Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės D. K. atstovei adv. I. K., atsakovo M. J. atstovei adv. I. M. ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, veikiančios per Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui M. J. dėl nepilnamečio vaiko išlaikymui nustatyto dydžio pakeitimo, dalyvaujant institucijos, duodančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, veikiančiai per Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių (toliau - ir ŠAVTAS).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė siekė susitarti su Atsakovu dėl išlaikymo dydžio sūnui pakeitimo be jokių bylinėjimosi, mediacijos ir teismo išlaidų. Tačiau Atsakovas rinkosi bylinėjimosi procesą, todėl Ieškovė pagrįstai vertina, kad ji turi teisę į visų jos patirtų išlaidų atlyginimą, nes elgėsi sąžiningai, o Atsakovas apskritai atsisakė su ja bendrauti ir vilkino laiką.

2020-02-06 ieškovė per atstovę advokatę raštu kreipėsi į atsakovą su paklausimu dėl išlaikymo dydžio sūnui pakeitimo, nurodydama, kad prašo sūnui teikiamą išlaikymą padidinti nuo 2020 metų vasario mėnesio. Atsakovas per atstovę advokatę pranešė, kad jam reikalingi išaugusių sūnaus poreikių įrodymai, Ieškovė per atstovę advokatę juos pateikė.

Atsakovas per atstovę advokatę pranešė, kad sutiktų padidinti teikiamą išlaikymą iki 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimt eurų), tai yra iš esmės 10 eurų, nes nuo 2013 metų indeksuojamas 115,85 eurų išlaikymas ir taip siekia 140 eurų. Ieškovei nesutikus su tokiu pasiūlymu, atsakovas per atstovę pranešė, kad sutinka atvykti į privalomą ikiteisminę mediaciją.

2020-03-05 mediatorė pateikė ieškovei pažymą, kurioje nurodė, kad yra gautas atsakovo atstovės advokatės pranešimas, kad jis mediacijos atsisako ir į susitikimus neatvyks.

Praėjus septyneriems metams šalių sūnaus poreikiai ženkliai pasikeitė. Sūnui N. devyneri metai, jis lanko mokyklą, sportuoja futbolo būrelyje, sparčiai augančio berniuko poreikiai rūbams, avalynei yra ženkliai išaugę, lyginant su dviejų metų vaiko poreikiais, ir tai sąlygoja padidėjęs vaiko fizinis aktyvumas, kurį lemia vaiko amžius, hobiai, laisvalaikio praleidimo forma, interesai. Ginčo negali būti dėl, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai.

Devynerių metų vaikui neužtenka vienos poros sezoninių batų ar vienos sezoninės striukės, ženkliai išaugę vaiko poreikiai higienos priemonėms, maistui. Ieškovė, pasiskolinusi iš savo motinos 4 400 Eur (keturi tūstančius keturis šimtus eurų) pradinei įmokai, už 22 tūkst. eurų nusipirko būstą, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena dviese su sūnumi. Taigi, ieškovė įsigijo būstą, moka paskolą bankui ir dalimis gražina paskolintą pradinį įnašą savo motinai, ir šalių sūnus pagaliau turi savo kambarį, tačiau butui reikalingas remontas, ir indeksuoto išlaikymo, kurį vaiko tėvas moka, toli gražu nebeužtenka, todėl ieškovei tenka neproporcingai didesnė vaiko išlaikymo našta.

Esant šioms aplinkybėms ieškovė, siekdama nepilnamečio vaikų teisių gynimo ir interesų apsaugos, kreipiasi į teismą su šiuo ieškiniu dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio padidinimo.

Nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena,. sveikata ir panašiai), bet taip pat skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikiui, saviraiškai, gabumų lavinimui.

Savo ir vaiko būstą ieškovė remontavo, bet dar nebaigė, neįrengtas vaiko kambarys, ieškovei UAB „K.“ yra pateikusi vaiko kambario baldų pagaminimo ir sumontavimo sąmatą - 1 400,00 Eur (vienas tūkstantis keturi šimtai eurų). Nors atsakyme į jam ieškovės siųstą paklausimą vaiko tėvas kvestionuoja sūnaus buvimo aplinkybes pas močiutę ir tetą, ieškovė norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad, laimei, artimos giminaitės ateina jai į pagalbą, kadangi vaiko tėvas nei bendrauti su sūnumi nepageidauja, nei pasirūpinti ir pabūti su sūnumi, kai motina dirba ilgas darbo valandas, nei į savo namus pasikviečia ne tik kad permiegoti ir pasibūti, bet net ir pavakaroti ir tiesiog pavakarieniauti, tai yra nesilaiko 2013 m. kovo 29 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2575-79/13 nustatytos bendravimo su sūnumi tvarkos.

Vertinant specialiuosius vaiko poreikius, berniukas reguliariai lankosi pas odontologą, jam reikalingos kabės, kaina apie 500 eurų, galutinai bus patikslinta gydančio odontologo, Gydytojas nėra pateikęs galutinio paslaugų kainos vertinimo, nes dar nėra susiformavę visi nuolatiniai sūnaus dantukai.

Vaiko motina išskyrė ir paskaičiavo tokias kas mėnesines sūnaus poreikių patenkinimo išlaidas:

- Komunaliniai buto mokesčiai (įskaitant ir padalijant šildymo mokesčius) - 30 eurų

- Paskolos dalis (įskaitant pasiskolintos pradinės įmokos gražinimą) - 60 eurų

- AVIVA gyvybės draudimas nuo traumų/ nelaimingų atsitikimų - 3 eurai

- Higienos priemonės (dantų pasta, šepetėliai, vieno danties šepetėliai, skalavimo priemonės, prausimosi priemonės, šampūnai, rankšluosčiai ir kt.) - 15 eurų

- Namų ūkio priežiūros išlaidos (skalbimo, valymo priemonės ir pan.) - 5 eurai

- Ugdymo, lavinimo priemonės (įskaitant knygas, papildomo mokymo vadovėlius, žaislus ir pan.) - 15 eurų

- Išlaidos gimtadienio šventei, draugų sveikinimai - 20 eurų

- Atostogoms (kaupiama kas mėnesį išvykai atostogoms) - 30 eurų

- Futbolo būrelio išlaidos (apranga, sportiniai batai, varžybų kelionių išlaidos) - 20 eurų

Vienkartinės išlaidos: sūnaus kambario baldai - 1 400,00 eurų, kurių pusę turėtų padengti sūnaus tėvas, atsakovas byloje.

Paskaičiavus mėnesines išlaidas sūnaus poreikių patenkinimu, atskirai neskaičiuojant mobiliojo ryšio telefono sūnui, žaidimų konsolės X box ir kt., buto remonto išlaidų, kurias ieškovė D. K. patyrė, o remontas dar nebaigtas (grindų dangos keitimas, virtuvės, vonios patalpos keitimas ir kt.) sūnaus poreikiai sudaro 480 eurus. D. pajamos „į rankas“ yra vidutiniškai 800 eurų per mėnesį.

Ieškovė kol kas nereiškia atsakovui reikalavimo atlyginti pusę sūnaus kambario baldų įsigijimo išlaidų, tai yra 700 Eur (septynių šimtų eurų), tikėdamasi, kad jis geranoriškai perves 700 Eur (septynis šimtus eurų) į sūnaus banko sąskaitą, kurią ieškovė pateikia kartu su ieškiniu. Ieškovė taip pat pateikia su ieškiniu UAB „K.“ sąmatą ir paslaugų teikimo sutarties Nr. 75 kopiją, suteikdama vaiko tėvui galimybę pačiam sukontaktuoti su baldų gamintoju, o prireikus, gauti atsakymus į rūpimus klausimus, susijusius su sūnaus kambario įrengimo išlaidomis. Pažymėtina, kad ieškovė vaiko poreikių patenkinimui tenkančios išlaidų dalies vonios, virtuvės įrengimo išlaidų, vaiko kambario sienų ir grindų remonto išlaidų, šveistuvų ir kt. atskirai nereikalauja, šias išlaidas padengtų padidintas išlaikymo dydis.

