskelbti visuomenei. Taigi, tuo pirmosios instancijos teismas įvertino, kas vykdė paskelbimą, paskleisdamas ginčijamus duomenis. Byloje atsakovais nebuvo patraukti juridiniai asmenys, paskleidę duomenis, kuriuos ieškovas prašo pripažinti neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovo garbę ir orumą, o teismas nesiūlė ieškovui pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu, remiantis CPK 45 straipsnio 1 dalies pagrindu. Teismui net ir padarius išvadą, kad pažymoje pateikta informacija yra artimesnė nuomonei, nei žiniai, išvadą, kad ieškovo neturtinės teisės ir interesai negali būti ginami CK 2.24 straipsnio pagrindu, pareiga pasiūlyti ieškovui pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu ar patraukti byloje bendraatsakovu paskleidusį duomenis asmenį, turėjo būti įvykdyta. CPK 45 straipsnio 1 dalies nuostata, kad teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu, suponuoja išvadą, kad teismui nustačius, jog duomenis paskleidė ne atsakovas, o kitas asmuo, jam atsiranda pareiga siūlyti ieškovui pakeisti atsakovą paskleidusiu duomenis asmeniu. Pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką, teisės normoje naudojamos sąvokos „ teismas gali“ , „ gali būti įtraukiami... teismo iniciatyva“ (CPK 47 straipsnio 1 dalis) yra tolygu teismo pareigai įvykdyti numatytą galimybę, todėl kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad duomenis paskleidė kiti asmenys, privalėjo pasiūlyti ieškovui pakeisti byloje atsakovą arba įtraukti byloje bendraatsakovu kitą asmenį. Šis civilinio proceso teisės normos pažeidimas galėjo būti neteisingo bylos išsprendimo priežastimi, todėl teismo sprendimas naikintinas CPK 329 straipsnio 1 dalies pagrindu, grąžinant bylą naujam nagrinėjimui, kadangi pažeidimo negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Pirmosios instancijos teismui padarius išvadą, kad prašomus paneigti duomenis paskleidė ne atsakovas, o kiti subjektai, pareiga teismui pasiūlyti ieškovui pakeisti byloje netinkamą atsakovą tinkamu, nepriklausomai nuo to, ar teismas daro išvadą, kad prašoma paneigti informacija yra daugiau nuomonė, o ne žinia, ir dėl to ieškinio reikalavimą pripažįsta nepagrįstu, nes tai jau materialinės teisės normos taikymas, išnagrinėjus bylą iš esmės, o pasinaudoti procesinėmis teisėmis asmeniui kreipiantis į teismą turi būti užtikrinta galimybė iki nagrinėjant bylą iš esmės.

34. Taigi, pripažinus, kad teismas turėjo pareigą pasiūlyti ieškovui pakeisti atsakovą tinkamu atsakovu arba įtraukti į bylą bendraatsakovą, ieškovui pačiam nusprendus po bylos grąžinimo naujam nagrinėjimui įtraukti į bylą kitą atsakovą, t.y. teikiant patikslintą ieškinį ir juo prašant įtraukti bendraatsakovu byloje Lietuvos Respublikos Seimą, atstovaujamą Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos, atsisakymas priimti tokį patikslintą ieškinį yra ieškovo procesinės teisės pažeidimu. Pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegijos išvada, bei ja pagrįsti atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, kad bylą grąžinus naujam nagrinėjimui byla nepradedama nagrinėti nuo pasiruošimo nagrinėjimui stadijos, todėl teismas neturi pareigos priimti patikslinto ieškinio, šiuo atveju nepagrįsti. Aiškinant CPK 141 straipnio 1 dalies nuostatą, jog vėlesnis (po nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje) ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau, darytina išvada, kad tuo atveju, kai byla grąžinama naujam nagrinėjimui tuo pagrindu, kad netinkamai nurodytas asmuo, kuris paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis, ieškovo teikimas ieškinio patikslinimo, nurodant kitą asmenį atsakovu, yra ieškinio pagrindo pakeitimu, kurio pakeitimo būtinybė iškilo vėliau, t.y. priėmus apeliacinės instancijos teismui nutartį, iš jos motyvų ieškovui paaiškėjus, kad jis nurodė netinkamą atsakovą byloje. Taigi, patikslinto ieškinio pateikimas stadijoje, kai byla jau paskirta nagrinėti teismo posėdyje po jos grąžinimo naujam nagrinėjimui, yra galimas, todėl nebuvo pagrindo atsisakyti jį priimti. Priešingai, teismas turėjo pareigą jį priimti, o nepriėmęs ir tik bylos nagrinėjimo metu ar po bylos išnagrinėjimo nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam atsakovui, turėjo taikyti CPK 45 straipsnio nuostatas dėl netinkamos šalies pakeitimo ar bendraatsakovo įtraukimo į bylą.

