Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. Š. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl paskleistų asmens garbę ir orumą žeminančių duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir paneigimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Teisme gautas ieškovo R. Š. ieškinys dėl paskleistų asmens garbę ir orumą žeminančių duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir paneigimo atsakovui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui (toliau – VSD). Ieškovas prašė pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui pateiktoje atsakovo 2018-03-09 pažymoje Nr. 19-286 „Dėl informacijos pateikimo" pateikti duomenys: „Įsteigus partiją, MG atstovai derino LLS kandidatus į postus Seime bei Vyriausybėje. 2008 m. lapkritį (duomenys neskelbtini) teiravosi (duomenys neskelbtini) nuomonės apie kandidatus į ministrus <...> bei (duomenys neskelbtini) <...>“ (Pažymos 4 psl.); „Informaciją, patvirtinančią (duomenys neskelbtini) kandidatūros tinkamumą, (duomenys neskelbtini) perdavė MG valdybos nariui (duomenys neskelbtini), kuris perdavė (duomenys neskelbtini) pasiūlymą pretenduoti į Seimo Pirmininko postą. Pastarajam paklausus, ar jie, t. y. koncernas, jį palaikys, (duomenys neskelbtini) atsakė: „Jau padedam ir ne tik galvoti“ (Pažymos 7 psl.); „2009 m. R. R. organizavo (duomenys neskelbtini) susitikimus su sveikatos apsaugos ministrais - <...> (duomenys neskelbtini)." „<...>(duomenys neskelbtini) pasiskundus, kad Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai užduoda nepatogius klausimus, (duomenys neskelbtini) atsakė susitikimo su (duomenys neskelbtini) metu panaudosiąs „seną tardymo metodą – akistatą“. <...> MG atstovai, siekdami gauti didelės vertės užsakymus <...> Sveikatos apsaugos ministerijų kuruojamuose projektuose (<...> medicinos įstaigų statyba), naudojosi įtaka LLS deleguotiems šių ministerijų vadovams"(Pažymos 10 psl. ir 11 psl.), neatitinka tikrovės bei žemina ieškovo garbę ir orumą. Be to, ieškovas prašė įpareigoti atsakovą kaip įmanoma greičiau, tačiau ne vėliau kaip per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, per Baltijos naujienų agentūrą (BNS) savo lėšomis paskelbti paneigimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-06-15 nutartimi ieškovo ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka atsisakė priimti. Nurodė, jog ieškovas ieškinio reikalavimus kildina iš atsakovo 2018-03-09 pažymos Nr. 19-286 „Dėl informacijos pateikimo“, kuri atsakovo buvo pateikta Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. VSD paskirtį, uždavinius ir funkcijas reglamentuoja Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymas (toliau – ŽĮ). ŽĮ 23 straipsnis nustato, kad skundus dėl žvalgybos pareigūnų veiksmų, pažeidžiančių žmogaus teises ir laisves, vykdant žvalgybą ir kontržvalgybą, tiria ir nagrinėja Seimo kontrolieriai. Pagal ŽĮ 21 straipsnį žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę Seimo statuto nustatyta tvarka atlieka Lietuvos Respublikos Seimo statute nurodytas komitetas (ŽĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai). Lietuvos Respublikos Seimo statuto 63 straipsnis nustato, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas atlieka valstybės saugumo tarnybos parlamentinę kontrolę.