Taigi, D. K. galėtų reikalauti ne mažiau 300 eurų išlaikymo kas mėnesį iš tėvo, kadangi šiuo atveju nėra pagrindo nukrypti nuo teismų praktikoje suformuotų išlaikymo dydžio nustatymo kriterijų, kadangi sūnaus tėvas turi gerą darbą ir ženklias pajamas, įvertinus tai, kad būsto paskolos neturi, daugiau išlaikytinių taip pat, vairuoja transporto priemonę, yra sveikas, darbingas, galintis patenkinti ne tik būtinuosius sūnaus poreikius maistui ir rūbams, bet ir užtikrinti pilnavertės asmenybės vystymąsi, įrengtą ir patogiais bei vaiko poreikius atitinkančiais baldais, apšvietimo priemonėmis apstatytą sūnaus kambarį, jaukią patalynę, prasmingą laisvalaikį, atostogas, jau nekalbant apie tinkamą, augančiai pėdutei pritaikytą avalynę bei rūbus, kokybiškus maisto produktus. Atsakovas, kaip minėta, be banko paskolos yra įsigijęs lygiomis dalimis su moterimi, su kuria veda bendrą ūkį, gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, adresu (duomenys neskeltini). Taip pat ieškovei apie jo turtinę padėtį yra žinoma tai, kad jis, kaip ir 2013 metais, kai buvo priteistas sūnui išlaikymas, dirba UAB „B“, o jo pajamos yra ženkliai didesnės nei ieškovės.

Ieškovė 2020-05-18 pateikė į bylą ir patikslintą ieškinį su papildomais reikalavimais nurodydama šiuos motyvus.

Pateiktu ieškiniu ieškovė taip pat siekė taikiai išspręsti su atsakovu, tai yra vienuoliktus metus einančio berniuko tėvu, sūnaus kambario baldų išlaidų atlyginimo klausimą, pateikė su ieškiniu UAB „Kadeira“ sąmatą ir paslaugų teikimo sutarties Nr. 75 kopiją, suteikdama vaiko tėvui galimybę pačiam sukontaktuoti su baldų gamintoju, o prireikus, gauti atsakymus į rūpimus klausimus, susijusius su sūnaus kambario įrengimo išlaidomis. Tai pat ieškovė pažymėjo, kad vaiko poreikių patenkinimui tenkančios išlaidų dalies vonios, virtuvės įrengimo išlaidų, vaiko kambario sienų ir grindų remonto išlaidų, šveistuvų ir kt. atskirai nereikalauja, šias išlaidas padengtų padidintas išlaikymo dydis.

Taikos sutartis galima.

Procesinius dokumentus pageidauju gauti elektroninių ryšių priemonėmis.

Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Už turtinį 700,00 Eur (septynių šimtų eurų) reikalavimą ieškovė yra sumokėjusi 17,00 Eur (septyniolika eurų) žyminį mokestį, įrodymą pateikia Teismui.

Vadovaujantis išdėstytu ir LR CK 3.201 str., 3.208 str., 3.192 str., 3.194 str., CPK 111-114 str., 135 str., ieškovė D. K. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų prašo:

1. Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2575- 79/13 1 (pirmą punktą) ir padidinti priteisto išlaikymo nepilnamečiui sūnui N. J., gim. (duomenys neskelbtini), iš tėvo M. J. dydį iki 230 Eur (dviejų šimtų trisdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki einamojo mėnesio 20 dienos nuo kreipimosi į M. J. dėl privalomos mediacijos dienos, tai yra 2020 m. vasario 6 d. išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

2. Įpareigoti atsakovą M. J. pateikti pažymą apie visas gaunamas pajamas už paskutinius šešis mėnesius, tai yra laikotarpį 2019-10-01 - 2020-04-01.

3. Priteisti ieškovės D. K. naudai iš atsakovo M. J. visas jos turėtas bylinėjimosi ir teismo išlaidas.

4. Patikslintą ieškinį priimti ir nagrinėti kartu su pradiniu ieškiniu.

5. Priteisti ieškovei D. K. iš atsakovo M. J. 700,00 Eur (septynis šimtus) eurų vaiko kambario baldų įsigijimo išlaidų kompensaciją.

Ieškovė savo reikalavimus atsakovui grindė į bylą pateiktais įrodymais.

Su ieškiniu nesutinku. 2013-03-29 dieną, su ieškove, D. K., buvo sudaryta taikos sutartis dėl mūsų nepilnamečio vaiko N. J. išlaikymo, įvertinus ir sutarus dėl vaiko poreikių. Taikos sutartyje šalių sutartas išlaikymo dydis 400,00 Lt (115,85 Eur) yra indeksuojamas LR Vyriausybės nustatyta tvarka ir šiai dienai teikiamo išlaikymo dydis 127,00 Eur, taigi visi kainų pokyčiai yra kompensuojami mokant indeksuotą išlaikymo dydį. Šiuo ieškiniu ieškovė prašo padidinti išlaikymą vaikui beveik du kartus, su kuo visiškai nesutinku.

Dėl mediacijos.

Mediacijos procesas neįvyko todėl, kad dar prieš kreipiantis į mediatorių, per šalių atstovus buvo bandoma susiderinti dėl protingos nepilnamečio vaiko išlaikymo sumos, tačiau nesutinkant mažinti išlaikymo dydžio, nebebuvo prasmės vykti pas mediatorių ir tartis taikiai, kai ieškovė pareiškė kad dėl išlaikymo dydžio ji nesiderės, nors geruoju buvo siūlyta padidinti išlaikymo dydį iki 150,00 Eur, tačiau iš ieškovės pusės nebuvo daroma jokių kompromisų.

Dėl vaiko poreikių.

Pagal šalių pasirašytą sutartį dėl vaiko išlaikymo dydžio priteisimo, buvo aptarti vaiko poreikiai avalynei, ir tai nereiškia, kad dviejų metų vaikui reikia vienos poros batų, o devynerių metų vaikui, jau reikia sezoninių batų ir striukių. Akivaizdu kad sezoniniai rūbai jau buvo aptarti šalims pasirašant taikos sutartį. Kaip minėta kainų pokyti kompensuoja padidinto pagal Vyriausybės nutarimą išlaikymo dydžio vaikui mokėjimas, o ne sezoninių rūbų kiekis.

Taip pat ieškovė visiškai nepagrįstai nurodo prie vaiko poreikių paskolos dalis (įskaitant pasiskolintos pradinės įmokos grąžinimą) - 60,00 Eur. Būstas yra ieškovės asmeninė nuosavybė, prisiimti įsipareigojimai dėl paskolos, juos išmokėjus sukuria nuosavybę išskirtinai ieškovei, o ne mūsų nepilnamečiui vaikui, taigi ši suma negali būti laikoma vaiko poreikiais, nes tai išskirtinai tenkinami ieškovės poreikiai į būstą, juo labiau, kad komunaliniai mokesčiai - 30,00 Eur, yra skaičiuojami kaip atskiri vaiko poreikiai, kurių dydį turėtų įrodyti ieškovė. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovės būsto išlaikymo išlaidos 60 Eur, galėtų sudaryti šildymo laikotarpiu, tačiau nešildymo sezono metu jos yra žymiai mažesnės, todėl ši suma galėtų būti vaiko dalies apie 20,00 Eur, (vidutiniškai per metus).

Ji niekada nėra prašiusi ar nurodžiusi savo darbo valandas, kad aš tuo metu galėčiau praleisti laiką su sūnumi, ji pati neleidžia vaiko pasilikti pas mane, tai yra ji pažeidžia taikos sutarties sąlygas, dėl ko būsiu priverstas kreiptis dėl vaiko matymosi tvarkos sąlygų pakeitimo, siekiant sūnaus interesų.

Sūnus, N. J., būdamas pas mane namuose, yra viskuo aprūpintas, pagal galimybes mes švenčiame šventes, gimtadienius, jis turi savo daiktų pas mane namuose ir puikiai jaučiasi su manimi ir su mano šeima, todėl tokie ieškinio motyvai yra visiškai nepagrįsti, ir tai byloje galės patvirtinti liudytojai.

Išlaidos komunaliniams patarnavimams - 30,00 Eur., kurios nėra įrodytos, pažymėtina, kad ieškovė gyvena bute ne viena o su draugu, ir mūsų sūnumi, būsto išlaidos komunaliniams patarnavimams turėtų būti dalinami visiems bute gyvenantiems asmenims, tačiau ieškovė tokių aplinkybių nenurodo ir dalina būto mokesčius ant dviejų asmenų. Be to, mūsų sūnus, dažniausiai būna pas krikšto mamą, o ne mamos bute.

Išlaidos paskolai visiškai nepagrįstos ir atmestinos.

Išlaidos AVIVA gyvybės draudimui - 3 Eur, tai tokias išlaidas turi ir atsakovas, nes taip pat draudžia savo nepilnametį sūnų (pridedama Gjensidige) sutartis.