Dėl materialinių teisės normų taikymo

35. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo sprendimo išvada, jog pažymoje pateiktas informacijos vertinimas ir išvados negali būti patikrinami per tiesos kriterijų, išvada, kad ieškovo prašomi paneigti duomenys yra „daugiau nuomonė, negu žinia“, yra nepagrįsta. Kadangi teisėjų kolegija daro išvadą, kad byla turi būti grąžinta naujam nagrinėjimui, nors tiek apeliaciniame skunde, tiek atsiliepime į apeliacinį skundą šalys nurodė argumentus dėl teismo išvadų, vertinant ar buvo paskelbtos žinios ar nuomonė, šioje proceso stadijoje vertinti, ar paskleisti duomenys yra žinios ar nuomonė, nėra tikslinga, bylą nagrinėjant iš naujo, į jos nagrinėjimą įtraukus kitą atsakovą, išvados darytinos atsižvelgus į visų bylos dalyvių argumentus dėl ginčo duomenų vertinimo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad asmens garbė ir orumas gali būti pažeminti, taip pat dalykinė reputacija gali būti pažeista ne tik paskleidžiant tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą, bet ir paskleidžiant nuomonę, kuri yra nesąžininga, neturinti pakankamo faktinio pagrindo, suponuojanti neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė, yra įžeidžianti ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020). Taigi, teismas, darydamas išvadą, kad buvo paskleista nuomonė, turi įvertinti, ar nuomonė buvo paskleista turint pakankamą faktinį pagrindą skleisti tokią nuomonę ir dėl to asmens garbė orumas buvo pažeminti pagrįstai.

36. Tai, ar prašomi paneigti duomenys yra žinia, ar nuomonė, apeliacinės instancijos teismas 2020 m. vasario 11 d. nutartyje, kuria byla buvo grąžinta naujam nagrinėjimui, išnagrinėjus atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2019 m. balandžio 19 d. sprendimo, taip pat nedarė išvadų dėl šios aplinkybės, nors atsakovas apeliacinį skundą grindė tuo, jog akivaizdžiai matyti, kad ginčo teiginiai ieškovo atžvilgiu turėjo būti kvalifikuojami kaip nuomonė, nurodė, kuo remiantis daro tokią išvadą – įvertinus Pažymos ir ginčo teiginių turinį, juose naudojamų modalinių žodžių išsireiškimą bei pačioje Pažymoje apibrėžtą informacijos pateikimo tikslą ( apibendrinta informacija apie „MG Baltic“ atstovų bandymus paveikti politikus ir politinius procesus), teisėtą ir pagrįstą interesą žinoti Ginčo teiginius, bei, įvertinus ieškovo statusą. Apeliacinis skundas buvo patenkintas dalinai, nenustačius pagrindo daryti išvadai, kad apie ieškovą buvo paskelbta atsakovo nuomonė, o ne žinia, ir tai yra pagrindu atmesti ieškovo reikalavimus, priimta nutartis yra įsiteisėjusi. Vilniaus apygardos teismo nutartyje nėra motyvų, kuriais kolegija atmetė apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad buvo paskelbta nuomonė, o ne žinia, tačiau nutarties motyvuojamosios dalies 28 – ame punkte nurodymas, jog tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis, leidžia daryti išvadą, kad teisėjų kolegija nesutiko su apeliacinio skundo argumentais, jog buvo paskelbta nuomonė, o ne žinia. Nors ieškovas prašo pripažinti neatitinkančiomis tikrovės atsakovo pažymoje nurodytas žinias, tačiau teismui įvertinus, kad buvo paskleista nuomonė, teismas turi nagrinėti nuomonės atitikimą faktinėms aplinkybėms, kurių pagrindu buvo suformuota pareikšta nuomonė. Taip būtų apginta asmens teisė į garbę ir orumą, pažemintą ar įžeistą nepagrįstai reiškiama nuomone. Taigi netenkinus atsakovo prašymo atmesti ieškinį dėl to, kad prašoma paneigti nuomonę, ieškinys gali būti tenkinamas tuo pagrindu, kad nuomonė buvo pareikšta neetiškai, nesąžiningai, neturint patikimų faktų tokiai nuomonei reikšti. Tai, kad Vilniaus apygardos teismo nutartyje nėra išvadų dėl to, ar visi teiginiai yra žinios, ar šios žinios apie ieškovą, darytina išvada, kad teisėjų kolegija tuo atveju, jei neišnagrinėja bylos iš esmės, o perduoda ją naujam nagrinėjimui, neturi vertinti reikalavimų dėl konkretaus prašymo pagrįstumo, neturi pateikti išvadų visais skundo argumentais, nes iš naujo nagrinėsiantis bylą teismas būtų ribojamas aukštesnės instancijos teismo padarytomis išvadomis. Nagrinėjanti šią bylą teisėjų kolegija daro analogiškas išvadas dėl to, ar bylos grąžinimo naujam nagrinėjimui atveju turi būti padarytos išvados dėl visų apeliaciniame skunde ar atsiliepime į apelaicinį skundą nurodytų argumentų.Kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, iš naujo išnagrinėjęs bylą, padaro išvadą, kad visi ieškovo prašomi paneigti teiginiai yra daugiau nuomonė, o ne žinios. Išvada, kad ginčo teiginiai yra daugiau nuomonė, o ne žinia, leidžia vertinti, kad teismas sprendžia, jog tik dalinai tai yra nuomonė, kad kažkuria dalimi teiginiai yra ir žinios. Toks vertinimas nėra pagrįstas, nes esant galimybei atskirti nuomonę nuo žinios, tai ir turi atlikti teismas, o nurodęs, kad kažkokia teiginio dalis yra nuomonė, o kita dalis žinia, turi padaryti konkrečią išvadą, kuri teiginio dalis yra žinia. Jei teiginio dalis žinia, atsakomybė taikytina už žinių paskleidimą, remiantis CK 2.24 straipsniu.

37. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Nuomonė - tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Tai, kad NSGK 2018 m. vasario 28 d. raštu kreipėsi į atsakovą su prašymu pateikti informaciją, tai, kad pateiktas atsakovo dokumentas į prašymą, įvardintas Pažyma „Dėl informacijos pateikimo“, dalinai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas teikia NSGK informaciją. Kadangi žinia yra būtent informacija apie faktus ir jų duomenis, taigi, byloje turi būti įvertinta, ar teiginiai, esantys Pažymoje, yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Vien Pažymos pavadinimas „Dėl informacijos pateikimo“, dar nereiškia, kad jame yra nurodyta tik informacija ir nepateikiamas faktų ir duomenų vertinimas, taigi, kiekvienas prašomas paneigti teiginys turi būti įvertintas, nustatyta, ar juo teikiama nuomonė, t. y. subjektyvus faktų vertinimas, ar teiginiu kas nors tvirtinama. Iš ieškinio pagrindo matyti, kad tikrovės neatitinkančia žinia ieškovas įvardija eilę teiginių, todėl vieni jų gali būti priskiriami žiniai, kiti nuomonei. Teisėjų kolegija nedaro išvadų, ar kiti prašomi paneigti teiginiai yra nuomonė, ar žinia, nes neišnagrinėja bylos, priimant sprendimą. Įtraukus bylos dalyviu kitą atsakovą, byla turi būti nagrinėjama nuo pradžių, todėl ir šių aplinkybių vertinimas turi būti atliekamas kartu su kito atsakovo argumentais dėl pareikšto ieškinio pagrįstumo.

38. Ieškovo prašymas prijungti byloje naujai teikiamą įrodymą – Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. balandžio 20 d. pranešimą žiniasklaidai nevertinamas, šio įrodymo reikalingumas byloje svarstytinas teismo, iš naujo nagrinėsiančio bylą. Pirmosios instancijos teismui nepagrįstai atsisakius priimti ieškovo patikslintą ieškininį pareiškimą, jo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes ieškininio pareiškimo priėmimo klausimo nagrinėjimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva.

39. Ieškovo apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad teismas neapklausė liudytojais ieškovo nurodytų asmenų, nevertino dalies byloje išnagrinėtų įrodymų, taip pat nevertinami, nes teismui iš naujo nagrinėjant bylą, teismas turės vertinti šiuos įrodymus ir spręs dėl papildomų įrodymų būtinumo byloje.

Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą naujam nagrinėjimui tam pačiam teismui.