Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedantis iš pirmininkaujančios teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Kęstučio Dargužio ir Evaldo Gražio, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, Vilmai Marčiukaitytei , Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorui Virginijui Sokolovui, gynėjai advokatei Albinai Cirulienei, nukentėjusiajam R. K., jo atstovei advokatei Ramunei Baltrušaitienei, kaltinamajam M. M., teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. M., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , LR pilietis, lietuvis, 5 kl. išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini) , teistas :

2002-03-06 Jonavos r. apylinkės teismo už padarymą nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso / toliau- LR BK/ 111 str. 1 d., 271 str. 3 d., 42str., 35 str., - laisvės atėmimu 2 m. 1 mėn. su 500 lt vertės turto konfiskavimu;2006-08-07 Jonavos r. apylinkės teismo už nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 1 d. –laisvės atėmimu 1 m.; 2006-09-12 Jonavos r. apylinkės teismo už nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 2 d. –laisvės apribojimu 1 m. 6 mėn., bausmę subendrinus su 2006-08-07 Jonavos r. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė –laisvės apribojimas 2 m. 2007-03-13 Jonavos r. apylinkės teismo nutartimi 2 m. laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto;2008-01-31 Jonavos r. apylinkės teismo už nusikaltimus, numatytus LR BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. –laisvės atėmimu 6 mėn. 2008-06-05 Marijampolės r. apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos neatlikęs 1 mėn. 24 d. laisvės atėmimo bausmės;2010-07-20 Jonavos r. apylinkės teismo už nusikaltimus, numatytus LR BK 178 str. 1 d., 178 str. 2 d., 22 str. 1 d. 180 str. 1 d. –laisvės atėmimu 4 m.

Teistumai neišnykę ir nepanaikinti.

-kaltinamas, padaręs nusikaltimus, numatytus LR BK 22str.1d., 129str.2d. 9p., 140str.1d., 165str.1d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų tyrimas, įrodymų analizė ir išvados

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje NR. G 1739/ 10 (02) nurodyta, kad R. K. konstatuota muštinės žaizdos galvoje, odos nubrozdinimai veide, kairėje rankoje, dešinėje plaštakoje, keliuose, poodinės kraujosruvos kairiame petyje, kairėje rankoje, dešiniame petyje, dešinėje rankoje, poodinė kraujosruva dešiniame kelyje, galvos smegenų sukrėtimą ir dėl nukraujavimo išsivystęs hipovoleminis šokas. Konstatuoti sužalojimai galėjo gautis 24 ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, galimai tuojau vienas po kito įvykio metu nukentėjusiajam esant įvairiose padėtyse. Dėl padarytų muštinių žaizdų galvoje išsivystė nukraujavimas, kas susikomplikavo hipovoleminiu šoku ir tai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą /1 t., b.l. 97-98/.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 985/10 (02) nurodyta, kad V. S. konstatuota poodinė kraujosruva akies vokuose, odos nubrozdinimas kairėje blauzdoje, senas nosies kaulų lūžis. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu. Konstatuoti sužalojimai padaryti nemažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą / 2 t., b.l. 13-14 /.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. S 390/10 (01) patvirtina, kad ant kirvio paimto iš po lovos yra V. S. kraujas ir R. K. kraujas. Ant kirvio paimto iš po lovos, lentos, medžiagos, nuoplovose nuo stalo stalviršio virtuvėje, nuo sofos sėdimosios dalies kambaryje, nuo pagalvės yra R. K. kraujas. Ant kirvio paimto iš kambario yra R. K. kraujas. Ant M. M. marškinėlių, nuoplovose virtuvėje nuo krosnies, nuo M. M. dešinės rankos, ant kirvio paimto iš kambario koto yra žmogaus kraujo pėdsakai. Ant M. M. džinsinių kelnių yra jo kraujas. Ant M. M. džinsinių kelnių yra V. S. kraujas. (1 t., b.l. 45-47).

Šios specialistų išvados patvirtina. Kad nukentėjusieji R. K. ir V. S. buvo žalojami po lova rastu kirviu.

Taipogi specialistų išvados patvirtina, kad V. S. buto durys buvo sugadintos pateiktu kirviu.

2010-09-20 apžiūros protokolu apžiūrėti nukentėjusiojo R. K. pateikti drabužiai (1 pora pusbačių, kojinė 1 vnt., vyriškos kelnaitės, vyriškos džinsinės kelnės, džemperis pilkos spalvos, marškinėliai trumpomis rankovėmis, džemperis mėlynos spalvos, džemperis melsvos spalvos, kuriuos nukentėjusysis vilkėjo nusikaltimo prieš jį darymo metu ir kurie rasi su dėmėmis, panašiomis į kraują/1t. b.l.108-112/.