Išlaidos higienos priemonėms - 15,00 Eur, nelabai tikėtinos, kadangi vaikas dažnai būna neprižiūrėtas, neturi normalių elementarių apatinių rūbų, dėl ko, aš, atsakovas turiu išlaidas, nes vaiką perrengiu ir nuperku būtinųjų reikmenų t. t. Tai taip pat ir namų ūkio priemonės -5 Eur, taigi higienai ir priežiūrai būtų skiriama 20,00 Eur, kas mėnesį, tačiau nesimato, kad vaiko poreikiams tiek būtų išleidžiama. Manau, kad šių išlaidų bendra suma būtų, 10,00 Eur, per mėnesį.

Išlaidos ugdymo lavinimo priemonėms įskaitant knygas, papildomo mokymo vadovėlius, žaislus - 15 Eur, yra visiškai nepagrįstos, kadangi ieškovė visiškai neperka jokių papildomo mokymo knygų ir net nesirūpina eilinių pamokų ruošiniu. Taip pat šios išlaidos nėra įrodytos. 2019 mokslo metų pabaigoje, buvo sūnus pas mane atsivežęs daug neišspręstų pratybų, ir buvo grėsmė kad net nebus perkeltas į antrą klasę, tai su mano pagalba buvo atliktos užduotys ir vaikas perkeltas į antrą klasę, todėl kalbėti apie kažkokį papildomą ugdymą, net negalėtumėme. Be to, vaikas visiškai nemėgsta skaityti knygų ir jos jam nėra perkamos, todėl šių poreikių taip pat vaikas neturi, ir jie yra nepagrįsti.

Poreikiai Šventės (Kalėdos, Velykos) - 25,00 Eur, tai šios šventės būna kartą metuose, jei jas skaičiuoti mėnesinių poreikių kontekste, gautųsi 25 x 12 - 300,00 Eur. Tai yra labai didelė suma, ir iš mano ir sūnaus pokalbių, tokios sumos tikrai nėra skiriamos vaikui. Sutikčiau kad 100,00 Eur, metinė suma išleidžiama papildomai per šventes, kas mėnesį būtų po 9,00 Eur.

Atskirai yra išskiriami išlaidos gimtadienio šventėms, draugų sveikinimai po 20 Eur x 12 - 240,00 Eur, per metus, tai mūsų sūnus tiek gimtadienių ir švenčių neturi.

Išlaidos atostogoms (kaupiama kas menesį išvykai atostogų) - 30,00 Eur x 12 - 360,00 Eur per metus būtų sukaupta suma. Mano žiniomis nėra vaiko atostogoms lėšos nėra kaupiamos ir vaikas su mama niekur neatostogauja, todėl šios nurodytos išlaidos nepagrįstos ir neįrodytos.

Išlaidos drabužiai, avalynė po 30,00 Eur, per mėnesį, viso 60,00 Eur x 12 - per metus 720,00 Eur. Tokia suma vaikui nėra išleidžiama, tai aš sprendžiu iš vaiko apsirengimo ir apsiavimo, be to ir pats nuperku vaikui reikiamus daiktus, todėl kainos man yra žinomos. Manau, kad šiems vaiko poreikiams pilnai pakaktų po 40,00 Eur per mėnesį.

Išlaidos pramogoms, ekskursijoms, kišenpinigiai - 20 Eur, kaip ir dubliuotųsi su išlaidomis šventėms, draugų gimtadieniams, nes vaikas iš tiesų pramogų su mama turi labai mažai, ir visiems šiems poreikiams manau pilnai pakaktu 20,00 Eur per mėnesį.

Išlaidos odontologui - nepagrįstos, nes kompensuojamos iš Ligonių kasų vaikams.

Futbolo būrelio išlaidos 20,00 Eur, yra užaukštintos, kadangi nėra jokio mėnesinio mokesčio, aprangą ir avalynę aš pats pirkau, o mokestis yra labai simbolinis, todėl manau visiškai pakaktų skaičiuoti po 5 Eur per mėnesį x 12 sudarytu 60,00 Eur.

Taigi iš ieškinio akivaizdu, kad mūsų sūnaus, nepilnamečio N. J., poreikiai galimai padidėjo dėl jo amžiaus, tačiau ne tiek, kiek juos padidinti prašo ieškovė. Taikos susitarime mano siūlyta suma 150,00 Eur pilnai atitiktu vaiko poreikių patenkinimą, jei tiek pat prisidėtų ir ieškovė.

Dėl atsakovo galimybių.

Aš, atsakovas, M. J., dirbu D. UAB, mano vidutinis darbo užmokestis sudaro 880,00 Eur iki 2019-04-07 dienos, kai aš buvau paskirtas laikinai eiti pamainos vadovo pareigas dėl susirgusio darbuotojo. Užsitęsus darbuotojo ligai, į pamainos vadovo pareigas buvo priimtas naujas darbuotojas ir man bus nuimtas priedas už šias pareigas. Taip pat dėl paskelbto Lietuvoje karantino, sumažėjo įmonėje darbo valandos (matosi iš darbo grafiko) ir sumažės darbo užmokestis, todėl mano pajamos dar labiau sumažės.

Be to, ieškovė neteisingai teigia, kad aš, M. J., neturiu įsipareigojimų.

Aš, atsakovas, esu įsigijęs gyvenamojo namo dalį, nes neturėjau gyvenamojo būsto, kuriam įsigyti pasiskolinau iš savo tetos 13 000,00 Eur (pridedamas paskolos raštelis), nes teta skolino mažesnėmis palūkanomis nei bankas ir kas mėnesį dabar moku po 250,00 Eur, be to turiu automobilio paskolą, už kurią moku po 148,00 Eur, namo draudimą 5 Eur, lizingą už baldus 79,27 Eur ir buitinę techniką 67,30 Eur, mokesčiai 50,00 Eur. Taigi kas mėnesį mano būtinos išlaidos sudaro 594,57 Eur, 127 Eur, vaiko išlaikymas, kuro išlaidos siekiant vykti į darbą, kad gauti pajamų 100,00 Eur, ir kitos būtinos išlaidos, todėl ieškovės prašomos mokėti vaiko išlaikymui sumos po 230,00 Eur, aš neturiu galimybės mokėti, be to ši suma net nėra įrodyta. Turiu lizingo įsipareigojimus, taip pat ir už vaikui laisvalaikiui nupirkta Žaidimų konsole Sony Playstation 4 Pro, kuriuo jis žaidžia kai būna pas mane, ir tai mėnesinės įmokos 67,30 Eur.

Aš atsakovas, turiu sveikatos sutrikimu, nugaros išvaržą, perku vaistus, reikalinga reabilitacija, tačiau šiuo metu dėl karantino neturiu galimybės pateikti medikų pažymos.

Mano turtinė padėtis žymiai nuo 2013 metų nekito, tai pajamos nepadidėjo du kartus, kaip prašomas išlaikymo dydis, dėl kurio buvome susitarę taikiai.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga - iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas byla dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvu turtine padėti, t. v. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010).

Dėl vaiko kambario baldų išlaidų kompensavimo.

Viešai skelbiamuose baldų pardavimo puslapiuose, yra jaunuolio baldų komplektų už tris kartus mažesnę kainą, tai yra šie vaiko poreikiai pilnai galėtų būti patenkinti vidutiniškai už 500,00 Eur, ir būtų galima įsigyti visus vaiko kambariui būtinus naujus baldus. Tai yra lovą, spintą, komodą, darbo stalą, lentynas, (pridedame internetinio puslapio siūlomas jaunuolio kambario baldų kainas). Jaunuolio baldų komplektų kaina svyruoja nuo 350 Eur iki 800,00 Eur, taigi vidutiniškai už 500,00 Eur tokius jaunuolio baldus galima įsigyti, atsižvelgiant į realias rinkos kainas.

Pažymėtina, kad ir šiuo metu, kol dar nėra atlikti baldų gaminimo ir sumontavimo darbai, mūsų sūnus turi savo kambaryje baldus, tai patvirtina ir buities tyrimo aktas surašytas specialisto, todėl akivaizdu, kad jokių vaikui naujų baldų nereikėjo, o jei ieškovė turi lėšų ir noro juos įsigyti ne rinkos kainomis, negali tikėtis, kad šios jos išlaidos bus jai dengiamos, nes jos neatitinka protingumo, teisingumo, sąžiningumo principų.