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998-05-15 nutarimo Nr. 1 ,,Dėl Lietuvos Respublikos CK 7, 71 straipsnių ir Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas“ 16 punkte nurodoma, kad CK 7 straipsnio (1964 m. redakcija) (iš esmės atitinka 2000 m. CK 2.24 straipsnio nuostatas) tvarka nenagrinėtini reikalavimai paneigti duomenis teismų sprendimuose, apeliaciniuose, kasaciniuose skunduose, nuosprendžiuose, nutarimuose, priimtuose tardymo organų ir administracinių teisės pažeidimų bylose, valstybės kontrolės, mokesčių ir muitinės institucijų priimtuose sprendimuose ir kt., nes šių aktų apskundimo tvarka sureguliuota atitinkamais procesiniais įstatymais, juose esantys netikslumai šalintini nagrinėjant skundus.Teismas darė išvadą, kad ieškovas ieškinio reikalavimus kildina iš teisinių santykių, susiklosčiusių valstybės įgaliotiems pareigūnams vykdant ŽĮ apibrėžtus uždavinius ir teikiant Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui turimus žvalgybos duomenis, kurie gali būti naudojami tik įstatymo nustatytiems tikslams įgyvendinti. Duomenų gautų vykdant žvalgybą ir kontržvalgybą teisingumas negali būti nuginčijamas civilinio proceso nustatyta tvarka, o gali būti teikiamas skundas atitinkamai veiklos priežiūros institucijoms.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas R. Š. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-15 nutartį, įpareigoti ieškinį priimti ir nagrinėti civilinio proceso tvarka. Nurodo, jog teismas nepagrįstai akcentuoja, kad skundus dėl žvalgybos pareigūnų veiksmų tiria ir nagrinėja Seimo kontrolieriai, kurių sprendimai nėra privalomo pobūdžio.Teismas nepagrįstai nurodo ieškovui galimybę apginti pažeistas teises, vadovaujantis ŽĮ 21 straipsniu, neatsižvelgė į tai, kad būtent Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, kuris vykdo VSD parlamentinę kontrolę, jau vertino pažymoje pateiktus ginčijamus duomenis, jų pagrindu parengė ir Seimas patvirtino parlamentinio tyrimo išvadas. Teisės aktai nenustato Seimui ar Seimo komitetui kompetencijos spręsti ginčus dėl teisės. Šių institucijų sprendimų nėra galimybės apskųsti ir ginčyti teismuose.Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nepagrįstai vadovavosi ir neteisingai aiškino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998-05-15 nutarimo Nr. 1 16 punktą. Ginčo pažyma negali būti prilyginama šiame nutarime nurodytiems procesiniams sprendimams, kadangi pažymoje pateiktų duomenų apskundimo tvarkos ŽĮ, taip pat jokie kiti teisės aktai, nenustato.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ieškovo argumentu sutinka. Pažymėtina, jog pagal kasacinio teismo praktiką kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, CK 1.138 straipsnyje nustatytais būdais. Kokiu šioje normoje nustatytu būdu ginti savo teisę ar įstatymų saugomą interesą, pasirenka ieškovas, ieškinyje nurodydamas reikalavimą (ieškinio dalykas) ir aplinkybes, kuriomis grindžia šį reikalavimą. Ginčo santykių teisinį kvalifikavimą atlieka teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-03-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101-313/2018). Nagrinėjamu atveju ieškovas reiškia ieškinį dėl garbės ir orumo gynimo (CK 2.24 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovo ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, apribojo ieškovo teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Sutiktina su ieškovo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998-05-15 nutarimo Nr. 1 ,,Dėl Lietuvos Respublikos CK 7, 71 straipsnių ir Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas“ 16 punktą, nepagrįstai išplėsdamas jo turinį – ginčo pažyma į šiame punkte pateiktą procesinių sprendimų sąrašą neįeina, todėl ginčas dėl joje esančių duomenų (ne)atitikimo tikrovei bei jų poveikio ieškovo garbei ir orumui yra nagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Aplinkybė, jog šie duomenys yra surinkti valstybės įgaliotų pareigų, vykdant ŽĮ apibrėžtus uždavinius, neeliminuoja ieškovo galimybės ginti jo galimai pažeistas teises pastaruoju būdu.Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas tenkina ieškovo atskirąjį skundą iš dalies, skundžiamą nutartį panaikina, o ieškinio priėmimo klausimą perduoda nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Ieškovo R. Š. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.