Greitosios medicininės pagalbos kvietimo kortelės patvirtina liudytojų A. R. ir F. S. parodymus dėl med. Pagalbos iškvietimo ir suteikimo/1t. b.l. 88, 2t. b.l.16-17/.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. T-A 782/10 (02), kurioje nurodyta, kad R. K. kraujyje rasta 2,17 prom. etilo alkoholio /1t., b.l.117/.

2010-03-20 asmens blaivumo testu, kuriame nurodyta, kad M. M. nustatytas 2,67 promilių girtumas /2 t., b.l.46/, kas patvirtina, kad nusikaltimų darymo metu kaltinamasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo nukentėjusiojo R. K. atžvilgiu

Bau­džia­mo­ji at­sa­ko­my­bė už nu­žu­dy­mą numatyta LR BK BK 129 str. ky­la ta­da, kai žmo­gaus gy­vy­bė at­ima­ma vei­kiant tie­sio­gi­ne ar ne­tie­sio­gi­ne ty­čia.

Nu­žu­dy­mas yra pa­da­ry­tas tie­sio­gi­ne ty­čia, jei kal­ti­nin­kas su­pra­to, kad jis sa­vo vei­ka kė­si­na­si į ki­to žmo­gaus gy­vy­bę, nu­ma­tė, kad ga­li at­im­ti gy­vy­bę ki­tam žmo­gui ir no­rė­jo ją at­im­ti.

Nu­žu­dy­mas yra pa­da­ry­tas ne­tie­sio­gi­ne ty­čia, jei kal­ti­nin­kas su­pra­to, kad sa­vo vei­ka kė­si­na­si į ki­to žmo­gaus gy­vy­bę, nu­ma­tė, kad ga­li at­im­ti gy­vy­bę ki­tam žmo­gui, ir, nors ir ne­no­rė­jo at­im­ti gy­vy­bės, są­mo­nin­gai lei­do to­kiems pa­da­ri­niams at­si­ras­ti.

Są­mo­nin­gas lei­di­mas pa­da­ri­niams at­si­ras­ti ne­tie­sio­gi­nės ty­čios at­ve­ju reiš­kia kal­ti­nin­ko abe­jin­gu­mą ga­li­mam ki­to žmo­gaus gy­vy­bės at­ėmi­mui.

Nu­žu­dy­mas ga­li bū­ti pa­da­ry­tas tie­sio­gi­ne api­brėž­ta ty­čia, kai vei­kia­ma sie­kiant at­im­ti gy­vy­bę, ir ne­apib­rėž­ta ty­čia, kai vei­kia­ma sie­kiant, ar su­trik­dy­ti žmo­gaus svei­ka­tą, ar at­im­ti gy­vy­bę. Ne­apib­rėž­tos ty­čios at­ve­ju kal­ti­nin­kas ga­li­my­bę at­si­ras­ti įvai­riems jo pa­vo­jin­gos vei­kos pa­da­ri­niams (nu­ken­tė­ju­sio­jo svei­ka­tos su­trik­dy­mams ar net jo mir­čiai) nu­ma­to ben­drai, tų pa­da­ri­nių sa­vo są­mo­nė­je ne­de­ta­li­zuo­ja ir vie­no­dai no­ri bet ku­rio iš jų at­si­ra­di­mo. Šių ty­čios rū­šių nu­sta­ty­mas ypač svar­bus at­ri­bo­jant pa­si­kė­si­ni­mą nu­žu­dy­ti nuo ty­či­nio svei­ka­tos su­trik­dy­mo kaip pa­nau­do­to smur­to pa­da­ri­nių.

2004-06-18 Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų senato nutarimo Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 6p.nustato, kad vei­ka ga­li bū­ti kva­li­fi­kuo­ja­ma kaip pa­si­kė­si­ni­mas nu­žu­dy­ti tik esant api­brėž­tai kal­ti­nin­ko ty­čiai at­im­ti gy­vy­bę. Ty­či­nis svei­ka­tos su­trik­dy­mas, pa­da­ry­tas esant tie­sio­gi­nei api­brėž­tai ty­čiai at­im­ti gy­vy­bę, kva­li­fi­kuo­ja­mas kaip pa­si­kė­si­ni­mas nu­žu­dy­ti - LR BK 22 straips­nio 1 da­lį ir 129 straips­nį.

Kai yra tie­sio­gi­nė ne­apib­rėž­ta ty­čia, vei­ka kva­li­fi­kuo­ja­ma pa­gal at­si­ra­du­sius pa­da­ri­nius – kaip nu­žu­dy­mas ar svei­ka­tos su­trik­dy­mas. Taip pat pa­gal at­si­ra­du­sius pa­da­ri­nius kva­li­fi­kuo­ja­ma vei­ka ir ta­da, kai nu­sta­to­ma, kad kal­ti­nin­kas vei­kė ne­tie­sio­gi­ne ty­čia.