Ieškovė pateikė teismui ieškinį bei sutartį su baldų gamintoju UAB „K.“, kuri įsipareigojo pagaminti ir sumontuoti mūsų sūnaus kambaryje baldus (tačiau mes nematome net kokius), tačiau ši pilna ieškovės norų našta neturi būti paskirstoma lygiomis dalimis tėvams, kadangi tokie vaiko poreikiai į kambario apstatymo naujus baldus, gali būti tenkinami žymiai mažesnėmis kainomis ir nėra jokios būtinybės užsakyti baldus pagal specialų užsakymą, kurio kaina yra žymiai aukštesnė nei rinkoje tokių baldų kainos. Jei ieškovė nori ir gali tokiomis sumomis prisidėti prie vaiko kambario apstatymo, kuris nebuvo derinamas su atsakovu (projekto nematome iki šiol), vaikas neturi kažkokių specialių poreikių baldams, kad būtų reikalinga būtent juos derinti prie vaiko amžiaus, pomėgių ar kitų fizinių savybių, todėl manau, kad patikslintas ieškinys yra visiškai nepagrįstas ir neįrodytas.

Tai, kad ieškovė, D. K., turi pajamų ir gali pagal savo pageidavimus spręsti vaiko baldų pirkimą ne pagal rinkos kainas, kurios yra žymiai mažesnės, rodo ir jos pateikti dokumentai dėl jai suteikiamos dar vienos paskolos iš V. K.. Pagal pateiktą skolos raštelį, ieškovė skolinasi iš savo mamos 4 400,00 Eur, tačiau tokie skolos rašteliai turi būti notarinės formos, o tai kad jis nepasirašytas įstatymo nustatytą formą, kelia abejones, ar tai yra paskola, ar ­dovana, ar iš vis toks sandoris egzistuoja.

Prie patikslinto ieškinio yra pridėtos vaiko draudimo išlaidos, kurių atsakovas neprivalo dengti, nes jis taip pat yra apdraudęs vaiką ir tokias išlaidas turi, todėl jos negali dubliuotis. Ieškovė draudė vaiką nesuderinusi su atsakovu, todėl tokių išlaidų našta turi atitekti kiekvienam iš tėvų, nusprendusiems sudaryti vaiko draudimo sutartis.

Iš pateikiamų maisto kvitų matyti, kad dažnai yra perkami maisto pusgaminiai, o ne ruošiamas maistas namuose, kuris būtų žymiai sveikesnis augančiam vaikui ir kainuotu mažiau.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstytus mano motyvus, atsikirtimus, formuojamą teismų praktiką, teismo prašau:

1. ieškovės D. K. ieškinį tenkinti iš dalies, pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2013-03-29 teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2575-79/13 1 punktą ir padidinti priteisto išlaikymo nepilnamečiam sūnui N. J., gim., (duomenys neskelbtini) iš tėvo M. J. dydį iki 150,00 Eur., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos.

2. Atsižvelgiant į išdėstytus mano motyvus, atsikirtimus, formuojamą teismų praktiką, teismo prašau ieškovės D. K. patikslintą ieškinį atmesti.

Atsakovas savo atsikirtimus grindė į bylą pateiktais įrodymais.

Teismo posėdžio metu atsakovo M. J. atstovė adv. I. M. atskirai nurodė, kad atsakovas visada siūlė ieškovei mokėti sūnaus išlaikymui po 150 Eur, tačiau pastaroji reikalaudavo mokėti 230 Eur ir ne mažiau. Į jokius kompromisus ji nesileido, todėl neįvyko ir mediacija. Mano, kad sūnaus išlaikymui reikalingų išlaidų dydis yra užaukštintas. Teigė, kad motinos ir vaiko būsto pagerinimo sąlygos ir iš to atsiradusios išlaidos turi būti ieškovės reikalas, o atsakovas neprivalo jų apmokėti. Be to butas yra motinos, o ne vaiko nuosavybė. Nurodė, kad sūnus nevyko nei į ekskursijas, nei į stovyklas, todėl ieškovės duomenys dėl šių išlaidų yra fiktyvūs. Mano, kad sūnui šiuo metu nereikia atskiros konsolės, kadangi jis gali ja naudotis būdamas pas tėvą jo gyvenamojoje vietoje. O dėl baldų sūnaus kambariui, tai jam kyla daug abejonių, kadangi iš pradžių ieškovė už juos prašė 400 Eur, o dabar jau ir 700 Eur. Teigė, kad dėl išaugusių sūnaus poreikių byloje nėra konkrečių įrodymų, taip pat atsakovo turtinė padėtis per laikotarpį nuo 2013 metų iki bylos iškėlimo teisme nepagerėjo. Laiko, jog sūnaus poreikių patenkinimui, per mėnesį pakanka ir 320 Eur. Tėvas taip pat yra prisidėjęs prie sūnaus pažangumo, kadangi jie kartu atlikdavo pratybų darbus. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad ieškovė sūnaus mitybai skiria maža dėmesį, nes jis valgo maistą pagamintą iš pusfabrikačių. Atsakovas su sūnumi yra apsilankęs ir pajūryje, o be to tėvas apmoka sūnaus išvykas į varžybas. Todėl prašė teismo ieškovės ieškinį dėl išmokos sūnaus išlaikymui tenkinti iš dalies, jį padidinant iki 160 Eur, o likusioje dalyje dėl piniginės kompensacijos priteisimo atmesti.

ŠAVTAS pateikė teismui pirminę preliminarią išvadą, kurioje nurodė, kad D. K. šeima nebuvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą.

Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje 2020 m. balandžio 10 d. buvo gautas M. J. el. laiškas, kuriame jis nurodė, kad N. mama D. K. netinkamai rūpinasi savo sūnumi N.

Skyriaus specialistai, ištyrę ir įvertinę el. laiške nurodytas aplinkybes, vaiko teisių pažeidimų nenustatė.

Iš ieškinio turinio matyti, kad Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. kovo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2575-79/13 patvirtino šalių pasirašytą taikos sutartį, pagal kurią atsakovas M. J. įsipareigojo nepilnamečio sūnaus N. J. išlaikymui per mėnesį mokėti 400 Lt (115,85 Eur) kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis, jas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Ieškovė prašo padidinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartimi priteisto išlaikymo dydį, priteisiant iš atsakovo M. J. 230 Eur išlaikymą sūnui N. J., gim. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, prašymą motyvuoja padidėjusiais vaiko poreikiais.

Išlaikymo dydžio pakeitimą reglamentuoja CK 3.201 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, o 2 dalyje numatyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas.

Pažymėtina, jog priteisiamas išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik vaiko būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 491/2013).

Ieškovės D. K. teigimu, ji kartu su savo sūnumi N. gyvena neseniai įsigytame būste adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajonas. Ieškovės teigimu, ji įsigijo būstą, moka paskolą bankui ir dalimis grąžina pasiskolintą pradinį įnašą savo motinai. Šalių sūnus turi atskirą kambarį, tačiau butui reikalingas remontas. Išlaikymo, kurį moka tėvas, nebepakanka, todėl ieškovei tenka neproporcingai didesnė vaiko išlaikymo našta.

Vertinant sūnaus N. poreikius, būtina atsižvelgti į tai, kad išlaikymas sūnui N. buvo priteistas 2013 metais, kai vaikui buvo dveji metai. Šiuo metu N. yra devyni metai, šalių sūnus mokosi Kuršėnų rajono (duomenys neskelbtini) mokykloje - daugiafunkcinio centro 2 b klasėje, sūnui reikalingos mokymosi priemonės, pilnavertis maistas, sveikatos ir higienos reikmenys, drabužiai ir avalynė, išlaidos laisvalaikiui, pramogoms.

Akivaizdu, kad nuo išlaikymo priteisimo momento iš esmės pasikeitė ir ekonominė situacija Lietuvoje, pastoviai kyla maisto produktų, pramoninių, mokyklinių prekių ir paslaugų kainos. Vaikui natūraliai augant ir vystantis, iš esmės padidėjo jam išlaikyti reikalingų lėšų suma. Skyriaus vertinimu, nepilnamečiam N. J. iš atsakovo priteisto išlaikymo (115,85 Eur) jo būtiniausiems poreikiams patenkinti šiuo metu nepakanka, todėl iš esmės pasikeitus t. y. išaugus vaiko poreikiams, bei padidėjus maisto produktų ir pramoninių prekių, paslaugų kainoms, reikalinga padidinti vaikui priteisto išlaikymo dydį.

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Ieškovė D. K. šiuo metu dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „NM“, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrius jai moka 60,06 Eur dydžio išmoką vaikui.

Atsakovas M. J. dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje D., draudžiamosios pajamos per mėnesį sudaro 1 561 - 1 828 Eur.

Ieškovės teigimu, iš atsakovo gaunamų pajamų nepakanka nepilnamečio sūnaus N. poreikių tenkinimui, be to, ieškovei ir taip tenka didesnė sūnaus N. priežiūros ir rūpinimosi našta.

Atsižvelgiant į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), į tai, kad orientaciniu kriterijumi nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimaliąją mėnesinę algą, į tai, kad vaiko poreikiai, esant galimybei, turi būti tenkinami ne tik minimaliai, bet ir maksimaliai, į tai, kad šalių sūnaus N. poreikiai po teismo sprendimo iš esmės pasikeitė, Skyriaus vertinimu, prašymas padidinti išlaikymą iki 230 Eur per mėnesį atitinka nepilnamečio vaiko teisėtus interesus ir jo poreikius.

Institucija taip pat pateikė papildomą išvadą dėl ieškovės patikslintų ieškinio reikalavimų nurodydama šiuos motyvus.

Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad uždaroji akcinė bendrovė „K.“ pagamino ir sumontavo vaiko kambario baldus, pateikė 1 400 Eur sąmatą. Ieškovės teigimu, ji ginčą siekė išspręsti taikiai - siūlė atsakovui kreiptis į gamintoją dėl informacijos pateikimo, pasiūlyti alternatyvų sprendimo būdą, tačiau atsakovas M. J. į ieškovės reikalavimą nereagavo.

Tėvu pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus reglamentuoja Civilinio kodekso (toliau - CK) 3.192 straipsnis.

Pagal šio straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, o esant galimybei, ir papildomas išlaidas.

Tėvų pareigos vaikams yra lygios, abu tėvai turi dalyvauti vaikų ugdyme, auklėjime, sudaryti nepilnamečiams vaikams tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas.

LR CK 3.3 str. 1 d. nustatytas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas reiškia, jog teismas priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, pirmiausia privalo atsižvelgti į vaiko interesus, o abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesais.

Nagrinėjamu atveju ieškovė D. K. nurodo patyrusi išlaidas, susijusias su šalių nepilnamečio sūnaus N. kambario baldų pagaminimu ir sumontavimu, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus.

Atsižvelgiant į vienkartinį šių išlaidų pobūdį, aplinkybę, jog jos yra susiję su vaiko būtinųjų poreikių patenkinimu, į tai, kad šalys turi dalyvauti jų vaiko išlaikyme lygiomis dalimis, institucijos vertinimu, atsakovas privalo padengti I/2 dalį vaiko kambario baldų įsigijimo išlaidų, t. y. 700 Eur (CK 3.192 str.3 d.).

Teismo posėdžio metu institucijos atstovas pakartojo abiejų išvadų motyvus ir palaikė ieškovės procesinių dokumentų reikalavimus atsakovui. Patvirtino, kad šalių sūnui yra mokoma valstybės kiekvieno mėnesio išmoka, kurios dydis 60,06 Eur. Laiko, kad ieškovės reikalavimas atsakovui mokėti didesnę išmoką, kuri padidėtų tik 90 Eur, kuomet nuo ankstesnės išmokos praėjo 6 metai yra visiškai pagrįstas. O dėl vaiko kambariui skirtų baldų, tai jų išlaidas turi apmokėti abu tėvai lygiomis dalimis.

Ieškovės ieškinys ir patikslintas ieškinys atsakovui tenkintini iš dalies.

Iš bylos medžiagos matyti, kad N. J. yra M. J. ir D. K. sūnus (T.1, 16 b. l.). Vaiko tėvai gyvena skyrium, o sūnaus išlaikymo klausimas yra išspręstas Šiaulių apylinkės teismo 2013-03-29 nutartimi, kuri įsiteisėjo 2013-04-06 (T.1, 19, 56-58 b. l., T.2, 30 b. l.). Šia nutartimi teismas patvirtino nepilnamečio vaiko tėvų pateiktą taikos sutartį, kurios 1 punkte jos susitarė dėl sūnui N. J. tuo metu reikalingo išlaikymo. Pagal taikos sutartį (1 p.) tėvas įsipareigojo periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį nepilnamečio vaiko išlaikymui mokėti po 400 Lt (atitikmuo 115,85 Eur) iki jo pilnametystės, nurodytą išmoką indeksuojant LRV nustatyta tvarka. Atsakovas po išmokos indeksavimo moka sūnaus išlaikymui kiekvieną mėnesį po 140 Eur. Tokiu atveju abiejų tėvų skiriamų lėšų sūnaus išlaikymui dydis per vieną mėnesį būtų 280,00 Eur. Abu nepilnamečio vaiko tėvai dirba ir gauna su darbo santykiais susijusias išmokas (T.1, 36, 105, 127 b. l.). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad dėl išaugusių sūnaus poreikių, būtina keisti anksčiau šalių suderintą ir sūnui skirtą bei atsakovo mokomą periodinėmis mėnesinėmis išmokomis išlaikymo dydį. Atsakovas atmetė ieškovės ir mediatorės pasiūlymą kilusį ginčą išspręsti taikių derybų būdu (T.1, 42 b. l.).

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, sūnaus išlaikymui sutinka mokėti kiekvieną mėnesį ne ieškovės prašomą išmokos dydį, o jo siūlomą 150,00 Eur išmokos dydį, kuri teismo posėdžio metu padidino iki 160 Eur (T.1, 96 b. l.). Taip pat atskirai nurodė, kad ieškovė turėtų jam pateikti ir įrodymus apie sūnaus išlaikymui patirtas išlaidas pagal pastarosios nurodytą išmokos dydį.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad norėtų, jog sūnus ne tik sėkmingai mokytųsi mokykloje, bet ir vėliau mokytųsi gerai. Atskirai nurodė, kodėl keitėsi ir sūnaus išlaikymo poreikiai. Nors ieškovė šiuo metu ir dirba, tačiau ji viena jau nebegali sudaryti sūnui reikalingų normalių sąlygų vystymuisi ir mokymuisi. Atsakovas kol kas geranoriškai sūnui didesnio reikalingo išlaikymo neteikė ir neteikia, išskyrus tą išmokos dydį, kuris yra nurodytas Šiaulių apylinkės teismo 2013-03-29 nutartimi patvirtintos taikos sutarties 1 p., jį indeksavus (T.1, 56-58 b. l.).

Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės prašymą, priteisti iš atsakovo didesnę išmoką skirtą sūnaus išlaikymui, daro išvadą, kad abu tėvai privalo vaiko išlaikymui teikti reikalingą realią paramą kiekvieną mėnesį. Remiantis paminėtu, pripažintina, jog atsakovas savo pareigą dėl sūnaus išlaikymui skirtos išmokos, taip pat privalo ją teikti tokio dydžio, jog ieškovė būtų garantuota, kad tokia būtina parama vaikui bus nuolat teikiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2005-06-23 nutarimu Nr. 54 patvirtinęs ,,Lietuvos Respublikos teismų praktikos taikant įstatymus, reglamentuojančius tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, apibendrinimo apžvalgą“, pažymėjo, kad vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas - maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Vaiko poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir formą. Analizuojant konkretaus vaiko poreikių turinį ir apimtį, reikalinga atsižvelgti į teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises bei į poreikius (maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui) būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti (T.1, 6-15, 37-40, 60-75, 149-186 b. l.).

Vaiko poreikiai maistui nustatomi atsižvelgiant į įstatyme nustatytą vaiko teisę būti pakankamai aprūpintam maistu, kad vaikas turėtų tiek ir tokios kokybės maisto, kuris patenkintų jo visapusišką fiziologinį vystymąsi (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 11 straipsnis). Negalima užtikrinti deramo vaikų fizinio, protinio, dvasinio, moralinio ir socialinio vys­tymosi, jei jie nepakankamai maitinami. Vaiko maisto poreikiai priklauso nuo vaiko amžiaus, indivi­dualių vaiko augimo ir kitų aplinkybių. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. ISAK-1384 ,,Dėl maitinimo normų nustatymo“ (su pakeitimais 2006 m.) yra patvirtinta maitinimo norma moksleiviams ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtiniams, išlaikomiems valstybės. Minėtame įsakyme reglamentuojama, kad maitinimo norma parai turi siekti nuo 8,5 Lt (dabar 2,46 Eur) iki 10,9 Lt (dabar 3,16 Eur) per parą, jei vaikams yra skiriamas visas maitinimas tris kartus per dieną. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997-06-05 nutarimu Nr. 561 (nauja redakcija Žin., 2007, Nr. 137-5611) yra patvirtinusi sporto renginių, vykstančių Lietuvoje, dalyvių vienos paros maitinimosi išlaidų piniginių kompensacijų dydžius. Šiuo nutarimu Vyriausybė jaunučiams, jauniams ir jaunimui, nustatė maitinimosi išlaidų normą 12-20 litų (dabar 3,48 - 5,79 Eur) per parą. Analogiškai tokias pat normas reikalinga taikyti ir vaikams, augantiems šeimose.