Apie kal­ti­nin­ko ty­čios tu­ri­nį teis­mas spren­džia at­si­žvelg­da­mas į vi­sas pa­da­ry­to nu­si­kal­ti­mo ap­lin­ky­bes: nu­si­kal­ti­mo pa­da­ry­mo įran­kius, bū­dą, su­ža­lo­ji­mų kie­kį, jų po­bū­dį, vie­tą (pvz., kai su­ža­lo­ti gy­vy­bei svar­būs or­ga­nai), nu­si­kals­ta­mų veiks­mų in­ten­sy­vu­mą ir jų nu­trau­ki­mo prie­žas­tis, kal­ti­nin­ko ir nu­ken­tė­ju­sio­jo tar­pu­sa­vio san­ty­kius, el­ge­sį įvy­kio me­tu, taip pat prieš nu­si­kal­ti­mą ir po jo pa­da­ry­mo ir kt. (2008 m. gegužės 30 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-229/2008; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-339/2008; 2008 m. spalio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-408/2008, 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-378/2008).

Kiekvienas normalaus išsivystymo žmogaus darydamas baudžiamojo įstatymo draudžiamą veiką suvokia jos pavojingumą ir numato, kaip vystysis priežastinis ryšys, kokius padarinius gali sukelti jo padaryta veika.

Baudžiamosios teisės teorijoje ir teisminėje praktikoje išskiriami ir kriterijai, atskiriantys tiesioginę neapibrėžtą tyčią ir netiesioginę tyčią. Esant neapibrėžtai tyčiai asmuo suvokia pavojingą veikos pobūdį ir numato padarinius, jų nori, tačiau nedetalizuoja. Esant netiesioginei tyčiai asmuo padarinių nesiekia, jis yra abejingas, atsiras padariniai ar ne. Netiesioginė tyčia yra tais atvejais, kai padariniai konkrečioje situacijoje gali kilti, bet jų gali ir nekilti.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad M. M., smurtaudamas prieš nukentėjusįjį R. K., veikė netiesiogine tyčia. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad jis siekė atimti gyvybę nukentėjusiajam. Jis žalojo nukentėjusįjį kumščiais ir kirviu, galvoje padarydamas muštines žaizdas, galvos smegenų sukrėtimą, odos nubrozdijimus veide, rankose keliuose, poodine kraujosruvas petyje rankose, kelyje. Dėl nukraujavimo nukentėjusiajam išsivystė hipovoleminis šokas ir tai kvalifikuota sunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimų pobūdis nepatvirtina tyčios atimti gyvybę nukentėjusiajam. Kaltinamasis ir nukentėjusysis kartu girtavo, jų santykiai iki tol nebuvo konfliktiniai. Kaltinamasis žalojo nukentėjusįjį tikslu gauti pinigų, žalojimo veiksmus nutraukė pats, palikęs nukentėjusįjį V. S. bute ir nuėjęs toliau girtauti pas P. S.. Jis buvo abejingas nukentėjusiojo sveikatai. Kaltinamojo tyčios turinys ir kryptingumas patvirtina, kad jis veikė netiesiogine tyčia.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika prieš nukentėjusįjį R. K. turi būti kvalifikuota pagal pasekmes, tai yra sunkus sveikatos sutrikdymas dėl savanaudiškų paskatų – nusikaltimas, numatytas LR BK 135 str.2d.9p., perkvalifikuojant veiką iš LR BK 22 str. 1d., 129 str.2d.9p.

Aukščiau išanalizuotų įrodymų visetas patvirtina, kad kaltinamasis , sužalodamas V. S. padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1d. ir kirviu išlauždamas V. S. buto duris, atvirai, prieš jo valią įsibraudamas į jo butą, pažeidė V. S. būsto neliečiamumą, tuo padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 165 str. 1d.

Kaltinamasis M. M. padarė nusikaltimus, numatytus LR BK 135str.2d.9p., 140str.1d., 165 str.1d.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą, apribojant jo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam M. M., vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str. bei LR BK 61 str. nuostatomis.

Teismas įvertina tai, kad M. M. padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą LR BK 135str.2d.9p. – LR BK 11 str.6d., du nesunkius nusikaltimus, numatytus LR BK 140str.1d., 165str.1d. –LR BK 11 str.3d.

Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustato, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikaltimus padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams – LR BK 60 str.1d.9p. Šią aplinkybę pripažino pats, patvirtino liudytojas P. S., alkotesto duomenys/2t. b.l. 46/.