Akivaizdu, jog esant dabartinėms maisto produktų kainoms, vaikui maistui yra reikalinga skirti ne mažiau kaip po 4,34 Eur per dieną. Tokiu būdu kiekvienam vaikui vien maisto produktams reikalinga skirti vidutiniškai po 134,54 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į dabartines maisto produktų kainas ir vaiko amžių, tai tėra tik minimali suma, o ne yra realūs vaiko poreikiai. Dėl ankščiau paminėto pripažintina, kad augančiam vaikui maistui negalima skirti mažesnės pinigų sumos.

Pažymėtina, kad vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik minimaliu maitinimu. Vaiko poreikiai mokslui nustatomi atsižvelgiant į tėvų pareigą sudaryti materialines sąlygas vaikams mokytis iki įstatymuose nustatyto amžiaus, užtikrinti vaiko mokymąsi pagal ugdymo programą, vystyti vaiko gebėjimus (Konstitucijos 41 straipsnis, Švietimo įstatymo 7-16, 46 straipsniai, 47 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, atsižvelgtina ir į išlaidas, kurios yra būtinos konkretaus vaiko mokymo ir neformalaus ugdymo išlaidoms padengti. Vaiką reikalinga aprūpinti ne tik mokykliniais vadovėliais, mokyklinėmis prekėmis, raštinės reikmenimis, bet ir papildomam ugdymui skirta literatūra ir priemonėmis. Kiekvieną įgytą prekę ar išleistą eurą vaiko šiems poreikiams yra sudėtinga apskaityti, nes didžiausios išlaidos patiriamos rudenį, ruošiantis naujiems mokslo metams, kai reikalinga supirkti visus reikalingus vadovėlius, pratybų sąsiuvinius, sportinę aprangą ir kt., o vėliau šios išlaidos sumažėja, tačiau išlieka pastoviomis.

Vaikai nori laisvalaikio pramogų - visi renginiai yra mokami. Gydytojai rekomenduoja kuo dažniau vežti vaikus prie jūros, nes ten jodo prisotintas oras, palankus imuninei sistemai vystytis. O vasarą leisti laiką prie jūros vaikams - didžiausia pramoga. Pareiga rūpintis vaiko laisvalaikiu reiškia tai, kad būtina sudaryti vaikui materialines sąlygas visapusiškai dalyvauti kultūriniame gyvenime, atsižvelgiant į jo amžių, raidos lygį, leisti laisvalaikį taip, kiek reikia vaiko psichologinei, fizinei ir dorovinei raidai. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių žaidimams ir panašiai. Rengiami vaikų gimtadienių vakarėliai, vaikai kviečiami į draugų gimtadienius, tam turi būti skiriama papildomų išlaidų. Atsižvelgiant į šiuos vaiko poreikius, teismas įvertina ir protingas išlaidas jiems patenkinti bei įtraukia jas į apskaičiuojamą bendrą išlaikymo sumą.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiekvienas vaikas turi teisę į tinkamą sveikatos priežiūrą. Vaiko teisių konvencijoje akcentuojama būtinybė sudaryti galimybę nepilnamečiam vaikui ne tik gauti išsilavinimą, profesinį pasirengimą, bet ir būti medicinos darbuotojų aptarnaujamam, atstatyti sveikatą, sudaryti sąlygas ugdyti asmenybei ir bręsti kultūriniu bei dvasiniu požiūriu (Konvencijos 23 straipsnio 3 dalis). Vaikai yra neatsparūs peršalimo ligoms, dažnai serga, todėl yra poreikis pirkti įvairius maisto papildus imunitetui stiprinti, vitaminus. O vaikui susirgus yra perkami gydytojų išrašyti vaistai, antibiotikai.

Vaikų poreikis turėti gyvenamąjį būstą užtikrinamas teisės aktuose įtvirtinant vaiko teisę į gyvenamąjį būstą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnis). Šią teisę turi įgyvendinti abu vaiko tėvai. Vaiko būstas turi užtikrinti kitų vaiko teisių, t. y. teisės į sveiką ir saugią aplinką (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 punktas), teisės į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę, garbę ir orumą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnis), teisės į mokslą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 14, 35 straipsniai), teisės į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 straipsnis) ir kt., įgyvendinimą. Vaiko teisei į būstą užtikrinti turi būti skiriama tiek lėšų, kad vaikui būtų sudaryta galimybė turėti atskirą tinkamai įrengtą kambarį, būstas turėtų komunalinius patogumus. Išlaidas, susijusias su vaiko teisės į gyvenamąjį būstą tenkinimu, sudaro: išlaidos būsto priežiūrai, remontui, šildymui, komunalinių patarnavimų išlaidos ir kitos, tenkančios vaiko daliai.

Vaiko poreikiai aprangai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi turėti tokią aprangą, kuri užtikrintų jo sveikatos saugumą ir nepažeistų vaiko orumo. Išlaidos vaiko aprangos poreikiams tenkinti nustatomos tokio dydžio, kad vaikas turėtų aprangos ir apavo komplektus metų (žiemos, pavasario, vasaros, rudens) sezonams, sportinę, laisvalaikio aprangą, atitinkančią vaiko ūgį ir dydį. Pažymėtina, kad rūbai bei avalynė vaikams yra perkami iš suaugusiesiems skirtų parduotuvių.

Tėvų pareiga rūpintis vaikais, auklėti juos ir išlaikyti, sudaryti jiems normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas, kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikams sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (CK 3. 192 str., 3. 194 str. 3 d.). Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka. Atsakovas šiuo metu reguliariai, teikia sūnaus išlaikymui reikalingą už minimalią didesnę paramą ir sutinka, kad ji turėtų būti tik truputį didesnė ir atsiliepime dėl ieškovės ieškinio jis norėtų kontroliuoti ir sūnaus išlaikymui skirtų pinigų panaudojimą.

Pažymėtina, kad individualūs vaiko poreikiai, jo kaip asmenybės vystymasis sąlygoja ir reikalingą realų išlaikymo dydį. Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Pirmiausia, tik tėvai yra atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Ieškovės D. K. ir atsakovo M. J. sūnus N. šiuo metu dar yra tik pradinės mokyklos mokinys, kurioje siekia realizuoti savo sugebėjimus bei yra ruošiamas tolesniam savarankiškam gyvenimui (T.1, 140-146 b. l.). Dėl to kaip ir bet kuris vaikas, jis turi būti sveikas siekdamas realizuoti savo gebėjimus (pomėgius), o tai yra susiję su papildomomis išlaidomis. Taip pat berniukui mokantis ir baigiant ateityje pagrindinę mokyklą, gali išryškėti ir kiti jo pomėgiai, kurie galėtų būti realizuoti. Dėl to materialios tėvų pareigos vaikui atlikimo išraiška yra jų teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą vaikui, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis ir mokytis (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams ar vienam iš jų neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiko, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams ar vienam iš tėvų. Ieškovė kaip vaiko motina ne tik pagal išgales materialiai remia sūnų, bet ir siekia sudaryti jam geras sąlygas jo fiziniam bei socialiniam vystymuisi, ko negalima pasakyti apie atsakovą, dėl ko ieškovė ir turėjo pateikti teismui ieškinį. Vertinant tokią padėtį, kuomet motinos parama vaiko išlaikymui yra aiškiai didesnė nei vaiko tėvo, tai pripažintina vaiko teisių pažeidimu ir toks šio pažeidimo tęstinis pobūdis negali būti toleruojamas. Vaikui neatidėliotinai ir jam gyvybiškai svarbus nuolatinis poreikis būti išlaikomam, sąlygoja tai, jog yra spręstinas realaus išlaikymo dydžio nustatymas. CK 3.194 str. 2 d. numato, kad išlaikymas vaikui priteisiamas, jeigu tėvai pradeda gyventi skyrium ir nesusitaria dėl vaikui reikalingo išlaikymo, kaip yra ginčo atveju. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes ir vaiko interesų apsaugą, atsiranda būtinumas pakeisti vaikui reikalingo išlaikymo dydį, atsižvelgiant į jo poreikius ir tėvų turtinę padėtį ir pasikeitusią ekonominę situaciją šalyje. Vaiko poreikiai taip pat savo ruožtu sudaro savarankišką pagrindą spręsti dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Todėl teismas mano, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikytina CK 6. 461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Šioje byloje toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant kokio dydžio išlaikymas reikalingas vaikui (T.1, 1-5, 92-97 b. l.).

Teismas sutinka su ŠAVTAS argumentu, kad Lietuvos Respublikai ratifikavus Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją (Konvencijos 27 str. 1, 2 d.), privalu pripažinti, kad kiekvienas vaikas turi turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis sudarymą, pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Konstitucijoje 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši tėvų konstitucinė pareiga lemia tai, kad išlaikymui reikalingas deramas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Tai yra asmeninė turtinė tėvų prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims, o taip pat ir valstybei (CK 3. 192 str. 1 d.). Geriausiai žinodami augančio ir auklėjamo vaiko individualius poreikius, tėvai atsakingai turėtų skirti visą išlaikymą vaikui ir tokį išlaikymą tinkamai panaudoti. CK 3. 192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Remiantis byloje pateiktais dokumentais darytina išvada, kad ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo 230 Eur periodinėmis mėnesinėmis išmokomis išlaikymas nėra per didelis ar ypač pabloginantis atsakovo padėtį, atsižvelgiant ir į atsakovo sutikimą mokėti po 150 - 160 Eur. Taip pat teismas nagrinėdamas šį ieškovės prašymą, atsižvelgia į tai, jog atsakovas savo ruožtu negali siekti, kad jo sūnaus išlaikymo našta tektų, pavyzdžiui, vaiko motinai ir kitiems jos artimiesiems, vaiko senelei iš motinos pusės ar valstybei. Tačiau dabartiniu metu teismas mano, jog esama atsakovo padėtis ir vaiko poreikiai, objektyviai leidžia priteisti iš tėvo sūnaus išlaikymui ne 230 Eur mėnesinės išmokos dydį, o 210 Eur dydį, kuris šiandien būtinas sudarant normalias sąlygas jo vaiko vystymuisi (T.1, 33-36, 105, 122-127 b. l.). Todėl šis ieškovės ieškinio reikalavimas atsakovui tenkintinas iš dalies, o likusioje dalyje jis atmestinas. Tokiai teismo išvadai įtakos turi ir ta aplinkybė, jog N. J. yra teikiama ir LR valstybės parama kiekvieną mėnesį po 60 Eur iki jo pilnametystės. Atskirai pažymėtina, kad jeigu atsakovas nesumokės kiekvieną mėnesį teismo nustatyto dydžio išmokos, atsiras jo įsiskolinimas sūnui, kuris turės būti sumokėtas (išieškotas) vėliau, net ir sūnui sulaukus pilnametystės (CPK 736 str.).

Teismas laiko, kad nėra būtina, o be to ir neįmanoma tiksliai apskaičiuoti visų kiekvieno vaiko išlaikymo išlaidų, todėl darytina išvada, jog svarbiausia nustatyti tik bendrą kiekvieno vaiko išlaikymui reikalingų išlaidų dydį per mėnesį.

Kitas ieškovės prašymas yra susijęs su reikalavimu atsakovui priteisti iš pastarojo išlaikymo įsiskolinimą vaikui už laikotarpį nuo kreipimosi į atsakovą dėl privalomos mediacijos (2020-02-06) iki kreipimosi į teismą dienos, tai yra 2020-04-03 (CK 3. 200 str.). Ieškovė teigė, kad atsakovas jau nuo 2020-02-06 jau neteikė vaikui reikalingo didesnio išlaikymo ir ji viena turėjo jį išlaikyti arba jai padėdavo jos artimieji. Atsakovo teismui pateikti atsikirtimai, kaip jau ankščiau yra nurodęs teismas, dėl šio ieškovės ieškinio reikalavimo, laikytini nepagrįstais (T.1, 92-97 b. l.).

Kadangi atsakovas ar jo advokatė ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių leistinais įrodymais nepaneigė, dėl to teismas atsižvelgdamas ir į ieškovės pateiktą šį prašymą pripažįsta, kad atsakovas ir nurodytu laikotarpiu (nuo 2020-02-06 iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos (2020-04-03) irgi neteikė vaikui reikalingo dydžio išlaikymo ir dėl to liko jo įsiskolinimas sūnui. Todėl remiantis ankščiau nurodytais argumentais dėl nepilnamečiam vaikui reikalingo didesnio išlaikymo iš tėvo (atsakovo), jis priteistinas nuo 2020-02-06 iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos (CK 3. 200 str.). Tokiai teismo išvadai įtakos turi ir teisės doktrinoje išsakyta nuomonė tuo pačiu klausimu (Šeimos bylų nagrinėjimo ir teismų sprendimų vykdymo ypatumai. Mokslo studija. Mykolo Romerio universitetas. V., 2013, 313 p., Mokslinės redaktorės: E. T., I. K. – M.). Taigi teisės į išlaikymą atsiradimo momentas paprastai nesutampa su bylos iškėlimo momentu. Todėl pareiškime dėl išlaikymo priteisimo ar priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo reikia nurodyti datą, nuo kurios prašoma priteisti išlaikymą ar jo padidinimą. Tokiu atveju teismas, priteisdamas išlaikymą, už laikotarpį, praėjusį nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo, iš skolininko priteisia jo įsiskolinimą. Tokios nuostatos laikosi ir įžymiausias šeimos teisės doktrinos atstovas, pvz. Mikelėnas V., Šeimos teisė. Justitia, Vilnius, 2009, 400 p.

Dar vienas ieškovės reikalavimas atsakovui susijęs su 50 procentų dydžio piniginės kompensacijos, už sūnaus kambariui skirtus baldus, priteisimo.

CK įtvirtina principą „pagal poreikius ir galimybes“, kuriuo yra grindžiama tėvų prievolė išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. CK, skirtingai nei SŠK 81 straipsnis, nenustato jokių išlaikymo ribų (maksimumo ar minimumo), tiesiogiai nesieja išlaikymo dydžio su tėvų pajamų dydžiu, vaikų skaičiumi ir kitais griežtai apibrėžtais formaliais kriterijais. Tokia nuostata pasirinkta atsižvelgiant į pasikeitusias ekonomines ir socialines visuomenės gyvenimo sąlygas, paneigusias visų visuomenės narių ekonominę lygiavą, vienodą gyvenimo kokybę, garantuotą darbo užmokestį ir kitas socialines sąlygas, kurioms esant egzistavo galimybė įstatymu nustatyti tam tikras privalomas vaiko išlaikymo ribas, bet kuriuo atveju atitinkančias tėvų galimybes. Tačiau ši nuostata nereiškia, kad nėra jokių orientacinių kriterijų, kuriais būtų galima vadovautis sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Pirma, tokius kriterijus nustato pats įstatymas. CK 3.192 straipsnio 2 dalis vaiko išlaikymo dydį pirmiausia, sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Vaiko poreikius lemia jo gabumai, polinkiai (vaiko, kuris yra gabus ir papildomai mokosi muzikos, dailės ar kitų dalykų, poreikiai yra didesni, todėl išlaikymas turi būti didesnis, nei vaiko, kuris niekuo kitu papildomai neužsiima), jo sveikatos būklė (silpnos sveikatos, sergančio vaiko didesnį išlaikymo dydį lemia poreikis įsigyti medikamentų, pagerintą maitinimą ir pan.), amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.). Išlaikymo dydžiui neturi įtakos paties vaiko arba turimas turtas. Nors vaiko turimas turtas ar iš jo gaunamos pajamos ir būtų pakankamos jam išlaikyti, tėvai privalo išlaikyti nepilnametį vaiką. Antra, išlaikymo dydį lemia tėvų turtinė padėtis. Jeigu tėvo (motinos) turtinė padėtis leidžia, vaikui galima priteisti gerokai didesnį išlaikymą. Ir atvirkščiai, jeigu vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis sunki, išlaikymo dydis gali būti mažinamas. Tačiau sunki vaiko tėvų turtinė padėtis nėra pagrindas juos visiškai atleisti nuo išlaikymo prievolės. Kadangi nepilnametis yra nedarbingas, tai tėvų teikiamas išlaikymas gali būti vienintelis jo pragyvenimo šaltinis, todėl išlaikymas gali būti priteisiamas ir iš tėvų, kurie gauna tik minimalią mėnesinę algą, senatvės pensiją ar kitokias minimalias pajamas. Taigi sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne pačios išlaikymo prievolės egzistavimui. Kita vertus, tokiais atvejais būtina atsižvelgti į tai, dėl kokių priežasčių tėvo (motinos) turtinė padėtis yra sunki. Jeigu savo sunkią turtinę padėtį jie sukūrė patys savo netinkamu elgesiu (girtaudami, vartodami narkotikus, švaistydami pinigus azartiniams lošimams ir pan.), tai „sunki turtinė padėtis“ negalėtų būti argumentas prašant sumažinti išlaikymo dydį, o šis argumentas, net jeigu juo ir būtų remiamasi, negalėtų būti tokio sumažinimo pagrindas. Trečia, kaip orientaciniai kriterijai gali būti naudojami kiti rodikliai (Teismų praktika, 2005, Nr. 23, p. 259-314). Kaip jau teismas yra nurodęs, CK 6.461 straipsnio 2 dalis nustato, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (MMA). Šis kriterijus turi būti naudojamas ir spendžiant vaikų išlaikymo klausimą. Teismas išspręsdamas ieškovės ieškinio reikalavimą dėl 700 Eur piniginės kompensacijos iš atsakovo priteisimo taip pat vadovaujasi kitų teisės principu „pagal poreikius ir galimybes“. Kaip jau teismas nurodė skolininko turtinė padėtis ir tokiu atveju leidžia priteisti ieškovei 50 procentų dydžio piniginę kompensaciją už sūnaus kambariui skirtus baldus, įvertinus tikruosius vaiko poreikius. To­kiu atveju kiekvienas iš tėvų privalo sudaryti vaikui tinkamas buities ir gyvenimo sąlygas. Kadangi ieškovė pateikė teismui į bylą mokėjimo nurodymą tik dėl 700 Eur realiai patirtų išlaidų už sūnaus kambariui gaminamus baldus, todėl nagrinėjamos bylos atveju iš atsakovo kol kas priteistina tik pusė šių išlaidų, tai yra 350 Eur. Tokiu atveju šis savarankiškas ieškovės ieškinio reikalavimas atsakovui irgi tenkintinas iš dalies, o likusioje dalyje atmestinas. Tačiau atskirai pažymėtina, kad ateityje ieškovei išlieka teisė vėl kreiptis į teismą dėl likusios kitos dalies kompensacijos iš atsakovo priteisimo, pastarajam nesutinkant jos sumokėti gera valia. Nagrinėjamos bylos atveju teismui nėra teisinio pagrindo šį ieškovės ieškinio reikalavimą atsakovui tenkinti visiškai, kadangi realiai jį visų išlaidų (1 400 Eur) dar nėra patyrusi. Tuo pačiu atmestini ir atsakovo atskirtimų argumentai, kad šios išlaidos nėra realios. Pirma, atsakovas turėjo teise pats pasirūpinti sūnaus kambario baldais ir galėjo įgyti teisę į dalies šių išlaidų atlyginimą iš ieškovės. Antra, atsakovas negali atsisakyti atlyginti nurodytų išlaidų dalies ieškovei, o tik neigdamas šiuos sūnaus poreikius turi prisiimti iš to kylančias pasekmes.