M. M. priklausomybės ligų centre neregistruotas, neįrašytas, psichiškai sveikas/2t. b.l. 88/,/, baustas administracine tvarka /2t. b.l.110-111/, laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijos charakterizuojamas patenkinamai/2t. b.l. 116/, Jonavos rajono Žeimių seniūnijos charakterizuojamas itin neigiamai/2t. b.l.118, /teistas 5 kartus /2t. b.l.1137-140, 3t. b.l.1-5,8, 13-21 /, teistumai neišnykę ir nepanaikinti, nedirba /2t. b.l.121-122 /, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, skirtą 2010-07-20 nuosprendžiu .

Įvertinus M. M. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį /labai sunkus nusikaltimas, du nesunkūs nusikaltimai/, kaltės formą/tyčinės veikos/, asmenybę charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, nustatytą sunkinančią aplinkybę, teisėjų kolegija sprendžia, kad kaltinamajam skirtinos laisvės atėmimo bausmės, artimos sankcijose numatytų bausmių vidurkiui.

Skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta bausmė /LR BK 62 str./ bei motyvuotai taikyti švelnesnę bausmę /LR BK 54 str.3d./ teisinių argumentų ir pagrindų byloje nėra.

LR BPK 109 str. nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį.

Nukentėjusysis R. K. ikiteisminio tyrimo metu yra pripažintas civiliniu ieškovu dėl neturtinės žalos atlyginimo. Už patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, prarastą saugumo jausmą, pasitikėjimą žmonėmis jis prašo priteisti 30 000 litų neturtinei žalai atlyginti/1t. b.l.68-69, 72/.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso/toliau- LR CK/ 6.250 str.2d. numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais/LR CK 6.250.str.1d./

Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikaltimo pasekmes – sunkiai sužalotas nukentėjusysis, į asmens, padariusio žalą, kaltę –M. M. pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo; į jo turtinę padėtį – registruoto turto neturi, nedirba, darbinių pajamų neturi, tačiau yra jauno amžiaus, sveikas, darbingas ; į turtinės priteistinos žalos dydį- ieškinys valstybinei ligonių kasai; į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo R. K. pareikštas ieškinys 30 000Lt neturtinei žalai atlyginti nėra per didelis, yra pakankamas jo patirtai skriaudai atlyginti. Toks žalos dydis paprastai priteisiamas Lietuvos teisminėje praktikoje.

Civiliniu ieškovu ikiteisminio tyrimo metu pripažinta Valstybinė Kauno teritorinė ligonių kasa dėl turtinės žalos atlyginimo dėl nukentėjusiojo R. K. gydymą stacionare - 3 294,35 litų dydžio /1t. b.l.130-139/ ir dėl nukentėjusiojo V. S. gydymo -95,01 litų /2t. b.l.28-35/.

Dėl padarytų sužalojimų R. K. ir V. S. kaltu pripažįstamas kaltinamasis M. M..

Civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas jo dydis byloje esančiais dokumentais, todėl tenkintinas – LR BPK 115str.1d.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

M. M. rūbai grąžintini jam.

R. K. rūbai kaip neturintys vertės, - sunaikintini.

Du kirviai – grąžintini P. S..

Beverčiai: fanerinė durų lenta, virtuvės durų fragmentas, pakuotė su skysčiais, medžiagos atraiža, nuopjova, seilių pavyzdžiai – sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301305, 307 str. BPK 115str.,

nusprendžia:

M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padariusį nusikaltimus ir nuteisti:

už nusikaltimą, numatytą LR BK 135str.2d.9p. – laisvės atėmimu 8 metams;

-už nusikaltimą, numatytą LR BK 140str.1d. – laisvės atėmimu 8 mėnesiams;

-už nusikaltimą, numatytą LR BK 165str.1d. – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63str.1, 5d. bausmes subendrinti apimant ir skirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 8 metams.

Vadovaujantis LR BK 63str.1,4,9d. šiuo nuosprendžiu skirtą bausmę subendrinti su 2010-07-20 nuosprendžiu skirta bausme ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 10/dešimt/ metų.

Bausmę skirti atlikti Pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaičiuoti bausmę, atliktą 2010-07-20 nuosprendžiu.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2012-02-07.

Priteisti iš M. M. 30 000/trisdešimt tūkstančių/ litų neturtinei žalai atlyginti R. K. ir 3 389,31/tris tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt devynis Lt 31 ct/ litus turtinei žalai atlyginti Valstybinei ligonių kasai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikaltimui tirti ir nagrinėti:

M. M. rūbus - grąžinti jam;

R. K. rūbus kaip neturinčius vertės, - sunaikinti;

du kirvius – grąžinti P. S.;

beverčius: fanerinę durų lentą, virtuvės durų fragmentą, pakuotę su skysčiais, medžiagos atraižą, nuopjovą, seilių pavyzdžius – sunaikintini.

Šis nuosprendis per 20 dienų/ nuteistojo- nuo nuosprendžio nuorašo gavimo/ gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.