N. C. kodekse, skirtingai negu prieš tai galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse, vaikas pripažįstamas savarankišku civilinių teisinių santykių subjektu. Tai reiškia tėvų ir vaikų turtinių teisių atskyrimo principo įtvirtinimą šalies teisės sistemoje. Į tai atsižvelgtina taikant ir aiškinant CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniuose nustatytas normas dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui. Be to CK 3. 185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas. Nurodytų CK straipsnių pagrindu išlaikymas priteisiamas vaikui, o ne jo įstatyminei atstovei, todėl teismo sprendime nurodoma, jog išlaikymas priteisiamas nepilnamečiam vaikui. Taip pat atsakovas sūnui skirtą išlaikymą gali pervesti į jo vardu atidarytą asmeninę sąskaitą, o ieškovė tokiu atveju atsakovui pareikalavus turėtų pateikti pastarajam sūnaus išlaikymui skirtų išlaidų ataskaitą (CK 3. 186 str., 190 str.)

Atskirai pažymėtina, kad N. J. skirtas išlaikymo dydis ir toliau turi būti indeksuojamas pagal LRV 2008-07-19 nutarimu Nr. 684 (V.Ž. 2008-07-19, Nr. 82-3263, nutarimas įsigaliojo 2008-07-20) patvirtintą periodinių išmokų indeksavimo tvarkos aprašą. Tokiu atveju teismo nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis indeksavimą pagal teismo sprendimą vykdo antstolis, išskaitas darantis asmuo (pvz., darbdavys) arba pats skolininkas. Indeksavimas vykdomas, neatsižvelgiant į vykdomojo rašto išdavimą.

Dėl kitų atsakovo atsikirtimų į ieškovės ieškinį teismas plačiau nepasisako, nes jų analizė neturi jokios įtakos nagrinėjamos bylos rezultatui. Kaip nurodoma teismų praktikoje, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, kt.).

Ieškovės atstovė pateikė teismui rašytinius įrodymus, kad ieškovė yra patyrusi su bylinėjimusi susijusių išlaidų, dėl to teismas tenkina ir šį ieškovės prašymą jas priteisdamas iš atsakovo. Nors teismas iš dalies tenkina ieškovės procesiniuose dokumentuose pateiktus materialinius reikalavimus, tačiau šios bylinėjimosi išlaidos jai nemažintinos, kadangi ji veikė ne savo, o nepilnamečio sūnaus vardu (CPK 93 str. 4 d.). Taip pat iš atsakovo valstybei priteistinos ir tos bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovė kreipdamasi į teismą buvo atleista (CPK 93 str.). Pažymėtina, kad šios išlaidos iš atsakovo priteistinos apskaičiavus jų dydį per laikotarpį nuo 2020-02-06 iki 2020-06-19 įskaitytinai. Šiuo atveju teismas remiasi konkrečiu atsakovo skolos laikotarpiu, o ne formaliai taiko CPK 85 str. 1 d. 3 ir 6 punktą. Sprendimas dėl išlaikymo skirto N. J. nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Papildomai išaiškinti šalims, kad teismui sprendimu net ir pakeitus Šiaulių apylinkės teismo 2013-03-29 nutartimi patvirtintos taikos sutarties 1 punktą, šalims vis tiek išlieka teisė vėl kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ar papildomo išlaikymo vaikui priteisimo, pasikeitus faktinėms aplinkybėms (CK 3. 201 str. 1 d.). Tokiai teismo išvadai įtakos turi ta teisinė situacija, jog teismo sprendimas, kaip ir ankstesnė teismo nutartis neįgyja res judicata galios. Todėl ieškovei ir ateityje išlieka teisė reikalauti iš atsakovo turėtų pavyzdžiui, papildomų išlaidų dalies atlyginimo, kurios būtų susijusios su vaiko liga, sužalojimu, slauga ar nuolatine priežiūra, atsakovui nesutinkant jų atlyginti gera valia (CK 3. 201 str. 2 d.). Be to jeigu atsakovas M. J. nevykdys šiuo teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo nepilnamečiam sūnui N. J. daugiau kaip 1 (vieną) mėnesį, tokiu atveju ieškovė D. K. be atskiro įspėjimo, remiantis šiuo teismo sprendimu, turi teisę gauti teisme vykdomąjį raštą ir jį perduoti antstoliui, atlikti priverstinius su skolos išieškojimu susijusius veiksmus. Pažymėtina, kad N. J. sulaukus 14 metų, jo vardu su ieškiniu į teismą turi kreiptis pats sūnus dėl jam reikalingo didesnio išlaikymo iš tėvo priteisimo, o vaiko motina tokiu atveju bus tik dalinai veiksnaus sūnaus įstatyminė atstovė, o ne ieškovė.

Už procesinių dokumentų įteikimą per Lietuvos pašto kurjerių tarnybą išlaidos valstybei iš atsakovo nepriteistinos, kadangi jų dydis neviršija nustatyto minimalaus dydžio (CPK 96 str. 1, 6 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

1. Ieškovės D. K. ieškinio ir patikslinto ieškinio reikalavimus atsakovui M. J. tenkinti iš dalies.

2. Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 1 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,1. Priteisti iš atsakovo M. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam sūnui N. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 210,00 Eur (du šimtus dešimt eurų) periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį nuo 2020 m. vasario 6 dienos iki vaiko pilnametystės“. Likusioje dalyje šį ieškovės reikalavimą atsakovui atmesti.

3. Priteisti į ieškovei D. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš M. J., (a. k. (duomenys neskelbtini) 350,00 Eur (trijų šimtų penkiasdešimties eurų) piniginę kompensaciją už vaiko kambariui skirtų baldų gamybą. Likusioje dalyje šį ieškovės savarankišką reikalavimą atsakovui atmesti.

4. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš M. J., (a. k. (duomenys neskelbtini) 15,00 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio už vaiko išlaikymui skirtas didesnes lėšas.

5. Priteisti į ieškovei D. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš M. J., (a. k. (duomenys neskelbtini) 418,13 Eur (keturis šimtus aštuoniolika eurų 13 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.

6. Sprendimą dėl išlaikymo N. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo rūmuose.